bfca38af-2b71-4d02-88b5-61e211a3fcb0 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1675-302/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00429-2018-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 6 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės I. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria netenkintas praÅ¡ymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ ieÅ¡kinį atsakovams A.

V., R. V., I. R. ir A. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Ir vėl“, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 19 d. preliminariu sprendimu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Medicinos bankas“ ieškinį tenkino visiškai:

1) priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų A. V., R. V., I. R. ir A. R. ieÅ¡kovei UAB „Medicinos bankas“ 200 000 Eur negrÄ Å¾into kredito ir 5 proc. dydžio įstatymines kompensavimo funkcijÄ atliekančias metines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo visos priteistos sumos (200 000 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 13 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo;

2) priteisė ieškovei iš atsakovų A. V., R. V., I. R. ir A. R. po 319 Eur žyminio mokesčio.

2. Atsakovė R. V. pateikė prieÅ¡taravimus, prašė panaikinti preliminarų sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti.

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 3 d. sprendimu 2018 m. kovo 19 d. Vilniaus apygardos teismo preliminarų sprendimÄ palikto nepakeistÄ .

4. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovė I. R. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o įtraukti trečiuoju asmeniu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybÄ , panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. preliminarų sprendimÄ ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimÄ bei atmesti ieÅ¡kinį ir atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat, sumokėjusi 50 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , atsakovė prašė atleisti jÄ nuo likusio žyminio mokesčio dalies, t. y. 2 375 Eur, mokėjimo.

Atsakovė nurodė, kad jai yra 75 metai, o jos vienintelės pajamos yra gaunama senatvės pensija, todėl sumokėti 2 475 Eur dydžio žyminį mokestį ji nėra pajėgi, juo labiau, kad gaunamos pajamos yra skiriamos ne tik, jai, tačiau ir padėti vaikų šeimoms. Apeliantės teigimu, ji niekada nebus pajėgi sumokėti tokį didelį žyminį mokestį, todėl, neatleidus jos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, būtų užkirstas kelias jai ginti savo pažeistas teises bei teisėtus interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nustatė atsakovei I. R. terminÄ iki 2018 m. rugsėjo 11 d. apeliacinio skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti – primokėti trÅ«kstamÄ 1 188 Eur žyminio mokesčio dalį.

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl žyminio mokesčio dydžio, turi bÅ«ti pripažinta apeliantės pareiga už apeliacinį skundÄ sumokėti tokio paties dydžio žyminį mokestį, koks mokėtinas už ieÅ¡kinį, paduodamÄ dokumentinio proceso tvarka. Pagal bylos duomenis matyti, kad ieÅ¡kinio suma – 200 000 Eur, sumokėtas žyminis mokestis už ieÅ¡kinį – 1 238 Eur, galutiniu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, atsakovė apeliaciniu skundu skundžia visÄ galutinį teismo sprendimÄ , todėl nagrinėjamu atveju už apeliacinį skundÄ mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1 238 Eur.

7. Teismas nustatė, kad grįsdama savo sunkiÄ finansinę padėtį, atsakovė pateikė Å¡iuos raÅ¡ytinius įrodymus: pensininko pažymėjimo nuoraÅ¡Ä , banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o nuoraÅ¡Ä , duomenų apie gaunamÄ senatvės pensijÄ nuoraÅ¡Ä . Teismo vertinimu, atsakovės pateikti duomenys yra fragmentiÅ¡ki bei mažai informatyvÅ«s, todėl yra nepakankami tikrosios atsakovės finansinės padėties nustatymui. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė teismui duomenų iÅ¡ registrų apie jos vardu registruotÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ bei kitų jos turtinę padėtį įrodančių dokumentų.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovės atsakovams pateiktas reikalavimas dėl 200 000 Eur negražinto kredito likučio kildinamas iÅ¡ atsakovų prievolių pagal laidavimo sutartis. Atsakovė I. R. 2008 m. liepos 31 d. laidavimo sutarties, kuri 2010 m. balandžio 16 d. papildomu susitarimu Nr. 1 buvo iÅ¡dėstyta nauja redakcija, 3.2. punkte įsipareigojo atsakyti ieÅ¡kovei ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas UAB „Ir vėl“ – už visų prievolių (įskaitant paskolos, nesumokėtų palÅ«kanų, delspinigių ir kitų patirtų iÅ¡laidų), atsirandančių iÅ¡ kredito sutarties, įvykdymÄ .

Teismo nuomone, aplinkybė, kad atsakovė (apeliantė) prisiėmė tokio dydžio įsipareigojimus, rodo, jog tuo metu atsakovės finansinė situacija buvo gera, o tai suteikia pagrindÄ abejonėms dėl dabartinės, jos teigimu, itin sunkios finansinės padėties. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Atsakovė I. R. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir praÅ¡ymÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies (1 188 Eur) mokėjimo.

Su atskiruoju skundu pateikia naujų raÅ¡ytinių įrodymų. Nurodo Å¡iuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus: 9.1 Netenkinus atsakovės praÅ¡ymo atleisti jÄ nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo, bÅ«tų dirbtinai suvaržoma atsakovės teisė į teisminę gynybÄ . Atsakovė iÅ¡ esmės bÅ«tų eliminuota iÅ¡ teismo proceso, kadangi bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ji apskritai nedalyvavo, o dabar jai net nėra leidžiama apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . 9.2 Atsakovės finansinė situacija yra itin bloga, vienintelės jos pajamos yra senatvės pensija, o mokėtinÄ Å¾yminio mokesčio suma yra itin didelė.

Atsakovės gaunama senatvės pensija yra minimali, be to, atsakovė savo gaunamas pajamas skiria ne tik sau, bet ir padeda vaikų Å¡eimoms. Taip pat bÅ«tina nuolat skirti pinigų vaistams bei medikamentams, nes atsakovė dėl savo amžiaus ir patiriamo streso turi sveikatos problemų. 9.3 Pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ nutartį priėmė neįvertinęs įrodymų visumos, teismas rėmėsi pavieniais įrodymais. Teismo reikalavimas pateikti Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä vertintinas kaip perteklinis, kadangi su atsakovės prieÅ¡taravimais teismui buvo pateikta informacija, kad abiejų atsakovių visas nekilnojamasis turtas yra įkeistas bankui.

10. IeÅ¡kovė UAB „Medicinos bankas“ atsiliepime į atsakovės atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 10.1 Atsižvelgiant į žyminio mokesčio paskirtį, asmuo nuo žyminio mokesčio mokėjimo gali bÅ«ti atleistas tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai neabejotinai pagrindžia, jog neturi galimybės jį sumokėti. Å iuo atveju atsakovės pateikti dokumentai nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovė tikrai nėra pajėgi sumokėti žyminį mokestį. 10.2 Atsakovės su atskiruoju skundu pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad atsakovei Å¡iuo metu priklauso net du gyvenamosios paskirties bÅ«stai.

Vien ta aplinkybė, kad turtas yra įkeistas bankui, neatima iÅ¡ atsakovės galimybės vienÄ iÅ¡ gyvenamosios paskirties bÅ«stų nuomoti, pritaikyti kitai veiklai ir iÅ¡ to gauti pajamas. Atsakovė taip pat ilgus metus buvo BUAB „Ir vėl“ akcininkė, per ilgesnį nei 20 metų laikotarpį atsakovė turėjo iÅ¡ bendrovės gauti ženklias pajamas. SÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ vienos kredito įstaigos, nepateikiant jokios informacijos apie kitose kredito įstaigose turimas sÄ skaitas, negali patvirtinti sunkios atsakovės finansinės situacijos.

Be to, atsakovė vykstančioje civilinėje byloje nesinaudoja valstybės garantuojama teisine pagalba, kuri skirta nepasiturintiems asmenims, o naudojasi advokato paslaugomis, tai taip pat kelia abejonių dėl neva itin sunkios atsakovės finansinės padėties. 10.3 Teikdama apeliacinį skundÄ , atsakovė siekia ne realios savo tariamai pažeistų teisių gynybos, o nori vilkinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimo įsiteisėjimÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykÄ sudaro Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria netenkintas praÅ¡ymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl naujų raÅ¡ytinių įrodymų 13. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenis apie jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ .

14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos iÅ¡nagrinėjimas, siekiant nustatyti materialiÄ tiesÄ byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

15. Nors su atskiruoju skundu teikiami raÅ¡ytiniai įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti ir pirmosios instancijos teismui, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės teikiami raÅ¡ytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu dėl galimybės atsakovę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir gali turėti reikÅ¡mės teisingam klausimo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies iÅ¡sprendimui, be to, ieÅ¡kovei jie yra žinomi (ieÅ¡kovė dėl jų reikÅ¡mės sprendžiamam klausimui pasisakė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ), jie prijungtini prie bylos ir vertintini visų į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų kontekste.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo 16. Teisė kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apgintos pažeistos teisės negali bÅ«ti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodÄ teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentruotumo principus, įstatymai nustato konkrečiÄ teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimo tvarkÄ ir sÄ lygas.

17. Viena iÅ¡ teisės į teisminę gynybÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). Teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių vieÅ¡ajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiÅ¡kimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimÄ ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiÅ¡kiai nepagrįstų pareiÅ¡kimų (ieÅ¡kinių, skundų); padengti tam tikrÄ valstybės iÅ¡laidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti Å¡alis ieÅ¡koti taikių ginčų sprendimo bÅ«dų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1165-241/2015; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-35-464/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).

18. Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali bÅ«ti jo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiÅ¡kai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ . Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiÅ¡kiamÄ procesinį praÅ¡ymÄ mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę praÅ¡yti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis).

Atitinkamai, vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vienÄ iÅ¡ nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo iÅ¡imčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingÄ pusiausvyrÄ tarp Å¡ių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti keliÄ nesÄ Å¾iningiems bandymams iÅ¡vengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės.

