bfd4215b-d3c6-4a88-bcf2-2a54812c19b0 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-315-269/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40780-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.2.25.6.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 3 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis, sekretoriaujant Erikai Bernotaitei, Vilmai Žebrauskienei ir L. R., dalyvaujant prokurorui L. G., kaltinamajam R. G. ir jo gynėjui, advokatui K. R., laiduotojai I.

U., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ (toliau-byla), kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį,- n u s t a t ė : R. G., bÅ«damas neblaivus, policijos pareigÅ«nams tikrinimo metu nustačius jo neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijÄ ir taip vengė neblaivumo patikrinimo, o bÅ«tent: jis, 2019 m. rugsėjo 22 d., apie 12.45 val., (duomenys neskelbtini)., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 14. punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis, transporto priemonė), bÅ«damas neblaivus, policijos pareigÅ«nams tikrinimo metu nustačius jo neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijÄ ir taip vengė neblaivumo patikrinimo (b.l. 81, 103).

Kaltinamasis R. G. (toliau-kaltinamasis) teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. rugsėjo 22 d. apie 08.00 val. ryto, vartojo alkoholį su savo sugyventinės teta, su ja išgėrė pusę butelio degtinės. Asmeniškai pats išgėrė ne daugiau negu 100-150 gramų degtinės ir dar 0,5 litro alaus. Daugiau jokio alkoholio nevartojo. Apie 11-11.30 val. susipyko su savo sugyventine, buvo susinervinęs, nenorėdamas su ja pyktis, nusprendė nuvažiuoti pats jam priklausančiu automobiliu Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į parduotuvę, nusipirkti dar alkoholio.

Nesijautė apsvaigęs, todėl, išėjęs į laukÄ , atsisėdo už vairo ir pajudėjo parduotuvės link. Nuo jo namų iki parduotuvės yra gan mažas atstumas, maždaug apie 500 metrų, atvažiavęs prie parduotuvės sustojo, iÅ¡kart iÅ¡lipęs nuėjo į parduotuvę ir nusipirko butelį alaus. Išėjęs iÅ¡ parduotuvės į laukÄ priėjo prie dviejų nepažįstamųjų, su kuriais kalbėdamasis gėrė alų. Prie parduotuvės jis praleido maždaug 45 min. Po kurio laiko jis užėjo į parduotuvę dar nusipirkti alaus, kai jam bestovint parduotuvėje į jÄ Ä¯Ä—jo policijos pareigÅ«nai.

PareigÅ«nai priėjo iÅ¡kart prie įtariamojo ir paprašė prieiti prie tarnybinio automobilio, kur iÅ¡traukė alkoholio matuoklį ir paprašė pasitikrinti sveikatÄ . Jis iÅ¡kart atsisakė, nes bijojo, galįs įpÅ«sti. Dar atsisakė ir todėl, nes tuo metu nebuvo už vairo ir čia stovėdamas jau gėrė alų. PareigÅ«nai jį filmavo, kai jis atsisakė tikrintis blaivumÄ . Jis toliau automobiliu niekur važiuoti nesiruošė, ketino paskambinti broliui ir pasilikti nakčiai pas šį.

Anksčiau nėra baustas už tokias veikas. Labai gailisi dėl savo poelgio, labai gėda dėl savo neatsakingų veiksmų. Prižada daugiau niekada gyvenime taip nebesielgti (b.l. 82, 154-157, 159-178). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami.

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras. Be kaltinamojo R. G. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais. Laiduotoja I. U. (toliau-laiduotoja) teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimÄ .

Parodė, kad ji yra verta pasitikėjimo žmogus, kuris gali daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Kaltinamasis yra jos brolis ir kuris visada klausia jos nuomonės, jam jos nuomonė yra svarbi, įsiklauso į jÄ (b.l. 159-178). Apklaustas kaip liudytojas E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 m. rugsėjo 22 d. 07.00 val., pradėjo darbÄ Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinėje. Apie 12.25 val. buvo gautas iÅ¡kvietimas, kad (duomenys neskelbtini), namuose, puola muÅ¡tis sÅ«nus. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėjas A.

K., kuris paaiÅ¡kino, kad jo anÅ«kės G. S. draugas R. G. kÄ tik namuose konfliktavo, daužė daiktus. Taip pat nurodė, kad, iki pareigÅ«nams atvykstant, Å¡is iÅ¡važiavo mėlynos spalvos automobiliu „Volvo“ ir Å¡iuo metu Å¡is yra girtas, nes namuose prieÅ¡ iÅ¡važiuojant vartojo alkoholį. Vykstant į šį iÅ¡kvietimÄ bei įsukant į (duomenys neskelbtini) gatvę, jie buvo pastebėję mėlynos spalvos „Volvo“ iÅ¡sukinėjančiÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) link. Automobilyje sėdėjo vienas mėlynu džemperiu apsirengęs vyras, kuris ir vairavo automobilį.

IÅ¡siaiÅ¡kinus visÄ situacijÄ ir nustačius, jog smurto artimoje aplinkoje nebuvo, apie galimai girtÄ vairuotojÄ per radijo ryÅ¡io eterį pareigÅ«nai pranešė Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojams. Sužinojus daugiau informacijos iÅ¡ namo gyventojų apie iÅ¡vykusį RomualdÄ , Å¡ie paaiÅ¡kino, kad Å¡is galėjo iÅ¡vykti į netoliese esančiÄ nedidelę parduotuvę, kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuvykus ten, apie 12.45 val., prie (duomenys neskelbtini), esančios parduotuvės, jie pamatė mėlynos spalvos „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Priėję prie automobilio, pareigÅ«nai viduje nieko neaptiko. Netoli automobilio sėdėjo du vyrai, kurie nurodė, kad automobilį vairavęs vyras yra parduotuvės viduje. Nuėję į parduotuvės vidų pareigÅ«nai aptiko tÄ patį vyrÄ , kurį matė vairuojantį mėlynÄ â€žVolvo“ automobilį ir iÅ¡važiuojantį iÅ¡ Ąžuolų gatvės. Paklausus vyro vardo, Å¡is prisistatė kaip R. Vyras atrodė akivaizdžiai neblaivus, nuo Å¡io sklido alkoholio kvapas, akys buvo raudonos, kalba neriÅ¡li.

Vyrui pareigÅ«nai paaiÅ¡kino, kad Å¡is įtariamas vairavęs savo automobilį „Volvo“ neblaivus. Vyras iÅ¡kart pasidarė agresyvus ir neigė, kad vairavo savo automobilį. Paklausus vyro, ar Å¡is Å¡iandienÄ gėrė alkoholinius gėrimus, Å¡is atsakė, kad gėrė alų ir degtinę ryte, tačiau pasitikrinti savo neblaivumÄ alkoholio matuokliu kategoriÅ¡kai atsisakė. Ä® priklausomybės ligų centrÄ blaivumo nustatymui taip pat atsisakė važiuoti. Asmens atsisakymai tikrintis blaivumÄ yra užfiksuoti vaizdo įraÅ¡e, kuris pridėtas į darbo vietÄ ROIK: 0119000510928.

Paaiškino asmeniui, kad šis yra sulaikytas ir bus pristatomas į Vilniaus miesto OVS. Iš T. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sėdėjo šalia parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir pačios parduotuvės darbuotojos V. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) 867561642, buvo paimti paaiškinimai, nes įtariamasis R aiškino, kad automobilį atvairavo būdamas blaivus, o alkoholį išgėrė vietoje, šalia (duomenys neskelbtini), su savo draugais nusipirkus gėrimus šiuo adresu.

Paklausus R. Å¡io draugų vardų, su kuriais Å¡is Å¡alia tos parduotuvės gėrė alkoholinius gėrimus, Å¡is pasakyti negalėjo, bet pirÅ¡tu nurodė į T. B.. T. B. pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad sulaikyto vyro nepažįsta ir, kad su Å¡iuo jokių alkoholinių gėrimų negėrė. Parduotuvės darbuotoja teigė, kad nieko vyrui nepardavė, nes tai padaryti nespėjo, kadangi Å¡is buvo sulaikytas pareigÅ«nų (b. l. 35-36). Apklaustas kaip liudytojas N. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 22 d., 07.00 val., pradėjo darbÄ Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinėje.

Apie 12.25 val. buvo gautas iÅ¡kvietimas, kad (duomenys neskelbtini), namuose, puola muÅ¡tis sÅ«nus. Atvykusius minėtu adresu juos pasitiko pranešėjas A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris paaiÅ¡kino, kad Å¡io anÅ«kės G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), draugas R. G., gimęs (duomenys neskelbtini)., kÄ tik namuose konfliktavo, daužė daiktus. Taip pat nurodė, kad, iki jiems atvykstant, Å¡is iÅ¡važiavo mėlynos spalvos automobiliu ,,Volvo” ir Å¡iuo metu Å¡is yra girtas, nes namuose prieÅ¡ iÅ¡važiuojant vartojo alkoholį.

Vykstant į šį iÅ¡kvietimÄ ir įsukant į Ąžuolų gatvę, pareigÅ«nai ties įvažiavimu į kiemÄ , maždaug metro atstumu, prasilenkė su mėlynos spalvos „Volvo“ iÅ¡sukinėjančiu iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo apie 12.32 val. Automobilyje sėdėjo vienas mėlynu džemperiu apsirengęs vyras, kuris ir vairavo automobilį. IÅ¡siaiÅ¡kinus visÄ situacijÄ ir nustačius, jog smurto artimoje aplinkoje nebuvo, apie galimai girtÄ vairuotojÄ per radijo ryÅ¡io eterį jie pranešė Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojams.

Sužinojus daugiau informacijos iÅ¡ namo gyventojų apie iÅ¡vykusį RomualdÄ , buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad Å¡is galėjo iÅ¡vykti į netoliese esančiÄ nedidelę parduotuvę, kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuvykus tenai apie 12.45 val., prie (duomenys neskelbtini), esančios parduotuvės, pareigÅ«nai pamatė mėlynos spalvos „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Priėję prie automobilio viduje nieko neaptiko. Netoli automobilio sėdėjo du vyrai, kurie nurodė, kad maÅ¡inÄ vairavęs vyras yra parduotuvės viduje.

Nuėję į parduotuvės vidų, jie aptiko tÄ patį vyrÄ , kurį matė vairuojantį mėlynÄ â€žVolvo“ automobilį ir iÅ¡važiuojantį iÅ¡ Ąžuolų gatvės. Paklausus vyro vardo, Å¡is prisistatė R.. Vyras atrodė akivaizdžiai neblaivus, nuo Å¡io sklido alkoholio kvapas, akys buvo raudonos, kalba neriÅ¡li. Vyrui pareigÅ«nai paaiÅ¡kino, kad Å¡is įtariamas vairavęs savo automobilį „Volvo“ neblaivus. Vyras iÅ¡kart pasidarė agresyvus ir neigė, kad vairavo savo automobilį.

Paklausus vyro, ar Å¡is Å¡iandienÄ gėrė alkoholinius gėrimus, Å¡is atsakė, kad gėrė alų ir degtinę ryte, tačiau pasitikrinti savo neblaivumÄ alkoholio matuokliu kategoriÅ¡kai atsisakė. Ä® priklausomybės ligų centrÄ blaivumo nustatymui taip pat atsisakė važiuoti. Asmens atsisakymai tikrintis blaivumÄ yra užfiksuoti vaizdo įraÅ¡e, kuris pridėtas į darbo vietÄ ROIK: 0119000510928. Jie paaiÅ¡kino asmeniui, kad Å¡is yra sulaikytas ir bus pristatomas į Vilniaus miesto OVS. IÅ¡ T.

