Legislator Case Law & Legislation
bfc89b3d-4f2a-4932-9fda-2813c04440be AI generated

bfc89b3d-4f2a-4932-9fda-2813c04440be · Kauno apylinkės teismas

Case Number bfc89b3d-4f2a-4932-9fda-2813c04440be
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?CivCivilinė byla Nr. 2-13906-559/2019 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00707-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.5.; 3.4.1.1 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 13 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėja JÅ«ratė Ramanauskienė, sekretoriaujant Astai Zujevienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui M. P., jo atstovei advokatei Albinai Cirulienei, atsakovei A. S., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovui Andriui Baranauskui, teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M.

Legislator headnote

AI generated

bfc89b3d-4f2a-4932-9fda-2813c04440be · Kauno apylinkės teismas: Kaime mergaitei nėra tinkamų sÄ lygų laikytis higienos (duÅ¡o ir pan.). Å iuo metu vaikai yra pakankamai aprÅ«pinti, drabužiai nupirkti, mokykliniai reikmenys bus nupirkti rugsėjo mėnesį. Jis pats lankosi dukros mokykloje, domisi dukters mokslu, stebi, dukra visada 21 val. bÅ«na namuose. Jo turtinė padėtis, palyginus su ankstesniais metais, pagerėjo, nes gauna pensijÄ , po truputį dirba papildomus darbus, įsigijo automobilį. Jie kreipėsi į savivaldybę dėl didesnio bÅ«sto suteikimo. Bendravimo tvarkos nėra bÅ«tina nustatyti, nes jis neriboja dukros bendravimo su atsakove.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?CivCivilinė byla Nr. 2-13906-559/2019 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00707-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.5.; 3.4.1.1 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 13 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėja JÅ«ratė Ramanauskienė, sekretoriaujant Astai Zujevienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui M. P., jo atstovei advokatei Albinai Cirulienei, atsakovei A. S., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovui Andriui Baranauskui, teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M.

P. ieÅ¡kinį atsakovei A. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir materialinio iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo; iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas M. P. ieÅ¡kinį palaiko, praÅ¡o: nustatyti nepilnametės dukros A. P., gim. (duomenys neskelbtini)gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu M. P.; nutraukti Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2018 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-486-559/2018 iÅ¡ M.

P., priteistÄ dukros A. P. iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį mokant po 80 Eur mokėjimÄ nuo 2019 m. vasario 23 d.; priteisti iÅ¡ atsakovės dukros A. P. iÅ¡laikymui periodinėmis iÅ¡mokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. vasario 23 d. iki dukros pilnametystės; iÅ¡laikymo lėšomis pavesti disponuoti tėvui M. P.. IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje nurodė, kad A. P. Å¡iuo metu faktiÅ¡kai gyvena su juo adresu (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2018 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-486-559 dukros gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina A.

S., priteista iÅ¡ ieÅ¡kovo materialinis iÅ¡laikymas dukrai po 80 Eur. Dukros gyvenamoji vieta su motina A. S. nustatyta atsižvelgiant į jos pasirinkimÄ gyventi pas motinÄ , taip pat į tai, kad tarp jų buvo įvykęs konfliktas ir jos įsitikinimu jis 2017 m. kovo 26 d. pavartojo fizinį smurtÄ . Po to konflikto dukra iÅ¡vyko gyventi pas motinÄ , ten gyveno, lankė Žeimių pagrindinę mokyklÄ . Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14476-17, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieÅ¡kovo kaltę.

Gyvendama pas motinÄ , 2019 m. vasario mėn. moksleivių atostogų metu dukra atvyko pas ieÅ¡kovÄ pasisvečiuoti savaitei laiko. Pasibaigus atostogoms, 2019 m. vasario 23 d. po pietų, kartu su savo motina N. P. jÄ nuvežė į motinos namus (duomenys neskelbtini). A. S. rado apsvaigusiÄ nuo alkoholio. DukrÄ paliko pas motinÄ . TÄ pačiÄ dienÄ apie 20 val. dukra paskambino telefonu, pasakė, kad motina namuose geria alų, jÄ keikia necenzÅ«riniais žodžiais, įžeidinėja. Pagal jo iÅ¡kvietimÄ Ä¯ A.

S. namus atvyko policija, patikrino jos blaivumÄ , nustatė, kad girtumas yra virÅ¡ trijų promilių. Kai atvyko policija, atsakovė nepaisė įspėjimo nusiraminti, tada policijos darbuotojai iÅ¡kvietė vaiko teisių apsaugos darbuotojus, kurie 2019 m. vasario 23 d. apie 22-23 val. atvežė dukrÄ pas ieÅ¡kovÄ Ä¯ namus (duomenys neskelbtini). Nuo tada dukra nuolat gyvena pas ieÅ¡kovÄ , lanko Justino Vareikio progimnazijos 7a klasę. Mokslai sekasi vidutiniÅ¡kai, mokosi pagal palengvintÄ programÄ , dėl drausmės problemų nėra.

Jis lankosi pas klasės auklėtojÄ , domisi dukros ugdymu, esminių nusiskundimų dėl dukros elgesio ir mokymosi nėra. Su dukra periodiÅ¡kai lanko Jonavos socialinių paslaugų centrÄ , socialinis darbuotojas dukrÄ lanko namuose kartÄ per savaitę. Nusiskundimų dėl dukros auklėjimo, priežiÅ«ros neturi. Ji lanko keramikos bÅ«relį Jonavos socialinių paslaugų centre, gimnastikos bÅ«relį mokykloje. Dukrai yra diagnozuota astma. Kartu su ja nuolat lankosi pas Å¡eimos gydytojÄ , gydytojÄ pulmonologÄ .

Jai yra paskirti vaistai, kuriuos naudoja nuolat. Å iuo metu santykiai su dukra geri, jai sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos. Gyvena dviejų kambarių bute, kuris yra socialinis bÅ«stas. Dukra iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyveni su ieÅ¡kovu. Bendraujant su atsakove A. S., nepavyko iÅ¡spręsti dukros A. P. gyvenamosios vietos, iÅ¡laikymo klausimo gera valia tarpusavio susitarimu, todėl praÅ¡o nustatyti dukros A. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu. Nustačius dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, praÅ¡o nutraukti teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimu priteisto dukros iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį mokant po 80 Eur mokėjimÄ nuo 2019 m. vasario 23 d. ir iÅ¡ atsakovės priteisti dukrai materialinį iÅ¡laikymÄ mokant kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis po 150 Eur iki vaiko pilnametystės. Nuo 2019 m. vasario 23 d. dukrÄ pilnai iÅ¡laiko jis, atsakovė visiÅ¡kai neprisideda prie jos iÅ¡laikymo.

Vidutinės vieno mėnesio dukros išlaikymo išlaidos yra šios: buto nuomos ir komunaliniai mokesčiai, tenkantys jos daliai - 30 Eur, maistas - 80 Eur, drabužiai, avalynė - 70 Eur, ugdymo priemonės - 30 Eur, higienos prekės - 30 Eur, vaistai, vitaminai - 30 Eur, ekskursijos, pramogos - 30 Eur, telefonas - 10 Eur, iš viso - 300 Eur. Prašomas nustatyti dukros išlaikymo dydis orientuojamas į jos poreikius, ieškovo ir atsakovės materialinę padėtį. Jis neturi nekilnojamojo ir registruojamo turto, yra neįgalus (nustatytas 15 proc. darbingumo lygis).

Pajamos - neįgaliojo iÅ¡mokos 400 Eur per mėnesį. Atsakovė yra sveika ir darbinga. Apie jos turtinę padėtį, darbovietę ir pajamas duomenų neturiu. Teismo posėdyje ieÅ¡kovas M. P. patvirtino ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, papildomai paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu dukra gyvena ir lanko mokyklÄ Jonavoje, čia - jos draugės, yra papildomi užsiėmimai. Gyvena dviejų kambarių bute (29 kv. m), vietos jiems pakanka. Gyvena penki asmenys: jo dukra A., dukra V., žmona E. ir jos ketverių metų sÅ«nus G..

Kitas E. sÅ«nus O. gyvena pas senelį kaime. Jo pajamos: 277 Eur netekto darbingumo pensija (iÅ¡ kurios atskaičiuojama 55 Eur vykdymo procese), 114 Eur slaugos kompensacija (bus 125 Eur), po 70 Eur už vaikus (už 4 vaikus), dar socialinė paÅ¡alpa nuo rugpjūčio mėn., parama vaikams (vienkartinė) mokslo reikmėms. Bute atskirose patalpose yra virtuvė ir tualetas su duÅ¡u. A. gyvena kartu su G.. Jis moka A. už telefonÄ , už internetÄ (16 Eur), perka maistÄ , drabužius. A. mokosi pagal palengvintÄ programÄ , nes maža bÅ«dama ji daug sirgo ir specialistai nusprendė, kad jai reikalinga palengvinta programa.

Su jo sutuoktine dukra sutaria neblogai, nors kartais pasibara abi. Dukra jam pasakojo, kad kol vyko teismas, mama laikėsi, negėrė, tačiau po to mama pradėjo vėl gerti. Dukra ten turėjo nedaug draugų, iÅ¡ jos buvo atimamas telefonas. Jis leidžia dukrai su motina bendrauti, net pats jÄ pas mamÄ nuveža. PorÄ dienų pas jÄ pabÅ«na ir grįžta. Atsakovė nuo vasario mėnesio prie dukros iÅ¡laikymo neprisideda, nebent kaime, kai dukra bÅ«na, jai kažkÄ nuperka. Å iuo metu jis nebegeria, daugiau kaip metus jam atliekama dializė.

Kaime mergaitei nėra tinkamų sÄ lygų laikytis higienos (duÅ¡o ir pan.). Å iuo metu vaikai yra pakankamai aprÅ«pinti, drabužiai nupirkti, mokykliniai reikmenys bus nupirkti rugsėjo mėnesį. Jis pats lankosi dukros mokykloje, domisi dukters mokslu, stebi, dukra visada 21 val. bÅ«na namuose. Jo turtinė padėtis, palyginus su ankstesniais metais, pagerėjo, nes gauna pensijÄ , po truputį dirba papildomus darbus, įsigijo automobilį. Jie kreipėsi į savivaldybę dėl didesnio bÅ«sto suteikimo. Bendravimo tvarkos nėra bÅ«tina nustatyti, nes jis neriboja dukros bendravimo su atsakove.

Atsakovė A. S. su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies, sutinka dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nesutinka dėl materialinio iÅ¡laikymo dydžio. Teismo posėdyje atsakovė paaiÅ¡kino, kad mergaitė nori gyventi laisviau, jai keturiolika metų, o pas atsakovę tvarka yra griežtesnė. Ji taip pat netaiko draudimų mergaitei, bet su vaiku reikia daug kalbėti, bendrauti. Ji sutinka teikti materialinį iÅ¡laikymÄ ne didesnį kaip 80 Eur per mėnesį, nes ir teismo sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovo tiek buvo priteista.

Ji dirba pas tÄ patį Å«kininkÄ , uždirba apie 350-370 Eur per mėnesį (per dienÄ â€“ 15 Eur). A. M., jos sugyventinis, uždirba 630-700 Eur. Turto ji neturi. Ji padarė klaidÄ , iÅ¡gėrė, bet agresyvi ji nebuvo. Pasakė griežtesnį žodį mergaitei, Å¡i pasiskundė tėvui, kuris iÅ¡kvietė pareigÅ«nus. Ji negirtavo nuolat. Po to įvykio ji visiÅ¡kai negeria, nors mergaitė tuo netiki. Ji matė, kad mergaitė yra laiminga pas tėvÄ , bet jos elgesys ir bendravimas su kitais žmonėmis yra labai pasikeitęs, tapo nemandagi.

Ji pati stengiasi pirkti mergaitei tai, ko jai trÅ«ksta, bet ne visada turi galimybę ir laiko nuvykti su dukra apsipirkti tada, kada Å¡i nori. Jų Å¡eimos iÅ¡laidos: dujos, elektra, vanduo, Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimas, televizija, telefonai. Kitų iÅ¡laikytinių ji neturi. Ji mato, kad nieko pakeisti negali, gerbia mergaitės nuomonę ir apsisprendimÄ gyventi su tėvu, tačiau nori, kad ieÅ¡kovas daugiau prižiÅ«rėtų dukrÄ ir kontroliuotų jos elgesį. Bendravimo tvarkos su mergaite nepraÅ¡o nustatyti, nes pati mergaitė galės nuspręsti kada su mama bendrauti.

Liudytoja (nepilnametė) A. P. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jai gyvenant pas mamÄ , Å¡i pradėjo gerti, atvažiuodavo draugės iÅ¡ Ruklos. Geria ir A., su kuriuo mama gyvena. Å iuo metu ji nemato, kad mama gertų. Vasario mėnesį mama buvo girta, jos abi susipyko, ji išėjo pas Algio mamÄ , nes bijojo likti namuose. KitÄ dienÄ ji iÅ¡važiavo. Pas tėtį jai gerai, turi kambarį, savo lovÄ , spintÄ . Kartu gyvena mažas brolis (ketverių metų). E. Å¡iuo metu nebegeria, santykiai yra geri. Ji mokosi Jonavoje, sekasi labai gerai, anksčiau ji buvo atsilikusi nuo mokslų, nes sirgo, dabar mokosi pagal palengvintÄ programÄ .

Mokslai jai sekai gerai, todėl tikisi, kad ateityje nebus palengvintos programos. Dabar su mama ji bendrauja, nesipyksta. Jos dienotvarkė: kai grįžta iÅ¡ mokyklos, pailsi, pavalgo, ruoÅ¡ia pamokas, po to eina į laikÄ ir grįžta apie 20 val. Gyvenimo sÄ lygos yra geros. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius savo iÅ¡vadoje nurodė, kad ieÅ¡kovo Å¡eima dėl girtavimo, socialinių įgÅ«džių stokos Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 21 d.

įsakymu Nr. 13B-1333 buvo įtraukta į Jonavos rajono socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitÄ , atsakovės Å¡eima dėl girtavimo, socialinių įgÅ«džių stokos 2017 m. birželio 29 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo įtraukta į Jonavos rajono stebimų Å¡eimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitÄ . Å iuo metu ieÅ¡kovo ir atsakovės Å¡eimos yra Jonavos rajono socialinių paslaugų centro specialistų lankomų ir prižiÅ«rimų Å¡eimų, patiriančių socialinę rizikÄ , apskaitoje.

Ieškovės ir atsakovo šeimose yra lankomasi, joms teikiamos socialinės paslaugos, yra konsultuojamos, ugdomi kasdieninio gyvenimo įgūdžiai. 2015 m. kovo 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu nepilnametės šalių dukters A. P. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškovu. 2018 m. kovo 16 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimu jos gyvenamoji vieta nustatyta kartu su atsakove, iš ieškovo priteistas materialinis išlaikymas vaikui iki jo pilnametystės po 80 Eur į mėnesį. 2019m. kovo 23 d.

Kauno apskrities Vyriausiame policijos komisariate gautas praneÅ¡imas, kad yra girtaujama atsakovės gyvenamoje vietoje. Atvykę policijos pareigÅ«nai atsakovei nustatė 3,42 promilių girtumÄ , jos sugyventiniui A. M. nustatytas 2,11 promilių girtumas. Namuose buvo Å¡alių nepilnametė dukra A. P., kuri teigė bijanti bÅ«ti namuose. Apie įvykį informuoti skyriaus specialistai. A. P. specialistams nurodė, kad neblaivi mama jÄ vadina necenzÅ«riniais žodžiais, iÅ¡varinėja iÅ¡ namų. A. nurodė, jog mama turinti priklausomybę alkoholiui, nuolat girtaujanti.

A. P. užpildyta Grėsmės lygio anketa, nustatant pirmÄ grėsmės lygį. Kadangi vaiko mama buvo neblaivi ir negalėjo pasirÅ«pinti dukra, A. P. perduota tėvui M. P.. A. P. iki Å¡iol gyvena kartu su ieÅ¡kovu. Jonavos rajono socialinių paslaugų centras raÅ¡te Nr. IS7-1374 nurodė, kad atsakovės Å¡eima gyvena atsakovės sugyventiniui A. M. priklausančioje namo dalyje. Namuose yra du kambariai. Namuose ir kieme tvarkinga, yra visi patogumai, balai. Å altuoju sezonu Å¡ildomasi kietu kuru, gyvenimo ir buities sÄ lygos geros.

Atsakovė susiduria su gyvenimo sunkumais, kuriuos sukelia jos piktnaudžiavimas alkoholiu, turimų problemų atsakovė viena nepajėgi iÅ¡spręsti, tačiau atsisako pagalbos. BÅ«dama blaivi, A. S. geba užtikrinti nepilnametės dukters priežiÅ«rÄ , domisi jos ugdymosi pasiekimais. Atsakovė nevykdė specialistų rekomendacijų ir įsipareigojimų, su socialiniais darbuotojais atsakovė nebendradarbiauja. Siekiant atstatyti atsakovės ryšį su dukra, buvo organizuotos kelios psichologinės konsultacijos mamai ir dukrai, tačiau atsakovė į susitikimÄ neatvyko.

Atsakovė nemotyvuota spręsti iÅ¡kylančias socialines problemas, tarpusavio ryÅ¡iai su dukra įtempti, konfliktiÅ¡ki. Jonavos rajono socialinių paslaugų centras raÅ¡te Nr. IS7-1375 nurodė, jog ieÅ¡kovo Å¡eima gyvena socialiniame 2 kambarių bute. Kartu gyvena nėščia ieÅ¡kovo sugyventinė E. D. (vaikas turi gimti liepos mėnesį), jos nepilnametis sÅ«nus G. D. gim. (duomenys neskelbtini), kitas sugyventinės sÅ«nus O. D., gim. (duomenys neskelbtini), apsigyvens su Å¡eima rudenį. Aistė dalinasi kambariu su berniukais, vaikai turi atskiras lovas ir stalÄ .

Teigiama, kad ieÅ¡kovas yra sudaręs tinkamas sÄ lygas vaikų vystymuisi ir ugdymuisi, noriai priima siÅ«lomÄ specialistų pagalbÄ , bendrauja ir bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, yra motyvuotas savarankiÅ¡kai spręsti iÅ¡kylančias socialines problemas, tinkamai reaguoja į specialistų teikiamas rekomendacijas, tarpusavio santykiai su dukra geri. AiÅ¡kinantis aplinkybes, į Skyrių pokalbiui buvo iÅ¡kviesti ieÅ¡kovas ir atsakovė. IeÅ¡kovas nurodė, jog alkoholį anksčiau dažnai vartodavo, bet dabar nebevartoja, negali, nes yra paÅ¡alinti abu inkstai bei nebėra noro.

IeÅ¡kovas nurodė, jog Å¡iuo metu jo darbingumas yra 15 procentų. Nurodė, jog nedirba, gauna apie 400 Eur į mėnesį nedarbingumo iÅ¡mokÄ , kartais uždarbiauja ir iÅ¡ to gauna papildomas pajamas. Mano, kad jo sveikata netrukdys pasirÅ«pinti nepilnamete dukra A.. Nurodė, jog pagamina dukrai valgyti, domisi dukters mokslo pasiekimais. Pasak ieÅ¡kovo, jo sugyventinė E. D. anksčiau vartodavo alkoholį bei narkotikus, tačiau Å¡iuo metu psichotropinių medžiagų nebevartoja. IeÅ¡kovas nurodė, kad E. D. laukiasi jo vaiko.

IeÅ¡kovo teigimu, jo sugyventinė nedirba, augina vaikus. IeÅ¡kovas nurodė, jog teikdavo teismo sprendimu priteistÄ materialinį iÅ¡laikymÄ dukrai. Kiek tiksliai dukters iÅ¡laikymui iÅ¡leidžia nežino, mano, kad apie 200 eurų į mėnesį. IeÅ¡kovas nurodė, jog laisvalaikiu iÅ¡eina su A. pasivaikščioti. Mano, kad A.gyvenamoji vieta turi bÅ«ti pakeistÄ jÄ nustatant kartu su juo, nes atsakovė girtauja, dėl to nesugeba A. tinkamai pasirÅ«pinti. IeÅ¡kovas nurodė, jog A. su atsakove bendrauja retai, A. nenorinti su ja bendrauti.

Ieškovo teigimu, jis netrukdo A. bendrauti su mama. Atsakovė nurodė nesutinkanti su ieškiniu. Mananti, kad A. turėtų gyventi kartu su ja, baiminasi, kad ieškovas gali girtauti, dėl to nesugebės tinkamai pasirūpinti dukra. Atsakovės nuomone, ieškovas nesugebės pasirūpinti dukra dėl savo sveikatos problemų, mananti, kad ieškovui nedaug laiko liko gyventi. Atsakovės teigimu, A.gyvendama kartu su ja, geriau mokėsi, negu gyvendama su ieškovu. Atsakovė nurodė, jog alkoholį vartodavo, bet nedažnai.

Atsakovė reiÅ¡kė pasipiktinimÄ dėl to, jog dukra A. pranešė ieÅ¡kovui apie atsakovės girtavimÄ , atsakovės manymu, dukra taip darydama elgėsi netinkamai. Atsakovė nurodė, jog nėra priklausoma nuo alkoholio ir jai nereikia gydytis nuo priklausomybės, taip pat jai nereikia ir psichologo. Jonavos r. Socialinių paslaugų centro siÅ«lomos pagalbos atsisakiusi, nes jai pagalbos nereikia. Atsakovė nurodė, jog Aistė nesugeba iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo, jei A. sakytų, jog norinti gyventi kartu su tėvu, taip ji sakytų, nes nesugeba nuspręsti su kuo nori gyventi.

Atsakovės nuomone, A. galimai norinti gyventi Jonavoje, nes čia jai daugiau veiklos, negu gyvenant kaime. Atsakovė nurodė dirbanti neoficialiai, pas Å«kininkÄ , jos darbo užmokestis apie 350 eurų j mėnesį. Sugyventinis dirba, jo darbo užmokestis apie 600 eurų į mėnesį. Atsakovė nurodė, jog yra registruota darbo biržoje, ieÅ¡kosi geriau apmokamo darbo, yra sveika, darbingumas nėra apribotas. Atsakovė nurodė, jog tuo atveju, jei dukters A. gyvenamoji vieta bÅ«tų pakeista, iÅ¡ jos dukters iÅ¡laikymui turėtų bÅ«ti priteistas mažesnis materialinis iÅ¡laikymas, negu jo praÅ¡o ieÅ¡kovas.

Atsakovė nurodė sutiktų teikti ne didesnį kaip 80 Eur dydžio materialinį iÅ¡laikymÄ dukrai kas mėnesį, didesnio teikti negalėtų dėl sunkios materialinės padėties. Atsakovė nurodė mananti, kad bendravimo tvarkos su dukra nustatinėti nereikia, dėl bendravimo tvarkos sugebėtų susitarti su ieÅ¡kovu ir dukra. Skyriuje ieÅ¡kovas ir atsakovė tarpusavyje bendravo ypač konfliktiÅ¡kai, Å¡aukdami vienas ant kito. Nedalyvaujant vaiko tėvams, Skyriuje buvo iÅ¡klausyta nepilnametės A.

P. nuomonė. A. nurodė gyventi kartu su savo tėčiu. Su kartu gyvenančia tėčio drauge E. bei jos vaikais sutarianti gerai. A. teigimu, tėtis bei jo draugė nebegeria alkoholio bei nevartoja narkotikų. Tėtis su drauge nesimuÅ¡a, bet kartais barsi. A. teigimu, kai vyko teismai dėl A.gyvenamos vietos pakeitimo, nustatant jos gyvenamÄ jÄ vietÄ su mama, A. mama tuo metu nevartojo alkoholio, vėliau ji pradėjusi nuolat girtauti, geria kartu su savo sugyventiniu A. arba viena. A. matydavo, kaip iÅ¡gėręs A. muÅ¡davo mamÄ .

IÅ¡gėrusi mama A. įžeidinėdavo. A. nurodė, jog mokosi Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje, 7 klasėje. Mokosi pagal palengvintÄ programÄ , kai mokėsi Žeimiuose, mokėsi pagal normaliÄ programÄ . Kodėl Å¡iuo metu mokosi pagal tokiÄ programÄ , nežino. A. lanko aerobikos ir dekoravimo bÅ«relius, jie nemokami. Valgyti pagamina tėtė arba jo draugė. A. turinti savo atskirÄ lovÄ . Laisvalaikiu A. nurodė vaikÅ¡tanti su draugėmis, kartais draugės ateina į svečius. Namuose A. turinti bÅ«ti 20 val.

Su tėčiu kartu žiÅ«ri televizorių, iÅ¡eina pasivaikščioti, buvo kartu Kaune. Ko reikia A., nuperka tėtis, mama dabar nieko nenuperka. Savaitgalius A. dažniausiai leidžia pas močiutę iÅ¡ tėčio pusės, ji gyvena Rukloje. Tėtis su mama netrukdo bendrauti, A.nelabai nori su ja bendrauti, nes mama dažnai geria. A. nurodė norinti gyventi kartu su savo tėčiu, esanti tvirtai dėl to apsisprendusi. Su mama neorinti gyventi, nes ji girtaujanti bei dėl to, jog prieÅ¡ mamÄ smurtauja mamos draugas A..

A. savo nuomonę iÅ¡sakė ir raÅ¡tu. 2019-05-07 telefonu susisiekus su atsakovės Å¡eima dirbančia Jonavos r. socialinių paslaugų centro socialine darbuotoja V. B., ji nurodė, jog nuo 2019 m. kovo 23 d. lankantis atsakovės gyvenamoje vietoje nėra užfiksuota, jog atsakovė girtautų. 2019 m. kovo 23 d. atsakovės sugyventinis nurodęs, jog atsakovė dažnai iÅ¡gerianti apie du mėnesius, Å¡iÄ aplinkybę tuo metu patvirtino ir atsakovės kaimynai. Å iuo metu, bendraujant su atsakovės kaimynais, jie neturi žinių apie tai, jog atsakovė ir Å¡iuo metu girtautų.

Specialistės nuomone, nepilnametės A. P. tėvai galimai nuteikinėja vaikÄ neigiamai vienas kito atžvilgiu. IeÅ¡kovo bei atsakovės Å¡eimos yra patiriančios socialinę rizikÄ bei turinčios socialinių įgÅ«džių stokos bei priklausomybių problemų. Å iuo metu objektyvių duomenų apie tai, jog iÅ¡sakytas nepilnametės A. P. noras, jog jos gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta kartu su jos tėvu, ieÅ¡kovu M. P., prieÅ¡tarautų vaiko interesams nėra, su ieÅ¡kovo Å¡eima dirbantis Jonavos rajono socialinių paslaugų centras pateikė informacijÄ , jog ieÅ¡kovas tinkamai užtikrina nepilnamečio vaiko interesus, bendradarbiauja su specialistais ir vykdo įsipareigojimus, pateiktoje informacijoje nurodoma, kad atsakovė rekomendacijų ir įsipareigojimų nevykdo bei nebendradarbiauja.

IeÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 150 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui. Materialinio iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovės priteisimas, tuo atveju, jei vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų pakeista, bei nustatyta kartu su ieÅ¡kovu, atitiktų teisėtus nepilnamečio vaiko interesus. IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Å alys nurodo, jog sugebėtų susitarti tarpusavyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

Teismo posėdyje skyriaus atstovas Andrius Baranauskas, atsižvelgdamas į abiejų Å¡alių nuomonę į nepilnamečio vaiko nuomonę, neprieÅ¡taravo, kad vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kovu. Atsižvelgiant į tai, kad praÅ¡oma priteisti iÅ¡laikymo suma yra mažesnė už numatytÄ orientacinį kriterijų, neprieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų priteista 150 Eur dydžio iÅ¡laikymo suma. Teismas k o n s t a t u o j a: Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Å alių paaiÅ¡kinimais, Å¡ioje byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais bei teismo 2018 m. kovo 16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-486-559/2018 nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė yra jų nepilnametės dukros A.

P. tėvai (b. l. 36). Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-81-559/2015 buvo patvirtinta Å¡alių taikos sutartis, kuria vaikų K. P. (dabar jau pilnametis) ir A. P. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu M. P., o atsakovė įsipareigojo mokėti dukrai 43 Eur dydžio kasmėnesinį materialinį iÅ¡laikymÄ . Ä®vykus dukros ir tėvo konfliktui, dukra A. P. nuo 2017 m. kovo 27 d. apsigyveno su motina Å¡ios gyvenamojoje vietoje, todėl atsakovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pakeisti nepilnametės dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jÄ nustatyti su motina bei priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai.

Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-486-559/2018 nepilnametės A. P. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina ir priteistas iÅ¡ M. P. materialinis iÅ¡laikymas nepilnametei dukrai po 80 Eur kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1254-230/2018 iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. 2018 m. kovo 16 d. teismo sprendimu nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo pakeista atsižvelgiant į pasikeitusį vaiko motinos elgesį ir jos gyvenimo bÅ«dÄ , į tai, kad vaikas apie vienerius metus gyveno su mama, per tÄ laikÄ nusistovėjo jų tarpusavio santykiai, vaikas lankė mokyklÄ mamos gyvenamojoje vietoje, ten užmezgė draugystę su vietos bendraamžiais vaikais, buvo geri santykiai su mamos sugyventiniu.

Vienu iÅ¡ pagrindinių ir svarbiausių kriterijų, sprendžiant ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas laikė nepilnametės susiformavusiÄ tvirtÄ ir aiÅ¡kiÄ nuomonę – norÄ gyventi su mama. Å ioje byloje ieÅ¡kovas (nepilnamečio vaiko tėvas) reiÅ¡kia ieÅ¡kinį dėl nepilnametės A. P. gyvenamosios vietos pakeitimo, atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė pakartotinai pakeitė savo nuomonę ir Å¡iuo metu pageidauja gyventi ne su mama, o su tėvu, su kuriuo ji faktiÅ¡kai gyvena nuo 2019 m. vasario 23 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiÅ¡ko veiksnumo, tėvai, globėjai (rÅ«pintojai)) gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, jog iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

Tokiomis aplinkybėmis galėtų bÅ«ti tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iÅ¡ tėvų materialiosios padėties pagerėjimas, vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumÄ ), esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų. Tačiau esminiu kriterijumi, lemiančiu teismo iÅ¡vadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo, iÅ¡lieka vaiko interesai ir jo nuomonė.

Å alių nepilnametė dukra apie dvejus metus (nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2019 m. vasario 23 d.) gyveno su motina, jos faktinis ryÅ¡ys su tėvo gyvenamosios vietos aplinka buvo laikinai nutrÅ«kęs, tačiau iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad dukros ryÅ¡iai su tėvu, jų bendravimas nenutrÅ«ko. Mergaitė lankydavosi pas tėvÄ atostogų metu ir per Å¡ventes, jų tarpusavio santykiai ženkliai pagerėjo, buvo atgautas pasitikėjimas. Viena iÅ¡ mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo su motina priežasčių buvo pasikeitęs motinos elgesys, t. y. kad atsakovė nustojo piktnaudžiauti alkoholiu, pradėjo dirbti, tinkamai rÅ«pintis buitimi ir gebėjo užtikrinti nepilnametei dukrai tinkamas gyvenimo sÄ lygas bei saugiÄ aplinkÄ , todėl pakartotinai sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti ar Å¡ios aplinkybės (ne)pasikeitė.

IeÅ¡kovo ir nepilnametės paaiÅ¡kinimais nustatyta, bei byloje pateikti įrodymai (2019 m. vasario 23 d. Tarnybinis praneÅ¡imas Nr. 4GL-578, Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK 2019 m. kovo 5 d. informacija; b. l. 61, 63) patvirtina, kad 2019 m. vasario 23 d. policijos pareigÅ«nai ir vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, gavę praneÅ¡imÄ , nuvyko į atsakovės namus ir rado atsakovę apsvaigusiÄ nuo alkoholio, jai buvo nustatytas 3,42 prom. girtumas, o atsakovės sugyventiniui A. M. - 2,11 prom. girtumas. Su atsakove sunkiai sekėsi susikalbėti, o A.

M. paaiÅ¡kino, kad jo sugyventinė susipyko su dukra, jos pykstasi kai atsakovė bÅ«na iÅ¡gėrusi. Mergaitė pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad ji visÄ savaitę svečiavosi pas tėtį. Kai grįžo į namus, mama buvo iÅ¡gėrusi, pradėjo pykti, vadinti jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, kabinėtis, varyti iÅ¡ namų. Mergaitės teigimu, mama geria beveik kasdien jau 5 mėn. Dėl tokio mamos elgesio mergaitė jautėsi nesaugi, todėl parašė tėčiui žinutę ir tėtis iÅ¡kvietė policijÄ .

Kadangi mama buvo neblaivi, vaikas buvo perduotas tėvui M. P. (b. l.

39) ir nuo 2019 m. vasario 23 d. mergaitė faktiÅ¡kai gyvena pas ieÅ¡kovÄ . Jonavos rajono socialinių paslaugų centro pateiktais duomenimis (b. l.

60) nustatyta, kad A. S. Å¡eima įtraukta į Jonavos rajono socialinių paslaugų centro specialistų lankomų ir prižiÅ«rimų Å¡eimų, patiriančių socialinę rizikÄ apskaitÄ . Atsakovės Å¡eima gyvena nuosavo, sugyventiniui priklausančioje namo dalyje. Namuose ir kieme tvarkinga, yra visi patogumai, visi reikalingi baldai. Å altuoju metu sezonu Å¡ildomasi kietu kuru. Gyvenimo ir buities sÄ lygos geros. Atsakovė susiduria su iÅ¡kilusiais gyvenimo sunkumais, kurių negeba iÅ¡spręsti savarankiÅ¡kai, tačiau atsisako Centro specialistų pagalbos.

Socialinio darbo eigoje yra pastebima, jog sunkumai kyla dėl moters piktnaudžiavimo alkoholiu. BÅ«dama blaivi ji geba užtikrinti nepilnametės dukros priežiÅ«rÄ , domisi jos ugdymosi pasiekimais. Atsakovė nevykdo specialistų rekomendacijų ir įsipareigojimų, su Centro socialiniais darbuotojais ji nebendradarbiauja, vangiai lankosi socialinių darbuotojų ir psichologo konsultacijose. Siekiant atstatyti mamos ir dukros socialinį ryšį, buvo organizuotos kelios psichologinės konsultacijos mamai ir dukrai, tačiau atsakovė į susitikimÄ neatvyko.

Ji yra nemotyvuota spręsti iÅ¡kylančias socialines problemas, tarpusavio santykiai su dukra įtempti, konfliktiÅ¡ki. Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovės, kuri apie dvejus metus nebevartojo alkoholio, elgesys pasikeitė, nes ji nuo 2018 m. pabaigos periodiÅ¡kai vėl pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, kas buvo konfliktų su nepilnamete dukra priežastimi. Toks atsakovės elgesys bei jos atsisakymas bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais ir nenoras spręsti iÅ¡kylančias problemas sÄ lygojo jos nepilnamečio vaiko faktinės gyvenamosios vietos pakeitimÄ (perdavus vaikÄ tėvui), nes mergaitė mamos namuose jautėsi nesaugi.

Nepilnametė Å¡alių dukra nuo 2019 m. vasario 23 d. gyvena kartu su tėvu, ji pakeitė mokymosi įstaigÄ , Å¡iuo metu mokosi Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje pagal palengvinto mokymo programÄ . A. P. 2019 m. birželio 4 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams raÅ¡tu (b. l.

62) iÅ¡reiÅ¡kė savo norÄ gyventi su tėčiu, nes tėtis ir jos sugyventinė (Å¡iuo metu sutuoktinė) E. D. nevartoja alkoholio ir kitų (narkotinių ar psichotropinių) medžiagų, o su mama ji nebenori gyventi, nes mama piktnaudžiauja alkoholiu bei jos (mamos) atžvilgiu smurtauja sugyventinis. Užtikrinant vaiko teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam, nepilnametė A. P. buvo apklausta teismo posėdyje, kuriame ji patvirtino savo norÄ gyventi su tėčiu. Pokalbio su mergaite metu, ji ypač akcentavo gerus jos santykius su tėvu ir jo sutuoktine, nes jie nebevartoja alkoholio, o jai sudarytos geros gyvenimo sÄ lygos tėčio namuose, labai patinka nauja mokymosi įstaiga, turi draugų.

Mergaitė taip pat patvirtino, kad Å¡iuo metu ir su mama jos santykiai yra geri, ji nepastebi, kad mama bÅ«tų neblaivi, su mama bendrauja, vyksta pas jÄ Ä¯ svečius. IeÅ¡kovas Å¡iuo metu socialinių darbuotojų yra charakterizuojamas teigiamai (b. l. 59). IeÅ¡kovo Å¡eima kol kas yra Jonavos rajono socialinių paslaugų centro specialistų lankomų ir prižiÅ«rimų Å¡eimų apskaitoje. Å eimai teikiamos bendrosios ir specialiosios (socialinė priežiÅ«ra, socialinių bei kasdienio gyvenimo įgÅ«džių ugdymas ir palaikymas, psichologo konsultacijos ir kt.) socialinės paslaugos.

