bfdb5b19-1bed-4de5-a80f-605298dc9bcb · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-333-330/2022 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00012-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.1; 3.3.1.18.4; 3.2.4.4; 3.2.4.12 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasa“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasa“ ieÅ¡kinį atsakovui R.

P. dėl žalos atlyginimo ir palÅ«kanų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Uno“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rasa“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui R. P., praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo priteisti trečiojo asmens UAB „Uno“ (toliau – ir įmonė) naudai 542 545,80 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teikia išvestinį ieškinį atsakovui. Ieškovė paaiškino, kad ji yra trečiojo asmens UAB „Uno“ akcininkė, turinti 593 akcijas, kurios sudaro 25 procentus visų akcininkų balsų. Kiti įmonės akcininkai – UAB „Tilžės turgus“, turinti 593 akcijas, kurios sudaro 25 procentus visų akcininkų balsų, ir UAB „Gavera“, turinti 1 186 akcijas, kurios sudaro 50 procentų visų akcininkų balsų.

3. IeÅ¡kinyje paaiÅ¡kinta, kad UAB „Rasa“ ir kiti UAB „Uno“ akcininkai 2015 m. liepos 23 d. sudarė akcininkų sutartį (toliau – ir Akcininkų sutartis), pagal kuriÄ UAB „Uno“ dalyviai yra Akcininkas 1 – UAB „Gavera“ bei Akcininkas 2 – UAB „Tilžės turgus“ ir UAB „Rasa“ (toliau atitinkamai – ir Akcininkas 1 bei Akcininkas 2). Akcininkų sutartimi Å¡alys susitarė, kad UAB „Uno“ ateityje bus reorganizuota ir padalyta į dvi bendroves, kurių vienos 100 procentų akcijų priklausys UAB „Gavera“, o kitos – UAB „Tilžės turgus“ ir UAB „Rasa“ bendrai po 50 procentų. Iki tol UAB „Uno“ vardu veiks iÅ¡ esmės dvi skirtingos bendrovės – Akcininkas 1 bei Akcininkas 2. Taigi, ieÅ¡kovei UAB „Rasa“ priklauso 50 procentų Akcininko 2, kurį sudaro UAB „Rasa“ ir UAB „Tilžės turgus“, akcijų dalies.

4. IeÅ¡kovė nurodė, kad remiantis Akcininkų sutartimi, eiti UAB „Uno“ vadovo pareigas buvo iÅ¡rinktas atsakovas R. P., kurio kandidatÅ«rÄ pasiÅ«lė UAB „Tilžės turgus“. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovas yra didysis UAB „Tilžės turgus“ akcininkas. Jos teigimu, tarp UAB „Rasa“ ir atsakovo kilus konfliktui dėl galimo turto iÅ¡Å¡vaistymo bei UAB „Uno“ Akcininko 2 lėšų savinimosi, UAB „Rasa“ deleguotas valdybos narys V. U. patikrino UAB „Uno“ Akcininkui 2 priklausančiÄ banko sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad atsakovas nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d. iÅ¡ UAB „Uno“ banko sÄ skaitos iÅ¡grynino net 542 545,8 Eur dydžio sumÄ .

5. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas nepaaiÅ¡kino, dėl kokių priežasčių jis minėtÄ pinigų sumÄ iÅ¡grynino, nepagrindė, kad minėtos lėšos buvo panaudotos UAB „Uno“ interesais, investuojant į atitinkamus verslo objektus ar vystant trečiojo asmens UAB „Uno“ veiklÄ . IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad dėl nurodytos sumos investavimo trečiojo asmens akcininkai nėra priėmę sprendimų. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje (toliau – ir FNTT) yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-6-00014-20 (toliau – ikiteisminis tyrimas), kuriame atsakovui yra pareikÅ¡ti įtarimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo bei didelės vertės turto pasisavinimo.

6. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas Å¡iurkščiai pažeidė savo, kaip UAB „Uno“ valdymo organo nario, fiduciarines pareigas, veikė ne trečiojo asmens UAB „Uno“ ir jos akcininkų, o asmeniniais interesais, ir taip sukėlė žalÄ trečiajam asmeniui. IeÅ¡kovės manymu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ spręsti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sÄ lygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.

7. IeÅ¡kinyje pažymėta, kad UAB „Rasa“ apie atsakovo neteisėtus veiksmus ir UAB „Uno“ teisių pažeidimÄ bei sukeltÄ Å¾alÄ sužinojo 2019 m. pabaigoje (lapkričio–gruodžio mėn.), kai kilus ginčui tarp UAB „Rasa“ ir atsakovo R. P., UAB „Rasa“ deleguotasis valdybos narys patikrino UAB „Uno“ banko sÄ skaitÄ .

8. Atsakovas R. P. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė: 1) ieÅ¡kinio reikalavimams priteisti žalÄ (nuostolius), tariamai kilusiÄ laikotarpiu iki 2018 m. sausio 15 d., taikyti ieÅ¡kinio senatį; 2) ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ; 3) iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Trečiasis asmuo UAB „Uno“ taip pat prašė ieÅ¡kinį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsakovo vertinimu, ieÅ¡kovės teikiami dokumentai parodo tik UAB „Uno“ pinigines operacijas (pinigų judėjimÄ ), bet neįrodo lėšų pasisavinimo. Tai, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, UAB „Uno“ veiklos tyrimo byloje įsiteisėjusiomis nutartimis yra nustatęs tiek Klaipėdos apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. liepos 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

11. Teismas konstatavo, kad į bylÄ pateikta sÄ skaitų aktyvumo ataskaita pagrindžia, jog ieÅ¡kovės nurodytos iÅ¡laidos buvo įtrauktos į UAB ,,Uno“ buhalterinę apskaitÄ ir panaudotos UAB ,,Uno“ reikmėms. Teismas nusprendė, kad vien tai, jog atsakovas, bÅ«damas ieÅ¡kovės vadovu, iÅ¡grynino ginčijamÄ sumÄ iÅ¡ įmonės sÄ skaitos ir jos veiklos interesais atliko mokėjimus grynaisiais pinigais, o ne per įmonės sÄ skaitÄ banko įstaigoje, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovÄ atlikus neteisėtus veiksmus ir taikyti jam civilinę atsakomybę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 12. IeÅ¡kovė UAB „Rasa“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinio reikalavimai bÅ«tų patenkinti; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir priimti teikiamÄ naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ FNTT raÅ¡tÄ . 2022 m. gegužės 6 d. ieÅ¡kovė UAB „Rasa“ taip pat pateikė praÅ¡ymÄ priimti papildomus įrodymus (FNTT specialisto iÅ¡vados kopijÄ , FNTT nutarimo kopijÄ ir UAB „Rasa“ civilinio ieÅ¡kinio baudžiamajame procese kopijÄ ) bei sustabdyti bylos nagrinėjimÄ iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas ir iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 13.1. Teismas paneigė kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , pagal kuriÄ bÅ«tent įmonės vadovui tenka pareiga įrodyti lėšų panaudojimo įmonės naudai faktÄ , bei atleido atsakovÄ nuo įrodinėjimo pareigos. 13.2. Trečiojo asmens UAB „Uno“ pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus teismas vertino kaip nenuginčijamus, neatsižvelgdamas į tai, kad egzistuoja įrodymai, patvirtinantys, jog į UAB „Uno“ apskaitÄ galėjo bÅ«ti įtraukta daugybė netikrų finansinių operacijų. 13.3.

Priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Uno“ finansininkės V. J. parodymais. V. J. FNTT atliekamame ikiteisminiame tyrime suteiktas specialiojo liudytojo statusas, todėl ji yra suinteresuota civilinėje byloje teikti parodymus, palankius atsakovui. 13.4. Netinkamai atlikęs įrodymų vertinimÄ , teismas nepagrįstai nusprendė, kad byloje neįrodytos atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos, t. y. neteisėti veiksmai ir trečiojo asmens UAB „Uno“ patirta žala.

14. Atsakovas R. P. ir trečiasis asmuo UAB „Uno“ atsiliepimuose į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ prašė skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas R. P. atsiliepime į apeliacinį skundÄ papildomai nurodė, kad teismui nusprendus apeliacinį skundÄ tenkinti, ieÅ¡kinio reikalavimams priteisti žalÄ , kilusiÄ laikotarpiu iki 2018 m. sausio 15 d., taikytina ieÅ¡kinio senatis. Atsakovas taip pat prašė netenkinti ieÅ¡kovės procesinių praÅ¡ymų.

15. Atsiliepimai į apeliacinį skundÄ grindžiami Å¡iais pagrindiniais argumentais: 15.1. PrieÅ¡ingai nei teigiame skunde, teismas tinkamai įvertino trečiojo asmens pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ir pagrįstai nustatė, kad visos ginčijamos lėšos buvo panaudotos iÅ¡imtinai UAB „Uno“ interesais. Tai, kad teismo atliktas įrodymų vertinimas nesutapo su ieÅ¡kovės vertinimu, nepaneigia teismo atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo teisėtumo. 15.2. Specialiojo liudytojo statusas, ar netgi įtariamojo statusas negali bÅ«ti vertinamas kaip sukuriantis galimybę abejoti asmens duotų parodymų teisingumu, ypač tų parodymų, kurie yra duoti teisme davus liudytojo priesaikÄ , teisingumu.

Remiantis tuo, atmestini kaip nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, kad teismas liudytojos V. J. liudijimÄ turėjo vertinti kaip nepatikimÄ . 15.3. IeÅ¡kovė neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo bei nepagrindė žalos UAB „Uno“ padarymo fakto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad neįrodžius visų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, ieÅ¡kinys atmestinas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės 17. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė UAB „Rasa“ (UAB „Uno“ akcininkė) pareiÅ¡kė iÅ¡vestinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti trečiajam asmeniui UAB „Uno“ žalos atlyginimÄ iÅ¡ įmonės vadovo – atsakovo R. P.. IeÅ¡kinyje teigiama, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d. iÅ¡ UAB „Uno“ banko sÄ skaitos iÅ¡grynino 542 545,80 Eur sumÄ , tačiau nepagrindė, kad Å¡ios lėšos buvo panaudotos įmonės interesais, todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iÅ¡ jo įmonės patirtÄ Å¾alÄ .

18. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė konstatavęs, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto.

19. Apeliaciniame skunde su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis nesutinkama ir teigiama, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netyrė ir neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, nepaÅ¡alino tarp jų egzistuojančių prieÅ¡taravimų, atleido atsakovÄ nuo įrodinėjimo pareigos ir Å¡ios aplinkybės lėmė neteisėto teismo sprendimo priėmimÄ .

20. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl įrodinėjimo pareigos nustatymo, įrodinėjant įmonės vadovo civilinės atsakomybės sÄ lygas, bei įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų tinkamo taikymo. Dėl sÄ lygų įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti ir jų įrodinėjimo pareigos 21. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai įmonės vadovui gali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė, bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė bÅ«tų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti, jog įmonės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y.

įmonės vadovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017, 14 punktas). Dėl atsakovo veiksmų (ne)teisėtumo nustatymo 22. Siekiant taikyti įmonės vadovui civilinę atsakomybę, pirmiausia bÅ«tina nustatyti, ar ieÅ¡kovė įrodė atsakovo veiksmų neteisėtumÄ . CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

23. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė įrodinėjo, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė banko sÄ skaitoje buvusių įmonės lėšų iÅ¡gryninimu ir grynųjų pinigų panaudojimu ne įmonės interesais.

24. Faktinė aplinkybė, jog atsakovas R. P. per laikotarpį nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d. iÅ¡ UAB „Uno“ sÄ skaitos iÅ¡grynino 542 545,80 Eur sumÄ , nėra ginčijama. Bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl to, ar atsakovas tinkamai pagrindė iÅ¡grynintų lėšų panaudojimÄ ir ar nurodytos lėšos buvo panaudotos UAB „Uno“ veikloje.

25. Sprendžiant dėl įmonės vadovo veiksmų (ne)teisėtumo, iÅ¡skirtina tai, kad vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja fiduciariniai santykiai. Vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai, laikytis bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas valdant įmonę. CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, turi bÅ«ti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams, juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informacijÄ , kuriÄ jis gauna bÅ«damas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo.

CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.

26. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo veiksmų (ne)teisėtumo, konstatavo, kad nors įmonėje buvo susiformavusi netinkama grynųjų pinigų paėmimo (išėmimo) praktika, tačiau pateikta sÄ skaitų aktyvumo ataskaita bei liudytojos V. J. parodymai patvirtina, kad lėšų iÅ¡gryninimas ir jų panaudojimas įmonės veikloje buvo atspindėtas UAB „Uno“ buhalterinėje apskaitoje, t. y. teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų bei įmonės patirtos žalos fakto.

27. Apeliantė teigia, kad Å¡ios iÅ¡vados paremtos iÅ¡imtinai atsakovo parengtais duomenimis, dėl kurių patikimumo kyla pagrįstų abejonių. Be to, teismas, nurodydamas, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo, pareigÄ Ä¯rodyti teiginius, kad lėšos buvo (galėjo bÅ«ti) panaudotos ne įmonės veikloje, be pagrindo perkėlė ieÅ¡kovei.

28. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau aptartomis įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo Å¡ios kategorijos bylose taisyklėmis, nurodo, kad, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, pareiga atsakovui pagrįsti lėšų panaudojimÄ Ä¯monės interesais, jos naudai ar su jos veikla susijusiais tikslais kiltų tuomet, jei bÅ«tų įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai. Å iuo atveju, kaip minėta, teismas nusprendė, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas neįrodytas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad teismas pažeidė įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles.

Tačiau sprendžiant dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo, sutiktina su apeliantės teiginiais, kad teismo iÅ¡vados dėl atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų nebuvimo stokoja pagrindimo. Dėl įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo 29. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo iÅ¡plėtota ir nuosekli. Pagal jÄ galima faktÄ pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ .

IÅ¡vados dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2016, 20 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

30. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, ar pakanka duomenų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ , kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, jog nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

31. Kaip minėta, analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas laikėsi nuostatos, kad sÄ skaitų aktyvumo ataskaita yra pakankamas ir patikimas įrodymas, patvirtinantis, jog atsakovas pagrindė įmonės lėšų (grynųjų pinigų) panaudojimÄ Ä¯monės veikloje, t. y. teismas nusprendė, kad atsakovo veiksmuose nėra neteisėtumo požymių, o ieÅ¡kovės įrodinėjamas trečiojo asmens UAB „Uno“ patirtos žalos faktas yra neįrodytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo suteikti iÅ¡skirtinę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę byloje pateiktam netiesioginiam įrodymui – sÄ skaitų aktyvumo ataskaitai – ir tik juo remiantis nuspręsti dėl atitinkamų aplinkybių buvimo ar nebuvimo.

32. Visų pirma, pažymėtina, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais (ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d. galiojusio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAÄ®) 12 straipsnio 1 dalis), t. y. popieriniais arba elektroniniais dokumentais, kuriais patvirtinama Å«kinė operacija arba Å«kinis įvykis ir kuriuose yra rekvizitai tos Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio tapatumui nustatyti (BAÄ® 2 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikta sÄ skaitų aktyvumo ataskaita yra iÅ¡vestinis buhalterinis dokumentas, pats savaime nepatvirtinantis Å«kinių operacijų ar įvykių. Toks dokumentas tik atspindi tam tikro įmonėje atskaitingo asmens sÄ skaitos pokyčius per atitinkamÄ laikotarpį.

33. Remiantis kasacinio teismo praktika, išvestiniams dokumentams teikiama įrodomoji reikšmė tik jei juos patvirtina bylos duomenų visuma. Priešingu atveju jie laikomi nepakankamais ir atitinkama aplinkybė nepripažįstama įrodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017, 30 punktas). Netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti (suvestiniai) duomenys, todėl kilus abejonėms dėl jų pakankamumo ar patikimumo išvadoms byloje pagrįsti, turi būti vertinama, ar yra galimybė gauti netiesioginius įrodymus patvirtinančius pirminius duomenis, ar byloje esančių duomenų visuma pagrindžia netiesioginiuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes (CPK 185 straipsnis).

34. Antra, sÄ skaitų aktyvumo ataskaitÄ pasirašė buhalterines paslaugas trečiajam asmeniui UAB „Uno“ teikęs asmuo. Remiantis Å¡ios ataskaitos parengimo metu galiojusia BAÄ® redakcija (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d.), už apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, iÅ¡samios ir laiku pateiktos informacijos apie Å«kinius įvykius ir Å«kines operacijas pateikimÄ vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri vieÅ¡ojo sektoriaus subjekto apskaitÄ tvarko centralizuotai (BAÄ® 14 straipsnis).

Kadangi byloje keliamas UAB „Uno“ vadovo civilinės atsakomybės dėl galimo įmonės lėšų pasisavinimo klausimas, sÄ skaitų aktyvumo ataskaita, kaip netiesioginis įrodymas, vertintina kritiÅ¡kai ir tuo aspektu, kad ji parengta remiantis atsakovo pateiktais duomenimis (jei tokie buvo pateikti). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2021 m. gegužės 26 d. vykusiame teismo posėdyje įmonės buhalterinę apskaitÄ tvarkiusi buhalterė paliudijo, kad informacijÄ Ä¯ apskaitos sistemÄ ji suvedė pagal atsakovo nurodytus (pateiktus) duomenis, tačiau nei lėšų iÅ¡gryninimo, nei jų panaudojimo aplinkybės jai nebuvo atskleistos (teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 23:00 min.).

35. IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu iÅ¡kėlė abejones dėl pateiktoje sÄ skaitų aktyvumo ataskaitoje užfiksuotų duomenų teisingumo. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovo iÅ¡grynintos lėšos galbÅ«t buvo naudojamos ne įmonės interesais, o UAB „Tilžės turgus“ įsipareigojimų įmonei mažinimui, kadangi atsakovui iÅ¡ UAB „Uno“ sÄ skaitos iÅ¡gryninus lėšas, UAB „Tilžės turgus“ tokiÄ pačiÄ ar panaÅ¡iÄ lėšų sumÄ pervesdavo UAB „Uno“ savo įsipareigojimams dengti.

IeÅ¡kovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad sÄ skaitų aktyvumo ataskaitoje nurodoma, jog atsakovas įnešė į UAB „Uno“ kasÄ dideles pinigų sumas (iÅ¡ viso – 364 400 Eur), tačiau Å¡ie ataskaitoje fiksuoti duomenys nepatvirtinti objektyviais įrodymais (nenurodyti kasos pajamų orderių numeriai ir pan.). Esant pagrįstoms abejonėms dėl pateikto netiesioginio įrodymo ir jame užfiksuotų duomenų patikimumo, teismas, vadovaudamasis pirmiau aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, turėjo paÅ¡alinti tokias abejones.

36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kilus abejonėms dėl įrodymų patikimumo, šias abejones pašalina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017). Atkreiptinas dėmesys, kad nors šios kategorijos bylose teismas įrodinėjimo procese nėra aktyvus ir jo vaidmuo apsiriboja įrodinėjimo naštos paskirstymu, tačiau tai nereiškia, jog bylos nagrinėjimo metu kilus abejonėms pateikto įrodymo patikimumo ar pakankamumo faktui nustatyti, teismas neturi imtis priemonių esamiems prieštaravimams ar iškeltoms abejonėms dėl to įrodymo pašalinti. Kaip matyti iš bylos duomenų, teismas nesiėmė veiksmų, kad jo sprendimas byloje būtų paremtas įrodymais, dėl kurių pakankamumo ir patikimumo nekiltų rimtų abejonių.

37. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Uno“ teigė, kad visi įmonės pirminiai apskaitos dokumentai yra perduoti ikiteisminį tyrimÄ atliekantiems FNTT pareigÅ«nams. Nors 2020 m. vasario 25 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad UAB „Uno“ apskaitos dokumentai (pardavimo ir pirkimo sÄ skaitos faktÅ«ros, sutartys, avanso apyskaitos, banko dokumentai) perduoti ikiteisminį tyrimÄ atliekantiems pareigÅ«nams (2 t., b. l. 31), tačiau FNTT kratos protokolas patvirtina, kad įmonės apskaitos registrais disponuoja įmonės buhalterė (jie saugomi kompiuteryje) (2 t., b. l. 33 - 34).

