2024-12-18 Nr. AB-18362-3-61-3-02178-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1245-442/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02178-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 33

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ivetos Pelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Trustcom Financial“, atstovaujamo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Avere“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Trustcom Financial“, atstovaujamo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Avere“ skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Trustcom Financial“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) direktoriaus 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. 04/6-3-3-3382 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pareiškėjui paskirta 127 550 Eur dydžio piniginė bauda; 2) perduoti FNTT pareiškėjui skirtos baudos apskaičiavimo klausimą nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad FNTT 2020 m. gegužės 19 d.–2020 m. liepos 21 d. atliko pareiškėjo buvusios elektroninių pinigų įstaigos veiklos patikrinimą tam, kad nustatytų, ar pareiškėjas nepažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų ir tinkamai vykdė bei vykdo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir PPTFPĮ) pažeidimų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) 2021 m. sausio 4 d. išvada Nr. 04/6-2-6-54 1) pripažino, kad pareiškėjas pažeidė PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalies, 12 dalies, 15-18 dalių, 11 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies, 17 straipsnio 1-2 dalių, 22 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio 2 dalies reikalavimus; 2) pasiūlė už šios išvados rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą pareiškėjui skirti 127 550 Eur piniginę baudą. FNTT direktorius 2021 m. sausio 7 d. priėmė sprendimą Nr. V-3 (toliau – ir 2021 m. sausio 7 d. sprendimas), kuriuo nusprendė skirti pareiškėjui 127 550 Eur piniginę baudą. Pareiškėjas nesutiko su 2021 m. sausio 7 d. sprendimo dalimi, kuria paskirta 127 550 Eur dydžio piniginė bauda ir sprendimą apskundė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2117-331/2021 atmetė pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. vasario 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-209-756/2022 panaikino FNTT direktoriaus 2021 m. sausio 7 d. sprendimo dalį dėl paskirtos baudos ir perdavė šį klausimą FNTT nagrinėti iš naujo. Vykdydamas LVAT sprendimą, FNTT direktorius priėmė 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 04/6-3-3-3382, kuriuo išdėstė 2021 m. sausio 7 d. sprendimo 1 punktą nauja redakcija.

3. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamo Sprendimo dalimi, kuria pareiškėjui paskirta 127 550 Eur dydžio piniginė bauda, kuri yra identiška baudai, kuri buvo skirta 2021 m. sausio 7 d. sprendimu.

4. Pareiškėjas nurodo, kad LVAT sprendimu FNTT 2021 m. sausio 7 d. sprendimas buvo panaikintas būtent dėl to, kad jis buvo priimtas vadovaujantis teisės aktu, kuris sprendimo priėmimo metu nebuvo paskelbtas teisės aktų registre, todėl negaliojo.

5. FNTT, skirdama baudą, turėjo priimti naują sprendimą. Pasak pareiškėjo, skundžiamame Sprendime baudos skyrimas pareiškėjui suformuluotas ne kaip poveikio priemonės skyrimas iš naujo, tačiau kaip anksčiau paskirtos baudos pakeitimas.

6. FNTT direktorius, priimdamas Sprendimą, sukūrė absoliučiai paradoksalią situaciją, kuomet baudą pareiškėjui paskyrė pakeisdama negaliojančio 2021 m. sausio 7 d. sprendimo vieną iš punktų, ir tuo pačiu ginčijamame Sprendime išdėstė analogiškas kaip ir 2021 m. sausio 7 d. sprendime nuostatas dėl paskirtos baudos sumokėjimo tvarkos. Taip pat ir 2022 m. balandžio 14 d. Komisijos išvados dėl baudos dydžio yra analogiškos 2021 m. sausio 4 d. Komisijos išvadai, nors Sprendime Komisija nurodė, kad ji iš naujo išnagrinėjo ir įvertino Bendrovės patikrinimo medžiagą. Taigi, sistemiškai įvertinus skundžiamą Sprendimą ir 2021 m. sausio 7 d. sprendimą, susidaro teisinė situacija, kad bauda pareiškėjui paskirta LVAT pripažintu negaliojančiu 2021 m. sausio 7 d. sprendimu.

7. FNTT, spręsdama baudos skyrimo už pažeidimus klausimą pareiškėjui, privalėjo taikyti iki tokių pažeidimų padarymo ir jų darymo metu galiojusias teisės normas, tačiau ne teisės normas, kurios nurodytu metu negaliojo.

8. Komisija, pareiškėjo manymu, netinkamai pritaikė PPTFPĮ 37 straipsnio 2 dalies nuostatas, apskaičiuodama baudos dydį. Komisija nepagrįstai ir netinkamai įvertino tam tikras aplinkybes, susijusias su nustatytais PPTFPĮ pažeidimais, neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir įrodymus. Bauda tam tikrais atvejais pagrįstai galėjo būti mažinama ne 5–20 proc., o didesniu dydžiu.

9. Finansų įstaigos atliktas PPTFPĮ pažeidimas, atitinkantis PPTFPĮ 34 straipsnyje nurodytą šiurkštaus ir sistemingo pažeidimo apibrėžimą, yra laikomas kvalifikuojančiu požymiu, sąlygojančiu didesnės baudos finansų įstaigai taikymą pagal PPTFPĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Kadangi už šiurkštų ir sistemingą pažeidimą įstatyme jau savaime numatyta didelė bauda (didesnė nei nesant tokio pažeidimo pagal 39 str. 1 d. 1 p.), todėl papildomai ją dar didinti už pažeidimo sunkumą, pasak pareiškėjo, yra nepagrįsta, neteisėta ir neproporcinga. Priešingu atveju, be to, kad taikoma bauda yra didesnė už įprastą dėl pažeidimų pobūdžio (t. y. taikoma 39 str. 1 d. 2 p. numatyta bauda, o ne 39 str. 1 d. 1 p. numatyta bauda), ir dar jeigu šiuo konkrečiu atveju bauda dar kartą yra didinama dėl pažeidimų sunkumo ir trukmės – tai reiškia, kad baudžiama už tą patį pažeidimą du kartus. Komisija išvadoje į pareiškėjo argumentus atsižvelgė labai ribotai: sutiko tik su tuo, kad PPTFPĮ 22 straipsnio 1 dalies pažeidimas laikytinas tik formaliu, ir jog dėl Komisijos nustatytų aplinkybių dėl pareiškėjo vedamo įtartinų operacijų ir sandorių registracijos žurnalo galėtų būti taikomos ne PPTFPĮ 19 straipsnio 1 dalies, o 17 straipsnio nuostatos, tačiau daugiau į jokius pareiškėjo argumentus nebuvo atsižvelgta.

10. Komisija nenustatė, kad pareiškėjas dėl įvardijamų pažeidimų gavo papildomų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengė nuostolių ar padarė žalą, bei nenustatė, kad pažeidimai padaryti tyčia, o tai, pareiškėjo manymu, turėtų būti pagrindas mažinti baudą. Priešingu atveju, šios aplinkybės gali būti visais atvejais vertinamos tik kaip sunkinančios pareiškėjo padėtį (t. y. bauda didinama, jei nustatoma, kad finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas gavo finansinės naudos, padarė žalą, veikė tyčia ir pan., bet bauda nemažinama, jeigu šios aplinkybės nenustatomos).Tačiau PPTFPĮ šie kriterijai nėra įvardinti kaip tik sunkinantys ar tik lengvinantys subjekto padėtį, kas reiškia, kad, įvertinus faktines aplinkybes, jie gali būti pagrindu tiek didinti baudą, tiek ir mažinti (ir šiuo atveju buvo pagrindas baudą mažinti).

11. Komisija, atsižvelgdama į Bendrovės bendrąsias metines pajamas, sprendė, kad taikoma poveikio priemonė neturi užkirsti galimybės Bendrovei investuoti į veiklos tobulinimą, todėl iš gautos baudos atėmė 20 proc. bazinio baudos dydžio sumą. Pareiškėjas vertino, kad šiuo atveju tik 20 proc. bazinio baudos dydžio sumos atėmimas neužtikrina Komisijos nurodomo tikslo pasiekimo. Skundžiamu Sprendimu paskirta bauda sudaro net 13,75 proc. nuo pareiškėjo 2019 m. bendrųjų metinių pajamų (927 436,80 Eur), kas, palyginus su kitoms tikrintoms įstaigoms skirtomis poveikio priemonėmis, ženkliai tokių priemonių dydžio neatitinka ir kartu neabejotinai užkerta galimybes pareiškėjui investuoti didesnę sumą į veiklos tobulinimą nei tuo atveju, jeigu taikyta bauda būtų mažesnė ir proporcingesnė.

12. Komisija laikė reikšminga aplinkybę, kad anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus, ir todėl iš gautos baudos atėmė 20 proc. bazinio baudos dydžio sumą. Pareiškėjo nuomone, būtent ši aplinkybė yra itin reikšminga, kurios pagrindu bauda galėjo ir turėjo būti mažinama daugiau nei 20 proc., tačiau Sprendime visiškai nėra jokio pagrindimo, kodėl taikytas būtent toks – 20 proc. baudos mažinimo dydis ir taikyta bauda būtų mažesnė.

13. Komisija nusprendė baudos nei didinti, nei mažinti. Tokiu atveju šio kriterijaus įtvirtinimas įstatyme tampa betikslis, kai nors priežiūros institucija ir nustato aplinkybes ir išvadas, dėl kurių bauda galėtų būti mažinama, tačiau baudos vis tiek nemažina. Įstatymo leidėjas ne veltui įtvirtino visus kriterijus, į kuriuos priežiūros institucija turi atsižvelgti, skirdama baudą, ir jeigu priežiūros institucija nustato atitikimą kriterijui, tai atitinkamai turi lemti ir sprendimą baudą mažinti arba didinti (šiuo atveju – mažinti).

14. Pareiškėjas bendradarbiavo su FNTT viso patikrinimo metu, operatyviai reagavo į pateiktus prašymus ir nedelsiant pradėjo taisyti trūkumus, tad neabejotinai šiuo atveju egzistavo pagrindas baudą mažinti daugiau nei tik 5 proc. bazinio baudos dydžio suma. Mano, kad šioje situacijoje neabejotinai egzistavo pagrindas, apskaičiuojant baudą, ją sumažinti dar bent 3,5 proc. bazinio baudos dydžio suma (89 285 Eur) iki 38 265 Eur dydžio.

