2022-06-22 Nr. AB-16858-3-62-3-00967-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-534-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00967-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.2; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos Seimas) dėl sprendimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:

1) pakeisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2600-8805, kuriuo D. S. buvo 30 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų byloje dėl padarytos žalos ir nuostolių iš juridinio asmens akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Šiaulių banko valdymo organų narių priteisimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, bei nustatyti, kad D. S. yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų byloje dėl padarytos žalos ir nuostolių iš juridinio asmens AB Šiaulių banko valdymo organų narių priteisimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo;

2) pakeisti VGTPT 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (8.2 Mr) TPS-1175 ir nustatyti, kad D. S. yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų byloje dėl padarytos žalos ir nuostolių iš juridinio asmens AB Šiaulių banko valdymo organų narių priteisimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo;

3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 14 straipsnio 7 dalis ir kt. kurioje yra nustatyta, kad šiuo metu privatus fizinis asmuo tik vienoje byloje gali būti 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, bei, kad yra panaikinta anksčiau buvusi VGTPT teisė apskritai svarstyti individualius atvejus ir išimties tvarka suteikti teisinę pagalbą neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1–3 dalims, 6 straipsnio 1–2 dalims, 18 straipsniui, 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 4 daliai, 29 straipsnio 1–2 dalims, 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1–4 dalims, 110 straipsnio 1–2 dalims, 111 straipsnio 1–2 ir 4 dalims, 135 straipsnio 1 daliai, 138 straipsnio 3 daliai, 150 straipsniui, konstituciniam valdžių padalijimo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisingumo principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam proporcingumo principui, konstituciniam principui pacta sunt servanda, konstitucinio papročio principui, o pagal reguliavimo apimtį ir priėmimo tvarką – neprieštarauja teisinės valstybės principui, Konstitucijos viršenybės principui, Konstitucijos 1 dalies nuostatai.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui dėl VGTPT 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2600-8805 paduoti.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl VGTPT 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2600-8805 paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, jog VGTPT 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2600-8805 nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui D. S. nagrinėjant civilinę bylą dėl pareiškėjui padarytos žalos ir nuostolių iš juridinio asmens AB Šiaulių banko ir banko valdymo organų narių priteisimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo. Šiame sprendime nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi pareiškėjas 30 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines, administracines ir administracinių nusižengimų bylas, baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, nuo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, bei nuo išlaidų, susijusių su dalyvavimu konstitucinės justicijos byloje ir jos nagrinėjimu, taip pat nuo proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju) mokėjimo. Šiuo sprendimu aiškiai nustatyta tam tikra D. S. teisių ir pareigų apimtis, dėl kurio teisėtumo pareiškėjas teikia skundą ir prašo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Teismas pažymėjo, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo asmens valios. Įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus.

Teismas nurodė, kad šiuo atveju VGTPT sprendimas priimtas 2021 m. rugsėjo 16 d., todėl skundas administraciniam teismui galėjo būti pateiktas per 1 mėnesį nuo jo gavimo momento. Pareiškėjas pateikė SAMUS kurjerių tarnybos 2021 m. rugsėjo 20 d. išsiuntimo/gavimo faktą patvirtinantį dokumentą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. kovo 24 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl žalos ir nuostolių priteisimo bei, prašydamas atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, pateikė 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą. Teismas vertino, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjui ginčijamo VGTPT 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo turinys buvo žinomas daug anksčiau, tačiau su skundu į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2022 m. gegužės 2 d., t. y., akivaizdžiai praleidęs terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad esant tokiai išskirtinei situacijai ir siekiant neužkirsti jam kelio į teisminę pažeistų teisių gynybą, prašo atnaujinti terminą skundui dėl VGTPT sprendimo pakeitimo.

Teismas iš pareiškėjo prašymo nustatė, kad jis prašymą dėl termino atnaujinimo iš esmės argumentuoja tik teisminės pažeistų teisių gynybos aspektu, tačiau nepateikia jokių pagrįstų argumentų, dėl kokių objektyvių priežasčių praleido terminą skundui paduoti, t. y. nenurodo jokių aplinkybių, kurios sukliudė jam laiku kreiptis į teismą ir kurioms jis objektyviai būtų negalėjo daryti jokios įtakos.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo ginčijamame sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka, be to, iš LITEKO duomenų matyti, jog pareiškėjas yra asmuo, kuris itin aktyviai gina savo teises teismuose bei pats ruošia procesinius dokumentus daugybėje civilinių ir administracinių bylų, todėl atsižvelgdamas į nurodytus argumentus teismas sprendė, kad terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių ir nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių ar dėl žinių trūkumo, todėl nėra jokio įstatyminio pagrindo jį atnaujinti. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl VGTPT 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo paduoti ir šią skundo dalį atsisakė priimti.

Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo pakeisti VGTPT 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (8.2 Mr) TPS-1175 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies apmokėjimo“, kuris priimtas atsakant į pareiškėjo 2022 m. kovo 28 d. gautą prašymą, kuriame jis prašė išanalizuoti, gal yra galimybė ir antrojoje pareiškėjui paskirtoje civilinėje byloje Nr. e2-1930-432/2022 dėl padarytos žalos ir nuostolių iš juridinio asmens AB Šiaulių bankas valdymo organų narių priteisimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo atleisti jį 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, nurodė, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl ginčų su valstybinio administravimo subjektais, kurių išsprendimas sukelia pasekmes asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose.

Teismas nustatė, kad iš pareiškėjo skundo turinio galima suprasti, tą pripažįsta ir pats pareiškėjas, jog VGTPT 2022 m. balandžio 1 d. sprendimas yra tiesiogiai susijęs su VGTPT 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu, todėl reikalavimas jį pakeisti yra išvestinis, kadangi teisines pasekmes pareiškėjui sukelia tik 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimas. Kadangi pareiškėjas praleido terminą ginčyti VGTPT 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą, o prašymas atnaujinti terminą skundui dėl šio sprendimo pakeitimo paduoti netenkintas ir šią skundo dalį atsisakyta priimti, galiojant VGTPT 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimui, ginčas dėl VGTPT 2022 m. balandžio 1 d. rašto Nr. (8.2 Mr) TPS-1175, kuriame aptarta galimybė keisti VGTPT 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą, yra beprasmis, kadangi teismas pareiškėjo teisių apginti negalėtų net ir skundo tenkinimo atveju, nes jo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje situacijoje ginčas dėl VGTPT 2022 m. balandžio 1 d. sprendimo nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), kadangi šio akto teisėtumo vertinimas turi prasmę tik vertinant sistemiškai kartu su pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančiu VGTPT 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu, kuris yra galiojantis ir nekvestionuotinas dėl praleisto termino jį ginčyti teisme.

III. Pareiškėjas D. S. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jis su ieškiniais kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą ir prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau teismas jo prašymų netenkino ir ieškinių nepriėmė. Pažymi, kadangi pagal VGTPT 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2600-8805 pareiškėjas civilinėje byloje buvo tik 30 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su prašymu 2022 m. kovo 25 d. jis dar kartą kreipėsi į VGTPT prašydamas išanalizuoti, gal yra galimybė ir antrojoje byloje dėl padarytos žalos ir nuostolių iš juridinio asmens AB Šiaulių banko valdymo organų narių priteisimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo – atleisti D. S. 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 1 d. elektroniniu paštu gavo VGTPT atsakymą (sprendimą) Nr. (8.2 Mr) TPS-1175, kuriame nurodyta, kad pagal dabar galiojantį ir Seimo pakeistą nustatytą teisinį reguliavimą, nei Įstatymo, nei Aprašo, nei kitų teisės aktų nuostatos nesuteikia išimtinės teisės VGTPT suteikti antrinę teisinę pagalbą valstybei garantuojant ir apmokant didesnę antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, kai pareiškėjui yra teikiama antrinė teisinė pagalba vienoje byloje. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjui Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nustačius imperatyvų reikalavimą, kad tik vienoje ir pirmojoje civilinėje byloje privačiam fiziniam asmeniui yra kompensuojama 100 procentų žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų bei panaikinus ir anksčiau Įstatyme buvusią VGTPT teisę išimties tvarka suteikti tokią teisinę pagalbą, yra suvaržyta asmens teisė kreiptis į teismą, tuo pačiu suvaržyta teismo teisė vykdyti teisingumą, dėl to yra pažeistos asmens prigimtinės ir pagrindinės teisės ir laisvės bei teisė į tinkamą teismo procesą.

Pareiškėjas nurodo, kad esant tokiai išskirtinei situacijai ir siekiant neužkirsti jam kelio į teisminę pažeistų teisių gynybą, prašė teismo atnaujinti terminą skundui dėl VGTPT 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2600-8805 paduoti.

Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju yra / egzistavo išskirtinė aplinkybė, iš dalies visiškai nepriklausanti ir nuo paties pareiškėjo, t. y., kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo mėn. ir balandžio mėn. netgi du kartus paeiliui atsisakė atleisti pareiškėją nuo likusios žyminio mokesčio sumos, kuri yra 70 procentų, kurios nepadengia VGTPT 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. (8.2Mr)TP21-T-2600-8805, todėl terminas paduoti skundą dėl VGTPT 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo, kad pareiškėjas jau civilinėje byloje galėtų inicijuoti ir pradėti civilinį procesą bei būtų priimtas jo ieškinys nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme, atnaujintinas.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo skundą net nenustatęs termino skundo trūkumams pašalinti, taip pat nepagrįstai nesvarstė kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų. Nors terminas skundui dėl VGTPT 2022 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. (8.2 Mr) TPS-1175 pakeitimo paduoti nepraleistas, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl visiškai nežinomų priežasčių atsisakė priimti nagrinėti ir šį skundo reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad reikalavimas panaikinti VGTPT 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą yra išvestinis, kadangi teisines pasekmes pareiškėjui sukelia VGTPT 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimas, todėl netenkinus prašymo atnaujinti terminą skundui dėl šio sprendimo pakeitimo paduoti ir atsisakius priimti šią skundo dalį, atsisakė priimti ir skundo reikalavimą dėl VGTPT 2022 m. balandžio 1 d. sprendimo pakeitimo, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas remiasi ir cituoja teismų praktiką senaties termino klausimu bei teigia, kad dėl materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimo, pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta, skundo priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti dėl to, kad praleistas jo padavimo terminas ir šis terminas neatnaujintinas bei pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas terminą skundui dėl VGTPT 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo pakeitimo paduoti praleido ne dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą netenkino ir šią skundo dalį atsisakė priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Taip pat nustatęs, kad pareiškėjo skundžiamas VGTPT 2022 m. balandžio 1 d. sprendimas yra susijęs su VGTPT 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu, kuris pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, o atsisakius priimti skundo reikalavimą dėl pastarojo sprendimo pakeitimo ir galiojant šiam sprendimui, ginčas dėl 2022 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. (8.2 Mr) TPS-1175, kuriame aptarta galimybė keisti VGTPT 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą, pakeitimo yra beprasmis, nes teismas pareiškėjo teisių apginti negalėtų net ir skundo tenkinimo atveju, ir šią skundo dalį atsisakė priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016, ir kt.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. <...> (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą skundui dėl VGTPT 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo pakeitimo paduoti grindžia tuo, kad bendrosios kompetencijos teismas neatleido jo nuo žyminio mokesčio mokėjimo dalies paduodant ieškinius teismui, todėl šiuo atveju yra / egzistavo išskirtinė aplinkybė, iš dalies visiškai nepriklausanti ir nuo paties pareiškėjo valios.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VGTPT 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2600-8805 nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui D. S. nagrinėjant civilinę bylą dėl padarytos žalos ir nuostolių iš juridinio asmens AB Šiaulių banko ir banko valdymo organų narių priteisimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo.

Šis VGTPT sprendimas pareiškėjui išsiųstas per SAMUS kurjerių tarnybą, išsiuntimo/įteikimo žyma – 2021 m. rugsėjo 20 d.

Nors pareiškėjas nenurodė, kada jam buvo įteiktas skundžiamas VGTPT 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimas, tačiau, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės nepaneigė ir pareiškėjas, kad skundžiamą sprendimą jis gavo, o kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu, šį sprendimą pateikė prašydamas atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies paduodant ieškinį teismui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skunde teismui bei atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad akivaizdu, jog pareiškėjas praleido teisės aktų nustatytą vieno mėnesio terminą skundui dėl VGTPT 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo paduoti. Šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjas.

Vertindama pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022; kt.). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013; 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai yra siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad terminą skundui dėl VGTPT 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo paduoti pareiškėjos praleido ne dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo neatnaujino.

Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pareiškėjo ieškinį atsisakė priimti bendrosios kompetencijos teismas, dėl to jis praleido terminą skundui paduoti, pati savaime negali būti pagrindu atnaujinti terminą skundui paduoti, o pareiškėjas priežasčių, kurios, gavus VGTPT 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą, jam sutrukdė kreiptis į teismą su skundu, nenurodė. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Įstatymo konstitucingumo, taip pat kitos aplinkybės, susijusios su asmens teise kreiptis į teismą, šiuo atveju nėra reikšmingos bei nesudaro pagrindo atnaujinti terminą skundui dėl VGTPT 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo paduoti. Kitų objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių jis praleido terminą skundui dėl VGTPT 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo paduoti, pareiškėjas nenurodė, jų nenustatė ir teismas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos skundo padavimo termino praleidimo aplinkybės nelaikytinos objektyviomis, pagrįstomis ir pateisinančiomis skundo padavimo termino praleidimą, kadangi jos priklausė nuo pareiškėjo valios ir susidariusioje situacijoje pasirinkto elgesio modelio. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl VGTPT 2121 m. rugsėjo 16 d. sprendimo pakeitimo paduoti ir atsisakė priimti šį pareiškėjo skundo reikalavimą.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakytas priimti ir pareiškėjo skundo reikalavimas pakeisti VGTPT 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2600-8805, bei nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo (ne)suinteresuotumą byloje ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Minėta, kad pareiškėjas skunde prašė panaikinti VGTPT 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2600-8805, kuris priimtas atsakant į pareiškėjo 2022 m. kovo 25 d. prašymą, kuriame jis prašė išanalizuoti, gal yra galimybė ir antrojoje D. S. paskirtoje byloje – civilinėje byloje Nr. e2-1930-432/2022 dėl padarytos žalos ir nuostolių iš juridinio asmens AB Šiaulių banko valdymo organų narių priteisimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo – atleisti jį 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Šiame sprendime VGTPT informavo pareiškėją, kad patikrinusi dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“ esančius duomenis, nustatė, jog šiuo metu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba teikiama pagal VGTPT 2022 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. (8.2Mr)TP-22-T-755-2661 dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-962-656/2022 apskundimo ir nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-962-656/2022 apeliacinės instancijos teisme, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Paaiškino Įstatymo nuostatas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu ir sprendimų priėmimu, pažymėjo, kad nei Įstatymo, nei Aprašo, nei kitų teisės aktų nuostatos nesuteikia išimtinės teisės VGTPT suteikti antrinę teisinę pagalbą valstybei garantuojant ir apmokant didesnę antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, kai pareiškėjui yra teikiama antrinė teisinė pagalba vienoje byloje. VGTPT taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog VGTPT 2022 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. (8.2Mr)TP-22-T-755-2661 šiuo metu yra galiojantis, pareiškėjas nėra pateikęs prašymo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal minėtą VGTPT sprendimą, VGTPT neturi teisinio pagrindo pakeisti 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu numatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį. Sprendime išaiškinta jo apskundimo tvarka.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjo skundžiamas VGTPT 2022 m. balandžio 1 d. sprendimas yra susijęs su VGTPT 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu, kuris pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, o atsisakius priimti skundo reikalavimą dėl pastarojo sprendimo pakeitimo ir galiojant šiam sprendimui, ginčas dėl 2022 m. balandžio 1 d. sprendimo pakeitimo yra beprasmis, nes teismas pareiškėjo teisių apginti negalėtų net ir skundo tenkinimo atveju, ir šią skundo dalį atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas atsisakymo pagrindas, kuriuo remiasi pirmosios instancijos teismas, aiškinamas taip, jog kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-261/2022; kt.).

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčijamo VGTPT 2022 m. balandžio 1 d. sprendimo turinį bei pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skundžiamas VGTPT 2022 m. balandžio 1 d. sprendimas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal bendrą taisyklę, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, jog asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, kad skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016). Taigi skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti tik tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-361-442/2021).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus pareiškėjo skundo turinį, skundžiamą VGTPT 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą, kuris priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2022 m. kovo 25 d. prašymą, nagrinėjamoje byloje skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad skundžiamas sprendimas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. nėra akivaizdu, jog nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Todėl šiuo atveju aplinkybė, ar pareiškėjo skundžiamas VGTPT 2022 m. balandžio 1 d. sprendimas sukelia pareiškėjo nurodomas teisines pasekmes, gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas jo teisių pažeidimas.

Aplinkybė, kad pareiškėjas skunde galbūt netinkamai suformulavo skundo reikalavimą, prašydamas pakeisti VGTPT 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą ir nustatyti, jog D. S. yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų byloje dėl padarytos žalos ir nuostolių iš juridinio asmens AB Šiaulių banko valdymo organų narių priteisimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, savaime nesudaro pagrindo atsisakyti priimti šį skundo reikalavimą. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas. Taigi teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, turi nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas netinkamai suformulavo skundo dalyką, kiek tai susiję su VGTPT 2022 m. balandžio 1 d. sprendimu, turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti ir pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundo dalyką, o ne atsisakyti priimti aptariamą skundo dalį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje sprendė, jog pareiškėjo skundžiamas VGTPT 2022 m. balandžio 1 d. sprendimas nesukelia jam jokių teisinių pasekmių ir nepažeidžia jo teisių ar įstatymų saugomų interesų, todėl nepagrįstai atsisakė priimti šį skundo reikalavimą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą pakeisti VGTPT 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą, naikinama ir skundo priėmimo klausimas šioje dalyje grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nutarties dalį, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjo D. S. skundą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. (8.2 Mr) TPS-1175 pakeitimo, panaikinti ir šioje dalyje pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė