bfcd41bf-114c-42e2-bb6c-45faa43c3a1f · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-580-327/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51118-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.4.; 1.2.26.2.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui,nuteistajam R.

M., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Res­pub­likos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įst. Nr. X-1233, įsigal. nuo 2007-07-21) ir jam skirta 70 parų areÅ¡to bausmė, jÄ atliekant areÅ¡tinėje.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016 m. spa­lio 30 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d., iÅ¡skyrus laikÄ nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2016 m. gruodžio 25 d., kai R.

M. atliko areÅ¡to bausmę pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartį. Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : R. M. nuteistas už tai, kad 2016 m. spalio 30 d., apie 10 val. 20 min., vieÅ¡oje vie­toje įžūliu elgesiu, bendro naudojimo kieme, gyvenvietėje, prie namo (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusi­kals­ta­mos veikos pa­darymui, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, ignoravo žmonių tar­pu­savio ben­dra­vimo taisykles, tyčia demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, rodė aiÅ¡kų visuomenės ir žmogaus negerbimÄ , savo elgesiu prieÅ¡pastatydamas save aplinkiniams ir aplin­kai, tai yra tyčia spardė bei nenustatytu daiktu subraižė kieme stovėjusį nukentėjusiojo R.

K. au­to­mobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotÄ H. K. vardu, po to gar­siai Å¡aukdamas: ,,gaidy, iÅ¡eik į laukÄ , aÅ¡ tave užmuÅ¡iu, duo­siu į galvÄ â€œ, grasino sumuÅ¡ti nu­ken­tė­ju­sįjį R. K. ir sunaikinti jo turtÄ , t. y. tokiu įžūliu savo elgesiu, grasinimais ir van­daliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rim­tį ir tvarkÄ .Jonavos rajono apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje sprendė, kad nors kaltinamasis neprisipažino subraižęs automobilį, šį faktÄ patvirtina liudytojų parodymai, kuriais teismas neturi pa­grindo netikėti.

Skirdamas bausmę teismas vadovavosi ben­draisiais bausmių skyrimo pa­grin­dais, numatytais BK 54 straipsnyje. Ä®vertinęs kaltinamojo as­me­nybę, jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir neigiamų padarinių dydį, priežastis, kurios nulėmė jo tyčiÄ nusikalsti, teismas sprendė, kad jam skiriama bausmė turi bÅ«ti pakankamai griežta, tačiau jos pa­rinkimas negali pažeisti tei­singumo, proporcingumo ir protingumo principų.Apeliaciniame skunde nuteistasis R. M. praÅ¡o suÅ¡velninti bausmę netaikant jam realaus laisvės atėmimo arba sutrumpinti areÅ¡to trukmę.Skunde nurodo, kad savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies.

Norėdamas iÅ¡kviesti R. K. pokalbiui, spardė jo automobilio ratus, galvodamas, kad įsijungs automobilio signalizacija ir R. K. iÅ¡eis pasikalbėti. Tačiau signalizacija neįsijungė ir apeliantas pa­Å¡Å«­ka­vęs ėjo namo. Apelianto teigimu, garsiai Å¡Å«kauti lauke dienÄ nėra draudžiama, taigi jis įs­tatymų nepažeidė. Jo Å¡Å«kavimas nevirÅ¡ijo leistino triukÅ¡mo lygio ar higienos normų. Dėl ape­lianto Å¡Å«kavimo niekam žalos neatsirado. Nesakė, kad R. K. užmuÅ¡ ar su­naikins jo turtÄ .

Tai, kad paÅ¡Å«kavo kieme, spyrė į automobilio ratus, nėra sunkus nusi­kal­ti­mas, nėra pasekmių nukentėjusiojo sveikatai, nepadaryta turtinė žala, vandaliÅ¡kų veiksmų neatliko. Pats R. K. nežino, ar nebuvo automobilio pažeidimų iÅ¡ anksčiau.Pokalbis su seniÅ«nu F. F. taip pat nesukėlė jokių sunkių pasekmių. Nukentė­ju­siojo automobilis po tariamo apgadinimo nebuvo ekspertų apžiÅ«rėtas, pats nukentėjusysis pripažįsta, kad automobilis buvo sugedęs, juo nebuvo važinėjama, todėl mano, kad pirmo­sios instancijos teismo nuosprendis yra per griežtas.

Nurodo, kad Å¡eimoje yra dvi mažametės dukros, mano, kad bausmės suÅ¡velninimas atitiktų teisingumo ir proporcingumo principus.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skun­de pareikÅ¡tam praÅ¡ymui ir prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ at­mesti.Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmetamas.Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde savo kaltės iÅ¡ esmės neginčija, pra­Å¡o su­Å¡vel­ninti jam bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas ape­lia­cinio skundo ribų, patik­ri­na bau­džia­mÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos bau­džiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas R. M. kaltu, rėmėsi įstatymo nus­ta­tyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duo­menimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡­va­dos, juos iÅ¡analizavo ir įvertino, bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Indi­vi­dua­lizuodamas ir skirdamas R. M. bausmę už jam inkri­mi­nuo­tÄ nusikaltimÄ teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepa­Å¾eidė, tin­ka­mai įvertino nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formÄ ir rūšį, at­si­Å¾velgė į pa­da­ry­to nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę leng­vi­nančių aplinkybių nebu­vimÄ , sun­kinančias aplinkybes – nusikaltimÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos pada­rymui, ir veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl baus­mės paskir­ties ir paskyrė tinkamos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmę.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R.

M. bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis anks­Äiau teistas, taip pat ir už analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , pastarÄ jį nusikaltimÄ padarė neat­likęs anksčiau paskirtos bausmės, kas jį charakterizuoja neigiamai. Nuteistasis eilę kartų baus­tas administracine tvarka, nėra sumokėjęs dalies jam paskirtų nuobaudų, o tai rodo jo neat­sa­kingÄ požiÅ«rį į taisyklių laikymÄ si. R. M. registravimas darbo biržoje sustabdytas Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Visos teismo nus­tatytos aplin­ky­bės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteis­to­jo pa­da­ry­ta nusikalstama veika nėra at­sitiktinė, yra nu­lemta susiformavusių neigiamų ver­ty­binių nuos­ta­tų ir, kad anksčiau paskirtos baus­mės nepa­darė po­veikio R.

M. elgesiui. Anks­tesnės bausmės nepa­keitė kal­ti­na­mojo po­linkio nusi­kals­ti. Be to, skirdamas R. M. bausmę, teismas at­si­Å¾vel­gė į nusikalstamos veikos pobÅ«dį – pa­da­rytas nesunkus nusikaltimas, veika baigta, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atsirado pasekmės – buvo sutrikdyta vie­Å¡oji tvarka, motyvai ir tikslai – chuliganiÅ¡ki. todėl teismas jam pagrįstai paskyrė sank­cijoje nu­matytÄ bausmės rūšį – areÅ¡tÄ . Nus­ta­ty­da­mas areÅ¡to bausmės trukmę pirmos ins­tan­cijos teismas atsižvelgė į nuteistojo at­sa­ko­mybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , į dvi atsakomybę sun­ki­nančias aplinkybes ir pagrįstai paskyrė bausmę, didesnę nei sankcijoje numatytos bausmės vi­dur­kis.

Tei­sėjų kolegija pažymi, jog pas­kirtos areÅ¡to bausmės dy­dis yra pa­kan­kamai motyvuotas, nei formaliai, nei faktiÅ¡kai nėra pa­Å¾eistos bendrosios baus­mių skyrimo taisyklės, numa­tytos BK 41, 54, 61 straipsniuose.Apeliaciniame skunde pažymėta, jog nuteistasis turi dvi mažametes dukras. Pasisakydamas dėl Å¡io argumento aukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, jog dėl Å¡ios aplinkybės nėra pa­grindo mažinti R. M. paskirtÄ bausmę. Å i aplinkybė jam buvo žinoma darant skun­džia­mu nuos­pren­džiu kons­ta­tuotÄ nu­si­kaltimÄ , tačiau neturėjo įtakos jo apsis­pren­dimui nusikalsti.

Kaip jau buvo minėta, R. M. nedirba, registracija darbo biržoje sustabdyta, piktnaudžiauja al­ko­ho­liu, susiformavusi fizinė ir psichinė priklausomybė, alkoholį vartoja kasdien, todėl aki­vaiz­du, kad net ir prieÅ¡ sulaikymÄ prie Å¡eimos iÅ¡laikymo neprisidėjo. Nuteistajam paskirta ga­lu­tinė 70 parų areÅ¡to bausmė yra proporcinga jo asme­ny­bei, nu­si­kaltimo pavojingumo pobÅ«džiui ir laipsniui, o visuomenės interesas bÅ«ti apsaugotai nuo R. M. nusikalstamo elgesio nu­sveria nuteistojo reikalavimus suÅ¡velninti baus­mę skunde nurodytais motyvais.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje iki­teis­minio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu bÅ«tų padaryti es­mi­niai BPK pa­Å¾eidimai, kuriais bÅ«tų suvaržytos įstatymų garantuotos nu­teis­tojo teisės ir kurie bÅ«tų su­kliudę teis­mui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ . Apylinkės teis­mas apkal­ti­na­majame nuos­prendyje iÅ¡vadas dėl baus­mės rÅ«Å¡ies ir jos dydžio pagrindė bylos duo­me­nimis ir pa­kan­ka­mai motyvavo. R. M. paskirta bausmė nėra nepropor­cin­gai griež­ta ir neprieÅ¡­ta­rauja tei­sin­gumo principui, todėl nuos­prendis paliekamas galioti nepakeistas, o apelia­ci­nis skundas at­metamas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straips­nio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo R.

M. apeliacinį skundÄ atmesti.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai              Svetlana Jurgaitienė              Viktoras PreikÅ¡as              Valdas Vitunskas