Vykdomas intensyvus socialinis darbas su Å¡ia Å¡eima. Å eima gyvena socialiniame 2 kambarių bute. Kartu su ieÅ¡kovu gyvena jo sutuoktinė E. P. (santuoka sudaryta 2019 m. birželio 13 d.), nepilnametė A. P., nepilnametis G. D. (E. P. sÅ«nus) ir (duomenys neskelbtini) gimusi ieÅ¡kovo mažametė dukra V. P.. A. gyvena viename kambaryje su ketverių metų G. D., turi savo lovÄ , stalÄ , spintÄ ir kitus bÅ«tinus daiktus. Socialinių darbuotojų nuomone M. P. yra pajėgus sudaryti tinkamas sÄ lygas vaikų socialiniams, kultÅ«riniams, pažintiniams poreikiams tenkinti, yra sudarytos tinkamos sÄ lygos vaikų vystymuisi ir ugdymuisi.

IeÅ¡kovas noriai priima siÅ«lomÄ Centro specialistų pagalbÄ , bendrauja ir bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, yra motyvuotas savarankiÅ¡kai spręsti iÅ¡kylančias socialines problemas, tinkamai reaguoja į specialistų teikiamas rekomendacijas, jo tarpusavio santykiai su dukra geri. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norÄ , o į vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Å alių nepilnametė dukra, kuri Å¡iuo metu yra ne pilnų 14 metų amžiaus ir kuri yra pakankamai brandi, kad galėtų iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę, buvo apklausta teismo posėdyje ir pareiÅ¡kė tvirtÄ apsisprendimÄ ir norÄ gyventi su tėvu, su kuriuo ji faktiÅ¡kai Å¡iuo metu ir gyvena. Konkrečiu atveju vaikui pusę metų gyvenant su tėvu, per tÄ laikÄ nusistovėjus jų tarpusavio santykiams, vaikui lankant mokyklÄ tėvo gyvenamojoje vietoje, ten užmezgus draugystę su vietos bendraamžiais vaikais, esant geriems santykiams su tėvo sutuoktine, ir per tÄ laikotarpį iÅ¡likus nepasikeitusiai vaiko nuomonei, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje esančių duomenų ir mergaitės paaiÅ¡kinimų pakanka spręsti apie vienareikÅ¡mę nepilnamečio vaiko nuomonę dėl tolesnio gyvenimo su tėvu.

Mergaitė yra paauglė, gebanti iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę, kuri yra gerbtina. Å iuo atveju teismas konstatuoja, kad abu tėvai turi panaÅ¡ias galimybes auginti mergaitę ir ja rÅ«pintis, tačiau pastaruoju metu pastebimi atsakovės socialinės elgsenos nukrypinai nuo normos negarantuoja vaiko interesų ir jo teisės į saugiÄ aplinkÄ užtikrinimo motinos gyvenamojoje aplinkoje. Pastebėta, kad mergaitė, nuolat keisdama savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , to priežastimi nurodo ir savo saugumÄ sieja su kiekvieno iÅ¡ tėvų tam tikru gyvenimo laikotarpiu polinkiu piktnaudžiauti alkoholiu.

Konkrečiu atveju ir esamu laiku vaiko interesai yra labiau užtikrinami tėvo gyvenamojoje vietoje, kurioje alkoholis nevartojamas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, tiesiogiai iÅ¡klausius vaiko nuomonę, atsižvelgiant į vaiko norÄ , su kuriuo iÅ¡ skyrium gyvenančių tėvų jis nori gyventi, į vaiko nurodytus motyvus bei vaiko norų atitiktį jo interesams, į atsakovės sutikimÄ , teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju yra tikslinga ieÅ¡kovo reikalavimÄ tenkinti ir nepilnametės A.

P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti kartu su tėvu M. P.. Dėl materialinio iÅ¡laikymo priteisimo. IeÅ¡kovas, nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su tėvu, praÅ¡o nutraukti 2018 m. kovo 16 d. teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo iÅ¡ ieÅ¡kovo mokėjimÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės 150 Eur dydžio kasmėnesinį iÅ¡laikymÄ dukrai. Atsakovė su tokia iÅ¡laikymo suma nesutinka, nes pats ieÅ¡kovas tokio dydžio iÅ¡laikymo dukrai neteikė. Sutinka teikti 80 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti. Pažeidus vienÄ iÅ¡ nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iÅ¡ sudėtinių tėvų valdžios dalių – iÅ¡laikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje.

Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus, teismas iÅ¡laikymÄ priteisia pagal vieno iÅ¡ tėvų ieÅ¡kinį (CK 3.194 straipsnis). Pagrindiniai iÅ¡laikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui iÅ¡laikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodÄ praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose ne kartÄ yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiÅ¡kas jų nevykdymas yra pateisinami tik iÅ¡imtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti iÅ¡laikymÄ , privalu teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , kuris leistų užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio nustatymo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiÅ¡kai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugÄ (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004).

Tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jÄ turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuris neturėtų bÅ«ti mažesnis už bazinę socialinę iÅ¡mokÄ (anksčiau - MGL).

Tačiau nustatant nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydį, turi bÅ«ti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti pripažintinas bÅ«tinu minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-259/2004).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 555 Eur (iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 400 Eur), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks MMA dydis nustatytas atsižvelgiant į nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusiÄ mokesčių reformÄ . Objektyviai, palyginus su 2018 m., MMA dydis padidėjo tik 30 Eur – iki 430 Eur (pagal iki 2019 m. galiojusiÄ mokesčių sistemÄ ). Å ioje byloje vertinant Å¡alių turtinę padėtį, nustatyta, kad tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės turtinė padėtis yra pakankamai sunki.

Atsakovės turtinė padėtis, palyginus su 2018 metais, nepasikeitė. VSDFV duomenimis nustatyta, kad ji oficialiai nedirba, jos pajamos – apie 350-370 Eur (darbo dienos užmokestis – 15 Eur) iš darbo ūkininko ūkyje, socialinių išmokų ar pensijų ji negauna, faktiškai gyvena taip pat iš sugyventinio gaunamų pajamų ir prie namų užauginamų daržovių. Palyginus su 2018 m. kovo mėn., ieškovo M. P. bendra gaunamų pajamų suma padidėjo. Nuo 2018-03-07 ieškovas nebedirba ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų, jo pajamos - 638,03 Eur gaunamų socialinių išmokų (socialinė pašalpa, išmokos vaikams, priežiūros tikslinė kompensacija), 277,25 Eur netekto darbingumo pensija (iš kurios 55 Eur išskaitomi vykdymo procese), 9,50 Eur transporto išlaidų kompensacija, iš viso - apie 870 Eur (b. l. 91, 98).

Nepaisant to, kad ieÅ¡kovo pajamos padidėjo, tačiau jo darbingumo lygis per vienerius metus sumažėjo nuo 50 proc. iki 15 proc., todėl akivaizdu, kad susirasti geriau apmokamÄ darbÄ , jam yra sunku. Nuosavo gyvenamojo bÅ«sto Å¡alys neturi, atsakovas gyvena socialiniame bÅ«ste, o ieÅ¡kovė – kartu su sugyventiniu A. M. - jo broliui priklausančio namo dalyje. IeÅ¡kovė nuosavybės teise taip pat valdo 1/3 dalį 0,15 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė Å¡iuo metu turi pareigÄ iÅ¡laikyti vienÄ nepilnametį vaikÄ (A.

P.; kiti du vaikai jau yra pilnamečiai), t. y. iÅ¡laikytinių skaičius sumažėjo. Atsakovas turi pareigÄ iÅ¡laikyti du nepilnamečius vaikus, nors sÅ«nus E. P. (duomenys neskelbtini)tapo pilnamečiu, tačiau (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui gimė dukra V. P. (b. l. 101). Teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, vaiko iÅ¡laikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Ä®vertinęs ieÅ¡kovės ir atsakovo paaiÅ¡kinimus, bei pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad nors Å¡alių turtinė padėtis yra panaÅ¡i. IeÅ¡kovas dėl savo sveikatos bÅ«klės (turėdamas 15 proc. darbingumo) objektyviai susirasti darbÄ ir dirbti negali, be to jam iÅ¡lieka pareiga iÅ¡laikyti du vaikus, t. y. prižiÅ«rėti, rÅ«pintis, auklėti juos, o Å¡ias aplinkybes yra sunku įvertinti pinigais. Atsakovė, nors gaudama ženkliai mažesnes pajamas, tačiau bÅ«dama sveika ir darbinga, bei neturėdama daugiau iÅ¡laikytinių, turi daugiau prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo, o jos siÅ«loma 80 Eur suma negali užtikrinti net minimalių ir bÅ«tiniausių vaiko poreikių.

Konkrečiu atveju pažymėtina, kad abiejų šalių turtinė padėtis leidžia patenkinti tik būtinus vaiko poreikius. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šalių nepilnametė dukra A. P. yra vaikas, turintis specialių poreikių. Įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, į nepilnamečio vaiko amžių ir jo būtinus poreikius bei interesus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju yra pagrindas iš atsakovės A.

S. priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai A. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 120,00 Eur (bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant iÅ¡laikymo sumÄ Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ; CK 3.208 straipsnis) mokant kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 30 d.) iki vaiko pilnametystės. IÅ¡laikymui priteistomis lėšomis pavestina disponuoti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminiam atstovui tėvui M. P.. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo teismo sprendimu yra keičiama nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta ir priteisiamas materialinis iÅ¡laikymas iÅ¡ kito tėvo, tikslinga nustatyti, kad nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos yra nutraukiamas ieÅ¡kovo M.

P. materialinio iÅ¡laikymo, priteisto teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimu, mokėjimas. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaikÄ , tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo Å¡ios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tÄ iÅ¡ tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Å i taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai bÅ«tų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis).

Ä®statymas – CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimÄ , numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi bÅ«ti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Konkrečiu atveju ieÅ¡kovas nereiÅ¡kia reikalavimo nustatyti nepilnametės dukros bendravimo su atsakove (motina) tvarkÄ , nurodo, kad jis mergaitei bendrauti su motina netrukdys, t. y. nekliudys motinai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, nes mergaitė, bÅ«dama tokio amžiaus gali pati nuspręsti kada ir kokiu bÅ«du bendrauti su kitu iÅ¡ tėvų.

Atsakovė taip pat nepraÅ¡o nustatyti detalios bendravimo tvarkos su vaiku. Ginčo dėl to tarp Å¡alių nėra. Å iuo atveju atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių, į tai, kad tokio amžiaus vaikas iÅ¡ dalies pats gali spręsti kokia tvarka ir kokiu periodiÅ¡kumu bendrauti su vienu iÅ¡ tėvų, į tai, kad ieÅ¡kovas nepraÅ¡o nustatyti jokių ribojimų vaikui bendrauti su motina, teismas vaiko bendravimo detalios tvarkos su tėvu nenustato. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas. Å ioje byloje ieÅ¡kovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (Valstybės garantuojamos tisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. 2.1.(NTP-2)-19-P-1449-5688), tačiau iki bylos nagrinėjimo pabaigos pažyma apie turėtas valstybės iÅ¡laidas už suteiktÄ teisinę pagalbÄ teismui nėra pateikta, todėl Å¡ių iÅ¡laidų paskirstymo klausimas Å¡iuo teismo sprendimu nesprendžiamas.

Ieškinį dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo patenkinus iš dalies (80 proc.), iš atsakovės valstybės naudai priteistina nesumokėto žyminio mokesčio dalis (nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas) – 143 Eur (iš jų: 100 Eur už ieškinį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 43 Eur už ieškinį dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo), taip pat priteistina 7,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje, iš viso iš atsakovės valstybės naudai yra priteistina 150,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259-260, 265, 270, 375-380 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti nepilnametės A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su vaiko tėvu M. P. a. k. (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ atsakovės A. S. a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai A. P. gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokant po 120,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt eurų; bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant iÅ¡laikymo sumÄ Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ;

CK 3.208 straipsnis) periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 30 d.) iki A. P. pilnametystės, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise A. P. įstatyminiam atstovui – tėvui M. P. a. k. (duomenys neskelbtini) Nustatyti, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 30 d.) yra nutraukiamas ieškovo M. P. materialinio išlaikymo, priteisto Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-486-559/2018, mokėjimas. Nepilnamečio vaiko A.

P. bendravimo su motina A. S. tvarka neribojama. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės A. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 150,50 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų 50 euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas: 188659752, surenkamoji sÄ skaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas: 5660). SprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mus apeliaciniu skundu.

Teisėja Jūratė Ramanauskienė