2022-05-11 Nr. AB-12478-3-62-3-03024-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2436-756/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03024-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Raižio ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 21S32758 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 6K-1667 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti (duomenys neskelbtini) piliečio A. B. prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą apsiribojo bendra informacija ir nesiekė nustatyti pareiškėjo politinės veiklos ir pavojaus jo gyvybei faktų ir jų tikrumo. Teigė, kad pareiškėjo pasakojimą ir realią grėsmę jo sveikatai ir gyvybei patvirtino kilmės valstybės informacija apie (duomenys neskelbtini) paplitusius nužudymus dėl politinių motyvų ir vykstančių kovų. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą. Be to, pareiškėjas tvirtino, kad Komisija nepasisakė dėl jo išdėstytų motyvų, susijusių su pareiškėjo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti, rėmėsi iš esmės argumentu, kad pareiškėjas neturi ryšių su Lietuvos Respublika, neturėjo teisės kirsti sieną. Pareiškėjo vertinimu, vien toks veiksmas neturėjo sukelti didžiausių sankcijų, nes sieną pareiškėjas kirto, siekdamas prašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

3. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas ir jis pats priklausė opozicinei partijai (duomenys neskelbtini), už dalyvavimą šios partijos veikloje, konkrečiai už pasisakymą (duomenys neskelbtini) miesto vietiniame radijuje pareiškėją persekiojo vyriausybės pasiųstas specialusis būrys, į pareiškėją buvo šauta, tačiau buvo nušautas jo tėvas. Siekdamas išvengti kilusio pavojaus būti persekiojamam ir nužudytam, pareiškėjas išvyko į (duomenys neskelbtini) pas (duomenys neskelbtini) mieste gyvenusį dėdę, kuris suorganizavo išvykimą pas (duomenys neskelbtini) gyvenantį dėdės draugą, o pastarasis pareiškėjui pasiūlė vykti į Lietuvos Respubliką.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą apmesti kaip nepagrįstą.

5. Migracijos departamentas nurodė, kad Sprendimas nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje priimtas nustačius, kad pareiškėjas neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso kriterijų bei Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsakovas teigė, kad tyrimo metu pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo tėvo dalyvavimą politinėje veikloje ir jo nužudymą dėl šios veiklos ir kad pareiškėjui kilmės valstybėje yra kilęs pavojus dėl tėvo politinės veiklos. Atsakovas pareiškėjo pasakojimą dėl jo abstraktumo, nekonkretumo ir hipotetiškumo vertino kaip turintį trūkumų ir nelaikė patikimu įrodymu; tyrimo metu nebuvo galima identifikuoti tariamo pareiškėjo persekiotojo, jo tikslų persekioti pareiškėją dėl jo individualių savybių; įvertinus kilmės valstybės informaciją kartu su pareiškėjo pasakojimu, nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika; pareiškėjas neįrodė, kad jo baimė yra pagrįsta, o pareiškėjo nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta persekiojimui ir nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų; nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, o (duomenys neskelbtini), kur gyvena pareiškėjo dėdė, bei kilmės valstybėje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje, kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

6. Migracijos departamentas, pasisakydamas dėl skundo argumentų, kad buvo neužtikrintas teisės būti išklausytam principo taikymas, rėmėsi Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punkto nuostatomis ir teigė, jog Komisija nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas, bei pažymėjo, kad tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas. Atsakovas vertino, kad vien tai, jog pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudarė pagrindo vertinti, kad Komisijos sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Migracijos departamentas sprendė, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatvirtino Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose numatytų pagrindų.

7. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad jam kyla grėsmė būti nužudytam, nes jo tėvas buvo nužudytas už dalyvavimą politinėje veikloje, nors pats pareiškėjas politinėje veikloje nedalyvavo ir asmeninių grasinimų nesulaukė, o kilmės valstybėje liko gyventi jo mama, seserys ir brolis. Atsakovas pareiškėjo pasakojimą apie priežastis, galimai lėmusias jo išvykimą iš kilmės valstybės, vertino kaip nedetalų, nenuoseklų, nurodė, kad apklausos metu pareiškėjas atsakinėjo trumpai, nepraplėsdamas pirminio pasakojimo ribų, vengė atsakinėti į patikslinančius klausimus. Migracijos departamentas nurodė, kad, atsižvelgus į pareiškėjo pasakojime esančius prieštaravimus, alogizmus bei pasakojimo abstraktų pobūdį, surinktą kilmės valstybės informaciją, buvo pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo pasakojimas nelaikomas patikimu įrodymu, patvirtinančiu jo nurodytų aplinkybių tikrumą. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo abstraktūs teiginiai ir surinkta informacija neleido identifikuoti tariamų persekiotojų tapatybės, jų tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, o neidentifikavus potencialaus persekiotojo, nebuvo galimybių įvertinti jam prieinamų persekiojimo priemonių ir jų poveikio prieglobsčio prašytojui. Migracijos departamentas teigė, kad pareiškėjas nepateikė informacijos, pakankamu lygiu pagrindžiančios tikimybę, jog kilmės šalyje yra subjektas, kuris yra pajėgus taikyti pareiškėjo atžvilgiu priemones, savo pobūdžiu ir poveikiu prilygstančias persekiojimui, nuo kurių kilmės valstybės institucijos nenorėtų ar negalėtų jo apsaugoti. Atsakovas tvirtino, kad, įvertinus kilmės valstybės informaciją ir atsižvelgus į pareiškėjo pasakojimą, nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Migracijos departamentas nurodė, jog, atsižvelgus į visų pareiškėjo pateiktų aplinkybių visumą, buvo pagrįstai konstatuota, kad jo pasakojimas buvo abstraktus, nedetalus, neleidžiantis identifikuoti nei persekiotojo (Konvencijos rėmuose), nei motyvų pareiškėją persekioti.

8. Atsakovas kaip nepagrįstus vertino skundo teiginius, kad pareiškėjas nurodė konkrečias individualias aplinkybes ir priežastį, t. y. politines kovas, ir dėl to galimą pavojų jo gyvybei dėl vykstančių šalyje kovų, ir kad kilmės valstybės informacija patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) yra paplitę nužudymai dėl politinių motyvų, todėl kyla reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Migracijos departamentas teigė, kad tyrimo metu nenustatyta aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pareiškėjui dėl jo asmeninių savybių (duomenys neskelbtini) būtų kilęs pavojus patirti realią rimtą žalą. Pabrėžė, kad pareiškėjas nenurodė buvęs politiškai aktyvus, nežinojo, kas galėtų jį persekioti ir dėl kokių priežasčių. Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neatitiko ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnyje.

9. Migracijos departamentas, vertindamas kaip nepagrįstą skundo teiginį, jog aplinkybė, kad jis negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės, rėmėsi Įstatymo 71 straipsnyje numatyta prieglobsčio prašytojo pareiga prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Atsakovas pažymėjo, kad pabėgėlių teisės nuostatos dėl prieglobsčio sprendžiančiai institucijai nenustato pareigos įrodinėti, kad pareiškėjas ateityje nesusidurs su grėsmėmis, grasinimais, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas.

10. Migracijos departamentas, remdamasis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teigė, jog Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą: į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai, asmenų grupėje pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Atsakovo teigimu, šių aplinkybių visuma leido pareiškėjo veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę, kuri susijusi ne tik su Lietuvos Respublika, bet ir su kitomis Šengeno erdvės valstybėmis, bei pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Pasisakydamas dėl skundo teiginio, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymo atmetimas negali būti savaime pakankama aplinkybe taikyti maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, nebuvo nustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, be to, pareiškėjas neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, o nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršijo Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo 3 ir 4 punktus ir išdėstė juos taip: „Uždrausti asmeniui A. B. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas taip pat atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

12. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

12.1. Pareiškėjas 2021 m. liepos 22 d. nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos sieną, buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pareigūnų ir pristatytas į VSAT Varėnos rinktinės Druskininkų pasienio užkardą; pareiškėjas prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis.

12.2. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštu pateikė prašymą suteikti prieglobstį (reg. Nr. 2108-AS-0158), 2021 m. spalio 15 d. buvo apklaustas dėl prieglobsčio suteikimo aplinkybių.

12.3. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2021 m. spalio 20 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė: nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje (1 punktas); išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (2 punktas); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (3 punktas); įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (4 punktas).

12.4. Pareiškėjas per jam atstovaujantį advokatą 2021 m. lapkričio 8 d. pateikė skundą dėl Migracijos departamento Sprendimo.

12.5. Migracijos departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 6K-1667 jį atmetė.

13. Teismas sprendime vadovavosi bylai aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Tvarkos aprašu, Įstatymu, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencija „Dėl pabėgėlių statuso“, 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva), 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – ir SIS II reglamentas).

14. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas, išanalizavęs ir įvertinęs pareiškėjo apklausos metu pateiktą pasakojimą, kartu surinktą informaciją apie (duomenys neskelbtini), skundžiamuose sprendimuose konstatavo, kad pareiškėjui prieglobstis nesuteikiamas, kadangi jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų.

15. Teismas, išanalizavęs pareiškėjo per 2021 m. spalio 25 d. apklausą pateiktą pasakojimą, darė išvadą, kad kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios pareiškėjas išvyko iš (duomenys neskelbtini), nurodė tai, kad jo tėvas už dalyvavimą partijos (duomenys neskelbtini) veikloje ir siekiant juo atsikratyti buvo nužudytas. Tačiau pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį, buvo grindžiamas tik jo pasakojimu.

16. Teismas sprendė, kad 2021 m. spalio 15 d. apklausos metu Migracijos departamentas išsamiai išsiaiškino su pareiškėju susijusias individualias ir konkrečias faktines aplinkybes, kurios buvo būtinos sprendimui dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį priimti. Siekiant atskleisti aplinkybes, susijusias su Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytais reikalavimais, pareiškėjui buvo užduodami konkretūs klausimai. Apklausos metu pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jas įvertinus su informacija apie kilmės valstybę bei (duomenys neskelbtini), į kurią buvo išvykęs pareiškėjas, leido Migracijos departamentui padaryti pagrįstas išvadas, kad atlikto tyrimo metu nenustatyta kilmės valstybės pareiškėjui kilusios realios ir individualios grėsmės, gresiančių kankinimų ir mirties bausmės tikimybės.

17. Teismo posėdyje pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus apie prieglobsčio prašymą pagrindžiančias aplinkybes, iš dalies pakeitė savo pasakojimą. Visų pirma, pareiškėjas nenuosekliai pasakojo apie savo dalyvavimą vienoje iš (duomenys neskelbtini) veikiančių partijų ir politinėje veikloje: 2021 m. rugpjūčio 23 d. Prašyme dėl prieglobsčio Nr. 2108-AS-0158 ir per 2021 m. spalio 15 d. apklausą nurodė, kad jokiai partijai nepriklauso, tačiau teismo posėdyje ėmė teigti, kad nuo 2000 metų priklausė partijai (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini) miesto vietinio radijo laidoje pasisakė prieš valdžioje esančios vyriausybės represinius veiksmus. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo nurodytus gimimo metus, neturi pagrindo tikėti teismo posėdyje pateiktais pareiškėjo paaiškinimais apie jo narystę partijoje (duomenys neskelbtini) nuo 2000 metų. Be to, pareiškėjas pakeitė savo pasakojimą apie persekiojimą: 2021 m. rugpjūčio 23 d. Prašyme dėl prieglobsčio Nr. 2108-AS-0158 ir per 2021 m. spalio 15 d. apklausą nurodė, kad jis buvo priverstas palikti (duomenys neskelbtini) miestą po to, kai už dalyvavimą opozicinės partijos veikloje buvo nužudytas jo tėvas, kadangi valdžioje esančiai vyriausybei buvo naudinga nužudyti ir pareiškėją, o teismo posėdyje pareiškėjas tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) vyriausybės specialusis būrys ėmė ieškoti pareiškėjo po pasisakymo vietinio radijo laidoje prieš valdžioje esančios vyriausybės veiksmus. Pareiškėjas pateikė nenuoseklius paaiškinimus ir apie savo tėvo žūties aplinkybes: per 2021 m. spalio 15 d. apklausą pareiškėjas iš pradžių nurodė, kad jis buvo nušautas per protestus, vėlesniame pasakojime teigė, kad jo tėvas buvo nušautas sode renkant vaisius, o teismo posėdyje ėmė teigti, kad jo tėvas buvo nušautas per pasikėsinimą į pareiškėją.

