bfd7d33a-b190-4c8e-8991-e331e97f13e6 · Vilniaus apygardos teismas

?CivCivilinė byla Nr. e2A-977-619/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22832-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.10.5.2.17.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo M.

M. apeliacinį skundÄ dėl Å irvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. J. ieÅ¡kinį atsakovui M. M., byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims M. M., notarei D. M., antstoliui V. Č. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo, Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu ieÅ¡kovo atsakovui 2013 m. rugpjūčio 7 d. iÅ¡duotÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį; panaikinti notarės D.

M. 2016 m. rugpjūčio 18 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ieÅ¡kovo atsakovui iÅ¡duotame vekselyje bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d. gavo iÅ¡ antstolio V. Č. raginimÄ , įvykdyti sprendimÄ Nr. S15-23347, kuriame nurodyta, jog Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarės D. M. 2016 m. rugpjūčio 18 d. iÅ¡duoto vykdomojo dokumento pagrindu yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0116/16/01801. Antstolis 2016 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu areÅ¡tavo ieÅ¡kovo turtÄ . IeÅ¡kovas iÅ¡ notarės gavo 2016 m. rugpjūčio 18 d. vykdomojo įraÅ¡o, notarinio registro Nr. 3-8294 ir ginčijamo 2013 m. rugpjūčio 7 d. vekselio kopijas, kur nurodoma, kad vekselis yra neprotestuotinas, paprastasis, mokėjimo data -2016 m. rugpjūčio 3 d., mokėjimo vieta - (duomenys neskelbtini) arba atsakovo nurodyta atsiskaitomoji sÄ skaita.

IeÅ¡kovo teigimu, jis nėra iÅ¡davęs atsakovui jokio vekselio, jo su atsakovu nesieja joks teisinis santykis, nebuvo susiklosčiusių verslo santykių, dėl ko jis neturėjo jokio pagrindo iÅ¡reikÅ¡ti finansinius įsipareigojimus atsakovui ir iÅ¡duoti ginčo vekselį. Atsakovo teiginiai, susiję su tariamu ieÅ¡kovo įsipareigojimu, kompensuoti (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimÄ , laikytini tik deklaratyvaus pobÅ«džio. Be to, ir pats vekselis yra negaliojantis, nes ieÅ¡kovo paraÅ¡as jame yra suklastotas, dėl ko Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rai pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

IeÅ¡kovas ginčijo atsakovo nurodytÄ aplinkybę, kad ginčo vekselis buvo pasiraÅ¡ytas 2013 m. rugpjūčio 7 d., (duomenys neskelbtini), nes jis minėtÄ dienÄ buvo Klaipėdoje, o ne Vilniuje ir ten dalyvavo dalykiniuose verslo susitikimuose. Konstatavus ginčo vekselio negaliojimÄ , notarės D. M. 2016 m. rugpjūčio 18 d. padarytas vykdomasis įraÅ¡as turėtų bÅ«ti naikintinas kaip neteisėtas.

3. Atsakovas atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Nesutiko su ieÅ¡kinio teiginiais, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo nesieja joks teisinis santykis, kurio pagrindu galėjo bÅ«ti iÅ¡duotas ginčo vekselis, kadangi ieÅ¡kovas yra buvęs jo uoÅ¡vis ir iki skyrybų su sutuoktine (ieÅ¡kovo dukra), jis ir ieÅ¡kovas keletÄ metų bendradarbiavo nekilnojamojo turto įsigijimo, valdymo bei naudojimo klausimais. Po skyrybų su sutuoktine ieÅ¡kovas iÅ¡rašė jam vekselį dėl turto, esančio Pylimo g. 55, Vilniuje, t. y., ieÅ¡kovas pažadėjo kompensuoti jam dalį jo investicijų į pagerinimus ir atliktus darbus ir savo įsipareigojimo patvirtinimui iÅ¡rašė skolos vekselį.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų ar paaiÅ¡kinimų, pagrindžiančių jo nurodytÄ aplinkybę, kad vekselis yra suklastotas. Ginčo vekselį ieÅ¡kovas pasirašė 2013 m. rugpjūčio 7 d., patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Vekselį iÅ¡davė ir pasirašė pats ieÅ¡kovas, nurodęs, kad sumokės 125 000 Lt iki 2016 m. rugpjūčio 3 d. Mano, kad pateikdamas ieÅ¡kinį teismui, ieÅ¡kovas siekia iÅ¡vengti sutarto įpareigojimo, sumokėti pagal vekselį, bei sustabdyti vykdomÄ jÄ bylÄ .

5. Trečiasis asmuo M. M. atsiliepime prašė ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2003 m. gegužės 24 d. sudarė santuokÄ su atsakovu, tačiau 2015 m. sausio 29 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-52-494/2015, jų santuoka buvo nutraukta, teismui patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje nėra minimas 2013 m. rugpjūčio 7 d. ieÅ¡kovo atsakovui iÅ¡duotas vekselis. Jai niekada nebuvo žinomos jokios aplinkybės, susijusios su jos tėvo (ieÅ¡kovo), 2013 m. rugpjūčio 7 d. iÅ¡duotu vekseliu atsakovui.

Mano, kad tokio vekselio ieÅ¡kovas neiÅ¡davė. Niekada nei su atsakovu, nei su ieÅ¡kovu nebuvo sutarusi, kad į patalpas, esančias Pylimo g. 55, Vilniuje, investuos atsakovo nurodomas pinigines sumas; ieÅ¡kovas niekada nebuvo įsipareigojęs grÄ Å¾inti tariamų investicijų. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė 6. Å irvintų rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Pripažino negaliojančiu ieÅ¡kovo V. J. atsakovui M. M. 2013 m. rugpjūčio 7 d. iÅ¡duotÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ 125 000 Lt (36 202,50 EUR) vertės vekselį.

Panaikino notarės D. M. 2016 m. rugpjūčio 18 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 3-8294, ieÅ¡kovo V. J. atsakovui M. M. 2013 m. rugpjūčio 7 d. iÅ¡duotame paprastajame neprotestuotiname vekselyje. Priteisė ieÅ¡kovui V. J. iÅ¡ atsakovo M. M. bylinėjimosi iÅ¡laidas - 765 EUR žyminį mokestį, 400 EUR ekspertizės iÅ¡laidų ir 2 500 EUR teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

7. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra dvi raÅ¡ysenos ekspertų iÅ¡vados, kuriose nėra kategoriÅ¡kos iÅ¡vados dėl skolininko ginčo vekselio pasiraÅ¡ymo, vadovaudamasis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, vertino įrodymų visetÄ . Remdamasis įrodymų vertinimÄ reglamentuojančiomis normomis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovo nurodomas vekselio pasiraÅ¡ymo laikas teismui kelia pagrįstų abejonių, kadangi minėtu laikotarpiu ieÅ¡kovas fiziÅ¡kai negalėjo bÅ«ti toje vietoje.

Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, jog byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas investavo asmenines ar Å¡eimos lėšas į nurodomÄ turtÄ . Pirmosios instancijos teismo vertinimu, remiantis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kad ginčo vekselis buvo iÅ¡duotas kaip garantija, jog atsakovui bus iÅ¡mokėtos pastarojo atliktos investicijos į nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), vekselį turėtų iÅ¡duoti UAB „Narvija", o ne ieÅ¡kovas asmeniÅ¡kai.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas siųsdamas ieÅ¡kovui excel formato lentelę su paskaičiavimais, neužsimena apie vekselį, o kalba tik apie skolÄ , be kita ko, jam ir jo sutuoktinei. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, svarbu ir tai, kad atsakovo santuoka nutraukta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-52-494/2015, kuriuo teismas patvirtino Å¡alių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria buvo pasidalintas turtas ir prievolės; sutuoktiniai susitarė tik dėl vieno 285 000 Lt (82 542 EUR) vertės atsakovui iÅ¡duoto vekselio, kuris po santuokos nutraukimo atiteko atsakovui, tačiau ginčo vekselis (reikalavimo suma pagal jį), neatsispindi minėtame sprendime.

Teismo vertinimu, egzistuojant ginčo vekseliui, toks vekselis būtų atsispindėjęs ir atsakovo santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje.

8. Remdamasis byloje nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas neatsikirto ir neįrodė egzistavusio su ieÅ¡kovu teisinio santykio ginčo vekseliui iÅ¡duoti, o byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas ginčo vekselio nepasirašė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 9. Apeliaciniu skundu atsakovas V. J. prašė panaikinti Å irvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

10. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė paskirti pakartotinę ekspertizę civilinėje byloje, taip pažeisdamas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungtyniÅ¡kumo principus. Apelianto nuomone, teismui nebuvo pagrindo konstatuoti protokoline nutartimi, jog bylos nagrinėjimas užsitęsė ir praÅ¡oma pakartotinė ekspertizė užvilkintų bylos nagrinėjimÄ . PraÅ¡ymas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo buvo pateiktas tinkamai. Pirmosios instancijos teismas 2017-05-30 d. nutartyje spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kovo praÅ¡omos ekspertizės paskyrimo, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo siÅ«lomo eksperto kandidatÅ«ra. Ta pačia nutartimi teismas turėjo vadovautis spręsdamas atsakovo praÅ¡ymÄ skirti pakartotinę ekspertizę.

11. Pirmosios instancijos teismas nusprendė nesivadovauti ekspertų iÅ¡vadomis ir ieÅ¡kinį patenkino padaręs nepagrįstÄ tinkamais įrodymais iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas negalėjo pasiraÅ¡yti 2013 m. rugpjūčio 7 dienos paprastojo neprotestuotino vekselio. Su teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas įrodė, kad 2013-08-07 d. vakare ieÅ¡kovas negalėjo bÅ«ti Vilniuje, apeliantas nesutinka. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad 2013-08-07 d. vakare po 17 val. 29 min jis buvo Klaipėdoje ir niekur nebuvo iÅ¡vykęs. Atsakovas atkreipė teismo dėmesį, kad joks įrodymas neparodo, kuriÄ valandÄ ir minutę tiksliai buvo pasiraÅ¡ytas ginčo vekselis, nes pačiame vekselyje nėra nurodytas pasiraÅ¡ymo laikas valandų ar minučių tikslumu.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kurie bylotų, jog 2013-08-07 d. 17 val. 29 minutės degalus Klaipėdoje Å ilutės pl. degalinėje pylėsi bÅ«tent jis. Apeliantas taip pat pažymi, jog į bylÄ nebuvo pateikti duomenys, kad automobilis negali techniÅ¡kai per 3,5 val. nuvažiuoti iÅ¡ Klaipėdos iki Vilniaus (duomenys neskelbtini). Aplinkybės, kad apie kelionę į Vilnių nėra paminėta ieÅ¡kovo darbotvarkės knygelėje ar kad UAB „Narvija“ kuro kortele buvo pasinaudota po dviejų savaičių nėra pakankamos pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms.

ObjektyvÅ«s duomenys leidžia daryti prieÅ¡ingÄ nei teismo padaryta iÅ¡vadÄ - kad nuo 17 val. 29 minučių iki 21 valandos yra įmanoma nuvažiuoti atstumÄ nuo degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini), nes atstumas tarp Å¡ių dviejų taÅ¡kų yra 306 km, kurie leistinu važiuoti greičiu yra įveikiami per 3 valandas ir 10 minučių.

12. Apeliantas mano, jog visi teismo sprendimo motyvai dėl to, jog ieÅ¡kovui nebuvo pagrindo iÅ¡duoti atsakovui vekselio, yra vertintini kritiÅ¡kai kaip visiÅ¡kai ydingi ir nesusiję su pareikÅ¡tais ieÅ¡kovo reikalavimais. Tokios teismo iÅ¡vados yra vertintinos kritiÅ¡kai, nes byloje yra surinkta duomenų bei raÅ¡ytinių įrodymų apie tai, jog V. J. ir M. M., susiję uoÅ¡vio ir sÅ«naus ryÅ¡iais, bendrai vykdė nekilnojamojo turto vystymo Vilniaus mieste projektus. Vienas iÅ¡ tokių projektų buvo patalpos (duomenys neskelbtini), kurias jis pats tiesiogiai ir per savo firmÄ UAB „Širvintų nekilnojamojo turto agentÅ«ra" įrenginėjo, nuomojosi komerciniams tikslams, ir kad tos patalpos faktiÅ¡kai buvo M. M. ir M. M. projektas, kurio realizavimÄ reikėjo dėl tam tikrų priežasčių vykdyti UAB „Narvija" vardu, ir kad vekselis iÅ¡ tiesų reiÅ¡kia V. J. įsipareigojimÄ atsiskaityti su M. M. už jo visÄ Ä¯naÅ¡Ä Ä¯ šį nekilnojamojo turto projektÄ .

13. Pagal M. M. paaiÅ¡kinimus 2017-07-19 d. teismo posėdyje M. M. ir M. M. santykiai po iÅ¡tuokos yra sudėtingi, todėl M. M. atsiliepimo motyvai, kurias ji palaiko ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, galėjo bÅ«ti nulemti subjektyvių nesantaikos tarp buvusių sutuoktinių motyvų bei noro padėti savo tėvui V. J.. Apeliantas mano, kad teismas turėjo kritiÅ¡kai vertinti M. M. vardu to paties atstovo, kuris atstovauja ieÅ¡kovo interesus, pasiraÅ¡ytus atsiliepimo motyvus, kurių M. M. teisme nepatvirtino, nes į teismo posėdžius neatvykdavo. Teismas pasisakydamas dėl atsakovo ir ieÅ¡kovo dukters santuokos nutraukimo nevertino, jog pareiÅ¡kėjų praÅ¡yme ir santuokos nutraukimo sutartyje buvo nurodyta, kad sutuoktiniai kartu negyvena ir neveda bendro Å«kio nuo 2011 metų lapkričio mėnesio, ir kad dalina tik bendrai sugyventÄ jungtinį sutuoktinių turtÄ . Apie tai, kokio asmeninio turto sutuoktiniai turi, nei sutuoktinių pareiÅ¡kime, nei santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje nebuvo nurodyta.

14. Teismas nusprendė nevertinti teismo paskirto ieÅ¡kovo praÅ¡ymu eksperto iÅ¡vadų, tačiau ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas už eksperto paslaugas priteisė iÅ¡ atsakovo. Apelianto įsitikinimu tokiu atveju, kai teismas nevertina eksperto iÅ¡vadų, jos negali bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ atsakovo. Todėl 400 EUR eksperto iÅ¡laidų priteisimo dalyje teismo sprendimas keistinas, panaikinant tokių iÅ¡laidų priteisimÄ iÅ¡ atsakovo M. M..

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas V. J. prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

16. Pažymėjo, jog atsakovas klaidina teismÄ teigdamas, kad ieÅ¡kovas praÅ¡ymÄ skirti ekspertizę taip pat pateikė tik po civilinės bylos atnaujinimo. IeÅ¡kovas praÅ¡ymÄ skirti vekselio raÅ¡ysenos ekspertizę pateikė kartu su ieÅ¡kiniu, tačiau raÅ¡ysenos ekspertizė faktiÅ¡kai buvo skirta atlikti po civilinės bylos atnaujinimo. Atsakovas pirmosios instancijos teisme IeÅ¡kovui pateikus praÅ¡ymÄ skirti ekspertizę dėl jos skyrimo pasisakė, parengė ir teismui pateikė procesinį dokumentÄ , iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo dėl ekspertizės skyrimo, nurodė galimus ekspertizę galinčius atlikti ekspertus, nurodė kokius raÅ¡ysenos pavyzdžius turėtų tirti paskirtasis ekspertas, todėl ieÅ¡kovo vertinimu, teismas nepažeidė atsakovo teisės į teisminę gynybÄ priimant sprendimus dėl ekspertizės skyrimo. 2017 m. birželio 30 d. raÅ¡ysenos eksperto A.

B. ekspertizės akte nurodyta, kad tikėtina, kad 2013 m. rugpjūčio 7 d. neprotestuotiname vekselyje pasirašė ne V. J.. Ekspertizės akte nurodyta, kad lyginamajai ekspertizei atlikti buvo pateikti laisvieji V. J. rašysenos ir parašo pavyzdžiai. 2017 m. liepos 19 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovas prašė skirti pakartotinę ekspertizę argumentuodamas tuo, kad Ekspertizės aktas parengtas netinkamai. Akivaizdu, kad ekspertas A. B. Ekspertizės akte naudojo eksperimentinius 5 lapuose surašytus Ieškovo parašų pavyzdžius (tai nurodyta Ekspertizės akte), todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad Ekspertizės aktas atliktas netinkamai.

Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡yto, tinkamÄ kvalifikacijÄ turinčio eksperto pateikto Ekspertizės akto pagrįstumo, tokių abejonių (iÅ¡skyrus aukščiau nurodytÄ jį tariamÄ Ekspertizės akto trÅ«kumÄ dėl eksperimentinių parašų nebuvimo ir dėl tariamo neaiÅ¡kaus metodo taikymo) nekėlė ir atsakovas, todėl laikytina, kad pirmoji sÄ lyga dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo neegzistuoja. Be to atsakovas nepasinaudojo teise ir nepateikė praÅ¡ymo ekspertÄ apklausti teismo posėdyje.

Taip pat nėra pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę ir dėl antrojo skirti pakartotinę ekspertizę pagrindo, t.y. esant prieštaravimams tarp kelių byloje esančių ekspertų išvadų dėl žemiau nurodytų aplinkybių, kadangi byloje yra tik viena teismo ekspertizė, atitinkanti Civilinio proceso kodekso 216 str. reikalavimus. Nėra teisinio pagrindo lyginti ikiteisminio tyrimo metu parengtos specialisto išvados ir teismo paskirtos Ekspertizės akto turinio ir todėl negalima teigti, kad byloje yra dvi viena kitaip prieštaraujančios ekspertų išvados.

Tiek Specialisto išvadoje, tiek Ekspertizės akte nėra daroma kategoriška išvada, be to Specialisto išvadoje nėra nurodoma tikėtina teigiama arba neigiama išvada, todėl akivaizdu, kad dvi civilinėje byloje pateiktos išvados viena kitaip neprieštarauja. Taigi, atsakovo prašymo skirti pakartotinę ekspertizę netenkinimas yra absoliučiai pagrįstas, priimtas įvertinus pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindus.

17. IeÅ¡kovas pažymėjo, jog byloje yra ekspertizės iÅ¡vada, kuria teismas turėjo teisę vadovautis, ir ieÅ¡kovo nuomone, Å irvintų rajono teismas sprendime ir nurodė, kad rėmėsi įrodymų visuma, t.y. įskaitant ir Ekspertizės aktu, todėl atmestinas atsakovo argumentas, kad teismas nepagrįstai nesirėmė byloje esančiu raÅ¡ytiniu įrodymu - Ekspertizės aktu. Nors atsakovas teigia, kad 2013 m. rugpjūčio 7 d. vekselis pasiraÅ¡ytas (duomenys neskelbtini), į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, taip pat liudytojo parodymai patvirtina, kad V.

J. tos dienos vakare tarp 19-21 val. negalėjo bÅ«ti Vilniuje. Atsakovo teiginiai, kad ieÅ¡kovui perduotÄ ja kortele galėjo pasinaudoti ir kiti asmenys yra absoliučiai nepagrįsti jokiais įrodymais ar kitais duomenimis. Tuo atveju, jei ieÅ¡kovas 2013 m. rugpjūčio 7 d. bÅ«tų važiavęs marÅ¡rutu Klaipėda - Vilnius - Klaipėda, ieÅ¡kovas po kelionės bÅ«tų priverstas apsilankyti degalinėje ir naujai pripildyti automobilio kuro bakÄ . Tačiau remiantis į bylÄ pateiktais duomenimis matyti, jog ieÅ¡kovas degalinėje apsilankė praėjus beveik dviem savaitėms.

IeÅ¡kovo užrašų knygutėje, kurioje ieÅ¡kovas kruopščiai pildė savo darbotvarkę, nėra pažymėta nei kelionės į Vilnių, nei susitikimo su atsakovu. Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovas savo darbotvarkėje net pasižymėdavo apsilankymÄ degalinėje, neabejotina, jog tolima kelionė bei svarbus susitikimas su atsakovu bei tokio dydžio įsipareigojimo priėmimas turėjo bÅ«ti pažymėtas, jei tik toks susitikimas bÅ«tų buvęs. Visas Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas detaliai iÅ¡tyrė ir nurodė teismo sprendime, byloje nėra nei vieno įrodymo, iÅ¡skyrus 2013 m. rugpjūčio 7 d. vekselį, kuriame, pasak teismo eksperto A.

B. tikėtina, kad pasirašė ne V. J., patvirtinančio, kad V. J. lankėsi Vilniuje. IeÅ¡kovas taip pat pažymėjo, jog 2013 metais vadovaujamÄ Ä¯monę UAB „Širvintų nekilnojamojo turto agentÅ«ra" siejo sutartiniai santykiai dėl objekto adresu (duomenys neskelbtini) ir UAB „Narvija" su UAB „Širvintų nekilnojamojo turto agentÅ«ra" yra pilnai atsiskaičiusi ir į bylÄ pateikti tai patvirtinantys dokumentai.

18. IeÅ¡kovo nuomone, aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina. kad atsakovas neatliko jokių investicijų į nekilnojamÄ jį turtÄ ir joks teisinis santykis tarp fizinių asmenų - ieÅ¡kovo ir atsakovo, kurio pagrindu galėjo bÅ«ti iÅ¡duotas ginčo vekselis - neegzistavo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų bet kokį Å¡alių komunikavimÄ , susijusį su ginčo vekselio iÅ¡davimo aplinkybės 2013 m. rugpjūčio mėnesį, o atsakovo pateikti elektroniniai laiÅ¡kai ir paÅ¡to korespondencija yra tik 2016 m. rugpjūčio mėnesio, dėl ko teigtina, kad nagrinėjamu atveju ne tik, kad neegzistavo joks teisinis santykis ginčo vekseliui iÅ¡duoti, bet ir paraÅ¡as ginčo vekselyje yra ne IeÅ¡kovo. Nors atsakovas teigia, kad M. M. atsiliepime nurodyti motyvai pateikti tendencingai siekiant palaikyti savo tėvo pozicijÄ , M. M. teiginių atsakovas jokiais įrodymais nepaneigia.

19. Trečiasis asmuo M. M. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ su juo nesutiko ir prašė atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

20. Nurodė, kad jeigu laikytis M. M. pozicijos, kad M. M. tiesiog gina savo tėvo pozicijÄ byloje ir realizuoja subjektyvų norÄ kenkti buvusiam sutuoktiniui, M. M., žinodama apie ginčijamÄ vekselį, neabejotinai bÅ«tų siekusi santuokos nutraukimo byloje šį vekselį padalinti, kadangi pusė Å¡io vekselio sumos tektų jai, o tai reiÅ¡kia dalis vekselyje nurodytos sumos liktų M. M., o tai reiÅ¡kia, kad M. M. tėvui nereikėtų sumokėti pusės vekselyje nurodytos sumos. Trečiasis asmuo pažymi, jog niekada nei su M.

M., nei su V. J. nebuvo sutarusi, kad į patalpas, adresu (duomenys neskelbtini) investuos M. M. nurodomas pinigines sumas, nors kaip teigia apeliantas neva bendra M. M. ir M. M. investuotų piniginių lėšų suma yra lentelėje nurodyta jų bendrai investuoto turto suma. Tai, kad tas pats advokatas atstovauja ieÅ¡kovÄ ir trečiÄ jį asmenį, nesudaro prielaidų teigti, kad M. M. atsiliepime nurodytos aplinkybės yra tendencingos. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 21.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

22. Apeliantas praÅ¡o skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ dėl bÅ«tinumo skirti byloje pakartotinę ekspertizę. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu byla nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Apelianto praÅ¡yme iÅ¡dėstytos aplinkybės dėl bÅ«tinumo skirti pakartotinę ekspertizę yra iÅ¡dėstytos apeliaciniame skunde, taip pat apelianto praÅ¡yme skirti pakartotine ekspertizę, todėl nėra pagrindo skirti žodinį posėdį toms pačioms aplinkybėms nurodyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, apelianto praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas (LR CPK 321 straipsnio 1 dalis).

23. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pripažintas negaliojančiu ieškovo V. J. atsakovui M. M. 2013 m. rugpjūčio 7 d. išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis 125 000 Lt (36 202,50 EUR) sumai, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 7 d. buvo suraÅ¡ytas neprotestuotinas, paprastasis vekselis, kuriuo V. J. besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo 2016 m. rugpjūčio 3 d. (duomenys neskelbtini) arba pavedimu į M. M. nurodytÄ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ sumokėti M. M. 125 000 Lt. Notarė D. M. 2016 m. rugpjūčio 18 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 3-8294, kuriuo pareikalavo iÅ¡ V. J. iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ viso 34 535,77 EUR ir 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas, kurios susidarys nuo vekselio mokėjimo dienos (2016-08-03) iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos.

Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti ginčo vekselį negaliojantį, kadangi jis atsakovui neišdavė ginčo vekselio, jo nepasirašė. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. gruodžio 1 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2326(16), ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-44646-16, nurodyta, kad negalima nustatyti, ar minėtame vekselyje pasirašė ieškovas ar kitas asmuo. rašysenos eksperto A. B. 2017 m. birželio 30 d. ekspertizės akte Nr. 20170630/01, konstatuota, jog tikėtina, kad ištirtame vekselyje pasirašė ne ieškovas V.

J..

25. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog ginčo vekselį pasirašė kitas asmuo, ne ieÅ¡kovas, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, vadovaudamasis įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančiomis normomis, konstatavo, jog ieÅ¡kovas ginčo vekselio nepasirašė, ginčo vekselį pripažintino negaliojančiu (CK 1.80, 1.93 straipsniai), atitinkamai panaikino ir notarės D. M. 2016 m. rugpjūčio 18 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 3-8294.

26. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė paskirti pakartotinę ekspertizę civilinėje byloje, taip pažeisdamas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungtyniÅ¡kumo principus, taip pat nevisapusiÅ¡kai, neobjektyviai ir neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė tuos įrodymus, kuriais remiantis padarė iÅ¡vadÄ , jog ginčo vekselio ieÅ¡kovas 2013-08-07 d. Vilniuje negalėjo pasiraÅ¡yti. Dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo 27. Pagal CPK 219 straipsnio 2 dalį, jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto iÅ¡vados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieÅ¡taravimų tarp kelių ekspertų iÅ¡vadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti jÄ daryti kitam ekspertui ar ekspertams.

28. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti byloje pakartotinę ekspertizę, kadangi pateikdamas 2017-06-30 iÅ¡vadÄ , ekspertas neėmė iÅ¡ ieÅ¡kovo eksperimentinių pavyzdžių, tyrė tuos pačius dokumentus ir kai kuriuos laisvo paraÅ¡o pavyzdžius pasiraÅ¡ytus jau po to kai buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog pakartotinė ekspertizė bÅ«tų užvilkinusi bylos nagrinėjimÄ . Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagÄ sprendžia, jog nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

29. Pirma, atkreiptinas apelianto dėmesys, jog papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimas yra teismo prerogatyva, bet ne pareiga. Ä®vertinęs dviejų atliktų tyrimų (specialisto, teismo ekspertizės) iÅ¡vadas ir nekilus abejonių dėl eksperto iÅ¡vados pagrįstumo bei teisėtumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pakartotinė ekspertizė yra nereikalinga. Apeliantas nei teikdamas praÅ¡ymÄ pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teisme nenurodė argumentų, kurie sudarytų pagrindÄ abejoti byloje atliktos ekspertizės iÅ¡vadomis.

Vien tai, jog ekspertas padarė tikėtinÄ , o ne kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , nesuteikia pagrindo jÄ vertinti kaip prieÅ¡taringÄ , nepatikimÄ , o ekspertizės aktÄ kaip neteisėtÄ . Taigi, byloje nesant jokių duomenų, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės iÅ¡vados pagrįstumu, skirti pakartotinę raÅ¡ysenos ekspertizę ir pavesti jÄ daryti kitiems ekspertams pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo, todėl Å¡is apelianto praÅ¡ymas netenkintinas ir apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skirtingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas ne nusprendė nesivadovauti ekspertizės iÅ¡vadomis, tačiau vertino jÄ kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Kitaip tariant nagrinėjamos bylos baigtį lėmė ne ekspertizės išvados, bet byloje esančių įrodymu viseto vertinimas. Šiame kontekste atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog nesivadovaudamas ekspertizės išvadomis, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ekspertizės išlaidas.

30. Pažymėtina, jog 2016-12-01 Specialisto išvadoje, kurioje konstatuota, kad nustatyti ar vekselyje pasirašė ieškovas ar kitas asmuo nėra galimybės, lyginamajam tyrimui buvo paimti ieškovo laisvųjų parašų pavyzdžiai pasirašyti tiek iki ginčo vekselio surašymo, tiek po jo. 2017-06-30 ekspertizės akto išvada parengta vertinant ieškovo parašus laikotarpiu nuo 2012-07-25 iki 2013-11-28, papildomai ekspertas vadovavosi ieškovo parašais esančiais civilinėje byloje bei baudžiamojoje byloje esančiais parašo pavyzdžiais, tame tarpe ir 5 lapais eksperimentinių ieškovo parašų pavyzdžių.

Ä®vertinęs parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių skirtumus, ekspertas nustatė, kad jie yra esminiai, pastovÅ«s ir sudaro požymių visumÄ , pakankamÄ tikėtino laipsnio iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas ginčo vekselio nepasirašė. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog tokiÄ iÅ¡vadÄ ekspertas pateikė atsižvelgdamas į tai, kad paraÅ¡as yra trumpas, mažai informatyvus, paprastos sandaros, greta paraÅ¡o sutampa transkripcija ir keli bendrieji ir specialieji požymiai, todėl nustatytieji požymių skirtumai nesudaro požymių visumos kategoriÅ¡kai iÅ¡vadai.

Eksperto nuomone, vizualinį panaÅ¡umÄ galėjo nulemti bandymas mėgdžioti tikrÄ jį ieÅ¡kovo paraÅ¡Ä . Taigi, eksperto iÅ¡vadoje nurodyti argumentai, kolegijos vertinimu, sudaro pagrindÄ spręsti, jog Å¡iuo atveju apelianto praÅ¡oma pakartotinė ekspertizė bÅ«tų netikslinga, atsižvelgiant į tai, kad tiriamas objektas yra neinformatyvus kategoriÅ¡kos iÅ¡vados pateikimui. Tačiau sutiktina su ieÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ dėstoma pozicija, jog minėtų specialisto ir eksperto iÅ¡vadų Å¡iuo atveju negalima vertinti kaip prieÅ¡taringų ar patvirtinančių atsakovo teigiamÄ faktÄ , kad ginčo vekselyje pasirašė ieÅ¡kovas, kas bÅ«tų pagrindas skirti byloje pakartotinę ekspertizę.

Taigi, pagrįsta pirmosios instancijos teismo pozicija, jog pakartotinės ekspertizės skyrimas, prieštarautų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principui (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Nurodytų argumentų pagrindu, kolegija laiko netikslinga pakartotinę ekspertizę skirti ir apeliacinės instancijos teisme.

31. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė pakartotinės ekspertizės skyrimÄ reglamentuojančias teisės normas, todėl kaip nepagrįsti atmestini apelianto argumentai, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pažeisti Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungtyniÅ¡kumo principai. PrieÅ¡ingai, atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės skyrimo prašė jį spręsti teismo nuožiÅ«ra, klausimų ekspertui neturėjo.