19. Asmuo gali bÅ«ti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, jeigu pateikiami jo sunkiÄ turtinę padėtį įrodantys dokumentai, dėl ko jis negali sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Ä®statymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sÄ raÅ¡o aplinkybių, į kurias,vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tent pats teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juo pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokio praÅ¡ymo patenkinimui.

20. Teismų praktikoje pripažįstama, kad apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iÅ¡ jo ir jo sutuoktinio turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sÄ skaitose, kitimo, taip pat darbo užmokesčių, dividendų ir kitokio pobÅ«džio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus. Turtinę asmens padėtį atskleidžia Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VÄ® „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-679/2009; 2010 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010; 2012 m. kovo 1 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-201/2012 ir kt.). Pažymėtina, kad pareiga įrodyti praÅ¡ymo pagrįstumÄ tenka jį pateikusiam asmeniui.

21. Nagrinėjamu atveju atsakovė, siekdama pagrįsti sunkiÄ savo finansinę padėtį, teismui pateikė Å¡iuos raÅ¡ytinius įrodymus: pensininko pažymėjimo nuoraÅ¡Ä , banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o nuoraÅ¡Ä , duomenų apie gaunamÄ senatvės pensijÄ nuoraÅ¡Ä ir Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä .

22. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie visose mokėjimo įstaigų (bankų) sÄ skaitose esamus (arba nesamus) piniginių lėšų likučius, Å¡ių lėšų srautus ir jų naudojimÄ , o apeliantės pateiktas banko sÄ skaitos už vienÄ mėnesį iÅ¡raÅ¡as nėra informatyvus. Taip pat nepateikti ir duomenys apie apeliantės sutuoktiniui nuosavybės teise priklausantį registruojamÄ jį turtÄ (nekilnojamÄ jį turtÄ , transporto priemones), pinigines lėšas, esančias jos banko sÄ skaitose, gaunamas pajamas, socialines iÅ¡mokas, paÅ¡alpas, kurie taip pat leistų visapusiÅ¡kai įvertinti bendrÄ Å¡eimos mokumo situacijÄ .

23. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantis (duomenys neskelbtini). Vien ta aplinkybė, kad minėtas nekilnojamasis turtas įkeistas kreditoriams, neatima galimybės iÅ¡ atsakovės naudotis Å¡iuo turtu ir gauti iÅ¡ jo pajamas. Be to, atsakovė ilgÄ laikotarpį buvo BUAB „Ir vėl“ akcininkė, kuriai priklausė 3 413 akcijų iÅ¡ 3 840. BUAB „Ir vėl“ iÅ¡ banko gavo net 952 849,86 Eur kreditÄ , o tai leidžia daryti, jog įmonė užsiėmė stambiu verslu. Tikėtina, kad atsakovė, bÅ«dama tokios bendrovės pagrindine akcininke buvo finansiÅ¡kai pajėgi susitaupyti.

24. Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad atsakovė naudojasi mokamomis advokato paslaugomis, o tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, papildomai patvirtina iÅ¡vadÄ , kad atsakovės finansinė padėtis nėra tokia sunki, jog ji negalėtų sumokėti 1 188 Eur žyminio mokesčio. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog Å¡alis nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo per advokatÄ , leidžia manyti, jog jo turtinė padėtis nėra itin sunki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2352/2011; 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-464/2018 ir kt.).

25. Ä®vertinus apeliantės turtinę padėtį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantės turtinės padėties komplikuotumas ir jos finansinis nepajėgumas sumokėti žyminį mokestį objektyviai nėra nustatytas. Vien tai, kad atsakovė yra pensininkė, nesuteikia pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovo finansinė situacija yra tokia sunki, kad ji negalėtų sumokėti už apeliacinį skundÄ mokėtinÄ Å¾yminį mokestį (CPK 178 str.).

26. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad skundžiama nutartimi buvo užkirsta apeliantės teisė į teisminę gynybÄ . Minėta, kad teisminės gynybos prieinamumo principas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du, nes teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo netenkintas apeliantės praÅ¡ymas atleisti jÄ nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, negali bÅ«ti vertinama kaip savaime užkertanti keliÄ Ä¯gyvendinti teisę į teisminę gynybÄ . Dėl bylos procesinės baigties 27. Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti apeliantės paÅ¡ymÄ atleisti jÄ nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, todėl atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartis paliktina nepakeista.

28. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas apeliacinio skundo trÅ«kumams iÅ¡taisyti jau yra pasibaigęs, nustatytinas naujas terminas apeliacinio skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti – sumokėti už apeliacinį skundÄ 1 188 Eur žyminį mokestį. Atsakovei iÅ¡aiÅ¡kintina, kad įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimÄ turi bÅ«ti pateikiami pirmosios instancijos teismui. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu, n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nustatyti atsakovei I. R. terminÄ iki 2018 m. gruodžio 20 d. (imtinai) sumokėti 1 188 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ ir pateikti Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus, prieÅ¡ingu atveju, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui. Teisėja Romualda Janovičienė