bfcaf1c4-65ff-4841-9902-80e332e15161 · Vilniaus apygardos teismas

NUORAŠASCivilinė byla Nr. 2A-1552-450/2011Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00036-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.16.; 44.5.1.; 73.2.2.; 73.2.6.1.(S)     VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 9 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),sekretoriaujant Ritai Sindikaitei,dalyvaujant ieškovui T.

K., jo atstovei adv. Daliai Kotrynai Žalėnaitei, atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei Justinai PaÅ¡kevičienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo T. K. apeliacinį skundÄ dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo T. K. ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas,“ trečias asmuo M. Ž. dėl žalos atlyginimo, Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė              IeÅ¡kovas T. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 76512 Lt turtinės žalos, t.y. negautas pajamas laikotarpyje nuo 2009-09-03 iki 2011-09-02. Nurodė, kad 2007-08-31 eismo įvykio metu dėl M. Ž. kaltės susidÅ«rus automobiliams, ieÅ¡kovui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-12-10 nuosprendžiu M. Ž. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 281str. 3 d. ir nuteistas, o jam, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui, dalinai patenkinus ieÅ¡kinį, iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ priteista 120473,29 Lt turtinės žalos [negautų darbinių pajamų iki 2009-09-02] bei iÅ¡ nuteistojo M.

Ž. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Tačiau ir po to ieÅ¡kovui iki 2011-09-02 buvo nustatytas 50% netektas darbingumas ir dėl to, negalėdamas dirbti sunkaus fizinio darbo, jis nebevykdo individualios darbinės veiklos - medienos ir jos gaminių gamybos, yra iÅ¡pardavęs savo gyvulius ir nebegaudamas iki tol gautų pajamų, iÅ¡skyrus kasmėnesines socialines iÅ¡mokas po 268,17 Lt. jis patiria turtinę žalÄ (nuostolius), kuriÄ prašė atlyginti pagal jo pateiktÄ skaičiavimÄ .                  II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė             Molėtų rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieÅ¡kovo T. K. ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 16774,31 Lt žalos atlyginimo. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovui naujai iÅ¡duota 2009-09-21 Darbingumo lygio pažyma patvirtina, jog nuo 2009-09-03 iki 2011-09-02 jo darbingumo lygis nepasikeitė ir liko iÅ¡ dalies darbingas [netektas darbingumas sudarė 50 %]. IÅ¡vadoje „Dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų“ Nr. 2719 detalizuota, kokius darbus T.

K. pagal negalios pobūdį gali ir kokių negali dirbti, todėl teismas sprendė, kad nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad jis neva negali dirbti net paprastų buities darbų. Pažymėjo, kad jo sveikatos istorijoje yra tik 2008-08-01 gydytojos įrašas apie tai, jog jis sunkių fizinių darbų negali dirbti apie 6 mėnesius. Be to, kai darbo rinkoje buvo geresnė situacija nei dabartiniu metu, T. K. 2008 m., t.y. pirmais metais po jo sužalojimo dirbo UAB „Raginukė“ ir gavo 23000 Lt pajamų, o praėjus daugiau nei trejiems metams nuo gautos traumos, nors darbingumo lygis nepasikeitė, jis tebeturi teisę vairuoti transporto priemones, bet jau nesiregistravo darbo biržoje, kaip ieškantis bent kokio darbo.

Kita vertus, aplinkybė, kad ieÅ¡kovui nustatytas ribotas darbingumas, patvirtina faktÄ , jog jis nebegali dirbti tokiu krÅ«viu, taigi ir gauti tokių pajamų, kokias jis bÅ«tų galėjęs gauti, jei bÅ«tų visiÅ¡kai darbingas kaip iki sužalojimo eismo įvykio metu. Dėl iÅ¡dėstytų motyvų teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas turi teisę į netektas pajamas, kurios skaičiuotinos ir priteistinos už laikotarpį nuo 2009-09-03 iki 2011-01-01. Pažymėjo, kad Å¡iuo metu yra iÅ¡ esmės pasikeitusios individualiÄ veiklÄ vykdančių asmenų mokestinės prievolės, t.y. 2006 m. gyventojas, vykdantis individualiÄ veiklÄ mokėjo 15% dydžio gyventojų pajamų mokestį, o Å¡iuo metu individualiÄ veiklÄ vykdančio asmens mokestinės prievolės sudaro jau kur kas didesnę sumÄ ir tas tiesiogiai įtakoja ieÅ¡kovo negautų grynųjų pajamų dydį.

Kadangi negautomis pajamomis laikytina asmens faktiškai negauta suma, atskaičius visus privalomus mokėti mokesčius, todėl apskaičiuojant ieškovo negautas pajamas, orientuojamasi į 2009-2010 m. galiojusius mokestines prievoles reglamentuojančius teisės aktus. Atsižvelgiant į galiojančius mokesčių tarifus, teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2009-09-03 iki 2009-12-31 ieškovas negavo 10982,26 Lt grynųjų pajamų, o tuo pačiu laikotarpiu galėjo gauti 33548,62 Lt pajamų. Konstatavo, kad ateičiai už laikotarpį nuo 2011-01-01 apskaičiuoti ieškovo negautų pajamų sumos dėl kol kas nežinomų (nepatvirtintų) mokesčių tarifų nėra objektyvių galimybių, be to, ieškovas pagal negalios pabūdį gali dirbti daugelį darbų.

Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ bei į tai, kad ieÅ¡kovo darbingumo lygis sudaro 50 % teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atitinkamai ieÅ¡kovo netektos pajamos dėl netekto darbingumo sudaro lygiai pusę 33548,62 Lt sumos, t.y. turi bÅ«ti atlyginami tokie nuostoliai, kiek ieÅ¡kovas neteko darbingumo, nepriklausomai nuo to, dirba jis ar ne. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo iÅ¡ ieÅ¡kovo nurodytos metinių pajamų sumos iÅ¡minusuoti 10850,20 Lt sumos, kaip neva gautas pajamas vystant Å«kininko Å«kį, nes Å¡ios aplinkybėms nepagrįstos įrodymais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiApeliaciniu skundu ieÅ¡kovas T. K. praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:            1. Teismo sprendime iÅ¡sakomi samprotavimai ir prielaidos, iÅ¡einant už ieÅ¡kinio ribų, o ieÅ¡kininiai reikalavimai paliekami nenagrinėti. Kaip antai samprotaujama apie tai, kad ieÅ¡kovo sveikatos istorijoje yra tik 2008-08-01 gydytojo įraÅ¡as apie tai, jog ieÅ¡kovas sunkių fizinių darbų negali dirbti apie 6 mėnesius.

Tokie nei teisiškai, nei faktiškai nepagrįsti samprotavimai prieštarauja protingumo principui.          2. Teismo sprendime nurodomos aplinkybės, prieštaraujančios bylos medžiagai, akivaizdžiai neteisėtos ir nepagrįstos. O būtent, kad ieškovas neva 2008 m., tai yra pirmais metais po sužalojimo dirbo UAB „Raginukė“ ir gavo 23000 litų pajamų, nes tokiai išvadai pagrįsti jokių argumentų, šaltinio, kuo remiantis daroma tokia išvada, teismas nenurodė.

Å i iÅ¡vada prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo principui ir patvirtina, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas. Pažymėjo, kad po sužalojimo jis niekur nedirbo, įrodymų, kad bÅ«tų dirbęs nėra nei baudžiamoje, nei civilinėje byloje. IeÅ¡kovo teigimu, teismas, pasisakydamas dėl neva ieÅ¡kovo darbingumo 2008 m. laikotarpiu, peržengė ieÅ¡kinio ir savo kompetencijos ribas, kadangi Å¡is klausimas iÅ¡spręstas 2008 m. gruodžio 10 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, o jame padarytos iÅ¡vados privalomos Å¡ioje civilinėje byloje.

          3. Savaip, bet ne teisiÅ¡kai interpretuojamos ir kitos aplinkybės Å¡ioje civilinėje byloje. Antai teismo sprendime nurodoma aplinkybė, kad ieÅ¡kovas neva nesiregistravo darbo biržoje, nesusijusi nei su ieÅ¡kinio pagrindu, nei su dalyku. Pažymėjo, kad jis teismo posėdžio metu nurodė, kad kreipėsi į darbo birÅ¾Ä , tačiau nebuvo registruotas, kaip ieÅ¡kantis darbo, kadangi jo vardu yra registruotas Å«kininko Å«kis.           4. Teismas padarė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad neva nesÄ pakankamai objektyvių duomenų, jog dėl sveikatos bÅ«klės ieÅ¡kovas negalės dirbti ir gauti darbinių pajamų iki 2011-09-02.

Tokiu bÅ«du teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, kad teismo sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Toliau sprendime be jokių motyvų pasisakyta, kad ieÅ¡kovui netektų pajamų dydis skaičiuotinas ir priteistinas už laikotarpį nuo 2009-09-03 iki 2011-01-01. Dėl sekančio laikytina, kad bylos esmė neatskleista.           5. Teismo sprendime nepateikiama ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ liečiančių motyvų, nepasisakyta dėl ieÅ¡kinyje pateiktų argumentų ir įrodymų.

Pažymėtina, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieÅ¡kovui buvo nustatytas 50 procentų darbingumo lygis nuo 2009-09-03 iki 2011-09-02, bet ne iki 2011-01-01, kaip be jokių motyvų nuspręsta skundžiamame teismo sprendime.          6. Nors teismo sprendime teisingai nurodytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios žalos atlyginimÄ , tačiau teismas, priimdamas sprendimÄ , jomis nesivadovavo. Teismo sprendime taip pat cituojamos iÅ¡traukos iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika realiai taip pat nesivadovaujama arba ji netinkamai pritaikoma, iÅ¡kreipiant nutarčių motyvų prasmę.

IeÅ¡kovo teigimu, teismo sprendime ir nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse faktinės aplinkybės yra prieÅ¡ingos, todėl jų Å¡ioje civilinėje byloje taip, kaip jas interpretuoja teismas, negalima.           7. Teismo sprendime nepagrįstai konstatuojama, kad turi bÅ«ti atlyginami tokie nuostoliai, kiek ieÅ¡kovas neteko darbingumo, nes nei teismo cituojamose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, nei pačiame sprendime nėra nurodyta, kuo remiantis teismas darė iÅ¡vadÄ , kad turi bÅ«ti atlyginami tokie nuostoliai, kiek ieÅ¡kovas neteko darbingumo procentais, nepriklausomai nuo to, dirba jis ar ne.

Tokios iÅ¡vados prieÅ¡tarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.          8. Teismas nepagrįstai sutiko su atsakovo teiginiais, kad Å¡iuo metu individualiÄ veiklÄ vykdančio asmens mokestinės prievolės sudaro jau kur kas didesnę sumÄ ir tas tiesiogiai įtakoja ieÅ¡kovo negautų grynųjų pajamų dydį, nes įrodymų, kad bÅ«tų esminiai pasikeitę mokesčiai asmenims, vykdantiems individualiÄ veiklÄ , atsakovas nepateikė, o prielaidomis ir pasvarstymais, kaip galėtų bÅ«ti, teismas priimdamas sprendimÄ remtis negali.

Tokiu bÅ«du nevalia teismo sprendimo argumentų remti internetinių svetainių komentarais, kaip padaryta skundžiamame Molėtų rajono apylinkės teismo sprendime.         9. IÅ¡ teismo sprendimo dėl netektų pajamų paskaičiavimo negalima suprasti, iÅ¡ kur gautas vienas ar kitas skaičius, tų paskaičiavimų net negalima komentuoti, kadangi nepateikta atskaitos sistema, t.y. kuo remiantis atlikti paskaičiavimai ir kÄ jie reiÅ¡kia. Skaičiavimai neparemti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais ar materialinės teisės normomis, kuo remiantis bÅ«tų galima suprasti paskaičiavimų prasmę ar juos patikrinti.

Dėl nurodytų aplinkybių atlikti skaičiavimai yra neteisėti ir nepagrįsti bei laikytina, kad teismas neiÅ¡nagrinėjo civiliniame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų reikalavimų, neatskleidė bylos esmės. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovo pateiktoje 2009-09-21 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Panevėžio teritorinio skyriaus iÅ¡vadoje nurodyta, kad ieÅ¡kovas negali dirbti, veikiant tik tam tikriems konkrečiai įvardintiems veiksniams.

IeÅ¡kovas taip pat gali vairuoti transporto priemones. Kadangi ieÅ¡kovas dėl eismo įvykio neteko 50 procentų darbingumo, todėl atsakovui kyla pareiga atlyginti tik dėl Å¡io įvykio atsiradusiÄ Å¾alÄ . Å iuo aspektu svarbu įvertinti ir paties ieÅ¡kovo pastangas gauti pajamų: nuo eismo įvykio ieÅ¡kovas net nebandė ieÅ¡kotis darbo, kurį jis galėtų dirbti atsižvelgiant į nustatytus apribojimus. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovo vardu yra įregistruotas Å«kininko Å«kis, taip pat negali bÅ«ti vertinama kaip svarbi priežastis, dėl kurios ieÅ¡kovas negauna pajamų, kadangi Å«kininko Å«kis gali bÅ«ti iÅ¡registruojamas Å«kininko praÅ¡ymu.

Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių, atsakovas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas turi visas galimybes dirbti, tačiau to nedaro savo pasirinkimu, todėl ieÅ¡kovas turi prisiimti ir dėl to kylančias pasekmes. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad sveikatos sužalojimo atvejais, sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo, turi bÅ«ti atsižvelgiama į netekto darbingumo lygį. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimas pakeistinas.Prie civilinės bylos prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-37-732/2008, kurioje 2008-12-10 Molėtų rajono apylinkės teismas priėmė nuosprendį, kuriuo M.

Ž. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 3 d. ir nuteistas 1 m. 6 mėn. l/a, remiantis BPK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. K., dalinai patenkinus ieškinį, iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista 120 473,29 Lt turtinės žalos [negautų darbinių pajamų iki 2009-09-02] bei iš nuteistojo M. Ž. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2007-08-31, apie 15 val. eismo įvykio metu dėl M. Ž. kaltės susidūrus automobiliams, ieškovui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus IÅ¡vadoje dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų, bei Darbingumo lygio pažyma ieÅ¡kovui T. K. nuo 2009-09-03 iki 2011-09-02 nustatyta 50% netekto darbingumo, darbingumas -iÅ¡ dalies darbingas [b.l.11-12]. IÅ¡vadoje nurodyta, kad T. K. gali dirbti tik negalios pobÅ«dį pritaikytoje aplinkoje, jei darbingumo lygis 0-25 proc. Kaip paaiÅ¡kino ieÅ¡kovas, tokiÄ aplinkybę patvirtina ir teismo nuosprendis, nuo 2008-01-01 jis nevykdo individualios darbinės veiklos, t.y. medienos ir jos gaminių gamybos, nes negali dirbti sunkaus fizinio darbo, yra iÅ¡pardavęs savo gyvulius ir nebegauna pajamų, iÅ¡skyrus kas mėnesines socialines iÅ¡mokas po 264,87 Lt.

Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos, iki autoįvykio ieÅ¡kovas užsiėmė individualia medienos ir jos gaminių gamybos veikla pagal Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Anykščių skyriaus 2005-03-01 iÅ¡duotÄ nuolatinę Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymÄ . IeÅ¡kovas taip pat yra Å«kininkas, jam Anykščių rajono savivaldybės administracijos žemės Å«kio skyriuje 2003-01-31 iÅ¡duotas Å«kininko Å«kio įregistravimo pažymėjimas Nr. ŪP 0042629, registracijos Nr.1094.

Ieškovas teigia, kad teismo nuosprendžiu priteisus jam negautas darbines pajamas iki 2009-09-02 ir esant nustatytam darbingumo lygiui nuo 2009-09-03 iki 2011-09-02 tokiam pat, t.y. 50 procentų, jis prašo priteisti negautų pajamų už laikotarpį nuo 2009-09-03 iki 2011-09-02. Bylos medžiaga, šalių paaiškiniamis nustatyta, kad ieškovas ir šiuo laikotarpiu jokios darbinės veiklos nevykdė ir negvo jokių pajamų. Kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Anykščių skyriaus pažymos, ieškovo netekto darbingumo išmoka nuo 2009-09-02 iki 2009-12-08 ir iki 2011-09-02 sudarė 6436 Lt.

Kaip matyti iÅ¡ 2006 m. Metinės pajamų deklaracijos, T. K. prieÅ¡ įvykį už 2006 metus turėjo 49 371,75 Lt pajamų, atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ paskaičiavo, kad ieÅ¡kovo negautos pajamos už vienÄ mėnesį sudaro 4414,50 Lt. Kadangi ieÅ¡kovo praÅ¡omas laikotarpis sudaro 24 mėnesius, tokiu bÅ«du netektas mėnesines pajamas 4414,50 Lt x iÅ¡ 24 mėnesių, gaunasi 105 948 Lt. IÅ¡ Å¡ios sumos minusuojamos netekto darbingumo iÅ¡mokos gaunamos kas mėnesį [264,87 Lt] ir tai sudaro 6436 Lt.

Visos negautos pajamos už praÅ¡omÄ laikotarpį sudarytų 99 512 Lt. IeÅ¡kovas pripažįsta, kad 2008-09-03 Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu priteistus jam turtinę žalÄ iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nebuvo įvertintos jo gautos 2008 metais 23 000 Lt pajamos iÅ¡ UAB „Raginukė“, nes jos tuo metu nebuvo apskaitytos ir deklaruotos, todėl jis praÅ¡o minusuoti iÅ¡ praÅ¡omos priteisti sumos 99 512 Lt Å¡ias pajamas ir viso prašė priteisti 76 512 Lt negautų pajamų.

IeÅ¡kovas pateikė UAB „Auditas ir konsultacijos“ pažymÄ [b.l. 126], kurioje atsižvelgiant į aplinkybę, jog keitėsi gyventojų, vykdančių individualiÄ darbinę veiklÄ mokestinės prievolės ir valstybinio socialinio draudimo rÅ«Å¡ys, buvo paskaičiuota T. K. gyventojų pajamų mokestis ir visi valstybinio socialinio draudimo mokesčiai laikotarpiu nuo 2009-09-03 iki 2011-09-02 [b.l. 126] ir tai sudaro 23 189,37 Lt. Vadovaujantis LR CPK 182 str. 3 d., teismo nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje, turi prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl teismui iÅ¡ naujo nereikia įrodinėti M.

Ž. nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Pagal CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala sveikatai nustatoma negautų pajamų, kurių asmuo negavo dėl darbingumo netekimo ar sumažėjimo, forma. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.).

Jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ (CK 6.283 str. 1 d.). Be to, CK 6.283 str. 2 d. nustatyta, kad nuostoliai - su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos ir asmens negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota. IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad V. Å . buvo sudariusi AB „Lietuvos draudimas“ M.

Ž. vairuojamo automobilio valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuri galiojo įvykio metu. Pagal CK 6.987 str., bei LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. [įst. red. galiojusi įvykio metu], draudikas turi pareigÄ atlyginti apdraustos transporto priemonės savininko ir valdytojo civilinės atsakomybės draudimu patirtÄ Å¾alÄ tretiesiems asmenims, padarytÄ valdant Å¡iÄ transporto priemonę. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas [civ. byla Nr. 3K-7-115/2006], kuris konstatavo, kad esant apdraustai atsakingo už žalos padarymÄ asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį draudikui.

Civilinės atsakomybės draudimo atveju draudimo iÅ¡mokos mokėjimo sÄ lyga yra draudėjo pareigos atlyginti žalÄ [nuostolius] atsiradimas. Ä®rodinėdamas, kad dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo negavo pajamų, ieÅ¡kovas pateikė Metines pajamų deklaracijas, t.y. pagrindė aplinkybę, kokias pajamas jis gavo iki autoįvykio. IeÅ¡kovas neginčija ir pripažįsta atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ paskaičiavimÄ , kad jo negautos pajamos už vienÄ mėnesį sudaro 4414,50 Lt. [b.l.186, t.1, baudžiamoji byla].

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas be pagrindo nusprendė priteisti negautų pajamų laikotarpyje nuo 2009-09-03 iki 2011-01-01. Kaip teisingai nurodė apeliantas, jam Darbingumo lygio pažyma buvo nustatytas 50 procentų darbingumo lygis nuo 2009-09-03 iki 2011-09-02, todėl esant situacijai, kai iš esmės niekas nepasikeitė, yra pagrindas ieškovui priteisti negautas pajamas visu laikotarpiu, kuriam ieškovui nustatytas 50 procentų nedarbingumas, t.y. iki 2011-09-02.

VisiÅ¡kai nepagrįstas pirmos instancijos teismo argumentas, kad ieÅ¡kovas jau pirmais metais po sužalojimo dirbo UAB „Raginukė“ ir gavo pajamas. Kaip teisingai nurodė ieÅ¡kovas, 2008 metais 23000 Lt iÅ¡ UAB „Raginukė“ gautas pajamas, deklaravo 2008 metų deklaracijoje, jokių duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų dirbęs minėtoje bendrovėje ar kitur po sužalojimo teismui pateikta nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino esamÄ situacijÄ .

Kaip matyti iÅ¡ Panevėžio teritorinio skyriaus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pažymos [b.l. 10,11], ieÅ¡kovas T. K. gali dirbti tik pagal negalios pobÅ«dį pritaikytoje darbo aplinkoje, jei darbingumo lygis 0-25 procentai. IÅ¡vadoje taip pat nurodyta veiksniai, kuriems veikiant ieÅ¡kovas dirbti negali. Tokiu bÅ«du pirmos instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad 2008-08-01 sveikatos istorijoje gydytojo padarytas įraÅ¡as, kad jis sunkių fizinių darbų negali dirbti apie 6 mėnesius [b.l. 33] galėtų bÅ«ti vertinamas tik kaip vieno gydytojo subjektyvi nuomonė, tuo tarpu iÅ¡vadÄ dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų, bei darbingumo lygį nustato speciali tarnyba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro patvirtintu apraÅ¡u „Dėl darbingumo lygio nustatyto kriterijų apraÅ¡o ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“.

Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovo argumentu, kad nurodytu laikotarpiu jo sveikatos bÅ«klė nepasikeitė ir jis dėl sveikatos bÅ«klės, atminties ir dėmesio koncentracijos sutrikimų, negali dirbti fizinį ir protinį darbÄ visu pajėgumu. Teismo nurodytos aplinkybės dėl darbo rinkos situacijos svyravimų niekuo nepagrįstos. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas turi teisę vairuoti transporto priemones pati savaime nieko nekeičia, pagal IÅ¡vadÄ [b.l. 11] ieÅ¡kovas iÅ¡ viso gali dirbti tik negalios pobÅ«dį pritaikytoje darbo aplinkoje, esant darbingumo lygiui ne didesniam kaip 25 procentai, be to jis negali dirbti darbo susijusio su nuolatiniu sėdėjimu, tuo tarpu vairuotojo darbas bÅ«tų susijęs su nuolatiniu sėdėjimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodė, kad jis bandė registruotis darbo biržoje, tačiau nebuvo registruotas, nes turi įregistravęs Å«kininko Å«kį, tačiau dėl sveikatos bÅ«klės iÅ¡pardavė gyvulius ir negauna jokių pajamų. Kaip teisingai nurodyta pirmos instancijos teismo sprendime, negautomis pajamomis laikytina asmens faktiÅ¡kai negauta suma, atskaičius visus privalomus mokėti mokesčius. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pajamų bei socialinio draudimo mokesčių gavėjai pagal įstatymÄ yra valstybės ir socialinio draudimo biudžetai, o ne pats ieÅ¡kovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje V.

G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008). Kaip teisingai nurodė apeliantas apeliaciniame skunde, atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ paskaičiuotos 4414,50 Lt negautos pajamos per mėnesį, atskaičius mokesčius valstybei, tai matyti ir iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančios Ekspertų iÅ¡vados [b.l.177-179, t.1]. PraÅ¡omu laikotarpiu pasikeitė mokestiniai įstatymai, tiek reguliuojantys gyventojų, vykdančių individualiÄ darbinę veiklÄ , tiek valstybinio socialinio draudimo, ieÅ¡kovas pateikė pažymÄ [b.l. 126], kurioje paskaičiuoti minėti mokesčiai: už 2009 metų 4 mėnesius gyventojų pajamų mokestis 15 procentų ir tai sudarė 2277,19 Lt; privalomo sveikatos draudimo mokestis 9 procentai, tai sudarė 1366,31 Lt; socialinio draudimo mokestis 10 procentų- 1518,13 Lt. 2010 metai: gyventojų pajamų mokestis 5 procentų - 2277,19 Lt; privalomo sveikatos draudimo mokestis 9 procentai nuo ½ apmoketinamų pajamų – 2049,47 Lt; socialinio draudimo mokestis 28,5 procentų nuo ½ apmoketinamų pajamų – 6489,98 Lt; 2011 metai: gyventojų pajamų mokestis 5 procentai – 6072,51 Lt; privalomo sveikatos draudimo mokestis 9 procentai nuo ½ apmokestinamų pajamų – 4782,09 Lt; socialinio draudimo mokestis 28,5 procentai nuo ½ apmokestinamų pajamų – 12 334,77 Lt.

Pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 31 p. negautos pajamos nėra priskiriamos neapmokestinamomis pajamomis. Todėl pasikeitus mokestiniams įstatymams ir imant domėn, kad ieÅ¡kovui paskaičiuota mėnesinė negautų pajamų suma atskaičius mokesčius galiojant ankstesnėms įstatymų, reguliuojančių privalomų socialinio draudimo, gyventojų pajamų mokesčių redakcijoms, ieÅ¡kovas visgi turės pareigÄ iÅ¡ priteistos sumos sumokėti valstybei pagal specialius įstatymus priklausančius mokėti mokesčius.Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas nėra visiÅ¡kai nedarbingas, jam nustatytas 50% darbingumo lygis laikotarpiui nuo 2009 09 03 iki 2011 09 02, bei vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri formuojama ta linkme, kad dėl sveikatos sužalojimo žalÄ patyrusio asmens nuostoliai yra proporcingi netektai darbingumo daliai, taigi nagrinėjamu atveju, vertinant tai, kad ieÅ¡kovo darbingumo lygis yra 50 %, darytina iÅ¡vada, jog netektos pajamos bÅ«tent dėl netekto darbingumo sudaro lygiai pusę nuo aukščiau apskaičiuotos 76 512 Lt sumos, t.y. turi bÅ«ti atlyginami tokie nuostoliai, kiek ieÅ¡kovas neteko darbingumo, nepriklausomai nuo to, dirba jis ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-889/2003 ir kt.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovui už laikotarpį nuo 2009 09 03 iki 2011 09 02 priteistina 38 256 Lt Lt negautų pajamų (76 512 :

2) vienkartine iÅ¡moka.IÅ¡ atsakovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos už procesinių dokumentų iÅ¡siuntimÄ apeliacinėje instancijoje valstybės biudžetui [CPK 88 str.].Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ pakeisti ir priteistÄ ieÅ¡kovui T. K., (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, (duomenys neskelbtini) žalos atlyginimo sumÄ padidinti iki 38 256 Lt [trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis tÅ«kstančius du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus] negautų pajamų [suma nurodyta neatskaičius valstybei mokesčių].             Priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 9,95 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės biudžetui.

Teisėjai                                                    Asta Radzevičienė Andrius Ignotas                                                                              Vilija Mikuckienė                                                                                                                                                                                                  Â