Legislator Case Law & Legislation
bfc8e0e9-896a-42c6-8981-2d7d4e8769df AI generated

bfc8e0e9-896a-42c6-8981-2d7d4e8769df · Å iaulių miesto apylinkės teismas

Case Number bfc8e0e9-896a-42c6-8981-2d7d4e8769df
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. N1-527-907/12Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00252-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.4.4.; 1.1.4.4.2.; 1.1.4.5.; 1.1.4.5.1.; 1.1.4.7.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.3.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 1.1.8.13.; 1.1.11.7.; 1.1.11.10.; 1.1.13.; 1.2.28.4.; 2.3.6.4.5. (S) ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 28 d.Šiauliai Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, Ievai Mišeikienei, dalyvaujant prokurorui Ernestui Armalui, kaltinamosioms I.

Legislator headnote

AI generated

bfc8e0e9-896a-42c6-8981-2d7d4e8769df · Å iaulių miesto apylinkės teismas: Å . broliu ir jie kartu nuėjo pas I. Å . į namus. M. V. pažinojo tris mėnesius, jie draugavo, o I. Å . tada matė antrÄ kartÄ . Nukentėjusįjį A. Ž. pažinojo jau anksčiau. Vartojo alkoholį trise, po to I. Å . paskambino A. Ž., kad jis atvažiuotų dėl kompanijos. A. Ž. atvažiavo, tačiau jis savo alkoholio neatsivežė, visi iÅ¡gėrė, bendravo. Ji buvo iÅ¡gėrusi. Blaivi nebÅ«tų taip pasielgusi. Susiginčijo jie dėl apkalbų, nežino, ar apkalbos buvo iÅ¡ tiesų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. N1-527-907/12Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00252-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.4.4.; 1.1.4.4.2.; 1.1.4.5.; 1.1.4.5.1.; 1.1.4.7.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.3.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 1.1.8.13.; 1.1.11.7.; 1.1.11.10.; 1.1.13.; 1.2.28.4.; 2.3.6.4.5. (S) ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 28 d.Šiauliai Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, Ievai Mišeikienei, dalyvaujant prokurorui Ernestui Armalui, kaltinamosioms I.

Å ., G. B., gynėjoms advokatėms Zojai Kastėnienei, Stanislavai Å ulcaitei, įstatyminei atstovei L. B., nukentėjusiajam A. Ž., specialistui Jurgiui Sakalui, nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje I. Å ., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, netekėjusi, turinti 10 klasių iÅ¡silavinimÄ , nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), teista 3 kartus:2004-02-19 KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 40 parų areÅ¡tu;2005-12-01 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant iki 2006-12-31 atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ bei iki 2006-03-01 užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti. 2007-11-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir ji pasiųsta atlikti bausmę. 2008-10-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi paleista lygtinai neatlikus 5 mėn. 25 d. laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant per likusį laikotarpį 1 kartÄ per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje, uždraudžiant be bausmę vykdančios institucijos leidimo iÅ¡vykti už gyvenamosios vietos rajono ribų ilgiau kaip 7 paroms, 2009-03-31 iÅ¡braukta iÅ¡ įskaitos Panevėžio miesto ir rajono pataisos inspekcijoje; 2011-05-09 Å iaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta bausmė- 30 MGL (3900 Lt) bauda, bauda nesumokėta, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinama padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, G.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, netekėjusi, turinti 7 klasių iÅ¡silavinimÄ , Å iaulių Jaunimo mokyklos moksleivė, gyv. (duomenys neskelbtini), teista 2012-05-25 Å iaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant tęsti mokslÄ , bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ , teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinama padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : 2011 m. liepos 11 d. apie 3.30 val. bute, esančiame Draugystės pr. 3-2, Å iauliuose, I.

Å . ir G. B., bÅ«damos apsvaigusios nuo alkoholio, veikdamos vieninga tyčia kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas 2012-03-23 (1 t., 11-12 b. l.), savavaliÅ¡kai, nesilaikydamos įstatymo nustatytos tvarkos, I. Å . vykdė savo tariamÄ Â teisę, o G. B. vykdė tariamÄ I. Å . teisę, tai yra kilus konfliktui dėl galimų apkalbų, versdamos A. Ž. klauptis ir atsipraÅ¡yti, panaudojo fizinę prievartÄ nukentėjusiojo A. Ž. atžvilgiu, tai yra I. Å . prispaudė nukentėjusįjį koja, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas,- rankomis ir kojomis, G.

B.- buteliu, kojomis sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį ir krÅ«tinę, abu ne mažiau keturis smÅ«gius, padarydami kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairės ausies kauÅ¡elyje, krÅ«tinės kairiame Å¡one ir panaudojo psichinę prievartÄ - G. B. grasino peiliu nupjauti nukentėjusiajam ausį, I. Å . sunaikino A. Ž. priklausantį turtÄ : mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ,,NOKIA 3610A“ 80 Lt vertės su „Tele 2“ „Pildyk“ SIM kortele 5 Lt vertės, rankinę 45 Lt vertės, du ryÅ¡ulius raktų 44 Lt bendros vertės, piniginę 20 Lt vertės, Å¡lepetes 12 Lt vertės, asmens tapatybės kortelę, padarydama A.

Ž. 206 Lt turtinės žalos. Tęsdamos nusikalstamÄ veikÄ , siekdamos įbauginti A. Ž. prieÅ¡ jo valiÄ , asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, grasinant peiliu, taksi automobiliu nugabeno į miÅ¡kelį, kuris yra Å iaulių rajone, Bubių kaimo teritorijoje, kur I. Å . nurodžius, G. B. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, nuvedė A. Ž. už eglučių ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, peiliu du kartus dÅ«rė nukentėjusiajam į rankÄ , nugarÄ , padarydamas jam deÅ¡inės alkÅ«nės iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje ir nugaros kairėje pusėje ties mentės virÅ¡utiniu kraÅ¡tu pjautines žaizdas, tokiu bÅ«du A.

Ž. padarant nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tai yra didelės žalos A. Ž. teisėms.Kaltinamoji I. Å . kalta prisipažino iÅ¡ dalies, nurodė, kad neturėjo tikslo nužudyti ir apiplėšti nukentėjusįjį, ir paaiÅ¡kino, kad daugiau negu du metai pažįsta A. Ž., su juo lytinių santykių neturėjo, nors jis to norėjo. 2011-07-11 pas jÄ namuose, esančiuose Draugystės pr. 3-2, Å iauliuose, trise: ji, G. B. ir jos brolis M. V.,- vartojo alkoholį, Å¡ventė, buvo pakili nuotaika.

Ji dėl kompanijos pasikvietė A. Ž. IÅ¡ pradžių viskas buvo gerai, po to pokalbio metu prisiminė, kad jis jÄ seniau, gal prieÅ¡ metus, įžeidė. Tuomet A. Ž. su draugu kvietė jÄ pas save į svečius. Ji atsakė, kad neatvažiuos, tada jis liepė jai čiulpti jo lytinį organÄ , iÅ¡vadino „kale”. Nedažnai iÅ¡girsta apie save tokius žodžius, todėl ir įsižeidė. Pokalbis vyko telefonu, pokalbį girdėjo jos kitas brolis D. V., nes buvo įjungtas garsiakalbis.

Ji tai priėmė kaip įžeidimÄ . Kai prisiminė viskÄ , pasakė broliui M. V., tada ir prasidėjo konfliktas. G. B. pradėjo konfliktuoti su A. Ž., ji liepė jam atsiklaupti ir jos atsipraÅ¡yti, tas nepakluso, tada G. B. smogė su buteliu jam per galvÄ , spardė, A. Ž. suklupo. M. V. iÅ¡ pradžių bandė stabdyti, bet paskui prisijungė ir pats. M. V. su A. Ž. mušėsi ant lovos. Ar ji A. Ž. buvo prirėmusi koja - nepamena, neblaivi buvo tada. Blaivi nebÅ«tų taip pasielgusi. Pinigų iÅ¡ A.

Ž. jie nereikalavo. M. V. A. Ž. mušė rankomis ir kojomis. Ar G. B. grasino nupjauti A. Ž. ausį su peiliu, nežino. Ji iÅ¡sigando, kad A. Ž. neiÅ¡kviestų policijos. M. V. atėmė jo daiktus, ir ji iÅ¡ streso sulaužė A. Ž. telefonÄ ir kitus daiktus. Jai buvo Å¡okas. Nenorėjo jam nieko blogo, norėjo A. Ž. tik įbauginti nuvežus į Bubių miÅ¡kÄ . TaksistÄ ji pažinojo kaip asmeninį vairuotojÄ . Degalinėje ji pirko cigarečių ir alaus. Taksi automobilyje alų gėrė M.

V.. Taksi sėdėjo ji, jos brolis, A. Ž. ir G. B.. Negalvojo A. Ž. nužudyti, tik norėjo jį palikti miÅ¡ke, kad jis pareitų basomis kojomis, kad pasimokytų. Nuvykus, į miÅ¡kÄ ji nėjo, tiksliai nepamena, kÄ sakė, nes buvo iÅ¡gėrusi, pasiliko prie maÅ¡inos. Kai grįžo M. V. ir G. B., M. V. pasakė, kad A. Ž. pabėgo, o G. B. Å¡aukė, isteriÅ¡kai klykė, verkė, kad sės, juos nuteis. Taksistas nieko neklausė, nesidomėjo, kur dingo A. Ž. ŽalÄ pagal civilinius ieÅ¡kinius sutinka sumokėti, jei padalins jÄ visiems trims.

Ä® teismÄ dėl įžeidimo nesikreipė, nes nežinojo, kad taip galima. Su savo broliu M. V. buvo susisiekusi per „One.lt“ sausio mėnesį, jis sakė, kad yra Airijoje, paskui dingo. Blogai pasielgė, gailisi. 2012-10-27 jai gimė sÅ«nus E. Å . Turi dar du vaikus, jie globos namuose, bet motinos valdžia neapribota, nori juos susigrÄ Å¾inti. Atsiprašė nukentėjusiojo. Kaltinamoji G. B. kalta prisipažino iÅ¡ dalies, nurodė, kad nesutinka su kaltinimu tik dėl tos dalies, kad grasino nukentėjusiajam su peiliu, ir paaiÅ¡kino, kad 2011 metais liepos mėnesį susitiko su I.

Å . broliu ir jie kartu nuėjo pas I. Å . į namus. M. V. pažinojo tris mėnesius, jie draugavo, o I. Å . tada matė antrÄ kartÄ . Nukentėjusįjį A. Ž. pažinojo jau anksčiau. Vartojo alkoholį trise, po to I. Å . paskambino A. Ž., kad jis atvažiuotų dėl kompanijos. A. Ž. atvažiavo, tačiau jis savo alkoholio neatsivežė, visi iÅ¡gėrė, bendravo. Ji buvo iÅ¡gėrusi. Blaivi nebÅ«tų taip pasielgusi. Susiginčijo jie dėl apkalbų, nežino, ar apkalbos buvo iÅ¡ tiesų.

Girdėjo kaip I. Å . pasakė M. V., kad A. Ž. jÄ iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais. Po to M. V. vožė nukentėjusiajam, ji jam trenkė su tuščiu buteliu, reikalavo, kad atsipraÅ¡ytų ir klauptųsi ant kelių, gal ir spardė, nepamena. Ar A. Ž. atsiklaupė ant kelių, nepamena, M. V. jį mušė ir rankom, ir kojom, o jos su I. Å . išėjo į kitÄ kambarį. Ar I. Å . sudavė A. Ž., ji nežino, nematė, užuolaidos buvo užtrauktos. Sėdėjo su I. Å . kambaryje, I.

Å . nuėjo ir parsinešė A. Ž. daiktus, telefonÄ , kurį perlaužė, rankinę suplėšė, kur kitus daiktus padėjo, ji nežino. Peilio ji nei kambaryje, nei miÅ¡ke neturėjo. Po to atėjo M. V. ir pasakė, kad visi važiuos į miÅ¡kÄ . Taksi vairuotojas buvo I. Å . draugas, nes tik įsėdusi į maÅ¡inÄ ji su juo bučiavosi. Važiuodami į miÅ¡kÄ dar sustojo degalinėje, I. Å . nupirko alaus, kurį iÅ¡gėrė važiuodami. Ji sėdėjo automobilio gale iÅ¡ deÅ¡inės A.

Ž., nes jis sėdėjo per vidurį, o M. V. iÅ¡ kairės, I. Å . sėdėjo priekyje. MiÅ¡ke I. Å . pasakė M. V., kad A. Ž. vestų į miÅ¡kÄ , tačiau nesakė, kad jį nužudytų ar durtų peiliu. MiÅ¡ke ji peilio nematė. IÅ¡ pradžių ji stovėjo prie maÅ¡inos miÅ¡ke, po to nuėjo į miÅ¡kÄ iÅ¡ smalsumo pažiÅ«rėti, kur M. V. nuvedė A. Ž., I. Å . pasiliko prie maÅ¡inos. Jie tikrai nesitarė nužudyti A. Ž.. Kai nuėjo į miÅ¡kÄ pamatė, kad M. V. A.

Ž. smogė su kažkuo. Peilį pamatė, kai M. V. parvertė A. Ž. ant žemės. M. V. smogė porÄ kartų ir A. Ž. pabėgo. Kai grįžo prie maÅ¡inos, M. V. I. Å . pasakė, kad A. Ž. pabėgo. Buvo labai iÅ¡sigandusi, kai grįžo iÅ¡ miÅ¡ko, nepamena, kÄ sakė, gal nieko, nes M. V. puolė A. Ž. su peiliu, galvojo, kad nori jį tik pagÄ sdinti. Su civiliniais ieÅ¡kiniais sutinka. Ausies su peiliu negrasino nupjauti. Jos pirminiai parodymai teisingi, jais galima remtis, jai tada buvo 17 metų.

Atsiprašė nukentėjusiojo.Nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad pažįsta abi kaltinamÄ sias. G. B. pažįsta jau senai, ji anksčiau gyveno bendrabutyje. Su I. Å . susipažino per „Splius“ pažintis, su ja buvo dar prieÅ¡ tÄ Ä¯vykį susitikę, jis tuo metu buvo susipykęs su drauge. I. Å . per „Splius“ pažintis prisistatė Monikos vardu, jis tada jai paskambino, buvo susitikę. Po kiek laiko jis įsidarbino UAB „Citma“. 2011-07-11 apie 2.30 val. grįžo iÅ¡ darbo namo.

Paskambino I. Å ., pradėjo kviesti pas save, kad atvažiuotų, sakė, kad jai liÅ«dna. Minėjo jai, kad jam rytoj į darbÄ , tačiau ji kvietė toliau, todėl jis sutiko atvažiuoti. Ji jam taksi iÅ¡kvietė. Nuvažiavęs pas I. Å ., jos bute dar pamatė G. B., M. V. ir I. Å ., visi vartojo alkoholį. I. Å . brolis M. V. sakė, kad jis yra sėdėjęs įkalinimo įstaigoje. Po to I. Å . dar nuvažiavo nupirkti alkoholio, jis iÅ¡gėrė gal 2 taureles brendžio, o kiti buvo neblaivÅ«s. Jis narkotikų nevartoja, ar kiti juos vartojo, nematė.

Jam kriminalistai po to sakė, kad bute rado narkotikų. Po kiek laiko I. Å . pradėjo broliui sakyti, kad jis jÄ prieÅ¡ metus iÅ¡vadino visokiais necenzÅ«riniais žodžiais, ir viskas prasidėjo. I. Å . viskÄ užvedė, ji iniciatorė buvo. Nėra I. Å . taip negražiai pavadinęs. Jis neigė taip jÄ vadinęs. G. B. jam liepė atsiklaupti ant kelių ir atsipraÅ¡yti I. Å ., kojas jai bučiuoti. Jis nesutiko. Tada G. B. jam sudavė tuščiu buteliu per galvÄ , jis suklupo, o I. Å . laikė jį prispaudusi su koja, o daugiau viskÄ darė M.

V. - mušė kojom ir rankom. Ar spyrė jam į nugarÄ I. Å ., nepamena, G. B. gal dar ir spyrė. M. V. grasino jam peiliu. Jį spardė, daugiausiai smÅ«gių sudavė rankomis. Gali tiksliai dabar ir neprisiminti, daug laiko praėjo, po įvykio viskÄ tiksliai prisiminė, tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. G. B. buvo pasiėmusi peilį, grasino jam ausį nupjauti. Po to jis gulėjo lovoje primuÅ¡tas. Tada M. V. liepė atiduoti jam savo rankinę, mobilų telefonÄ , M. V. iÅ¡traukė iÅ¡ kelnių kiÅ¡enės telefonÄ â€žNOKIA 3610 A“, 80 Lt vertės, su „TELE 2“ „Pildyk“ SIM kortele 5 Lt vertės. Paėmė rankinę 45 Lt vertės, kurioje buvo buto raktai 32 Lt vertės, raktai nuo darbo patalpų 12 Lt vertės, piniginę 20 Lt vertės, Å¡lepetes 12 Lt vertės, kurias M.

V. apsiavė, asmens tapatybės kortelę ir pora beverčių, bereikÅ¡mių dokumentų - pažymų apie uždarbį ir panaÅ¡iai. Jam buvo grÄ Å¾inti tik jo raktai. Kriminalistai rado jo rankinę pas I. Å . namuose suplėšytÄ , viskas buvo sulaužyta ir telefonas sulaužytas. Iniciatoriai jį vežti į miÅ¡kÄ buvo I. Å . ir M. V., G. B. tam pritarė. Jie iÅ¡kvietė taksi, jį iÅ¡vedė be Å¡lepečių, basÄ . M. V. jam laikė įrėmęs peilį į Å¡onÄ . Kai iÅ¡kvietė taksi sakė, kad jį paleis.

Taksi jis atsisėdo per vidurį ant galinės sėdynės, M. V. atsisėdo jam iš kairės, G. B. atsisėdo jam iš dešinės pusės, o I. Š. atsisėdo priekyje. Važiuojant dar sustojo „Skulo“ degalinėje, M. V. paprašė I. Š., kad ji nupirktų alaus. Nuvykus į miškelį I. Š. liepė M. V. pavesti jį 100 metrų ir durti su peiliu. Nuėjus toliau į miškelį M. V. liepė G. B. duoti jam su buteliu, bet ji jam nesudavė, M. V. kelis kartus jam dūrė, tačiau jis išsprūdo ir pabėgo nuo jų.

Nubėgo į kaimelį kažkokį ir pas nepažįstamus senukus paprašė, kad leistų iÅ¡sikviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , senukai pasakė, kur jis yra. Ligoninėje jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ligoninėje jį laikė vienÄ dienÄ , ten negulėjo, tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡leido, tik tyrimus padarė. Kai į ligoninę atvyko policija, jis paprašė, kad nuvyktų į I. Å . butÄ , nes ten pasiliko jo daiktai. Nežino, dėl ko jie taip pasielgė, gal alkoholis kaltas buvo. Nužudyti turėjo galimybę, galėjo nužudyti jį dar bute, dėl ko nenužudė, nežino.

Civilinį ieÅ¡kinį reiÅ¡kia dėl 162 litų turtinės žalos (sunaikinti daiktai) ir 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Jam visas Å¡onas buvo sutinęs, žaizdos gijo mėnesį laiko, turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ . Randai liko iki Å¡iol, dabar jau nebeskauda. Jis yra dirbantis, jo atlyginimas 1600 litų. Turto neturi. Iki to įvykio su M. V. neteko susitikti. I. Å . jo neatsiprašė, tik G. B. jam paskambino ir jo atsiprašė. Gali atleisti tik G. B., bet tikrai ne I. Å .. G. B. jis pažįsta, ji su teisėsauga neturi reikalų, ji draugiÅ¡ka, pasikalbėdavo jie.

IÅ¡ G. B. nieko nereikia. Nori, kad I. Å . jam atlygintų žalÄ , todėl civilinį ieÅ¡kinį praÅ¡o priteisti tik iÅ¡ I. Å . Ä®statyminė atstovė, apklausta teisme liudytoja, L. B. parodė, kad jie gyvena trise, ji, G. B. ir sÅ«nus. G. B. broliui 7 metai. Jie gyvena vieno kambario bute. G. B. mokosi Jaunimo mokykloje, paskutiniu metu mokosi vidutiniÅ¡kai. Pamokas anksčiau praleidinėjo, dabar jas lanko, sirgo nemažai. Namuose ji klauso, padeda jai, jos gerai sutaria. G. B. neberÅ«ko, alkoholio nevartoja, bent jau nematė, kad gertų alkoholį, dažnai bÅ«na namuose.

Kai iÅ¡eina iÅ¡ namų, pareina blaivi. Turi vienÄ draugę, su kuria bendrauja. Ji I. Å . nepažįsta, M. V. matė kelis kartus. Nematė, kad jie vartotų alkoholį. G. B. dabar narkotikų nevartoja, anksčiau yra vartojusi. Tėvo jų Å¡eimoje nėra, jie iÅ¡siskyrė. Tėvas rÅ«pinasi G. B., bet jis neturi įtakos jos auklėjimui. TÄ dienÄ ji išėjo pas draugę ir negrįžo, buvo vėlu, kiek skambino - nekėlė ragelio, labai pergyveno, labai daug kartų jai skambino. G. B. elgesys po gegužės mėnesio nuosprendžio labai pasikeitė į gerÄ jÄ pusę, pagerėjo.

Dabar ji bÅ«na dažnai namie, namuose nevartoja alkoholio. Planuoja tęsti mokslÄ , dabar eis į 8 klasę. Po truputį bandys atlyginti žalÄ . Ji pati yra bedarbė, neregistruota darbo biržoje, dabar neturi jokių pajamų. Sutinka su civiliniais ieÅ¡kiniais, jei ras darbÄ , bandys mokėti po truputį. Specialistas Jurgis Sakalas paaiÅ¡kino, savo byloje duotÄ iÅ¡vadÄ tvirtina, daugiau papildyti nieko neturi. Atsakydamas į klausimus, nurodė, jog nukentėjusiajam A. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nukentėjusysis A. Ž. sužalotas buvo 2011-07-11, po to iki 2011-07-29 jis turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ . Formaliai jis gydėsi daugiau negu 10 dienų. Tačiau jam nebuvo reikalingas specialus chirurginis gydymas, žaizdos sugijo pirminiu bÅ«du. Nedarbingumo pažymėjimas jam buvo tęsiamas gydančio gydytojo nuožiÅ«ra, tai jis turi teisę tęsti nedarbingumo pažymėjimÄ , jeigu mano, kad reikalinga, tačiau jo, kaip specialisto, nuomone, nebuvo objektyvaus poreikio tiek ilgai gydytis.Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovas teisiamajame posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant, jame nurodyta, jog palaiko civilinį ieÅ¡kinį dėl 381,52 Lt žalos atlyginimo (2 t., 86, 155, 173 b. l.).Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriaus atstovas teisiamajame posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant, jame nurodyta, jog palaiko civilinį ieÅ¡kinį dėl 166,32 Lt žalos atlyginimo (2 t., 84, 133, 174 b. l.).Be kaltinamųjų dalinio prisipažinimo, nukentėjusiojo A.

Ž., liudytojos L. B., specialisto Jurgio Sakalo parodymų, I. Å . ir G. B. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais: - 2012-03-23 Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro nutarimu dėl tyrimo atskyrimo M. V. atžvilgiu, iÅ¡ kurio matyti, kad tyrimas iÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 40-1-252-11 M. V. atžvilgiu pagal LR BK 294 str. 2 d. buvo atskirtas į atskirÄ tyrimÄ (1 t., 11-12 b. l.);- 2011-07-11 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad užfiksuota įvykio vieta - bute, esančiame Draugystės pr. 3-2, Å iauliai, padarytos fotonuotraukos, paimti daiktai (1 t., 15-22 b. l.); - 2011-08-08 specialisto iÅ¡vada Nr. G890/11(04), iÅ¡ kurios matyti, kad A.

Ž. durtinės pjautinės žaizdos dešinės alkūnės išoriniame paviršiuje ir nugaros kairėje pusėje ties mentės viršutiniu kraštu padarytos duriančiu pjaunančiu daiktu, o kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairės ausies kaušelyje ir krūtinės kairiame šone padarytos kietais bukais daiktais. A. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 27-28 b. l.);- 2012-03-14 specialisto J. Sakalo apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad A. Ž. kūne rastoms žaizdoms padaryti reikėjo dviejų smūgių duriančiu daiktu ar įrankiu.

Kraujosruvoms akių vokuose, kairės ausies kaušelyje, krūtinėje padaryti reikėjo 4-rių smūgių kietais bukais daiktais. Iš viso A. Ž. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 6-šių smūgių (1 t., 29 b. l.);- 2011-08-31 specialisto išvada Nr. 140-(5460)-IS1-4971, iš kurios matyti, kad ant bespalvio plastikinio uždaromo maišelio su raudonos spalvos juostele, 2011-07-11 įvykio vietos apžiūros metu rasto bute, esančio Šiauliuose, Draugystės per. 3-2, vidinių paviršių yra psichotropinės medžiagos - amfetamino pėdsakai.

Ant 5 ml talpos vienkartinio Å¡virkÅ¡to, rasto ten pat, vidinių pavirÅ¡ių yra psichotropinės medžiagos - metamfetamino pėdsakai (1 t., 43 b. l.);- 2011-08-08 daiktų apžiÅ«ros protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad apžiÅ«rėti daiktai, kurie 2011-07-11 buvo paimti įvykio vietos apžiÅ«ros metu bute, esančiame Å iauliuose, Draugystės pr. 3-2, tai yra sulaužyto telefono dalys, suplėšyta rankinė, suplėšyti A. Ž. asmens dokumentai, raktai (1 t., 45 b. l.);- 2011-08-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad A.

Ž. atpažino G. B., kuri 2011-07-11, apie 3.00 val., bute, esančiame Šiauliuose, Draugystės pr. 3-2, mušė jį su buteliu, spardė kojomis, grasino peiliu nupjauti ausį (1 t., 55-57 b. l.);- 2012-02-01 akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad įtariamoji I. Š. ir nukentėjusysis A. Ž. liko prie savų parodymų (1 t., 58 b. l.);- 2011-10-09 liudytojo V. A. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad liudytojas parodė, jog 2011m. liepos mėn. pradžioje, tikslesnės datos neatsimena, dirbant Šiauliuose taksistu, apie 4 val., paskambino pažįstama Monika iš abonento Nr. 868440285, kuri prieš tai buvo pažadėjusi paskolinti jam 300 Lt, ir paprašė atvažiuoti prie Draugystė pr.

3. Atvažiavo ir iÅ¡ namo išėjo Monika, nepažįstama mergina ir du nepažįstami vaikinai, visi susėdo į automobilį ir Monika, kuri sėdėjo priekyje, paprašė važiuoti į miÅ¡kÄ . Pagalvojo, kad kompanija važiuoja į gamtÄ girtauti, todėl sutiko. Važiuojant link Bubių, sustojo prie Magijos, kur kompanija nusipirko alkoholinių gėrimų ir važiuojant toliau gėrė maÅ¡inoje. Juos nuvežė prie Bubių miÅ¡kelio, tÄ vietÄ Â tikėtina, kad atrastų. Automobilyje kompanija Å¡nekėjo mažai, tam aukščiausiam vaikinui neleido kalbėti, vis sakė ,,tylėk“.

Sustojus prie miÅ¡kelio, IÅ¡ automobilio galo iÅ¡lipo du vaikinai ir mergina, Monika liko automobilyje, gal iÅ¡lipusi buvo, tačiau į miÅ¡kÄ nėjo. Netrukus iÅ¡ miÅ¡ko grįžo vaikinas ir mergina, tas aukÅ¡tas vaikinas neparėjo. Å ie Monikai pasakė, kad  viskas tvarkoje ar panaÅ¡iai. Monika pradėjo nervuotis ir iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio kartu su jais nuėjo lik miÅ¡ko. Negirdėjo kÄ Monika su jais kalbėjo, nes apsukinėjo automobilį. Netrukus Å¡ie parėjo ir atsisėdo. Jis pasiteiravo, kur tas aukÅ¡tas vaikinas, kažkuris tai pasakė ,,nesirÅ«pink, jis pasiplovė“.

Pagalvojo, kad kompanija susipyko ir nieko blogo nesupratęs, parvežė kompanijÄ , iÅ¡ kur paėmė. Jie tylėjo, tik Monika kalbėjo apie jam pažadėtus pinigus. Važiuojant į miÅ¡kÄ pas nei vienÄ nematė jokio peilio, daiktų, lazdų. Pas MonikÄ Ä¯ butÄ užėjęs nebuvo, nieko apiplėšti ar nužudyti neketino ir nei su kuo nesitarė tai padaryti. Po to Monika telefonu nebeatsiliepė, pinigų nepaskolino. Jokių sužalojimų ant to aukÅ¡to vaikino kÅ«no nepastebėjo, nes dar buvo tamsu.

Važiuojant tas vaikinas pagalbos neprašė, nesiskundė ir jam atrodė, kad gale visi draugiÅ¡kai gėrė alkoholinius gėrimus. Neatkreipė dėmesio, ar tas vaikinas buvo basas ar su Å¡lepetėmis. Kad Å¡ie galimai bandė nužudyti tÄ aukÅ¡tÄ vaikinÄ nežinojo ir nenumanė (1 t., 65 b. l.);- liudytojo V. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad užfiksuota, kur į V. A. taksi automobilį įsėdo Monika (t. y., I. Å .), mergina ir du vaikinai, kur juos nuvežė ir kur miÅ¡ke paliko vienÄ vaikinÄ (1 t., 66-69 b. l.);

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį atsako tas, kuris savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartÄ nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. BÅ«tina sÄ lyga veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio dispozicijÄ yra tai, kad asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai, vykdo savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę, numatytÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.136 straipsnyje, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama.

Å ių veiksmų dalyvis turi bÅ«ti susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, kurių pagrindu atsiranda reikalavimo teisė. Taigi pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi bÅ«ti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai. Tais atvejais, kai savavaldžiavimui bÅ«dingos kaltės dėl tariamos teisės vykdymo nėra, veika turi bÅ«ti kvalifikuojama pagal kitus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius (kasacinės nutartys 2K-509/2008, 2K-65/2009). Teisės vykdymo savavaliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo bÅ«dÄ , kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo.

BÅ«tinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimÄ požymis yra didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Pažymėtina, kad įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavaliÅ¡kų veiksmų pobÅ«dį, padarytos turtinės žalos piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , pažeistų teisių ir interesų svarbÄ bei kitas aplinkybes (kasacinė byla Nr. 2K-P-267/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ savo jurisprudencijoje nurodė, kad savavaliÅ¡ki veiksmai, nesukėlę tokios žalos, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti vertinami kaip administracinės teisės pažeidimas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnis). BÅ«tent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavaliÅ¡ko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumÄ , bÅ«tinÄ baudžiamajai atsakomybei už tai kilti.

Kartu Lietuvos Aukščiausiais Teismas pabrėžė, kad Å¡is požymis savavaldžiavimo baudžiamosiose bylose turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samia įrodymų analize, todėl nepritartina praktikai, kai įvairÅ«s tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vienÄ konflikto dalyvių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės Å¡akų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises.

Tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės bylos Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011). Atsižvelgiant į tai, kad savavaldžiavimas apraÅ¡ytas materialiÄ ja sudėtimi (sudėties bÅ«tinas požymis yra ir padariniai), bei remiantis tyčinės kaltės samprata veikose, apraÅ¡ytose materialiosiomis sudėtimis (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), inkriminuojant savavaldžiavimÄ bÅ«tina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtÄ ir savavaliÅ¡kÄ pobÅ«dį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms bei teisėtiems interesams, ir Å¡ių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Kartu pažymėtina, kad savavaldžiavimo bylose ypatingÄ reikÅ¡mę turi didelės žalos požymio motyvavimas, taip atskleidžiant padarytos veikos pavojingumÄ ir atribojant baudžiamÄ jÄ ir kitų rūšių teisines (civilinė, administracinė, drausminė) atsakomybes.Savavaldžiavimo padariniai, kaip didelė žala, turi bÅ«ti konstatuojami ne formaliai, bet motyvuotai atskleidžiant jų pobÅ«dį, turinį, pavojingumo laipsnį ir t. t. Atsižvelgiant į savavaldžiavimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties struktÅ«rÄ , nagrinėjamos bylos kontekstÄ , pažymėtina, kad didele žala laikytina ne tai, jog nukentėjusysis patiria tik diskomfortÄ dėl raginimo grÄ Å¾inti skolÄ , bet, pavyzdžiui, tai, kad nukentėjusysis praranda saugumo jausmÄ , kad kaltininko veiksmais sukuriama bauginančio pobÅ«džio situacija.

Vadinasi, nukentėjusysis turi ne tik iÅ¡girsti grasinimus, bet ir suprasti jų realų pavojingumÄ , didelę tikimybę, kad kaltininkas juos įgyvendins. Taip pat turi bÅ«ti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia „įstatymų nustatytÄ tvarkÄ â€œ, bet yra neteisėtas (konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtÄ tvarkÄ , yra pažeisti (kasacinė byla Nr. 2A-7-2/2010), agresyvus, baustinas ir pan. Suprantama, kad turi bÅ«ti motyvuotai pagrindžiamas ir kitų savavaldžiavimo sudėties požymių, tarp jų ir subjektyviųjų, buvimas kaltininko elgesyje.

Atsižvelgiant į nusikalstamo savavaldžiavimo esmę, į teismų praktikÄ bylose dėl nusikalstamų veikų, kuriose psichinė prievarta nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui yra tokių veikų padarymo bÅ«das, taip pat, įvertinant sankcijos už kvalifikuotÄ savavaldžiavimÄ griežtumÄ , darytina iÅ¡vada, kad psichine prievarta baudžiamÄ ja teisine prasme laikytini pasikartojantys ar nuolatinio pobÅ«džio tyčiniai kaltininko veiksmai, pasižymintys aiÅ¡kiai prieÅ¡iÅ¡ku, neetiÅ¡ku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobÅ«džiu.

Gali bÅ«ti gÄ sdinama susidoroti, pakenkti nukentėjusiojo Å¡eimai. Tai gali bÅ«ti ir grasinimai panaudoti fizinę jėgÄ , nuo kurios nukentėjusysis neapsigins, sunaikinti ar sugadinti turtÄ ar kitokiu bÅ«du padaryti didelę turtinę žalÄ . Kaltininkas, siekdamas savo tikslų, nukentėjusįjį gali įžeidinėti, Å¡meižti, Å¡antažuoti, persekioti pats ar į tokiÄ veikÄ Ä¯traukti ir kitus asmenis. Toks psichinis spaudimas (agresija) jau savaime yra neteisėtas, baustinas. Tai gali sukelti nukentėjusiajam bejėgiÅ¡kumo bÅ«senÄ , įtampÄ , dvasinius sukrėtimus ar nuolatinį psichologinį diskomfortÄ , depresijÄ ar kitokiÄ liguistÄ bÅ«senÄ , sveikatos pablogėjimÄ ar net psichikos sutrikimÄ .

Tokius padarinius (didelę žalÄ ) nukentėjusiajam ar jo artimiems asmenims gali sukelti ir pavienis, bet itin Å¡iurkÅ¡tus, bauginantis ar agresyvus, žeminantis kaltininko veiksmas. BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smÅ«gių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tÄ symas), laisvės atėmimo ar bejėgiÅ¡kos bÅ«senos sukėlimo ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-183/2012).Teismas, įvertinęs kaltinamųjų, nukentėjusiojo A.

Ž., liudytojos L. B. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiÅ«ros, specialisto J. Sakalo apklausos, daiktų apžiÅ«ros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ , akistatos, parodymų patikrinimo vietoje, liudytojo V. A. apklausos protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog I. Å ., veikdama vieninga tyčia kartu su G. B. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, 2011 m. liepos 11 d. apie 3.30 val. bute, esančiame Å iauliuose, Draugystės pr. 3-2, bÅ«damos apsvaigusios nuo alkoholio, savavaliÅ¡kai, nesilaikydamos įstatymo nustatytos tvarkos, o bÅ«tent,- nesikreipdama į atitinkamas valstybės institucijas dėl pažeistų teisių gynimo ir (ar) padarytos žalos atlyginimo, I.

Å . vykdė savo tariamÄ teisę į garbę ir orumÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje, o G. B. vykdė tariamÄ I. Å . teisę į garbę ir orumÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje. Pažymėtina, kad teisė į garbę ir orumÄ visų pirma turėtų bÅ«ti ginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje nurodytais bÅ«dais. Taip pat paminėtina, kad iÅ¡imtiniais atvejais gali bÅ«ti naudojama savigyna, tačiau savigynos bÅ«dai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobÅ«dį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.139 straipsnio 2 dalis).

Tuo atveju, jei neįmanoma apginti pažeistų teisių Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais bÅ«dais, tuomet kyla administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Visi kiti teisių gynimo bÅ«dai, kuriais yra peržengiamos įstatymuose nustatytos ribose, laikytini neteisėtais. Taigi, I. Å ., nesikreipdama į teisėsaugos institucijas, savavaliÅ¡kai vykdė tariamÄ , objektyvaus pagrindo neturinčiÄ ir tik jos sÄ monėje egzistuojančiÄ , teisę į garbę ir orumÄ , t. y., kilus konfliktui dėl galimų apkalbų, kad neva A.

Ž. prieÅ¡ metus laiko, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, necenzÅ«riniais žodžiais, nurodytais teisiamojo posėdžio protokole (2 t., 138-143 b. l.), iÅ¡vadino I. Å ., kas įžeidė jos garbę ir orumÄ , nes, pasak jos, ji nedažnai girdi tokias kalbas apie save. A. Ž. neigiant necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡vadinus I. Å ., ji kartu su G. B., versdamos A. Ž. klauptis ir atsipraÅ¡yti, panaudojo fizinę prievartÄ nukentėjusiojo A. Ž. atžvilgiu, t. y. I. Å . prispaudė nukentėjusįjį koja, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, prispaudė jį rankomis ir kojomis, G.

B. buteliu bei kojomis sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį ir krÅ«tinę, abu ne mažiau keturis smÅ«gius, padarydami kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairės ausies kauÅ¡elyje, krÅ«tinės kairiame Å¡one bei panaudojo psichinę prievartÄ - G. B. grasino peiliu nupjauti nukentėjusiajam ausį, I. Å . sunaikino A. Ž. priklausantį turtÄ : mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ,,NOKIA 3610A“ 80 Lt vertės su Tele 2 pildyk SIM kortele 5 Lt vertės, rankinę 45 Lt vertės, du ryÅ¡ulius raktų 44 Lt bendros vertės, piniginę 20 Lt vertės, Å¡lepetes 12 Lt vertės, asmens tapatybės kortelę, padarydama A.

Ž. 206 Lt turtinės žalos. Tęsdamos nusikalstamÄ veikÄ , siekdamos įbauginti ir taip palaužti jo valiÄ , kad Å¡is įvykdytų jam pareikÅ¡tas pretenzijas- atsiklauptų ir I. Å . atsipraÅ¡ytų, A. Ž. prieÅ¡ jo valiÄ , asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, grasinant peiliu, taksi automobiliu nugabeno nukentėjusįjį į miÅ¡kelį, esantį Å iaulių rajone, Bubių kaimo teritorijoje, kur I. Å . nurodžius, G. B. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, nuvedė A.

Ž. už eglučių ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, peiliu du kartus dÅ«rė nukentėjusiajam į rankÄ , nugarÄ , taip padarydamas jam deÅ¡inės alkÅ«nės iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje ir nugaros kairėje pusėje ties mentės virÅ¡utiniu kraÅ¡tu pjautines žaizdas. Tokiu bÅ«du A. Ž. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. IÅ¡ byloje esančių duomenų bei iÅ¡ kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymų matyti, kad nukentėjusiojo atžvilgiu I. Å . ir G.

B. panaudojo psichinę ir fizinę prievartÄ . Byloje nustatyta, kad fizinė prievarta pasireiÅ¡kė tokiais veiksmais: kaltinamoji G. B. trenkė A. Ž. buteliu per galvÄ ir spyrė jam į galvos sritį ir krÅ«tinę, taip pat kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, sudavė ne mažiau kaip keturis smÅ«gius, dėl ko A. Ž. buvo padarytos kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairės ausies kauÅ¡elyje, krÅ«tinės kairiame Å¡one, o I. Å . prispaudė nukentėjusįjį koja.

Byloje taip pat nustatyta, kad nuvežus A. Ž. į miÅ¡kÄ , asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, dÅ«rė nukentėjusiajam į rankÄ ir į nugarÄ , padarydamas jam deÅ¡inės alkÅ«nės iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje ir nugaros kairėje pusėje ties mentės virÅ¡utiniu kraÅ¡tu pjautines žaizdas, t.y., nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamoji G. B. savo kaltę dėl to, kad nukentėjusiajam sudavė smÅ«gius buteliu, teisiamojo posėdžio metu pripažino, nurodė, jog neprisimena, ar spyrė su koja, nes buvo neblaivi, nesutiko su tuo, kad grasino nukentėjusiajam su peiliu nupjauti ausį.

Savo kaltės dėl atliktų veiksmų teisme neginčijo ir I. Å ., nurodydama, kad ne viskÄ gali prisiminti, nes buvo neblaivi, bei tai, kad neturėjo tikslo nukentėjusįjį nužudyti ar apiplėšti. Paminėtina, kad nors I. Å . teigė, kad neprisimena, ar buvo prispaudusi nukentėjusįjį koja, nes tuo metu buvo neblaivi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamosios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, ji juos nuolat keitė ir tikslino, į tai, kad nukentėjusiojo parodymai tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, atitinka kitus, byloje surinktus duomenis, kad teisme nenustatyta, jog nukentėjusysis bÅ«tų Å¡aliÅ¡kas ir norėtų melagingai apkaltinti I.

Å . nebÅ«to nusikaltimo padarymu, kaltinamosios I. Å . teiginys, kad ji gal nebuvo prispaudusi koja A. Ž., vertintinas kritiÅ¡kai, kaip pasirinkta gynybos pozicija, ir atmestinas. Kaltinamoji G. B. neneigė, kad sudavė nukentėjusiajam su buteliu į galvÄ , tačiau nebuvo tikra dėl to, kad jam spyrė, tačiau tiek kaltinamoji I. Å ., tiek ir pats nukentėjusysis patvirtino, kad G. B. spyrė jam koja į krÅ«tinę bei galvos sritį, todėl G. B. teiginys dėl to, kad ji gal nespyrė koja A. Ž. į krÅ«tinę ir į galvos sritį, vertintinas kritiÅ¡kai, kaip pasirinkta gynybos pozicija, ir atmestinas.

Byloje nustatyta, kad psichinė prievarta pasireiÅ¡kė tokiais veiksmais: G. B. grasino A. Ž. nupjauti su peiliu ausį, o asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, nukentėjusiajam įrėmus į Å¡onÄ peilį, I. Å . ir G. B. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, nuvežė A. Ž. į miÅ¡kÄ , kur I. Å . nurodžius G. B. su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, nuvedė A. Ž. už eglučių ir ten asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, dÅ«rė nukentėjusiajam du kartus į rankÄ ir į nugarÄ .

Nors teisiamojo posėdžio metu G. B. neigė grasinusi A. Ž. nupjauti ausį su peiliu, o ikiteisminio tyrimo metu teigė neprisimenanti, ar grasino, taip pat nors I. Å . nežinojo ir negalėjo pasakyti, ar G. B. grasino A. Ž. nupjauti su peiliu ausį, tačiau iÅ¡ I. Å . parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad G. B. grasino A. Ž. nupjauti ausį su peiliu. MinėtÄ aplinkybę taip pat patvirtina nukentėjusiojo duoti parodymai, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuoseklÅ«s, vienodi, iÅ¡samÅ«s ir neprieÅ¡taringi, jais teismui netikėti nėra pagrindo, duomenų, kad kaltinamÄ sias jis norėtų nepagrįstai apkaltinti, byloje nėra, todėl atsižvelgiant į nukentėjusiojo parodymus, į tai, kad įvykio vietoje - bute, esančiame Å iauliuose, Draugystės pr. 3-2, svetainės kambaryje ant stalo, Å¡alia butelių rastas virtuvinis peilis (1 t., 15-22 b. l.), į tai, kad I.

Å . ir G. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nenuoseklÅ«s, netikslÅ«s ir prieÅ¡taringi, į tai, kad nusikalstamos veikos darymo metu jos buvo neblaivos ir pačios nurodė, kad ne viskÄ geria prisimena, G. B. teiginys, kad ji negrasino A. Ž. nupjauti ausies su peiliu, o I. Å . teiginys, kad nežinojo minėtos aplinkybės, vertintini kritiÅ¡kai kaip pasirinkta kaltinamųjų gynybos versija ir atmestini. Be to, nustatyta, kad asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, grasinant peiliu kaltinamosios su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, su tikslu įbauginti ir pamokyti A.

Ž., nuvežė jį taksi automobiliu į miÅ¡kÄ , kur I. Å . nurodžius, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, su G. B. nuvedė A. Ž. už eglučių, kur asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, su peiliu du kartus dÅ«rė A. Ž. į rankÄ ir į nugarÄ . Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji I. Å . neprisiminė, kÄ ji sakė nuvežus A. Ž. į miÅ¡kÄ , tačiau iÅ¡ jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji liepė vesti A.

Ž. į miÅ¡kÄ . Kaltinamoji G. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu teigė, kad I. Å . liepė A. Ž. vesti į miÅ¡kÄ . Tuo tarpu nukentėjusysis A. Ž. teigė, kad nuvežus jį į miÅ¡kÄ , I. Å . liepė ne tik vesti į miÅ¡kÄ , bet dar ir durti jam su peiliu. Atsižvelgiant į tai, kad I. Å ., anot A. Ž. buvo nusikalstamos veikos iniciatorė ir organizatorė, kÄ patvirtina tai, kad jai pasakius, jog A. Ž. neva jÄ kažkada iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais, kilo konfliktas, kuris vėliau iÅ¡sivystė į nusikalstamÄ veikÄ , be to, ji pažinojo taksi automobilio vairuotojÄ , pati jį pavadino asmeniniu taksi vairuotoju, o G.

B. teigė, kad ji pagalvojo minėtÄ taksi automobilio vairuotojÄ esant I. Å . artimÄ draugÄ , nes ji su juo bučiavosi, be to, sustojus miÅ¡ke ji nurodė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, ir G. B. eiti į miÅ¡kÄ ir ten vesti A. Ž. bei jį pamokyti, taip pat atsižvelgiant į tai, kad I. Å . parodymai tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklÅ«s, jie prieÅ¡taringi, I. Å . teiginys, kad ji neprisimena, kÄ sakė nuvežus į miÅ¡kÄ A.

Ž., vertintinas kritiÅ¡kai, kaip kaltinamosios pasirinkta gynybos versija ir atmestinas. Be to, paminėtina, kad I. Å . ir G. B., veikdamos kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, A. Ž. sudarė bauginančiÄ situacijÄ , o bÅ«tent iÅ¡ pradžių veiksmas vyko bute, t.y., paÅ¡aliniams asmenims nematant ir neturint galimybių patekti į butÄ , naktį, apie 2.30 val., t.y., tuo metu, kai žmonės paprastai ilsisi, kai galimybė, kad bus iÅ¡girstas pagalbos Å¡auksmas, kad kažkas vyksta bute, yra minimali.

Kaip minėjo nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu, jis net nebandė bėgti iÅ¡ buto, nes matė, kad buto durys yra užrakintos, o raktai nuo durų iÅ¡traukti. Jo mobilus telefonas iÅ¡ jo buvo atimtas ir netrukus sulaužytas, todėl iÅ¡sikviesti policijos galimybės jis tikrai neturėjo. TÄ aplinkybę teisme pripažino ir pati I. Å ., kuri nurodė, jog atėmus mobilųjį telefonÄ iÅ¡ nukentėjusiojo, jį tuoj pat sulaužė, nes bijojo, kad nukentėjęs neiÅ¡sikviestų policijos. Taip pat paminėtina, kad nusikalstamÄ veikÄ vykdė trys asmenys, iÅ¡ kurių vienas, t.y., asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, buvo neseniai grįžęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos, o I.

Š. taip pat buvo susidūrusi su teisėsauga, visi jie buvo neblaivūs, be to, galimai vartoję narkotikus, nes po įvykio bute buvo rasta narkotikų (1 t., 43 b. l.), kad kaltinamųjų ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, veiksmai buvo intensyvūs (nukentėjusysis buvo mušamas rankomis ir kojomis, jam taip pat buvo suduota buteliu, jis buvo laikomas prispaustas koja, o kiti tuo tarpu mušė), kad peilis buvo pasirinktas nusikalstamos veikos įrankiu ir jis buvo panaudotas kaip įbauginimo priemonė ir įrankis sužaloti asmenį, kad A.

Ž. buvo nuolat bauginamas, t.y., G. B. grasino nupjauti jo ausį, kad asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, vežant A. Ž. taksi automobiliu į miÅ¡kÄ Ä¯ A. Ž. Å¡onÄ laikė įrėmęs peilį, kad I. Å . sudarė įspÅ«dį, kad yra pažįstama su taksi vairuotoju, todėl nukentėjęs net nebandė bėgti ar praÅ¡yti pagalbos taksi vairuotojo, kad I. Å . liepė vesti į miÅ¡kÄ , o kiti asmenys jai pakluso ir šį nurodymÄ vykdė, darytina iÅ¡vada, kad buvo sudaryta reali bauginanti situacija, ir kad nukentėjusysis turėjo pagrindo galvoti, kad jį gali nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , nors, kaip teigė I.

Å ., ji tokio tikslo neturėjo. Byloje taip pat nustatyta, kad I. Å . sunaikino A. Ž. priklausantį turtÄ : mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ,,NOKIA 3610A“ 80 Lt vertės su „Tele 2“ „Pildyk“ SIM kortele 5 Lt vertės, rankinę 45 Lt vertės, du ryÅ¡ulius raktų 44 Lt bendros vertės, piniginę 20 Lt vertės, Å¡lepetes 12 Lt vertės, asmens tapatybės kortelę, padarydama A. Ž. 206 Lt turtinės žalos. Nors I. Å . teigė, kad naikindama A. Ž. priklausančius daiktus ji buvo Å¡oko bÅ«senos, t.y., dėl itin didelio ir staigaus susijaudinimo.

Teismų praktikoje siekiant nustatyti itin didelio susijaudinimo aplinkybę analizuojama visuma aplinkybių:

1) nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį poelgis;

2) staiga kilęs kaltininko didelis susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų;

3) kaltininko veiksmai yra greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtÄ ar įžeidžiantį poelgį (kasacinės nutartys Nr. 2K-184/ 2010, 2K-70/2009). Tačiau minėta aplinkybė nėra patvirtinta byloje esančiais įrodymais, o bÅ«tent nors kaltinamoji I. Å . teigė, kad jÄ A. Ž. įžeidė, iÅ¡vadindamas necenzÅ«riniais žodžiais, tačiau A. Ž. neigė jÄ iÅ¡vadinęs necenzÅ«riniais žodžiais, to fakto nepatvirtino jokie surinkti ir teisme iÅ¡tirti įrodymai, nuo menamo garbės ir orumo įžeidimo praėjo ilgas laiko tarpas – vieneri metai, todėl kad ir kokia buvo I.

Š. būsena nusikalstamos veikos padarymo metu, ji negalėtų būti pavadinta šoko būsena ar fiziologinio afekto būsena, nes I. Š. atsakas į neva itin įžeidžiantį A. Ž. poelgį nebuvo greitas ir savalaikis, t.y., ne iš karto po neva buvusio įžeidimo. Atsižvelgiant į tai, kad A. Ž. mobilaus ryšio telefonas buvo sunaikintas ne šoko būsenos, o logiškai pagalvojus apie tai, kad mobilaus ryšio telefono pagalba A. Ž. negalėtų išsikviesti pagalbos, todėl kitų A. Ž. daiktų sunaikinimas laikytinas daugiau chuliganiškais ar savanaudiškais veiksmais, atliktais iš pykčio.

Paminėtina, kad nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, požymiai apima svetimo turto sunaikinimÄ ar sugadinimÄ bei nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimÄ ar sugadinimÄ ir papildomai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ar 187 straipsnio 3 dalį nekvalifikuojama. Pastebėtina, kad veiksmai, kuriuos atliko I. Å . bendrais tyčiniais veiksmais kartu su G. B. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, peržengia įstatymų nustatytas ribas, rodo nepagarbÄ bendro gyvenimo taisyklėms ir geros moralės principams, jie nelaikytini savigyna, todėl darytina iÅ¡vada, kad I.

Å . ir G. B., nesilaikydamos įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė tariamÄ I. Å . teisę į garbę ir orumÄ , savavaldžiavo panaudodamos fizinę ir psichinę prievartÄ nukentėjusiajam bei padarė didelės žalos A. Ž. teisėms ir teisėtiems interesams, nes jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sunaikinti jo daiktai, kurių vertė virÅ¡ija 1 MGL, tačiau nevirÅ¡ija 3 MGL (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 1 dalis), taip pat buvo apribota A. Ž. judėjimo laisvė.

I. Å . ir G. B., veikdamos kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, versdamos A. Ž. klauptis ir atsipraÅ¡yti, panaudodami nukentėjusiojo atžvilgiu fizinę bei psichinę prievartÄ , taipogi sunaikindamos A. Ž. daiktus, kurių bendra vertė virÅ¡ija 1 MGL, bet nevirÅ¡ija 3 MGL, padarydamos nežymų sveikatos sutrikdymÄ A. Ž., suvokė pavojingÄ savo veiksmų pobÅ«dį, t.y. jog nesilaikydamos įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdo tariamÄ I. Å . teisę, numatė, kad dėl to A.

Ž. teisėms ir teisėtiems interesams bus padaryta didelė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Be to, teismas pripažįsta, jog I. Å . ir G. B., veikdamos bendrais tyčiniais veiksmais kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, veikė kartu bei pritarė vienas kito veiksmams, suvokė savo veiksmų bendrumÄ , todėl visi atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, bendrininkavimo požymį, pripažįsta, jog I.

Å . ir G. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį, kaip baigtas savavaldžiavimas, panaudojant psichinę ir fizinę prievartÄ nukentėjusiajam.Kadangi kaltinime negali bÅ«ti formuluočių apie dar nenuteistų ar neatleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų kaltę, teismas tikslina kaltinimÄ ir iÅ¡ kaltinimo Å¡alina M. V. vardÄ ir pavardę, kaltinime nurodydamas, kad I. Å . ir G. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ veikdamos vieninga tyčia kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas 2012-03-23 (1 t., 11-12 b. l.).Skirdamas I.

Å . bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos stadijÄ , bendrininkavimo formÄ ir bendrininko rūšį, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. I. Å ., veikdama tiesiogine tyčia, padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , veika baigta, nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje, kaltinamajai I.

Å . atliekant vykdytojo veiksmus – tiesiogiai realizuojant LR BK 294 str. 2 d. numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius. I. Å . atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji padarė baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.).Kaltinamoji I. Å . anksčiau teista, teistumas neiÅ¡nykęs, nes iki Å¡iol nesumokėjo 2011-05-09 Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 30 MGL baudos (1 t., 199-200 b. l., 2 t., 2-8, 64-66 b. l.), tyčinę nusikalstamÄ veikÄ padarė bausmės atlikimo laikotarpiu, teistumui neiÅ¡nykus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažintina recidyviste, bausta administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., 7-8 b. l.), VšĮ Respublikinės Å iaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (2 t., 10 b. l.), VšĮ Å iaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registre neįraÅ¡yta (2 t., 12 b. l.), ji augina vienÄ mažametį vaikÄ (2 t., 178-179 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į tai, kad kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, kaltinamajai už nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, subendrintina visiško sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-05-09 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme- nesumokėta baudos dalimi, t. y. su 28 MGL bauda, nes bauda nesumokėta iki šiol, tačiau pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-05-09 nuosprendį įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas 2010-10-25 (2 t., 2-6 b. l.), t. y. 1 para, laikant, kad sumokėta 2 MGL (260 Lt) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2011-07-11 iki 2011-12-15 (1 t., 87, 100-101, 120-121, 139-140 b. l.), laikant, kad I. Å . jai paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę yra atlikusi. Kaltinamajai I. Å . 2011-12-15 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., 139-140, 141 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.G.

B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 17 m. amžiaus, t.y., nepilnametė, todėl jai taikytini nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XI skyriuje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 81 str. 1 d.).Skirdamas G. B. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos stadijÄ , bendrininkavimo formÄ ir bendrininko rūšį, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

G. B., veikdama tiesiogine tyčia, padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , veika baigta, nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje, kaltinamajai G. B. atliekant vykdytojo veiksmus – tiesiogiai realizuojant LR BK 294 str. 2 d. numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius. G. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji padarė baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.).Kaltinamoji G.

B. anksčiau teista, teistumas neiÅ¡nykęs (2 t., 15-19, 61-62, 101-127 b. l.), nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 294 str. 2 d., padarė bÅ«dama neteista ir nepilnametė, jos motina L. B. dėl dukros padarytų administracinės teisės pažeidimų bausta administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., 18-19, 32 b. l.), VšĮ Respublikinės Å iaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre yra, diagnozė psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos bÅ«klė (2 t., 20, 172 b. l.), VšĮ Å iaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registre yra, diagnozė – lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu (2 t., 22 b. l.), G.

B. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., 26 b. l.), Å iaulių jaunimo mokyklos charakterizuojama patenkinamai, nes kelis kartus kartojo 6 klasės mokomÄ jÄ programÄ , nelankė mokyklos, nenorėjo mokytis, ji uždaro bÅ«do daugiau bendravo su mokytojais ir kitomis moksleivėmis, dėl jos elgesio nusiskundimų nėra (2 t., 28 b. l.), Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Centro policijos nuovados charakterizuojama patenkinamai, nes 2006-10-23, 2008-01-28 mokyklos pareiÅ¡kė, kad ji nelanko mokyklos, 2010-04-10 G.

D. pareiÅ¡kė, kad G. B. elgėsi agresyviai, plÅ«dosi necenzÅ«riniais žodžiais, sudavė kumščiu per veidÄ , nuo 2006-11-14 įraÅ¡yta į Centro policijos nuovados apie policijÄ dominančių vaikų elgesį apskaitÄ už įvykdytus administracinius teisės pažeidimus (2 t., 31 b. l.), L. B. Å¡eima, kurioje auga 2 nepilnamečiai vaikai: G. B., gim. 1994-05-12, ir L. B., gim. 2004-11-08, nuo 2007-02-07 yra įtraukta į Socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ , Å¡eima nuolat lankoma, stebima socialinių darbuotojų, jai yra teikiama socialinė pagalba ir parama (2 t., 34 b. l.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, asmeniui pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Ä®vertinus tai, kad kaltinamoji G. B. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama nepilnametė, yra jauno amžiaus, atsiprašė nukentėjusiojo, o Å¡is jai atleido, rodo norÄ taisytis, todėl kaltinamajai už nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi subendrintina dalinio sudėjimo bÅ«du su Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-25 nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausme, prieÅ¡ tai jÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, galutinę bausmę paskiriant laisvės atėmimÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2011-08-11 iki 2011-10-07 (1 t., 143, 159-160, 178-179 b. l.) bei pagal 2012-05-25 Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį atlikta bausmė.Kaltinamoji G.

B. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama neteista, nepilnametė, yra jauno amžiaus, nori pasitaisyti, tęsti mokslÄ , atsiprašė nukentėjusiojo ir Å¡is jai atleido, kaltinamoji paskutiniu metu teigiama linkme pakeitė savo gyvenimo bÅ«dÄ , padarė iÅ¡vadas dėl savo elgesio, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsniu, G.

B. bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę- elgesio apribojimÄ .Kaltinamajai G. B. 2011-10-04 nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimas (1 t., 178-179, 180 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 162 Lt turtinės žalos ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 59 b. l.), civilinis ieÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyrius pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 166,32 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t., 72-74 b. l.), civilinis ieÅ¡kovas Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 381,52 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t., 79-86 b. l.).

Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese - kartu su baudžiamÄ ja byla pareiÅ¡kiamas ir iÅ¡sprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tÄ Å¾alÄ . Baudžiamojoje byloje civilinis ieÅ¡kinys gali bÅ«ti pareikÅ¡tas ir nagrinėjamas kartu su byla esant Å¡ioms trims sÄ lygoms:

1) kai padaryta fiziniam ar juridiniam asmeniui žala;

2) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

3) kai tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Byloje A. Ž. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 162 Lt turtinės ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 59 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu jis prašė žalÄ priteisti tik iÅ¡ I. Å .. Turtinę žalÄ sudaro sunaikintų daiktų (mobilaus ryÅ¡io telefonas „NOKIA 3610 A“, 80 Lt vertės su „Tele 2“ „Pildyk“ SIM kortele 5 Lt vertės, rankinė 45 Lt vertės, piniginė 20 Lt vertės, Å¡lepetės 12 Lt vertės) vertė 162 Lt.

Neturtinės žalos praÅ¡o todėl, kad po nusikalstamos veikos padarymo jam buvo sutinęs visas Å¡onas, žaizdos gijo mėnesį laiko, jis turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ ir negalėjo vykdyti savo darbines funkcijas, jam iki Å¡iol yra likę randai. Byloje nustatytos visos trys sÄ lygos: kaltinamosios, veikdamos kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, atliko neteisėtus veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, dėl kurio nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui atsirado žala - jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sunaikintas jam nuosavybės teise priklausantis turtas, kaltinamųjų neteisėti veiksmai sÄ lygojo žalos atsiradimÄ nukentėjusiajam, ir buvo nežymaus sveikatos sutrikdymo bei turto sunaikinimo tiesiogine ir pagrindine priežastimi, t.y. byloje įrodyta, kad tarp kaltinamųjų neteisėtų veiksmų ir nusikalstamos veikos padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl I.

Å . ir G. B. nukentėjusiajam A. Ž. privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . Su nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A. Ž. pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu kaltinamosios sutiko, sutiko atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė įtampa, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK 6.250 str. 2 d.

įtvirtinta teisinė prezumpcija, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, t.y. jos fakto civilinis ieÅ¡kovas neturi įrodyti, nes neturtinės žalos faktas preziumuojamas, tačiau bÅ«tina nustatyti reikalaujamos priteisti piniginės kompensacijos dydį. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į:

1) neturtinės žalos pasekmes, 2) žalÄ padariusio asmens kaltę, 3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį, 5) kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, 6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Neturtinė žala gali bÅ«ti padaroma pažeidžiant skirtingus teisinius įstatymo saugomus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl iÅ¡gyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, yra ypač dideli, dėl ko A.

Ž. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . A. Ž. nurodė, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų jam atsirado pasekmės, t.y. jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko jam iki Å¡iol yra likę randai, jis kurį laikÄ buvo nedarbingas, negalėjo vykdyti savo darbinių funkcijų. Kaltinamosios I. Å . ir G. B. nusikaltimus padarė sÄ moningai suvokdamos, kad bus padaryta žala nukentėjusiajam, ir to siekdamos, t.y. veikė tyčia, todėl, pagal susiformavusiÄ teisminę praktikÄ , veikiant tyčia, t.y. siekiant, kad nukentėjęs patirtų pažeminimÄ , stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, jam bÅ«tų sukeltas fizinis skausmas, yra padaroma kur kas didesnė neturtinė žala, nei neatsargios kaltės atveju, todėl neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti atitinkamai didesnis.

Kaltinamosios yra darbingos, bet nedirbančios, jų nusikalstama veika nukentėjusiajam padaryta nedidelė turtinė žala, kurios kaltinamosios iki Å¡iol neatlygino, ir didelė žala nukentėjusiojo asmens teisėms ir teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, bei į tai, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų nukentėjęs patyrė fizinį skausmÄ , sužalojimus, dėl kurių kreipėsi į gydytojus ir vartojo vaistus, buvo laikinai nedarbingas, yra liekamieji reiÅ¡kiniai- nuo peilio dÅ«rių liko randai, į tai, kad minėti sužalojimai atsirado dėl I.

Å . ir G. B. kaltės, todėl civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiÅ¡kai, solidariai iÅ¡ kaltinamųjų I. Å . ir G. B. nukentėjusiajam A. Ž. priteistina 162 Lt turtinės žalos ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nors nukentėjęs A. Ž. atsisakė civilinio ieÅ¡kinio kaltinamosios G. B. atžvilgiu (2 t., 138-143, 167 b. l.), nes ji jo atsiprašė, tačiau teismas nepriima minėto ieÅ¡kinio atsisakymo, kaip prieÅ¡taraujančio imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir (ar) vieÅ¡ajam interesui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis) bei teisingumo ir protingumo principams, nes tokie nukentėjusiojo veiksmai yra niekuo nepaaiÅ¡kinami, su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu susijusi pareiga yra solidarioji (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 dalis), nukentėjusiojo niekuo nepagrįstas ir nepaaiÅ¡kinamas solidariosios prievolės atsisakymas vieno iÅ¡ solidariųjų skolininkų atžvilgiu labai apsunkintų žalos atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ kitų kaltinamųjų ir taptų jiems didele naÅ¡ta, be to, kaltinamoji G.

B. nebuvo pasyvi stebėtoja, prieÅ¡ingai- jos atlikti neteisėti veiksmai buvo pavojingi, intensyvÅ«s ir taip pat sÄ lygojo žalos atsiradimÄ . Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 381,52 Lt turtinės žalos atlyginimo. Su civilinio ieÅ¡kovo Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu kaltinamosios sutiko, sutiko atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ .

A. Ž. VšĮ Respublikinė Å iaulių ligoninė 2011-07-11 suteikė asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas už 381,52 Lt, kurios buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Minėta suma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsniu, 6.290 straipsniu, pripažintina turtine žala, nes bÅ«tent dėl kaltinamųjų I. Å . ir G. B. nusikalstamų veiksmų A. Ž. buvo laikinai nedarbingas ir priverstas kreiptis į VšĮ Respublikinę Å iaulių ligoninę, kur jam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, dėl ko Valstybinė ligonių kasa prie LR sveikatos apsaugos ministerijos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto iÅ¡mokėjo aukščiau nurodytÄ sumÄ VšĮ Respublikinei Å iaulių ligoninei.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, į tai, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, neteisėta veika padarę žalos žmonių sveikatai, privalo įstatymų nustatyta tvarka atlyginti sveikatos priežiÅ«ros įstaigų dėl to turėtas iÅ¡laidas (LR Sveikatos draudimo įstatymo 4 str., 5 str., 29-34 str.), kurias sveikatos priežiÅ«ros įstaigoms apmoka už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas Valstybinė ligonių kasa prie LR SAM iÅ¡ privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (LR Sveikatos draudimo įstatymo 9 str., 33 str. 1 d. 1 p., LR Sveikatos sistemos įstatymo 76 str.), bei į tai, kad, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (LR CK 6.280 str. 1 d.), todėl solidariai iÅ¡ kaltinamųjų I.

Å . ir G. B. Valstybinei ligonių kasai prie LR sveikatos apsaugos ministerijos priteistina 381,52 Lt turtinės žalos atlyginimo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyrius pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 166,32 Lt turtinės žalos atlyginimo. Su civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriaus pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu kaltinamosios sutiko, sutiko atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ . Vykdant Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, fiziniai ir juridiniai asmenys, dėl kurių kaltės valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai iÅ¡mokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras iÅ¡mokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala fondui, privalo tÄ Å¾alÄ atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalÄ padaręs asmuo. Byloje nustatyta, kad iki nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusysis A. Ž. buvo apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu. Todėl dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos A. Ž. bÅ«nant nedarbingam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyrius iÅ¡mokėjo 166,32 Lt ligos paÅ¡alpÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad tarp kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, į tai, kad, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (LR CK 6.280 str. 1 d.), todėl solidariai iÅ¡ kaltinamųjų I. Å . ir G. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriui priteistina 166,32 Lt turtinės žalos atlyginimo. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: - 2 raktų ryÅ¡uliai (vienas su dviem raktais ir užraÅ¡u „ArtÅ«ras“, kitas – su trimis raktais) grÄ Å¾inti pagal pakvitavimÄ A.

Ž. (1 t., 47, 49 b. l.), įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktini neribotai A. Ž. nuosavybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 5 p.);- keturi tuÅ¡ti buteliai, suplėšyta rankinė, suplėšytų A. Ž. dokumentų dalys, telefono nuolaužos, SIM kortelė, vienkartinis Å¡virkÅ¡tas, plastikinis maiÅ¡elis, nuorÅ«kos, popierinė skiautė, moteriÅ¡kos kelnės (Paketas Nr. 1), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotini į iÅ¡skirtÄ atskirÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 40-9-032-12, kurioje vyksta ikiteisminis tyrimas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a :

I. Å . pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį ir skirti jai laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrinti su Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011-05-09 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiÅ¡kai pridedant Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011-05-09 nuosprendžiu paskirtÄ bausmę- nesumokėtÄ baudos dalį 28 MGL, ir galutinę subendrintÄ bausmę I.

Å . paskirti – laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) mėnesiams su 28 MGL (trijų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt litų) bauda. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2011-07-11 iki 2011-12-15 ir laikyti, kad I. Å . jai paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę yra atlikusi. Kaltinamajai I. Å . paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ .G.

B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį ir skirti jai laisvės atėmimÄ 8 (aÅ¡tuoneriems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du su Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-25 nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausme, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus dalį Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-25 nuosprendžiu paskirtos bausmės, prieÅ¡ tai jÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir galutinę subendrintÄ bausmę G.

B. paskirti – laisvės atėmimÄ 11 (vienuolikai) mėnesių. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2011-08-11 iki 2011-10-07 ir pagal 2012-05-25 Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį atliktÄ bausmę.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams ir skirti auklėjamojo poveikio priemonę- elgesio apribojimÄ 10 (deÅ¡imties) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per šį laikotarpį: kiekvienÄ dienÄ bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu;mokytis, tęsti mokslÄ arba dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje ir bÅ«ti joje registruotai.Kaltinamajai G.

B. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.Solidariai iÅ¡ I. Å . ir G. B. priteisti A. Ž. naudai 162 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Solidariai iÅ¡ I. Å . ir G. B. priteisti Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos naudai 381,52 Lt turtinės žalos atlyginimo.Solidariai iÅ¡ I. Å . ir G. B. priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriaus naudai 166,32 Lt turtinės žalos atlyginimo.Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:- 2 raktų ryÅ¡ulius (vienas su dviem raktais ir užraÅ¡u „ArtÅ«ras“, kitas – su trimis raktais) palikti neribotai A.

Ž. nuosavybei;- keturis tuščius butelius, suplėšytÄ rankinę, suplėšytų A. Ž. dokumentų dalis, telefono nuolaužas, SIM kortelę, vienkartinį Å¡virkÅ¡tÄ , plastikinį maiÅ¡elį, nuorÅ«kas, popierinę skiautę, moteriÅ¡kas kelnes perduoti į iÅ¡skirtÄ atskirÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 40-9-032-12.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                   Asta ČebatoriÅ«tė