bfc960d2-c847-4392-bc2e-1429f66a9891 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas:

E. J. Grigaravičius                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-97-508-2013

Teisėjas: R.

Sipavičius                                               Teisminio proceso

Nr. 1-26-1-01103-2011-9Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Procesinio

sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.4.;

                                                                                  Â

1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.                                                                                       Â

 (S)

                                                                      Â

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2013 m. gegužės 15 d.

 Kaunas

                     Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų ArÅ«no PaÅ¡tuolio, Danguolės Å iugždinytės, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, nuteistajam D. S., jo gynėjui advokatui Ričardui Lilui, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui K. S., jo atstovei pagal įstatymÄ S. S., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

                     vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. S. Lietuvos Respublikos BK 93 str. pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 str. 1 d., 284 str. 2 d. (ideali veikų sutaptis), padarymÄ , paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimÄ ir elgesio apribojimÄ 12 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslÄ arba dirbti, ir baudžiamoji byla K. S. atžvilgiu nutraukta;

D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 138 str.1 d. laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal BK 159 str. laisvės apribojimu 3 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes subendrinus, taikant bausmių dalinio sudėjimo principÄ , paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 4 mėnesiams, įpareigojant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento neatlygintinai iÅ¡dirbti

40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš dalies patenkinus Š. K. civilinį ieškinį, priteista Š. K. iš K. S. ir D.

S. solidariai, o K. S. neturint lėšų, subsidiariai iÅ¡ jo atstovės pagal įstatymÄ ir civilinės atsakovės S. S. 2500 neturtinei žalai atlyginti. Procesas dėl Valstybinės ligonių kasos 267, 08 Lt dydžio civilinio ieÅ¡kinio nutrauktas, kaltinamajam D. S. savanoriÅ¡kai atlyginus nusikaltimais padarytÄ turtinę žalÄ (BPK 107 str.). A.

N. civilinis ieškinys, pareikštas K. S., D. S. ir S. S. atžvilgiu, atmestas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

                     n u s t a t ė:

K. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 284 str. 2 d. už tai, kad jis 2011 m. rugpjūčio

22 d., apie 20 val. 15 min., viešoje vietoje - prie gėrimų parduotuvės „X“, esančios (duomenys neskelbtini), vartojo necenzūrinius žodžius, sutrikdydamas visuomenės rimtį elgėsi įžūliai bei, bendrininkaudamas kaip vykdytojas su nusikalstamos veikos (sveikatos sutrikdymo) kurstytoju D. S. ir

veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, D. S. sukurstytas tyčia, konflikto su nukentėjusiaisiais Š. K. ir A. N. metu, sudavė

nukentėjusiajam Å . K. ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is smÅ«gius kumščiu ir vienÄ kartÄ koja į įvairias kÅ«no vietas, tuo padarydamas nukentėjusiam Å . K. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

D. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 138 str. 1 d. ir 159 str. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 22 d., apie 20 val. 15 min.,

prie gėrimų parduotuvės „X“, esančios (duomenys neskelbtini), pakurstė K. S. padaryti nusikalstamÄ veikÄ , - įvykio vietoje

sužinojęs apie konfliktÄ , kilusį tarp K. S. ir nukentėjusiųjų Å . K. ir A. N. metu, pasakydamas savo broliui K. S. žodžius: „Duok jam į

galvÄ â€œ, po to K. S. sudavus nukentėjusiajam Å . K. ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is smÅ«gius kumščiu ir vienÄ kartÄ

koja į įvairias kÅ«no vietas, padarant nukentėjusiam Å . K. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , jis bendrininkavo kaip kurstytojas K.

S. padaryti nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ir kartu įtraukė vaikÄ Ä¯ nusikalstamÄ veikÄ .

Apeliaciniu skundu prokurorė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-12 nuosprendį pakeisti: D. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 138 str. 2 d. 8 p., 159 str. ir nuteisti: pagal BK

24 str. 5 d., 138 str. 2 d. 8 p., laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 mėnesiams; pagal BK 159 str. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistÄ jį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę

- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje 12 val. programoje; iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento palikti D. S. kardomÄ sias priemones -įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti; K. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. ir nuteisti: pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 138 str. 2 d. 8 p., laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 mėnesiams; pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6

mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., K. S. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, skirti

galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones: 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobÅ«džio darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamÄ jį pobÅ«dį, įpareigojant juos atlikti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant po 10 valandų nemokamų auklėjamojo pobÅ«džio darbų, bei elgesio apribojimÄ 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant mokytis arba dirbti bei nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti savo namuose; iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento palikti kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti; pripažinti, kad nėra kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; priteisti Å . K. iÅ¡

