2021-01-27 Nr. AB-1851-3-61-3-00289-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-62-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00289-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2,60 Eur.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jį 2015 m. konsultavusi gydytoja paskyrė jam gydymą ir (duomenys neskelbtini) stabilizuojančius vaistus (duomenys neskelbtini). Laisvėje šiais vaistais jis apsirūpindavo pats, tačiau, jį įkalinus Vilniaus PN atlikti laisvės atėmimo bausmę, gydymas nutrūko, nepaisant to, kad jis, 2018 m. vasario 1 d. atvykęs į Vilniaus PN, Sveikatos priežiūros tarnybai (toliau – ir SPT) pranešė, kad turi (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimų, t. y. (duomenys neskelbtini), ir kad jam reikia vaistų. Pareiškėjas 2018 m. gegužės mėnesį buvo siunčiamas konsultacijai į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL), kur vizituojanti gydytoja (duomenys neskelbtini) patvirtino jam laisvėje gydytojos paskirtus (duomenys neskelbtini) stabilizuojančius vaistus (duomenys neskelbtini) bei paskyrė (duomenys neskelbtini) vitaminus. Visgi jis Vilniaus PN nebegavo nei minėto vaisto, nei (duomenys neskelbtini) vitaminų. Pats vaistais pareiškėjas negalėjo apsirūpinti, nes tokia teisė jam buvo apribota. Dėl Vilniaus PN SPT aplaidumo nebegaudamas reikalingų medikamentų ir gydymo, pareiškėjas jautė sveikatos būklės pablogėjimą, vis dažniau labiau skaudėjo (duomenys neskelbtini), skausmai pasidarė nepakenčiami, sutriko miegas, tapo sunkiau judėti. Dėl tokio Vilniaus PN neveikimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad Vilniaus PN neturėjo galimybės skirti pareiškėjui jo skunde minimą vaistą (duomenys neskelbtini), nes Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), atliekantis vaistinių preparatų pirkimą, nėra įtraukęs šio preparato į perkamų būtinųjų vaistų sąrašą. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji valstybiniu socialiniu draudimu nedraudžiami, išskyrus įstatymų nustatytą nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinį draudimą, todėl pareiškėjo gydymas negalėjo būti kompensuojamas Valstybinių ligonių kasų prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pareiškėjas turėjo galimybę įsigyti minėtą vaistą iš savo lėšų, Vilniaus PN būtų sudariusi galimybę šį vaistą pareiškėjui perduoti per Vilniaus PN veikiančią vaistinę, tačiau jis tokiu būdu net nebandė spręsti jam rūpimo klausimo, nes laikėsi pozicijos, kad būtent pataisos įstaiga iš valstybės biudžeto privalėjo jį aprūpinti skunde minimu medicininiu preparatu, nors tai yra visiškai nepagrįsta. Be to, pareiškėjui atliekant bausmę Vilniaus PN, pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimo nepastebėta, jo liga buvo kontroliuojama, jokių ligos patologijų (duomenys neskelbtini) ir pan.) neužfiksuota. Vilniaus PN jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Kalėjimų departamente 2019 m. sausio 7 d. buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriame jis nurodė, kad Vilniaus PN negauna gydymui reikiamų vaistų. Kalėjimų departamentas 2019 m. sausio 9 d. raštu Nr. 2S-196, atsakydamas į minėtą skundą, jį persiuntė Vilniaus PN ir įpareigojo išnagrinėti. Vilniaus PN atsakymas nebuvo apskųstas Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas taip pat pažymėjo, kad kiekvienas gydytojas ir slaugos specialistas praktiniame darbe vadovaujasi atitinkamomis medicinos normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais, todėl visus sprendimus dėl paciento sveikatos būklės ir poreikio gydytojų specialistų konsultacijoms (ištyrimui) priima tik gydantis gydytojas, atsižvelgdamas ir įvertinęs pagrįstas medicinines indikacijas, o ne pagal paciento pageidavimus. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, išrašyto recepto, patvirtinančių, jo teigimu, gydytojo skirtų vaistų vartojimo būtinumą, tad jis nepagrįstai teigia, kad jam Vilniaus PN nėra suteiktas reikiamas gydymas užtikrinant aprūpinimą vaistais. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių neturtinę žalą patvirtinančių įrodymų, jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nurodė kad byloje ginčas kilo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Vilniaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo), atlyginimo. Pareiškėjo manymu, Vilniaus PN SPT privalėjo jį aprūpinti medicininiu preparatu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vitaminais, kuriuos vartojo dar būdamas laisvėje, tačiau jam patekus į Vilniaus PN, dėl Vilniaus PN SPT aplaidumo jis nebegavo minėto medicininio preparato ir vitaminų.

