bfda2372-73d0-4e2c-a974-ff79a1a37ed8 · Å iaulių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-42-914/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40958-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.1.; 2.12.2.8. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 4 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Marius Steponaitis, sekretoriaujant Viktorijai Patkauskienei, dalyvaujant prokurorei D. K., kaltinamajam R. V., gynėjui advokatui M. Å ., nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei I. S., atstovei advokatei L. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neįgalus (30 procentų darbingumas), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-21 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 4 mėnesiams;

2) Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019-06-21 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, bausmę atliko 2020-07-31, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: R. V. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ asmeniui, o bÅ«tent: 2020-10-12 apie 16 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia sugriebė rankomis buvusiai sugyventinei I.

S. už rankų, pečių ir spaudė bei, laikydamas už rankų, jÄ stumdė, taip sukeldamas fizinį skausmÄ ir padarydamas poodines kraujosruvas deÅ¡iniame petyje, deÅ¡iniame žaste, kairiame žaste, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis R. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tai yra jau septinta byla, kuriÄ iÅ¡kelia I. S. ir ji taip elgiasi turėdama tikslÄ iÅ¡mesti jį į gatvę iÅ¡ jų bendro buto. Kaltinime nurodytu laiku buvo įvykis. RaktÄ nuo jų bendro buto turėjo tik I.

S., o daugiau jis niekam durų neatidaro. I. S. atrakino duris savo raktu ir įleido D. M., o kitų asmenų jis nepažįsta. Tai buvo praėjusiais metais, bet neatsimena, kokiÄ dienÄ , galėjo bÅ«ti 2020-07-12, viskas vyko po pietų, (duomenys neskelbtini). Nematė, kas atrakino duris. Pas jį į butÄ atėjo I. S., D. ir dar du vyrai. Tuo metu jis miegojo ir pajuto, kaip jį už „žiaunų“ iÅ¡kėlė ir paklausė, ar jis nori numirti. Atsakė, kad nori, tada jį paleido ir sakė eiti į kambarį pasikalbėti.

Kai atvyko policijos pareigÅ«nai, jis sėdėjo prie laiptinės ant suoliuko ir rÅ«kė. Atvykusi policija liepė jam eiti, jis paprašė pareigÅ«nų prisistatyti, bet jie neprisistatė ir ,,davė jam malkų“ – davė į galvÄ . Policijos pareigÅ«nai buvo su uniforma ir su policijos automobiliu. PareigÅ«nai jį įmetė į automobilį ir iÅ¡vežė į ,, (duomenys neskelbtini)“. TÄ dienÄ , kai atvyko policijos pareigÅ«nai, nematė I. S.. ButÄ užrakino I. S., bet jos nematė.

Policijos pareigÅ«nai nesakė, kodėl jį sulaiko. Policijos pareigÅ«nai tuo metu turėjo kameras. Negalėjo bÅ«ti, kad stumdė I. S., neturi motyvo jos muÅ¡ti. Su I. S. jau nebegyvena, jie nėra sugyventiniai, tik turi bendrÄ turtÄ . Niekaip negalėjo padaryti sužalojimų I. S.. Kiek jam yra žinoma, I. S. jau seniai kažkas buvo trÅ«kę ar plyšę ir dėl to ji leidžiasi hormonus. I. S. sakydavo, kad jai buvo kažkas su ranka, problemos su raumenimis ar raiščiais, ji sakė, kad skauda petį, skausmai jai vis pasikartodavo, bent jau kas porÄ metų.

Å iuo metu su I. S. nebendrauja. 2020-10-12 pas jÄ Ä¯ namus buvo atvykusi I. S. su trimis vyrais, o tie vyrai dar po savaitės buvo pas jį atvažiavę ir sulaužė jam Å¡onkaulius, dėl to buvo pradėta kita byla, kuri jau nutraukta. TÄ dienÄ , kai buvo atvykusi I. S., jis nebuvo sužalotas. Nesudaro kliūčių I. S. ateiti į butÄ . Bute yra likusių jos daiktų. TÄ dienÄ , kai I. S. atėjo su tais vyrais, vyrai jam tik pagrasino ir išėjo, o I. S., susinervinusi, kad tie vyrai jam nieko nedarė, iÅ¡eidama pasakė, kad dabar jam iÅ¡kvies policijÄ .

Nematė, ar buvo I. S., kai atvyko policijos pareigÅ«nai. I. S. turbÅ«t įslinko į butÄ , kai pareigÅ«nai su juo bendravo. Prie I. S. neprisilietė. Jų santykiai su I. S. buvo įtempti apie vienerius metus prieÅ¡ tÄ Ä¯vykį. Ä®vykio dienÄ buvo blaivus. Apie I. S. civilinį ieÅ¡kinį nieko negalvoja, kadangi tai yra nesÄ monė. Nukentėjusioji I. S. parodė, kad R. V. buvo jos sugyventinis nuo 2011 iki 2017 m., Å¡iuo metu jie nėra sugyventiniai. Ä®vykio dienÄ , po 16 val. savo automobiliu nuvažiavo į butÄ , kuris priklauso jai ir R.

V., nes reikėjo pasiimti daiktų. Turėjo raktÄ , atsirakino duris. Durys buvo užstatytos baro kėde, bute buvo primėtyta daug alaus ir degtinės butelių, o R. V. miegojo. Viskas vyko 2020-10-12, (duomenys neskelbtini). Kai nuėjo prie spintos, kaltinamasis pabudo. Atsibudęs jis atsisėdo ant lovos, pradėjo Å¡aukti, kokiÄ ji turi teisę ateiti į butÄ , vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Tada jis paÅ¡oko, griebė jai rankomis už pečių ir stumtelėjo kelis kartus. Ji atbulomis iÅ¡bėgo į laukÄ ir iÅ¡kvietė pareigÅ«nus.

R. V. smÅ«gių jai nesudavė, tačiau spaudė jos rankas ties pečiais. Jai labai skaudėjo, kai kaltinamasis spaudė rankas ties pečiais. Tai yra ne pirmas atvejis, kai kaltinamasis naudoja fizinį smurtÄ jos atžvilgiu, iÅ¡gėręs R. V. visada bÅ«na agresyvus. Tai, kad kaltinamasis buvo iÅ¡gėręs, ji suprato iÅ¡ kvapo ir iÅ¡ to, kad buvo primėtyta daug butelių. Kaltinamojo girtumo netikrino. Butas priklauso jai su R. V. per pusę. Turi teisę užeiti į butÄ ir laisvai juo naudotis, jai nėra taikomi jokie apribojimai.

Po iÅ¡siskyrimo su R. V. nebendrauja, jų santykiai yra prieÅ¡iÅ¡ki. Atvykusiems policijos pareigÅ«nams nurodė tokias pat aplinkybes. Tuo momentu medicinos pagalba jai nebuvo reikalinga. Ä® medikus kreipėsi gruodžio mėnesį, po to pavasarį, nes pradėjo pastoviai jausti skausmÄ . Negali pasakyti, ar tai yra pasekmės po to įvykio, bet dabar yra labai didelis paÅ«mėjimas. Su R. V. iÅ¡siskyrė dėl jo alkoholio vartojimo ir smurto. Kai įvykio dienÄ Ä¯Ä—jo į butÄ , R. V. čiupo jÄ už rankų ties pečiais, spaudė ir stumdė.

Pas ekspertus kreipėsi po dviejų dienų, nes taip užsiregistravo. PareigÅ«nus iÅ¡sikvietė dėl to, kad R. V. jai sukėlė fizinį skausmÄ . Negalėjo ekspertui nurodyti, kad nugriuvo ir atsitrenkė, nes ant žemės nenugriuvo. 2021-02-01 apklausoje jai nebuvo parodyta ekspertizės iÅ¡vada. Buvo apklausta ne vienÄ kartÄ ir negali pasakyti, kaip vyko konkrečiai Å¡i apklausa. Negalėjo apklausoje aiÅ¡kinti, kad nugriuvo ir atsitrenkė. Atbulomis iÅ¡bėgo iÅ¡ buto. VienÄ kartÄ buvo kaltinamÄ ja byloje dėl R.

V. ir tada buvo nuteista. D. M. yra jos pažįstamas jau pusantrų metų, su juo nėra pora. D. M. yra kalbėjęs su R. V. dėl jų santykių, nes ji D. M. pasakė, kad R. V. jai skambinėja, grasina. Kiek žino, D. M. buvo pas R. V. tÄ pačiÄ dienÄ prieÅ¡ 12 val. Su D. M. bute nebuvo susitikusi. Nedalyvavo, kai vyko telefoniniai pokalbiai tarp D. M. ir R. V., nebuvo kartu su D. M., kai jis kalbėjosi su R. V.. Byloje reiÅ¡kia 5000 eurų civilinį ieÅ¡kinį. Tokios sumos praÅ¡o už patirtÄ skausmÄ , baimę, moralinį pažeminimÄ .

Iki įvykio jai buvo vienas 15 mm raumens plyÅ¡imas deÅ¡iniajame petyje. Jei jo nebÅ«tų buvę, tokios traumos įvykio metu nebÅ«tų patyrusi. Iki įvykio jau nebebuvo skausmų dėl traumos, kuriÄ patyrė prieÅ¡ 5-6 metus, kai su R. V. dar gyveno kartu. R. V. žinojo apie traumÄ , bet nežino, ar jis apie traumÄ atsimena. R. V. jÄ suėmė, papurtė, viskas vyko trumpai, nes ji iÅ¡silaisvino ir atbulomis išėjo iÅ¡ buto, tada laiptais nubėgo į automobilį. Po kelių minučių R. V. išėjo į laukÄ , o ji tuo metu buvo automobilyje.

Griuvimo tikrai nebuvo, R. V. suspaudė jÄ už rankų ties pečiais ir stumdė. Savo apklausos protokolus matė, protokolai buvo suraÅ¡yti iÅ¡ jos žodžių. Pagarsinus nukentėjusiosios 2021-02-01 papildomos apklausos protokolÄ (1 t., b. l. 58-59) I. S. parodė, kad gal galėjo trinktelėti iÅ¡eidama atbula, bet to nepamena. Nebuvo patekusi ant žemės. Gal ir galėjo petį susižaloti bėgdama atbula ir kažkur atsitrenkusi, bet atbula bėgo per R. V.. Liudytojas D. S. parodė, kad nepažįsta kaltinamojo ir nukentėjusiosios.

Dirba (duomenys neskelbtini) policijos pareigÅ«nu. 2020-10-12 jau buvo pareigÅ«nu, bet negali pasakyti, ar tÄ dienÄ dirbo. Žino vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini). Neatsimena, ar yra buvęs to namo (duomenys neskelbtini) bute. Paskelbus liudytojo apklausÄ (1 t., b. l. 92-93), D. S. parodė, kad konkrečiai to įvykio neprisimena, nes praėjo daug laiko. Jo parodymai yra užraÅ¡yti teisingai. Nežino, kas iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus į įvykio vietÄ . Budėtojas pranešė, kad moteris praÅ¡o pagalbos, bet nežino, kas buvo pranešėjas.

Pati moteris sakė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, nes jÄ stumdė. Neatsimena, kokia buvo moters bÅ«sena, kai atvyko į įvykio vietÄ . Moteris sakė, kad raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . IÅ¡ karto fiksavo įvykį, pildė dokumentus dėl smurto artimoje aplinkoje, darė įvykio vietos fotolentelę. KaltinamÄ jį sulaikė po to, kai jis elgėsi neadekvačiai, kaltinamasis buvo sulaikytas įvykio vietoje. Neatsimena, kaip tuo metu atrodė moteris, praÅ¡o remtis ankstesniais jo parodymais. Mano, kad apklausoje yra įsivėlusi klaida, kadangi nurodyta, jog dirbo 2020-10-12, o į įvykį vyko 2020-09-12.

Liudytojas D. M. parodė, kad I. S. yra jo sodo kaimynė. I. S. jam paskambino ir pasakė, kad jos vyras ar buvęs sugyventinis jÄ apstumdė ir todėl ji iÅ¡kvietė pareigÅ«nus. Tai buvo maždaug prieÅ¡ vienerius metus. I. S. sakė, kad tai įvyko namuose, kurie yra pietiniame miesto rajone. Kiek žino, I. S. negyvena tuose namuose, nes mato jÄ soduose. Nežino, kaip ji ten atsidÅ«rė, gal reikalų turėjo. Tuose namuose pats yra buvęs. TÄ dienÄ ten buvo apie pietus, maždaug apie 12 val., užtruko kelias minutes.

Tuose namuose sutiko kaltinamÄ jį, nukentėjusiosios nesutiko. Važiuodamas ten pasiėmė kelis pažįstamus, nes gavo grasinimų iÅ¡ R. V. ir jo pažįstamo. Atvyko pasiÅ¡nekėti su R. V.. Pas R. V. važiavo ne dėl I. S.. Pas R. V. buvo atvykęs anksčiau, o įvykis tarp R. V. ir I. S. buvo vėliau. Tuo metu, kai buvo atvykęs, R. V. buvo girtas. Nežino, kokia I. S. sveikata Å¡iuo metu, tiek artimai su ja nebendrauja. Su I. S. susipažino prieÅ¡ pusantrų metų, nes nusipirko sodÄ netoli jos sodo.

R. V. pažįsta nelabai maloniomis aplinkybėmis. Buvo atėjęs pas I. S., gėrė kavÄ , kai R. V. jai skambinėjo, ,,koliojo“. Tada R. V. pasakė, kad jei jis taip nori skambinėti, tegul skambinėja jam. Po to su R. V. bendravo savo telefonu, iÅ¡ pradžių pasiÅ¡aipydavo vienas iÅ¡ kito, o vėliau prasidėjo grasinimai. Kur gyvena R. V., jis sužinojo iÅ¡ I. S.. Pas R. V. važiavo dėl to, kad R. V. jam grasino. Telefonu iÅ¡siaiÅ¡kinti negalėjo, nes R. V. pats prašė atvažiuoti. Važiavo su draugais, nes nežinojo, ar R.

V. namuose bus vienas. Kai atvažiavo, R. V. atrodė gerokai neblaivus. Apie jo neblaivumÄ sprendė iÅ¡ kvapo, eisenos, poelgių. R. V. pats atidarė duris, jie pasikalbėjo koridoriuje ir išėjo. Apie I. S. sužalojimÄ sužinojo vakare, kai ji paskambino ir apie tai pasakė. TÄ vakarÄ I. S. nematė. Liudytojas D. M. parodė, kad R. V. yra vienÄ kartÄ matęs. Buvo incidentas ir pas R. V. važiavo kartu su D. M.. R. V. duris atidarė neblaivus ir tuo viskas baigėsi. Neatsimena, kada tai buvo, gal prieÅ¡ vienerius metus ar daugiau.

Neatsimena, kur važiavo susitikti su R. V., bet su juo susitiko Lietuvoje. Konfliktas buvo tarp R. V. ir D. M., todėl ir vyko pas R. V.. R. V. rašė žinutes D. M.. Susitikti su R. V. vyko dviese. Nukentėjusiosios nepažįsta, bet žino jÄ iÅ¡ matymo. TÄ dienÄ nukentėjusioji su jais kartu nebuvo. Dano nepažįsta, su jais kartu nebuvo. Dėl Å¡io įvykio buvo apklaustas du kartus. Dėl I. S. sužalojimo nebuvo apklaustas. Pas R. V. nebuvo įėję net į vidų, kadangi R. V. atidarė duris labai neblaivus, pats „vartaliojosi“.

Pas R. V. atvykti galėjo apie pietus, gal po pietų, su juo pakalbėjo bendro naudojimo patalpose. PareiÅ¡kimu I. S. pranešė apie tai, jog 2020-10-12 apie 16 val. nuvyko į bendrÄ su buvusiu sugyventiniu R. V. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame Å¡iuo metu ji negyvena, ten gyvena R. V., tačiau ten likę jos asmeniniai daiktai. Jai įėjus į butÄ , R. V. atsibudo ir pradėjo jÄ plÅ«sti necenzÅ«riniais žodžiais bei, paėmęs jÄ rankomis už pečių, 3-4 kartus pastÅ«mė, taip sukeldamas fizinį skausmÄ .

Su R. V. kartu negyvena ir bendro ūkio neveda apie 4 metus, prieš tai jie buvo sugyventiniai apie 8 metus (1 t., b. l. 7). Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), aplinka netvarkinga, matėsi girtavimo požymiai (1 t., b. l. 16-21). Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2020-12-10 16.43 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėja negali pasiimti daiktų, nes kolega (buvęs sugyventinis) stumdosi namuose. Apie 16.55 val. pareigūnams atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėja I.

S., kuri paaiÅ¡kino, kad buvęs sugyventinis R. V., kuris gyvena jos bute, neleidžia jai pasiimti daiktų. Teigė, kad R. V. 3 kartus pastÅ«mė jÄ miegamajame, taip sukeldamas fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 24). ApžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėtas iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro gautas I. S. skambučio garso įraÅ¡as. Pokalbio metu I. S. nurodo, kad negali pasiimti daiktų iÅ¡ buto, buvęs sugyventinis jÄ pastÅ«mė, „koliojo“, yra liudininkų (1 t., b. l. 32-33). ApžiÅ«ros protokole užfiksuota į įvykio vietÄ atvykusių policijos pareigÅ«nų „BODY“ kamerų atlikto pokalbio su I.

S. ir R. V. vaizdo ir garso apžiÅ«ra. I. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pareigÅ«nams parodė (vaizdo įraÅ¡as 2020_1012_171306_014.MP4), kad R. V. miegamajame paÅ¡oko iÅ¡ lovos, paėmė jÄ už pečių ir pradėjo stumdyti, stÅ«mė tris-keturis kartus ir dėl to ji pajuto fizinį skausmÄ . Tuo tarpu R. V. atvykusių pareigÅ«nų atžvilgiu vartojo necenzÅ«rinius žodžius ir teigė, kad tik sėdi ant suoliuko ir rÅ«ko (vaizdo įraÅ¡as 2020_1012_165904_012.MP4) (1 t., b. l. 36-37).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad I. S. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, dešiniame žaste, kairiame žaste. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais. Nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad I.

S. parodė, jog prieÅ¡ ketverius metus turėjo deÅ¡inio peties traumÄ . Papildomai paaiÅ¡kino, kad nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku po pastÅ«mimo nugriuvusi ir atsitrenkusi į aplinkos daiktus, sÄ monės praradusi nebuvo (1 t., b. l. 43). Akistatos protokole užfiksuota, kad I. S. parodė, jog 2020-10-12 apie 16 val. nuvyko į jai ir R. V. priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pasiimti savo asmeninių daiktų. Nuvažiavo viena savo automobiliu, nuėjo iki buto durų, atsirakino duris.

Atidarė jas ir sulaikė virstančiÄ Ä¯ duris atremtÄ baro kėdę. Nuėjo į miegamÄ jį. R. V. miegojo, tada atsidarė spintÄ miegamajame ir rinkosi daiktus. R. V. pabudo, keikėsi, pripuolė prie jos, tyčia sugriebė jai rankomis už pečių. Tada R. V. rankomis stipriai suėmė jÄ už pečių, stipriai suspaudė juos rankomis ir pradėjo jÄ purtyti, tai yra, stumdyti vietoje, bet ji niekur neatsitrenkė. Tuo jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ä® butÄ nuvyko viena, D. nebuvo. Akistatos metu R.

V. su I. S. parodymais nesutiko ir parodė, kad maždaug apie 15.30 val. prabudo nuo to, kad nepažįstamas vyras, atėjęs į jos miegamÄ jį, kur jis miegojo, sugriebė ranka už kaklo, iÅ¡tempė iÅ¡ lovos ir paklausė, ar nori numirti. Kai vyrui pasakė, kad nori, tas vyras pasimetė ir pasitraukė. Miegamojo kambaryje taip pat buvo D., dar vienas vyras, jo taip pat nepažįsta, ir I. S., kuri juos įleido į butÄ . VisÄ laikÄ kambaryje buvo D. su dviem vyrais ir I. S., kuri šį pokalbį girdėjo.

Po pokalbio visi trys vyrai išėjo pirmi per duris į laiptinę. Ėjo paskui juos užsirakinti duris. Paskutinė iÅ¡ buto ėjo I. S. ir atsisukusi pasakė, kad paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , jis jÄ sužalojo. I. S. nesužalojo, nusikaltimo nepadarė, nesugriebė jai už pečių ir jos nestumdė (1 t., b. l. 158-159). VÅ Ä® (duomenys neskelbtini) 2020-06-01 medicininiame iÅ¡raÅ¡e užfiksuota, kad I. S. nustatytas musculus supraspinatus sausgyslės įplyÅ¡imas (2 t., b. l. 146). VÅ Ä® (duomenys neskelbtini) 2021-05-24 ultragarsinio tyrimo iÅ¡raÅ¡e užfiksuota, kad I.

S. nustatytas deÅ¡iniojo peties galimai pilnas iÅ¡ilginis antdyglinio raumens sausgyslės plyÅ¡imas, tendinozė (2 t., b. l. 147). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-07-08 radiologinio tyrimo vertinimo iÅ¡raÅ¡e užfiksuota, kad I. S. nustatytas peties sÄ nario (deÅ¡iniojo) M. supraspinatus tendinozė ir intersticiniai plyÅ¡imai (2 t., b. l. 148). BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

Nors kaltinamasis R. V. viso proceso metu kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo neigė, tačiau byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis tyčia sugriebė rankomis buvusiai sugyventinei I. S. už rankų, pečių ir spaudė bei, laikydamas už rankų, jÄ stumdė, taip sukeldamas fizinį skausmÄ ir padarydamas poodines kraujosruvas deÅ¡iniame petyje, deÅ¡iniame žaste, kairiame žaste, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad į butÄ nukentėjusioji atvyko kartu su liudytoju D. M. ir dar dviem nepažįstamais vyrais, kurie jam pagrasino ir išėjo. Teigė, kad buvusios sugyventinės I. S. nestumdė, neturėjo motyvo jos muÅ¡ti ir niekaip negalėjo padaryti jai sužalojimų. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. V. tvirtino, kad jokių kontaktų su nukentėjusiÄ ja įvykio metu neturėjo (1 t., b. l. 141-144). Akistatos su nukentėjusiÄ ja metu R. V. taip pat teigė, kad I.

S. nesužalojo, nusikaltimo nepadarė, nesugriebė jai už pečių ir jos nestumdė, tačiau iÅ¡eidama I. S. jam pasakė, jog paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , nes jis jÄ sužalojo (1 t., b. l. 158-159). Vaizdo įraÅ¡e matyti, kad iÅ¡ karto po įvykio atvykusiems pareigÅ«nams kaltinamasis teigė, kad tik sėdėjo ant suoliuko ir rÅ«kė. Nors kaltinamasis viso proceso metu laikėsi vieningos įvykio versijos, kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ jis nesmurtavo ir įvykio metu bute buvo daugiau asmenų, tačiau byloje surinkta pakankamai įrodymų, paneigiančių jo nurodytas aplinkybes.

Tai, jog R. V. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajai, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: nukentėjusiosios I. S., liudytojų D. S. ir D. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, pareiÅ¡kime-protokole, akistatos protokole, tarnybiniame praneÅ¡ime, specialisto iÅ¡vadoje, vaizdo ir garso įraÅ¡uose užfiksuoti įrodymai bei kiti raÅ¡ytiniai įrodymai. Tuo tarpu kaltinamojo parodymai vertintini kritiÅ¡kai ir traktuotini kaip siekis iÅ¡vengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Nors bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykiai yra konfliktiÅ¡ki, kadangi jie yra buvę sugyventiniai ir turi bendro turto, be to, abu yra teisti už smurto panaudojimÄ vienas kito atžvilgiu, tačiau nukentėjusioji I.

S. viso proceso metu buvo pakankamai nuosekli ir davė iÅ¡samius parodymus apie kaltinime nurodytas įvykio aplinkybes. Netikėti jos parodymais nėra pagrindo. Ikiteisminio tyrimo metu pirmojoje apklausoje I. S. parodė, kad nuvyko į savo butÄ pasiimti asmeninių daiktų. Jai įėjus į butÄ prabudo neblaivus R. V. ir pradėjo vartoti necenzÅ«rinius žodžius jos atžvilgiu. Nenorėdama sukelti konflikto, R. V. ignoravo ir su juo nekalbėjo. Tada R. V. rankomis stipriai suėmė jÄ už pečių ir pradėjo stumdyti, gal tris-keturis kartus, bet ji niekur neatsitrenkė.

Teigė, kad nuo sugriebimo jai skaudėjo pečius. Taip pat nurodė, kad maždaug prieÅ¡ ketverius metus jai buvo atplyšęs deÅ¡inio peties raumuo ir dėl to bet koks stipresnis ar grubesnis sukrėtimas jai sukelia didžiulį skausmÄ (1 t., b. l. 46-47). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji I. S. patvirtino analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes ir teigė, kad R. V., paÅ¡okęs iÅ¡ lovos, priėjo prie jos ir stipriai suėmė už rankų bei jas spaudė (labiau pečių ir virÅ¡utinės kÅ«no dalies srities), laikydamas už rankų ne mažiau tris kartus pastÅ«mė, taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ .

Tada ji iÅ¡bėgo iÅ¡ buto (1 t., b. l. 50-52). Akistatos metu nukentėjusioji pasiliko prie duotų parodymų, teigė, kad R. V. pripuolė prie jos, tyčia sugriebė jai rankomis už pečių, stipriai suspaudė ir pradėjo jÄ purtyti, tai yra, stumdyti vietoje, bet ji niekur neatsitrenkė (1 t., b. l. 158-159). Specialisto iÅ¡vadoje užfiksuota, kad I. S. papildomai paaiÅ¡kino, jog po pastÅ«mimo nugriuvusi ir atsitrenkusi į aplinkos daiktus, sÄ monės praradusi nebuvo (1 t., b. l. 43). Trečiosios apklausos metu nukentėjusioji teigė, kad R.

V. tyčia suėmė rankomis jai už pečių, gal kažkiek žemiau pečių, stipriai suspaudė ir purtė. Teigė, kad teismo medicinos ekspertui sakė, jog negriuvo, tačiau eidama nuo R. V. atbula galėjo atsitrenkti į spintos stumdomas duris ir taip susižaloti deÅ¡inį petį (1 t., b. l. 58-59). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. S. taip pat parodė, kad kaltinamasis griebė jai rankomis už pečių ir stumtelėjo kelis kartus. Atbulomis iÅ¡bėgo į laukÄ ir iÅ¡kvietė pareigÅ«nus.

Teigė, kad R. V. smÅ«gių jai nesudavė, tačiau spaudė jos rankas ties pečiais, jai labai skaudėjo. Nurodė, kad gal ir galėjo petį susižaloti bėgdama atbula ir kažkur atsitrenkusi, bet atbula bėgo dėl R. V. veiksmų. Nukentėjusiosios parodymuose nenustatyta esminių prieÅ¡taravimų, kurie paneigtų kaltinamÄ jį panaudojus smurtÄ jos atžvilgiu ar leistų jais abejoti. Nors tiesioginių įvykio liudininkų byloje nenustatyta, tačiau nukentėjusiosios I. S. parodymų patikimumÄ taip pat patvirtina iÅ¡ karto po įvykio atvykusio pareigÅ«no parodymai.

Liudytoju apklaustas D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio vietoje apklausta nukentėjusioji teigė, jog jai atėjus pasiimti savo daiktų, R. V. atsikėlė iÅ¡ lovos ir tris kartus jÄ pastÅ«mė, taip sukeldamas fizinį skausmÄ . PareigÅ«nas teigė, kad moteris atrodė susijaudinusi (1 t., b. l. 95-97). Paskelbus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas D. S. patvirtino Å¡ių parodymų teisingumÄ ir teigė, kad įvykio vietoje pati nukentėjusioji jam sakė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, nes jÄ (kaltinamasis) stumdė.

Tarnybiniame praneÅ¡ime taip pat teigiama, kad pareigÅ«nams atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja I. S., kuri paaiÅ¡kino, kad R. V. tris kartus pastÅ«mė jÄ miegamajame, taip sukeldamas fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 24). Liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įvykio vakarÄ jam paskambino I. S. ir pasakė, jog buvo nuvykusi į savo butÄ pasiimti savo daiktų, kai R. V. jÄ apstumdė, taip sukeldamas fizinį skausmÄ ir dėl to ji kreipėsi į policijÄ . Liudytojas teigė, kad kalbėdama I.