B., gimusio (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sėdėjo šalia parduotuvės (duomenys neskelbtini), ir pačios parduotuvės darbuotojos V. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paimti paaiškinimai, nes įtariamasis Romualdas aiškino, kad automobilį atvairavo būdamas blaivus, o alkoholį išgėrė vietoje, šalia (duomenys neskelbtini), su savo draugais nusipirkus gėrimus šiuo adresu. Paklausus R. šio draugų vardų, su kuriais šis šalia tos parduotuvės gėrė alkoholinius gėrimus, šis pasakyti negalėjo, bet pirštu nurodė į T.

B.. T. B. jiems paaiÅ¡kino, kad sulaikyto vyro nepažįsta ir su Å¡iuo jokių alkoholinių gėrimų negėrė (b. l. 39-40). Apklaustas kaip liudytojas T. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 22 d., apie pietus, tiksliai valandos pasakyti negali, atėjo į parduotuvę, esančiÄ (duomenys neskelbtini). Ten prisėdo pakalbėti su pažįstamu. Netrukus prie parduotuvės atvažiavo mėlynos spalvos automobilis ,,Volvo“, valstybinių numerių neįsidėmėjo. IÅ¡ automobilio iÅ¡lipo jaunuolis, kuris rankoje turėjo tuščiÄ skardinę nuo alaus.

Priėjęs paprašė parÅ«kyti, kadangi jis neturėjo, Å¡is davė palaikyti savo dekoratyvinę žiurkę ir nuėjo į parduotuvę. Netrukus prie parduotuvės atvažiavo policijos ekipažas, kuris pasitiko šį jau beiÅ¡einantį iÅ¡ parduotuvės. Vėliau aiÅ¡kinosi situacijÄ dėl kažkokio Å¡eimyninio konflikto, o kas buvo toliau, pasakyti negali, nes negirdėjo ir nematė. Vėliau liudytojas pareigÅ«no pasiteiravo, kur dėti minėto vyriÅ¡kio žiurkę, pareigÅ«nas nurodė įdėti jÄ Ä¯ automobilį (b. l. 53, 55, 57).

Apklaustas kaip liudytoja V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 22 d. dirbo pardavėja parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) Maždaug apie 12.50 val į parduotuvę atėjo mėlynai apsirengęs jaunas vyras, kurį iÅ¡ matymo ji žinojo, nes kartais po darbo užeidavo į parduotuvę nusipirkti alaus. Jis stovėdamas eilėje jai pradėjo pasakoti, jog susipyko su drauge, dar kažkÄ pasakojo apie savo gyvenimÄ , apie savo brolį, dar kažkÄ pasakojo, matyt, norėjo su kažkuo pasikalbėti.

Ji tuo metu aptarnavo kitus eilėje laukusius žmones, o jis kalbėjo. Alkoholio kvapo sklindančio iÅ¡ minėto vyriÅ¡kio ji nepajuto, gal akys kiek blizgėjo, bet neatrodė labai girtas. Po kelių minučių į parduotuvę užėjo policijos pareigÅ«nai ir pakvietė minėtÄ vyriÅ¡kį eiti su jais. Jis nieko nenusipirko. Ji nesuprato, kas atsitiko, Å¡ie išėjo ir ji nematė, kas vyko toliau (b.l. 59, 61). Apklaustas kaip liudytoja G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 m. rugsėjo 22 d. buvo pas savo močiutę (duomenys neskelbtini).

Kartu buvo jos draugas R. G.. Apie 8 val. ryto močiutė pasikvietė jį iÅ¡gerti. Å ie abu gėrė degtinę, ji matė, kad buvo pusė butelio. Dar ji žino, kad Romualdas turėjo vienÄ skardinę alaus. Apie 10 val. ji ruošėsi iÅ¡eiti iÅ¡ namų, draugas jau nebegėrė, o sėdėjo koridoriuje ir ruošėsi važiuoti, tuomet ji nurodė, kad dar nevažiuotų, nes jis girtas. Ji palikusi jį išėjo. Grįžus apie 11.30 val., draugas buvo antrame aukÅ¡te, tad ji nuėjo pas jį.

