bfcff41f-75dc-4d87-91c6-dac44322e58d · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-276-658/2020 Teisminio proceso Nr. 1-08-0-00011-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.2.4.4.1.; 1.2.4.4.2.2.; 1.2.4.4.2.5.; 1.2.4.4.2.8.; 2.1.15.1.2.; 2.3.2.2.13.; 2.4.6.4.4.; 2.4.7. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorėms Editai Sangavičiūtei, Jurgitai Česienei, nuteistajam J.

M., jo dalyvavimÄ teismo posėdyje užtikrinant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, ir jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, nukentėjusiesiems V. V. ir A. M., jų dalyvavimÄ teismo posėdyje užtikrinant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, vertėjai Virginijai Jefremovai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo V. V. ir nuteistojo J. M. (J. M.) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo J.

M. pripažintas kaltu padaręs:

1. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

2. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du ir J. M. paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta terminuoto laisvės atėmimo 4 metams bausme, tai yra prie Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, paskirtos ir Å¡iai dienai neatliktos terminuoto laisvės atėmimo bausmės visos dalies (2 metų 11 mėnesių 19 dienų) pridėta visa Å¡iuo nuosprendžiu paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė (1 metus 6 mėnesius) ir J.

M. paskirta galutinė subendrinta bausmė terminuotas laisvės atėmimas 4 metams 5 mėnesiams 19 dienų. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės pradžiÄ skaičiuota nuo priimto nuosprendžio paskelbimo dienos (2020 m. sausio 22 d.). Nukentėjusiojo V. V. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir priteista jo naudai iÅ¡ J. M. 600 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieÅ¡kinys netenkintas.

Nukentėjusiojo A. M. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir priteista jo naudai iÅ¡ J. M. 200 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nuspręsta daiktinius įrodymus byloje – kėdę (taburetę), nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti (duomenys neskelbtini) administracijai, o kompaktinį diskÄ su vaizdo įraÅ¡u, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. J. M. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. balandžio 27 d. apie 14.12 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), bÅ«damas (duomenys neskelbtini) tualeto patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ nugaros pusės smogė V. V. ne mažiau kaip du kartus rankoje laikyta taburete metaliniu rėmu, o jam parkritus ant grindų smogė su taburete į kairį Å¡onÄ ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is kartus bei smÅ«giavo rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas ir taip dėl kraujosruvos virÅ¡ugalvio deÅ¡inėje pusėje, kraujosruvos deÅ¡inės akies srityje, kairės pusės VI-IX Å¡onkaulių lūžių, kairio Å¡launikaulio kaklo lūžio padarė nukentėjusiajam V. V. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Be to, J. M. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2019 m. balandžio 27 d. apie 14.17 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), bÅ«damas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. M., t. y. jam gulinčiam lovoje sudavė rankose laikyta taburete metaliniu rėmu ne mažiau kaip penkis smÅ«gius į deÅ¡inę rankÄ ir vienÄ smÅ«gį į galvos deÅ¡inę pusę, padarydamas deÅ¡inės rankos sumuÅ¡imÄ bei deÅ¡inio smilkinio srities sužalojimÄ , ir taip sukėlė nukentėjusiajam A. M. fizinį skausmÄ .

3. Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad J. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad J. M. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, veikė tiesiogine tyčia, šias nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, anksčiau 14 kartų teistas, baustas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kas rodo, kad jis yra linkęs sistemingai nusikalsti.