K. S. ir D. S. solidariai, o K. S. neturint lėšų, subsidiariai iÅ¡ jo atstovės pagal įstatymÄ ir civilinės atsakovės S. S. 10 000 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių litų) neturtinei žalai atlyginti; likusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, neteisingai įvertinęs bylos aplinkybes ir padarytas nusikalstamas veikas perkvalifikuodamas iš sunkesnių į lengvesnes (iš BK 138 str. 2 d. 8 p. į BK 138 str. 1 d., iš 284 str. 1 d. į 284 str. 2 d.), nenustatydamas svarbių nusikalstamos veikos (viešosios rimties sutrikdymo) aplinkybių

- padarinių, taip pat nepagrįstai pripažindamas kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltininkai savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ , nes kaltinamasis D. S. atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytÄ turtinę žalÄ , neteisingai įvertindamas BK 93 str. nurodytas nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygas, tokiu bÅ«du netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , kas lėmė neteisingÄ nusikalstamų veikų kvalifikacijÄ ir netinkamÄ bausmių parinkimÄ bei skyrimÄ nuteistiesiems, taip pat netinkamai iÅ¡sprendė kitus nuosprendžio klausimus (dėl civilinio ieÅ¡kinio patenkinimo tik iÅ¡ dalies). Teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra surinkta jokių įrodymų, jog K. S., vartodamas keiksmažodžius vieÅ¡oje vietoje, pažeidė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , kaip nors kitaip nei vieÅ¡oje vietoje vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, o konstatavęs, kad necenzÅ«rinių žodžių vartojimas vieÅ¡oje vietoje yra įvardijamas kaip baudžiamasis nusižengimas, už kurį baudžiamoji atsakomybė numatoma pagal BK 284 str., tačiau ne pagal Å¡io straipsnio 1 d., o pagal Å¡io straipsnio 2 d., BPK 256 str. 4 d. nustatyta tvarka nusikalstamÄ veikÄ nepagrįstai perkvalifikavo iÅ¡ BK

284 str. 1 d. į BK 284 str. 2 d. Be to, nuosprendis neatitinka BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimų, kadangi teismas nenustatė svarbių nusikalstamos veikos -

viešosios rimties sutrikdymo aplinkybių - padarinių, t. y., ar dėl K. S. pavojingų visuomenei veiksmų buvo realiai sutrikdyta

visuomenės rimtis ir tvarka. Konflikto inicijavimas ir po to pavartotas smurtas atitinka įžūlaus elgesio sampratÄ . Nors tokio K. S. elgesio paskatos buvo asmeniniai nesutarimai, bet smurtaudamas jis suprato, kad daro tai vieÅ¡oje vietoje, numatė, kad Å¡iais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, įvykio liudininkai patirs neigiamų iÅ¡gyvenimų, sutriks įprasta vieÅ¡oji tvarka, nes, kaip pats paaiÅ¡kino teismui, taip pasielgė nenorėdamas nusileisti, kad galėtų ramiai po rajonÄ vaikščioti. Å iuo atveju K. S. nusikalstamas elgesys - įžūlÅ«s veiksmai pasireiÅ¡kė kaip vieÅ¡as fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ nukentėjusįjį, o ne tik necenzÅ«rinių žodžių pavartojimas, kaip tai teismas vertino skundžiamame nuosprendyje. K. S. smurto veiksmus atliko vieÅ¡oje vietoje (prie naktinės gėrimų parduotuvės „X“, esančios adresu (duomenys neskelbtini)), kitų asmenų akivaizdoje, tokiu paros laiku (20 val. 15 min.), kai aplinkoje vyksta ganėtinai aktyvus žmonių judėjimas, o tai reiÅ¡kia, kad Å¡iuo įžūliu elgesiu, nors ir dėl asmeninių nesutarimų, demonstravo nepagarbÄ ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Tokiomis aplinkybėmis padaryta veika atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymius (BK 284 str. 1 d.). Visa tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad K. S. veika kvalifikuotina pagal BK 284 str.

1 d., t. y. K. S. turi bÅ«ti pripažintas kaltu dėl vieÅ¡oje vietoje atliktų įžūlių smurtinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį Å . K., kadangi byloje įrodyti visi bÅ«tini nusikaltimo sudėties požymiai: įžūlÅ«s veiksmai (ne mažiau Å¡eÅ¡ių smÅ«gių sudavimas nukentėjusiajam), kurie buvo atlikti vieÅ¡oje vietoje, ir tai sukėlė bÅ«tinas pasekmes - buvo sutrikdyta vieÅ¡oji rimtis ir tvarka. Tačiau teismas, bylos nagrinėjimo metu atsisakydamas apklausti įvykio liudininkÄ M. V., taip pat nevertindamas asmenų, kurie iÅ¡ karto po įvykio atvyko į įvykio vietÄ nukentėjusiesiems juos iÅ¡sikvietus telefonu, parodymų, nepagrįstai apribojo galimybę objektyviai iÅ¡tirti vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo padarinius, todėl padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad K. S. veiksmų pavojingumas pasireiÅ¡kė tik tuo, kad pastarasis asmuo vieÅ¡oje vietoje tik vartojo necenzÅ«rinius žodžius.

Teismui konstatavus, kad „K. S. vartojo necenzūrinius žodžius, sutrikdydamas visuomenės rimtį elgėsi įžūliai“, ir tuo pagrindu perkvalifikavus

K. S. veikÄ iÅ¡ BK 284 str. 1 d. į BK 284 str. 2 d., kaltinamajame akte iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės buvo pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų: skiriasi kaltinamajame akte iÅ¡dėstytos ir nuosprendyje pripažintos įrodyta veikos padarymo bÅ«dai. Kaltinamajame akte iÅ¡dėstytos nusikalstamos veikos padarymo bÅ«das (įžūlÅ«s veiksmai) buvo pakeistas kitu nauju nusikalstamos veikos bÅ«du - necenzÅ«rinių žodžių vartojimu, taip pažeidžiant BPK 255, 256 straipsnių reikalavimus. Teismas, nustatęs, kad K. S. nepadarė nusikalstamos veikos, kuria buvo kaltinamas, turėjo BPK 303 str. 5 d. 2 p. pagrindu jį iÅ¡teisinti arba, nustatęs, kad kaltinamasis gali bÅ«ti padaręs kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, apie tai nutartimi praneÅ¡ti prokurorui (BPK 257 str.).

Teismas neteisingai nustatė, kad „iš kaltinamojo K. S., paties nukentėjusiojo Š. K. parodymų matyti, kad smūgius kaltinamasis K. S. nukentėjusiajam Š.

K. sudavė nors ir viešoje vietoje, tačiau ne iš chuliganiškų paskatų, o tarpusavio konflikto metu, todėl dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo vietoje BK

138 str. 2 d. 8 p. veika kvalifikuojama pagal BK 138 str. 1 d., - nenustačius jokių veikÄ (nesunkus sveikatos sutrikdymas) kvalifikuojančių aplinkybių“. Byloje nustatyta, kad K. S. nukentėjusiųjų (iki įvykio

nepažįstamų ir nežinomų jam asmenų - Å . K. ir A. N.) sumuÅ¡imÄ inicijavo dėl menkavertės dingsties - dėl

pėsčiųjų perėjoje įvykusio žodinio konflikto su nukentėjusiuoju Š. K.. Kaip matyti iš bylos, K. S. po

žodinio konflikto su Å . K. pėsčiųjų perėjoje, Å . K., A. N. ir P. L. jau užėjus į parduotuvę „X“, rankos mostu pasikvietė kiek atokiau stovinčius, neva iÅ¡ matymo pažįstamus, asmenis ateiti prie parduotuvės „X“, kur iÅ¡ matymo pažįstamiems asmenims belÅ«kuriuojant, K. S. ėjo ne kartÄ Ä¯ parduotuvę, ragindamas Å . K. ir jo draugus iÅ¡eiti iÅ¡ parduotuvės į laukÄ ir pasikalbėti. Po kurio laiko Å . K., A. N. ir P. L. įsidrÄ sinus

ir išėjus iš parduotuvės, K. S., sukurstytas savo brolio D. S., sumušė visiškai nesipriešinantį jam Š.

K. (dėl ko Å . K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata), o nenustatytas tyrimu asmuo sumušė jam nesiprieÅ¡inantį A. N., nors, kaip byloje įrodyta, jokios realios grėsmės nei K. S. bei nenustatytam asmeniui iÅ¡ nukentėjusiųjų nebuvo, tad nebuvo ir jokios bÅ«tinybės smurtauti. Tokiu atveju konstatuotina, kad K. S. ir nenustatytas asmuo tokiais savo veiksmais akivaizdžiai siekė prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams ir pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, nes nebuvo jokių

smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių, o kaip pretekstÄ savo veiksmams K. S. ir nenustatytas asmuo panaudojo mažareikÅ¡mę dingstį.

Visa tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad K. S. nusikalstamo elgesio motyvas buvo chuliganiÅ¡kos paskatos. Tokiu atveju K. S. veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad neteisingas nusikalstamos veikos kvalifikavimas Å¡iuo atveju turėjo tiesioginę įtakÄ skiriant bausmes. Kita vertus, net ir pagal BK 138 str. 1 d. teismo parinktos ir paskirtos bausmės yra nepagrįstai per Å¡velnios, be to, teismas nepagrįstai pripažino kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltininkas savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ , kadangi D. S. atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytÄ turtinę žalÄ . Byloje be Valstybinės ligoninių kasos ir nukentėjusieji Å . K. bei A. N. pareiÅ¡kė civilius ieÅ¡kinius dėl padarytos žalos, reikalaudami iÅ¡ kaltų asmenų jos atlyginimo, tačiau nei kaltinamieji K. S. ir D. S., nei nepilnamečio kaltinamojo K. S. atstovė pagal įstatymÄ S. S. žalos (ar jos dalies) nukentėjusiesiems neatlygino ir tokios iniciatyvos neiÅ¡reiÅ¡kė. Å ios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog kaltininkas savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ , todėl tai negali bÅ«ti pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Skirdamas bausmę D. S., teismas išdėstė motyvus, pagal kuriuos atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir į atsakomybę teigiamai apibūdinančius duomenis, eliminuodamas tas reikšmingas faktines aplinkybes, kad

2009-11-30, vadovaujantis BPK 212 str. 1 d. 5 p., ikiteisminis tyrimas D. S. buvo nutrauktas dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1

d., BK 38 str. pagrindais ir tvarka, be to, D. S. daugybę kartų baustas administracine tvarka. Taigi, neteisingai nustačius baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, eliminavus objektyvius D.

S. neigiamai charakterizuojančius duomenis ir jų nevertinus, D. S. buvo nepagrįstai sumažinta paskirta bausmė beveik iki

minimalios Å¡ios bausmės ribos. Antra vertus, teismas, skirdamas bausmę D. S., neteisingai nurodė bausmių subendrinimo bÅ«dÄ

idealiosios sutapties atveju, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodydamas, kad „vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmės subendrintos taikant bausmių dalinio sudėjimo principÄ â€œ. Teismas, pripažinęs, kad veikos padarytos idealiÄ ja sutaptimi, privalėjo nurodyti, kad taikytinas bausmių apėmimo bÅ«das.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas K.

S. atžvilgiu nepagrįstai taikė BK 93 str. nuostatas, kadangi svarstant, ar iš tiesų pakanka duomenų teigti, kad nepilnametis ateityje nedarys nusikaltimų ir laikysis įstatymų, būtina objektyviai įvertinti ir paties teisiamo nepilnamečio požiūrį į savo elgesį, jo veiksmų tikslus bei motyvus. Iš bylos matyti, kad nepilnametis K. S. su broliu D.

S. ir draugais iÅ¡ įvykio vietos pabėgo ir kaip kaltas asmuo buvo nustatytas tik dėl aktyvių nukentėjusiojo nepilnamečio tėvų paieÅ¡kos veiksmų iÅ¡ karto po įvykio. K. S., siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės už savo veiksmus ir (ar) suÅ¡velninti savo padėtį, įvykio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu ne kartÄ keitė įvykio versijas, kaskart pateikdamas naujas aplinkybes ir siekdamas įteikti, kad buvo kone iÅ¡provokuotas nusikalstamai pasielgti. K. S. (kaip ir D. S.) iÅ¡ esmės

nukentėjusiųjų neatsiprašė (žodį „atsiprašau“ pasakė, tik baigiamojo žodžio

metu, teismui primygtinai siÅ«lant tai pasakyti), prieÅ¡ingai, teismo posėdžių metu salėje atvirai demonstravo pozicijÄ , jog nusikalstamai pasielgė, norėdamas gyventi pagal delinkventinio elgesio asmenų taisykles, nebÅ«ti „lopas“, „ramiai praeiti per rajonÄ â€œ, konfliktavo su nukentėjusiaisiais ir jų tėvais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad K. S. teiginys, jog po žodinio konflikto su Å . K. santykiams iÅ¡siaiÅ¡kinti pasikvietė neva nepažįstamus, tik iÅ¡ matymo žinomus asmenis, su kuriais kartÄ Å¾aidė kieme krepÅ¡inį, visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka ir nepagrįsta bei akivaizdžiai demonstruojanti atsainų K. S. požiÅ«rį į civilizuotoje bendruomenėje nustatytas bendrabÅ«vio normas. Visa tai leidžia pagrįstai teigti, kad K. S., sÄ moningai nenurodydamas baudžiamojo proceso subjektams asmenų, kurie dalyvavo darant nusikaltimÄ (todėl jų atžvilgiu tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ tyrimÄ ir toliau tęsiamas iki kol bus surasti kalti asmenys), parodė nekritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į nusikalstamÄ savo elgsenÄ ir mÄ stysenÄ , elementarų moralės bei elgesio normų niekinimÄ , kas objektyviai suteikia pagrindÄ teigti, kad ateityje analogiÅ¡koje situacijoje K. S. veiksmai bus analoginio pobÅ«džio, o tai reiÅ¡kia, kad jis ir ateityje nesilaikys įstatymų. Tokiu atveju nepilnametis K. S. negali bÅ«ti

atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindu. Nepilnamečiui K. S., pripažintam kaltu, turi būti skiriama bausmė,

prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeidžiamas esminis baudžiamųjų įstatymų principas, jog nusikaltimÄ padaręs asmuo turi bÅ«ti teisingai nubaustas.

Dalyje dėl civilinio ieškinio apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusysis Š.

K. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo turi teisę į didesnį neturtinės žalos atlyginimÄ , kadangi jis turėjo kęsti tiek fizinį skausmÄ , tiek didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, kas apribojo jo bendravimo galimybes, patyrė nemaÅ¾Ä Å¾alÄ psichinei sveikatai, kas neabejotinai jau padarė bei gali daryti ir ateityje neigiamÄ Ä¯takÄ jų gyvenimo kokybei. Å ie padariniai atsirado dėl K. S. sukurstyto nusikalsti savo brolio D. S. nusikalstamais veiksmais padaryto tyčinio smurtinio nusikaltimo. Å ioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Å . K. pareiÅ¡kė 10 000 Lt civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. Todėl, teismui objektyviai įvertinus visas bylos aplinkybes, vadovaujantis BPK 109 str., 115 str., CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgiant į K. S. ir D.

S. turtinę padėtį (pastarasis teigia turintis legalų pragyvenimo šaltinį),

taip pat į tai, kad po nukentėjusiųjų (Š. K. ir A. N.) sužalojimo K. S. ir D. S. pabėgo iš įvykio vietos ir nei vienam iš nukentėjusiųjų

nesuteikė jokios pagalbos, o po to nesistengė sumažinti padarytos žalos ir,

nors nuo nusikaltimo padarymo praėjo jau daugiau kaip vieneri metai, Š. K. jokios žalos ar jos dalies neatlygino, bei kitas

reikšmingas bylai aplinkybes (K. S. ir D.

S. jauno amžiaus, darbingi), vadovaujantis proporcingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principais, Å . K. turėtų bÅ«ti priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , prokurorę, praÅ¡iusiÄ apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistÄ jį D.

S. ir jo gynėjÄ , nuo baudžiamosios atsakomybės atleistÄ asmenį K. S., jo atstovę pagal įstatymÄ bei jo gynėjÄ , praÅ¡iusius

apeliacinį skundÄ atmesti, sprendžia, kad prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Prokurorė apeliaciniame skunde nuteistojo D. S. kaltės pagal

Lietuvos Respublikos BK 159 str. neginčija, tačiau nesutinka su D. S. už šį nusikaltimÄ paskirtos bausmės dydžiu, taip pat

nesutinka su K. S. ir D. S. nusikalstamų veikų kvalifikacija atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d., BK

138 str. 1 d. ir BK 24 str. 5 d., 138 str. 1 d., Å¡ių asmenų atsakomybę lengvinančios aplinkybės - kaltininkai savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ - pripažinimu, BK 93 str. nuostatų taikymu K. S. atžvilgiu, su nukentėjusiajam Å . K. priteisto civilinio ieÅ¡kinio dydžiu, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentais dėl neteisingos nusikalstamų veikų kvalifikacijos, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, K. S. ir D.

S. nusikalstamas veikas kvalifikuodamas atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d., BK 138 str. 1 d. ir BK 24 str. 5 d., 138 str. 1 d., netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , dėl ko D. S. neteisingai paskyrė bausmę. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis Å¡ioje dalyje pakeistinas (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje, įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ , o pagal BK 284 str. 2 d. atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje necenzÅ«riniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atribojant nusikaltimo sudėtį nuo baudžiamojo nusižengimo, esminis skirtumas yra tai, kad Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, o Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. - formalioji. Jeigu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. visuomenės rimtis ar tvarka tik trikdoma, tai pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. - ji sutrikdoma (atsiranda padariniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys 2K-397/2005, Nr. 2K-34/2008).

Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandaliÅ¡ki veiksmai. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka. Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-369/2012, 2K-429/2012).

Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios

instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra surinkta jokių įrodymų, jog K. S., vartodamas keiksmažodžius viešoje vietoje, pažeidė

visuomenės rimtį ir tvarkÄ kaip nors kitaip, nei vieÅ¡oje vietoje vartodamas necenzÅ«rinius žodžius. BÅ«tent, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad K.

S. vieÅ¡oje vietoje (prie naktinės gėrimų parduotuvės „X“, esančios adresu (duomenys neskelbtini)) ir kitų asmenų akivaizdoje nukentėjusiojo Å . K. atžvilgiu vartojo ne tik necenzÅ«rinius žodžius, bet ir fizinį smurtÄ . Tokie jo veiksmai  vertintini kaip įžūlÅ«s, nes jais buvo demonstruojama nepagarba ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje egzistuojančių elgesio normų. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip veikdamas ir bÅ«damas sÄ moningas,

K. S. suvokė, kad savo veiksmais ne tik žemina nukentėjusįjį, sukelia jam skausmÄ , tačiau pažeidžia ir visuomenėje priimtas elgesio normas, demonstruoja nepagarbÄ vieÅ¡oje vietoje esantiems ir galintiems į jÄ patekti aplinkiniams. Nors pagal bylos aplinkybes K. S. veikė dėl asmeninių nesutarimų, tačiau turėjo numatyti ir numatė, kad visuomenės rimtis ar tvarka dėl jo veiksmų bus sutrikdyta, todėl padarinių atžvilgiu veikė

tiesiogine neapibrėžta tyčia. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad K. S. viešoje vietoje būtent įžūliu elgesiu demonstravo

nepagarbÄ aplinkiniams ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Taigi, K. S. veikoje yra visi vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymiai,

todėl jo veika iš BK 284 str. 2 d. perkvalifikuotina į BK 284 str. 1 d.

Å iuo atveju pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas K. S. nusikalstamÄ veikÄ neteisingai kvalifikavo pagal BK 284 str. 2 d., prokurorės apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai kaltinamajame akte iÅ¡dėstytos nusikalstamos veikos bÅ«do - įžūlÅ«s veiksmai - pakeitimo kitu nauju nusikalstamo veikos bÅ«du - necenzÅ«rinių žodžių vartojimas, tuo pažeidžiant BPK 255, 256 straipsnių reikalavimus, esminės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui neturi, tačiau pastebėtina, kad tiek kaltinamajame akte, tiek ir skundžiamame nuosprendyje yra nurodytas K. S. nusikalstamos veikos bÅ«das – necenzÅ«rinių žodžių vartojimas. BÅ«tent, kaltinamajame akte nurodyta, kad „<...> vieÅ¡oje vietoje vartodamas necenzÅ«rinius žodžius, elgdamasis įžūliai <...>, o skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, kad „<...> vartojo necenzÅ«rinius žodžius, sutrikdydamas visuomenės rimtį elgėsi įžūliai <...>. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamajame akte iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės nepagrįstai buvo pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų.

Teisėjų kolegija, sutikdama su kitais prokurorės apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, jog K. S. veikoje yra BK 138 str. 2 d. numatytÄ nusikaltimÄ kvalifikuojantis požymis, nurodytas Å¡io straipsnio 2 dalies 8 punkte, t. y. chuliganiÅ¡kos paskatos. BÅ«tent, skundžiamame nuosprendyje cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-25 nutartyje byloje Nr. 2K-454/2011 nurodyta, kad chuliganiÅ¡kos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimÄ , siekis prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikÅ¡mė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtÄ naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, kerÅ¡ydamas Å¡iems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiÅ¡kinančios priežastys, chuliganiÅ¡kos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymÄ kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėta kasacinio teismo nutartimi, neteisingai interpretavo nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, pripažindamas, kad Å¡iuo atveju K. S. nusikalstamus veiksmus lėmė konkrečios, juos paaiÅ¡kinančios priežastys. PrieÅ¡ingai, byloje nustatyta, kad K. S. nukentėjusiųjų (iki įvykio nepažįstamų ir nežinomų jam asmenų - Å . K. ir A. N.) sumuÅ¡imÄ inicijavo dėl menkavertės dingsties - dėl pėsčiųjų perėjoje įvykusio žodinio konflikto su nukentėjusiuoju Å . K.. Byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, kad K. S. po žodinio konflikto su nukentėjusiuoju Å . K. pėsčiųjų perėjoje, Å . K., A. N. ir P. L. užėjus į parduotuvę „X“, rankos mostu pasikvietė kiek atokiau stovinčius, neva iÅ¡ matymo pažįstamus, asmenis ateiti prie Å¡ios parduotuvės, Å¡iems asmenims belÅ«kuriuojant, pats ne kartÄ Ä—jo į Å¡iÄ parduotuvę, ragindamas Å .

K. ir jo draugus iÅ¡eiti į laukÄ ir pasikalbėti. Pastariesiems asmenims išėjus iÅ¡ parduotuvės, K. S., sukurstytas savo brolio D. S., sumušė visiÅ¡kai jam nesiprieÅ¡inusį Å .

K., dėl ko jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Jokios realios grėsmės K. S. iš nukentėjusiųjų nebuvo, dėl ko nebuvo jokių

nusikalstamus veiksmus lėmusių konkrečių, juos paaiÅ¡kinančių priežasčių, kaip neteisingai vertino pirmosios instancijos teismas. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad K. S. tokiais savo veiksmais akivaizdžiai siekė prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams ir pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, nes nebuvo jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių, o kaip pretekstÄ savo veiksmams panaudojo mažareikÅ¡mę dingstį, tai yra veikė iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Esant tokioms aplinkybėms, K.

S. nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. perkvalifikuotina į BK 138 str. 2 d. 8 p, o atitinkamai D. S. nusikalstama veika iš BK 24 str. 5 d., 138 str. 1 d. perkvalifikuotina į BK

24 str. 5 d., 138 str. 2 d. 8 p., 159 str. (idealioji nusikalstamų veikų sutaptis).

Perkvalifikavus

K. S. nusikalstamas veikas iš BK 284 str. 2 d. į BK 284 str. 1 d. ir iš BK 138 str. 1 d. į BK 138 str. 2 d. 8 p., nustatytinos faktinės aplinkybės, kad K. S. 2011 m. rugpjūčio 22 d., apie 20 val. 15 min., viešoje vietoje - prie gėrimų parduotuvės „X“, esančios (duomenys

neskelbtini), įžūliu elgesiu, tai yra panaudodamas nukentėjusiojo Å . K. atžvilgiu fizinį smurtÄ , tuo padarydamas jam nesunkų

sveikatos sutrikdymÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ .

Be to, jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, bendrininkaudamas kaip vykdytojas su nusikalstamos veikos (sveikatos sutrikdymo) kurstytoju D. S. ir

veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, D. S. sukurstytas tyčia konflikto su nukentėjusiaisiais Š. K. ir A. N. metu, iš chuliganiškų

paskatų sudavė nukentėjusiajam Å . K. ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is smÅ«gius kumščiu ir vienÄ kartÄ koja į įvairias kÅ«no vietas, tuo padarydamas nukentėjusiam Å . K. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

D. S. 2011 m. rugpjūčio 22 d., apie 20 val. 15 min., prie

gėrimų parduotuvės „X“, esančios (duomenys neskelbtini), pakurstė K. S. padaryti nusikalstamÄ veikÄ , - įvykio vietoje

sužinojęs apie konfliktÄ , kilusį tarp K. S. ir nukentėjusiųjų Å . K. ir A. N. metu, pasakydamas savo broliui K. S. žodžius: „Duok jam į galvÄ â€œ, po to K. S. iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų sudavus nukentėjusiajam Å . K. ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is smÅ«gius

kumščiu ir vienÄ kartÄ koja į įvairias kÅ«no vietas, padarant nukentėjusiam Å . K. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , jis bendrininkavo kaip

kurstytojas K. S. padaryti nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų ir kartu įtraukė vaikÄ Ä¯ nusikalstamÄ veikÄ .

Teisėjų kolegija, vertindama prokurorės apeliacinio skundo argumentÄ , kad Å¡iuo atveju nepagrįstai K. S. ir D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas laikė tai, kad kaltininkai atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytÄ turtinę žalÄ , nes Å¡iÄ Å¾alÄ atlygino nuteistasis D. S., atkreipia dėmesį į tai, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe - kaltininkas savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 str. 1 d. 3 p.) - galima pripažinti ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar paÅ¡alina dalį žalos arba žalÄ atlygina kiti asmenys. IÅ¡ bylos medžiagos, tai yra iÅ¡ 2012-02-01 „Swedbank“, AB

nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus (1t.,b.l.76), matyti, kad D. S. pervedė Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos

apsaugos ministerijos 267, 08 Lt, tai yra Å¡ios civilinės ieÅ¡kovės pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio sumÄ . Nors byloje be Valstybinės ligonių kasos ir nukentėjusieji Å . K. bei A. N. yra

pareiškę civilinius ieškinius, kurie nėra atlyginti, tai neužkerta kelio K. S. ir D. S. atsakomybę lengvinančia

aplinkybe pripažinti tai, kad jie savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 str.

1 d. 3 p.). Pastebėtina, kad šiuo atveju reikšminga yra tai, kad D. S. dalį jo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos

atlygino ikiteisminio tyrimo metu, dar prieÅ¡ įtarimo jam pareiÅ¡kimÄ .

Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. įtvirtinta, kad nepilnametis, pirmÄ kartÄ padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ ir taikyti auklėjamojo pobÅ«džio priemones, esant Å¡iame įstatyme numatytoms bÅ«tinoms sÄ lygoms ir bent vienai alternatyvai.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl Lietuvos Respublikos BK 93 str., reglamentuojančio nepilnamečio atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, nuostatų taikymo K.

S. atžvilgiu, atsižvelgė į tai, kad jis, bÅ«damas nepilnamečiu, pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamas veikas (ideali veikų sutaptis), administracine tvarka nebaustas (b. l. 148), Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos PK VPS Girstupio PN duomenimis, nebuvo įraÅ¡ytas į policijÄ dominančių vaikų apskaitÄ , VÅ¡Ä® Kauno Dainavos poliklinikos PSC ir Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 152, 154), Kauno (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos charakterizuojamas teigiamai (b. l. 156), Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, S.

S. ir S. S. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos

Å¡eimų apskaitÄ (b. l. 159). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti K. S. teigiamai charakterizuojantys duomenys atsveria

prokurorės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl Å¡io asmens elgesio po nusikalstamų veikų padarymo, požiÅ«rio į nusikalstamÄ savo elgesį ir sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, kaip matyti iÅ¡ teismo posėdžio protokolo (2t.,b.l.53), K.

S. baigiamosiose kalbose atsiprašė nukentėjusiojo, byloje nustatyta, kad jis visiÅ¡kai atlygino turtinę žalÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, konstatuoja, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. S. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str. nuostatas, jam paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimÄ ir elgesio apribojimÄ 12 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslÄ arba dirbti.

Skiriant bausmę nuteistajam D. S. atsižvelgtina į tai, kad jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamas veikas (ideali nusikalstamų veikų sutaptis), baustas administracine tvarka, ikiteisminis tyrimas 2009-11-30, vadovaujantis BPK 212 str. 1 d. 5 p., jo atžvilgiu  buvo nutrauktas dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d., BK 38 str. pagrindais ir tvarka, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ , Å¡iÄ Å¾alÄ jis atlygino

ikiteisminio tyrimo metu, dar prieÅ¡ įtarimo jam pareiÅ¡kimÄ , sukurstė brolį K. S. padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų,

tačiau pats jokiais aktyviais veiksmais prie to neprisidėjo. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Paminėtųjų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad D. S. pagal BK 24 str.

5 d., 138 str. 2 d. 8 p. skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis, kaip ir praÅ¡oma prokurorės apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal BK 159 str. jam skirti griežčiausiÄ Ä¯statymo sankcijoje numatytÄ bausmę - laisvės atėmimÄ , kaip to praÅ¡oma prokurorės apeliaciniame skunde, nėra įstatyminio pagrindo.

Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. S. paskirta įstatymo sankcijoje numatyta alternatyvi su

laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - laisvės apribojimas - savo rÅ«Å¡imi yra teisinga, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiÄ jÄ nusikaltimų sutaptį, todėl bendrintinos BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 1 p. pagrindu, tai yra taikant bausmių apėmimo principÄ , sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo už šį nusikaltimÄ paskirtu laisvės apribojimo bausmės dydžiu. Ä®vertinus visas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog bausmės, o kartu ir baudžiamosios atsakomybės, uždaviniai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl D. S. atžvilgiu taikytinos BK 75 str. nuostatos, bausmės vykdymÄ jam atidedant vieneriems metams, paskiriant įpareigojimÄ be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (BK 75 str. 2 d. 7 p.) bei baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 str. 2 d. 7 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę

baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Nukentėjusysis Š. K. pareiškė

10000 litų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala

- tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas  ir kita, teismo  įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus. Tai - asmeniui nenaudingas poveikis. Vertindamas neturtinę žalÄ , teismas privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus: pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Turi bÅ«ti atsižvelgta į nurodytų kriterijų visumÄ , taip pat į kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, nes kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiojo Å . K. civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti dydžio klausimÄ , atsižvelgė į nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimus, kad dėl jam padaryto kÅ«no sužalojimo jis patyrė skausmÄ , negalavimus, dėl kraujosruvų veide negalėjo lankyti mokyklos ir renginių, į nukentėjusiojo, o taip pat ir kaltinamųjų D. S., K. S., jo atstovės pagal įstatymÄ nuostatas, kad nukentėjusiajam Å . K. nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos dydį turi vertinti teismas, į pastarųjų asmenų pripažinimÄ , kad nukentėjusiajam Å . K. padarytas

neturtinė žala atitinka 2500 Lt sumÄ , ir pagrįstai sprendė, kad nukentėjusiojo Å . K. civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Teisėjų

kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis Å . K. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė, į apeliacinės instancijos teismo posėdį neatvyko, kas patvirtina, kad jis su civiliniu ieÅ¡kiniu neturtinei žalai atlyginti sutinka, ir daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajam Å . K. priteista 2500 litų dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra pagrįsta, atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo principus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendį pakeisti: nuteistojo D. S. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 138 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 24 str. 5 d.,

138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimÄ Â vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes, paskirtas šiuo nuosprendžiu pagal BK 24 str. 5 d., 138 str. 2 d. 8 p. ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 159

str., subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir D. S. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę - laisvės

atėmimÄ vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., nuteistajam D. S. paskirtos

laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams, įpareigojant D. S. be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo

atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, bei paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančioje 12 val. programoje.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                    Egidijus Jonas

Grigaravičius

Teisėjai                                                         Â

Arūnas Paštuolis

                                                                     Â

Danguolė Šiugždinytė