Jiedu susipyko dėl spintos, tuomet jis supykęs išėjo iš namų. Besibarant alkoholio kvapo ji nejuto, ar jis gėrė alkoholinius gėrimus, kai ji buvo išėjusi, nežino, nes nematė, bet močiutė sakė, kad negėrė. Ji suprato, kad jis išvažiavo automobiliu, nes jo kieme nebuvo (b. l. 42, 44, 50). Apklaustas kaip liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 22 d. jos namuose, (duomenys neskelbtini), apie pusę devynių ryto padarė kavos. Į virtuvę atėjo jos anūkės G.

S. draugas R. G.. Ji padarė ir jam kavos ir atidarė degtinės butelį. Ji su R.iÅ¡gėrė po kelias taureles ir jis nuėjo su jos anÅ«ke į kambarį. Ji liko virtuvėje, įsijungusi televizorių gamino pietus. Girdėjo, kad jos sutuoktinis A. K. kažkÄ ten rėkauja, bet ji nekreipė dėmesio, nes jis labai sunkaus bÅ«do, pats tuomet buvo neblaivus, turi judėjimo negaliÄ ir nuolat ant visų pyksta ir rėkauja. Po kurio laiko, apie 12.30 val., pas juos į namus atvyko policijos pareigÅ«nai ir kalbėjo su jos sutuoktiniu.

Ji suprato, kad A. K. iÅ¡kvietė policijÄ , nes jam pasirodė, kad R. smurtauja prieÅ¡ jos anÅ«kę. Ji nurodė, kad nematė, kas įvyko. Ji negali pasakyti, ar R. gėrė dar alkoholinių gėrimų tÄ dienÄ , nes nematė. DienÄ prieÅ¡, vakare buvo Å¡venčiamas anÅ«kės gimtadienis ir penkiese gėrė Å¡ampano ir brendžio. R. taip pat gėrė Å¡ampano ir brendžio, tačiau, kiek tiksliai jis iÅ¡gėrė, pasakyti negali (b. l. 64, 159-178). Transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokole su priedais užfiksuota, kad apžiÅ«rėtas „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-23).

VÅ¡Ä® „Emprekis“ duomenimis vidutinė lengvojo automobilio Volvo S60 D5 (2001 m.) kaina Lietuvoje be PVM yra 1 686 Eur (b. l. 13, 14). Kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kaip įtariamasis R. G. atsisako tikrintis neblaivumÄ (b. l. 32-33). Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 8-9, 11-12, 67, 69-73). Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14. punktas nustato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. IÅ¡tyrus byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad R. G. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino vartojęs alkoholinius gėrimus, po to sėdęs už vairo ir vairavęs transporto priemonę. Taip pat nurodė, kad tikrintis girtumÄ atsisakė. Teismas Å¡ias iÅ¡vadas daro įvertinęs įrodymų visumÄ .

R. G. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų E. P., N. P., T. B., G. S. ir kitų liudytojų parodymai, tarnybiniame praneÅ¡ime bei ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama R. G. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes R.

G. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Dėl atsakomybės individualizavimo Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Laiduotoja teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi Å¡iame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sÄ lygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018).

Kaip jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, jo charakteristikÄ bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018).

Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali bÅ«ti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui yra akivaizdi. Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 2811 straipsnyje, ir sprendžiant klausimÄ , ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytÄ administracinę atsakomybę.

BylÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sÄ lygos atleisti kaltinamÄ jį R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sesers I. U. laidavimÄ . R. G. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalto pirmÄ kartÄ , dėl nusikalstomos veiklos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė iÅ¡samius parodymus, dėl alkoholio vartojimo ir savo poelgio padarė atitinkamas iÅ¡vadas, savo poelgį vertina kritiÅ¡kai, nusikalstama veika žalos fiziniems ar jurdiniems asmenims nepadarė, VÄ® „Registrų centras“ nekilnojamų daiktų iÅ¡ kurių galima iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo galimos baudos paskyrimÄ , nėra.

IÅ¡ administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad R. G. už KET pažeidimus baustas du kartus, visgi pažymėtina, kad kaltinamÄ jį teigiamai charakterizuoja tai, kad jis yra sumokėjęs visas jam paskirtas baudas, kas rodo, kad jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas, nebuvo teistas.

Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ vertintina ir tai, kad kaltinamasis legaliai dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Neigiamai R. G. charakterizuojančių duomenų byloje nėra, taip pat nenustatyta, kad po Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl bÅ«tų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iÅ¡ esmės teigiamai R. G. asmenybę charakterizuojantys duomenys, Å¡iuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumÄ ir sudaro pagrindÄ vairavimÄ esant neblaiviam vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamÄ veikÄ , o ne kaip R.

G. susiformavusio nusikalstamo elgesio natÅ«ralų rezultatÄ . Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti R. G. pasitikėjimÄ . BylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, kad I. U. yra tinkama bÅ«ti laiduotoja. I. U. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek teismui pateiktame praÅ¡yme paskirti jÄ laiduotoja ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimÄ brolį R.

G., aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė pozicijÄ laiduoti už kaltinamÄ jį bei nurodė, kad jos brolis pirmÄ kartÄ gyvenime padarė nusikalstamÄ veikÄ , dėl to jis gailisi, labai iÅ¡gyvena, padarė atitinkamas iÅ¡vadas. I. U. praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, augina vaikÄ , legaliai dirbanti, darbe charakterizuojama teigiamai, nėra įraÅ¡yta įskaitoje dėl psichikos sutrikimų ir priklausomybės ligų, teismo vertinimu gali turėti teigiamos reikÅ¡mės darant įtakÄ kaltinamajam. Tiek kaltinamasis, tiek I.

U. parodė, kad jie kaip brolis ir sesuo palaiko labai artimus ryšius. I. U. visada pataria savo jaunesniam broliui bet kokioje gyvenimo situacijoje, jos nuomonė ir patarimai jam yra svarbūs, jis įsiklauso į tai, jie puikiai sutaria. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad I. U. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo/ klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas.

Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja I. U. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti R. G. elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su juo. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad I. U. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir, kad ji iÅ¡reiÅ¡kė tvirtÄ sutikimÄ bÅ«ti laiduotoja. Kaip matyti iÅ¡ nustatytų aplinkybių, I. U. rÅ«pi jos brolio ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Todėl teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie I. U. asmenybę, tiek jos bei R. G. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad I. U. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam, tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama bÅ«ti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus. Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti R.

G. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje padarymÄ pagal laiduotojos I. U. laidavimÄ . Nustatydamas laidavimo terminÄ , teismas atsižvelgia į byloje nustatytÄ padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį, R. G. asmenybę, taip pat teigiamÄ laiduotojos I. U. asmenybę ir daro iÅ¡vadÄ , jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė R. G.. Laiduotoja per nurodytÄ laidavimo terminÄ turės galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį kaltinamojo elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas.

Ä®vertinus R. G. asmenybės faktines aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, R. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ netaikant užstato. BylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad priimdamas sprendimÄ dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgia ir vadovaujasi aukÅ¡tesnės instancijos teismo Å¡iuo klausimu suformuota teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-209/2017;

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-211/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-870/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-935/2018 ir kt., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-624-935/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad R. G. padarydamas nusikalstamÄ veikÄ privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo prieÅ¡ingo teisei elgesio pasekmes dar prieÅ¡ darydamas nusikaltimÄ , todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas, ir kas teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog net ir atleidus R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ jam turi bÅ«ti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis jis padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl Å¡ios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam R. G. įvertina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis padarė naudodamasis Å¡ia teise.

Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindÄ uždrausti kaltinamajam vienus metus penkis mėnesius naudotis teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. (b.l. 87, 89). BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartÄ jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamÄ prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačiÄ priemonę, bet jos vertę atitinkančiÄ sumÄ , užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamų veikų ir kad nebÅ«tų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip iÅ¡vengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo proporcingumÄ Ä¯vertinant visas byloje esančias reikÅ¡mingas aplinkybes Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai.

Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018, Nr. 2K-195-788/2019). Taip pat bylÄ nagrinėjantis teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veikÄ padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų darymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo T.

B. bylų skyriaus 2018 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018). Jau buvo minėta, kad kaltinamasis R. G. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , neteistas, visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailisi, padarė tinkamas iÅ¡vadas dėl neteisėto savo elgesio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, padarytas nusikaltimas yra visiÅ¡kai atsitiktinis ir vienkartinis reiÅ¡kinys jo gyvenime, todėl manytina, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo.

Automobilis, su kuriuo padaryta nusikalstama veika, priklauso kaltinamajam ir saugotinas priverstinio transporto priemonės aikÅ¡telėje, Minsko pl. 21, Vilniuje (tel. 8 670 83901) kaip BK uždraustos veikos priemonė, konfiskuotinas (b.l. 12, 24-31). Jau buvo paminėta, kad baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas.

Prokuroras mano, kad siekiant tinkamai įgyvendinti minėtus baudžiamojo persekiojimo tikslus atgrasant nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų darymo, ir nesudaryti kaltininkui bei visuomenei nebaudžiamumo nuotaikų, tikslinga dar paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje – 20 MGL įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Byloje nukentėjusiųjų nėra, nuo kaltinamajam padaryto nusikaltimo turtinės žalos niekas nepatyrė, kaltinamasis nekilnojamojo turto neturi, todėl teismo manymu, kad pakankamai kitų dviejų kaltinamajam Å¡iuo nuosprendžiu paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, kurie iÅ¡ tikrųjų padės įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus (b.l. 92-94).

Procesiniai klausimai Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, (b. l. 85-86, 87-88, 90-91), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas–VĮ „Regitra“, o kompaktinė laikmena su vaizdo ir garso įrašais padarytais policijos specialiojo automobilio sulaikymo vietoje su grotomis saugotina byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (b.l. 32, 35-36, 39-40, voke prie bylos viršelio).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2019-09-23 nutarimu ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2019-09-23 nutarimu ir turto apyrašu paskirtas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas, kurio terminas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-06-26 nutartimi pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2020-06-26, automobiliui – „Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-turtas) paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo dėl turto konfiskavimo (b.l. 15-20, 136-137, 140, 145-148, 153).

Teismas, vadovaudamasi BPK 300-308, 313 straipsniais, - n u s p r e n d ė : ` Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, R. G., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos I. U. laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-315-269/2020 nutraukti. Nustatyti 1 (vienerių) metų laiduotojos I. U. laidavimo terminÄ , skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, be užstato. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R.

G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienus) metus 5 (penkis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti transporto priemonę – „Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomÄ Minsko pl. 21, Vilniuje (tel. (duomenys neskelbtini)).

LaikinÄ jį nuosavybės teisių apribojimÄ automobiliui – „Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo dėl turto, t.y. dėl Å¡io automobilio konfiskavimo. KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, dokumentų paėmimÄ , specialiosios teisės sustabdymÄ , palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentus, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti–VÄ® „Regitra“, o kompaktinę laikmenÄ su vaizdo ir garso įraÅ¡ais padarytais policijos specialiojo automobilio sulaikymo vietoje su grotomis saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

IÅ¡aiÅ¡kinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ R. G. ir laiduotojai I. U., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėjas TadeuÅ¡as Volkovskis