Be to, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat teismas nepriteisė nukentėjusiajam V. V. turtinės žalos, kadangi nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys iÅ¡laidas, patirtas dantų plokÅ¡telėms įsigyti dar iki jų sulaužymo, naujų dantų plokÅ¡telių įsigijimo ar sulaužytų remontui patirtų iÅ¡laidų. Be to, teismas nukentėjusių V. V. ir A. M. praÅ¡ytÄ priteisti neturtinę žalÄ sumažino atitinkamai iki 600 Eur ir 200 Eur, motyvuodamas tuo, kad nukentėjusiųjų reikalaujama atlyginti neturtinė žala yra per didelė, neproporcinga padarytai žalai sveikatai, neatitinkanti teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

4. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. V. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nuosprendį, praÅ¡o jį pakeisti ir J. M. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 138 straipsnio 1 dalies ir BK 140 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 2 dalies 2, 5, 8 punktus ir BK 140 straipsnio 1 dalį, o skiriant bausmę vadovautis BK 56 straipsniu, 60 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktais, 62–64 straipsniais. Taip pat praÅ¡o iÅ¡ J. M. priteisti 6 000 Eur moralinei žalai atlyginti.

Skunde praÅ¡oma, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ interneto Sodros ar Valstybinės ligonių kasos puslapių iÅ¡imtų duomenis apie tai, kiek valstybei kainavo nukentėjusiojo V. V. gydymas ir Å¡iÄ sumÄ valstybei priteisti iÅ¡ nuteistojo. 4.1. Skunde teigiama, kad skundžiamas nuosprendis yra per Å¡velnus, veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, toleruojantis J. M. toliau daryti nusikalstamas veikas. Nukentėjusysis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžių metu nuteistasis jautėsi didvyriu, kuriam suteikta teisė vykdyti teisingumÄ .

Jis dėl savo nusikalstamos veikos nesigaili ir neatsiprašė. Nuteistasis sakė jaučiÄ s neapykantÄ ir ateityje pasiryžęs daryti panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus kitų nuteistųjų, nuteistų pagal BK 149 ar 150 straipsnius, atžvilgiu. Save vadina „bachÅ«ru“, o kitus „gaidžiais“. 4.2. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nuteistojo nusikalstamas veikas neteisingai kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes turėjo kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2, 5, 8 punktus.

Nurodo, kad nusikalstami veiksmai atlikti prieÅ¡ du žmones, kurie guli ligoninėje, yra pripažinti neįgaliais, tuo metu vienas gulėjo lovoje, o kitas sanitariniame mazge atlikinėjo gamtinius reikalus. Atlikti tyčiniai veiksmai buvo iÅ¡ anksto apgalvoti, viskam buvo pasiruoÅ¡ta ir suplanuota, turint tikslÄ suluoÅ¡inti, pažeminti, diskriminuoti, laikantis neraÅ¡ytų nuteistųjų subkultÅ«ros taisyklių, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Nuteistasis teisme pats pripažino, jog tokių žmonių kaip nukentėjusieji nekenčia, juos sumušė, nes norėjo nubausti, kad jie žinotų savo vietÄ ir pan.

Viso to pasėkoje nukentėjusysis 10 dienų gulėjo reanimacijoje, buvo sulaužyti 7 šonkauliai, Å¡launikaulis. Pažymi, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, numatė galimas pasekmes ir jų siekė. Todėl Å¡ių nusikalstamų veikų negalima traktuoti kaip nesunkių. 4.3. Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra recidyvistas, teistas 14 kartų, nusikalstamÄ veikÄ padarė ligoninėje laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktuose.

Nesant BK 62 straipsnio, teismas pagal BK 56 straipsnį turėjo skirti griežtesnę negu straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatkreipė dėmesio į nuteistojo charakterio savybę, kaip narkotikų vartojimas, ciniÅ¡kumas, kitų teisių, teisinės valstybės principų nepripažinimas. 4.4. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepriteisė materialinės žalos (400 Eur), o priteista moralinė žala (600 Eur) yra neadekvati iÅ¡kentėtoms fizinėms ir moralinėms kančioms, pažeminimui, paniekinimui, diskriminacijai.

Nuteistasis liko be dantų, dėl ko trikdoma jo ir taip silpna sveikata, o svetimkūnis šlaunyje iki šiol verčia kentėti skausmus, jis yra priverstas vaikščioti tik su ramentais.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. M. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nuosprendį, praÅ¡o jį pakeisti paskiriant jam Å¡velnesnę bausmę. 5.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikaltimus, nekliudė tyrimui ir bylos procesui, todėl teismas galėjo taikyti BPK straipsnius, kur bausmės terminas negali virÅ¡yti daugiau nei 1/3. Tačiau teismas atsižvelgė tik į tai, kad jis iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę. 5.2. Nuteistasis pažymi, kad pagal inkriminuotus straipsnius jis teisiamas pirmÄ kartÄ , o Å¡iuos žmones sumušė tik po to, kai sužinojo, už kÄ jie nuteisti, t. y. jie nuteisti už pedofilijÄ .

Nuteistasis teigia, kad tai jo nepateisina, bet jis juos mušė pusiau adekvačios ir pusiau afekto bÅ«senos. Taip pat nukentėjusieji nuteistÄ jį tiesiogiai provokavo, jog jis taip pasielgtų, kad jis po to jiems sumokėtų pinigus už sumuÅ¡imus. Skunde pažymima, kad nuteistasis vaikystėje nukentėjo nuo tokių žmonių ir tiesiog jų nekenčia. Nuteistasis darė viskÄ , kad neatliktų bausmės bÅ«damas kartu, t. y. iÅ¡ pat pradžių prašė jų ir pataisos namų administracijos ligoninės skyriaus atskirti juos nuo nuteistojo.

UžmuÅ¡ti ir taip sumuÅ¡ti, kaip jis sumušė, nuteistasis nenorėjo, o norėjo jiems fiziÅ¡kai leisti suprasti, kad eitų sėdėti į kitÄ vietÄ , bet gavosi ne taip „švelniai“. Ir tai jo taip pat nepateisina. Nuteistasis praÅ¡o, atsižvelgiant į visa tai, suprasti jo motyvÄ ir pakeisti bausmę į Å¡velnesnę.

6. Nukentėjusysis A. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ nuteistojo J. M. apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 140 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 2 dalies 2, 5, 8 punktus, o skiriant bausmę atsižvelgti į sunkinančias aplinkybes, numatytas BK 60 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktuose. 6.1. Atsiliepime nurodoma, kad nukentėjusysis nesutinka su nuteistojo teiginiais, kad jis nesupranta lietuvių kalbos, kadangi nuteistasis jÄ puikiai supranta ir kalba. Nukentėjusiojo nuomone, nuteistajam bausmė turėtų bÅ«ti griežtinama, nes jis yra recidyvistas, nusikaltimÄ Ä¯vykdė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, tam iÅ¡ anksto pasiruošęs ir viskÄ suplanavęs, turėdamas tikslÄ ir aiÅ¡kias diskriminacines nuostatas, yra teistas 14 kartų.

Nuteistasis teisme savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies ir tik prispaustas įrodymų, visiÅ¡kai nesigaili tai padaręs, o visu tuo didžiuojasi, be to, neatsiprašė ir nemėgino susitarti dėl žalos atlyginimo. 6.2. Nuteistojo teiginiai apie pusiau adekvačiÄ , pusiau efekto bÅ«senÄ nėra pagrįsti medicininiais įrodymais ir yra tik siekis suÅ¡velninti bausmę. Nukentėjusiojo nuomone, visiÅ¡kai nepagrįsti ir nuteistojo teiginiai apie pinigų siekimÄ ar nuteistojo nukentėjimÄ vaikystėje.

Vien pasakymas „aÅ¡ tiesiog jų nekenčiu ir tai Å¡velniai pasakyta“, rodo nuteistojo požiÅ«rį į tai, kÄ jis padarė. Nukentėjusysis nurodo, jog nuteistasis neprašė bÅ«ti perkeliamas, o tik pareiÅ¡kė, kad „kai aÅ¡ įėjau į palatÄ , jÅ«s visi turėjote iÅ¡ jos iÅ¡eiti“.

7. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusieji V. V. ir A. M. prašė nukentėjusiojo V. V. apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo J. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistasis J. M. ir jo gynėja advokatė I. Maldeikienė prašė nukentėjusiojo V. V. apeliacinį skundÄ atmesti, o nuteistojo J. M. apeliacinį skundÄ patenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo J. M. apeliacinį skundÄ atmesti, o nukentėjusiojo V. V. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, padidinant priteistos neturtinės žalos dydį iki 2000 eurų. Nukentėjusiojo V. V. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Nuteistojo J. M. apeliacinis skundas atmetamas.

8. Nukentėjusiojo V. V. apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nesutinkama su nusikalstamos veikos kvalifikavimu, nuteistajam paskirta bausme ir nukentėjusiajam priteistu neturtinės žalos dydžiu. Nuteistojo J. M. apeliaciniame skunde nėra ginčijama jo kaltė ir padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, o tik nesutinkama su nuteistajam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl kaltinimo keitimo apeliacinės instancijos teisme 9. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus reglamentuoja BPK 256 straipsnis. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ .

Teismas, gavęs tokį praÅ¡ymÄ , taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali bÅ«ti perkvalifikuota, apie Å¡iÄ galimybę nedelsdamas praneÅ¡a nagrinėjimo teisme dalyviams.

10. Pažymėtina, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali bÅ«ti keičiami ne tik bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas gali bÅ«ti keičiami pagal prokuroro ir (ar) nukentėjusiojo praÅ¡ymÄ , kai apie tai yra iÅ¡dėstoma apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-526/2014, Nr. 2K-262/2014, Nr. 2K-265-693/2015, Nr. 2K-42-942/2016, Nr. 2K-7-162-303/2019 ir kt.).

11. BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, apeliacinės instancijos teismas praneša kaltinamajam (nuteistajam, išteisintajam) ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Nukentėjusysis V. V. apeliaciniame skunde teigia, kad jo atžvilgiu nuteistojo padaryta nusikalstama veika turėtų būti perkvalifikuota iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 2, 5, 8 punktus. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo apeliacinis skundas kartu su pranešimu dėl atsiliepimų pateikimo (2 t., b. l. 108) buvo išsiųstas ir įteiktas (2 t., b. l. 128–129) nuteistajam J.

M., tiek jis, tiek jo gynėja dėl skundo iÅ¡sakė argumentus apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Taip pat apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, nuteistasis ir nukentėjusieji davė papildomus paaiÅ¡kinimus bei buvo apklaustas ekspertas Gregoire Abi Chaker. 2020 m. balandžio 15 d. teismo posėdžio metu nuteistasis J. M. ir jo gynėja nurodė, kad apeliacinio skundo esmė jiems yra aiÅ¡ki, prašė atmesti nukentėjusiojo V. V. apeliacinį skundÄ , o nuteistojo J.

M. apeliacinį skundÄ tenkinti. Taigi, nuteistasis buvo susipažinęs su apeliacinio skundo praÅ¡ymais, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau vertina bei pasisako ar yra pagrindas perkvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ . Dėl nusikalstamos veikos, padarytos nukentėjusiojo V. V. atžvilgiu, kvalifikavimo 12. J. M. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad Å¡io nuosprendžio 1 punkte nurodytu laiku ir vietoje padarė nukentėjusiajam V. V. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Å iuo atveju nėra ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo faktas, o nesutinkama su jos kvalifikavimu.

Nukentėjusysis V. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o nuteistojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuota į BK 138 straipsnio 2 dalies 2, 5, 8 punktus. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu nukentėjusiojo praÅ¡ymu.

13. Pagal 138 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogų. Teismų praktikoje bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai asmens bejėgiÅ¡ka bÅ«klė pripažįstama tada, kai toks asmuo dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobÅ«džio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasiprieÅ¡inti kaltininkui. Tokia bÅ«sena gali bÅ«ti dėl ligos, neįgalumo (invalidumo), taip pat apalpus, praradus sÄ monę, miegant arba stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir pan.