S. atrodė susijaudinusi, jos balsas drebėjo, kaip suprato, ji buvo iÅ¡sigandusi (1 t., b. l. 85-89). Teisiamojo posėdžio metu D. M. taip pat tvirtino, kad jam paskambino I. S. ir pasakė, jog jos vyras ar buvęs sugyventinis jÄ apstumdė ir todėl ji iÅ¡kvietė pareigÅ«nus. Nors bylos duomenys patvirtina, kad liudytojas D. M. gali bÅ«ti suinteresuotas Å¡ios bylos baigtimi (yra nukentėjusiosios pažįstamas, kaimynas, taip pat prieÅ¡ įvykį konfliktavo su R. V.), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jo parodymai yra iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s bei neprieÅ¡tarauja surinktų įrodymų visumai.

Be to, liudytojas parodymus davė prisiekęs ir bÅ«damas supažindintas su baudžiamÄ ja atsakomybe už melagingų parodymų davimÄ . SvarbÅ«s įrodymų Å¡altiniai byloje yra ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie taip pat patvirtina nukentėjusiosios I. S. parodymų patikimumÄ . Nukentėjusiosios pareiÅ¡kime užfiksuota, kad I. S. pranešė apie tai, jog R. V. paėmęs jÄ rankomis už pečių, tris-keturis kartus pastÅ«mė, taip sukeldamas fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 7). Tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad buvo gautas praneÅ¡imas, jog pranešėja negali pasiimti daiktų, buvęs sugyventinis stumdosi namuose (1 t., b. l. 24).

Kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad pokalbio metu su Bendruoju pagalbos centru nukentėjusioji I. S. nurodė, kad negali pasiimti daiktų iÅ¡ buto, buvęs sugyventinis jÄ pastÅ«mė, „koliojo“, yra liudininkų (1 t., b. l. 32-33). Policijos pareigÅ«no „BODY“ kamerų atlikto pokalbio su I. S. vaizdo ir garso apžiÅ«ros protokole taip pat užfiksuota, kad nukentėjusioji pareigÅ«nams parodė, jog R. V. paėmė jÄ už pečių ir pradėjo stumdyti, stÅ«mė tris-keturis kartus ir dėl to ji pajuto fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 36-37).

Tai, jog įvykio metu nukentėjusioji I. S. patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir nežymius kÅ«no sužalojimus, patvirtina specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad I. S. nustatytos poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame petyje, deÅ¡iniame žaste, kairiame žaste. Specialisto iÅ¡vadoje taip pat konstatuota, kad nustatyti kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2020-10-12 apie 16 val.), kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 43).

Taigi, byloje esantys įrodymai laikytini pakankamais, kad bÅ«tų galima nustatyti nukentėjusiosios parodymų patikimumÄ bei objektyviÄ tiesÄ byloje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis patvirtino žinojęs, jog I. S. turi sveikatos problemų dėl deÅ¡inės rankos traumos peties srityje, taigi suvokė, kad savo veiksmais, sugriebdamas jai už rankų, pečių ir spausdamas bei, laikydamas už rankų ir stumdydamas, sukels jai BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius. Nors nukentėjusioji I.

S., kviesdama pagalbÄ Ä¯ įvykio vietÄ , Bendrajam pagalbos centrui nurodė, kad yra liudininkų, tačiau tai nėra įrodymai, kurie patvirtintų kaltinamojo nurodytÄ versijÄ , kad jis neatliko ar tuo labiau negalėjo atlikti inkriminuojamų veikų. IÅ¡ Bendrojo pagalbos centro pateikto įraÅ¡o girdisi, jog nukentėjusioji kalba labai susijaudinusi. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad pareigÅ«nams atvykus į įvykio vietÄ jokių kitų asmenų be nukentėjusiosios ir įtariamojo joje nebuvo. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje teigė, kad į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atvyko viena.

Liudytojais apklausti D. M. ir D. M. neneigė, jog įvykio dienÄ buvo nuvykę pas kaltinamÄ jį, tačiau keliomis valandomis anksčiau, nei į butÄ daiktų pasiimti nuvykusi nukentėjusioji. Pastebėtina, jog nukentėjusiajai iÅ¡ esmės bÅ«tų naudinga, jog įvykį bÅ«tų matę kaltinamojo nurodyti asmenys, kurie galėtų patvirtinti apie jos atžvilgiu panaudotÄ smurtÄ , todėl nukentėjusiajai nėra pagrindo meluoti apie tai, jog į butÄ ji atvyko viena. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad kaltinamasis R.

V. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajai I. S.. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad darydamas minėtus veiksmus kaltinamasis suvokė pavojingÄ savo veiksmų pobÅ«dį ir, tai suvokdamas, norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Ä®vertinus kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios pobÅ«dį, veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me.

Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalykÄ ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , laikÄ , vietÄ ), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumÄ , kryptingumÄ , tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iÅ¡ jų ypatumo teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-7-109/2013, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-186-689/2020 ir kt.).

Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali bÅ«ti sprendžiama, ar jie nėra mažareikÅ¡miai, ir nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumas yra vertinamasis požymis, kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų bÅ«ti pripažintos mažareikÅ¡mėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalÄ kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015).

IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių medicininių dokumentų bei nukentėjusiosios parodymų matyti, kad nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmÄ , jai taip pat buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis R. V. kaltę viso proceso metu neigė, o jo veiksmai buvo nukreipti į nukentėjusiosios sužalojimÄ . Taigi, Å¡iuo atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad tyčinis fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti traktuotini kaip mažareikÅ¡miai kaltinamojo veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu.

Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad nusikalstama veika padaryta recidyvisto (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Kaltinamojo R. V. neblaivumas įvykio metu alkotesterio pagalba arba kraujo mėginiu nebuvo nustatinėjamas, o kaltinamasis teisiamajame posėdyje teigė, kad įvykio metu buvo blaivus. Byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog R. V. nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir bÅ«tent tai turėjo įtakos jos padarymui.

Kaltinamasis R. V. padarė vienÄ tyčinį nusikaltimÄ , kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, yra teistas du kartus, abu kartus už smurtinius nusikaltimus I. S. atžvilgiu, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė teistumui neiÅ¡nykus, taip pat buvo atleistas (2013 m.) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį susitaikius su nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 165-168, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 169-173), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neįgalus (30 procentų darbingumas).

Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, bausmės dydį nustatant mažesnį už Å¡ios bausmės vidurkį (BK 48 str.). Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas sulaikymo laikas nuo 2021-10-12 iki 2021-10-13 – viena para (1 t., b. l. 133, 135). KardomÄ jÄ priemonę, pradėjus paskirtos bausmės vykdymÄ , panaikinti (1 t., b. l. 162-163). Nukentėjusioji I. S. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ kaltinamosios R.

V. (2 t., b. l. 78). IeÅ¡kinyje nurodė, kad dėl R. V. nusikalstamų veiksmų ji patyrė ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtÄ , jautė baimę ir pažeminimo jausmÄ , po įvykio jaučia nuolatinį stresÄ , nerimÄ , psichologinį nestabilumÄ , nesaugumo jausmÄ , kadangi negali įeiti į jai priklausantį butÄ . Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai visa apimtimi negali bÅ«ti taikomas, nes padarytÄ neturtinę žalÄ tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y. Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Å iuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi bÅ«ti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamÄ Ä¯takÄ .

Nagrinėjamu atveju dėl kaltinamojo R. V. padarytos veikos I. S. buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – kraujosruvos peties ir žastų srityse. Nėra abejonių, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų kentėjo fizinį skausmÄ , patyrė nepatogumus, kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 5000 eurų sumos praÅ¡o už patirtÄ skausmÄ , baimę, moralinį pažeminimÄ . Nukentėjusiosios pateikti duomenys patvirtina, jog jos deÅ¡inysis petys iki įvykio buvo traumuotas ir įvykio metu trauma nebuvo iÅ¡gijusi, taigi, kaltinamojo smurtiniai veiksmai nukentėjusiajai galėjo sukelti didesnį fizinio skausmo pojÅ«tį nei įprastai sveikam asmeniui, be to, po įvykio ji ir toliau lankėsi pas gydymosi įstaigose dėl tos pačios traumos (2 t., b. l. 146-148).

Tačiau civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės, susijusios su nukentėjusiosios neigiamais iÅ¡gyvenimais bei nepatogumais dėl bendro turto naudojimo su kaltinamuoju, nėra priežastiniu ryÅ¡iu susijusios su padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padariniais, todėl nėra vertinamos sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Konstatuotina, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau įvertinus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, neįgalus), žalos padarymo aplinkybes (smurtiniai veiksmai buvo trumpalaikiai, neintensyvÅ«s), darytina iÅ¡vada, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtÄ neturtinę žalÄ bus pasiekta praÅ¡omos neturtinės žalos dydį sumažinus iki 300 eurų.

Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų už nukentėjusiosios I. S. atstovavimÄ (381,78 eurų advokato užmokestis) priteisimo valstybės naudai. Tokios iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis, todėl priteistinos iÅ¡ kaltinamojo R. V. (BPK 103 str. 6 p., 106 str.). Nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktiniai diskai (2 vnt. prie 1 tomo bylos virÅ¡elio) paliktini saugoti byloje. Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

R. V. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikÄ â€“ vienÄ parÄ . KardomÄ jÄ priemonę, pradėjus bausmės vykdymÄ , panaikinti. Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ R. V. I. S. 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti iÅ¡ R. V. valstybės naudai 381,78 eurų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Å iaulių skyriaus patirtas iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos.

Kompaktinius diskus (2 vnt.) palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėjas Marius Steponaitis