bfc778de-3ba3-4ff0-9c7c-e4a00430b6f9 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-8703-257/2020 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02333-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 7 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Laisvutė Kartanaitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjo A. S. skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, pareiÅ¡kėjas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas teismo praneÅ¡imu (b. l. 81). PareiÅ¡kėjas A. S. skunde (b. l. 1-15) ir atsikirtime (b. l. 82-94) nurodė, kad PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje buvo laikomas nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Kambariuose buvo laikoma iki 21 asmens, o baldai kambariuose užima didelį kambario plotÄ : kambariuose yra iki 10 dviejų aukÅ¡tų lovų, vienas arba du stalai, nuo 20 iki 21 spintelių daiktams susidėti, nuo vienos iki dviejų spintų rÅ«bams susidėti, nuo dviejų iki septynių kėdžių. Jam, gyvenančiam kambaryje, laisvam judėjimui teko 1,52 m2 kambario ploto. Taigi, jam, laikomam Pataisos įstaigos bendrabučių tipo patalpose turi tekti ne mažiau kaip 3,1 m2 ploto, o jam ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos.

Pataisos namų karantino, kameros tipo, gyvenamosiose patalpose jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iÅ¡kviesti budintį pareigÅ«nÄ , jei kiltų grėsmė sveikatai dėl fizinio smurto. DuÅ¡o patalpa yra už 300 metrų nuo gyvenamosios patalpos ir tÄ atstumÄ reikėdavo eiti žiemÄ , o pačioje duÅ¡o patalpoje įrengta 10 vnt. purkÅ¡tuvų be pertvarų. Maudantis vienam asmeniui tenka apie 2 m2 asmeninės erdvės ir tai labai mažas plotas. Nesant duÅ¡o patalpoje pertvarų, jam maudantis kiti asmenys galėjo jį stebėti, tuo buvo pažeistas jo privatumas.

Pataisos namuose taip pat nebuvo užtikrintos sÄ lygos turėti privatumÄ naudojantis higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais, visose patalpose tualetai yra skylės grindyse, kur nuo kitų esančių kabinų yra atskirta skardine siena. Savaitgaliais iÅ¡eidavo į pasivaikščiojimo kiemelį, į kurį tuo pačiu metu bÅ«davo iÅ¡vedami keturi bÅ«riai (apie 350 asmenų). Vienam asmeniui pasivaikščiojimo kiemelyje tenka apie 1,5 m2 ploto ir asmenys kiemelyje ne vaikÅ¡to, o stovi arba sėdi. Ä®staigos I-ojo gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimo kiemelyje yra įrengtas vienas kompleksinis sporto inventorius, kuriuo gali mankÅ¡tintis 3 asmenys, o kiti nespėja pasinaudoti sporto inventoriumi.

Ant Pataisos namų I - ojo gyvenamojo korpuso langų uždėtos smulkios metalinės groto, per kurias į gyvenamÄ sias patalpas nepatenka dienos Å¡viesa ir grynas oras, dėl to gyvenamosiose patalpose drėgna, laikosi pelėsis, nedžiÅ«sta rÅ«bai. Pataisos namuose yra įrengti 5 taksofono aparatai, iÅ¡ kurių jis galėjo skambinti, o jais naudojasi apie 1000 nuteistųjų. Naudotis taksofono aparatais ir pabendrauti su Å¡eimos nariais bei giminaičiais neįmanoma, nes prie taksofono aparatų vaikÅ¡to kiti nuteistieji ir pareigÅ«nai, kurie klausosi asmeninių pokalbių.

Dėl per mažo taksofono aparatų skaičiaus kartais per dienÄ jis nesulaukdavo savo eilės paskambinti artimiesiems. Jis buvo Pataisos namų 3 – ame bÅ«ryje, tačiau jame nebuvo laisvalaikio kambario, todėl nebuvo kur praleisti laisvalaikio, neturėjo vietos žaisti stalo žaidimus, skaityti knygas, bendrauti tarpusavyje. Nurodė, kad dėl atsakovės atstovo veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , t. y. fizines ir vidines kančias, iÅ¡gyvenimus, emocinę bei dvasinę depresijÄ , tapo grubus, užsidaręs. Neturtinę žalÄ Ä¯vertino 6000 Eur suma, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės. Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujantys PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija, atsiliepimu į skundÄ nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 36–41) pateikė duomenis apie tai, kokiose gyvenamosiose patalpose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, koks Å¡ių patalpų plotas, kiek jose įrengta miegamųjų vietų. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas laisvės atėmimo bausmę atliko paprastosios grupės sÄ lygomis ir galėjo laisvai judėti po visÄ lokalinį sektorių. GyvenamÄ sias ir bendro naudojimo patalpas turėjo valyti patys nuteistieji. Teigė, kad pataisos įstaiga užtikrina tinkamÄ patalpų bÅ«klę, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai nenumato pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemos įrengimo lengvajai ir paprastajai priskirtų nuteistųjų grupėms, o iÅ¡kvietimo mygtukai karantino patalpose laikinai neveikė.

Nurodė, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato bÅ«riuose įrengtų prausyklų, dušų sietelių vietų atskyrimo, nes toks reikalavimas taikomas tik kamerų tipo patalpų duÅ¡inėms. Taip pat teigia, kad Pataisos įstaigos Antrajame ir Pirmajame sektoriuose nuteistieji turi galimybę pasinaudoti bÅ«rių teritorijose įrengtomis sporto aikÅ¡telėmis (futbolo, krepÅ¡inio, tinklinio, svorių kilnojimo) pagal numatytÄ bÅ«rių naudojimosi aikÅ¡telėmis grafikÄ , o bÅ«rių lokaliniuose sektoriuose įrengti suoliukai.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Nurodė, kad gyvenamuosiuose kambariuose langai iš lauko pusės apsaugoti grotomis, vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, o ne iš patalpų vidaus, kaip nurodo pareiškėjas. Įstaigos Antrajame sektoriuje 3, 1 būriuose ir Pirmojo sektoriaus 8 būryje poilsio kambariai nėra įrengti, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų.

Ä®staigos Pirmajame ir Antrajame sektoriuose įrengtos bendros biblioteko, kuriose gali lankytis visi nuteistieji. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareigÅ«nai bÅ«tų netinkamai atlikę pareigas. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktÄ . PareiÅ¡kėjo A. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (LVAT 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. gyvenamosiose patalpose jam nebuvo užtikrinta gyvenamojo-judamo ploto norma (b. l. 2). Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T-41 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip: 3,1 m2 - pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų (b. l. 43–23, 41) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu PravieniÅ¡kių pataisos namų atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje bausmę atliko paprastosios grupės sÄ lygomis nuo 2018-10-31 iki 2019-01-08 ir buvo laikomas Karantine nuo 2018-10-31 iki 2018-11-06, kurio plotas 40,69 m2, joje buvo įrengta 13 miegamųjų vietų, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,13 m2 (40,69 / 13 = 3,13); nuo 2018-11-06 iki 2018-12-05 1 bÅ«rio 3 brigadoje, kurios plotas 66,35 m2, joje įrengta 21 miegamoji vieta, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,16 m2 (66,35 / 21 = 3,16), nuo 2018-12-05 iki 2019-01-08 3 bÅ«rio 1 brigadoje, kurios plotas 65,46 m2, joje įrengta 21 miegamoji vieta, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,12 m2 (65,46 / 21 = 3,12), pareiÅ¡kėjas į PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos PirmÄ jį sektorių atvyko 2019-01-08 iÅ¡ Antrojo sektoriaus.

Laikotarpiu nuo 2019-01-08 iki 2019-08-30 pareiÅ¡kėjas laisvės atėmimo bausmę atliko paprastosios grupės sÄ lygomis. Pirmajame sektoriuje pareiÅ¡kėjas buvo nuo 2019-01-08 iki 2019-01-22 8 bÅ«rio 6 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 35,04, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,50 m2 (35,04 / 10 = 3,50), nuo 2019-01-22 iki 2019-08-30 buvo 8 bÅ«rio 5 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 35,28 m2, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,53 m2 (35,28 / 10 = 3,53).

Atsižvelgiant į LVAT praktikÄ (2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018), pareiÅ¡kėjui tenkantis gyvenamasis plotas apskaičiuotas, gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ patalpoje esančių lovų skaičiaus, kadangi ne visada žinomas tikslus gyvenamojoje patalpoje laikytų asmenų skaičius. IÅ¡ aukščiau nurodytų duomenų daroma iÅ¡vada, kad gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kėjui nebuvo pažeista.

Dalį ploto pareiÅ¡kėjo gyvenamosiose patalpose užėmė baldai, tačiau Pataisos namų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi bÅ«ti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos laikosi ir LVAT nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sÄ lygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016).