18. Teismas, išanalizavęs palyginti per trumpą laikotarpį (2021 m. rugpjūčio 23 d. – 2022 m. kovo 9 d.) pateiktus pareiškėjo paaiškinimus, darė išvadą, kad pareiškėjo pasakojimo, kuriuo jis grindė prašymą suteikti prieglobstį, nėra pagrindo vertinti kaip nuoširdaus, nuoseklaus ir neprieštaringo, nekeliančio abejonių. Teismo vertinimu, pareiškėjo pasakojimo nenuoseklumas ir prieštaringumas yra sąlygotas subjektyvių priežasčių, t. y. nenuoširdžiomis pareiškėjo pastangomis atskleisti tikrąsias išvykimo iš kilmės valstybės priežastis. Dėl šios priežasties ir vadovaujantis Įstatymo 83 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjo atveju teismui nebuvo pagrindo taikyti šio straipsnio 2 dalies nuostatų, todėl jo nurodytos aplinkybės, nepatvirtintos rašytiniais įrodymais, atmestos kaip nepatikimos.

19. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytų reikalavimų, todėl jam Sprendimu prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) nesuteiktas pagrįstai.

20. Teismo vertinimu, byloje nustatyti duomenys leido spręsti, jog Migracijos departamento išvada apie pareiškėjo keliamą neteisėtos migracijos grėsmę buvo pagrįsta. Tačiau, įvertinęs tai, jog nebuvo nustatyta duomenų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje tvarką, teismas sprendė, kad Sprendimu nustatyto 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jo išsiuntimo nėra pagrindo pripažinti proporcinga priemone. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjui teismo taikytos Tvarkos 44.3.1 punkto nuostatos ir nustatytas 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas bei pakeistas Sprendimo 3-asis punktas.

21. Teismui nustačius pareiškėjui 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, pakeistas Sprendimo 4-asis punktas ir nustatyta, kad į C.SIS II įvedamas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

22. Nepatenkinęs pareiškėjo skundo pagrindinio reikalavimo dėl sprendimo nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl Migracijos departamento įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

23. Teismas spręsdamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad Komisija nepagrįstai jo skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, taip neužtikrindama teisės būti išklausytam principo taikymo ir teisingo skundo išnagrinėjimo, vadovavosi Tvarkos aprašo 222 punktu, kuriame įtvirtinta bendra taisyklė, jog sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine tvarka vyksta rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Toks teisinis reguliavimas, teismo vertinimu, reiškia, kad Komisija neturėjo pareigos pareiškėjo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų vertinti, jog Komisijoje pareiškėjo skundo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka buvo būtinas. Pareiškėjas buvo išklausytas 2021 m. spalio 15 d. apklausos metu, jis dalyvavo teismo posėdyje ir pateikė paaiškinimus. Teismas darė išvadą, kad šių procedūrų metu pareiškėjui buvo suteikta visapusiška galimybė pasinaudoti teise būti išklausytam ir pateikti paaiškinimus apie aplinkybes dėl prieglobsčio suteikimo.

III. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turėtų būti tiesiogiai išklausytas ir turėtų galimybę teikti paaiškinimus.

25. Pareiškėjas nesutinka su argumentais, kad nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas teigia, kad nurodė konkrečias individualias aplinkybes, nurodė priežastį – politines kovas ir dėl to kylantį pavojų jo gyvybei. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios seka, kad (duomenys neskelbtini) yra paplitę nužudymai dėl politinių motyvų, vykstančių kovų ir kyla reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės ir realumo. Taigi, paminėtos aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjo gyvybei ir sveikatai, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga.

26. Pareiškėjas mano, kad buvo netinkamai ištirta ir įvertinta jo situacija susidariusi kilmės šalyje, taip pat nebuvo ištirta esama pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje veikiančių vyriausybės represinių organizacijų prievartos problematika. Be to, nebuvo objektyviai įvertinta kilmės valstybės informacija susijusi su bendra teisės taikymo ir pareiškėjo individualios persekiojimo rizikos tikimybė. Pareiškėjas mano, kad pateikė pakankamai informacijos bei objektyvių duomenų, kurie įrodė, kad persekiojimas yra individualaus pobūdžio. Nagrinėjamu atveju tiek iš pareiškėjo pasakojimo, tiek iš Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos galima pagrįstai daryti išvadą, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo priklausymo tam tikrai socialinei grupei, kuri yra persekiojama valstybinio subjekto.

27. Pareiškėjo teigimu, buvo galimai pažeistas Tvarkos aprašo 99 punktas, vertinant prieglobsčio prašytojo pateiktus faktinius duomenis atsižvelgiant į visus byloje surinktus įrodymus ir nustatytus faktus.

28. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes buvo pažeistos proceso teisės normas, žmogaus teisės į teisingą bylos nagrinėjimą principas, o atsakovo surinkta ribota informacija, kuria rėmėsi teismas yra neobjektyvi ir prieštarauja pareiškėjo kilmės šalies realybei. Todėl bylą nagrinėjantis teismas buvo suklaidintas, o esminiai faktinių aplinkybių vertinimo trūkumai nebuvo pašalinti, kas taip pat sudaro pagrindą sprendimą naikinti.

29. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

30. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą, ir pažymi, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 21S32758 ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 6K-1667 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

32. Pareiškėjas prašo jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas ir turėtų galimybę teikti paaiškinimus, pareiškėjas nenurodo kitų su šiuo prašymu susijusių motyvų.

33. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

34. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ar nurodyti pasakojimo neatitikimus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, jog buvo pažeistos proceso teisės normos, žmogaus teisės į teisingą bylos nagrinėjimą principas, o atsakovo surinkta ribota informacija, kuria rėmėsi teismas yra neobjektyvi ir prieštarauja pareiškėjo kilmės šalies realybei.

36. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

37. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso, vadovavosi Įstatymo 83 straipsnio, 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1–3 dalimis, 88 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Šių teisės normų teisėjų kolegija nekartoja.

38. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat yra pateikta aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškintos visiškai pagrįstos baimės sąlygos vertinimo aspektai, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo aktuali praktika, kuria formuluojamos svarbios Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso aiškinimo taisyklės, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Teisėjų kolegija šia praktika remiasi ir nepildys kitais pavyzdžiais.

39. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, baimę būti persekiojamam grindžia tuo, kad jo tėvas už dalyvavimą partijos (duomenys neskelbtini) veikloje ir siekiant juo atsikratyti buvo nužudytas, todėl tuometinei (duomenys neskelbtini) vyriausybei už tėvo dalyvavimą politinėje veikloje būtų buvę naudinga nužudyti ir pareiškėją. Pareiškėjas apklausos metu aiškino, kad jis nematė, kokiomis aplinkybėmis buvo nužudytas jo tėvas, pamatė jį jau nužudytą. Pareiškėjui buvo pasakyta, kad jo tėvą nužudę asmenys bandė ir jį sugauti, todėl jis persirengė, jog nebūtų atpažintas, nuvažiavo į gretimą miestą, o po to – pas dėdę, gyvenantį (duomenys neskelbtini) mieste. Dėdė papasakojo, jog pareiškėjas yra paieškomas (duomenys neskelbtini) mieste, todėl jis ir (duomenys neskelbtini) pasijuto nesaugiai. Teigė, jog pasitaręs su Europoje gyvenančiu draugu ir su dėdės finansine pagalba iš (duomenys neskelbtini) išskrido per (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o iš jos pateko į Lietuvą. Pareiškėjas per 2021 m. spalio 25 d. apklausą patvirtino, kad jis politinėje veikloje nedalyvavo, niekas jam asmeniškai negrasino, tačiau nurodė, kad buvo girdėjęs pasakojimus, jog tuo atveju, kai tėvas priklausė partijai (duomenys neskelbtini), tai galėjo nužudyti ir jo artimuosius, o išvykti iš (duomenys neskelbtini) pareiškėją ragino kaimynai, sakę, kad jį bet kada gali sugauti. Pareiškėjo teigimu, jo gyvenimas dėl to tapęs nesaugus ir jam reikėjo rasti ramesnę šalį. Pareiškėjas jokių objektyvių rašytinių įrodymų apie tėvo dalyvavimą partijos (duomenys neskelbtini) veikloje ir jo nužudymą už šią veiklą, į valdžią (duomenys neskelbtini) atėjusios partijos vykdomus opozicine tapusios partijos narių ir jų šeimos persekiojimus nepateikė.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti Migracijos departamento atlikto pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimo išsamumu ir visapusiškumu, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti persekiojimo auka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jas įvertinus su informacija apie kilmės valstybę ir (duomenys neskelbtini), į kurią buvo išvykęs pareiškėjas, leido Migracijos departamentui padaryti pagrįstas išvadas, kad atlikto tyrimo metu nenustatyta kilmės valstybės pareiškėjui kilusios realios ir individualios grėsmės, gresiančių kankinimų ir mirties bausmės tikimybės, kadangi jis nesulaukė jokių asmeninių grasinimų, asmeniškai nedalyvavo politinėse partijose ar veiklose.

41. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas pateikė naują pasakojimą ir kitas išvykimo iš kilmės valstybės priežastis (šios Nutarties 17 punktas).

42. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu pareiškėjo pasakojimų vertinimu. Iš pareiškėjo apklausos metu pateikto pasakojimo apie priežastis, paskatinusias jį palikti kilmės šalį, matyti, kad jo nurodyta persekiojimo grėsmė yra išimtinai subjektyvaus, hipotetinio pobūdžio. Pareiškėjas nenurodė, kad jis buvo persekiojamas kilmės valstybėje, teigė, kad iš kilmės valstybės išvyko po to, kai jo tėvas už dalyvavimą opozicinės partijos veikloje buvo nužudytas, todėl tuometinei (duomenys neskelbtini) vyriausybei būtų buvę naudinga nužudyti ir pareiškėją. Iš nurodyto matyti, kad hipotetinė baimė buvo siejama su galimais vyriausybės veiksmais, tačiau, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, teismo posėdyje pareiškėjas jau tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) vyriausybės specialusis būrys ėmė ieškoti pareiškėjo po pasisakymo vietinio radijo laidoje prieš valdžioje esančios vyriausybės veiksmus. Be to, pareiškėjas pateikė nenuoseklius paaiškinimus ir apie savo tėvo žūties aplinkybes: per 2021 m. spalio 15 d. apklausą pareiškėjas iš pradžių nurodė, kad jis buvo nušautas per protestus, vėlesniame pasakojime teigė, kad jo tėvas buvo nušautas sode renkant vaisius, o teismo posėdyje jau nurodė, kad jo tėvas buvo nušautas per pasikėsinimą į pareiškėją. Darytina išvada, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo pasakojimo nenuoseklumas ir prieštaringumas yra sąlygotas subjektyvių priežasčių, t. y. nenuoširdžiomis pareiškėjo pastangomis atskleisti tikrąsias išvykimo iš kilmės valstybės priežastis. Taigi, pareiškėjas nepateikė pagrįstų duomenų ir (ar) įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią asmeninę grėsmę kilmės valstybėje. Todėl, išdėstytų aplinkybių visuma, įvertinus pareiškėjo apklausas ir byloje pateiktus įrodymus, leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas.

43. Migracijos departamentas, vertindamas papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės asmeniui tikimybės. Todėl nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, pareiškėjas turėjo galimybę gyventi be smurto, kankinimų ar mirties bausmės tikimybės (duomenys neskelbtini) pas (duomenys neskelbtini) mieste ((duomenys neskelbtini) sostinėje) gyvenantį dėdę, kur beatodairiškas smurtas nepasiekė tokio lygio, kad vien dėl buvimo toje teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Be to, nustačius, kad tiesioginių grasinimų pareiškėjas nesulaukė, jis be pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikimų turėjo galimybę gyventi (duomenys neskelbtini), kurioje beatodairiškas smurtas irgi nepasiekė tokio lygio, kad vien dėl buvimo toje teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Taigi, pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas taip pat neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas nesurinko ir neištyrė informacijos apie kilmės valstybę ir pareiškėjo situaciją, nevertino veikiančių vyriausybės represinių organizacijų prievartos problematikos ir kilmės valstybės informacijos susijusios su bendra teisės taikymo ir pareiškėjo individualios persekiojimo rizikos tikimybe. Šiuo atveju pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais aspektais. Be to, Migracijos departamento atliekamo tyrimo objektas yra ne kilmės valstybė, joje priimti įstatymai ir jų taikymas, o konkrečiam asmeniui šioje valstybėje kylanti individuali grėsmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Migracijos departamentas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei Sprendime padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Pats ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, neturi esminių trūkumų, dėl kurių jis galėtų būti panaikintas.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė nesutikimo su skundžiamo teismo sprendimo dalimi dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo atvykti, įvedimo į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti, argumentų, todėl teisėjų kolegija šiais aspektais nepasisako.

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokio pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti pareiškėjo argumentus dėl neužtikrintos jo teisės būti išklausytam Migracijos departamente nagrinėjant jo skundą, nes pareiškėjo pateiktas prašymas jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui neprivalomas (Tvarkos aprašo 222 p.).

47. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos šio pobūdžio bylose ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dainius Raižys

Jūratė Varanauskaitė