Apie bejėgiÅ¡kumo bÅ«senÄ teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę bÅ«klę apibÅ«dinančias aplinkybes. Taip pat svarbus yra ir kaltininko suvokimas, kad jis veikÄ daro prieÅ¡ tokios bÅ«klės asmenį ir ja (tokia bÅ«kle) pasinaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2014, Nr. 2K-72-746/2015).

14. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis V. V. serga arterine hipertenzija, Å¡irdies funkcijos nepakankamumu, lėtine obstrukcine plaučių liga (2 t., b. l. 48–72). Tačiau iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, kuriame 2019 m. balandžio 27 d. užfiksuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės 3 korpuso 3 bÅ«rio nuteistųjų pirmo aukÅ¡to koridoriaus vaizdas, nustatyta ir tai, kad prieÅ¡ jo sužalojimÄ nukentėjusysis buvo gana aktyvus: prieÅ¡ingai nei teigė apeliacinės instancijos teismo posėdyje, vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad V.

V. vaikščiojo be jokios pagalbos, t. y. be ramentų ar lazdos. Be to pažymėtina, jog ir pats nuteistasis šioje byloje tirto įvykio metu turėjo sveikatos sutrikimų ir judėjo invalido vežimėlio pagalba, kadangi pats sunkiai vaikščiojo, pasak jo, jam buvo pašalinta kremzlė iš kojos, ir pastovėti galėjo tik 5 – 7 sekundes. Taigi, kolegijos vertinimu, tiek nukentėjusysis V. V., tiek nuteistasis J. M. įvykio metu turėjo sveikatos sutrikimų, tačiau nukentėjusiojo V. V. sveikatos sutrikimai tuo momentu objektyviai nebuvo tokie, kad būtų galima jį vertinti buvus bejėgiškos būklės, o ir pats nuteistasis negalėjo suvokti, jog žalojo bejėgiškos būklės asmenį.

Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo pripažinti nukentėjusįjį V. V. įvykio metu buvus bejėgiškos būklės, dėl kurios jis negalėjo suprasti J. M. veiksmų pobūdžio ir gintis ar kitaip vengti prieš jį daromos nusikalstamos veikos.

15. Pagal 138 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių. Tačiau Å¡iuo atveju nuteistojo J. M. nusikalstama veika negali bÅ«ti kvalifikuota ir jis negali bÅ«ti nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ . Pažymėtina, kad J. M. skundžiamu nuosprendžiu už nukentėjusiajam A. M. sukeltÄ fizinį skausmÄ , t. y. pagal atsiradusius padarinius, nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu V. V. nuteistasis padarė kitokio masto sveikatos sutrikdymÄ , t. y. nesunkų, numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. Kadangi Å¡iuo atveju yra padaryti du savarankiÅ¡ki, skirtingo sunkumo nusikaltimai, todėl nuteistojo nusikalstamos veikos V. V. atžvilgiu negalima kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ .

16. Pagal 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Taigi, nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiÅ¡kų paskatų – nustatymas. ChuliganiÅ¡kos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieÅ¡ aplinkinius, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-417/2008, Nr. 2K-314/2012, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-258-693/2019 ir kt.).

ChuliganiÅ¡kos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymÄ kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtÄ naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, kerÅ¡ydamas Å¡iems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiÅ¡kinančios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, Nr. 2K-78/2013, Nr. 2K-258-693/2019 ir kt.).

17. Nors nuteistasis J. M. pripažino, kad jis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam V. V. sveikatÄ , tačiau nurodė, kad tai padarė ne iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Nuteistasis tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme nuosekliai aiÅ¡kino, kad vaikystėje yra susidÅ«ręs su pedofilu, kuris jį iÅ¡gÄ sdino, jis apsiÅ¡lapino ir jam reikėjo psichologo pagalbos, todėl iki Å¡iol nekenčia tokių žmonių. Nuteistasis nurodė aiÅ¡kų savo padaryto nusikaltimo motyvÄ , t. y. sumušė nukentėjusiuosius dėl to, kad jie bausmes atlieka už mažų vaikų prievartavimÄ .

Be to, nuteistojo teigimu, nukentėjusieji jį provokavo sakydami, jog jeigu juos palies, tai mokės pinigus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo J. M. veiksmus kvalifikuoti kaip padarytus iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Byloje nustatyta, kad nuteistasis J. M. vaikystėje patyrė traumÄ susidÅ«ręs su pedofilu, o nukentėjusieji yra teisti bÅ«tent už vaikų seksualinį iÅ¡naudojimÄ . Be to nuteistojo J. M. parodymus, jog tarp jo ir nukentėjusiųjų tvyravo įtampa dėl to, kad bÅ«tent nukentėjusieji nuteisti dėl seksualinio pobÅ«džio nusikaltimų prieÅ¡ vaikus, patvirtino ir liudytojai J. I.

V. ir K. G.. Taigi, kolegijos vertinimu, nuteistasis turėjo aiÅ¡kius asmeninius motyvus – neapykantÄ už seksualinius nusikaltimus nuteistiems asmenims, bei kerÅ¡to siekį už vaikystėje patirtÄ traumÄ . Ir bÅ«tent Å¡ių motyvų vedamas panaudojo nukentėjusiųjų V. V. ir A. M. atžvilgiu smurtÄ . Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytÄ veikos motyvÄ J. M. veiksmuose padarant nukentėjusiajam V. V. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ nėra chuliganiÅ¡kų paskatų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikavęs nuteistojo veikÄ pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Dėl bausmės 18. Nukentėjusiojo V. V. apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistajam buvo paskirta per švelni bausmė, nebuvo įvertintos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktuose. Tuo tarpu nuteistasis J. M. apeliaciniame skunde prašo jam paskirti švelnesnę bausmę bei nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja BK 60 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktuose nustatytos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. BK 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokiÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Å iuo atveju nors nuteistojo J. M. padaryta nusikalstama veika V. V. atžvilgiu kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tačiau Å¡ios nutarties 13–14, 16–17 punktuose pasisakant dėl jos perkvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus, konstatuota, jog nusikaltimas nebuvo padarytas bejėgiÅ¡kos bÅ«klės asmeniui ar dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Pakartotiniam Å¡ių aplinkybių įvertinimui kaip atsakomybę sunkinančioms nėra teisinio pagrindo.

20. Pažymėtina, jog tam, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė bÅ«tų pripažinta lengvinančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, bÅ«tina nustatyti du momentus: kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ , ir vienÄ iÅ¡ alternatyvių aplinkybių – kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų.

Toks prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti savanoriÅ¡kas. Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamÄ veikÄ , neigiamai vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2007, Nr. 2K-638/2010, Nr. 2K-106/2011, Nr. 2K-312-697/2016 ir kt.).

21. Skundžiame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis J. M. iÅ¡ esmės prisipažino dėl esminių nusikaltimo padarymo aplinkybių. Su tuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Vis dėlto, kaip minėta nutarties 20 punkte, tam, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė bÅ«tų pripažinta lengvinančia nuteistojo atsakomybę, bÅ«tina nustatyti ir jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si. Å iuo atveju tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme nuteistasis J. M. nurodė, kad visiÅ¡kai nesigali dėl padarytų nusikaltimų. Jis suprato, kad pasielgė neteisėtai, bet, jo nuomone, gerai padarė, kad sumušė nukentėjusiuosius, niekada gyvenime neis jų atsipraÅ¡yti. IÅ¡ to matyti, kad nėra vienos iÅ¡ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės požymio – nuteistojo nuoÅ¡irdaus gailesčio, todėl Å¡i nuostata jo atžvilgiu negali bÅ«ti pritaikyta.

22. Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu nuosprendžiu J. M. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , parinkdamas J. M. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumÄ . J. M. padarė du tyčinius nesunkius (BK 138 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus žmonių sveikatai. Nuteistasis nusikalstamÄ veikÄ padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Laisvės vietų atėmimo ligoninėje, bei bÅ«damas recidyvistu, kas pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas vertino ir tai, kad J. M. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas keturiolika kartų, tačiau jo veiksmuose vyrauja nusikaltimai nuosavybei. Apylinkės teismas taip pat įvertino, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

24. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. M. už jo padarytas nusikalstamas veikas skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis parinktas artimas straipsnių sankcijose numatytiems Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmės vidurkiams. IÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«džiu ar nuteistojo asmenybe, Å¡ioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau Å¡velninti paskirtÄ bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmÄ kartÄ pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, iÅ¡ savo klaidų nesimoko, nesistengia keisti savo elgesio.

25. Taip pat nėra pagrindo nuteistajam sugriežtinti paskirtÄ bausmę. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, nuteistajam paskirtos bausmės už nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, buvo subendrintos jas visiÅ¡kai sudedant (BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalys). Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir teisingai sudėjo skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, pasirinkdamas jas subendrinti visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du. Tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismo paskirtÄ galutinę subendrintÄ bausmę, atsižvelgiant į nukentėjusiojo praÅ¡ymÄ , vertinti kaip per Å¡velniÄ bei neteisingÄ , nėra pagrindo.

26. Taip pat vertinamas kaip nepagrįstas nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentas, jog teismas privalėjo bausmę nuteistajam skirti vadovaudamasis BK 56 straipsnio nuostatomis. Pažymima, kad bausmė skiriama įvertinant Å¡ioje normoje nustatytÄ reglamentavimÄ tik pavojingam recidyvistui. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Å¡iÄ teisės normÄ su BK 27 straipsnio antrÄ ja ir trečiÄ ja dalimis, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų privalėjęs skirti J. M. griežtesnę nei sankcijos vidurkis bausmę tik tuomet, jei prieÅ¡ tai priimtu nuosprendžiu jis bÅ«tų pripažintas pavojingu recidyvistu. Tačiau duomenų, kad toks nuosprendis bÅ«tų priimtas – nėra.

27. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo J. M. paskirta bausmė yra teisinga, nes pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir 61 straipsnio nuostatomis, jam paskyrė individualizuotÄ bausmę, kuri savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu atitinka bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), t. y. proporcinga nusikalstamų veikų ir jo asmenybės pavojingumui. Remiantis tuo, kad iÅ¡dėstyta, nuteistojo J. M. apeliacinis skundas ir nukentėjusiojo V. V. apeliacinio skundo dalis dėl nuteistajam paskirtos bausmės atmetami.

Dėl neturinės žalos dydžio 28. Nukentėjusiojo V. V. apeliaciniame skunde ginčijama ir nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo. Apeliantas nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos dydžiu ir prašo jį padidinti iki 6 000 Eur. Nurodo, kad priteista 600 Eur neturtinė žala yra neadekvati iškentėtoms fizinėms ir moralinėms kančioms, pažeminimui, paniekinimui, diskriminacijai. Nuteistasis liko be dantų, dėl ko trikdoma jo ir taip silpna sveikata, o svetimkūnis šlaunyje iki šiol verčia kentėti skausmus, jis yra priverstas vaikščioti tik su ramentais.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiu nukentėjusiojo prašymu.

29. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

30. Civiliniame ieÅ¡kinyje nukentėjusysis V. V. prašė jam priteisti 12 000 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 17). Tuo tarpu apeliaciniame skunde nukentėjusysis praÅ¡o priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimÄ sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį iÅ¡ esmės lėmė tai, kad, teismo vertinimu, praÅ¡oma priteisti 12 000 Eur suma yra per didelė, neproporcinga padarytai žalai sveikatai, neatitinkanti teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepagrįstai pernelyg sureikÅ¡mino nukentėjusiojo praÅ¡omos priteisti žalos dydį ir neįvertino kitų neturtinės žalos dydį lemiančių kriterijų. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ .

Nustatant nukentėjusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos dydį, ne mažiau svarbÅ«s ir teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ .

31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl nuteistojo J. M. tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. V. sveikata – padaryta kraujosruva virÅ¡ugalvio deÅ¡inėje pusėje, kraujosruva deÅ¡inės akies srityje, padarytas kairės pusės VI-IX Å¡onkaulių lūžis, kairio Å¡launikaulio kaklo lūžis. Nukentėjusysis civilinio ieÅ¡kinio reikalavimus grindžia tuo, kad dėl sužalojimų jis Å¡launikaulyje pastoviai jaučia skausmÄ , dėl sulaužytos datų plokÅ¡telės gali valgyti tik skystÄ maistÄ .

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. V. buvo atlikta kairio klubo sÄ nario protezavimo operacija, po kurios jautė ir iki Å¡iol jaučia kairio klubo skausmus, tinsta kairė koja, apsunkintas jo vaikščiojimas, t. y. nukentėjusysis vaikÅ¡to naudodamas pagalbines priemones (lazdelę), skausmui ir tinimui malÅ¡inti vartoja vaistus ir naudoja tepalÄ , visiÅ¡ko pasveikimo prognozė abejotina (2 t., b. l. 46–51, 70–73). Neabejotina, kad V. V. dėl to iki Å¡iol jaučia skausmÄ , taip pat patyria dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus.

32. Ä®vertinus visas nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismo nustatyta 600 Eur neturtinės žalos kompensacija yra neproporcinga padarytiems sužalojimams, kilusioms pasekmėms, neatitinkanti sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti padidintas. Be to konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas tokiÄ neadekvačiai maÅ¾Ä sumÄ nukrypo ir nuo teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, kuriose nukentėjusieji patiria panaÅ¡ius sužalojimus.

Vis dėlto nukentėjusiojo V. V. praÅ¡oma priteisti 6 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti savo dydžiu taip pat nėra pagrįsta. Analizuojant praktikÄ nustatyta, kad dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Tuo tarpu vien tik esant Å¡launikaulio kaklo lūžiams priteisiama nuo 2500 iki 3500 eurų (pvz.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-682-468/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-92-417/2019). Šioje nagrinėjamoje byloje be šlaunikaulio kaklo lūžio buvo padaryti dar ir VI-IX šonkaulių lūžiai bei kraujosruvos.

33. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant ir į nukentėjusiojo bei nuteistojo skirtingų interesų užtikrinimo pusiausvyrÄ , konkrečius sužalojimus, 4 000 Eur piniginė kompensacija atitiktų BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymÄ , reikalavimus, neprieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijams ir teismų praktikai tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose.

34. Tačiau kolegija pripažįsta nepagrįstais nukentėjusiojo V. V. argumentus, kad kolegija privalo apeliacinėje instancijoje iÅ¡reikalauti duomenis ir priteisti žalÄ iÅ¡ nuteistojo Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymÄ . Pažymėtina, kad žalos atlyginimas priteisiamas gavus ieÅ¡kinį, kurias, sutinkamai su BPK 112 straipsnio pirmÄ ja dalimi turi bÅ«ti pareikÅ¡tas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Tokio ieÅ¡kinio nebuvo pareikÅ¡ta, pirmosios instancijos teismas Å¡io klausimo nesprendė, todėl nėra teisinio pagrindo šį klausimÄ spręsti apeliacinės instancijos teisme.

35. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo V. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiajam V. V. priteistos neturinės žalos dydžio keičiama padidinant jam priteistinos neturtinės žalos dydį iki 4 000 Eur. Nenustačius nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti ar keisti nuosprendį nuteistojo J.

M. apeliacinio skundo motyvais, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : nukentėjusiojo V. V. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, o nuteistojo J. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. sausio 22 d. nuosprendį pakeisti: nukentėjusiajam V. V. iÅ¡ nuteistojo J. M. priteistÄ 600 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų) neturtinės žalos sumÄ padidinti iki 4 000 Eur (keturių tÅ«kstančių eurų).

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis Darius Kantaravičius Nerijus Meilutis