2021-09-01 Nr. AB-18839-3-63-3-00884-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-460-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00884-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundu atsakovams Šilutės rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – A. R., A. R., D. M., J. K., R. K., S. Š., A. Š., D. V.) dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. P. 2021 m. gegužės 26 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Šilutės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2018 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. A1-1448 „Dėl valstybinės žemės sklypo prie esamo pastato (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Administracijos įsakymas) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Šilutės skyriaus vedėjo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 17SK-170-(14.17.110.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir Skyriaus sprendimas), taip pat atnaujinti skundo padavimo terminą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), perleidimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad, siekiant suformuoti žemės sklypą jam priklausantiems pastatams ((duomenys neskelbtini)) eksploatuoti, Administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. A1-1170 nuspręsta pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Pareiškėjas iš matininko 2019 m. birželio 6 d. el. laiško sužinojo apie žemės sklypo gretimam pastatui (duomenys neskelbtini) eksploatuoti suformuotą Žemės sklypą bei apie Administracijos įsakymą ir Skyriaus sprendimą. Pareiškėjo nuomone, suformuotas Žemės sklypas šiurkščiai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, trečiųjų asmenų parengtas ir pareiškėjo rengiamas projektas akivaizdžiai vienas kitam prieštarauja. Atsižvelgiant į pareiškėjo kreipimąsi, Tarnybos Šilutės skyriuje 2019 m. rugpjūčio 19 d. buvo suorganizuotas posėdis, kuriame institucijų atstovai pripažino, jog Žemės sklypas buvo suformuotas nesilaikant projektavimo reikalavimų, protingumo ir teisingumo principų. Pareiškėjas buvo pateikęs Tarnybos Šilutės skyriui patikslintą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau jis nebuvo patvirtintas. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į institucijų nurodymą, jog ginčas turėtų būti sprendžiamas administracinės procedūros tvarka (rengiant sklypų formavimo projektą), bei į tai, kad administracinės procedūros tvarka vienu metu derinami du žemės sklypų formavimo projektai ir kad ginčas dėl persidengiančių žemės sklypų ribų nagrinėtinas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio nuostatas, kreipėsi į Tauragės apylinkės teismo Šiaulių rūmus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir žemės sklypo ribų nustatymo. Remiantis teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-3550-385/2020, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir padarytas įrašas viešajame registre dėl Žemės sklypo perleidimo draudimo. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-102-385/2021 atmetė pareiškėjo ieškinį, konstatavę, kad pareiškėjas savo pažeistas teises turėtų ginti administracine tvarka. Pareiškėjas nedelsdamas (per vieną mėnesį) kreipėsi į administracinį teismą.

Tuo atveju, jei teismas laikytų, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas, pareiškėjas prašė atnaujinti šį praleistą terminą, kadangi, jo vertinimu, susidarė ekstraordinari ir objektyvi situacija, kai valstybės institucijos pripažįsta padarytus pažeidimus ir būtina koreguoti Žemės sklypo ribą. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo veiksmus bandant situaciją išspręsti administracinės procedūros tvarka lėmė institucijų nurodymai (žr. 2019 m. rugpjūčio 19 d. posėdžio protokolą Nr. 17PRT-119-(14.17.6), 2019 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr. 17SD-7684-(14.17.104.) ir kt.). Nagrinėjant bylą civiline tvarka institucijos pripažino, jog vis tik nebuvo realios galimybės ginčą išspręsti administracinės procedūros tvarka (nepanaikinus ginčijamų administracinių aktų). Pareiškėjas tvirtino, jog jis elgėsi sąžiningai, nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, vadovavosi institucijų nurodymais ir siekė išspręsti ginčą jų nurodytų būdu, aktyviai gynė pažeistas savo teises. Be to, pareiškėjo įsitikinimu, aplinkybė, kad jis siekia apginti pažeistas teises į nuosavybę, sudaro savarankišką pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Nagrinėjamu atveju ginčas susijęs tiek su nuosavybės teisių į jam priklausantiems statiniams eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį įgijimu, tiek su pareiškėjo galimybe atstatyti istorinėje, kultūrinėje (duomenys neskelbtini) miestelio vietoje buvusį, iki šiol įregistruotą, istorinę ir kultūrinę vertę turintį jam priklausantį statinį, kam būtina gauti teises į po juo esančią žemę.

Pareiškėjas teigė, kad, skundžiant Skyriaus sprendimą, netaikytina išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, tai patvirtina teismų praktika. Be to, šiuo atveju jau buvo priimtas sprendimas dėl Žemės sklypo pardavimo tretiesiems asmenims, todėl ginčo nagrinėjimas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka negalimas. Reikalavimas dėl Skyriaus sprendimo panaikinimo tėra išvestinis reikalavimas, nes minėtas sprendimas naikintinas panaikinus Administracijos įsakymą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi netenkino pareiškėjo R. P. prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti jo skundą, nurodė grąžinti pareiškėjui sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas, spręsdamas dėl skundo reikalavimo panaikinti Administracijos įsakymą priimtinumo, nustatė, kad pareiškėjas apie Administracijos įsakymą, priimtą 2018 m. lapkričio 8 d., žinojo 2018 m. lapkričio 21 d., o apie Skyriaus sprendimą, priimtą 2019 m. sausio 29 d., – 2019 m. liepos 4 d. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kada tiksliai gavo ginčijamus administracinius aktus, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog jis nuo pat šių aktų priėmimo siekė juos panaikinti įvairiais savo pasirinktais būdais (teikdamas prašymus, raštus, ieškinį bendrosios kompetencijos teismui), nors ginčijamuose aktuose aiškiai nurodyta jų apskundimo tvarka. Pareiškėjo skundas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose gautas 2021 m. gegužės 28 d., taigi jis praleido vieno mėnesio skundo padavimo terminą (skaičiuojant tiek nuo atitinkamo administracinio akto priėmimo dienos, tiek nuo sužinojimo apie jį dienos). Pareiškėjas nenurodė jokio teisinio pagrindo, kodėl šis terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo bendrosios kompetencijos teismo sprendimo priėmimo dienos 2021 m. balandžio 26 d. arba kodėl tai turėtų būti svarbi priežastis terminui atnaujinti, nepriklausiusi nuo pareiškėjo valios. Nuo Administracijos įsakymo priėmimo praėjo daugiau nei 2,5 metų, o nuo Skyriaus sprendimo priėmimo – 2,4 metų, tai yra pakankamai ilgas laiko tarpas, juolab kad pareiškėjas buvo pasirinkęs savo teises ginti kitais būdais ir ne kartą kreipėsi į institucijas bei bendrosios kompetencijos teismą. Teismas konstatavo, kad skundo padavimo termino praleidimą lėmė ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios priežastys ar atsitiktinės aplinkybės, o pačio pareiškėjo pasirinktas atitinkamo elgesio modelis, todėl praleistas skundo padavimo terminas neatnaujintinas ir atsisakytina priimti skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 str. 3 d., 33 str. 2 d. 9 p.).

Teismas, spręsdamas dėl skundo reikalavimo panaikinti Skyriaus sprendimą priimtinumo, išanalizavęs Tarnybos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr.1P-98 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 26.2 papunkčio nuostatas, padarė išvadą, jog šiose nuostatose numatyta privaloma ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme procedūra, kuri, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas ginčo aplinkybes, taikytina nagrinėjamu atveju. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad jis privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka dėl Skyriaus sprendimo nepasinaudojo, todėl skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.). Teismas išaiškino, kad pareiškėjas turi teisę Skyriaus sprendimą apskųsti Tarnybos vadovui Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklėse, patvirtintose Tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90, nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas R. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nutartį ir grąžinti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas apžvelgia ginčo aplinkybes, iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus. Mano, kad teismas nemotyvavo savo nutarties, neišnagrinėjo ir neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei argumentų, nepasisakė dėl skunde detaliai aptartos teismų praktikos, o teismo nustatytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Pareiškėjas teigia nesuprantantis, kodėl teismas laikė, jog jis apie Administracijos įsakymą žinojo 2018 m. lapkričio 21 d. Papildomai pabrėžia, kad išankstinio nagrinėjimo tvarka privalo būti nustatyta įstatyme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) laikytis skundo padavimo terminų ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. A1-1448, padaręs išvadą, kad šis reikalavimas pareikštas suėjus skundo padavimo terminui.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą akcentavo, kad sprendžiant klausimą dėl skundo padavimo termino svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-136-261/2018, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-618-415/2019). Jeigu administracinis aktas neprivalėjo būti asmeniui įteiktas asmeniškai arba dėl tam tikrų priežasčių nebuvo jam įteiktas, tokį aktą suinteresuotas asmuo gali skųsti per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie šio akto priėmimą (žr., pvz., 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-204/2010, 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-637-552/2017). Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012, 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-600-438/2017, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020).

Kilusio ginčo kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) 17 punktą, projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS), jei šioje sistemoje numatyta galimybė jas atlikti ir Taisyklėse nenurodyta kitaip. Pagal tų pačių taisyklių 54 punktą, informacija apie pradedamą rengti projektą (nurodant planuojamos teritorijos vietą (pertvarkomų žemės sklypų adresus), žemės sklypų kadastro numerius, jei šioje teritorijoje yra Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai, planuojamos teritorijos plotą, projekto tikslus ir uždavinius) bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Ši informacija viešinama iki sprendimo dėl projekto patvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti priėmimo. Pagal minėtų taisyklių 73 punktą, informacija apie Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo arba savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą, kuriuo patvirtintas projektas (nurodant projekto pavadinimą, sprendimo datą, numerį), paskelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt).

Administracijos įsakymas buvo priimtas 2018 m. lapkričio 8 d. Minėtame administraciniame akte pareiškėjas nėra minimas, juo patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas susijęs ne su pareiškėjui priklausančio pastato eksploatavimu. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog Administracijos įsakymas per teisės aktų nustatytą arba protingą terminą nuo jo priėmimo buvo ar privalėjo būti įteiktas pareiškėjui. Remiantis Administracijos įsakymo 3 punktu, informacija apie šį įsakymą (nurodant projekto pavadinimą, sprendimo datą, numerį) turėjo būti paskelbta Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (www.zpdris.lt).

Iš pareiškėjo pateiktos informacinės sistemos lango nuotraukos matyti, kad įvairūs Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo dokumentai pradėti viešinti 2018 m. liepos 2 d., apie parengtą projektą paskelbta 2018 m. rugsėjo 11 d., o Administracijos įsakymas paskelbtas 2018 m. lapkričio 8 d. Pareiškėjas, rengdamas pageidaujamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, naudojosi minėta informacine sistema. Pareiškėjo pageidaujamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas buvo pradėtas Administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 5 d.

įsakymu Nr. A1-1170, projekto rengimo reikalavimai išduoti 2018 m. rugsėjo 14 d. (Nr. SFP-410-(14.17.36)) ir 2018 m. rugsėjo 21 d. (Nr. AU2-(12.1.10)-104), žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (su brėžiniu) pakartotinai pateiktas 2018 m. lapkričio 21 d. (Administracijos 2018 m. gruodžio 21 d. raštas Nr. R3-(4.1.12.)-8462). Iš pareiškėjo pateiktų brėžinių matyti, kad Žemės sklypas, kurio formavimo ir pertvarkymo projektas patvirtintas Administracijos įsakymu, ir pareiškėjo pageidaujamas suprojektuoti žemės sklypas persidengia, šie žemės sklypai formuojami greta esantiems statiniams eksploatuoti.

Pareiškėjas pageidaujamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo metu turėjo objektyvią galimybę išsiaiškinti apie greta (iš dalies persidengiančioje teritorijoje) projektuojamą Žemės sklypą, įskaitant apie Administracijos įsakymo priėmimą, bei išsireikalauti aktualius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjas apie Administracijos įsakymą žinojo 2018 m. lapkričio 21 d., tačiau ši išvada abstrakti, nepagrįsta jokiais motyvais ar duomenimis. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo skundo padavimo terminą skaičiuoti kitaip nei nuo Administracijos įsakymo paskelbimo ŽPDRIS dienos, t. y. 2018 m. lapkričio 8 d.

Pareiškėjas skundą teismui padavė 2021 m. gegužės 26 d., todėl jis praleido šį terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad, 2019 m. birželio 6 d. gavus matininko el. laišką, jam tapo žinoma apie susidariusį neatitikimą dėl tuo pačiu metu derinamų skirtingų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų; tapo žinoma apie Administracijos įsakymą ir Skyriaus sprendimą. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas nepateikė jokių jo teiginius apie sužinojimo apie Administracijos įsakymą momentą pagrindžiančių įrodymų (prie skundo pridėtame 2019 m. birželio 6 d. el. laiške yra tik brėžinys, jokio teksto), neįvardijo jokių kliūčių per laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. birželio 6 d. (7 mėnesiai) sužinoti apie priimtą sprendimą tvirtinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą – Administracijos įsakymą – ir kreiptis dėl galbūt pažeistų savo teisių ir teisėtų interesų gynimo. Kaip minėta, Administracijos įsakymas ŽPDRIS buvo skelbiamas viešai nuo 2018 m. lapkričio 8 d., pareiškėjas tuo laikotarpiu naudojosi ŽPDRIS, rengė ir derino savo pageidaujamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, Žemės sklypo ir pareiškėjo pageidaujamo žemės sklypo teritorijos akivaizdžiai persidengia, šie žemės sklypai projektuojami greta esantiems pastatams eksploatuoti.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 4 d. pateikė Tarnybai prašymą dėl servituto, suteikiančio teisę aptarnauti (prieiti, privažiuoti) jam priklausančius pastatus, nustatymo Žemės sklype. Atsakant į šį prašymą, Tarnybos Šilutės skyriuje 2019 m. rugpjūčio 19 d. surengtas posėdis (2019 m. rugpjūčio 19 d. protokolas Nr. 17PRT-119-(14.17.6.) ir parengtas 2019 m. rugpjūčio 26 d. raštas Nr. 17SD-4648-(14.17.104.), kuriuose nutarta koreguoti Žemės sklypo ribas, rengiant sklypų formavimo projektą prie pareiškėjo nuosavybės teise valdomų pastatų. Kadangi susidariusios situacijos nepavyko išspręsti valstybės įstaigos nurodytu būdu, pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 31 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams padavė prašymą iki ieškinio teismui pareiškimo dienos pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones (t. y. padaryti įrašą viešajame registre dėl Žemės sklypo perleidimo draudimo), o 2020 m. rugsėjo 22 d. – ieškinį, prašydamas nustatyti žemės sklypų ribas pagal 2019 m. rugsėjo 24 d. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-102-385/2021 atmetė pareiškėjo ieškinį, kadangi pareiškėjas neatitiko sąlygų reikšti minėtą reikalavimą, t. y. pirma, jis nėra žemės sklypų savininkas, o tik žemės sklypo prie nuosavybės teise valdomų pastatų naudotojas, antra, jo valdomiems pastatams nėra suformuotas žemės sklypas. Bendrosios kompetencijos teismas sprendime taip pat išaiškino Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje įtvirtintą ginčų dėl suformuotų ar pertvarkytų valstybinės žemės sklypų nagrinėjimo tvarką. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 26 d. padavė skundą administraciniam teismui, prašydamas panaikinti Administracijos įsakymą ir Tarnybos sprendimą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek Administracijos įsakyme, tiek Tarnybos sprendime yra nurodyta šių administracinių aktų apskundimo tvarka, tačiau pareiškėjas šia tvarka pasinaudojo tik 2021 m. gegužės 26 d., t. y. praėjus daugiau nei 2 metams nuo šių aktų priėmimo. Kaip minėta, pareiškėjas įrodymais nepagrindė savo teiginių, jog apie Administracijos įsakymo priėmimą jis sužinojo tik 2019 m. birželio 6 d. Pareiškėjas, nesutikdamas su Administracijos įsakymu, laisva valia pasirinko ne pasinaudoti jame nurodyta apskundimo tvarka, o kreiptis į Tarnybą 2019 m. liepos 4 d. prašymu dėl jo teisių apgynimo kitais būdais.

Pareiškėjas į teismą (kuris, kaip vėliau paaiškėjo, neturėjo kompetencijos spręsti pareiškėjo keliamus klausimus) kreipėsi praėjus daugiau nei metams po to, kai gavo valstybės institucijų rekomendaciją situaciją spręsti administracinės procedūros būdu (2019 m. rugpjūčio mėn. posėdis ir raštas). Pareiškėjas Administracijos įsakyme nurodyta šio administracinio akto apskundimo tvarka pasinaudojo, t. y. kreipėsi į administracinį teismą, praėjus dar mėnesiui nuo jo ieškinio atmetimo (2021 m. balandžio 26 d. teismo sprendimas).

Pareiškėjo sprendimas ne iškart pasinaudoti Administracijos įsakyme nurodyta apskundimo tvarka, t. y. jam išaiškintu pažeistų teisių gynimo būdu, o kreiptis į Tarnybą dėl servituto nustatymo, vėliau rengti naują žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei galiausiai kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, nelaikytinas objektyvia aplinkybe, nepriklausiusia nuo jo valios. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjas per 2,5 metų, praėjusius nuo Administracijos įsakymo priėmimo iki jo kreipimosi į administracinį teismą, buvo pakankamai aktyvus, atidus ir rūpestingas, siekdamas apginti galbūt pažeistas savo teises ir teisėtus interesus.

Pareiškėjo teiginiai, jog valstybės įstaigos pripažino padarytas klaidas žemės sklypų formavimo procese, neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Aplinkybės, kad kilęs ginčas susijęs su pareiškėjo nuosavybės teisėmis (konkrečiai – siekiu įsigyti tokio ploto ir konfigūracijos valstybinę žemę, kokią jis laiko reikalinga jam priklausantiems pastatams eksploatuoti) bei kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas yra išreiškęs pasiūlymą atkurti (duomenys neskelbtini) sklypo užstatymą (šio pasiūlymo pateikimo aplinkybės ir adresatas neaiškios), nelaikytinos savaime pakankamu pagrindu atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti šį praleistą terminą ir priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Administracijos įsakymą.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 17SK-170-(14.17.110.), konstatavęs, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Akcentuotina, kad tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias ABTĮ nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos teismas atsisako priimti skundą. Kita vertus, atsisakoma priimti skundą nurodytu pagrindu gali būti tik tuo atveju, jei atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta expressis verbis, o pareiškėjas prieš kreipdamasis į administracinį teismą tokia tvarka nepasinaudojo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017, 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-479-552/2019). Privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta būtent aukščiausios teisinės galios akte – įstatyme (žr., pvz., 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-12-261/2020).

Žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką reglamentuoja Žemės reformos įstatymas (1 str.). Šio įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinta, kad sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui (1 d.). Skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai (2 d.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (3 d.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (4 d.). Skundų nagrinėjimo tvarką tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas (8 d.).

Nagrinėjamu atveju ginčijamu Skyriaus sprendimu buvo nuspręsta suformuoti ir patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenis. Šio sprendimo pagrindu Žemės sklypo duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, įskaitant duomenis apie Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę į jį. Nei pareiškėjo pateiktame 2021 m. kovo 3 d. išraše iš Nekilnojamojo turto registro, nei šiuo metu (2021 m. rugpjūčio 30 d. išrašas iš Nekilnojamojo turto registro) nėra duomenų apie Žemės sklypo perleidimą kitiems asmenims, kurį buvo minėjęs pareiškėjas. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Skyriaus sprendimą, konstatavęs, kad pareiškėjas nepasinaudojo Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 26.2 papunktyje įtvirtinta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šiame kontekste pareiškėjas pagrįstai pabrėžia, kad privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka privalo būti numatyta įstatyme, tačiau pirmosios instancijos teismo nutartyje atitinka įstatymo norma nėra įvardyta.

Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (šio įstatymo 1 str.). Šiame įstatyme, be kita ko, įtvirtinta žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarka (40 str.). Pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktą, Tarnyba priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus. Žemės įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ginčai dėl valstybės ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Šiame įstatyme nenumatyta išankstinio ginčų dėl priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjimo ne teismo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėjęs, jog ginčai dėl tokio pobūdžio aktų teisėtumo ir pagrįstumo nėra susiję su žemės reformos teisniais santykiais, todėl nėra pagrindo vadovautis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinta ginčų nagrinėjimo tvarka (žr., pvz., 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-703-438/2019, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-86-756/2020). Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Skyriaus sprendimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, jog Skyriaus sprendimui apskųsti yra įtvirtinta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuria pareiškėjas nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl atsisakymo priimti skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Skyriaus sprendimą panaikinama, šios skundo dalies priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 17SK-170-(14.17.110.) panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė