2018-08-21 Nr. AB-14504-3-64-3-01105-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-555-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01105-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja J. J. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. A2-274 „Dėl pareigybių, nuostatų panaikinimo ir pareigybių įsteigimo administracijoje“; 2) panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. A2-275 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymai); 3) priteisti iš atsakovų Raseinių rajono savivaldybės administracijos ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 19 d. nutartimi pareiškėjos J. J. skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Įsakymus, kuriais panaikinama Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktoriaus A15 kategorijos valstybės tarnautojo pareigybė bei pripažįstamas netekusiu galios Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktoriaus pareigybės aprašymas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog keliamas ginčas yra susijęs su tarpiniais procedūriniais dokumentais, nesukeliančiais pareiškėjai teisinių pasekmių ir negalinčiais būti savarankišku ginčo administracinėje byloje objektu. Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei skundo dalyką, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimai negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu, nes ginčijami Įsakymai yra tarpiniai viešojo administravimo subjekto dokumentai, kuriais siekiama priimti galutinį sprendimą – pasiūlyti pareiškėjai kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas arba atleisti ją iš pareigų. Teismas pažymėjo, jog savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu galėtų būti galutinis individualus administracinis aktas.

III. Pareiškėja J. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja pažymi, jog ginčijamais Įsakymais Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius panaikino Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktoriaus pareigybę, todėl pareiškėja buvo įspėta apie atleidimą iš valstybės tarnautojo pareigų. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad skundžiami Įsakymai pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia. Šiuo atveju priėmus pareiškėjos skundą ir jį patenkinus, jos teisių ir pareigų apimtis pasikeistų – jos užimama pareigybė nebūtų panaikinta ir pareiškėja nebūtų atleista arba perkeliama į kitą darbo vietą. Pareiškėja pažymi, jog atsisakius priimti jos skundą, net ir skundžiant jos atleidimą, ji negalės remtis argumentais dėl skundžiamų Įsakymų nepagrįstumo ir neteisėtumo, nes bus praleistas terminas šiuos Įsakymus apskųsti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutarties, kuria pareiškėjos J. J. skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą, nurodė, kad keliamas ginčas yra susijęs su tarpiniais procedūriniais dokumentais, nesukeliančiais pareiškėjai teisinių pasekmių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti jos skundą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-341/2009; 2009 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-404/2009; 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-54/2012 ir kt.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Iš skundžiamo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. A2-274 „Dėl pareigybių, nuostatų panaikinimo ir pareigybių įsteigimo administracijoje“ matyti, kad šiuo įsakymu nuo 2018 m. birželio 30 d. buvo panaikinta Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktoriaus A lygio 15 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybė bei pripažintas netekusiu galios Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-245 P patvirtintas Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktoriaus pareigybės aprašymas. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. A2-275 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Raseinių rajono savivaldybės administracijos tarnautojų pareigybių sąrašas. Taigi ginčijamas Įsakymais buvo panaikinta pareiškėjos pareigybė, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstais sprendė, jog šie Įsakymai yra tarpinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių. Šią išvadą patvirtinta ir tai, kad remiantis ginčijamais Įsakymais Raseinių savivaldybės administracija 2018 m. balandžio 19 d. pareiškėjai J. J. pateikė pranešimą apie pareigybės panaikinimą Nr. (10.4)P15-145, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad keliamas ginčas yra susijęs su tarpiniais procedūriniais dokumentais, nesukeliančiais pareiškėjai teisinių pasekmių, nėra pagrindo.

Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos J. J. skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė