2020-09-30 Nr. CB-10592-2-36-3-00497-2019-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr

Nr. DOK-4668

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00497-2019-6(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės–Balynienės, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. rugsėjo 24 d. gautu ieškovės P. M. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl turtinės žalos atlyginimo. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, priteista ieškovei iš atsakovo 338,10 Eur turtinės žalos atlyginimas, ieškovei ieškiniu prašius priteisti 6168,63 Eur žalos. Kasacija grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ūkininkų (ieškovės) įsipareigojimus, dalyvaujant žalinimo programose viešo intereso įgyvendinimo, šios veiklos reikšmingumo ir ūkinės veiklos laisvės kontekste. Šalys yra ūkininkės, jų veiklą reglamentuoja teisės aktai, priimami vadovaujantis Bendrąja žemės ūkio politika Europoje ir Lietuvoje; Žemės ūkio ministerijos viešai paskelbtas dokumentas „Bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimas Europoje bei Lietuvoje: tiesioginės išmokos 2017 m.“ yra svarbus teisės šaltinis, kuriame apibūdinamas žalinimas kaip nauja aplinkai nekenksminga veikla. Ieškovės paraiškos teikimo metu galiojo specialiosios su žalinimo išmokomis susijusios ūkininko veiklą reglamentuojančios teisės normos (žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu patvirtintos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 m. tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės), tačiau teismai jas netinkamai aiškino ir taikė; nors ieškovė savarankiškai įsipareigojo dalyvauti žalinimo programose, teismai laikėsi nenuoseklios pozicijos dėl ieškovės verslo sprendimų; vienu atveju laikė, kad ieškovės sprendimas dėl kultūrų pakeitimo tinkamas, kitu – ignoravo ieškovės diskreciją ir nepripažino patirtos žalos dėl priverstinio sprendimo daryti posėlį vietoje sugadinto pūdymo. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai ignoravo ne tik faktą, jog atsakovas verslininkas ir vykdo žemės ūkio veiklą, bei ir su šiuo faktu susijusias deliktinę atsakomybę reguliuojančias materialiosios teisės normas (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, CK 6.248 straipsnio 1 dalis); spręsdami dėl ieškovės reikalavimo priteisti su žalinimo metodo pakeitimu patirtą 5478,56 Eur žalą, pažeidė proceso teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti P. M. (a. k. duomenys neskelbtini) už kasacinį skundą 2020 m. rugsėjo 23 d. Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje sumokėtą 123 (vieną šimtą dvidešimt tris) Eur žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė–Balynienė

Dalia Vasarienė

Vincas Verseckas