15. Paskirta bauda yra neproporcinga, ženkliai didesnė už Lietuvoje paskirtas baudas finansų įstaigoms už Įstatymo pažeidimus. Lietuvos banko taikomos baudos už PPTFPĮ pažeidimus, skaičiuojant nuo finansų įstaigos bendrųjų metinių pajamų, yra ženkliai mažesnės. Finansų įstaigoms, kurių atžvilgiu nustatyta net daugiau PPTFPĮ pažeidimų, taikytos kai kuriais atvejais net 3 kartus mažesnės baudos nei pareiškėjui, kuriam iki šiol nebuvo taikytos jokios poveikio priemonės. Taigi toks baudos skyrimas yra neproporcingas bei neatitinka lygiateisiškumo kriterijaus. Už PPTRPĮ pažeidimus taikoma poveikio priemonė – bauda negali taip ženkliai skirtis priklausomai nuo poveikio priemonę taikančios institucijos, o ne nuo pažeidimų pobūdžio. Nagrinėjamu atveju FNTT pritaikyta bauda (jos dydis), pareiškėjo manymu, yra laikoma pernelyg varžanti pareiškėjo teises ir laisves.

16. Atsakovas FNTT atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

17. Atsakovo teigimu, ginčo, kad Bendrovė pažeidė PPTFPĮ reikalavimus, byloje nekyla, taip pat Bendrovė sutinka su nustatyta reikšminga atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad pareiškėjas savo noru užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms: ėmėsi veiksmų surinkti trūkstamą informaciją apie klientų ir naudos gavėjų tapatybę, vertinti kliento, produkto riziką. Taigi atsakovas baudos dydį mažino didžiausiu galimu dydžiu – iš bazinio baudos dydžio atimta 70 procentų bazinio baudos dydžio suma.

18. Pareiškėjo atveju pažeisti esminiai PPTFPĮ reikalavimai, pažeidimas sudarė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos spragas, nors subjekto dydis, klientų skaičius, vykdomų finansinių operacijų skaičius yra mažas. Subjekto veiksmai (neveikimas) neturėjo įtakos konkretiems nustatytiems nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, teroristinės veiklos finansavimo ir rėmimo nusikaltimams, pažeidimas truko ilgiau nei metus. Pažeidimas laikytinas sunkiu. Nei vienas šiuo baudos apskaičiavimo etapu vertinamas požymis nedubliuoja kvalifikacinio pažeidimo priskyrimo šiurkščiam ir sistemingam pagal PPTFPĮ 34 straipsnį.

19. Pareiškėjas veiklą galėjo vykdyti tik užtikrinęs, kad PPTFPĮ reikalavimai bus tinkamai įgyvendinti. Atsakomybė už PPTFPĮ pažeidimus kyla tiek esant tyčiai, tiek neatsargumui. Atmestini pareiškėjo argumentai, kad Bendrovei taikytina bauda mažintina, nes PPTFPĮ pažeidimus Bendrovė padarė dėl žinių trūkumo, kadangi gebėjimas atlikti pareigas, susijusias su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, pagal PPTFPĮ yra vienas iš elektroninių pinigų įstaigos licencijos gavimo pagrindų (Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 13 str. 2 d. 7 p.), finansų įstaiga yra įpareigota žinoti ir vykdyti PPTFPĮ nuostatas.

20. Nagrinėjamu atveju nenustatytos pareiškėjo nustatytų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės pasekmės rinkos stabilumui ir patikimumui, todėl taikytina bauda šiuo aspektu neturi būti individualizuojama. PPTFPĮ 37 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatos gali turėti įtaką taikytinos baudos dydžiui tik tuo atveju, jei nagrinėjamoje Įstatymo pažeidimo byloje numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmės rinkos stabilumui ir patikimumui. Taigi pareiškėjo teiginiai, kad šios aplinkybės turėtų būti laikomos pagrindu mažinti baudą, yra nepagrįsti.

21. Atsakovas, vertindamas finansinį pajėgumą, atsižvelgė į Bendrovės bendrąsias metines pajamas (927 436,80 Eur). Laikydamas, kad taikoma poveikio priemonė neturi užkirsti galimybės Bendrovei investuoti į veiklos tobulinimą (techninę bazę, programinius įrankius, kvalifikuotą personalą), baudos dydį mažino 20 procentų bazinio baudos dydžio suma. Vertindamas Bendrovės padarytus ankstesnius pažeidimus ir Bendrovei taikytas poveikio priemones, atsižvelgė į tai, kad anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus, baudos dydį mažino 20 procentų bazinio baudos dydžio suma.

22. FNTT įvertino visas PPTFPĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes ir paskyrė individualizuotą, proporcingą, veiksmingą ir nuo pažeidimų atgrasančią baudą.

23. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas šiurkščiai ir sistemingai pažeidinėjo PPTFPĮ nustatytus reikalavimus, tačiau, nepaisant to, kad jie buvo daromi nuo Bendrovės veiklos pradžios 2018 m. balandžio mėn. iki 2020 m. gegužės 19 d., t. y. daugiau nei vienerius metus, Bendrovei skirtos baudos dydis (127 550 Eur) sudaro tik 5 procentus taikytinos baudos vidurkio (2 551 000 Eur) arba 2,5 procento maksimalaus galimo skirti baudos dydžio (maksimali galima skirti pareiškėjui bauda sudarytų 5 100 000 Eur), todėl nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad jam skirta bauda yra neproporcinga ir (ar) pernelyg didelė.

24. Dėl pareiškėjo siūlomo Bendrovei skirtos baudos vertinimo lyginant su kitoms finansų įstaigoms skirtomis baudomis pažymėjo, kad pagal PPTFPĮ skiriamos baudos nėra nustatomos atsižvelgiant į tam tikrą procentą nuo metinių pajamų. Poveikio priemonės privalo būti individualizuotos ir neturi būti identiškos. Jos taikomos kiekvienu atveju, atsižvelgiant į PPTFPĮ 37 straipsnyje nustatytas aplinkybes, be kita ko, įvertinus ir finansų įstaigos bendrąsias metines pajamas, todėl tokie pareiškėjo argumentai dėl kitoms finansų įstaigoms skirtų baudų nėra pagrįsti.

II. 25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Trustcom Financial“ skundą atmetė.

26. Teismas nustatė, kad:

26.1 FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininko 2020 m. gegužės 19 d. pavedimu Nr. 04/6-1-12-5100 buvo pradėtas UAB „Trustcom Financial“ veiklos patikrinimas, siekiant nustatyti, ar UAB „Trustcom Financial“ nepažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų ir tinkamai vykdė bei vykdo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, įskaitant kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo, rizikos vertinimu pagrįsto metodo įdiegimo, kliento pažinimo reikalavimų įgyvendinimo, dalykinių santykių ir kliento atliktų operacijų stebėsenos, pranešimų teikimo FNTT reikalavimus, bet jais neapsiribojant.

26.2 Vyriausiojo tyrėjo 2020 m. liepos 21 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 04/6-1-12-7205 užbaigus Bendrovės patikrinimą, nustatyti PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalies, 12 dalies, 15-18 dalių, 11 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies, 17 straipsnio 1-2 dalių, 19 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies ir 29 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimai.

26.3 FNTT 2020 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 25/6-2-6-12250 pareiškėjas pateikė 2020 m. liepos 21 d. tarnybinio pranešimo Nr. 04/6-1-12-7205 „Dėl elektroninių pinigų įstaigos UAB „Trustcom Financial“ patikrinimo metu nustatytų pažeidimų“ kopiją ir pasiūlė pateikti Bendrovės paaiškinimus dėl nustatytų pažeidimų.

26.4 Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 28 d. raštu ir 2020 m. gruodžio 15 d. raštu pateikė FNTT paaiškinimus dėl nustatytų pažeidimų.

26.5 FNTT direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-191 „Dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisijos sudarymo“ patvirtino Komisiją, kuriai pavesta nagrinėti galimus PPTFPĮ pažeidimus.

26.6 Komisija, išnagrinėjusi UAB „Trustcom Financial“ veiksmų atitiktį PPTFPĮ reikalavimams, 2021 m. sausio 4 d. priėmė išvadą Nr. 04/6-2-6-54, kurioje konstatavo, kad Bendrovė pažeidė PPTFPĮ reikalavimus:

1) nevykdė reikalavimo prieš pradedant dalykinius santykius su klientais nustatyti bei patikrinti dalies klientų ir naudos gavėjų tapatybę, pažeisdama PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalies reikalavimus;

2) nevykdė reikalavimo imtis visų atitinkamų, kryptingų ir proporcingų priemonių, kad nustatytų, ar dalis klientų veikia savo vardu, ar yra kontroliuojami, ir nustatyti naudos gavėją, taip pat, jeigu klientas veikia per atstovą, ir kliento atstovo tapatybę, pažeisdama PPTFPĮ 9 straipsnio 12 dalies reikalavimus;

3) pareiškėjas nevykdė reikalavimo tikrinti dalies klientų ir jų naudos gavėjo tapatybę, remiantis dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio, pažeisdamas PPTFPĮ 9 straipsnio 15 dalies reikalavimus;

4) nevykdė reikalavimo vykdyti nuolatinę dalies klientų dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų turimą informaciją apie klientą, jo verslą, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį, pažeisdamas PPTFPĮ 9 straipsnio 16 dalies reikalavimus;

5) nevykdė reikalavimo peržiūrėti ir atnaujinti dalies klientų pateiktus dokumentus, duomenis ir informaciją, taip pažeisdamas PPTFPĮ 9 straipsnio 17 dalies reikalavimus;

6) užmezgė ir tęsė dalykinius santykius, vykdė sandorius, nors nebuvo įvykdęs anksčiau nurodytų PPTFPĮ 9 straipsnio reikalavimų dėl dalies klientų, pažeisdamas PPTFPĮ 9 straipsnio 18 dalies reikalavimus;

7) nevykdė dalies klientų ir jų naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų, kai tapatybė nustatoma klientui fiziškai nedalyvaujant, naudojantis elektroninėmis priemonėmis, leidžiančiomis tiesioginį vaizdo perdavimą, nesiėmė PPTFPĮ 9 straipsnyje nustatytų priemonių nustatyti bei patikrinti ir kliento, ir naudos gavėjo tapatybę, gauti PPTFPĮ 10 ir 12 straipsniuose nurodytus duomenis, kliento ir naudos gavėjo tapatybei nustatyti panaudoti papildomus duomenis, dokumentus ar papildomą informaciją, kuri leistų įsitikinti kliento tapatybės autentiškumu, patikrinti, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, tokiais savo veiksmais pažeisdamas PPTFPĮ 11 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimus;

8) neišnagrinėjo dalies klientų veiklos, kuri dėl savo pobūdžio galėjo būti susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, įskaitant sudėtingus ar neįprastai didelius sandorius ir visas neįprastas sandorių struktūras, kurios neturi akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo, ir operacijų ar sandorių vykdymo pagrindo ir tikslo, tuo pažeidė PPTFPĮ 17 straipsnio reikalavimus; 9) 2018 m. sausio 2 d. raštu paskyrė Bendrovės generalinį direktorių M. S. atsakingu už PPTFPĮ nustatytų priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiavimą su FNTT. Apie šį paskyrimą Bendrovė informavo atsakovą tik 2018 m. gegužės 14 d., nesilaikydama 7 darbo dienų nuo jo paskyrimo ar pakeitimo termino, taip pažeidė PPTFPĮ 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus;

10) nevykdė reikalavimo vertinti dalies klientų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką ir tuo pažeidė PPTFPĮ 29 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

26.7 FNTT direktoriaus 2021 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. V-3 Bendrovei už Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, 12 dalyje, 15-18 dalyse, 11 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 17 straipsnio 1-2 dalyse, 22 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimą skirta 127 550 Eur bauda.

26.8 Pareiškėjas, nesutikdamas su paskirtos baudos dydžiu, kreipėsi į teismą, kuris 2021 m. kovo 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2117-331/2021 pareiškėjo skundą atmetė. LVAT 2022 m. vasario 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-209-756/2022 panaikino FNTT direktoriaus 2021 m. sausio 7 d. sprendimo dalį dėl paskirtos baudos ir perdavė šį klausimą FNTT nagrinėti iš naujo.

26.9 Vykdydama LVAT sprendimą, FNTT 2022 m. balandžio 21 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuris rėmėsi 2022 m. balandžio 14 d. Komisijos išvada Nr. 04/6-3-3-3238 (toliau – ir Komisijos Išvada), kurioje konstatuota, kad Bendrovės pažeidimas yra šiurkštus ir sistemingas, nes atitiko Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų ir 2 dalies 2 punkto požymius. Atsižvelgiant į PPTFPĮ nustatytas poveikio priemones už PPTFPĮ pažeidimus, nuspręsta, kad proporcingos ir atgrasomosios poveikio priemonės tikslai bus pasiekti finansų įstaigai skiriant baudą. Pareiškėjo atžvilgiu Komisija nustatė lengvinančią aplinkybę ir ja remdamasi sumažino apskaičiuotą bazinį baudos dydį 70 proc., taip pat, atsižvelgdama į pažeidimų sunkumą, prie gauto baudos dydžio pridėjo 20 procentų bazinio dydžio sumą, atsižvelgė į pareiškėjo bendrąsias pajamas, poreikį investuoti Bendrovei į veiklos tobulinimą ir šiuo pagrindu sumažino baudą 20 proc. bazinio baudos dydžio suma, atsižvelgė į tai, kad Bendrovei nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo priemonių taikymo pažeidimus, sumažino baudą dar 20 proc. bazinio baudos dydžio suma. Galutiniame etape, atsižvelgusi į kitas svarbias aplinkybes, Komisija sumažino baudą dar 5 proc. bazinio baudos dydžio suma.

27. Teismas nurodė, kad ginčo teisiniams santykiams, be kita ko, aktualus FNTT direktoriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-132 patvirtintas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo, sprendimo priėmimo ir vykdymo tvarkos aprašas. Jis yra paskelbtas teisės aktų registre 2019 m. gegužės 16 d. Taigi yra galiojantis.

28. Visgi PPTFPĮ (konkrečiai imant, jo 37 ir 39 str.) nenustato, kad priežiūros institucija turėtų vadovautis jos nustatyta tvarka, skirdama poveikio priemones. Taigi esminę Sprendimo motyvavimo dalį sudaro Komisijos išvados dėl tam tikrų aplinkybių vertinimo PPTFPĮ kontekste.

29. Teismas nurodė, kad LVAT Sprendimu buvo panaikinta dalis 2021 m. sausio 7 d. atsakovo sprendimo. Taigi liko galioti 2021 m. sausio 7 d. sprendimo dalis dėl pažeidimo konstatavimo ir kvalifikavimo. 2021 m. sausio 7 d. sprendime nebuvo išskirtos atskiros struktūrinės dalys dėl baudos ir dėl pažeidimo konstatavimo, t. y. šios abi dalys buvo formaliai išreikštos 1 punkte. Todėl atsakovas, iš esmės priimdamas naują sprendimą dėl baudos, galėjo formuluoti jį ir kaip pakeičiantį (papildantį) ankstesnį sprendimą ir toks sprendimo įforminimas, teismo vertinimu, pareiškėjo subjektinių teisių nepažeidžia.

30. Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų, kurie konstatuoti 2021 m. sausio 7 d. sprendime. Pareiškėjas neginčija, kad jo padaryti pažeidimai pagal PPTFPĮ 34 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų ir 2 dalies 2 punkto požymius atitinka šiurkštaus ir sistemingo pažeidimo požymius. Todėl, atsižvelgiant į pareiškėjo apyvartą (2019 m. bendrosios metinės pajamos sudarė 927 436,80 Eur, t. y. nesiekia 5 100 000 Eur), taikytina PPTFPĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta bauda (nuo 2 000 iki 5 100 000 Eur).

31. Pareiškėjas sutinka, kad individualizuojant baudos dydį pirmame etape, t. y. nustatant bazinio baudos dydžio sumą, parinkta teisingai (2 551 000 Eur) ir sutinka, kad šis dydis sumažintas 30 proc. (2 551 000 x 70 proc. = 1 785 700 Eur) dėl lengvinančios aplinkybės (pareiškėjas savo noru užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms).

32. Teismas nurodė, kad paties pažeidimo požymio paprastai negalima laikyti ir sunkinančia aplinkybe. Iš Komisijos Išvados matyti, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai prie šiurkščių pažeidimų buvo priskirti, nes atitiko PPTFPĮ 34 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytus požymius (1) kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų, nurodytų šio įstatymo 9–15 straipsniuose, nesilaikymas; 2) pranešimo apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius reikalavimų, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnyje, nesilaikymas; 3) informacijos saugojimo reikalavimų, nurodytų šio įstatymo 19 straipsnyje, nesilaikymas). Pažeidimai prie sistemingų buvo priskirti, nes atitiko minėto straipsnio 2 dalies 2 punkto požymius (kai tuo pačiu metu nustatomi pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių nuostatų pažeidimai, apimantys kelias reikalavimų grupes: a) kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 9-15 straipsniuose; b) pranešimo apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 16 straipsnyje; c) informacijos saugojimo reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 19 straipsnyje; d) vidaus kontrolės procedūrų reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 29 straipsnyje). Taigi PPTFTĮ pažeidimo priskyrimą prie šiurkščių sieja su tuo, kokios srities reguliavimas buvo pažeistas (pavyzdžiui, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymas), t. y. pagal kurį PPTFPĮ straipsnį (jo dalį) kvalifikuojamas pažeidimas.

33. Iš Komisijos išvados matyti, kad vertinant pažeidimo sunkumą (pobūdį, mastą ir padarinius), buvo įvertinta, kad buvo pažeisti ne tik formalūs PPTFPĮ reikalavimai, bet ir esminiai reikalavimai, pažeidimas galėjo sudaryti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos spragų, pažeidimai nustatyti nuo Bendrovės veiklos pradžios 2018 m. balandžio mėnesį iki 2020 m. gegužės 19 d., t. y. daugiau kaip vienerius metus.

34. Individualizuojant baudos dydį aptariamoje stadijoje buvo vertintos aplinkybės, kurios gali būti skirtingos toje pačioje pažeidimų aibėje. Pavyzdžiui, tarp pažeidimų, susijusių kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu, įvertintos aplinkybės (neformalus pažeidimo pobūdis, sukelti padariniai, pažeidimų trukmė) galėjo skirtis, dėl to jos pagrįstai pasirinktos kaip apibūdinančios pareiškėjo padarytų pažeidimų specifines savybes. Taigi nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisingai aptariamoje stadijoje vertino pažeidimo sunkumą.

35. Pareiškėjas neginčija atsakovo teiginių, kad pažeidimai nebuvo formalaus požymio, kad buvo pažeisti esminiai PPTFPĮ reikalavimai, kad pažeidimai galėjo sudaryti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos spragų. Iš prijungtos Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos Nr. eI2-2117-331/2021 medžiagoje esančios 2021 m. sausio 4 d. išvados, kuri yra 2021 m. sausio 7 d. sprendimo sudėtinė dalis, matyti, kad nustatyti pažeidimai buvo susiję su tuo, kad pareiškėjas netinkamai nustatydavo klientus ir naudos gavėjus (PPTFPĮ 9 str. 1, 12, 15 d. pažeidimai, 11 str. 1 ir 3 d. pažeidimai), kad netinkamai atliko nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną (PPTFPĮ 9 str. 16 d. pažeidimas), kad faktiškai leido vykdyti sandorius tinkamai nenustatytiems klientams (PPTPĮ 9 str. 18 d. pažeidimas), kad tinkamai nenagrinėjo savo klientų veiklos, įskaitant sudėtingas ar neįprastai didelius sandorius, kurie neturi akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo (PPTFPĮ 17 str. pažeidimas). Buvo nustatyta ir ginčo nėra, kad aptartos operacijos faktiškai vyko. Dėl to nekelia abejonių atsakovo išvada, kad pažeidimai nebuvo formalaus pobūdžio. Taip pat pareiškėjas neginčija ir Komisijos išvadoje nurodytų pažeidimų padarinių (galėjo sudaryti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos spragų). Taip pat nėra ginčo dėl pažeidimų trukmės ir vertinimo kaip ilgai trukusių pažeidimų (truko nuo Bendrovės veiklos pradžios 2018 m. iki 2020 m. gegužės). Apibendrinęs teismas konstatavo, kad atsakovas, individualizuodamas baudą, teisingai įvertino pareiškėjo pažeidimų sunkumą.

36. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakomybė už PPTFPĮ pažeidimus kyla tiek esant tyčiai, tiek neatsargumui. Todėl FNTT neturėjo pareigos mažinti baudos dėl to, kad pažeidimas padarytas nesant tyčios.

37. Šiuo atveju taikyta PPTFPĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, kuri nustato baudos sumą absoliučiais dydžiais (nuo 2000 iki 5 100 000), o ne procentu nuo apyvartos. Taigi pareiškėjo nurodoma dalies nuo apyvartos riba (13,75 proc.) nėra teisiškai reikšminga. Taip pat nėra teisiškai reikšminga, kad kitoms tikrintoms įmonėms buvo taikytos baudos, kurių santykis su apyvarta buvo kitoks, nes šiuo atveju vertinami būtent pareiškėjo pažeidimai. Atsakovas, nustatydamas baudos dydį, įvertino pareiškėjo finansinį pajėgumą, ir sumažino ją 20 proc. bazinio baudos dydžio suma, kas sudaro 510 200 Eur, ir tai negali būti laikoma nereikšminga suma. Komisija laikė reikšminga aplinkybę, kad pareiškėjui anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus, ir todėl iš atlikus skaičiavimus gautos baudos atėmė 20 proc. bazinio baudos dydžio sumą (510 200 Eur), t. y. reikšmingą sumą. Teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad dėl aptariamos aplinkybės bauda turėjo būti sumažinta labiau.

38. Nagrinėjamu atveju nenustačius pareiškėjo nustatytų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės pasekmių rinkos stabilumui ir patikimumui, nebuvo ir pagrindo nei didinti baudos, nei mažinti.

39. Teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjas vykdė pareigą bendradarbiauti ir toks pareigos vykdymas negali esmingai pakeisti baudos dydžio. Todėl laiko, kad šiuo atveju bendradarbiavimo aplinkybė individualizuojant baudą buvo įvertinta adekvačiai.

40. Atsižvelgiant į aptartus motyvus, pareiškėjo skundo argumentai teismui neleido daryti išvados, kad atsakovas netinkamai naudojosi diskrecija ir netinkamai individualizavo baudos dydį.

41. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, darė išvadą, kad FNTT Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo tinkamai nustatytas skirtinos baudos dydis, proporcingas padarytam pažeidimui, mažinti pareiškėjui paskirtą baudos dydį nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas.

42. Pareiškėjo skundas netenkinamas, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 43. Pareiškėjas UAB „Trustcom Financial“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo iš esmės analogiškus argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, kad atsakovo Sprendimu pakeisto 2021 m. sausio 7 d. sprendimo 1 punkte nurodyta bauda yra identiška, kuri buvo skirta priimant Sprendimą, o Komisijos 2022 m. balandžio 14 d. išvada Nr. 04/6-3-3-3238, kuria remiantis buvo priimtas 2021 m. sausio 7 d. sprendimo 1 punktą keičiantis atsakovo Sprendimas, parengta vadovaujantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-71 patvirtintu Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, apskaičiavimo tvarkos aprašu (2019 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. V-71 redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.), kuris Sprendimo priėmimo metu negaliojo. FNTT sprendimas, kuriuo pakeistas LVAT sprendimu negaliojančiu pripažintas Sprendimas, yra neteisėtas, neatitinkantis LVAT sprendime nurodyto įpareigojimo FNTT iš naujo priimti sprendimą dėl poveikio priemonės pareiškėjo atžvilgiu, todėl privalo būti panaikintas. FNTT Sprendimu paskirta bauda neatitinka proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisingumo principų.

45. Atsakovas FNTT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

46. FNTT nurodo, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, įvertino visas aplinkybes ir išdėstė 2021 m. sausio 7 d. sprendimą nauja redakcija.

47. Atsakovas, skaičiuodamas taikytinos baudos dydį, vadovavosi FNTT direktoriaus 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-71 patvirtinto Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, apskaičiavimo tvarkos aprašo nuostatomis. Minimas aprašas yra galiojantis nuo 2019 m. gegužės 16 d. paskelbimo Teisės aktų registre. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad juo negalima vadovautis, yra nepagrįsti ir atmestini.

48. Įvertinusi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat kitas svarbias aplinkybes, Komisija laikė, kad 127 550 Eur baudos dydis yra proporcingas Bendrovės padarytiems šiurkštiems ir sistemingiems PPTFPĮ pažeidimams ir jis atitinka poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus.

49. Apeliaciniame skunde pateikiami abstraktūs, deklaratyvūs teiginiai, nėra pateikiama įrodymų, patvirtinančių apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 50. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. 04/6-3-3-3382, kuriuo pareiškėjui paskirta 127 550 Eur bauda.

51. FNTT 2021 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. V-3 pareiškėjui už PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalies, 12 dalies, 15-18 dalių, 11 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies, 17 straipsnio 1-2 dalių, 22 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio 2 dalies pažeidimus buvo paskirta 127 550 Eur bauda.

52. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eA-209-756/2022 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Trustcom financial“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Trustcom financial“ skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo, 2022 m. vasario 21 d. sprendimu nusprendė panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2021 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. V-3 dalį dėl paskirtos baudos ir perduoti šį klausimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai nagrinėti iš naujo.

53. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 04/6-3-3-3382 už PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalyje, 12 dalyje, 15-18 dalyse, 11 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 17 straipsnio 1-2 dalyse, 22 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimą Bendrovei skirta 127 550 Eur bauda.

54. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

55. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

56. Atsakovo Sprendimas yra grindžiamas Komisijos 2022 m. balandžio 14 d. išvada Nr. 04/6-3-3-3238 (toliau ir Išvada), kuri yra sudėtinė ginčijamo administracinio sprendimo dalis. Komisija Išvadoje baudą, siūlomą skirti pareiškėjui, be kita ko, nustatė, remdamasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-71 patvirtintu Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, apskaičiavimo tvarkos aprašu (2019 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. V-71 redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.). Jame įtvirtintos teisės normos yra procesinio (procedūrinio) pobūdžio. Jis galiojo Sprendimo bei Išvados priėmimo metu, todėl atsakovas bei Komisija, priimdami minėtus aktus, pagrįstai rėmėsi jo nuostatomis.

57. Kaip matyti iš Sprendimo bei išvados turinio buvo sprendžiama tik dėl pareiškėjui skirtinos baudos dydžio, nes Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. V-3 dalis dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų nustatymo, pažeidimų pobūdžio (pažeidimai šiurkštūs ir sistemingi) konstatavimo teismo nebuvo panaikinta ir yra galiojanti bei nėra nagrinėjamo ginčo dalis. Todėl pareiškėjas apeliaciniame skundo nepagrįstai nurodo, kad atsakovas, vykdydamas minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, netinkamai įformino ginčijamą administracinį aktą.

58. Pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba turi teisę finansų įstaigai ar užsienio finansų įstaigos filialui skirti už PPTFPĮ pažeidimus, kai finansų įstaiga ar užsienio finansų įstaigos filialas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo – nuo 0,5 iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų (jeigu 10 procentų bendrųjų metinių pajamų yra daugiau kaip 5 100 000 eurų), arba nuo 2 000 iki 5 100 000 eurų (jeigu 10 procentų bendrųjų metinių pajamų yra mažiau kaip 5 100 000 eurų).

59. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo, parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į: 1) nustatytų pažeidimų sunkumą ir trukmę; 2) dėl pažeidimų finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jeigu jį įmanoma nustatyti; 3) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), kaltę ir finansinį pajėgumą; 4) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), padarytus ankstesnius pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, taip pat jo bendradarbiavimą su priežiūros institucija; 5) šiame įstatyme nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; 6) nustatytų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes rinkos stabilumui ir patikimumui; 7) kitas įstatymuose nustatytas arba kitas svarbias aplinkybes (PPTFPĮ 37 str. 2 d.). Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidurkio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą (PPTFPĮ 37 str. 3 d.). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, atlygina nuostolius arba ištaiso padarytą žalą (PPTFPĮ 37 str. 4 d.). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas nebendradarbiauja su priežiūros institucija, kliudo atlikti patikrinimą, slepia padarytą pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas to, kad priežiūros institucija buvo atkreipusi dėmesį į prižiūrimos finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto pažeidimus ar veiklos trūkumus, ar nevykdo privalomų nurodymų (PPTFPĮ 37 str. 5 d.) .

60. Iš Išvados turinio matyti, kad, nustatant baudos dydį buvo atsižvelgta į šias aplinkybes: 1) atsakomybę lengvinančią aplinkybę (Bendrovė savo noru užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms ir ėmėsi veiksmų taisyti padėtį); 2) nustatytų pažeidimų sunkumą (pobūdį, mastą ir padarinius ir trukmę); 3) į tai, kad pažeidimai nebuvo padaryti tyčia; 4) į Bendrovės 2019 m. bendrąsias metines pajamas; 5) į tai, kad Bendrovei anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus; 6) į tai, kad Bendrovė bendradarbiavo su FNTT atliekant patikrinimą.

61. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai nustatė bei įvertino faktines aplinkybes, turinčias reikšmės paskirtos baudos dydžiui įvertinti. Skundžiame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti išsamūs motyvai dėl pareiškėjui paskirtos ekonominės sankcijos dydžio, taip pat ir proporcingumo principo kontekste. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė naujų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant baudos dydžio klausimą, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, todėl teisėjų kolegija, pritardama skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams, jų nekartoja ir plačiau nepasisako dėl paskirtos baudos dydžio.

62. Įvertinusi bylos faktinius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo paskirtos baudos dydis, proporcingas padarytam pažeidimui, todėl mažinti paskirtą baudą nėra pagrindo.

63. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

64. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Trustcom Financial“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Iveta Pelienė