Remiantis LVAT praktika, į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tik tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas, t. y. nustatomi neteisėti veiksmai (neveikimas) ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinamas asmeniui realiai tenkantis asmeninės erdvės plotas (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Nagrinėjamu atveju, ploto reikalavimo pažeidimas nebuvo nustatytas.

Atsižvelgdamas į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo gyvenamosiose patalpose. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Pataisos namuose nebuvo užtikrintos sÄ lygos turėti privatumÄ naudojantis higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais, visose patalpose tualetai yra skylės grindyse, kur nuo kitų esančių kabinų yra atskirta skardine siena.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245, 7.6 punkte nurodyta, kad sanitariniame mazge tualetas gali bÅ«ti tupiamas, taigi, skylės grindyse, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, neprieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams ir neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo įrengti sėdimÄ unitazÄ . Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ , kuriame atsispindėtų konkretÅ«s kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (LVAT 2018 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė, jo nuomone, privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu ar kitais sanitariniais įrenginiais. Pats pareiškėjas nurodė, kad tualetai nuo kitų esančių kabinų atskirti skardine siena. Taigi, pareiškėjas pripažįsta, kad tualetai vienas nuo kito yra atskirti, tačiau kuo pasireiškė privatumo pažeidimas (ar kabinų siena per žema, ar kabinos siena turi būti iš kitos medžiagos, ar nėra kabinos durų, ar kokios kitos aplinkybės) pareiškėjas nenurodė.

Teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2018-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). Be to, bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių aplinkybių bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ , o pagal abstrakčius pareiÅ¡kėjo argumentus nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumÄ .

Kreipimosi į Pataisos namų administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir privatumo pažeidimo atmestini kaip deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose drėgna, laikosi pelėsis, nedžiÅ«sta rÅ«bai.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l.

39) ir PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus 2020 m. spalio 15 d. pažymoje Nr. 77-1919 (b. l. 47-48) nurodyta, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015, 17 punktas nustato, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pirmojo sektoriaus 8 bÅ«rio, Antrojo sektoriaus 3 ir 1 bÅ«rių patalpos vėdinamos per langus.

Aptartas teisinis reglamentavimas nustato, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo sistema ir nenustato imperatyvaus reikalavimo įrengti mechaninę vėdinimo sistemÄ . Higienos normos HN 134:2015, 39 punktas nustato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių. Jos 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti nuo 35 proc. iki 65 proc. Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjo gyvenamosiose patalpose buvo drėgna.

Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ dėl drėgmės gyvenamosiose patalpose. Ä® bylÄ atsakovės atstovas nėra pateikęs Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktų, tačiau teismas Å¡iuo aspektu pažymi, kad LVAT laikosi pozicijos, jog pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, atsakovės atstovas tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar panaÅ¡iai) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015).

Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas galėjo atidaryti langÄ ir tokiu bÅ«du reguliuoti oro drėgmę patalpoje. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad toks gyvenamųjų patalpų vėdinimas atitinka aptartÄ teisinį reglamentavimÄ . Teismas pažymi, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas skunde tik deklaratyviai konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sÄ lygas gyvenamosiose patalpose, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas neįrodė kaltų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto ir atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo skundo argumentus dėl netinkamos ventiliacijos, drėgmės, pelėsio.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad ant Pataisos namų I - ojo gyvenamojo korpuso langų uždėtos smulkios metalinės grotos, per kurias į gyvenamÄ sias patalpas nepatenka dienos Å¡viesa ir grynas oras. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l.

39) nurodė, kad gyvenamuosiuose kambariuose langai iš lauko pusės apsaugoti grotomis, vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, o ne iš patalpų vidaus, kaip nurodo pareiškėjas, taip pat Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus 2020 m. spalio 15 d. pažymoje Nr. 77-1919 (b. l. 47-48) nurodyta, kad gyvenamuosiose kambariuose langai iš lauko pusės apsaugoti grotomis, vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad toks grotų iÅ¡ lauko pusės gyvenamuosiuse kambariuose uždėjimas atitinka nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ . Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus Å¡iuo aspektu. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus Å¡iuos pareiÅ¡kėjo skundo argumentus dėl grotų ant langų uždėjimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 3 - ame bÅ«ryje, 1- ame gyvenamajame korpuse nebuvo įrengti laisvalaikio kambariai (b. l. 7).