9. Teismas pažymėjo, kad Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538 (neteko galios 2019 m. liepos 12 d.) (toliau – Aprašas), reglamentuoja vaistų ir vaistinių medžiagų įsigijimo, laikymo, išdavimo vartoti, įtraukimo į apskaitą ir nurašymo Kalėjimų departamentui pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarką. Vadovaujantis Aprašo 5 punktu, viešąjį pirkimą vaistinių preparatų tiekėjui parinkti organizuoja, skelbia ir pirkimo procedūrą vykdo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos už viešuosius pirkimus atsakingas administracinis padalinys; viešojo pirkimo būdu įsigyjamų vaistinių preparatų sąrašus sudaro Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Sveikatos priežiūros skyrius. Vaistiniai preparatai vartoti išduodami, vadovaujantis įrašais Gydytojo paskyrimų lape; suimtajam ar nuteistajam suvartojus vaistinį preparatą, slaugos specialistas tai pažymi Gydytojo paskyrimų lape; vaistiniai preparatai somatinėms ligoms gydyti gali būti išduodami suimtajam ar nuteistajam asmeniškai, jam pasirašant, ribojant kiekį: lėtinėms ligoms gydyti – septynioms dienoms, o ūmioms – vienam gydymo kursui; suimtajam ar nuteistajam išduodamas medicininis pažymėjimas (forma Nr. 046), kuriame pažymimas išduoto vaisto pavadinimas, kiekis bei terminas, per kurį išduoti vaistai turi būti suvartoti (17 punktas).

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 1 d. patyrė (duomenys neskelbtini). Gydytoja (duomenys neskelbtini) A. K. paskyrė pareiškėjui gydymą vaistu (duomenys neskelbtini), rekomendavo gydymą juo tęsti trejus metus po (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2018 m. sausio 25 d., kitą dieną susipažino su sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka Vilniaus PN SPT. 2018 m. sausio 26 d. priėmimo pas Vilniaus PN SPT gydytoją metu užfiksuota, kad pareiškėjas turi neįgalumą dėl (duomenys neskelbtini), vargina nuolatiniai (duomenys neskelbtini); skirtas (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 22 d. gydymui skirtas (duomenys neskelbtini). Pareiškėją konsultuojant LAVL 2018 m. gegužės 24 d., gydytoja L. D.-P. rekomendavo suleisti tą patį vaistą (duomenys neskelbtini) paskutinį kartą. Vilniaus PN SPT 2018 m. spalio 10 d. pareiškėjui skirti (duomenys neskelbtini) vitaminai, (duomenys neskelbtini) ir dar keletas kitų.

11. Teismas pabrėžė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 129 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas nėra draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, todėl jam skiriami vaistai yra apmokami iš valstybės biudžeto. Vaistų įsigijimą centralizuotai vykdo Kalėjimų departamentas, atliekantis vaistinių preparatų pirkimą, kuris nėra įtraukęs šio preparato į perkamų būtinųjų vaistų sąrašą, todėl atsakovo atstovas, t. y. Vilniaus PN, objektyviai neturėjo galimybės tokį vaistą įsigyti ir juo gydyti pareiškėją. Teismas sutiko su atsakovo atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pozicija, kad gydymas, įskaitant konkretaus vaistinio preparato parinkimą, skiriamas atsižvelgiant į indikacijas, asmens sveikatos būklę, o ne pagal asmens pageidavimą. Nagrinėjamu atveju pagal byloje esančius duomenis nenustatyta, kad, pareiškėjui kreipiantis į Vilniaus PN SPT, ši būtų atsisakiusi teikti jam medicinines paslaugas. Priešingai, pareiškėjui pasikreipus į Vilniaus PN SPT, ši skirdavo atitinkamus tyrimus ir gydymą vaistais. Tai, kad ši įstaiga nesuteikė konkretaus vaisto, savaime nereiškia, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Atsižvelgęs į tai, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėtus veiksmus (neveikimą). Todėl teismas nusprendė, kad pareiškėjo skundas dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą atmestinas. Netenkinęs pareiškėjo skundo, teismas atmetė ir pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Teismas taip pažymėjo, kad jeigu jo netenkina jam suteiktų medicininių paslaugų kokybė, jis gali kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.

III. 12. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo: 1) priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas; 2) pridėti prie bylos Vilniaus PN 2019 m. liepos 11 d. raštą Nr. 42-2599.

13. Pareiškėjas nurodo, kad yra neteisinga pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog gydytoja (duomenys neskelbtini) A. K. gydymą vaistu (duomenys neskelbtini) paskyrė tęsti tik trejus metus. Minėta gydytoja pareiškėjui sakė, kad gydymo trukmė turi trukti šešis metus ir tai turi būti užfiksuota pareiškėjos asmens medicinos kortelėje. Pareiškėjas yra tremtinys, dėl to sveikatos draudimas jam apmokamas valstybės. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas vaistus gaudavo tik 2018 m. sausio 26 d., 2018 m. gegužės 22 d, 2018 m. spalio 10 d., tačiau visus kartus pareiškėjas taip ir negavo reikiamu medikamentų. Net ir tada, kai 2018 m. gegužės 24 d. pareiškėjas buvo konsultuojamas LAVL gydytojos L. D.-P., jam buvo rekomenduota suleisti tą patį vaistą (duomenys neskelbtini), bet Vilniaus PN SPT jam vis tiek neskyrė šių vaistų. Vilniaus PN SPT galėjo paprasčiausiai pareiškėjui užsakyti reikiamus vaistus ir tada jį gydyti, tačiau tai padaryta nebuvo. Pareiškėjui kreipiantis į Vilniaus PN SPT jis negaudavo gydytojos (duomenys neskelbtini) A. K. ir LAVL gydytojos L. D.-P. paskirtų vaistų, tarp kurių buvo ir vaistas (duomenys neskelbtini). Teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucija, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai, taip pat nesivadovaudamas teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas rėmėsi teismų praktika, kuri atsakovui yra palankesnė, o tai tik paliudija teismo šališkumą. Vilniaus PN pareiškėjas negavo reikiamų medikamentų ir reikiamo gydymo, dėl ko atsakovo atstovas savo tyčiniais veiksmais žemino pareiškėjo orumą. Dėl nesuteikiamo tinkamo gydymo pareiškėjas patyrė nežmoniškas kančias, dvasinius išgyvenimus, jaučia sveikatos pablogėjimą. Todėl būtų sąžininga, jei pareiškėjui bus priteistas neturtinės žalos atlyginimas už jam padarytas skriaudas.

14. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Teismas tinkamai vadovavosi ir taikė teisės aktų normas, susiformavusią teismų praktiką, tinkamai ištyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus, visiškai atskleidė bylos esmę. Teismo sprendimo turinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus. Teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą. Teismas sprendime nepadarė nei materialiosios, nei proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą priimto teismo sprendimo panaikinimui. Pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas, pareiškėjo manymu, yra neteisingas ir todėl neteisėtas, nesudaro prielaidos jį panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl reikalavimo priteisti atlyginti neturtinę žalą už atsakovo atstovo Vilniaus PN pareiškėjui nesuteiktus vaistus ir vitaminus.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad Vilniaus PN neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu nepadarė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

20. Kaip minėta, pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš to, kad Vilniaus PN jam nesuteikė vaistų (duomenys neskelbtini) ir vitaminų. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus PN jam nebuvo suteiktas reikiamas gydymas, tačiau pažymėtina, kad būtent bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja bylas, susijusias su įkalinimo įstaigose teikiama medicinos priežiūra bei gydymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4969-520/2020), t. y. tokio pobūdžio bylos administraciniams teismams nėra teismingos. Taigi šioje byloje ginčas gali būti nagrinėjamas tik tuo aspektu, ar Vilniaus PN pažeidė pareiškėjo teises, jo teigimu, nesuteikdami jam gydytojo paskirtų vaistų ir vitaminų. Būtent šiuo aspektu tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos administraciniuose teismuose, nes tokiu atveju neturtinė žala kildinama iš galbūt neteisėtų laisvės atėmimo įstaigos veiksmų, susijusių su šių įstaigų administravimo veikla, atliekama specialių bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-513-1062/2020).

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Aprašo 4, 17, 19, 20 punktų nuostatomis, yra konstatavęs, kad Kalėjimų departamentui pavaldžios laisvės atėmimo vietų įstaigos yra atsakingos už pataisos įstaigoje gydomų ligonių aprūpinimą vaistais ir medicinos priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-513-1062/2020). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad laisvės atėmimo įstaigoje kalinamas (laisvės atėmimo bausmę atliekantis) asmuo turi teisę gauti, o laisvės atėmimo įstaiga pareigą suteikti vaistinius preparatus, jei gydytojas tokiam asmeniui juos yra paskyręs. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad Vilniaus PN SPT neturėjo vaisto (duomenys neskelbtini), nes Kalėjimų departamentas, atliekantis vaistinių preparatų pirkimą, nebuvo įtraukęs šio preparato į perkamų būtinųjų vaistų sąrašą, nepaneigė Vilniaus PN pareigos tokį vaistą pareiškėjui suteikti, jei jį gydytojas pareiškėjui buvo paskyręs. Teisėjų kolegijos nuomone, tokiu atveju, jei pareiškėjas nebuvo aprūpintas jam gydytojo išrašytais vaistais (duomenys neskelbtini), nors jis tokius iš tiesų pagal gydytojo nurodymą kalėdamas (dalį laiko kalėdamas) Vilniaus PN turėjo vartoti, pataisos įstaigos neteisėtų veiksmų (neveikimo) nebūtų pagrindo konstatuoti tik tuo atveju, jei vietoje vaistų (duomenys neskelbtini) Vilniaus PN pareiškėjui buvo suteikiami gydytojo paskirti analogiško veikimo vaistai, kuriais buvo užtikrintas tinkamas pareiškėjo ligos gydymas.

22. Pažymėtina, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo argumentuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, tinkamai nesilaikė minėtų ABTĮ nuostatų, kadangi: 1) skundžiamu teismo sprendimu neapibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos, t. y. nėra aišku, už kokiu konkrečiu laikotarpiu, pareiškėjo teigimu, jo patirtus išgyvenimus (nepatogumus) dėl neteisėtų Vilniaus PN vaiksmų (neveikimo) buvo nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą; 2) nors, kaip galima suprasti iš skundžiamo teismo sprendimo, pareiškėjui kalint Vilniaus PN nebuvo suteikti vaistai (duomenys neskelbtini), tačiau iš teismo sprendimo nėra aišku, ar vietoj vaistų (duomenys neskelbtini) pareiškėjui Vilniaus PN buvo suteikti gydytojo paskirti kiti analogiškos veikimo vaistai, kuriais būtų užtikrintas tinkamas pareiškėjo ligos gydymas. Vien teismo sprendime nurodytas argumentas, kad pareiškėjui Vilniaus PN buvo skiriamas gydymas vaistais, savaime nepatvirtina, kad pataisos įstaigoje pareiškėjui vietoj vaistų (duomenys neskelbtini) iš tiesų buvo suteikti tinkami gydytojo paskirti vaistai ligai gydyti. Tokiai išvadai padaryti reikia detalesnės faktinių aplinkybių (duomenų) analizės, kuri teismo sprendime nėra atskleista; 3) nepaisant to, kad teismas sprendime nurodė, jog Vilniaus PN SPT 2018 m. spalio 10 d. pareiškėjui skyrė (duomenys neskelbtini) vitaminus ir dar keletą kitų, tačiau iš šios aplinkybės nėra aišku, ar pareiškėjui Vilniaus PN realiai vitaminai buvo suteikti, nes teismas detalesnių argumentų apie tai nenurodė (detalesnių aplinkybių šiuo aspektu nenustatė).

24. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad, nagrinėdamas šią administracinę bylą ir tirdamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai, objektyviai jas ištyrė, sprendime išdėstė aiškius ir išsamius argumentus bei tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priešingai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, tinkamai neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, aiškiai nemotyvavo priimto sprendimo, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą bei tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

25. Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi: 1) apibrėžti šios bylos nagrinėjimo ribas; 2) nustatyti, ar Vilniaus PN pareiškėjui suteikė pareiškėjo nurodytus jam gydytojo paskirtus vaistus ir vitaminus (ar kitus analogiško veikimo gydytojo paskirtus vaistus ir vitaminus, taip užtikrinant tinkamą pareiškėjo gydymą (tinkamą jo sveikatos priežiūrą); 3) tuo atveju, jei būtų nustatyti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai (neveikimas), įvertinti, ar dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (kokio dydžio neturtinę žalą patyrė).

26. Kadangi byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo ir dėl to šioje proceso stadijoje nagrinėjamu atveju detaliau bylos aplinkybės nevertinamos, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti pareiškėjo prašymą pridėti prie bylos Vilniaus PN 2019 m. liepos 11 d. raštą Nr. 42-2599. Tokį prašymą pareiškėjas turės teisę pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris šią bylą pakartotinai nagrinės iš esmės (ABTĮ 52 str. 2 d.).

27. Apibendrinat išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad yra skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl to šis sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nevertinamas ir pareiškėjo prašymas priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė