bfd5bbb7-2f82-4d52-99a7-221a8d67e50c · Panevėžio apygardos teismas

KRISTINA TAMOŠIŪNAITĖ                                                                              Civilinė byla Nr. 2A-69-227/2012Teisminio proceso Nr.2-50-3-00846-2011-2Procesinio sprendimo kategorija (S) 121.15; 121.18 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 2 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, kolegijos teisėjų:

Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Birutės Jonaitienės,sekretoriaujant Angėlei Andrikonienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei I. D., atsakovo vieÅ¡osios įstaigos Utenos ligoninė atstovams advokatui Valdui Bivainiui ir G. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. D. apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. D. ieÅ¡kinį atsakovui VÅ¡Ä® Utenos ligoninė dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

IeÅ¡kovė prašė panaikinti VÅ¡Ä® Utenos ligoninės direktoriaus 2011-04-22 įsakymu Nr. P-147 paskirtÄ drausminę nuobaudÄ - papeikimÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad drausminė nuobauda skirta nesant teisinio pagrindo, nes skundžiamame įsakyme nėra nurodytas gautas paciento skundas, kaip tai numato Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginti įstatymas ir su jokiu skundu ji nebuvo supažindinta.

Nuobauda skirta remiantis vien tik pateiktais darbuotojų pasiaiÅ¡kinimais ir tarnybiniu praneÅ¡imu. Be to, įsakyme nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, nes skyriuje nebuvo tinkamos įrangos – specialios lentos paciento perkėlimui ir pristatymui į ligoninės priimamÄ jį. Nebuvo laikytasi drausminės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros, nes nebuvo raÅ¡tu nurodyta dėl kokių aplinkybių turi pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ bei padarytas DK 292 str. nuostatų pažeidimas, kadangi nebuvo priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas.

Dėl neteisėtai paskirtos drausminės nuobaudos patyrė dvasinį iÅ¡gyvenimÄ , sukrėtimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo aplinkybių sumažėjimÄ , nes jaučiamas kolegų nepasitikėjimas. Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės VÄ® Utenos ligoninei 1000 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų bei 24 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Nustatė, kad ieÅ¡kovei 2011-04-22 atsakovės įsakymu Nr. P-147 buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas už tai, kad ji 2011-03-26 apie 16 val. prie ligoninės Priėmimo skyriaus atgabenus traumuotÄ pacientÄ , neįsitikinusi paciento bÅ«kle, nesiėmė priemonių padėti pacientÄ atgabenusiam asmeniui pristatyti pacientÄ Ä¯ skyriaus patalpas apžiÅ«rai, dėl ko pacientÄ atgabenusiam asmeniui pačiam teko skambinti į GMPT ir praÅ¡yti pagalbos dėl traumuoto asmens pristatymo į ligoninės Priėmimo skyriaus patalpas (13-14 b.l.), tuo nevykdė savo tiesioginių pareigų ir pažeidė Bendrosios praktikos slaugytojų pareiginių nuostatų, patvirtintų ligoninės direktoriaus 2005-04-09 įsakymu Nr.V-23 II skyriaus 1.3.1. p., III skyriaus 1.1. p. (50-56 b.l.), Priėmimo skubios pagalbos skyriaus nuostatų, patvirtintų ligoninės direktoriaus 2010-10-20 įsakymu Nr.V-59 II skyriaus 2.2.1. p. (47-49 b.l.), Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginti įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 2 p., 3 str. 1 d.

IeÅ¡kovė supažindita pasiraÅ¡ytinai 2007-04-06 su Bendrosios praktikos slaugytojų pareiginių nuostatais (53 b.l.) ir 2010-1-21- su Priėmimo skubios pagalbos skyriaus nuostatais (61 b.l.). Teismas laikė, kad bylos duomenimis yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog paciento atgabenimo metu poste buvusi ieÅ¡kovė, pati neįsitikinusi atgabento paciento bÅ«kle, neorganizavo jo atgabenimo į skyriaus patalpas, nesiėmė visų įmanomų priemonių padėti paciento artimiesiems atgabenti pacientÄ iÅ¡ automobilio į ligoninės priėmimo skyriaus patalpas, dėl ko pacientÄ atgabenusiam asmeniui pačiam teko skambinti į GMPT ir ieÅ¡koti pagalbos.Teismas pripažino, kad tokį sprendimÄ ieÅ¡kovė priėmė su niekuo nederindama.

IÅ¡ Ilgalaikio turto apyvartos žiniaraščio (102 b.l.), Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos raÅ¡to (126-128 b.l.), vertinimo akto (79-81 b.l.), liudytojų G. K., E. R. parodymų nustatė, kad skyriuje yra reikiamos priemonės, kurios buvo naudojamos pacientų perkėlimui. GMPT darbuotojų parodymais (131-133 b.l.), jų praktikoje nėa buvę, kad GMPT bÅ«tų kviečiama paciento iÅ¡kėlimui iÅ¡ automobilio . Teismas laikė įrodyta, kad ieÅ¡kovė pažeidė Bendrosios praktikos slaugytojų pareiginių nuostatus, Priėmimo skubios pagalbos skyriaus nuostatų bei Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginti įstatymo nuostatas dėl bendravimo ir bendradarbiavimo su pacientais bei jų Å¡eimos nariais, sveikatos priežiÅ«ros komandos nariais, kitomis institucijomis, turinčiomis įtakos žmogaus sveikatai, pati asmeniÅ¡kai neįsitikinusi atgabento paciento bÅ«kle, nesiėmė visų įmanomų priemonių pačiai organizuoti pagalbÄ atgabentam pacientui, nepasikvietė į pagalbÄ kitų skyriuje buvusių neužimtų darbuotojų.

Esant skubiam atvejui darbuotojai palieka poilsio vietÄ ir pasitelkia į pagalbÄ vieni kitus TokiÄ galimybė turėjo ieÅ¡kovė, nes tuo metu nbuvo kitų pacientų skyriuje. Esant Å¡ioms aplinkybėms darbdavys pagrįstai konstatavo, kad buvo pažeista darbo drausmė ir dėl jos pažaidos kalta ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovei buvo parinkta drausminė nuobauda - papeikimas, kuri nėra pati griežčiausia iÅ¡ galimų. Teismas pažymėjo, kad itin sunkių pasekmių dėl pažeidimo nekilo, tačiau įvertino aplinkybes, jog nesant didelio darbo krÅ«vio paciento atgabenimo metu nebuvo įsitikinta paciento bÅ«kle ir pagalbos organizavimas be pagrįstų priežasčių buvo perkeltas pacientÄ atgabenusiam asmeniui.

Sprendė, kad drausminė nuobauda parinkta tinkamai. IeÅ¡kovė pažeidė pareiginių nuostatų , elgesio ir profesinės etikos principus – pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo principus. Be to, ieÅ¡kovės pareigų specifika lemia ir atsakomybės ypatumus, t.y. griežtus atidumo, atsargumo, rÅ«pestingumo reikalavimus. Pažymėjo, kad DK 240 straipsnio 1 dalis nustato pareigÄ darbdaviui pareikalauti iÅ¡ darbuotojo raÅ¡ytinio pasiaiÅ¡kinimo dėl darbo drausmės pažeidimo, tačiau vien Å¡ios pareigos nevykdymas nedaro paskirtos drausminės nuobaudos neteisėta.

IeÅ¡kovė pasiaiÅ¡kinimÄ dėl R. A. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų aplinkybių parašė gavusi siÅ«lymÄ Å¾odžiu (66, 115 b.l.), su tarnybiniu praneÅ¡imu ji buvo supažindinta. Duomenų, jog pasiaiÅ¡kinimui suraÅ¡yti nebuvo suteikta pakankamai laiko nepatvirtina jokie įrodymai.PrieÅ¡ skiriant drausminę nuobaudÄ Ä¯vykis buvo svarstytas su įstaigos vadovu bei buvo teiktas praÅ¡ymas darbo ginčų komisijai, taigi įvykio aplinkybes buvo galima paaiÅ¡kinti iÅ¡samiai. IeÅ¡kovės motyvus, kad darbo drausmės tyrimas negalimas nesant raÅ¡ytinio paciento skundo, pateikto pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginti įstatymo nuostatas, pripažino nepagrįstais, nes Å¡is įstatymas reguliuoja santykius tarp paciento ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigos, bet ne darbdavio ir darbuotojo santykius.

Pripažino, kad Darbo ginčų komisijos protokolas (24-26 b.l.) suraÅ¡ytas laikantis LR Vyriausybės 2004-02-12 nutarimu Nr.166 nustatytos formos, turinys ir priimtas sprendimas pakankamai aiÅ¡kus bei įteiktas ieÅ¡kovei. Nenustačius pagrindo panaikinti skirtÄ drausminę nuobaudÄ , teismas nesprendė dėl neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ ir ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neįsigilinus į bylos esmę, nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai įvertinus visas bylos aplinkybes, pažeidžiant įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas bei CPK 270 str. 3 d. 4 d. nuostatas. Apeliaciniame skunde pakartoja ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes ir teisme duotus paaiÅ¡kinimus. Apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad liudytojų H. T., E. Å ., G. K. ir E. R. parodymai iÅ¡ esmės sutampa ir neprieÅ¡tarauja tarpusavyje.

Teigia priešingai, kad liudytojos G. K. ir E. R., siekdamos išvengti asmeninės atsakomybės, nes budėjusios kartu nepadėjimo ieškovei, keitė parodymus. Rašytiniuose pasiaiškinimuose jos teigė, kad priėmimo skyriuje reikalingos įrangos nėra ir kad veiksmai dėl ligonio buvo suderinti. Teisme jos teigė priešingai, t.y. jog ligoninėje buvo reikalinga įranga ištraukti žmogų su stuburo trauma ir greitosios medicinos pagalbos kviesti nereikėjo. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skyriuje yra reikiamos priemonės pacientų perkėlimui.

Ilgalaikio turto apyvartos žiniaraÅ¡tyje nurodyta perkėlimo (perstÅ«mimo) lenta. Å iuo atveju turėjo bÅ«ti naudojama kita, transportavimo lenta su kietu neslidžiu pagrindu, kurios skyrius neturėjo.Å iÄ aplinkybę patvirtino ieÅ¡kovės iniciatyva apklaustas liudytojas, priėmimo skyriuje gydytoju dirbantis R. L.. Liudytoja Dalia Žemaitienė teisme patvirtino, kad jei atvejis labai sunkus, greitosios medicinos pagalba duoda savo lentÄ priėmimo skyriui. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad sprendimÄ kviesti GMP priėmė vienasmeniÅ¡kai su niekuo nederindama.

Å iÄ iÅ¡vadÄ paneigia liudytojos R. ir G. K. raÅ¡ytiniuose pasiaiÅ¡kinimuose. Teigia, kad liudytojas E. Å . teisme davė nenuoseklius, nesklandžius parodymus, teigdamas”neatsimenu”, “man atrodo” ir pan. ir dėl to jo parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Pacientas nusiskundimų neturėjo. Skunde teigia, kad teismas netyrė ir nevertino įsakymo paskirti drausminę nuobaudÄ turinio, dėl to nepagrįstai pripažino įsakymÄ teisėtu ir pagrįstu. Priimant įsakymÄ nebuvo apklausti nukentėjusysis, nukentėjusįjį atvežęs asmuo, jie nebuvo kviečiami į bylos nagrinėjimÄ Darbo ginčų komisijoje.

R. A., dėl įvykio suraÅ¡iusi tarnybinį praneÅ¡imÄ pagal G. K. ir E. R. pasakojimus, įvykio dienÄ net nedirbo, į bylos nagrinėjimÄ Darbo ginčų komisijoje nebuvo pakviesta. Ä®sakymas, suraÅ¡ytas tik pagal tarnybinį praneÅ¡imÄ ir dėl Å¡io praneÅ¡imo pateiktais G. K. ir E. R. pasiaiÅ¡kinimas, kurie prieÅ¡tarauja jų parodymams teismo posėdžio metu. Todėl įsakymas nepagrįstas ir neteisėtas. . Nukentėjusysis ar jo atstovas nepateikė skundo ligoninei dėl pažeistų teisių ar teisėtų interesų.

Skiriant jai(ieÅ¡kovei) drausminę nuobaudÄ buvo pažeista drausminės nuobaudos skyrimo procedÅ«ra. Ji negavo darbdavio raÅ¡to dėl jos atžvilgiu pradėtos drausminės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros, dėl kurios bÅ«tų galėjusi raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ , nenustatytas terminas pasiaiÅ¡kinimui pateikti. Kadangi 2011-04-01 darbo metu pagal žodinį R. A. nurodymÄ buvo iÅ¡kviesta į personalo skyrių, kur turėjo raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl 2011-03-30 R. A. tarnybinio praneÅ¡imo, tai negali bÅ«ti vertinama kaip darbuotojo pasiaiÅ¡kinimas darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo.

Darbo ginčų komisija, nagrinėdama praÅ¡ymÄ dėl įsakymo panaikinimo, į bylos nagrinėjimÄ nekvietė nukentėjusiojo H. T., vairuotojo E. Å ., R. A., suraÅ¡iusios tarnybinį praneÅ¡imÄ , nagrinėjama buvo pavirÅ¡utiniÅ¡kai, nesigilinant į esmę, be motyvų, dėl ko sprendimas priimtas visiÅ¡kai nepagrįstai ir neteisėtai. Dėl paskirtos drausminės nuobaudos ji patyrė dvasinį sukrėtimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 2000 Lt neturtinę žalÄ .

             Atsakovas VÅ¡Ä® „Utenos ligoninė” atsiliepime į skundÄ nurodė, kad su juo nesutinka, praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad darbo dausmės pažeidimÄ ieÅ¡kovė pripažino Darbo ginčų komisijos posėdžio metu. Nesutinka su apeliante, kad ji dėl užimtumo ir skubotumo nebuvo išėjusi apžiÅ«rėti paciento ir dėl to atvežusiam jį vairuotojui nurodė pačiam skambinti dėl pagalbos į Greitosios medicininės pagalbos tarnybÄ , gydytojų specialistų nekvietė, kadangi pati stengėsi greičiau suteikti pagalbÄ .

Teigia, kad priėmimo skubios pagalbos skyriuje tuo metu nebuvo jokių pacientų. Iš liudytojų E. Š., G. K., E. R. parodymų teisme nustatyta, kad sprendimas buvo priimtas asmeniškai pačios apeliantės su niekuo nederinant. Apeliantės teiginys, kad priėmimo skubios pagalbos skyrius neturi priemonių pristatyti nukentėjusįjį į skyrių, nepagrįstas. Ilgalaikio turto apyvartos žiniaraštis, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vertinio aktas bei liudytojų G.

K., E. R. parodymai patvirtina, kad skyriuje yra visos reikiamos priemonės, t.y. perkėlimo lenta „RollerSlide” ir perkėlimo neštuvai „FlexiMove”, kuriuos buvo galima panaudoti paciento perkėlimui iš automobilio ant vežimėlio ligonių pervežimui. Liudytojo gydytojo R. L. parodymai nepaneigia aukščiau nurodytų aplinkybių. Jis nėra dirbęs Priėmimo skyriuje(dirba Utenos ligoninės Chirurgijos klinikoje bei Konsultacinėje poliklinikoje), todėl jo parodymai vertinami kaip šališki. Drausminė nuobauda paskirta tinkamai, nepažeista jos skyrimo tvarka.

IeÅ¡kovės darbo drausmės pažeidimai, o ypač nepagarba traumuotam pacientui ir jį lydėjusiam asmeniui (vairuotojui) neigiamai veikia Priėmimo skyriaus bei ligoninės autoritetui, mažina patrauklumÄ pacientams, kas turi tiesioginę įtakÄ Ä¯staigos finansinei veiklai. Apeliantės motyvai, kad ji pasiÅ«lė vairuotojui, atvežusiam nukentėjusįjį, pačiam skambinti į greitosios medicininės pagalbos tarnybÄ dėl to, kad jis tai padarys greičiau negu ji, parodo ieÅ¡kovės žemÄ profesionalumo lygį, nepagarbÄ klientui bei pasitikėjimo ligonine žeminimÄ ir jos autoriteto menkinimÄ .

Teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, bei nustatė, kad ieÅ¡kovė pažeidė Bendrosios praktikos slaugytojų pareiginius nuostatus, Priėmi­mo skubios pagalbos skyriaus nuostatų bei tuo pačiu Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginti įstatymo nuostatas, elge­sio ir profesinės etikos principus. IÅ¡ pateikto Priėmimo skubios pagalbos skyriaus vyresniosios slaugytojos R. A. 2011 m. kovo 30 d. tarnybinio praneÅ¡imo, kuriame VÅ¡Ä® Utenos ligoninės direktoriaus rezoliucija :

„Personalo sk., praÅ¡au paimti pasiaiÅ¡kinimus iÅ¡ priėmimo sk. darbuotojų, nepadėjusių pacientui. 2011.03.30 (paraÅ¡as)”, matyti, kad buvo raÅ¡ytinis darbdavio nurodymas ieÅ¡kovei pasiaiÅ¡kinti. Vadinasi, atsakovas nepažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, numatytos LR DK 240 str. 1 d. Formalus drausminės nuobaudos skyrimo pažeidimas, pasireiÅ¡kęs tuo, jog darbdavys nurodymas pasiaiÅ¡kinti duotas ne ant atskiro blanko ir nenurodytas pasiaiÅ¡kinimo terminas, nėra pakankamas pagrindas panaikinti ieÅ¡kovei paskirtÄ drausminę nuobaudÄ .

PrieÅ¡ nuobaudos paskyrimÄ Â Å¡is įvykis buvo svarstytas įstaigos vadovo ir ieÅ¡kovei buvo suteikta galimybė pasiaiÅ¡kinti asmeniÅ¡kai darbdaviui. Teisme I. D. nenurodė, kÄ ji bÅ«tų papildomai paraÅ¡iusi paaiÅ¡kinime. Mano, kad teismas teisingai įvertino, jog darbo ginčų komisija bylÄ iÅ¡nagrinėjo tinkamai. Nenustačius pagrindo panaikinti skirtÄ drausminę nuobaudÄ , nėra pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.Bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovei 2011-04-22 atsakovės įsakymu Nr. P-147 buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas už tai, kad ji 2011-03-26 apie 16 val. prie ligoninės Priėmimo skyriaus atgabenus traumuotÄ pacientÄ , neįsitikinusi paciento bÅ«kle, nesiėmė priemonių padėti pacientÄ atgabenusiam asmeniui pristatyti pacientÄ Ä¯ skyriaus patalpas apžiÅ«rai, dėl ko pacientÄ atgabenusiam asmeniui pačiam teko skambinti į GMPT ir praÅ¡yti pagalbos dėl traumuoto asmens pristatymo į ligoninės Priėmimo skyriaus patalpas (13-14 b.l.).

Ieškovė su Bendrosios praktikos slaugytojų pareiginių nuostatais supažindinta pasirašytinai 2007-04-06 (53 b.l.), su Priėmimo skubios pagalbos skyriaus nuostatais - 2010-10-21 (61 b.l.). Darbo drausmės pažeidimui konstatuoti ir drausminei atsakomybei taikyti turi būti nustatyta darbo drausmės pažeidimo sudėtis, t. y. subjektas (prasižengęs darbuotojas), objektas (tam tikroje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatyta darbo tvarka), objektyvieji požymiai (neteisėta darbuotojo veika, t. y. darbo pareigų, nustatytų norminių teisės aktų, neatlikimas arba netinkamas jų atlikimas); subjektyvieji požymiai (pažeidusio darbo drausmę darbuotojo kaltė).

Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieÅ¡tarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms, taip pat nustatytoms darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose. Neteisėtai veikai paprastai bÅ«dinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumÄ , pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimÄ tenka darbdaviui.

Nagrinėjamos bylos atveju nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad jai drausminė nuobauda (papeikimas) skirta nenustačius jos neteisėtų veiksmų, kaltės.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad paciento atgabenimo metu poste buvusi ieÅ¡kovė, pati neįsitikinusi atgabento paciento bÅ«kle, neorganizavo jo atgabenimo į skyriaus patalpas, nesiėmė visų įmanomų priemonių padėti paciento artimiesiems atgabenti pacientÄ iÅ¡ automobilio į ligoninės priėmimo skyriaus patalpas, dėl ko pacientÄ atgabenusiam asmeniui pačiam teko skambinti į GMPT ir ieÅ¡koti pagalbos.

Tuo ji nevykdė savo tiesioginių pareigų ir pažeidė Bendrosios praktikos slaugytojų pareiginių nuostatų, patvirtintų ligoninės direktoriaus 2005-04-09 įsakymu Nr.V-23 II skyriaus 1.3.1. p., III skyriaus 1.1. p. (50-56 b.l.), Priėmimo skubios pagalbos skyriaus nuostatų, patvirtintų ligoninės direktoriaus 2010-10-20 įsakymu Nr.V-59 II skyriaus 2.2.1. p. (47-49 b.l.), Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginti įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 2 p., 3 str. 1 d. Bendrosios praktikos slaugytojų pareiginių nuostatų II sk. 1.3.1. p. nustato, kad bendrosios praktikos slaugytoja turi „bendrauti ir bendradarbiauti su pacientais bei jų Å¡eimos nariais, sveikatos priežiÅ«ros komandos nariais, kitomis institucijomis, turinčiomis įtakos žmogaus sveikatai“, III sk. 1.1. p. nustato, kad bendrosios praktikos slaugytoja privalo „organizuoti ir įgyvendinti slaugÄ bendradarbiaujant su sveikatos priežiÅ«ros specialistais, pacientais ir (ar) Å¡eima“.

Priėmimo skubios pagalbos skyriaus nuostatų II sk. 2.2.1. p. nustato, kad skyrius tai ligoninės padalinys, kuriame priimami pacientai „pristatyti greitosios ar atvykę patys dėl bÅ«tinosios pagalbos“. Kolegija sprendžia, kad byloje esančių įrodymų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės elgesys prieÅ¡taravo aukščiau nurodytiems lokaliniams aktams ir galėjo bÅ«ti traktuotajamas kaip darbo drausmės pažeidimas. Tuo pačiu ieÅ¡kovė pažeidė Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginti įstatymo nuostatas dėl bendravimo ir bendradarbiavimo su pacientais bei jų Å¡eimos nariais, sveikatos priežiÅ«ros komandos nariais, kitomis institucijomis, turinčiomis įtakos žmogaus sveikatai, pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo principus, atidumo, atsargumo, rÅ«pestingumo reikalavimus.Atmestini apeliantės teiginiai, kad ji tinkamai organizavo darbÄ priimant prie ligoninės Priėmimo skubios pagalbos skyriaus atvežtÄ nukentėjusįjį.

IÅ¡ liudytojo E. Å . parodymų teisme nustatyta, kad jam atvežus automobiliu sužalotÄ asmenį, ieÅ¡kovė atsisakė imtis priemonių siekiant įneÅ¡ti sužalotÄ jį į vidų, liepė tÄ padaryti pačiam E. Å . arba kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . PasiÅ«lė jam iÅ¡ ligoninės priėmimo skyriaus telefono paskambinti į greitosios medicinos pagalbÄ trumpuoju numeriu 003, pati tai daryti atsisakė, taip pat neišėjo apžiÅ«rėti atvežtojo asmens, įvertinti jo sužalojimo masto. Be to, atvykus greitosios pagalbos medikams ieÅ¡kovė nepadėjo iÅ¡kelti sužaloto asmens iÅ¡ automobilio, neleido slaugytojo padėjėjai E. R. padėti vairuotojui.

Pripažintina, kad apeliantė atmestinai, abejingai įvertino situacijÄ , elgėsi nepagarbiai, neprofesionaliai, nesiėmė tinkamų priemonių suteikti nukentėjusiam asmeniui pagalbÄ , tuo pačiu savo elgesiu pakenkė ligoninės autoritetui. Apeliantės teiginį, kad sprendimÄ kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ priėmė pasitarusi su kolegėmis G. K., E. R., paneigia byloje esantys duomenys: liudytojų E. Å . parodymai, G. K., E. R. pasiaiÅ¡kinimai bei jų parodymai teisme. Net ir nustačius, kad tai buvo kolegialus sprendimas, jis neturėtų esminės reikÅ¡mės sprendžiant ieÅ¡kovės, kaip darbuotojos, atsakomybės klausimÄ .

Apeliantė      nepaneigė, kad Priėmimo skyriuje yra tinkamos priemonės- specialios lentos, kurių pagalba                                                                                                                                                                                   galima saugiai perkelti nukentėjusį asmenį iš automobilio (CPK 178 str.).

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ .

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008).

IÅ¡ Ilgalaikio turto apyvartos žiniaraščio (102 b.l.), Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos raÅ¡to (126-128 b.l.), vertinimo akto (79-81 b.l.), liudytojų G. K., E. R., GMPT darbuotojų parodymų (131 - 133 b.l.) pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skyriuje yra reikiamos priemonės, kurios buvo naudojamos pacientų perkėlimui. Apeliacinės instancijos teismui atsakovas papildomai pateikė UAB “Slaugivita” raÅ¡tÄ dėl perkėlimo priemonių, perkėlimo lentos RollerSlide, perkėlimo neÅ¡tuvų FlexiMove apraÅ¡ymus, instrukcijas, UAB “Slaugivita” 2009-12-15 komercinį pasiÅ«lymÄ VÅ¡Ä® Utenos apskrities ligoninei mažos vertės pirkimui apklausos bÅ«du ligonių kėlimo-vartymo priemonėms įsigyti, iÅ¡ kurių nustatyta, kad ligoninei buvo pasiÅ«lyta įsigyti 8 vnt. perkėlimo lentų RollerSlide, kurios skirtos naudoti gulinčių pacientų perkėlimams nuo (ant) lovos ant operacinio stalo, rengeno stalo ir pan., tinkančios naudoti tarp skirtingo aukščio pavirÅ¡ių, 6 vnt. perkėlimo neÅ¡tuvų FlexiMove, kurie skirti naudoti pakeliant pacientÄ aukščiau lovoje, apverčiant pacientÄ lovoje, iÅ¡ lovos į duÅ¡o vežimėlį ir pan., pakeliant pacientÄ nuo grindų į lovÄ (b.l. 166-173).

Apeliantė teiginį, kad Priėmimo skyriuje nėra specialios lentos ligonių su stuburo trauma transportavimui(perkėlimui), grindžia liudytojų A. Ž. ir R. L. parodymais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ieÅ¡kovė cituoja tik dalį liudytojos A. Ž. parodymų ir juos interpretuoja sau naudinga linkme. Å i liudytoja parodė, kad sunkaus ligonio atveju jie duoda savo įrangÄ priėmimo skyriui tuo tikslu, kad ligonį vežant įvairių tyrimų atlikimui jo nebereikėtų perkėlinėti, ar tokia lenta yra Priėmimo skyriuje- ji nežinanti.

Kadangi liudytojas R. L. iki 2011-05-22 dirbo Chirurgijos klinikoje, Konsultacinėje poliklinikoje (b.l.174), o ne Priėmimo skyriuje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo parodymus įvertino kritiÅ¡kai. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka, kad liudytojų G. K. ir E. R. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai nepilnai sutampa su parodymais teisme. Tačiau, pirmosios instancijos teismas iÅ¡siaiÅ¡kino parodymų nesutapimo prieÅ¾Ä stis. Liudytoja G. K. teisme pripažino,  kad ji, personalo skyriaus darbuotojos siÅ«lymu Å¡velninti I.

D. padėtį, kad tai nebÅ«tų skirta nuobauda, pateikė neteisingus duomenis dėl priemonių nebuvimo. Liudytoja E. R. teisme patvirtino, kad pasiaiÅ¡kinimÄ rašė niekieno neįtakota ir jame paaiÅ¡kino tikrasias aplinkybes, kad greitosios pagalbos medikai iÅ¡kėlė pacientÄ iÅ¡ automobilio su nukeliamais plastikiniais neÅ¡tuvais, kurių ligoninė neturi. Tuo pačiu ji patikslino, kad Priėmimo skyriuje yra kitokie neÅ¡tuvai, kurie taip pat tinkami paciento iÅ¡kėlimui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Å¡ių liudytojų teisme duoti parodymai neprieÅ¡tarauja kitiems aukščiau iÅ¡vardintiems įrodymams.

Todėl šiuos parodymus įvertinęs pirmosios instmnacijos teismas kartu su kitais, aukščiau nurodytais įrodymais, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ligoninės Priėmimo skyriuje buvo priemonės, reikalingos iÅ¡kelti nukentėjusįjį iÅ¡ automobilio. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė pasiaiÅ¡kinimÄ dėl R. A. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų aplinkybių parašė gavusi siÅ«lymÄ Å¾odžiu (66, 115 b.l.). Pati ieÅ¡kovė pripažino, kad su tarnybiniu praneÅ¡imu buvo supažindinta, prieÅ¡ skiriant drausminę nuobaudÄ Ä¯vykis buvo svarstytas su įstaigos vadovu bei buvo teiktas praÅ¡ymas darbo ginčų komisijai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad darbdaviui pažeidus DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ raÅ¡tu pareikalauti, jog darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimų, dėl tokios pažaidos paskirta drausminė nuobauda negali bÅ«ti laikoma neteisėta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad formalÅ«s drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2003, 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1298/2002).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad, nagrinėjant iÅ¡ darbo teisinių santykių kylančius ginčus, atsižvelgiant į DK 2 straipsnyje įtvirtintÄ darbo teisės subjektų lygybės principÄ , negali bÅ«ti ginami tik darbuotojo interesai; tuo atveju, kai darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumÄ , vien tik formalus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų ginamas nesÄ Å¾iningas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-20/2009).

Akivaizdu, kad ieÅ¡kovei buvo suprantama dėl kokių jos veiksmų buvo pasiÅ«lyta pasiaiÅ¡kinti prieÅ¡ drausminės nuobaudos skyrimÄ , kokia jai grėsė drausminė atsakomybė, tiek tai, už kÄ jai paskirta nuobauda. Jos teisės nebuvo pažeistos. Ji pasinaudojo teise pasiaiÅ¡kinti dėl įvykio aplinkybių. Tai, jog tÄ padaryti pareikalauta personalo skyriaus darbuotojų neduoda pagrindo pripažinti, kad ji pasiaiÅ¡kinimÄ rašė ne darbdaviui. Aplinkybė, kad darbdavys ne raÅ¡tu, o žodžiu pasiÅ«lė ieÅ¡kovei pasiaiÅ¡kinti prieÅ¡ drausminės nuobaudos skyrimÄ , taip pat negali bÅ«ti pagrindas jÄ panaikinti.

IeÅ¡kovės teiginys, kad darbo ginčų komisijos sprendimas netinkamas, atmestinas. Pirmosios instnacijos teismas pagrįstai pripažino, kad Darbo ginčų komisijos protokolas (24-26 b.l.) suraÅ¡ytas laikantis LR Vyriausybės 2004-02-12 nutarimu Nr.166 nustatytos formos, turinys ir priimtas sprendimas pakankamai aiÅ¡kus bei įteiktas ieÅ¡kovei. Teisėjų kolegija aplinkybių, leidžiančių daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nenustatė. Atkreipia dėmesį į tai, jog visi komisijos nariai, tame tarpe du darbuotojų atstovai, priėmėm vienbalsiai sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ panaikinti drausminę nuobaudÄ ir jÄ palikti galioti.IeÅ¡kovės motyvai, kad darbo drausmės tyrimas negalimas nesant raÅ¡ytinio paciento skundo, pateikto pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginti įstatymo nuostatas, laikytini nepagrįstais.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šis įstatymas nustato paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus, t.y. reguliuoja santykius tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos, bet ne darbdavio ir darbuotojo santykius. Tuo tarpu darbdavio pareiga, kad visi darbuotojai tinkamai atliktų jiems pavestas darbines funkcijas ir imtis priemonių pažeidimams pašalinti. Viešosios įstaigos Utenos apskrities ligoninės Priėmimo- skubios pagalbos skyriaus nuostatų 2 skyriaus 2.2.1 punkte įtvirtinta, kad skyrius priima pacientus, pristatytus greitosios, atvykę patys dėl būtinosios pagalbos.

Tai, jog reikėjo suteikti pacientui skubiÄ medicininę pagalbÄ , ginčo nėra. Tačiau, kaip pripažino ieÅ¡kovė, ji net nebuvo išėjusi apžiÅ«rėti artimųjų atvežto paciento, nors tuo metu skyriuje nebuvo kitų pacientų, o gydytojÄ ji pakvietė tuo metu, kai greitosios pagalbos darbuotojai pacientÄ Â transportavo. Tuo ji pati paneigė savo teiginį, jog atliko visus veiksmus siekdama kuo greičiau suteikti pagalbÄ atvežtam pacientui. Kaip nurodė greitosios pagalbos darbuotojai, jiems atvykus iÅ¡ automobilio paiimti paciento, prie automobilio jau buvo atvežti rateliai, galimai paciento artimųjų.

Taigi, ji nebendravo su pacientu ir neiÅ¡siaiÅ¡kino jo bÅ«klės. Apie jo sužalojimus sprendė iÅ¡ lydinčio asmens pasakojimo Ji taip pat nebendradarbiavo su greitosios pagalbos darbuotojams, jeigu manė, kad tik jie gali saugiai iÅ¡kelti pacientÄ iÅ¡ automobio. Pati  nepadėjo ir neleido kitiems padėti greitosios pagalbos darbuotojams iÅ¡kelti pacientÄ iÅ¡ automobilio. Tuo nevykdė Slaugytojos nuotatų reikalavimų . DK 238 straipsnis įpareigoja darbdavį skiriant drausminę nuobaudÄ atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skirdamas drausminę nuobaudÄ darbdavys įvertino visas minėtas aplinkybes ir ieÅ¡kovei skyrė pagrįstÄ nuobaudÄ .              Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų bylos nagrinėjimo dalykui, ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos Å¡ios kategorijos bylose. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla iÅ¡spręsta teisingai.Atsakovo praÅ¡ymu iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos atsakovo turėtos atstovavimo iÅ¡laidos apeliacinėje instancijoje, kurių dydį patvirtina pateikti dokumentai (CPK 98 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovo turėtos advokato pagalbai apmokėti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vieÅ¡ajai įstaigai Utenos ligoninė, kodas juridinių asmenų registre 183854143, 800 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų. Teisėjai                                                                  Laimantas MisiÅ«nas Margarita Dzelzienė                             Birutė Jonaitienė