Aplinkybę, kad FNTT pareigÅ«nų paimtų dokumentų kopijos yra iÅ¡likusios, patvirtino ir įmonės buhalterinę apskaitÄ tvarkiusi buhalterė. Ji 2021 m. gegužės 26 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad turi FNTT perduotų dokumentų ir duomenų rinkinių kopijas (teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 39:00 min.). Galiausiai ta aplinkybė, kad įmonės pirminiai apskaitos dokumentai, kurie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi Å¡ioje byloje ir patvirtinti sÄ skaitų aktyvumo ataskaitoje nurodytus suvestinius duomenis, yra ikiteisminį tyrimÄ atliekančios institucijos žinioje (jie nėra prarasti, dingę ir pan.) reiÅ¡kia, kad yra (gali bÅ«ti) Å«kines operacijas, kurioms atlikti buvo naudojami įmonės grynieji pinigai ieÅ¡kovės nurodytu laikotarpiu, fiksuojančių tiesioginių įrodymų.

Tokie įrodymai (jų kopijos) gali bÅ«ti pateikti į civilinę bylÄ bei vertinami, siekiant paÅ¡alinti abejones dėl iÅ¡vestinio įrodymo patikimumo, o tuo pačiu nusprendžiant dėl ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje (ne)pagrįstumo.

38. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms bei siekdamas užtikrinti tinkamÄ Ä¯rodinėjimo bei įrodymų vertinimo procesÄ , pirmosios instancijos teismas turėjo pasiÅ«lyti bylos Å¡alims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Kadangi tai nebuvo atlikta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog nebuvo įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai ir įmonei padaryta žala, stokoja faktinio pagrindimo, priimtos remiantis vienu iÅ¡vestiniu įrodymu (sÄ skaitų aktyvumo ataskaita), nors dėl jame pateiktos informacijos patikimumo buvo iÅ¡keltos abejonės, kurios nepaÅ¡alintos bylos nagrinėjimo metu.

Tai galėjo lemti nepagrįstų teismo iÅ¡vadų priėmimÄ bei neteisingÄ ginčo byloje iÅ¡sprendimÄ . Dėl procesinės bylos baigties 39. Pirmiau iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigÄ visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti bei įvertinti visas nagrinėjamam ginčui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, įrodymus vertindamas selektyviai neatskleidė bylos esmės, o tokioje teisinėje situacijoje negalima buvo objektyviai nuspręsti dėl ieÅ¡kinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (CPK 177–179, 183, 185 straipsniai).

40. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nesilaikė proceso teisės normų ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai, sprendžiama, kad yra pagrindas skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinus ir bylÄ grÄ Å¾inus nagrinėti iÅ¡ naujo, kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys teisinės reikÅ¡mės procesinei bylos baigčiai, todėl dėl jų nepasisakoma.

41. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigÄ iÅ¡nagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismÄ . TÄ patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra Å¡ios normos taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių mastÄ ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme ir pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018 31 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

42. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ esmės visa apimtimi (reikalaujama naujų įrodymų, sprendžiama dėl poreikio bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, vertinamas kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimas ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos tokia apimtimi nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje reikÅ¡tų jos iÅ¡nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės tik apeliacinės instancijos teisme, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (apeliacine tvarka patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ) bei apriboja Å¡alių teisę į apeliacijÄ .

Teisėjų kolegijos konstatuotas bylos esmės neatskleidimas vertinamas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris apeliacinės instancijos teisme negali bÅ«ti iÅ¡taisytas, todėl, kaip jau nurodyta, egzistuoja pagrindas skundžiamÄ sprendimÄ panaikinus, perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

43. BylÄ perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, Å¡alių praÅ¡ymai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo nesprendžiami (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia dėl apeliacinės instancijos teismui Å¡alių pateiktų papildomų procesinių praÅ¡ymų, kadangi dėl jų pagrįstumo ir priimtinumo turės pasisakyti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, 331 straipsniu, n u t a r i a : panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Marius Bajoras Gintaras Pečiulis Tomas Venckus