2018-04-26 Nr. AB-8434-3-61-3-00363-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-301-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00363-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. F. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti, kad klausimai posėdžiams rengti ir atskiriems procesiniams veiksmams atlikti būtų perduoti teisėjų kolegijai arba teismo plenarinei sesijai; 2) išreikalauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2017 m. gruodžio 21 d. pranešime Nr. 86367 nurodytą 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 77622 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir 2017 m. gruodžio 21 d. pranešime Nr. 86375 nurodytą 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 38088 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); 3) panaikinti Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2; 4) priteisti turtinę ir neturtinę žalą – 228 073,75 Eur; 5) atnaujinti nusikalstamai nutraukto elektros energijos jo gyvenamajam butui tiekimą dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo; 6) sujungti skunde nurodytas bylas; 7) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar PSPNGĮ 22 straipsnio 6 dalis, 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir jos 48 straipsnio 1 punktui, 52 straipsniui, 53 straipsnio 1 punktui; 8) atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. vasario 22 d. pašalinti skundo trūkumus, kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų.

Pareiškėjas 2018 m. vasario 22 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, jog nesutinka su teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartimi, kadangi ji yra neteisėta, nepagrįsta, niekinė, nemotyvuota ir negaliojanti nuo pat jos priėmimo momento. Pareiškėjo teigimu, nėra jokios prasmės dar kartą nurodyti aplinkybių, kurios jau buvo nurodytos teiktuose skunduose dėl tų pačių Vilniaus miesto savivaldybės ir jos subjektų tęsiamų nusikalstamų bei neteisėtų veikų. Pasak pareiškėjo, skunde aplinkybės nurodytos tiksliai ir aiškiai, todėl patikslinto skundo, kad būtų išspręstas ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje, vadovaujantis ABTĮ nuostatomis, jam nėra būtina teikti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo S. F. skundą laikė nepaduotu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 22 d. rašte nei skundo dalyko, nei skundo pagrindo neindividualizavo, į teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus neatsižvelgė ir reikalavimo tinkamai nesuformulavo bei skundo nepagrindė konkrečiomis ir individualiomis aplinkybėmis, dėl ko teismas neturėjo galimybių išspręsti pareiškėjo pateikto skundo priėmimo klausimo. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė teismui skundžiamų administracinių aktų arba įrodymų, jog buvo atsisakyta pateikti prašomus išreikalauti dokumentus, taip pat duomenų apie Sprendimo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 2 įteikimo datą.

Teismas vertino, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 7 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų per nustatytą terminą nepašalino, o priešingai – 2018 m. vasario 22 d. rašte nurodė, jog teismas nepagrįstai nustatė minėtus skundo trūkumus, todėl jis jų nešalins. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas S. F. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį, perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pranešti prokurorui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjos Violetos Petkevičienės nusikalstamai aplaidžiai priimtų procesinių sprendimų ir šiukščių Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimų bei teikti motyvuotą prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai Violetai Petkevičienei.

Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. vasario 27 d. nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, nemotyvuota ir negaliojantis nuo pat jos priėmimo momento. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, priimdama skundžiamą nutartį, sąmoningai trukdo jam naudotis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir tarptautiniuose susitarimuose įtvirtintomis teisėmis į teisminę gynybą, taip viršydama savo įgaliojimų ribas ir šiurkščiai pažeisdama teisėjo priesaiką.

Pareiškėjo teigimu, jo skunde aiškiai ir tiksliai nurodyti visi būtini faktiniai duomenys skundą teisingai išspręsti, o ginčo nutartimi nustatyti trūkumai yra išgalvoti, formalūs ir neteisėti.

Pareiškėjo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmusi teisėja yra nekompetentinga ir nekvalifikuota, dėl ko jai turėtų būti taikoma drausminė ir baudžiamoji atsakomybė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo S. F. skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS261-86/2009). Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma, patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS602-244/2012). Tačiau sprendžiant, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti skundą, turi būti aiškus pareiškėjo pasirinktas jo galbūt pažeistų teisių gynimo būdas, t. y. teismui, nagrinėjančiam skundo priėmimo klausimą, neturi kilti abejonių, ar pareiškėjas tiksliai suformulavo skundo dalyką. Be to, skunde turi būti nurodytos aplinkybės (skundo pagrindas), kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas (skundo dalykas). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.A17-217/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį Nr. 1(11), 2007 m.). Pabrėžtina, jog administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012 ir kt.). Abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės konstatavimas negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš jo turinio neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis remiasi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr.A502-2301/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, 2011 m.).

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė: teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS-1164-502/2015 ir kt.). Teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, 2018 m. vasario 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. vasario 22 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. konkrečiai ir aiškiai suformuluoti skundo reikalavimus pagal teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus; pagrįsti reikalavimą konkrečiomis individualiomis aplinkybėmis (nurodyti dėl kokių valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta žala, pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų); pateikti skundžiamus administracinius aktus arba įrodymus, jog buvo atsisakyta pateikti prašomus išreikalauti šiuos dokumentus, taip pat duomenis apie Sprendimo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 2 įteikimo datą; sumokėti 15 Eur žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, jame keliamus reikalavimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus, kadangi tik tinkamai ir aiškiai suformuluotas skundo reikalavimas (skundo dalykas) bei faktinis pagrindas leidžia apibrėžti ginčo ribas ir yra esminė sąlyga tinkamam bylos nagrinėjimui teisme.

Nors pareiškėjas tiek 2018 m. vasario 22 d. rašte, tiek atskirajame skunde nurodo, kad, jo manymu, nepagrįstai buvo nustatyti formalūs skundo trūkumai, pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos laikytis įstatymų nustatytos tvarkos, tačiau pareiškėjo skundas šių reikalavimų neatitiko.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui buvo išaiškinta, jog teismo nustatytu terminu nepašalinus nurodytų skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundą ir jo reikalavimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė padėti pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau pareiškėjas teismo suteiktos galimybės tinkamai nerealizavo, 2018 m. vasario 22 d. raštu neištaisė teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų, dėl ko teismas pagrįstai skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Atkreiptinas dėmesys, kad šia nutartimi nepaneigiama pareiškėjo teisė kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ nustatytus skundui keliamus reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, veiksmuose nenustatyta akivaizdžių pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų nusikalstamų veikų požymių, todėl, remiantis ABTĮ 111 straipsniu, apie tai pranešti prokurorui nėra pagrindo.

Vertinant pareiškėjo prašymą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui teikti motyvuotą prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai, priėmusiai pareiškėjo skundžiamą nutartį, pažymėtina, kad teisėjo drausminės atsakomybės klausimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos procesinis klausimas, jis nėra susijęs su pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimais, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjo atskirąjį skundą, plačiau nurodytu klausimu nepasisako.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė