2018-12-05 Nr. AB-22227-3-63-3-02280-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1258-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02280-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinio akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. Š. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) viršininko 2016 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. 30-TE948 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. Š.“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu įsakymu jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba už Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Klaipėdos AVPK viršininko 2016 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 30-V-390 patvirtintų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vidaus tvarkos taisyklių 5.1, 6.2 ir 6.4 punktų bei už jo pareigybės aprašymo 7.13 ir 7.15 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus.

3. Pareiškėjas teigė, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, pažeidžiant tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą, nes tarnybinio patikrinimo metu nebuvo atliktas išsamus ir objektyvus įvykio aplinkybių ištyrimas. Konstatavus jo kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, turėjusios tiesioginę įtaką tarnybinės veiklos tinkamam atlikimui. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyti ir pagrįsti subjektyvieji tarnybinio nusižengimo požymiai (kaltė, tikslas, motyvas), nenustatyta, ar jo veiksmai (neveikimas) sukėlė pasekmes.

4. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai. Jo metu nustatyta, kad pareiškėjas neveikė taip, kaip reikalauja jo tarnybinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas pagrįstas įrodymais, tarnybinio patikrinimo metu visapusiškai ištirtos nusižengimo padarymo aplinkybės.

II. 6. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad Klaipėdos AVPK viršininko 2016 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 30-TE-948 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. Š.“, atsižvelgiant į Klaipėdos AVPK 2016 m. rugsėjo 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-108, pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis, būdamas Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) vyresniuoju specialistu ir pamainos vyresniuoju, turėdamas pareigą kontroliuoti budinčių ir patruliuojančių tarnybų veiksmus, būdamas atsakingu už OVS priskirtų uždavinių tinkamą vykdymą ir žinodamas, jog Klaipėdos AVPK Palangos miesto policijos komisariato (toliau – ir Palangos PK) teritorijoje dirba papildomos pajėgos, užtikrinančios viešąją tvarką ir žmonių saugumą, bei turėdamas pareigą imtis priemonių, kad kiekvienu atveju, kuris susijęs su konkrečią įvykio vietą prižiūrinčiu policijos pajėgų vienetu (toliau – PPV), jis būtų Klaipėdos AVPK OVS pareigūnų komunikavimo priemonėmis pasiekiamas, nekontroliavo ir neužtikrino, jog 2016 m. rugpjūčio 10 d., nuo 22.39 val. iki 23.03 val., apie iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) gautą pranešimą būtų operatyviai informuotos neužimtos patruliuojančios tarnybos ir operatyviai patikrinta įvykio situacija. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Klaipėdos AVPK viršininko 2016 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 30-V-390 patvirtintų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5.1, 6.2 ir 6.4 punktų reikalavimus bei jo pareigybės aprašymo 7.13 ir 7.15 punktų reikalavimus.

8. Teismas nurodė, kad Taisyklių 5.1 punkte nurodyta, jog OVS uždaviniai yra policijos pajėgų valdymas ir operatyvaus reagavimo į gautą informaciją ar įvykius ir nusikalstamas veikas užtikrinimas bei policijos pajėgų veiklos koordinavimas. Taisyklių 6.2 punkte pažymėta, kad OVS užtikrina operatyvų pajėgų valdymą reaguojant į gautą informaciją apie įvykius ir nusikalstamas veikas. OVS koordinuoja ir kontroliuoja PPV veiklą, tvirtina Registre užregistruoto ir patikrinto policijos registruojamo pirminio patikrinimo rezultatus (Taisyklių 6.3 p.). Taisyklių 16 punkte nurodyta, kad Klaipėdos apskrities OVS pamainai vadovauja ir už jai pavestų uždavinių bei funkcijų vykdymą tiesiogiai atsako vyresnysis pareigūnas.

9. Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 30-V-17 patvirtinto Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 7.13 punkte nurodyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas kontroliuoja budinčių ir patruliuojančių tarnybų veiksmų teisėtumą. Tvarko budėtojų dalies dokumentaciją. Pareigybės aprašymo 7.15 punkte pažymėta, kad šis valstybės tarnautojas pagal kompetenciją nustatyta tvarka priima ir perduoda informaciją specialia programine įranga ir ryšio priemonėmis, tvarko (įrašo, keičia, vykdo duomenų paiešką ir kt.) duomenis žinybiniuose registruose ir informacinėse sistemose. Žinybiniai registrai ir informacinės sistemos priskiriamos Klaipėdos AVPK viršininko nustatyta tvarka.

10. Teismas taip pat rėmėsi Vidaus tarnybos statutu (toliau – Statutas), patvirtintu 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintu Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas).

11. Teismas pažymėjo, kad 2016 m. liepos 17 d. pradėto tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog 2016 m. rugpjūčio 10 d., 22.36 val. ir 22.58 val., BPC informacinėje sistemoje buvo užfiksuoti T. R. (turėjo būti Z.) pranešimai dėl triukšmo ir konflikto viešoje vietoje, t. y. Palangoje, (duomenys neskelbtini). 22.36 val. T. Z. BPC darbuotojui pranešė, kad prašo atsiųsti policijos ekipažą, nes po to, kai savo automobilį paliko privačioje teritorijoje, ją savininkas pradėjo stumdyti ir apribojo jos laisvę. 22.58 val. T. Z. pakartotinai paskambino į BPC. Atsižvelgiant į tai, kad pokalbio su BPC darbuotoja metu T. Z. nurodė, jog jos kviestas policijos ekipažas neatvyko, jai buvo nurodytas Klaipėdos AVPK telefono numeris. T. Z. 23.03 val. telefonu bendravo su Klaipėdos AVPK OVS postiniu R. G., kuris pokalbio su T. Z. metu radijo ryšiu kreipėsi į Klaipėdos AVPK Palangos PK pareigūnus, siekdamas sužinoti, kas galėtų nuvykti į įvykio vietą. Iš pareigūno A. K., tuo metu dirbusio Palangos PK OVP patalpose, gavo atsakymą, kad laisvų pajėgų nėra. T. Z. buvo paaiškinta, kad į C kategorijos įvykį policijos ekipažas privalo atvykti per 1 valandą ir nurodyta, jog atsilaisvinęs policijos ekipažas atvyks po pusvalandžio. Pokalbio metu T. Z. nurodė, kad policijos pagalbos ji atsisako ir su pareiškimu dėl jos atžvilgiu panaudoto smurto ji į policiją kreipsis kitą dieną.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas teigė sekęs ir girdėjęs, kaip Klaipėdos AVPK OVS postinis R. G. telefonu bendravo su T. Z.. Pareiškėjas nurodė, kad vieningoje pajėgų valdymo sistemoje jis galėjo nematyti pėsčiųjų patrulių ir auto patrulio, kurie dirbo su nešiojamomis radijo stotelėmis, nes, VPVS nustačius paiešką „Dirbantys“, patruliai su radijo stotelėmis priežiūros lange nerodomi. Laikas, per kurį privaloma reaguoti į C kategorijos įvykį, nebuvo praleistas. Po pokalbio su Klaipėdos AVPK postiniu, T. Z. pagalbos atsisakė.

13. Teismas konstatavo, kad visuma teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių patvirtina, jog operatyvaus reagavimo į gautą informaciją neužtikrinimą nulėmė ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, o neišnaudojimas visų priemonių, buvusių pareiškėjo dispozicijoje, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos eliminuojančiomis jo tarnybinę atsakomybę. Teismas vertino, jog tarnybinio nusižengimo padarymo faktas įrodytas. Iš tarnybinio patikrinimo išvados turinio teismas nustatė, jog parenkant nuobaudą pareiškėjui, buvo įvertinta, kad pareiškėjas charakterizuojamas itin gerai, todėl jam paskirta pati švelniausia tarnybinė nuobauda.

14. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad tarnybinio nusižengimo padarymo faktas įrodytas, pažymėjo, jog pareiškėjui paskirta adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui nuobauda, ginčijamas įsakymas laikytinas teisėtu, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

16. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo jo kaltės klausimo, nors tai yra būtina padaryti pagal Statuto 2 straipsnio 7 dalį bei Tvarkos aprašo nuostatas. Teismas turėjo visas nepašalintas abejones aiškinti jo naudai. Jis policijos pareigūnus tinkamai kontroliavo ir koordinavo jų veiksmus. 2016 m. vasaros pradžioje CVS viršininkas V. Z. žodžiu informavo, kad C lygio įvykius galima perduoti tiesiai Palangos PK, todėl R. G. ir bendravo su Palangos PK pareigūnu A. K., kuris informavo, kad visi laisvi ekipažai užimti, o pėsčiųjų ekipažai vieningoje pajėgų valdymo sistemoje nebuvo matomi. Pėsčiųjų ekipažai buvo nurodyti popieriniuose pajėgų išdėstymo planuose, kuriais naudotis nebuvo galima. Jis pats dirbo su kitais pranešimais, nes vietoje 4 pareigūnų dirbo tik 3. Atvykimo laikas į C lygio pranešimą (60 min.) nebuvo pažeistas.

17. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovas nurodo, kad iš teismui pateiktos informacijos apie Policijos registruojamų įvykių registre esančius duomenis apie Klaipėdos AVPK 2016 m. rugpjūčio 10 d. registruotus įvykius nuo 22.00 iki 23.00 val. matyti, jog nurodytu laikotarpiu Klaipėdos AVPK buvo gauta 15 įvairių kategorijų pranešimų. R. G. nurodytu laikotarpiu atliko veiksmus 6 pranešimuose, L. R. – 8, pareiškėjas – 1. Iš šių duomenų akivaizdu, jog pareiškėjas valdė gaunamą informaciją ir žinojo realią situaciją apie dirbančių pajėgų veikimą, tačiau nieko nedarė, kad įregistravus policijos registruojamą įvykį (ROIK 0116000449712), būtų išsiųstos policijos pajėgos patikrinti įvykį (perduota informacija radijo ryšiu).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. 30-TE948 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. Š.“ (b. l. 10), kuriuo, atsižvelgiant į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. rugsėjo 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadą dėl nereagavimo į pranešimą Nr. 30-IS-108 (b. l. 11–19), pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda (pastaba), teisėtumas ir pagrįstumas.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo jo kaltės klausimo, taip pat netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes, nes iš tiesų jis policijos pareigūnus tinkamai kontroliavo ir koordinavo jų veiksmus.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Teisėjų kolegija, taikydama ABTĮ nustatytas procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, patikrino nagrinėjamą administracinę bylą analizuojamus teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų bei suformuotos teismų praktikos kontekste ir konstatuoja, kad iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, jog ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįsti, todėl, vengdama motyvų kartojimo, iš naujo jų neperrašo.

24. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su jo kaltės nustatymu, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 2 dalies 7 dalį, tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Statuto 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos; tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją <...>.

25. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) 2 punkte nurodyta, kad pagrindinis tvarkos aprašo tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo ir tarnybinių nusižengimų prevencijos; 3 punkte – jog tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas; tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių.

26. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo seka, kad kaltė yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties požymis; nenustačius pareigūno kaltės, nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, todėl negalimas tarnybinės nuobaudos skyrimas.

27. Teisėjų kolegija iš tarnybinio patikrinimo išvados nustatė, kad joje buvo atskleistas ir pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė (b. l. 18). Pareiškėjo, kaip atsakingo už pamainos metu OVS uždavinių ir funkcijų vykdymo užtikrinimą, veiksmai (neveikimas), atsižvelgiant į jų pobūdį, tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo įvertinti kaip padaryti dėl nerūpestingumo – C kategorijos pranešimo gavimo metu jis žinojo, jog Palangos miesto PK dirba papildomos pajėgos, privalėjo organizuoti OVS darbuotojų veiksmus taip, kad kiekvienas PPV būtų tinkamai kontroliuojamas ir koordinuojamas, bei būtų užtikrintai vykdomi Policijos įstatymo 5 straipsnyje numatyti uždaviniai.

28. Teisėjų kolegija su prieš tai nurodytu atsakovo atliktu vertinimu sutinka, tuo tarpu priešingi pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodyti teiginiai, jog tarnybinio patikrinimo metu nebuvo vertinta ir nustatyta jo kaltė, laikytini abstrakčiais, deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais, todėl jie yra atmetami.

29. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, jog jis policijos pareigūnus tinkamai kontroliavo ir koordinavo jų veiksmus, iš tarnybinio patikrinimo išvados ir kitų bylos dokumentų nustatė, jog 2016 m. rugpjūčio 10 d., 22.39 val., Klaipėdos AVPK OVS gavo C kategorijos pranešimą (ROIK0116000449712) iš Bendrojo pagalbos centro, jog Palangoje, (duomenys neskelbtini), priešais kavinę (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės kieme, T. Z. buvo palikusi automobilį privačioje teritorijoje ir jos savininkas neleido jai išvažiuoti, konfliktavo, stumdė ją; įvykį registre priėmė ir tuo metu PVV koordinavo Klaipėdos AVPK OVS vyriausiasis postinis R. G.. Nuo 22.39 val. iki 23.03 val. į T. Z. pranešimą Klaipėdos AVPK pareigūnai nesureagavo, nors ne visi PPV, dirbantys Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK prižiūrimoje teritorijoje, buvo užimti. T. y. pirmą kartą T. Z. 22.39 val. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, įvykį priėmė Klaipėdos AVPK pareigūnas R. G., antrą kartą T. Z. 22.58 val. vėl skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, klausė, kodėl niekas neatvažiavo pagal jos pranešimą ir, sužinojusi Klaipėdos AVPK telefono numerį, 23.03 val. kreipėsi tiesiogiai į Klaipėdos AVPK ir, po pokalbio su pareigūnu R. G., pagalbos atsisakė. Taigi, iš esmės tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas dėl to, kad T. Z. pirmą kartą (22.39 val.) kreipusis pagalbos į Bendrąjį pagalbos centrą ir įvykį priėmus Klaipėdos AVPK pareigūnui R. G., jokia pagalba jai nebuvo suteikta, nors buvo laisvas vienas auto patrulis „Šventoji 1“ ir netoli įvykio vietos patruliavo du pėsčiųjų patruliai. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kurios neva parodo, jog pareiškėjas policijos pareigūnus tinkamai kontroliavo ir koordinavo jų veiksmus, įvyko vėliau, T. Z. jau tiesiogiai paskambinus į Klaipėdos AVPK, todėl jokios įtakos analizuojamų aplinkybių vertinimui neturi.

30. Iš to darytina išvada, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuria remiantis buvo priimtas ginčijamas įsakymas, buvo pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas, kaip Klaipėdos AVPK OVS vyresnysis specialistas, turėdamas pareigą kontroliuoti budinčių ir patruliuojančių tarnybų veiksmų teisėtumą, būdamas atsakingas už OVS priskirtų uždavinių vykdymą ir žinodamas, kad Palangos miesto PK teritorijoje dirba papildomos pajėgos, užtikrinančios viešąją tvarką ir žmonių saugumą, privalėjo imtis tokių priemonių, kad kiekvienu momentu, kai tai susiję su konkrečią įvykio vietą prižiūrinčiu PPV, jis būtų OVS pareigūnų komunikavimo priemonėmis pasiekiamas, t. y. būdamas pamainos vyresniuoju, nekontroliavo ir neužtikrino, kad 2016 m. rugpjūčio 10 d., nuo 22.39 val. iki 23.03 val., operatyviai būtų informuotos laisvos patruliuojančios tarnybos apie iš Bendrojo pagalbos centro gautą pranešimą, kad patikrintų realiai esančią padėtį įvykio vietoje, taip nevykdė Taisyklių 5.1, 6.2 ir 6.4 punktų bei pareigybės aprašymo 7.13 ir 7.15 punktų reikalavimų.

31. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius