bfd6c325-cd0b-4c36-bc09-ee0eb710f0c1 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2-120-253/2021 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00314-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.2.3; 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.2.7; 2.6.9.2; 2.6.10.2.4.2 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, sekretoriaujant Daliai Kryžinauskienei, Rimai Zigmantienei, Joanai Runelienei, Sigitai Moncevičienei, Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovei T.

B. ir jos atstovui advokatui A. I., atsakovėms N. B., J. J., jų atstovui advokatui A. K., atsakovo notaro G. P. ir trečiojo asmens atsakovo pusėje (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei L. A.-K., atsakovo (duomenys neskelbtini) senelių globos namų atstovei advokatei J. R., atsakovės akcinės bendrovės SEB banko atstovui advokatui M. Z., trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos atstovei R. R., N. U., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudodama ZOOM programÄ iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal ieÅ¡kovo A.

B., kurio teises ir pareigas perėmė jo teisių perėmėja T. B., ieÅ¡kinį atsakovams N. B., J. J., notarui G. P., (duomenys neskelbtini) senelių globos namams, akcinei bendrovei SEB bankui, tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija, dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, nekilnojamojo daikto grÄ Å¾inimo, įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu, piniginių lėšų priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovas A. B., kurio teises ir pareigas perėmė jo teisių perėmėja T. B., kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas: 1.1. 2014 m. gruodžio 22 d. tarp A. B. ir N. B. sudarytÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, 2015 m. vasario 23 d. tarp N. B. ir J. J. sudarytÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, šį butÄ grÄ Å¾inti A.

B. įregistruojant pastarojo vardu. 1.2. 2015 m. gruodžio 3 d. įgaliojimÄ , kuriuo A. B. įgalioja įgaliotinę N. B. atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis, pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. 1.3. A. B. iÅ¡ N. B. priteisti 1 737,72 Eur paimtas pinigines lėšas. 1.4. A. B. iÅ¡ N. B. priteisti 8 000 Eur negautų pajamų už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomÄ . 1.5. A. B. solidariai iÅ¡ AB SEB banko, N. B. ir J. J. priteisti iÅ¡ banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) neteisėtai nuraÅ¡ytas ir paimtas 7 191,93 Eur pinigines lėšas. 1.6.

A. B. solidariai iÅ¡ N. B., J. J., G. P., (duomenys neskelbtini) senelių globos namų priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . 1.7. A. B. iÅ¡ atsakovų priteisti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kinyje nurodė ir teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ir jos atstovas paaiÅ¡kino, kad 2013 m. rugpjūčio 2 d. A. B. patvirtino testamentÄ , kuriuo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), paliko T. B..

3. Dėl sandorių nuginčijimo: 2014 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutartimi A. B. padovanojo savo seseriai atsakovei N. B. (toliau – Atsakovė 1) asmeninės nuosavybės teise butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 2015 m. vasario 23 d. buvo patvirtinta dovanojimo sutartis tarp N. B. ir J. J. (toliau –Atsakovė 2). Å ia sutartimi Atsakovė 1 padovanojo savo dukrai Atsakovei 2 asmeninės nuosavybės teise butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 4. 2016 m. vasario 26 d. A. B. Å iaulių apygardos TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«rai padavė protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ , jame nurodė, kad 2014 metų žiemÄ Atsakovė 1 davė pasiraÅ¡yti lapÄ ; kÄ pasirašė, negali pasakyti, pamena, kad važiavo pas notarÄ , ten pasirašė dokumentus, kokius dokumentus pasirašė, nežino, žino, kad notaras buvo vyras.

A. B. tai pat nurodė, kad nori atgauti savo pasÄ ir butÄ , nes mano, kad sesuo tÄ butÄ užvaldė apgaule, galbÅ«t padavė pasiraÅ¡yti dokumentus, kÄ jis ir padarė, nes pats yra aklas ir nieko nemato, tikėjo savo seserimi, ji sakė, kad jam bus blogai, nes iÅ¡varys jį iÅ¡ senelių namų, kuriuose jis gyvena nuo 2014 metų liepos mėnesio. Apklausų policijoje metu A. B. nurodė, kad 2014 m. birželio mėn. į (duomenys neskelbtini) atvyko N. B. ir pasiÅ«lė važiuoti gyventi pas jÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), jis praktiÅ¡kai neturėjo kito pasirinkimo ir sutiko, nors ir buvo keista, nes sesuo niekada nesidomėjo juo, o staiga sugalvojo geranoriÅ¡kai jį pasiimti pas save. (duomenys neskelbtini) gyveno pas seserį maždaug dvi savaites, kai netikėtai sesuo pasakė, jog jį apgyvendins (duomenys neskelbtini) senelių globos namuose.

Jis sutiko, nes neturėjo kito pasirinkimo. 2015 m. (tiksliai datos negali pasakyti, berods, tai buvo žiemos mėnuo (sausis) pas jį į kambarį užėjo sesuo N. B. ir senelių namų darbuotoja E.. Sesuo nurodė, kad visi turi važiuoti pas notarÄ , ten jis privalo pasiraÅ¡yti kažkokiÄ deklaracijÄ , taip jam pasakė E., jei jis nepasiraÅ¡ys, tai jis galės važiuoti atgal į (duomenys neskelbtini). Jis labai iÅ¡sigando, nes vienas nebegali be priežiÅ«ros gyventi, todėl sutiko važiuoti pas notarÄ ir pasiraÅ¡yti dokumentus.

Pas notarÄ važiavo jis, Atsakovė 1, E. ir dar 3 senelių namų darbuotojos. Pamena, kad lipo į antrÄ aukÅ¡tÄ . Jis buvo pasodintas kabineto viduryje, sesuo jam liepė pasiraÅ¡yti kažkokį dokumentÄ , jis parašė savo vardÄ ir pavardę ir pasirašė, toliau iÅ¡ garso suprato, kad kitus dokumentus pasirašė atvažiavusios senelių namų darbuotojos. Niekas jam nepasakojo, kokį dokumentÄ pasirašė, po notaro sesuo jį nuvežė į savo namus, ten ji pasakė, kad jo butas (duomenys neskelbtini) dabar bus jos dukros J..

Jis sureagavo ramiai, nieko negalėjo pasakyti ar padaryti, jis aklas ir nieko pakeisti negali. A. B. nurodė, kad nori atgauti savo butÄ ir nubausti seserį įstatymų nustatyta tvarka, tai tikroji jo valia. Jam padaryta didelė turtinė žala, dar neteko bute esančių daiktų, baldų, buitinės technikos. Be to, jo sesuo savavaliÅ¡kai sumokėjo notarui iÅ¡ jo piniginės 700 Lt. Kai buvo dvi savaites (duomenys neskelbtini) pas seserį, pastaroji savavaliÅ¡kai iÅ¡ jo paėmė 6 000 Lt, nors jis ir neprašė.

Dabar nori teisingumo, kad sesuo grÄ Å¾intų jam pinigus. A. B. tai pat nurodė, kad nuo pat gyvenimo senelių namuose pradžios turėjo ir dabar pasÄ turi sesuo, kai darbuotojai praÅ¡ydavo sesers jo paso, pastaroji griežtai atsakydavo, kad jiems paso neduos. 2016 m. gegužės 16 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui papildomai nurodė, kad sesuo sakė, jog reikia atiduoti butÄ , kad nereikėtų mokėti procentų, su seserimi kalbėjo apie 1 procentÄ , ji sakė, kad tÄ procentÄ iÅ¡skaičiuos. Jis taip pat nurodė, kad kai gyveno (duomenys neskelbtini), turėjo santaupų, kai atvyko į (duomenys neskelbtini), turėjo 6 000 Lt, nežino, kaip reikia iÅ¡ sesers paimti 1 200 Eur, tų pinigų jam niekas negrÄ Å¾ina.

5. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta ambulatorinė kompleksinė pirminė A. B. ekspertizė. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tyrimo rezultatai atspindi Å¡iuo metu nevisavertę tiriamojo orientacijÄ laike (neteisingai nurodė metus ir dienÄ ) ir vietoje, dėl aklumo jis nepajėgus suvokti ir apdoroti regimuoju bÅ«du gautos informacijos, tiriamasis demonstruoja prarastÄ sveikÄ nuovokÄ , jis stokoja adekvataus pinigų bei nekilnojamojo turto vertės supratimo. Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) grindžiamas 2014 m. balandžio 2 d. atliktu VÅ¡Ä® Klaipėdos psichikos sveikatos centro protinės bÅ«klės mini tyrimu, Å¡io tyrimo metu A.

B. diagnozuotas lengvas pažinimo sutrikimas (21–24 balai). Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad vertinant MMSE tiriamajam dėl aklumo neteikiamos užduotys perskaityti ir padaryti tai, kas parašyta; parašyti sakinį bei nukopijuoti piešinį. 2014 m. kovo mėn. A. B. nustatytas aklumas, todėl kyla abejonių, ar 2014 m. balandžio 2 d. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre jis galėjo atlikti testus ir ar Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo Psichiatrijos skyrius ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) padarė tinkamas išvadas, kad A.

B. psichikos būsena juridiškai reikšmingu laikotarpiu atitiko kognityvinės disfunkcijos kriterijus.

6. N. B. buvo užvaldžiusi A. B. pasÄ , ieÅ¡kojo liudytojų sutarčiai patvirtinti, pati inicijavo dovanojimo sutartį, todėl 2014 m. gruodžio 22 d. sudaryta dovanojimo sutartis buvo ne A. B. laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies – N. B. ir (duomenys neskelbtini) senelių globos namų darbuotojų nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas. A. B. dėl susiklosčiusių sunkių sÄ lygų, t. y. sunkios sveikatos bÅ«klės ir grėsmės bÅ«ti paÅ¡alintam iÅ¡ globos įstaigos, buvo priverstas dalyvauti patvirtinant 2014 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutartį, Å¡i sutartis visiÅ¡kai nenaudinga jam ir naudinga Atsakovei 1, kuri, žinodama susiklosčiusiÄ situacijÄ , ja pasinaudojo, taip pažeisdama laisvÄ A. B. valiÄ .

7. A. B. nekilnojamojo turto nusavinimas buvo suorganizuotas ir pastarasis į 2014 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutarties sudarymÄ buvo įtrauktas siekiant iÅ¡vengti (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinių paslaugų skyrimo, teikimo ir mokėjimo (duomenys neskelbtini) senelių globos namuose ir (duomenys neskelbtini) senelių globos namų struktÅ«riniuose padaliniuose tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 39 punkte numatyto vieno procento dydžio, skaičiuojant nuo turto vertės, virÅ¡ijančios normatyvÄ , mokesčio už ilgalaikę socialinę globÄ . Atsakovė 1 savanoriÅ¡kai ir be jokio pavedimo, nurodymo ar iÅ¡ankstinio sutikimo tvarkė A. B. reikalus, vykdė jo globėjos funkcijas, todėl ji negalėjo sudaryti sau naudingų sandorių su A. B.. Mano, kad Å¡i dovanojimo sutartis prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajai tvarkai, gerai moralei, todėl yra niekinė ir negalioja.

8. Mano, kad, 2014 m. gruodžio 22 d. tarp A. B. ir N. B. sudarytÄ dovanojimo sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo N. B. pripažinus negaliojančia, turi bÅ«ti panaikintos jos sukurtos teisinės pasekmės.

9. N. B. teisę į butÄ (duomenys neskelbtini), įgijo pagal neteisėtÄ ir imperatyviosioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantį sandorį, neteisėtai įgytas nekilnojamasis turtas negalėjo bÅ«ti perleistas, todėl turėtų bÅ«ti panaikinta 2015 m. vasario 23 d. tarp Atsakovės 1 ir Atsakovės 2 sudaryta sutartis dėl buto (duomenys neskelbtini), dovanojimo ir Å¡alys grÄ Å¾intos į buvusiÄ iki ginčijamų sandorių sudarymo padėtį (CK 1.138 straipsnio 2 punktas).

10. Dėl buto nuomos: buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos nuomos kaina nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. buvo 200,00 Eur per mėnesį. Å iÄ pinigų sumÄ A. B. bÅ«tų gavęs už buto nuomÄ , jeigu Atsakovė 1 nebÅ«tų buto nusavinusi, todėl iÅ¡ jos ieÅ¡kovui turėtų bÅ«ti priteistos 8 000,00 Eur negautos pajamos, apskaičiuotos vieno mėnesio vidutinę 200,00 Eur buto nuomos kainÄ padauginant iÅ¡ 40 mėnesių skaičiaus (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d.) (CK 6.249 straipsnis).

11. Dėl įgaliojimo: 2015 m. gruodžio 3 d. buvo patvirtintas įgaliojimas, kuriuo A. B. įgaliojo įgaliotinę Atsakovę 1 atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Kadangi 2015 m. lapkričio pabaigoje A. B. patyrė insultÄ , negalėjo nei suvokti, nei kalbėti, todėl jokio įgaliojimo jis sudaryti negalėjo. Notaro biure atliekant notarinį veiksmÄ A. B. nebuvo, jis tuo metu sunkiai sirgo, negalėjo žinoti ir suprasti, kas, kodėl ir kokį notarinį veiksmÄ atlieka; iÅ¡ jo buvo paimtas pasas, todėl 2015 m. gruodžio 3 d. įgaliojimas neatitinka tikrosios A. B. valios, prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajai tvarkai, gerai moralei, yra niekinis ir negalioja.

12. Dėl 6 000,00 Lt (1 737,72 Eur) priteisimo: 2016 m. liepos 25 d. N. B. apklausoje TelÅ¡ių apskrities VPK nurodė, kad 2014 m. birželio mėn. A. B. jai perdavė 6 000,00 Lt, Å¡ių pinigų A. B. negrÄ Å¾ins, nes patiria iÅ¡laidų, turės sumokėti už gynėjo paslaugas, Å¡iÄ sumÄ atskaičiuos ir likusius pinigus grÄ Å¾ins. Kadangi Atsakovė 1 be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėjo A. B. sÄ skaita 6 000 Lt, todėl Å¡iÄ pinigų sumÄ privalo grÄ Å¾inti A. B. (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).

13. Dėl pinigų iÅ¡gryninimo SEB banke: 2016 m. birželio 22 d. SEB banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡as parodo, kad iÅ¡ A. B. sÄ skaitos laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 13 d. iki 2016 m. sausio 19 d. yra iÅ¡gryninta (pagal nurodymus ir panaudojus banko kortelę) 7 191,93 Eur. A. B. dėl aklumo buvo nepajėgus suvokti ir apdoroti regimuoju bÅ«du gautos informacijos, todėl negalėjo suprasti nurodymų iÅ¡mokėti grynuosius pinigus esmės, pasiraÅ¡yti Å¡ių nurodymų, naudotis banko mokėjimo kortelėmis ir iÅ¡ SEB banko sÄ skaitos paimti 7 191,93 Eur grynųjų pinigų. 2016 m. gegužės 2 d.

Atsakovė 2 apklausoje TelÅ¡ių apskrities VPK nurodė, kad A. B. jai buvo atidavęs banko kortelę ir davęs PIN kodus, kad galėtų su jo kortele paimti jo pinigus. 2016 m. liepos 25 d. Atsakovė 1 apklausoje TelÅ¡ių apskrities VPK nurodė, kad 2014 m. liepos 17 d. pasinaudodama A. B. banko mokėjimo kortele paėmė 1 510,00 Lt. Mano, kad atsakovės neteisėtai tvarkė ir naudojo A. B. pinigines lėšas, todėl solidariai su SEB banku atsakingos dėl iÅ¡ A. B. banko sÄ skaitos paimtų pinigų grÄ Å¾inimo ir A.

B. banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) likučio atkÅ«rimo.

14. Dėl neturtinės žalos: A. B. turtÄ nusavino N. B. ir J. J., padėjo įvykdyti notaras G. P. (toliau – Atsakovas 3) ir (duomenys neskelbtini) senelių globos namų (toliau – Atsakovas 4) darbuotojai, todėl Å¡ie asmenys turi solidariai atlyginti A. B. patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ jis įvertina 5 000 Eur dydžio suma (CK 1.91 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis, 6.279 straipsnis).

15. Dėl procesinių palūkanų: prašo iš atsakovų priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16. T. B., perėmusi ieškovo A. B. teises ir pareigas, ir jos atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė pradinio ieškovo A. B. ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir prašė juos tenkinti visiškai.

17. Atsakovės N. B. ir J. J. atsiliepime (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad 2014 metų sausio mėnesio viduryje Atsakovei 1 paskambino brolis A. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad jį yra iÅ¡tikusi didelė nelaimė, kad jis yra apakęs, kad jam sunku orientuotis bute, negali pasiruoÅ¡ti sau maisto ir negali savęs apsitarnauti. KitÄ dienÄ Atsakovė 1 atvyko pas brolį į (duomenys neskelbtini), jis papasakojo, kad jo praÅ¡ymu maisto kelis kartus per savaitę jam nuperkanti kaimynė R..

Ji aptvarko ir kambarius. Brolio žodžiais, už Å¡ias paslaugas R. atsidėkodamas jis sumokėjęs 300 litų. Kaimynė R. buvo pasipiktinusi, kad A. turi rÅ«pintis ji, nes tai yra jo pilnamečių vaikų – sÅ«naus ir dukters – pareiga. A. kaimynė R. rÅ«pinosi sausio mėnesį. Vasario mėnesį R. surado merginÄ vardu N., kuri už atlygį du kartus per savaitę nupirkdavo A. maisto bei sutvarkydavo butÄ . Brolis sakė, kad N. sumokėjęs 300 litų. TÄ patį mėnesį N. susižeidė, todėl A. slaugyti nebegalėjo.

Po kurio laiko brolis paskambino ir pasiguodė, kad jau kelios dienos yra nevalgęs, ir paprašė padėti jam. Atsakovė 1 atvykusi pasikalbėjo su broliu dėl tolesnės jo priežiÅ«ros. Jis pats suprato, kad vienas gyventi nesugebės, kad jam reikia nuolatinės priežiÅ«ros. Sutarė, kad geriausia iÅ¡eitis A. bÅ«tų apsigyventi senelių globos namuose. Atsakovė 1 ir Atsakovė 2 jam padėjo surinkti visus dokumentus, reikalingus patekti į senelių namus. Tuo tikslu kartu su ieÅ¡kovu 2014 m. vasario–gegužės mėnesiais ne kartÄ lankėsi pas Å¡eimos gydytojÄ , VÅ¡Ä® Kauno klinikų Akių ligų klinikoje, buvo nuvežtas į gydytojų konsultantų komisijÄ , kuri nustatė, kad A.

B. yra psichiÅ¡kai sveikas ir tinkamas perkelti į stacionariÄ socialinės globos įstaigÄ (bendro tipo), į VÅ¡Ä® Klaipėdos ir TelÅ¡ių regionų aklųjų centro komisijÄ , kuri patvirtino, kad „nustatytas specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis“ neterminuotai, į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių, kurio vedėjas patvirtino, kad A. B. nuo 2014 m. gegužės 28 d. neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.

Kad galėtų apsigyventi (duomenys neskelbtini) namuose, ieÅ¡kovas turėjo bÅ«ti registruotas (duomenys neskelbtini) mieste ar rajone. Atsakovė 1 bute brolio priregistruoti negalėjo, nes bÅ«tų praradusi teisę į kompensacijÄ už buto Å¡ildymÄ . Todėl A. savo name priregistravo M. (A.) B.. Nuo 2014 m. birželio 12 d. iki 2014 m. liepos 1 d. ieÅ¡kovas gyveno pas Atsakovę 1. Jis patikėjo jai saugoti savo dokumentus ir santaupas – 6 000 litų. 2014 m. liepos 2 d. ieÅ¡kovui buvo laikinai (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) suteikta teisė apsigyventi (duomenys neskelbtini) namuose. 18. 2014 metų rugpjūčio mėnesį trumpam iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) atvyko ieÅ¡kovo dukra T., ji turėjo ketinimų parduoti ieÅ¡kovo butÄ .

T. buto taip greitai parduoti nepavyko. IeÅ¡kovas sužinojęs, kad Atsakovės 2 sÅ«nus nuo rugsėjo mėnesio mokysis (duomenys neskelbtini), pasiÅ«lė, kad jis gyventų jo bute. Buto raktus perdavė T.. 19. 2014 metų gruodžio mėnesį (duomenys neskelbtini) savivaldybė savo sprendimu patvirtino, kad A. B. gali nuolat gyventi (duomenys neskelbtini) namuose. Po minėto Savivaldybės sprendimo buvo sužinota, kad už ieÅ¡kovo gyvenimÄ (duomenys neskelbtini) namuose metus laiko reikės mokėti visÄ sumÄ .

Apie tai praneÅ¡us ieÅ¡kovo dukrai, pastaroji pasakė, kad nemokės. Tada ieÅ¡kovas ir Atsakovė 2 susitarė, kad metus laiko trÅ«kstamus pinigus primokės Atsakovė 2, Atsakovė 1 skirs ieÅ¡kovui kas mėnesį pinigų asmeninėms iÅ¡laidoms, o po kurio laiko jis grÄ Å¾ins sumokėtus pinigus iÅ¡ savo pensijos likučio.

20. IeÅ¡kovas pats inicijavo buto dovanojimÄ Atsakovei 1 kaip dėkingumo už parodytÄ rÅ«pestį ženklÄ , bet ne kaip siekį nemokėti 1 proc. senelių namams, nors Å¡iÄ priežastį taip pat lyg tarp kitko minėjo ieÅ¡kovas. Gavusi dovanų iÅ¡ ieÅ¡kovo butÄ , Atsakovė 1 neteko teisės į buto Å¡ildymo kompensacijÄ , todėl 2015 m. vasario 23 d. Å¡is butas buvo padovanotas Atsakovei 2. 2015 metų spalio mėnesio pabaigoje į (duomenys neskelbtini) atvyko ieÅ¡kovo dukra T., tačiau ji ieÅ¡kovo taip ir neaplankė. 2016 vasario mėnesį lankydamasi Lietuvoje ieÅ¡kovo dukra T. teigė, kad vežasi savo tėvÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) pavalgyti cepelinų. Å ios kelionės metu ieÅ¡kovas kreipėsi dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo.

21. Dėl dovanojimo sutarties sudarymo į notarų biurÄ buvo vykta ne vienÄ kartÄ , buvo teikti papildomi bÅ«tini dokumentai. A. B. pats pasirašė dokumentus ir tokiu bÅ«du dar kartÄ patvirtino savo valiÄ dovanoti nekilnojamÄ jį turtÄ savo seseriai. Dovanojimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovas buvo aklas, tačiau sveiko ir viso proto, pajėgus suvokti sudaromo sandorio esmę.

22. Nurodo, jog ieÅ¡kovas niekada neketino buto nuomoti ir tokiu bÅ«du gauti papildomų lėšų. Jo valia buvo dovanojimo sandorio sudarymas dėl jo ne kartÄ iÅ¡sakytų priežasčių ir aplinkybių. Todėl praÅ¡o netenkinti ir reikalavimo dėl 8 000 Eur nuomos mokesčio priteisimo kaip nepagrįsto, neįrodyto ir neatitinkančio tikrovės.

23. Dėl 2015 m. gruodžio 3 d. įgaliojimo panaikinimo nurodo, kad tik gavus ir perskaičius procesinius dokumentus, gautus iÅ¡ teismo, Atsakovės 1 iniciatyva minėtas įgaliojimas buvo panaikintas. Teismo posėdžio metu Atsakovė 1 nurodė, kad Å¡is įgaliojimas buvo panaudotas tik vienÄ kartÄ , t. y. tam, kad iÅ¡ SEB banko bÅ«tų galima paimti naujÄ mokėjimo kortelę.

24. Dėl 1 731,72 Eur piniginių lėšų priteisimo Atsakovė 1 pripažįsta, kad turi A. B. duotus pasaugoti 1 280 Eur. Minėtas pinigines lėšas bet kada gali parvesti į nurodytÄ sÄ skaitÄ .

24. Dėl iÅ¡ banko tariamai paimtų 7 191,93 Eur priteisimo nesutinka, praÅ¡o šį reikalavimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ , nes visi pinigai, kuriuos ji iÅ¡grynino, buvo panaudoti brolio interesais.

25. Dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nurodo, kad A. B. nuoÅ¡irdžiai rÅ«pinosi visa Å¡eima, jam buvo teikiama visokeriopa pagalba, todėl atsakovėms yra nesuvokiamas praÅ¡ymas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

26. Ginčijama dovanojimo sutartis tarp A. B. ir N. B. sudaryta 2014 m. gruodžio 22 d., ieškinys teismui pateiktas 2018 m. gegužės 25 d. Mano, kad yra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.472 straipsnyje. Prašo taikyti ieškinio senatį.

27. Atsakovė N. B. teismo posėdžio metu iÅ¡ dalies ieÅ¡kinį pripažino (dėl 1 280 Eur grÄ Å¾inimo), atsakovė J. J. prašė ieÅ¡kinį jai atmesti.

28. Atsakovas notaras G. P. atsiliepime (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad dėl ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui taikytinÄ materialiÄ jÄ bei procesinę teisę, tačiau kartu pažymi, jog visi ieÅ¡kovo ginčijami sandoriai notaro yra patvirtinti tinkamai ir kvalifikuotai, pagal galiojančiu teisės aktu nustatytus turinio ir formos reikalavimus, todėl net jei minėti sandoriai ir gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais, tai tik dėl aplinkybių, kurios nėra susijusios su notaro atliekamų funkcijų ir pareigų vykdymu ir kurios nebuvo ir nėra žinomos notarui, už kurias notaras neatsako.

Nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstus ieÅ¡kinio reikalavimus priteisti iÅ¡ notaro solidariai su kitais atsakovais ieÅ¡kovui 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Kitų ieÅ¡kinio reikalavimų tenkinimo klausimÄ notaras palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes.

29. PaaiÅ¡kina, kad 2014 m. į notaro biurÄ atvyko ieÅ¡kovas ir Atsakovė 1, jie prisistatė kaip brolis ir sesuo. Kadangi minėti asmenys neturėjo visų pirminių buto įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų, taip pat tam tikrų giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, jis iÅ¡aiÅ¡kino, kokių konkrečių dokumentų trÅ«ksta, ir nurodė sugrįžti juos susirinkus.

30. Atkreipė dėmesį į tai, jog notaras dar pirminio susitikimo metu paklausė ieÅ¡kovo, kodėl jis nori visÄ savo turtÄ perleisti su juo atvykusiai moteriai. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, jog minėta moteris yra jo sesuo, ir jis yra globos namuose, kur jam nenaudinga turėti turto, nes tuomet bus taikomi papildomi mokesčiai, todėl jis neatlygintinai, o bÅ«tent dovanojimo sutartimi, nori perleisti savo turtÄ N. B.. Notaras taip pat prisimena, kad jis kartu paklausė ieÅ¡kovo, ar, be sesers, dar turi artimų giminaičių. IeÅ¡kovas atsakė, kad turi vaikų, kurie juo visiÅ¡kai nesirÅ«pina, nes gyvena užsienyje. Notaras atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovas yra neįgalus (aklas), taip pat informavo, kad sandoriui patvirtinti reikės liudytojų dalyvavimo. Tuo minėtas pirmasis susitikimas ir baigėsi.

31. Notaras taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovas jam pasirodė visiÅ¡kai protingas ir viskÄ suprantantis žmogus, vienintelė jo buvusi negalia – tai tik aklumas. Pamena, jog, ieÅ¡kovui ir jo seseriai bendraujant biure, notaras nejautė, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų daromas koks nors spaudimas ar įtaka. Jokio spaudimo ar įtakos nebuvo ir Sutarties Nr. 1 tvirtinimo metu. 2014 m. gruodžio 22 d. iÅ¡ anksto sutartu laiku, notaro biure dalyvaujant ieÅ¡kovui, Atsakovei 1, už ieÅ¡kovÄ pasiraÅ¡ančiai R. D. ir liudininkėms E. J. bei V. G., buvo patvirtinta Sutartis Nr.

1. Minėtoje sutartyje pasirašė visi nurodyti asmenys, įskaitant ir patį ieÅ¡kovÄ , kadangi jis pats to pareikalavo, nors, už jį pasiraÅ¡ant R. D., tai nebuvo bÅ«tina. Tai dar kartÄ patvirtina, jog ieÅ¡kovas siekė Sutarties Nr. 1 sudarymo ir norėjo savo paraÅ¡u patvirtinti šį faktÄ .

32. PrieÅ¡ pasiraÅ¡ant Sutartį Nr. 1, kaip ir kiekvieno kito notarinio veiksmo atveju, notaras nustatė sandorį sudarančių asmenų ir liudytojų tapatybes, perskaitė Å¡alims tvirtinamo sandorio tekstÄ ir iÅ¡aiÅ¡kino jo prasmę bei teisines pasekmes, įsitikino sandorį sudarančių asmenų veiksnumu, taip pat surinko bei patikrino reikÅ¡mingus duomenis iÅ¡ visų valstybinių registrų. Notaro vertinimu, ieÅ¡kovas sudarydamas Sutartį Nr. 1 tuo metu laisvai, niekieno neverčiamas, savo apsisprendimu, visiÅ¡kai suvokdamas atliekamo notarinio veiksmo turinį, prasmę ir teisines pasekmes, iÅ¡reiÅ¡kė savo tikrÄ jÄ valiÄ . 33. 2015 m. vasario 23 d. notaras patvirtino Sutartį Nr.

2. Å ia sutartimi Atsakovė 1 perleido jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ , kurį prieÅ¡ tai Sutarties Nr. 1 pagrindu ji gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo, savo dukrai Atsakovei 2. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio turinio, Sutartis Nr. 2 yra ginčijama iÅ¡imtinai kaip tariamai neteisėtos Sutarties Nr. 1 teisinė pasekmė, bet ne dėl to, jog notaras bÅ«tų pažeidęs Notariato įstatymo ar kokio kito teisės akto reikalavimus. 34. 2015 m. gruodžio 3 d. notaras taip pat patvirtino įgaliojimÄ (toliau – Ä®galiojimas), ieÅ¡kovo iÅ¡duotÄ savo seseriai atsakovei N. B..

Notaras minėto Ä®galiojimo patvirtinimo aplinkybių tiksliai nepamena, tačiau susipažinęs su bylos medžiaga ir sandorį lydinčiais dokumentais mato, jog kaip ir Sutarties Nr. 1 tvirtinimo atveju, taip ir Ä®galiojimo tvirtinimo atveju ieÅ¡kovui buvo iÅ¡aiÅ¡kintos visos sudaromo sandorio teisinės pasekmės ir iÅ¡siaiÅ¡kinta jo tikroji valia. Jokių aplinkybių, dėl kurių notaras bÅ«tų turėjęs atidėti ar atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , nebuvo nustatyta. Dėl silpnos fizinės sveikatos Ä®galiojime už ieÅ¡kovÄ jam praÅ¡ant pasirašė E. M., dalyvaujant liudytojams Z.

G. ir M. B..

35. Nors ieškinys yra grindžiamas ieškovo valios ydingumu, tačiau Sutarties Nr. 1 ir Įgaliojimo sudarymo metu ieškovas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebuvo ir ieškinio pateikimo teismui metu nėra pripažintas neveiksniu, taip pat jo veiksnumas nebuvo ir ieškinio pateikimo teismui metu nėra apribotas.

36. Notarui tik gavus ieškinį ir susipažinus su jo priedais tapo žinoma, jog ieškovas 2016 m. birželio 22 d. buvo konsultuotas psichiatro ir jam nustatyta diagnozė – nepatikslinta demencija. Tačiau šis susirgimas ieškovui nustatytas jau po Sutarties Nr. 1 bei Įgaliojimo sudarymo. Notaras tokių duomenų notarine tvarka tvirtindamas ginčo sandorius neturėjo, o ir ligos konstatavimas žmogui per se nereiškia, kad asmuo nebegali sudaryti sandorių ar kad jo civilinės teisės yra apribotos.

37. Nors ieÅ¡kovas teigia, kad Sutarties Nr. 1 ir Ä®galiojimo sudarymo metu jis sirgo sunkia nepagydoma liga, o reikia suprasti – ir dabar ja serga, tačiau savo dukrai 2016 m. birželio 22 d. iÅ¡davė notariÅ¡kai patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ , kuriuo yra grindžiamas jo atstovavimas ir Å¡iame civiliniame procese. Tokie ieÅ¡kovo veiksmai ir teiginiai kelia pagrįstų abejonių dėl jo dėstomų aplinkybių patikimumo ir pozicijos nuoseklumo. Aplinkybė, jog ieÅ¡kovas sudaromu sandoriu (Sutartimi Nr.

1) siekė iÅ¡vengti jau minėto (duomenys neskelbtini) savivaldybės 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) numatyto vieno procento dydžio mokesčio, nesudaro pagrindo Sutarties Nr. 1 pripažinti niekine ir negaliojančia CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. kaip prieÅ¡taraujančios vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei. IeÅ¡kovas turėjo teisę perleisti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ tiek iki minėtos tvarkos įsigaliojimo, tiek po to, kadangi minėta tvarka tokio sandorio sudarymo niekaip neribojo ir nedraudė. Mano, kad labiausiai tikėtina, jog ieÅ¡kovo tikroji valia pasikeitė jo turto likimu pradėjus domėtis jo dukrai T. B..

38. Dėl neturtinės žalos atlyginimo notaras nurodo, kad notaro atsakomybė už profesine veikla padarytus pažeidimus yra deliktinė. Pagal deliktinės civilinės atsakomybės nuostatas atsakingas asmuo privalo atlyginti žalÄ Ä¯statymų nustatytais atvejais. Tokia nuostata yra įtvirtinta CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyti keli (bet ne visi) atvejai, kai turi bÅ«ti atlyginama neturtinė žala. Notaro veiklÄ reglamentuoja Notariato įstatymas, tačiau neturtinės žalos atlyginimo atvejo jame nenumatyta. Notaro tariamai neteisėti veiksmai, t. y. Sutarties Nr. 1 patvirtinimas notarine tvarka, nėra pripažinti nusikalstamais. Be kita ko, notaro tariamai neteisėtas veiksmas nėra susijęs su žala asmens sveikatai ar gyvybės atėmimu. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra nė vieno iÅ¡ CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų atvejų, kurio pagrindu ieÅ¡kovui bÅ«tu galima priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ notaro.

39. Teismo posėdžio metu notaro ir trečiojo asmens atstovė prašė ieškinį atmesti. 40. (duomenys neskelbtini) senelių globos namai (toliau – Atsakovas 4, Globos namai) atsiliepime (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad A. B. Globos namuose buvo apgyvendintas 2014 m. liepos 2 d. dėl regėjimo negalios. Už teikiamas paslaugas 6 mėnesius turėjo mokėti 80 procentų pajamų (1 083,94 Lt (314,00 Eur). (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu buvo nuspręsta A.

B. skirti ilgalaikę socialinę globÄ , nustatant, kad jis už teikiamas paslaugas moka visÄ (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos patvirtintÄ socialinės globos kainÄ . Todėl nuo 2015m. sausio 3 d. iki 2016 m. vasario 1 d. už teikiamas ilgalaikes socialines paslaugas mokėjo 480,77 Eur per mėnesį. A. B. sutiko mokėti Å¡iÄ sumÄ , todėl nebuvo vertinamos jo gaunamos pajamos ir nebuvo atsižvelgiama į jo turimÄ turtÄ .

41. Asmuo, kuris yra apgyvendinamas Globos namuose, nepraranda savo veiksnumo (nebent neveiksnumas nustatomas teismo sprendimu), jo turimos turtinės ir neturtinės teisės bei pareigos nėra ir negali bÅ«ti apribotos kitaip kaip teismo sprendimu, o Atsakovas 4 neturi teisės Å¡iuose namuose gyvenantiems veiksniems asmenims trukdyti naudotis jų asmeninėmis turtinėmis ir (ar) neturtinėmis teisėmis, taip pat negali trukdyti ar drausti asmeniui iÅ¡vykti iÅ¡ Globos namų. A. B. nebuvo nustatytas neveiksnumas, jam nebuvo teismo sprendimu paskirta nei globa, nei rÅ«pyba, jis buvo veiksnus, protingai ir logiÅ¡kai mÄ stantis žmogus, adekvačiai vertinantis situacijÄ , mokantis ir galintis priimti sprendimus.

Vienintelė priežastis, dėl kurios jis buvo apgyvendintas Globos namuose, buvo jo aklumas, t. y. fizinė negalia, dėl kurios jam buvo sunku apsitarnauti, tačiau nepaisant savo negalios daugelį dalykų jis darė savarankiÅ¡kai, be kitų asmenų pagalbos. Atsakovas 4 nesprendė jo finansinių klausimų ir nesikiÅ¡o į jo priimamus sprendimus, netrukdė ir nedraudė jam iÅ¡vykti iÅ¡ Globos namų, o jis savo turtÄ valdė, juo naudojosi ir disponavo savo nuožiÅ«ra, taip pat pagal savo pageidavimÄ iÅ¡vykdavo iÅ¡ Globos namų kartu su giminaičiais arba lydimas Globos namų darbuotojų, kurie padėdavo jam fiziÅ¡kai orientuotis svetimoje aplinkoje. 2015 m. kovo 18 d.

Globos namų direktorės įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. praÅ¡ymu jam buvo paskirta socialinė darbuotoja V. G. (Ž.), kuri dėl jo fizinės negalios (aklumo) turėjo padėti tvarkyti pinigų apskaitÄ , nupirkti jo pageidaujamų prekių ir paslaugų.

42. Nuo ieÅ¡kovo apsigyvenimo Globos namuose jį prižiÅ«rėjo ir juo rÅ«pinosi jo sesuo N. B., kuri nuolatos lankydavo A. B., dukterėčia J. J., kuri iÅ¡ savo banko sÄ skaitos atlikdavo mokėjimus už A. B. gyvenimÄ Globos namuose. Dukra T. B. savo tėvÄ aplankydavo 1–2 kartus per metus, taip pat jie bendraudavo telefonu. Ji niekada neprieÅ¡taravo, kad A. B. rÅ«pinasi jo sesuo N. B., niekada neginčijo ir neprašė pakeisti sprendimų, susijusių su A. B. gyvenimu Globos namuose. IÅ¡ T. B. elgesio buvo akivaizdu, kad savo, kaip dukters, pareigÄ rÅ«pintis tėvu ji buvo perleidusi A.

B. sesei N. B.. 43. 2014 m. gegužės 13 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. diagnozė specialiesiems poreikiams nustatyti buvo nurodyta tik antrinė glaukoma bei abiejų akių aklumas, t. y. fizinė negalia. Neįgalumo nustatymo dokumentuose nebuvo jokių duomenų apie jo protinę negaliÄ ir dėl to sutrikusiÄ orientacijÄ ir pan. Å iame akte buvo nurodyta, kad A.

B. „atvyko lydimas kito asmens, sunkiai orientuojasi aplinkoje dėl labai silpno regėjimo“. 44. 2014 m. balandžio 2 d. ieškovas buvo konsultuotas psichiatro VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre, tačiau jam buvo diagnozuotas tik lengvas kognityvinis sutrikimas, t. y. sveikatos sutrikimas, kai yra pablogėjusi atmintis. Nuo pat atvykimo į Globos namus A. B. buvo nuolatos apžiūrimas ir konsultuojamas įvairių sričių medikų (šeimos gydytojos, neurologų, urologų, kardiologų, okulistų ir kt.) įvairiose gydymo įstaigose, tačiau nė vienas gydytojas taip pat nesuabejojo jo psichine sveikata ir (ar) galėjimu priimti sprendimus.

Atsižvelgiant į Å¡iÄ situacijÄ , Globos namams nekilo pareiga imtis priemonių, kad bÅ«tų nustatytas ar apribotas A. B. veiksnumas ir jam skirtas globėjas, juo labiau kad jis buvo prižiÅ«rimas artimų giminaičių, taip pat nebuvo pagrindo riboti A. B. turtinių ir (ar) neturtinių teisių.

45. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. buvo nustatyta negalia – aklumas, dėl kurios jis sunkiai orientavosi aplinkoje bei negalėjo pats perskaityti dokumentų, jam iÅ¡reiÅ¡kus pageidavimÄ vykti pas notarÄ , globos namai užtikrino jam Å¡iÄ jo teisę ir darbuotojai jį palydėjo pas notarÄ .

46. Atsižvelgiant į tai, kad Globos namai nebuvo ginčijamų sandorių šalimi, ieškovo reikalavimas Globos namams dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

47. Kadangi dovanotojas A. B. turėjo regos negaliÄ , jam asmeniÅ¡kai praÅ¡ant sandorius pasirašė R. D., dalyvaujant liudininkėms E. J. ir V. G.. Jos pasirašė kaip fiziniai asmenys (nurodyti jų asmens kodai, gimimo datos, asmens dokumento numeriai, jų gyvenamosios vietos adresai), pakviesti paliudyti sandorio sudarymo faktÄ , o ne kaip savo pareigas atliekantys Globos namų darbuotojai ir (ar) savo pareigas atliekantys įgalioti asmenys. Todėl Globos namams nekyla pareiga atlyginti jų veiksmais padarytos žalos, jei apskritai bÅ«tų nustatyta, kad tokia žala padaryta.

48. Teismo posėdžio metu Globos namų atstovė prašė ieškinį atmesti.

49. Atsakovė AB SEB bankas atsiliepime (toliau – Atsakovas 5, Bankas) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kiniu. Bankui civilinė atsakomybė galėtų bÅ«ti taikoma tik nustačius visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygas. IeÅ¡kinyje nėra nurodoma, kokius neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieÅ¡kovas patyrė turtinę žalÄ , atliko bankas. IeÅ¡kovas nurodo, kad jis negalėjo suprasti nurodymų iÅ¡mokėti grynuosius pinigus esmės, pasiraÅ¡yti Å¡ių nurodymų ir naudotis banko mokėjimo kortelėmis.

50. Dėl nurodymų iÅ¡mokėti grynuosius pinigus Atsakovas 5 nurodo, kad visos paslaugos klientams atvykus į bankÄ yra teikiamos AB SEB banko bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių nustatyta tvarka nustačius ir patikrinus klientų tapatybę. Byloje esantys nurodymai iÅ¡mokėti grynuosius pinigus patvirtina, kad pats ieÅ¡kovas pateikė ir pasirašė 5 nurodymus, kurių pagrindu jam buvo iÅ¡mokėti grynieji pinigai. Taigi ieÅ¡kovo tapatybė buvo identifikuota Taisyklėse nustatyta tvarka ir jis pats pasirašė minėtus nurodymus iÅ¡mokėti grynuosius pinigus. IeÅ¡kovas neginčija aplinkybių, kad jis buvo banke ir pasirašė anksčiau minėtus nurodymus, todėl akivaizdu, kad Bankas neturėjo jokio teisinio pagrindo netenkinti ieÅ¡kovo pateiktų praÅ¡ymų ir nevykdyti nurodymų iÅ¡mokėti grynuosius pinigus. Todėl iÅ¡mokėdamas ieÅ¡kovui grynuosius pinigus laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 13 d. iki 2014 m. birželio 12 d. Bankas neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

51. Dėl lėšų nuraÅ¡ymo operacijų panaudojus ieÅ¡kovui priklausančiÄ kortelę nurodo, kad 2011 m. lapkričio 25 d. tarp ieÅ¡kovo ir Atsakovo 5 buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) kortelės sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kortelės sutartis). Atsakovas prie ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡davė (duomenys neskelbtini) debeto kortelę (toliau – kortelė) ir suteikė asmens atpažinimo kodus (toliau – PIN). IeÅ¡kovas patvirtino, kad gavo kortelę ir vokÄ su PIN kodais.

IeÅ¡kovas įsipareigojo vykdyti įsipareigojimus, nustatytus Sutartyje, ir kortele naudotis laikydamasis AB SEB banko bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių (Sutarties 4.1 punktas). IeÅ¡kovas taip pat patvirtino, kad: visos Å¡ios Sutarties sÄ lygos su juo buvo aptartos, jam paaiÅ¡kintos ir į visus klausimus atsakyta prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Sutartį (Sutarties 16.1 punktas); visas Sutarties, AB SEB banko paslaugų teikimo taisykles ir Mokėjimo kortelių kainyno sÄ lygas supranta ir su jomis sutinka (Sutarties 16.2 punktas); gavo jam priklausantį Sutarties egzempliorių, AB SEB banko bendrÄ sias paslaugų teikimo taisykles, Mokėjimo kortelių kainynÄ ir atspausdintas Mokėjimo kortelių iÅ¡davimo ir naudojimo taisykles (AB SEB banko bendrųjų paslaugÄ teikimo taisyklių 2 priedas) (Sutarties 16.3 punktas).

52. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad panaudojant ieÅ¡kovui priklausančiÄ kortelę laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 12 d. iki 2016 m. sausio 19 d. buvo atlikta 18 lėšų nuraÅ¡ymo operacijų. IeÅ¡kovas nurodo, kad Å¡ias operacijas atliko ne jis pats, o Atsakovė 1 ir Atsakovė 2, kurios neteisėtai tvarkė ir naudojo ieÅ¡kovo pinigines lėšas (IeÅ¡kinio 27 punktas).

53. Lėšų nuraÅ¡ymo operacijų atlikimo laikotarpiu galiojusiose Mokėjimo kortelių iÅ¡davimo ir naudojimo taisyklėse (AB SEB banko bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių 2 priedas) (Taisyklių 2014 m. balandžio 1 d., 2015 m. liepos 9 d., 2015 m. lapkričio l d. ir 2016 m. sausio 1 d. redakcijos) buvo numatyta, jog Klientas privalo „<...> neduoti savo kortelės, nesakyti PIN kodo tretiesiems asmenims ar kitaip neleisti ir nesudaryti sÄ lygų jiems naudotis kortele ar sužinoti PIN kodo“ (Mokėjimo kortelių iÅ¡davimo ir naudojimo taisyklių 11 skyriaus 11.1.3 p.).

Taip pat numatyta, kad „<...> PIN kodas yra slapta informacija, už kurios atskleidimÄ ir už visas operacijas, atliktas naudojantis PIN kodu, atsako Klientas. Bankas nežino Klientui suteikto PIN kodo“ (Mokėjimo kortelių iÅ¡davimo ir naudojimo taisyklių 11 skyriaus 11.2 punktas), o identifikuoja kortelių naudotojÄ tik pagal konkrečiam klientui suteiktÄ PIN kodÄ . Bankas neturi galimybės kontroliuoti iÅ¡duotomis kortelėmis atliekamų operacijų, kai jos yra atliekamos panaudojant tik klientui suteiktÄ ir tik jam privalomÄ Å¾inoti PIN kodÄ .

Dėl Å¡ios priežasties kiekvienas klientas privalo bÅ«ti ypatingai rÅ«pestingas ir apdairus naudodamasis kortele ir saugodamas PIN kodÄ . Mano, kad ieÅ¡kovui pripažįstant (ieÅ¡kinio 25 ir 27 punktai), kad jis pats perdavė Atsakovėms 1 ir 2 savo kortelę ir PIN kodÄ , todėl leido ar sudarė sÄ lygas tretiesiems asmenims naudotis kortele ir sužinoti PIN kodÄ , ieÅ¡kovas nevykdė ne tik Sutarties sÄ lygų, tačiau ir nesilaikė Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme (toliau – Mokėjimų įstatymas) nustatytų pareigų.

Taigi ieÅ¡kovas suprato arba turėjo suprasti, kad jam atsakovo suteikti slapti ir tik jam žinomi kortelės PIN kodai apsaugo jo sÄ skaitÄ . Jų atskleidimas tretiesiems asmenims pažeidė sÄ skaitos apsaugÄ ir sudarė galimybę tretiesiems asmenims pasinaudoti sÄ skaitose esančiais pinigais, todėl slaptų, žinomų tik vartotojui, PIN kodų atskleidimas tretiesiems asmenims rodo ne tik ieÅ¡kovo neteisėtus, pažeidžiančius Sutarties sÄ lygas veiksmus (Mokėjimų įstatymo 25 straipsnis), bet ir neprotingÄ , iÅ¡skirtinai nerÅ«pestingÄ elgesį, kuris turi bÅ«ti kvalifikuotas kaip didelis neatsargumas, lėmęs grynųjų pinigų iÅ¡ jo sÄ skaitos išėmimÄ .

Todėl bankas negali bÅ«ti atsakingas už ieÅ¡kovo didelį neatsargumÄ Sutartimi prisiimtų pareigų nevykdymÄ (Mokėjimų įstatymo 30 straipsnio 2 dalis) ar kitų asmenų galimai nusikalstamus veiksmus.

54. Teismo posėdžio metu banko atstovas prašė ieškinį atmesti.

55. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) atsiliepime (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) prašė ieÅ¡kinio dalį, kuria praÅ¡oma ieÅ¡kovui priteisti iÅ¡ notaro solidariai su kitais atsakovais 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų, atmesti kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ ; dėl likusios ieÅ¡kinio reikalavimų dalies spręsti teismo nuožiÅ«ra pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui taikytinÄ teisinį reglamentavimÄ .

56. Nurodo, kad sutinka su atsakovo notaro G. P. atsiliepime nurodytais argumentais ir jų nekartoja. Atsiliepime taip pat nurodo, kad draudikas atsako tik už notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo kaltais (neteisėtais) veiksmais trečiajam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ notaro profesinės veiklos vykdymo metu ir tik tuo atveju, kai jų atžvilgiu yra nustatomos visos civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos, t. y. kai teismas konkrečiu atveju konstatuoja, kad jiems iÅ¡ delikto kyla nauja prievolė atlyginti trečiajam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ ; jei notarui nekyla deliktinė civilinė atsakomybė, vadinasi, nėra ir draudžiamojo įvykio, o dėl to ir pareigos draudikui mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

57. Teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. protokoline nutartimi į bylÄ trečiuoju asmeniu įtraukta (duomenys neskelbtini) savivaldybė, nes ieÅ¡kinio tenkinimo atveju pastaroji, ieÅ¡kovės atstovo teigimu, įgytų teisę bei pareigÄ reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas Savivaldybės biudžeto lėšas už A. B. ilgalaikę socialinę globÄ (duomenys neskelbtini) senelių globos namuose. 2021 m. liepos 14 d. protokoline nutartimi patikslinta, kad trečiuoju asmeniu laikytina (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija. 58. 2020 m. rugsėjo 28 d. teismo nutartimi iÅ¡ trečiųjų asmenų sÄ raÅ¡o paÅ¡alinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 59. 2021 m. kovo 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradinis ieÅ¡kovas A. B. buvo pakeistas jo teisių perėmėja T. B.. Teismas k o n s t a t u o j a: IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos faktinės aplinkybės 60. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 3-ojo notaro biuro notaras G. P. patvirtino tris Å¡ioje byloje ginčijamus sandorius: 1) 2014 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria A. B. padovanojo jam priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savo seseriai N. B.; 2) 2015 m. vasario 23 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria N. B. anksčiau nurodytÄ butÄ padovanojo savo dukrai J.

J.; 3) 2015 m. gruodžio 3 d. įgaliojimÄ (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo A. B. įgaliojo įgaliotinę N. B. atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Byloje taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 13 iki 2016 m. sausio 19 d. iÅ¡ AB SEB banko A. B. priklausančios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡gryninta 7 191,93 Eur piniginių lėšų. Ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 3 d.

A. B. sirgo nepatikslintu psichikos sutrikimu (duomenys neskelbtini), dėl to jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais 61. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti teisėtumÄ civiliniuose santykiuose, nepaneigiant civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių tęstinumo reikÅ¡mės. Todėl tam, kad sandoris nebÅ«tų nuginčytas abejotinais pagrindais, kiekvienu sandorio ginčijimo atveju teismas turi analizuoti tiek ginčijamo sandorio turinį, tiek ir jo sudarymo aplinkybes, turėjusias reikÅ¡mės sandorio Å¡alių apsisprendimui dėl sandorio sudarymo.

Ypač sandorio sudarymo aplinkybės aktualios, kai ginčijami sandoriai, turintys valios trūkumų. Prie tokių sandorių su valios trūkumais priskiriami ir CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai, t. y. savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti, nors ir veiksnaus, fizinio asmens sudaryti sandoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).

62. Nagrinėjamoje byloje dovanojimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Įgaliojimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ginčijami keliais savarankiškais teisiniais pagrindais, t. y. CK 1.89 straipsnio, 1.91 straipsnio 1 dalies, 1.81 straipsnio, 1.80 straipsnio, 6.470 straipsnio 7 dalies pagrindu; dovanojimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra ginčijama kaip tariamai neteisėtos dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinė pasekmė.

63. Atmestinas Atsakovų 1 ir 2 atsiliepime nurodytas argumentas, kad byloje taikytina ieÅ¡kinio senatis, šį savo argumentÄ grindžiant CK 6.472 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, nes ieÅ¡kovas gali ginčyti sandorį įvairiais sandorių negaliojimo pagrindais. IeÅ¡kovas ir jo teisių perėmėja nei ieÅ¡kinyje, nei teismo posėdžio metu nenurodė aplinkybių, duodančių pagrindÄ pripažinti, kad atsakovių veiksmai atitinka CK 6.472 straipsnio taikymo sÄ lygų pobÅ«dį. Dėl 2014 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutarties negaliojimo CK 1.89 straipsnio pagrindu 64.

Sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame iÅ¡reikÅ¡ta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio Å¡alies valios. Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiÅ¡kinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017).

Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007; 2010 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).

65. IeÅ¡kovė ir jos atstovas ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės grindė A. B. paaiÅ¡kinimais, duotais ikiteisminio tyrimo, kuris buvo pradėtas pagal jo 2016 m. vasario 26 d. pareiÅ¡kimÄ , metu. Tačiau teismas, įvertinęs byloje esančių ekspertizių aktų Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakymas į antrÄ klausimÄ â€“ dėl įgytos silpnaprotystės reiÅ¡kinių, iÅ¡ryÅ¡kėjusio tiriamojo įtaigumo reikia kritiÅ¡kai vertinti A. B. gebėjimÄ suprasti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir duoti apie jas parodymus 2016 m. vasario 26 d. pateikiant protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ , 2016 m. kovo 8 d., 2016 m. gegužės 16 d. duodant parodymus) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakymai į 3–5 klausimus –2016 m. birželio 22 d.–2018 m. gegužės 25 d.

A. B. sirgo įgyta silpnaprotyste – nepatikslinta demencija, dėl to jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti) išvadas, nesivadovauja šio asmens paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, o vertina kitus įrodymus, surinktus byloje.

66. Nagrinėjamoje byloje, siekiant išsiaiškinti, ar A. B. ginčijamų sandorių (2014 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 3 d.) sudarymo metu suprato savo veiksmų prasmę ir galėjo juos valdyti, buvo paskirtos ir atliktos dvi psichiatrijos ekspertizės.

67. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. B. psichikos būsena juridiškai reikšmingu laikotarpiu (nuo 2014 m. gruodžio mėn.) atitiko kognityvinės disfunkcijos kriterijus, disfunkcijos sunkumo, nesant objektyvių duomenų, tiriamuoju laikotarpiu patikslinti negalima, todėl formuluojama tik tikimybinė išvada, kad A. B. galbūt nusikalstamų veiksmų prieš jį padarymo metu dėl savo psichikos būklės galėjo suvokti prieš jį atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį, reikšmę (ekspertizę skyrė ikiteisminio tyrimo teisėjas).

68. BylÄ nagrinėjančiam teismui paskyrus ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, ekspertų komisija Ekspertizės akte Nr.(duomenys neskelbtini) padarė iÅ¡vadÄ , kad medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie tai, kad A. B. 2014 m. gruodžio 22 d. bÅ«tų sirgęs psichikos sutrikimu ir bÅ«tų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

69. Pažymėtina, kad eksperto iÅ¡vada yra viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), ji nėra teismui privaloma ir turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, tačiau ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis (CPK 218 straipsnio 1 dalis;

žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002; 2008 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pabrėžęs, kad ekspertizės duomenys gali bÅ«ti atmetami tada, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi iÅ¡ankstinės galios. Ekspertizės aktas turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles.

70. Todėl teismui, priimančiam sprendimÄ dėl sandorių naikinimo, kyla poreikis, be teismo eksperto iÅ¡vadų ir medicininių dokumentų, vertinti kitÄ byloje esančiÄ medžiagÄ , sprendžiant dėl tikrosios A. B. valios ir jo gebėjimo Å¡iÄ valiÄ iÅ¡reikÅ¡ti 2014 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutarties ir 2015 m. gruodžio 3 d. įgaliojimo sudarymo metu.

71. Byloje buvo apklausti liudytojai: (duomenys neskelbtini) senelių globos namų darbuotojai V. Ž., E. J., R. D., E. M., Z. G., atsakovės N. B. draugė M. B., buvusi A. B. kaimynė R. B., ieÅ¡kovės T. B. draugė S. J., kurį laikÄ A. B. padėjusi A. U.. Visi Å¡ie asmenys be iÅ¡imties parodė, kad A. B. nors ir nematė, tačiau laikotarpiu nuo 2014 m. pradžios iki 2014 m. pabaigos girdėjo, buvo protingas, tik dėl aklumo negalėjo savimi pasirÅ«pinti. Nė vienas iÅ¡ nurodytų liudytojų neparodė apie kokius nors jo atminties praradimus ar įžvelgiamus psichinius sutrikimus.

Liudytojai – Globos namų darbuotojai, kurie prižiÅ«rėjo ieÅ¡kovÄ nuo 2014 m. liepos 2 d., nepatvirtino, jog dovanojimo sutarties sudarymo laikotarpiu jis buvo praradęs gebėjimÄ orientuotis, valdyti savo veiksmus ir suvokti jų reikÅ¡mę, prieÅ¡ingai, jie patvirtino, kad jis bendravo, orientavosi aplinkoje, todėl galėjo iÅ¡reikÅ¡ti ir savo tikrÄ jÄ valiÄ dėl dovanojimo sandorio turinio. Dėl A. B. gebėjimo priimti sprendimus dėl savo turto patvirtino ir notaras, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, ir jo atstovė teismo posėdžio metu.

Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu iÅ¡ esmės patvirtino savo parodymus, duotus 2016 m. birželio 13 d. ikiteisminio tyrimo metu, nurodydama: „Po A. žmonos mirties (žmona mirė (duomenys neskelbtini)) aÅ¡ esu su juo kalbėjusi apie butÄ <...>. Jis buto nežadėjo niekam užraÅ¡yti ir jo parduoti, nes butÄ laikė vaikams.“ Nurodė, kad po to, kai A. B. iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini), „nė karto su juo nebendravo, kas liečia buto reikalaus“. Apie tai, kad A. B. nenorėjo dovanoti buto seseriai, jai 2016 m. pasakė T.

B..

72. T. B. posėdžio metu nurodė, kad apie buto dovanojimo sandorį ji sužinojo 2015 m. rugpjūčio mėnesį. Ä® LietuvÄ buvo atvykusi 2015 m. spalio mėnesį, tačiau tėvo neaplankė, nes susirgo pati, apie buto dovanojimo sandorį telefonu su juo nekalbėjo. Tačiau kai aplankė tėvÄ 2016 m. vasario mėn., jis pradėjo pasakoti, kad sesuo jį apgavo ir pasisavino butÄ . Ar apie tai tėvas kalbėjo su kuo nors kitu, ji nežino. Tada ir nusprendė kreiptis dėl teisminės gynybos.

73. Atmestini ieškovės ir jos atstovo argumentai, kad notaras, tvirtindamas sandorį, pažeidė Notariato įstatymo 32 straipsnio nuostatas, nes sandorį už A. B. pasirašė ne tik R. D., kviesti liudytojai E. J., V. G., bet ir pats A. B..

74. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , ar sandorio formos, jo tvirtinimo tvarkos trÅ«kumai yra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu, turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo bÅ«ti neiÅ¡reikÅ¡ta tikroji sandorio Å¡alies valia, ar, net ir nustačius tam tikrus sandorio sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimus, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad sandorio Å¡alies valia atitinka sudaryto sandorio turinį. Galutines iÅ¡vadas teismas gali padaryti tik tada, kai, vadovaudamasis įrodymais, jų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, tinkamai nustato ir teisiÅ¡kai kvalifikuoja faktines bylos aplinkybes.

75. Byloje nustatyta, kad A. B. turėjo regėjimo negaliÄ , tačiau nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog jis pas notarÄ ginčijamo sandorio sudarymo metu dalyvavo asmeniÅ¡kai, sandorį pasirašė, nors už jį sutartyje pasirašė R. D., jis tam neprieÅ¡taravo. Ä®vertinęs aplinkybes, kad A. B. tiek iki ginčijamo sandorio sudarymo, tiek ir po jo pageidavo pasiraÅ¡yti visus su juo susijusius dokumentus (žr. Globos namų dokumentus), kaip nurodė teismo posėdyje jo dukra T. B., tėvas apie pinigus viskÄ suprato, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas pats savo laisva valia ir apsisprendimu sudarė ginčijamÄ sandorį, asmeniÅ¡kai jį sudarant dalyvavo. NežiÅ«rint į tai, kad už A. B. pasirašė kitas asmuo, paties A. B. paraÅ¡as nedaro sandorio negaliojančio, o prieÅ¡ingai, papildomai jį patvirtina.

76. Teismas, įvertinęs Ekspertizės akte Nr.(duomenys neskelbtini) padarytas iÅ¡vadas, kurias patvirtina visuma liudytojų, notaro paaiÅ¡kinimai, daro iÅ¡vadÄ , kad A. B. 2014 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sandorio sudarymo metu suvokė savo veiksmų esmę. Sprendžiant iÅ¡ įrodymų visumos, 2014 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sandoryje yra iÅ¡reikÅ¡ta tikroji A. B. valia. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pastarasis sandorio sudarymo metu turėjo sveikatos sutrikimų, neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad jis negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto perleidimo atsakovei N. B. kaip padėkos už suteiktÄ priežiÅ«rÄ ir rÅ«pestį juo.

Todėl ieÅ¡kovės atstovo argumentai, kad ekspertizės aktuose nurodytos aplinkybės, kad A. B. apsisprendimo sudaryti ginčijamÄ dovanojimo sandorį laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kÄ komplikavo jo emocinė bÅ«sena, nulemta subjektyviai iÅ¡gyvenamo bejėgiÅ¡kumo, ar aplinkybė, kad jis savo apsisprendimÄ dėl sandorio pakeitė 2016 m. pradžioje, nesudaro pagrindo kitaip vertinti pastarojo veiksmus 2014 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sandorio sudarymo metu. Todėl teismas netenkina ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 2014 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu.

Dėl 2015 m. gruodžio 3 d. įgaliojimo 77. Byloje nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 3 d. A. B. įgaliojimo Atsakovė 1 atsisakė 2018 m. birželio 20 d. Å is įgaliojimas buvo panaudotas paimant naujÄ banko mokėjimo kortelę ir tęsiant A. B. apgyvendinimÄ 2016 m. Globos namuose.

78. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad 2015 m. gruodžio 3 d. A. B. sirgo nepatikslintu psichikos sutrikimu (duomenys neskelbtini), dėl to jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

79. Liudytojas Z. G. 2021 m. liepos 12 d. posėdžio metu parodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) senelių globos namuose vairuotoju. Kur ir kada važiuoti, jam nurodydavo socialinis darbuotojas. Atsimena, kad vienÄ kartÄ vežė A. B. pas notarÄ . Tada A. B. sėdėjo automobilyje, atėjęs notaras liepė jam iÅ¡lipti ir automobilyje jie liko dviese. KÄ kalbėjo notaras, jis negirdėjo. Kadangi nuo tada praėjo labai daug laiko, jis nepamena, ar kokius nors dokumentus pasirašė. Ar kÄ nors A. B. kalbėjo automobilyje, taip pat nepamena.

80. Nors Å¡io sprendimo 71 punkte nurodyti liudytojai parodė, kad įgaliojimo iÅ¡davimo metu A. B. psichinė bÅ«sena buvo nepakitusi nuo jo atgyvendinimo Globos namuose pradžios, tačiau byloje esant medicininių duomenų, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. sausio 14 d. jam buvo atliktas galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimas, jį konsultavo Å¡eimos gydytojas, neurochirurgas, neurologas, nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), teismo nuomone, ekspertai pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad A. B. 2015 m. gruodžio 3 d. įgaliojimo pasiraÅ¡ymo metu sirgo nepatikslintu psichikos sutrikimu (duomenys neskelbtini) ligos (duomenys neskelbtini), dėl to jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Todėl tenkintinas reikalavimas dėl 2015 m. gruodžio 3 d. įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

81. Atmestini byloje dalyvaujančių asmenų argumentai, kad įgaliojimo naikinimas yra praradęs prasmę ir nesukels jokių teisinių pasekmių, nes Atsakovė 1 jo atsisakė, tačiau nei teismui, nei byloje dalyvaujantiems asmenims nėra žinoma, ar juo naudojantis nebuvo atlikta kitų veiksmų, dėl kurių ateityje gali kilti kitų ginčų. Dėl 2014 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.80, 1.81 straipsnių pagrindu 82. Ieškovė ir jos atstovas byloje įrodinėjo, kad 2014 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sandoris buvo sudarytas siekiant išvengti (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto 1 proc. nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo, t. y. dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei ir įstatymų nuostatoms, todėl ir šiuo pagrindu dovanojimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia.

83. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sÄ lygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sÄ lygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieÅ¡kovo teigimu, prieÅ¡tarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintÄ imperatyvÄ ir kad Å¡io pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečiÄ imperatyviÄ jÄ Ä¯statymo normÄ , kuriai sandoriai prieÅ¡tarauja, nes, to nepadarius, teismų procesiniai sprendimai bÅ«tų nepakankamai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2012; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-695/2015; kt.).

84. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismai, nagrinėdami bylas bei priimdami procesinius sprendimus, privalo laikytis pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribų ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikÅ¡damas reikalavimÄ , nesirėmė ieÅ¡kovas (CPK 135 straipsnis).

85. Teismas įvertinęs pačios sutarties tekstÄ ir jos turinį nenustatė, kad kuri nors jos nuostata prieÅ¡tarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms, taip pat vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei. Kadangi ginčijamas sandoris buvo sudarytas dar iki (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybai priimant 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo remiamasi ieÅ¡kinyje, darytina iÅ¡vada, kad negalima pažeisti tvarkos, kuri dar nėra nustatyta. Net jeigu ieÅ¡kovas sudaromu sandoriu (Sutartimi Nr.

1) ir siekė iÅ¡vengti jau minėto (duomenys neskelbtini) savivaldybės 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) numatyto vieno procento dydžio mokesčio, tai nesudaro pagrindo Sutartį Nr. 1 pripažinti niekine ir negaliojančia CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu. IeÅ¡kovas turėjo teisę perleisti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ tiek iki minėtos tvarkos įsigaliojimo, tiek po to, kadangi minėta tvarka tokio sandorio sudarymo niekaip neribojo ir nedraudė.

86. Teismas, įvertinęs visumÄ byloje surinktų įrodymų, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodytos ieÅ¡kovės nurodytos faktinės aplinkybės (ieÅ¡kinio faktinis pagrindas), kuriomis bÅ«tų grindžiamas sandorio prieÅ¡taravimas vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei. IeÅ¡kovė nenurodė jokių aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad 2014 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sandoriu buvo siekiama neigiamo pobÅ«džio (nesÄ Å¾iningų) tikslų. IeÅ¡kovė ir jos atstovas nepaaiÅ¡kino, kaip tokiu sandoriu sukeliamos teisinės pasekmės pažeidžia (pažeidė) valstybės ir (ar) visuomenės interesus, valstybės teisinę sistemÄ , pagrindinius teisės principus ir pan.

Todėl Å¡iuo pagrindu nėra pagrindo naikinti sandorio. Dėl 2014 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.90 ir 1.91 str. pagrindu 87. IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. gruodžio 22 d. buto dovanojimo sutartį kaip sudarytÄ dėl suklydimo ir apgaulės ir kai asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas Å¡iÄ sutartį sudaryti labai nenaudingomis sÄ lygomis. Teigia, kad N. B. apgavo jos tėvÄ , nurodydama, kad tėvas jai paaiÅ¡kino, jog Atsakovė 1 nurodė, jog reikia pasiraÅ¡yti kažkokiÄ deklaracijÄ , ir tokiu bÅ«du jį apgavo.

88. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas asmuo sandorio nebÅ«tų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018).

89. Konkrečiu atveju vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alį, jeigu tai yra fizinis asmuo, tai tokio asmens amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes.

90. Byloje nustatyta, kad A. B. dukrai T. apie sudarytÄ ir byloje ginčijamÄ sandorį pasakė 2016 m. vasario mėn., kai pastaroji apie tai jo paklausė. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai nežinoma, ar apie tai tėvas kalbėjo su kuo nors kitu. BÅ«tent tada buvo nuspręsta kreiptis dėl teisminės gynybos. Ji taip pat patvirtino, kad tėvas apie pinigus viskÄ suprato. Byloje apklausti liudytojai – Globos namų darbuotojai nurodė, kad A. B. elgesys, nuotaikos svyravimai prasidėjo bÅ«tent 2016 m. vasario mėn. po dukros apsilankymo.

Tačiau darbuotojams pats A. B. apie ginčijamÄ sandorį nepasakojo, jis buvo patenkintas gyvenimu senelių namuose iki teisminių procesų pradžios (2016 m. vasario mėn.). Liudytoja ieÅ¡kovės draugė S. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad T. B. buvo patenkinta, kad į tėvo priežiÅ«rÄ Ä¯sitraukė teta (Atsakovė 1), kad tėvas yra patenkintas senelių namuose, tačiau vėliau (kada nepamena) „ji (T. B.) pradėjo kovoti dėl savo teisių“ (2021 m. gegužės 24 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 51.00–52.26 min.).

91. Suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminę reikÅ¡mę, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Taigi tais atvejais, kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio Å¡alies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju Å¡alies suklydimo negalima pateisinti.

Toks vertinimas siejamas su tuo, kad tokiu atveju suklystama dėl pačios Å¡alies kaltės, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu prieÅ¡tarautų kitos sandorio Å¡alies interesams, kuri pasikliovė prieÅ¡ingos Å¡alies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai iÅ¡reiÅ¡kia tikrÄ jÄ Å¡alies valiÄ . AnalogiÅ¡kai, jeigu sandoris, atsižvelgiant į jo prigimtį, yra rizikingas, tai sandorio Å¡alis, prisiimdama galimÄ rizikÄ , kartu praranda ir teisę vėliau tÄ sandorį ginčyti remdamasi suklydimu.

Nurodytos vertinimo gairės lemia tai, kad teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Nagrinėjamu atveju visuma byloje nustatytų aplinkybių patvirtina, kad A. B. turėjo galimybę dar iki sandorio sudarymo pasitarti su Globos namų darbuotojais, dukra (telefonu), notaru arba sudaręs sandorį iÅ¡ karto jį ginčyti (pvz., kai 2015 m. vasarÄ jį aplankė globos namuose dukra), tačiau to nepadarė.

92. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sÄ lygomis, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį. Pagal nurodyto straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali bÅ«ti sandorio Å¡alies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio Å¡alis nebÅ«tų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, tos aplinkybės turėjo bÅ«ti atskleistos kitai Å¡aliai, arba aktyvÅ«s veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitÄ sandorio Å¡alį dėl sandorio efekto, jo esminių sÄ lygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiÅ¡kumo bei kitų esminių aplinkybių.

93. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį dėl apgaulės grindė aplinkybe, kuriÄ , pasak jos, tėvas nurodė ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kad jam buvo pasakyta, jog jis turi pasiraÅ¡yti kažkokiÄ deklaracijÄ (apgaulė). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas Å¡io sprendimo 65 punkte nurodė, kad A. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nesivadovaus ir kodėl nesivadovaus. Todėl teismas vertindamas A. B. valiÄ ginčijamo sandorio sudarymo metu daro iÅ¡vadÄ , kad tiek notaro parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tiek jo atstovės paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai paneigia Å¡iuos ieÅ¡kovės argumentus.

Notaras nurodė, kad dėl buto dovanojimo A. B. buvo atvykęs du kartus. PirmÄ kartÄ jam buvo paaiÅ¡kinta, kokie dokumentai reikalingi Å¡iam sandoriui sudaryti, iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad jis turi ir vaikų, kurie juo nesirÅ«pina. AntrÄ kartÄ atvykus buvo pateikti visi nurodyti dokumentai, įskaitant ir tuos, kuriuos iÅ¡ Registrų centro galėjo gauti tik pats A. B.. Nei notarui, nei kitiems asmenims, dalyvavusiems sudarant ginčijamÄ sandorį, nekilo abejonių, jog A. B. tinkamai orientuojasi laike ir erdvėje, sugeba priimti savarankiÅ¡kus sprendimus dėl savo turto valdymo.

Vienintelė ieÅ¡kovo negalia – tai jo aklumas. Å ias aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu (2016 m. balandžio 20 d. ir 2017 m. lapkričio 19 d.) notaro bei kitų liudytojų duoti parodymai apie tai, kaip ir kokiu mastu ieÅ¡kovas dalyvaudavo priimant sprendimus, susijusius su jo teisėmis ir pareigomis. Nė vienas asmuo neįžvelgė nei Atsakovės 1 apgaulės, nei kažkokio jos nutylėjimo ar jos aktyvių veiksmų, kuriais bÅ«tų siekiama suklaidinti kitÄ sandorio Å¡alį dėl sandorio esminių sÄ lygų.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė įvertindamas Å¡alių elgesį tiek iki ginčo sandorio sudarymo, jį sudarant, ir po sandorio sudarymo. Tiek pati ieÅ¡kovė, tiek byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad ir po ginčijamo sandorio sudarymo A. B. ir Atsakovių 1, 2 santykiai liko nepakitę. Atsakovė 1 lankė ieÅ¡kovÄ , juo rÅ«pinosi, o jų santykiai pasikeitė po 2016 m. vasario mėnesio.

94. Teismas sutinka su ieškove, kad 2014 m. pradžioje jos tėvo situacija (visiškai apako, nebuvo artimų žmonių, kaimynė ir jį laikinai prižiūrėjusi A. U. atsisakė jį prižiūrėti) buvo sunki. Tačiau ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2014 m. gruodžio 14 d., t. y. beveik po metų, kai A. B. jau gyveno senelių namuose, ten gyvenimu buvo patenkintas tiek jis, tiek dukra T..

95. Svarbi aplinkybė, kuri leidžia teismui įvertinti faktus – suklydimo, apgaulės nebuvimÄ ar sandorio, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sÄ lygomis, sudarymÄ , yra ta, kad su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas į teismÄ dėl sandorių nuginčijimo kreipėsi tik 2018 m. gegužės 25 d. Protingo ir apdairaus asmens elgesio standartas reikalauja nedelsiant, kai tik sužino apie savo suklydimÄ , pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl tokio sandorio nuginčijimo. Å i aplinkybė kartu su pirmiau jau aptartomis sudaro pagrindÄ teismui atmesti reikalavimÄ pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindu.

96. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčams dėl sandorio nuginčijimo ieÅ¡kinyje nurodytais CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindais taikoma bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos taisyklė – aplinkybes, sudarančias pagrindÄ nuginčyti sandorį dėl suklydimo, apgaulės ar susidėjusių sunkių aplinkybių, turi įrodyti to siekianti Å¡alis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018; 61 punktas; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-469/2021, 9 punktas).

Nagrinėjamu atveju tokia pareiga teko būtent ieškovei, o ji to neįrodė. Dėl 2014 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.470 straipsnio 7 dalies pagrindu 97. CK 6.470 straipsnio 7 dalies pagrindu dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia pagal dovanotojo ar jo įpėdinių ieškinį, jeigu sutarties sudarymo metu dovanotojas sirgo sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jis negalėjo pareikšti savo tikrosios valios.

98. Kaip nurodyta šio sprendimo 68, 76 punktuose, 2014 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutarties sudarymo metu A. B. nesirgo sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jis negalėjo pareikšti savo tikrosios valios. Šias aplinkybes pavirtino tiek byloje apklausti liudytojai, tiek atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės. Todėl nėra pagrindo sandorį naikinti ir šiuo pagrindu. Dėl 1 737,72 Eur lėšų priteisimo iš N. B.

99. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad A. B. 2014 m. birželio mėnesį atvykęs į (duomenys neskelbtini) perdavė Atsakovei 1 6 000 Lt (1 737,72 Eur). PraÅ¡o juos priteisti iÅ¡ Atsakovės 1, kuri tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad pas jÄ yra likę A. B. 1 280 Eur ir ji neprieÅ¡tarauja, kad Å¡i suma bÅ«tų grÄ Å¾inta ieÅ¡kovei (kai bus sprendimas). Nurodė, kad su atsiliepimu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) teismui pateikė A. B. pinigų apskaitÄ , pradėtÄ 2014 m. birželio 27 d. ir baigtÄ 2015 m. lapkričio 20 d.

IÅ¡ Å¡ios suvestinės ir Atsakovės 1 paaiÅ¡kinimų teisme matyti, kad 457,72 Eur (1 737,72 Eur – 1 280 Eur) buvo panaudoti A. B. interesais ir jo nurodymu. Pastebėtina, kad suvestinėje nurodyta, kad dukrai T. 2014 m. rugpjūčio mėnesį A. B. liepimu buvo duota 300 Lt. Å ios aplinkybės ieÅ¡kovė neginčijo. Taip pat pastebėtina, kad į Å¡iÄ apskaitÄ yra įtraukti ne tik A. B. Atsakovei 1 perduoti 6 000 Lt, tačiau ir jo vaikų gimtadienio proga atsiųsti jam 100 Eur ir 50 Eur ir 2015 m. spalio mėn. dukters tėvui perduoti 100 Eur.

IÅ¡ dalies Atsakovės 1 nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja A. U., nurodė, kad jai buvo žinoma, kad už A. pervežimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) jis atsakovėms apmokės transporto iÅ¡laidas. Todėl Atsakovės 1 iÅ¡ A. B. gautų 6 000 Lt (1 737,72 Eur) lėšų nėra pagrindo pripažinti gautomis be teisėto pagrindo. Kadangi dalis Å¡ių lėšų buvo naudojama dar A. B. gyvam esant ir jam pritariant, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį visa apimtimi. Todėl ieÅ¡kovei, perėmusiai savo tėvo teises, iÅ¡ atsakovės N. B. priteistina 1 280 Eur suma.

Dėl 8 000 Eur negautų pajamų už buto nuomÄ 100. IeÅ¡kovas pateikė reikalavimÄ atlyginti negautas pajamas, kurias, ieÅ¡kovo teigimu, jis bÅ«tų gavęs iÅ¡nuomojęs ginčo butÄ nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. (CK 6.249 straipsnis). 101. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės santykiai, turi bÅ«ti nustatomas faktinių aplinkybių visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, ji yra bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga. Negautų pajamų faktÄ ir dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas; negautos pajamos turi bÅ«ti realios, o ne tikėtinos. Dėl to, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi bÅ«ti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruoÅ¡imÄ ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti Å¡ių pajamų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). 102.

IeÅ¡kovė T. B. (2021 m. liepos 17 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o 29.50–35.30 min., 49.10–52.05 min.), apklausti liudytojai parodė, kad, A. B. iÅ¡vežus į (duomenys neskelbtini), buvo svarstoma, kÄ daryti su (duomenys neskelbtini) likusiu turtu. Byloje yra duomenys, kad T. B. minėto buto raktus buvo palikusi kaimynei – nekilnojamojo turto agentei, tačiau butas nebuvo nei parduotas, nei iÅ¡nuomotas. IeÅ¡kovė taip pat parodė, kad tėvas neprieÅ¡taravo, kad ginčo bute gyventų Atsakovės 1 anÅ«kas.

Apie jokį nuomos mokestį tėvas su Atsakove 1 nekalbėjo. 103. IeÅ¡kovas ir jo teisių perėmėja į bylÄ nepateikė duomenų, kad A. B. kada nors legaliai vertėsi nekilnojamojo turto nuoma, byloje nėra pateiktas verslo liudijimas, gyventojų pajamų deklaracija ar kiti duomenys, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovas ketino verstis nekilnojamojo turto nuomos verslu. Atsižvelgdamas į tai, kad jau nuo 2014 m. pradžios ieÅ¡kovas apako, jam pačiam reikėjo kito žmogaus pagalbos, kad ieÅ¡kovas, neturėjo teisėto pagrindo verstis nekilnojamojo turto nuomos veikla ir gauti iÅ¡ tokios veiklos pajamas, tarp ieÅ¡kovo ir Atsakovės 1 nebuvo sudaryta nuomos sutartis, teismas nusprendžia, kad ieÅ¡kovė neturi teisės iÅ¡ Atsakovės 1 reikalauti mokėti atlyginimo už buto nuomÄ .

Todėl reikalavimas priteisti negautas pajamas, kurios turi bÅ«ti realios, o ne tikėtinos, teismo vertinimu, yra atmestinas. 104. Remiantis aptartais argumentais, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė neįrodė žalos (negautų pajamų), kaip bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl nagrinėjamoje byloje civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Dėl iÅ¡ banko paimtų 7 191,93 Eur piniginių lėšų 105. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 13 iki 2016 m. sausio 19 d. iÅ¡ AB SEB banko A.

B. priklausančios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡gryninta 7 191,93 Eur piniginių lėšų: byloje esantys nurodymai iÅ¡mokėti grynuosius pinigus patvirtina, kad pats ieÅ¡kovas pateikė ir pasirašė 5 nurodymus, kurių pagrindu jam buvo iÅ¡mokėta 1 148,34 Eur (3 965 Lt) ir 18 atvejų pinigai buvo iÅ¡gryninti iÅ¡ bankomato. 106. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindžia aplinkybėmis, kad bankas pažeidė grynųjų pinigų iÅ¡davimo asmeniui su fizine negalia (aklam) tvarkÄ ir neturėjo teisės iÅ¡duoti banko kortelę, o iÅ¡davęs, jÄ užblokuoti.

PraÅ¡o Å¡iÄ sumÄ priteisti solidariai iÅ¡ AB SEB banko, N. B. ir J. J.. 107. T. B. 2021 m. gegužės 17 teismo posėdžio metu (garso įraÅ¡o 37.00–39.49 min.) nurodė, kad tėvas gyveno iÅ¡ pensijos; jis turėjo ir mirusios motinos pinigų, kurie dabar yra pas Atsakovę 1; laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2016 m. nesiskundė, kad dingsta ar trÅ«ksta jo pensijos; pats tvarkydavosi su savo pinigais. 108. Liudytojos R. B., A. U. parodė, kad A. B. savo pensijÄ gaudavo banke, jį lydėdavo pažįstami asmenys, jis už produktus, kuriuos nupirkdavo svetimi asmenys, atiduodavo pinigus; kaimynei už pagalbÄ jis nemokėjo, tačiau A.

U. nurodė, kad už jos atėjimÄ padėti ieÅ¡kovui pastarasis jai mokėjo kelis kartus, tačiau kokiÄ sumÄ â€“ nepamena. 109. Bet kuriai civilinės atsakomybės rÅ«Å¡iai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis). 110.

AB SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 10 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti Specialaus aptarnavimo reikalavimai, kurių 5.4 punkte yra numatyta, kaip banke aptarnaujami klientai su regėjimo negalia. Sutiktina, kad bankas, išduodamas grynuosius pinigus, iš dalies pažeidė nustatytus reikalavimus, tačiau byloje nėra ginčo ir ieškovė to neįrodinėjo, kad A. B. nebūtų gavęs iš banko jam skirtos pensijos. Formalus taisyklių pažeidimas negali būti pagrindu pripažinti banko veiksmus neteisėtais.

Nors ieÅ¡kovės atstovas kėlė klausimÄ dėl mokėjimo nurodymuose esančių parašų autentiÅ¡kumo, tačiau, nesant ginčo dėl pinigų gavimo fakto, konstatuotina, kad ieÅ¡kovė neįrodė neteisėtų banko veiksmų dėl grynųjų pinigų iÅ¡davimo banke. 111. Nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 25 d. tarp A. B. ir AB SEB banko buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) kortelės sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Joje A. B. patvirtino, kad gavo kortelę ir vokÄ su PIN kodais. Jis įsipareigojo vykdyti įsipareigojimus, nustatytus Sutartyje, ir kortele naudotis laikydamasis AB SEB banko bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių (Sutarties 4.1 punktas).

IeÅ¡kovas taip pat patvirtino, kad: visos Å¡ios Sutarties sÄ lygos su juo buvo aptartos, jam paaiÅ¡kintos ir į visus klausimus atsakyta prieÅ¡ pasiraÅ¡ant Sutartį (Sutarties 16.1 punktas); visas Sutarties, AB SEB banko paslaugų teikimo taisykles ir Mokėjimo kortelių kainyno sÄ lygas supranta ir su jomis sutinka (Sutarties 16.2 punktas); gavo jam priklausantį Sutarties egzempliorių, AB SEB banko bendrÄ sias paslaugÄ teikimo taisykles, Mokėjimo kortelių kainynÄ ir atspausdintas Mokėjimo kortelių iÅ¡davimo ir naudojimo taisykles (AB SEB banko bendrųjų paslaugÄ teikimo taisyklių 2 priedas) (Sutarties 16.3 punktas). 101.

Panaudojant A. B. priklausančiÄ kortelę laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 12 d. iki 2016 m. sausio 19 d. buvo atlikta 18 (aÅ¡tuoniolika) lėšų nuraÅ¡ymo operacijų. Nurodo, kad Å¡ias operacijas atliko ne jis pats, o Atsakovės 1 ir 2, kurios neteisėtai tvarkė ir naudojo jo pinigines lėšas. 102. Atsakovės 1 ir 2 neginčija, kad naudojo A. B. banko kortelę, tačiau pačiÄ kortelę perdavė ir PIN kodÄ nurodė A. B.. Atsakovė 1 nurodė, kad kortele iÅ¡grynino 876,92 Eur, Atsakovė 2 – 4 515 Eur.

Kadangi pinigų iÅ¡gryninimas vyko laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 12 d. iki 2016 m. sausio 19 d., o A. B. į (duomenys neskelbtini) iÅ¡vyko 2014 m. birželio mėnesį, todėl Atsakovės 1 ir 2 negali bÅ«ti atsakingos už pinigų išėmimÄ iÅ¡ bankomato laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 12 d. iki 2014 m. birželio mėn. Abi atsakovės tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad visi iÅ¡ banko paimti pinigai buvo panaudoti iÅ¡skirtinai ieÅ¡kovo poreikiams tenkinti ar perduoti pačiam ieÅ¡kovui. 104.

Lėšų nuraÅ¡ymo operacijų atlikimo laikotarpiu galiojusiose Mokėjimo kortelių iÅ¡davimo ir naudojimo taisyklėse (AB SEB banko bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių 2 priedas) (Taisyklių 2014 m. balandžio 1 d., 2015 m. liepos 9 d., 2015 m. lapkričio l d. ir 2016 m. sausio 1 d. redakcijos) buvo numatyta, jog Klientas privalo „<...> neduoti savo kortelės, nesakyti PIN kodo tretiesiems asmenims ar kitaip neleisti ir nesudaryti sÄ lygų jiems naudotis kortele ar sužinoti PIN kodo“ (Mokėjimo kortelių iÅ¡davimo ir naudojimo taisyklių 11 skyriaus 11.1.3 p.).

Taip pat numatyta, kad „<...> PIN kodas yra slapta informacija, už kurios atskleidimÄ ir už visas operacijas, atliktas naudojantis PIN kodu, atsako Klientas. Bankas nežino Klientui suteikto PIN kodo“ (Mokėjimo kortelių iÅ¡davimo ir naudojimo taisyklių 11 skyriaus 11.2 punktas). 105. Sutiktina su Atsakovo 5 pozicija, kad bankas savo veikloje identifikuoja kortelių naudotojÄ tik pagal konkrečiam klientui suteiktÄ PIN kodÄ . Jis neturi galimybės kontroliuoti iÅ¡duotomis kortelėmis atliekamų operacijų, kai jos yra atliekamos panaudojant tik klientui suteiktÄ ir tik jam privalomÄ Å¾inoti PIN kodÄ .

Dėl Å¡ios priežasties kiekvienas klientas privalo bÅ«ti ypatingai rÅ«pestingas ir apdairus naudodamasis kortele ir saugodamas PIN kodÄ . Nesant ginčo, kad ieÅ¡kovas pats perdavė Atsakovėms 1 ir 2 savo kortelę ir PIN kodÄ , todėl leido ar sudarė sÄ lygas tretiesiems asmenims naudotis kortele ir sužinoti PIN kodÄ , pripažintina, kad jis nevykdė ne tik Sutarties sÄ lygų, tačiau ir nesilaikė Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme (toliau – Mokėjimų įstatymas) nustatytų pareigų.

Konstatuotina, kad ieÅ¡kovė neįrodė neteisėtų banko veiksmų ir ieÅ¡kinio dalyje dėl pinigų iÅ¡gryninimo bankomate. Visuma byloje surinktų įrodymų leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad Atsakovės 1 ir 2 iÅ¡ bankomato iÅ¡grynintus pinigus panaudojo ne A. B., o savo interesais. 106. Atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, kad bankas privalėjo neiÅ¡duoti banko kortelės arba jÄ užblokuoti, nes A. B. buvo aklas. Pastebėtina, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad bankui buvo praneÅ¡ta apie A.

B. aklumÄ ar praÅ¡oma užblokuoti kortelę. 107. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovės atstovas daug dėmesio ir jėgų skyrė iÅ¡siaiÅ¡kinti A. B. apgyvendinimo Globos namuose, gyvenimo juose apmokėjimo klausimus. Atsižvelgdamas į tai, kad visi (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos priimti sprendimai, liečiantys A. B. apgyvendinimÄ (laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki nagrinėjamos bylos iÅ¡kėlimo teisme), mokėjimo sÄ lygas, nėra nuginčyti ir neginčijami, teismas plačiau dėl jų nepasisako. 108.

Ä®vertinus visumÄ byloje surinktų įrodymų darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio dalis dėl 7 191,93 Eur piniginių lėšų priteisimo iÅ¡ Atsakovų 1, 2 ir 5 atmestina neįrodžius Å¡ių atsakovų neteisėtų veiksmų. Dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo 109. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). 110.

IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas priteisti jam solidariai iÅ¡ Atsakovų 1, 2, 3, 4 neturtinės žalos atlyginimÄ , nurodė, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų jis neteko savo nekilnojamojo turto, t. y. buto, ir tik 2021 m. liepos 19 d. posėdžio metu ieÅ¡kovės advokatas patikslino, kad neturtinę žalÄ sukėlė ir 6 000 Lt piniginių lėšų nusavinimas (tai padarė Atsakovė 1 ir 2), o Atsakovai 3 ir 4 padėjo tai padaryti (notaras patvirtino 2014 m. gruodžio 14 d. dovanojimo sutartį, o Globos namų darbuotojai jį lydėjo pas notarÄ ir dalyvavo patvirtinant neteisėtÄ sandorį). 111.

CK 6.250 str. 2 dalyje nurodyti atvejai, kai turi bÅ«ti atlyginama neturtinė žala, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Notaro veiklÄ reglamentuoja Notariato įstatymas, tačiau neturtinės žalos atlyginimo atvejo jame nenumatyta. IeÅ¡kinys dėl sandorių nuginčijimo buvo reiÅ¡kiamas įvairiais CK nurodytais pagrindais.

Tačiau tik CK 1.91 straipsnio 3 dalyje yra numatyta galimybė reikalauti atlyginti neturtinę žalÄ ir tai tik iÅ¡ kitos sandorio Å¡alies. Kadangi notaras ir Globos namai nėra sandorio Å¡alis, Å¡iuo pagrindu iÅ¡ Å¡ių atsakovų negali bÅ«ti reikalaujama atlyginti neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovei neįrodžius, kad ginčijami sandoriai yra neteisėti, netaikytina CK 1.91 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Nė vieno iÅ¡ nurodytų atsakovų veiksmai nėra pripažinti nusikalstamais.

Atsakovų tariamai neteisėti veiksmai nėra susiję su žala asmens sveikatai ar gyvybės atėmimu. Kadangi ieÅ¡kovė neįrodinėjo aplinkybių, kurios pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra laikomos neturtine žala, o savo reikalavimus grindė tik deklaracijomis, neteikė įrodymų, kad nurodomi veiksmai kaip nors turėjo įtakos A. B. sveikatos bÅ«klės pablogėjimui, nagrinėjamu atveju nesant nė vieno iÅ¡ CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų atvejų, nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

Dėl procesinių palūkanų priteisimo 112. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos ar nutarties priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Kadangi šalys yra fiziniai asmenys, ieškovei iš atsakovės N. B. priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 1 280 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių 113. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – padarytas įraÅ¡as valstybės įmonės Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į atsakovei J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) priklausantį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas 2015-02-23 Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). 114.

IeÅ¡kinį atmetus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 115. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Å aliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 98 straipsniai). 116.

IeÅ¡kovės atstovas praÅ¡o priteisti 250 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 383,89 Eur už ekspertizę, 24 Eur teismo Å¡aukimo įteikimo iÅ¡laidų ir 6 600,00 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ . 117. Atsakovė N. B. pateikė duomenis, kad patyrė 1 160 Eur, atsakovė J. J. – 1 320 Eur, atsakovas (duomenys neskelbtini) senelių globos namai – 3 500 Eur, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) – 14 881,25 Eur advokatų pagalbos iÅ¡laidų. 118. IÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iÅ¡ iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Jų mokėjimo pagrindus, tvarkÄ ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali bÅ«ti pripažintos teismo iÅ¡laidomis, jeigu jos yra realios, bÅ«tinos ir pagrįstos. Bylinėjimosi iÅ¡laidų realumas reiÅ¡kia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. 119. Sprendžiant dėl ieÅ¡kovės patirtų advokato pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo, nustatyta, kad ieÅ¡kinyje yra suformuluoti reikalavimai panaikinti tris sandorius (tenkintas vienas) ir priteisti 21 929,65 Eur (1 737,72 + 7 191,93 + 8 000 + 5 000) (priteista 1 280 Eur).

Teismas nusprendžia, jog nagrinėjamu atveju laikytina, kad sandorių naikinimas ir piniginiai reikalavimai sudaro po 50 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų. Todėl laikytina, kad buvo patenkinta 16,6 proc. reikalavimo, susijusio su sandorio naikinimu, ir 2,92 proc. piniginių reikalavimų. IÅ¡ viso tenkinta 19,52 proc. reikalavimų. Todėl ieÅ¡kovei T. B. iÅ¡ atsakovės N. B. priteistina 1 288,30 Eur jos patirtų advokato pagalbos iÅ¡laidų. 120. Atsakovės N. B. advokato iÅ¡laidos sudaro 1 160 Eur. Atstovavimo iÅ¡laidos susijusios su tuo, kad atstovas Å¡ioje byloje ruošė atsiliepimÄ , kitus procesinius dokumentus (paaiÅ¡kinimus, praÅ¡ymus), teikė konsultacijas, dalyvavo teismo posėdžiuose.

Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (2015 m. kovo 19 d. redakcija) (toliau – Rekomendacijos), nurodytų dydžių. IeÅ¡kinys jai tenkintas iÅ¡ dalies, t. y. ji apsigynė nuo 80,48 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų.

Todėl atsakovei N. B. iš ieškovės T. B. priteistina 933,57 Eur advokato pagalbos išlaidų. 121. Ieškinio reikalavimai atsakovams J. J., notarui G. P., AB SEB bankui, trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) atmesti. Todėl šių asmenų patirtos teisinės pagalbos išlaidos atlygintinos vadovaujantis Rekomendacijomis. 122. Atsakovės J. J. atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Todėl jos patirtos 1 320 Eur advokato išlaidos priteistinos iš ieškovės T. B.. 123.

Notaro G. P. ir trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovė pateikė įrodymus, kad trečiasis asmuo advokato pagalbai apmokėti patyrė 14 881,25 Eur iÅ¡laidų. 124. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad Å¡alis turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų ir kad jos turi bÅ«ti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbÄ civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir turi bÅ«ti atlyginamos.

Ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o dėl kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia. 125. IÅ¡ teismui pateiktų trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų ir jo mokėjimo dokumentų (reg. Nr. DOK-13146, DOK-6998, DOK-9692) matyti, kad į sÄ skaitas yra įtrauktas ne tik procesinių dokumentų ruoÅ¡imas, dalyvavimas teismo posėdžiuose ir kt. veiksmai, nurodyti Rekomendacijose, bet ir teisminio proceso sekimas ir administravimas per Lietuvos teismų el. paslaugų portalÄ www.e.teismas.lt, laikas, praleistas kelionėje vykstant į teismÄ , kuro iÅ¡laidos, teisinės paslaugos (jų nekonkretizuojant; sÄ skaita faktÅ«ra (duomenys neskelbtini)) ir kt.

Kadangi byloje dalyvaujantis asmuo nurodytas iÅ¡laidas patyrė, teismas, nustatydamas priteistinų iÅ¡laidų dydį, vadovaujasi Rekomendacijose nustatytais maksimaliais dydžiais ir priteisia iÅ¡ ieÅ¡kovės T. B. trečiajm asmeniui (duomenys neskelbtini) 7 699,78 Eur sumÄ už advokato teisinę pagalbÄ (atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimas bei pateikimas – 1 365 Eur (Rekomendacijų 8.19 punktas, sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)); atstovavimas teismo posėdžiuose – 4 517,7 Eur (Rekomendacijų 8.2 p.) (1 505,90 x 0,1 x 30 val. = 4 517,7 Eur); kitų bÅ«tinų procesinių dokumentų rengimas – 1 054,13 Eur (Rekomendacijų 8.16 p.) (1 505,90 x 0,4 x 7 = 1 054,13 Eur); pasirengimas teismo posėdžiams – 752,95 Eur (Rekomendacijų 8.19 p.) (1505,9 x 0,1 x 5 = 752,95 Eur) (2020 m. lapkričio 23 d., 24 d., 2020 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžiai atÅ¡aukti 2021 m. lapkričio 13 d. nutartimi, todėl už pasirengimÄ nepriteistina). 126.

Už ieÅ¡kinį buvo sumokėtas 250 Eur žyminis mokestis. Nuo likusios 937 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi. IeÅ¡kinį tenkinus 19,52 proc., iÅ¡ atsakovės N. B. priteistina ieÅ¡kovei 48,80 Eur sumokėto žyminio mokesčio. 127. IeÅ¡kovė taip pat prašė priteisti 383,89 Eur už ekspertizę ir 24 Eur teismo Å¡aukimo įteikimo iÅ¡laidų. 128. Skiriant ekspertizę ekspertams buvo suformuluoti 5 klausimai, ieÅ¡kovės atstovas suformulavo papildomus 8 klausimus (iÅ¡ viso 13 klausimų), į kuriuos, pagal Ekspertizės aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertai neatsakė, nurodydami, kad jie neįeina į ekspertų kompetencijÄ .

Pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro atliekamų ekspertizių ir objektų tyrimų įkainių dydžių apskaičiavimo metodikÄ , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1R-64 (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. birželio 21 d.), ekspertizės kaina priklauso ir nuo užduodamų klausimų skaičiaus, nes padidėja ekspertizei atlikti sugaiÅ¡tas laikas. Todėl ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies (panaikinus 2015 m. gruodžio 3 d. įgaliojimÄ ) iÅ¡ atsakovės N. B. ieÅ¡kovei priteistina 29,53 Eur suma (383,89 Eur : 13). 129.

IÅ¡ viso iÅ¡ atsakovės N. B. ieÅ¡kovei T. B. priteistina 1 366,63 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (1 288,30 + 48,80 + 29,53). 130. Kadangi iÅ¡ ieÅ¡kovės T. B. atsakovei N. B. priteistina 933,57 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų suma, padarius tarpusavio įskaitymÄ ieÅ¡kovei T. B. iÅ¡ atsakovės N. B. priteistina 433,06 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (1 366,63 – 933,57). 131. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2020 m. rugsėjo 30 d. į teismo sÄ skaitÄ sumokėjo 900 Eur (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) liudytojų iÅ¡kvietimo į teismo posėdį iÅ¡laidoms apmokėti.

Kadangi nė vienas liudytojas nepareiÅ¡kė praÅ¡ymo apmokėti jų iÅ¡laidas, 900 Eur suma grÄ Å¾intina ieÅ¡kovei. 132. Kadangi atsakovė AB SEB bankas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡is klausimas nespręstinas. 133. Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 39,03 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės T. B.. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento A. B. 2015 m. gruodžio 3 d. įgaliojimÄ (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), iÅ¡duotÄ atsakovei N. B.. Priteisti iÅ¡ atsakovės N. B. ieÅ¡kovei T. B. 1 280 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų 0 centų) ir 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos 1 280 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės T. B. atsakovams: J. J. 1 320 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų; (duomenys neskelbtini) senelių globos namams 3 500 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų; trečiajam asmeniui atsakovo pusėje (duomenys neskelbtini) 7 699,78 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovės N. B. ieÅ¡kovei T. B. 434,26 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovei T. B. sugrÄ Å¾inti 900 Eur sumÄ , jos sumokėtÄ 2020 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo nurodymu į teismo sÄ skaitÄ . Valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės T.

B. priteisti 39,03 Eur (trisdeÅ¡imt devynis eurus 3 centų) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendimui įsiteisėjus grÄ Å¾inti: (1) TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mams elektroninės civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagÄ ; (2) TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagÄ ; (3) TelÅ¡ių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui medžiagÄ Nr. (duomenys neskelbtini); (4) vieÅ¡ajai įstaigai Regioninei TelÅ¡ių ligoninei gydymo stacionare ligos istorijÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (originalÄ ) ir ambulatorinę asmens sveikatos istorijÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (originalÄ ); (5) vieÅ¡ajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei A.

B. medicininius dokumentus, atsiųstus teismui 2018 m. spalio 22 d.; (6) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms gydymo stacionare ligos istorijÄ Nr. (duomenys neskelbtini); (7) uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) A. B. ambulatorinę asmens sveikatos istorijÄ ; (8) (duomenys neskelbtini) senelių globos namams A. B. slaugos ir sveikatos priežiÅ«ros bylÄ . Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – įraÅ¡Ä valstybės įmonės Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į atsakovei J.

J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) priklausantį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas 2015-02-23 Dovanojimo sutartis Nr.(duomenys neskelbtini), palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ . Teisėja Albina Pupeikienė