bfcb7e09-240e-4c3e-b48b-a435568e5d15 · Plungės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-4572-1024/2022 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01304-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.2; 3.4.5.20; 3.2.6.1. PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 23 d. Plungė Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų teisėja Ieva JuodvirÅ¡ytė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius. Teismas n u s t a t ė :

1. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas A. B. buvo sužalotas (duomenys neskelbtini)nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 1979 m. rugsėjo 8 d. metu.

2. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini)teritorijoje (tuo metu (duomenys neskelbtini)darbo funkcijų atlikimo lauku, 1979 m. rugsėjo 6 d., apie 9 val., ne dėl savo kaltės patyrė traumÄ â€“ nelaimingo atsitikimo metu pienovežis, surinkinėjęs iÅ¡ kolÅ«kio pienÄ , pravažiuodamas nepastebėjo A. B. ir su cisternos kraÅ¡tu kliudė A. B., jo deÅ¡iniÄ jÄ pusę, iÅ¡mušė tris dantis, perskėlė galvÄ , o svarbiausia sužalojo deÅ¡inę rankÄ , kurios nevaldo iki Å¡iol. 1980 m. kovo 12 d. medicininės darbingumo ekspertizės komisija darbingumo ekspertizės aktu nustatė II invalidumo grupę dėl deÅ¡inės rankos paralyžiaus dėl traumos, įvykusios darbo metu 1979 m. rugsėjo 6 d.

A. B. nelaimingo atsitikimo darbe buvo be sÄ monės, jį skubiai iÅ¡vežė į ligoninę, dėl traumos nebuvo orientuotas, be to dėl jauno amžiaus ir teisės nežinojimo, negalėjo žinoti ar nelaimingas atsitikimas buvo formaliai užfiksuotas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Ä®vykio niekas neginčijo. PareiÅ¡kėjas sužalojimus gydėsi Lietuvoje ir užsienyje, tačiau rankos valdymo atstatyti nepavyko. Sulaukus pensijinio amžiaus, jam tapo žinoma, kad jam turėtų priklausyti netekto darbingumo periodinė kompensacija, tačiau sužinojo, kad kliÅ«tis kompensacijai gauti – nelaimingo atsitikimo darbe akto neturėjimas.

Todėl norėdamas apginti savo teisėtus interesus, turi siekti nelaimingo atsitikimo fakto nustatymo teismine tvarka. PareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti nelaimingo atsitikimo darbe faktas turi juridinę reikÅ¡mę, pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių jo praÅ¡omÄ nustatyti faktÄ arba atkurti tokį faktÄ patvirtinančių prarastų dokumentų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau ir – VSDFV) nurodė, kad jie nėra gavę nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 1979 m. rugsėjo 6 d.

Tverų kolÅ«kyje, akto, kurį bÅ«tina pateikti norint gauti netekto darbingumo vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ , kuri yra mokama asmeniui netekus darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo padarinių.

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, jų atstovui nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a : pareiÅ¡kimas tenkinamas.

4. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

5. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas siekia nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad galėtų gauti vienkartinę ir/ar periodinę netekto darbingumo kompensacijÄ dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Tokius santykius reguliuoja nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. galiojantis Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinasis įstatymas ir nuo 2000 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas.

Kuris iš šių įstatymų taikytinas priklauso nuo įvykio, kuris gali būti vertinamas kaip nelaimingas atsitikimas, datos. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinojo įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad šis įstatymas taikomas žalai atlyginti dėl nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių iki 1999 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai. Kadangi pareiškėjas buvo sužalotas 1979 m. rugsėjo 8 d., tai nagrinėjamam atvejui taikytinas būtent Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinasis įstatymas (toliau – Įstatymas).

BÅ«tent Å¡io įstatymo taikymÄ nelaimingiems atsitikimams darbe, įvykusiems iki 1999 m. gruodžio 31 d., pripažįsta ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2008).

6. Ä®statymo 2 straipsnio 3 dalis numato, kad nelaimingas atsitikimas darbe – Å«mus darbuotojo sveikatos pakenkimas dėl trumpalaikio darbo aplinkos pavojingo, kenksmingo veiksnio (veiksnių) poveikio, kai darbuotojas netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl to mirÅ¡ta. Pagal Ä®statymo nuostatas, teisę į žalos atlyginimÄ turi nukentėjusieji, kurių sveikata dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga buvo sužalota Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga Ä®statymo 4 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis (Ä®statymo 5 straipsnis).

Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įmonės, įstaigos, organizacijos, Å«kinės bendrijos, žemės Å«kio bendrovės, kooperatinės organizacijos (toliau – įmonė), Å«kininkai, dėl kurių kaltės buvo sužalota nukentėjusiojo sveikata arba dėl to jis mirė, susirgo profesine liga, privalo atlyginti Å¡iame įstatyme nustatytÄ Å¾alÄ , jeigu tai įvyksta:

1) nukentėjusiojo darbo vietoje, įmonės patalpose, įmonės teritorijoje arba už jos ribų, kai jis dirba darbo sutartyje sulygtÄ darbÄ arba veikia darbdavio pavedimu ar jo interesais;

2) kai darbuotojas savo iniciatyva dirba įmonėje darbo sutartyje nesulygtÄ darbÄ darbdavio naudai ar jo interesais;

3) kai asmuo darbdavio, jo įgalioto asmens sutikimu dirba įmonėje bet kurį darbÄ darbdavio naudai ar jo interesais, nors darbo sutartis su juo nustatyta tvarka nesudaryta;

4) kai darbuotojas dirba pas Å«kininkÄ darbo sutartyje sulygtÄ darbÄ .

7. Pažymėtina, kad sveikatos pakenkimas pripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe ne savaime dėl to, kad jis įvyko, o tik tada, kai dėl nelaimingo atsitikimo darbuotojas netenka darbingumo. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, darbingumo netekimas – darbingumo netekimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba dėl susirgimo profesine liga, kuris yra išreiškiamas procentais. Pagal Įstatymo 12 ir 13 straipsnius, priklausomai nuo netekto darbingumo procentų išmokama arba vienkartinė, arba periodinė netekto darbingumo kompensacija. Tai reiškia, kad kompensacijai dėl sužalojimo darbe gauti turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp nelaimingo atsitikimo ir darbingumo netekimo. Kasacinis teismas pabrėžia, kad turi būti nustatyta, kuria dalimi darbingumo netekimas buvo nulemtas nelaimingo atsitikimo metu buvusių darbdavio veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2008).

8. Byloje esančiais duomenimis ir pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad A. B. nuo 1976 m. rugpjūčio 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini). 1976 m. gruodžio 27 d. jis priimtas į kolūkio narius. 1981 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini)pareiškėjas perkeltas dirbti į saugos inspektoriaus pareigas. Šias aplinkybes pagrindžia pareiškėjo pateikta Kolūkio darbininko darbo knygelė LIT Nr. 0038450. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pateiktais (duomenys neskelbtini)darbo laiko apskaitos duomenimis, A. B. 1979 m. rugsėjo mėn. dirbo 5 dienas.

9. Taip pat iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog A. B. patirti sužalojimai, įskaitant ir deÅ¡inės rankos sužalojimÄ , dėl kurio jis praÅ¡o nustatyti nagrinėjamÄ juridinį faktÄ , buvo patirti 1979 m. rugsėjo 8 d. Å ias aplinkybes patvirtina 1980 m. kovo 12 d. medicininės darbingumo ekspertizės komisijos darbingumo ekspertizės aktas, juo A. B. iki 1981 m. balandžio 1 d. nustatytas II grupės invalidumas dėl deÅ¡inės rankos paralyžiaus, kurį, kaip nurodyta akte, lėmė deÅ¡inio peties nervinio rezginio sužalojimas, 1979 m. rugsėjo 8 d. įvykio – avarijos metu. Akte taip pat nurodyta, kad A. B. taikytas gydymas, buvo atlikta operacija, tačiau norimo rezultato nedavė.

10. Kaip jau paminėta aukščiau, invalidumas/netektas darbingumas A. B. pirmÄ kartÄ nustatytas 1980 m. kovo 12 d. dėl rankos paralyžiaus, kas nurodyta akte ties pagrindine diagnoze bei sprendimo pagrindu, nors grafoje ties invalidumo priežastimi nurodyta – bendras susirgimas. Medicininės darbingumo ekspertizės komisijos 1983 m. balandžio 6 d. pažymėjimu Nr. 006194 A. B. nustatytas trečios grupės invalidumas neterminuotai. 2007 m. birželio 29 d. A. B. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinis skyriuje iÅ¡duotas neįgaliojo pažymėjimas, patvirtinantis, jog A. B. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis.

11. Byloje esantys duomenys iš A. B. ligos istorijos taip pat patvirtina, kad pareiškėjas nuo nelaimingo įvykio darbe – 1979 m. rugsėjo 8 d., buvo gydomas įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose. Pareiškėjo ligos istorijoje užfiksuota, kad nuo 1981 m. lapkričio 3 d. iki 1981 m. gruodžio 1 d. pareiškėjas A. B. dėl dešinio peties nervinio rezginio pažeidimo gydėsi S. P. Botkino Lenino miesto klinikinėje ligoninėje. Iš UAB „Plungės sveikatos centras“ pareiškėjui pateiktų medicininių dokumentų – ligos istorijos Nr. 3792, taip pat nustatyta, kad A.

B. nuo 1979 m. rugsėjo 8 d. iki lapkričio 16 d. buvo gydomas stacionariai, dėl nelaimingo atsitikimo (nurodyta: 1979 m. rugsėjo 8 d. 10 val. 20 min. atsitrenkė į sunkvežimį). Taip pat, iÅ¡ karto po įvykio, t. y. nuo 1979 m. rugsėjo 8 d., pareiÅ¡kėjui suteiktas nedarbingumas – (duomenys neskelbtini) profsÄ jungos komiteto posėdžio 1979 m. gruodžio 20 d. nedarbingumo lapelių svarstyme nurodyta, kad A. B. dėl nelaimingo atsitikimo darbe, nedarbingumo laikotarpiu nuo rugsėjo 8 d. iki gruodžio 6 d. nutarta mokėti 100 proc. darbo užmokesčio(duomenys neskelbtini)profsÄ jungos komiteto posėdyje 1979 m. spalio 10 d.

A. B. nutarta skirti 50 rublių paÅ¡alpÄ , o 1980 m. spalio 23 d – 30 rublių paÅ¡alpÄ , gydymo iÅ¡laidoms. A. B. praÅ¡ant 1980 m. rugpjūčio 14 d. jam iÅ¡duotas siuntimas į Druskininkų sanatorijÄ nuo rugsėjo 26 d.

12. Kitų duomenų ar įrašų apie tai, kad 1979 m. rugsėjo 8 d. įvykis būtų tinkamai įformintas nelaimingo atsitikimo darbe aktu, ar apie įvykį būtų pranešta teisėsaugos institucijoms, ar būtų kitokių duomenų, kuriuose būtų detaliai užfiksuotos įvykio aplinkybės, nėra.

13. PareiÅ¡kėjo pateikti duomenys bei liudytojų nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas A. B. 1979 m. rugpjūčio 8 d. dirbo (duomenys neskelbtini) kolÅ«kyje ir tÄ dienÄ , tiesioginių darbo funkcijų atlikimo metu, A. B. patyrė nurodomus sužalojimus, iÅ¡ kurių ir deÅ¡inės rankos traumÄ , lėmusiÄ dalinį deÅ¡inės rankos paralyžių, dėl ko jam nustatytas 50 proc. nedarbingumas. Taigi, minėti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad tarp pareiÅ¡kėjo netekto darbingumo, kuris yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo pagal Ä®statymÄ , ir 1979 m. rugsėjo 8 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe yra priežastinis ryÅ¡ys.

14. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes patvirtina ir raÅ¡ytiniai notarine tvarka patvirtinti liudytojų parodymai. Liudytojas J. B. patvirtino, kad 1979 m. rugsėjo 8 d. buvusiame (duomenys neskelbtini)kolÅ«kyje, kuriame liudytojas dirbo elektriku, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu pro Å¡alį važiavęs pienovežis kliudė A. B., ir nubloÅ¡kė jį į Å¡alį. Po įvykio A. B. buvo be sÄ monės, nugabentas į (duomenys neskelbtini) ambulatorija, o iÅ¡ jos greitosios medicininės pagalbos automobiliu iÅ¡gabentas į Plungės ligoninę.

Patvirtino, kad po įvykio A. B. nebevaldo dešinės rankos. Analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir liudytojas S. V.. Liudytojas S. P. nurodė, kad jis dirbo Plungės rajono vidaus reikalų skyriaus Valstybinės automobilių inspekcijos skyriuje ir nors įvykio tiesiogiai nematė, žino, kad 1979 m. rugsėjo 8 d. (duomenys neskelbtini)kolūkyje pienovežis kliudė A. B. ir jį smarkiai sužalojo, A. B. iki šiol nevaldo dešinės rankos.

15. Teismas sprendžia, kad nustatytų faktinių duomenų visuma yra pakankama konstatuoti faktÄ , jog pareiÅ¡kėjas A. B. dirbdamas (duomenys neskelbtini), 1979 m. rugsėjo 8 d. nelaimingo atsitikimo darbe metu patyrė sužalojimus, iÅ¡ kurių ir deÅ¡inės rankos traumÄ , dėl ko jam nustatytas dalinis nedarbingumas (50 proc). Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pareiÅ¡kėjo sveikatos sužalojimÄ , įvykusį 1979 m. rugsėjo 8 d., pripažinti nelaimingu atsitikimu darbe, kaip tai apibrėžta Ä®statymo 2 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 1 punkte.

PareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktÄ patvirtinančių dokumentų, o Å¡io fakto nustatymas pareiÅ¡kėjui turės juridinę reikÅ¡mę – pareiÅ¡kėjas galės kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl darbingumo lygio, susijusio su nelaimingo atsitikimo darbe padariniais, nustatymo, o vėliau ir dėl žalos atlyginimo, kaip tai numato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas Nr. VIII-366, todėl pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas patenkintinas ir juridinis faktas nustatytinas teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 445, 448 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 445 – 448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo sužalotas (duomenys neskelbtini) kolÅ«kyje nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 1979 m. rugsėjo 8 d., metu. Juridinis faktas nustatytas netekto darbingumo vienkartinės ir/arba periodinės kompensacijos gavimui iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo kopijos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus. Teisėja Ieva Juodviršytė