Dėl įrodymų vertinimo 32. Apeliantas nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat grindžia aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgė į aplinkybę, kad techniÅ¡kai iÅ¡ Klaipėdos į Vilnių galimÄ nuvažiuoti per 3 val. 10 min., nepagrįstai analizavo aplinkybes ar ieÅ¡kovas turėjo pagrindo iÅ¡duoti ginčo vekselį, nevertino kritiÅ¡kai trečiojo asmens M.

M., kuri suinteresuota bylos baigtimi, argumentų kritiškai. Kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

33. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (1 dalis). Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis (2 dalis). CPK 218 straipsnyje nurodyta, kad eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad įvertindamas įrodymus teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-375/2012, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

34. Atkreiptinas dėmesys, jog pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo apeliantas pakartotinai iÅ¡dėsto argumentus, kuriuos įvertino ir iÅ¡samiai dėl jų pasisakė pirmosios instancijos teismas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus padarė kitokias iÅ¡vadas nei tikėjosi atsakovas, nesudaro pagrindo laikyti skundžiamÄ sprendimÄ neteisėtų ar nepagrįstu. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas apeliaciniame skunde selektyviai vertina byloje esančius įrodymus, aiÅ¡kindamas juos sau palankia linkme. Tačiau kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir esančių įrodymų visumÄ , tinkamai taikydamas įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias normas, remdamasis vidiniu įsitikinimu ir įrodymų pakankamumo taisykle, pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas įrodė, kad ginčo vekselio nepasirašė.

35. Skirtingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovas nepasirašė ginčo vekselyje, priėjo ne vien remdamasis faktais apie ieÅ¡kovo galimybę 2013-08-07 vakarÄ nuvažiuoti iÅ¡ Klaipėdos į Vilnių, tačiau ir logika pagrįstomis iÅ¡vadomis, kad tokiu atveju susitikimas su atsakovu bÅ«tų užfiksuotas ieÅ¡kovo kruopščiai vedamoje darbotvarkėje, taip pat aplinkybe, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų pylęsis kuro kelionei atgal iÅ¡ Vilniaus į KlaipėdÄ . Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Å¡iuo atveju svarbi ir ta aplinkybė, jog ginčo vekselis nėra minimas ir atsakovo santuokos su ieÅ¡kovo dukterimi nutraukimo byloje.

Nepagrįsti apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai analizavo ar ieÅ¡kovui buvo pagrindas iÅ¡duoti ginčo vekselį. Atkreiptinas dėmesys, jog konkrečios bylos nagrinėjimo atveju kai ginčijamas vekselio iÅ¡davimo faktas, Å¡alis sieję santykiai laikytini reikÅ¡minga aplinkybe grindžiant reikalavimÄ pripažinti vekselį negaliojančiu. Taigi, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas siekdamas pagrįsti aplinkybę, jog ginčo vekselio jis nepasirašė, įrodinėjo, jog nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) pirko ieÅ¡kovo vadovaujama įmonė UAB „Narvija“, o minėtų patalpų remontas buvo vykdomas atsakovo vadovaujamos UAB „Širvintų nekilnojamojo turto agentÅ«ra“, už kurios paslaugas UAB „Narvija“ yra pilnai atsiskaičiusi.

Tuo tarpu įrodymų pagrindžiančių atsakovo nurodomas aplinkybes, kad į šį projektÄ jis investavo asmenines lėšas ir tai buvo atsakovo ir jo buvusios sutuoktinės (ieÅ¡kovo dukros) projektas, byloje nėra. Be to nenuosekliais ir prieÅ¡taringais laikytini Å¡ie apelianto argumentai, atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodo, jog su buvusia sutuoktine bendro Å«kio nevedė nuo 2011 m.

36. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, įrodymų pakankamumo požiÅ«riu byloje nustatytų aplinkybių visuma, t.y. aplinkybės, dėl ieÅ¡kovo dienotvarkės vekselyje nurodytÄ jo pasiraÅ¡ymo dienÄ , santykiai tarp ieÅ¡kovo, atsakovo ir trečiojo asmens, kartu su eksperto tikėtino laipsnio iÅ¡vada, yra pakankamos iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovas įrodė, jog ginčo vekselio nepasirašė (CPK 185 straipsnis).

37. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas pakartotinės ekspertizės skyrimÄ , įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 38. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.).

39. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, ieÅ¡kovo turėtos 1210 EUR teisinės pagalbos iÅ¡laidos, pagrįstos įrodymais ir atitinkančios rekomendacinius dydžius, priteistinos iÅ¡ atsakovo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2d. kolegija, n u t a r i a : Å irvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1210 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo V. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai. Teisėjai Andrutė Kalinauskienė Eglė Surgailienė Vytautas Zelianka