bfd60837-e521-40da-b80f-d7196c392126 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-6534-554/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01248-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3; (S) 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 14 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui – H. Z., atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo H.

Z. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas 2019 m. birželio 12 d. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 400 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieÅ¡taraujančių teisės aktams įkalinimo sÄ lygų sudarymo laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 24 d. (pareiÅ¡kėjo paskyrimo į 20 bÅ«rį diena) iki 2019 m. birželio 12 d. (skundo padavimo teismui diena).

PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2–3), atsikirtime į atsakovo atsiliepimÄ (b. l.

28) nurodė, kad nuo 2019 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN) 20 bÅ«ryje, drausmės grupėje, kur jam taikomas kamerinis rėžimas. Bausmę atlieka 11 kameroje, kurioje nėra įrengta prižiÅ«rėtojų iÅ¡kvietimo sistema. Todėl norint iÅ¡sikviesti pareigÅ«nÄ pareiÅ¡kėjas turi daužyti duris Å¡aukÅ¡tais ar kitu inventoriumi. Tai žemino pareiÅ¡kėjo garbę ir orumÄ .

Be to, daužant duris Å¡aukÅ¡tu ar kitu daiktu gadinasi įstaigos turtas, už tai nuteistieji yra baudžiami. Nurodė, kad kreipėsi į Marijampolės PN administracijÄ dėl Å¡ios problemos, bet gavo du vienas kitam prieÅ¡taraujančius atsakymus. Dėl padarytų pažeidimų pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, tapo nervingas, piktas, konfliktiÅ¡kas, grubus, nukentėjo jo orumas, reputacija, patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Atsakovo atstovas Marijampolės PN su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 13–16) nurodė, kad Marijampolės PN direktoriaus 2019 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 7/07-406 pareiÅ¡kėjas perkeltas į 20 bÅ«rį (drausmės grupė) ir jame bausmę atlieka iki Å¡iol. Atkreipė dėmesį, kad Marijampolės PN 20 bÅ«ryje yra įrengta prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema, tačiau nuteistieji piktybiÅ¡kai ir sistemingai Å¡iuos iÅ¡kvietimo mygtukus gadina. Atsakovas visada stengiasi sutvarkyti gedimus, atsižvelgdamas į turimas materialines lėšas.

Pažymėjo, kad atsakovas deda dideles pastangas, bet dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti, kad iÅ¡kvietimo mygtukai funkcionuotų nuolat. Marijampolės PN visÄ parÄ budi pataisos pareigÅ«nai, kurie nuolat tikrina ir kontroliuoja minėtose patalpose esamÄ situacijÄ . Esant bent menkiausiam pavojui, galinčiam potencialiai kilti nuteistajam, pataisos pareigÅ«nai nedelsiant į tai reaguoja. PareiÅ¡kėjas į psichologÄ ir Sveikatos priežiÅ«ros skyrių dėl iÅ¡kvietimo mygtukų nėra kreipęsis.

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. PareiÅ¡kėjo skundas patenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiÅ¡kėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, laikant jį netinkamomis sÄ lygomis Marijampolės PN 20 bÅ«rio 11 kameroje laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 24 d. (pareiÅ¡kėjo paskyrimo į 20 bÅ«rį diena, b. l. 18–19) iki 2019 m. birželio 12 d. (skundo padavimo teismui diena, b. l. 8).

PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ Marijampolės PN pareigÅ«nų veiksmų laikotarpiu jį kalinant kamerų tipo patalpose, jose nesant įrengtų pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukų. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c) dalis rekomenduoja laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemÄ , kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.11 punkte nurodyta, kad kamerose turi bÅ«ti įrengta pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema.

PareiÅ¡kėjas savo tvirtinimÄ dėl neįrengtų pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukų grindžia nuteistųjų V. K., I. A., R. A. ir E. S. raÅ¡ytiniais liudijimais (b. l. 6, 7, 29, 30). Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 13–16) nurodė, kad Marijampolės PN 20 bÅ«ryje yra įrengta prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema, tačiau nuteistieji piktybiÅ¡kai ir sistemingai jÄ gadina. Jokių įrodymų (pvz. kameros nuotraukų, sutarčių dėl pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemos įrengimo darbų atlikimo, darbų priėmimo - perdavimo aktų, apmokėjimo už atliktus darbus dokumentų, įrodymų apie iÅ¡kvietimo mygtukų remontÄ ), pagrindžiančių Å¡iuos teiginius atsakovo atstovas teismui nepateikė.

Be to, Marijampolės PN 2019 m. birželio 5 d. raÅ¡te Nr. 20/07-769, kuriuo buvo atsakyta į pareiÅ¡kėjo 2019 m. gegužės 16 d. praÅ¡ymÄ nurodyta, jog pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemÄ planuojama įrengti artimiausiu laiku (b. l. 26). Kadangi pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema kamerose privalo bÅ«ti įrengta bei veikti, o atsakovas nepateikė jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų, nagrinėjamu atveju konstatuotinas Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punkto pažeidimas.

PareiÅ¡kėjas prašė apklausti liudytojus E. S., R. A., V. K.. Kadangi Å¡ioje byloje yra konstatuotas Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punkto pažeidimas, teismo nuomone, netikslinga apklausti minėtus liudytojus. Be to, į bylÄ yra pateikti minėtų asmenų raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai. Vertindamas šį byloje nustatytÄ pažeidimÄ neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo aspektu, teismas atkreipia dėmesį, jog pagal LVAT formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, vien aplinkybė, kad kamerose nebuvo įrengtas pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukas, nepatvirtina fakto, kad pareiÅ¡kėjas dėl to objektyviai turėjo patirti esminių nepatogumų ar iÅ¡gyvenimų (LVAT 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015, 2016 m. kovo 22 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016).

Nagrinėjamu atveju šį pažeidimÄ pareiÅ¡kėjas siejo su patirtais nepatogumais, kviečiant pareigÅ«nus turimais indais ar kitais daiktais, garbės ir orumo pažeminimu, nepasitikėjimu valdžia, neigiamais iÅ¡gyvenimais, bendravimo galimybių sumažėjimu, teigė jog tapo nervingas, piktas, konfliktiÅ¡kas, grubus. IÅ¡ Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus 2019 m. birželio 28 d. pažymos Nr. 55/04-553 matyti, jog pareiÅ¡kėjas dėl iÅ¡kvietimo mygtukų į psichologÄ nebuvo kreipęsis (b. l. 20).

Taip pat iÅ¡ Marijampolės PN Sveikatos priežiÅ«ros skyriaus 2019 m. liepos 3 d. pažymos Nr. 14/07-3793 matyti, jog į sveikatos priežiÅ«ros skyrių pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė (b. l. 21). Taigi, akivaizdu, kad ginčui aktualiu metu pareiÅ¡kėjas į psichologÄ , Sveikatos priežiÅ«ros skyrių dėl kamerose neįrengtų pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukų sukeltų psichinės sveikatos sutrikimų nesikreipė, todėl darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių nustatyto pažeidimo įtakÄ pareiÅ¡kėjo psichinei sveikatai.

Tačiau, įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjas ne kartÄ yra kreipęsis į atsakovo atstovÄ dėl Å¡io pažeidimo paÅ¡alinimo (b. l. 22, 24), darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02).

Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Ä®vertinus nustatyto pažeidimo pobÅ«dį, jo trukmę, intensyvumÄ , nesant įrodymų, jog dėl nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjas patyrė reikÅ¡mingų neturtinių praradimų, atsižvelgiant į pakankamai aktyviÄ pareiÅ¡kėjo gynybinę pozicijÄ (raÅ¡ant skundus ir praÅ¡ymus atsakovo atstovui), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas ir apsiribojama jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas (tuo aspektu, kad kamerose nebuvo įrengtas pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukas) pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ , o pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista H. Z. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Marijampolės pataisos namuose sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo H. Z. reikalavimÄ dėl 400 Eur neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas Algis Markevičius