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 37-39) nurodė, kad Įstaigos Antrajame sektoriuje 3, 1 būriuose ir Pirmojo sektoriaus 8 būryje poilsio kambariai nėra įrengti, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Pirmajame ir Antrajame sektoriuose įrengtos bendros bibliotekos, kuriose gali lankytis visi nuteistieji. Tokios pat aplinkybės nurodytos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus 2020 m. spalio 15 d. pažymoje Nr. 77-1919 (b. l. 47-48).

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 8.7 punktÄ , nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiami laisvalaikio kambariai. Atsakovas neneigia, kad Ä®staigos Antrajame sektoriuje 3, 1 bÅ«riuose ir Pirmojo sektoriaus 8 bÅ«ryje poilsio kambariai nėra įrengti, todėl Å¡iuo atveju konstatuotini neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl laisvalaikio kambario neįrengimo. Kita vertus, teismas pažymi, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012-07-09 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl laisvalaikio kambario neįrengimo pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad savaitgaliais išeidavo į pasivaikščiojimo kiemelį, į kurį tuo pačiu metu būdavo išvedami keturi būriai (apie 350 asmenų).

Vienam asmeniui pasivaikščiojimo kiemelyje tenka apie 1,5 m2 ploto ir asmenys kiemelyje ne vaikšto, o stovi arba sėdi. Įstaigos I-ojo gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimo kiemelyje yra įrengtas vienas kompleksinis sporto inventorius, kuriuo gali mankštintis 3 asmenys, o kiti nespėja pasinaudoti sporto inventoriumi. Higienos normoje HN 134:2015 nėra jokios nuostatos dėl pataisos įstaigos pasivaikščiojimo kiemo. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18 punktas nustato: kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Aptartas teisinis reglamentavimas nenustato pasivaikščiojimo kiemo dydžio. BVK 103 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji BVK numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Iš byloje esančių Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2018-05-30 įsakymo Nr. V-258 „Dėl nuteistųjų dienotvarkių 1 – ame sektoriuje patvirtinimo“ bei 2016-03-31 įsakymo Nr. V-143 „Dėl 2 -ame sektoriuje bausmę atliekančių nuteistųjų dirnotvarkių patvirtinimo“, pateiktų nuteistųjų dienotvarkių (b. l. 51–79) matyti, kad nuteistiesiems dienotvarkėje skirtas laikas laisvalaikiui.

Atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 37-38) nurodyta, kad Pataisos namuose nuteistieji sektoriuose gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, t. y. pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nuteistieji, pagal Pataisos namų direktoriaus nustatytÄ dienotvarkę, gali nustatytu laiku vaikščioti savo bÅ«rio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikÅ¡tynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir t. t.

Nuteistieji miega miegamuosiuose, kurie nerakinami. Gyvenamosios patalpos – bendrabučio tipo su bendrais miegamaisiais ir bendro naudojimo patalpomis. Taip pat Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus 2020 m. spalio 15 d. pažymoje Nr. 77-1919 (b. l. 47-48) nurodyta, kad įstaigos Antrojo sektoriaus lokalinio sektoriaus, kuriame yra 1, 2, 3 ir 4 būriai, kiemo plotas - 2177,5 m2, o pirmojo sektoriaus 8-9-10 būrių kiemas yra 1634 m2. Teisės aktai nereglamentuoja vienam asmeniui tenkančio pataisos namuose įrengtų pasivaikščiojimo kiemų ploto.

Pataisos įstaigos Antrajame ir Pirmajame sektoriuose nuteistieji turi galimybę pasinaudoti bÅ«rių teritorijose įrengtomis sporto aikÅ¡tėmis (futbolo, krepÅ¡inio, tinklinio, svorių kilnojimo) pagal numatytÄ bÅ«rių naudojimosi aikÅ¡telėmis grafikÄ . BÅ«rių lokaliniuose sektoriuose įrengti suoliukai. Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas tam tikromis valandomis, kurios pateko į laisvalaikiui skirtÄ laikÄ , turėjo galimybę iÅ¡eiti pasivaikščioti į kiemÄ , galėjo laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose ir viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankytis sporto aikÅ¡tynuose, salėse, bandruose masiniuose renginiuose.

LVAT kolegija administracinėje byloje sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Pataisos namų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemo ploto, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl per mažo pasivaikščiojimo kiemelio ploto ir jo įtakos pareiškėjo teisės, numatytos BVK 103 straipsnyje, įgyvendinimui ir pažymėjo tai, kad pareiškėjas savo skunde neteigė, kad teisė pasivaikščioti gryname ore jam iš viso nebuvo užtikrinta (žiūrėti LVAT 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1694-624/2018).

Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kad jo teisė pasivaikščioti iÅ¡ viso nebuvo užtikrinta. Atsižvelgdamas į pastarÄ sias aplinkybes, į tai, jog pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių atvejų, kada jam vaikščiojant pasivaikščiojimo kiemas buvo perpildytas, į tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡leidžiamas pasivaikščioti dienotvarkėje nustatytu laiku, į tai, jog teisės normos nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemo dydžio, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus Å¡iuo aspektu.

Å ie pareiÅ¡kėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad duÅ¡o patalpa yra už 300 metrų nuo gyvenamosios patalpos ir tÄ atstumÄ reikėdavo eiti žiemÄ , o pačioje duÅ¡o patalpoje įrengta 10 vnt. purkÅ¡tuvų be pertvarų. Maudantis vienam asmeniui tenka apie 2 m2 asmeninės erdvės, o nesant duÅ¡o patalpoje pertvarų, jam maudantis kiti asmenys galėjo jį stebėti, tuo buvo pažeistas jo privatumas (b. l. 4) . Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l.

38) ir Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus 2020 m. spalio 15 d. pažymoje Nr. 77-1919 (b. l. 47-48) nurodyta, kad nuo 2017 m. birželio 7 d. nuteistųjų gyvenamos ir bendro naudojimo patalpos baldais ir kitu inventoriumi aprūpinamos, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ normų reikalavimais dušo patalpose yra: dušo čiaupai (galvutės) 1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui; suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė 1 sėdima vieta 1 besiprausiančiam asmeniui; kilimėlis arba grotelės 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos; veidrodis 1 vnt., sieninė pakaba drabužiams 3 kabliukai 1 asmeniui, lentynėlė higienos priemonėms 1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės); kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai pagal poreikį.

Ä®staiga užtikrina tinkamÄ duÅ¡o patalpų įrengimÄ pagal numatytus teisės aktus. Pirmojo sektoriaus bendroje duÅ¡inėje įrengta 12 duÅ¡o galvučių. Antrojo sektoriaus bendroje duÅ¡inėje įrengta 15 purkÅ¡tukų. Ä®staiga neturi prievolės įrengti matomumÄ ribojančias sieneles prausyklų patalpose. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato bÅ«riuose įrengtų prausyklų, dušų sietelių vietų atskyrimo. Toks reikalavimas taikomas tik kamerų tipo patalpų duÅ¡inėms.

Karantino patalpos duÅ¡as įrengtas atskiroje patalpoje, atskitas sienomis nuo lubų iki grindų su varstomomis durimis. Taigi, pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, dėl neužtikrinto privatumo duÅ¡o patalpoje. Tačiau teismas pažymi, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo duÅ¡inės patalpas visiÅ¡kai atskirti (izoliuoti ar įrengti kabinas), taip pat įrengti atskiras persirengimo patalpas, todėl neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl Å¡ių aplinkybių nekonstatuotini.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , tik nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., LVAT 2018-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2016-10-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo padarytas pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas analizuojamu aspektu.

Todėl teismas atmeta šį pareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo nesaugioje aplinkoje, nes Pataisos namuose yra daug Å¡iferinių stogų, o asbestas yra kenksmingas sveikatai (b. l. 2). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 papunktį, Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakÅ¡tus iÅ¡ asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panaÅ¡ius dirbinius iÅ¡ asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose.

Atsakovės atstovas nei atsiliepime, nei PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus pažymoje apie Å¡i pareiÅ¡kėjo argumentÄ nieko nepasisakė. Tačiau LVAT praktikoje pripažįstama, kad asbesto gaminiai pavojų sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami, nenustatoma, kad asbesto plauÅ¡eliai, kurie konstrukcijose yra tvirtai suriÅ¡ti su užpildu, kenkia sveikatai (2018 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018, 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017).

Kad asbesto gaminiai bÅ«tų ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami, t. y. bÅ«tų vykdomi tokie darbai, nenurodė ir pareiÅ¡kėjas. Todėl teismas sprendžia, kad Å¡iferinių stogų danga, turinti asbesto, nebuvo laužoma ir asbesto plauÅ¡eliai konstrukcijose buvo tvirtai suriÅ¡ti su užpildu, todėl į aplinkÄ neiÅ¡siskyrė ir nekėlė pavojaus sveikatai (pavyzdžiui LVAT 2017 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017). Be to, asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡e (b. l. 25-35) nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos medikus dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo lemti asbesto dulkių sukeltos ligos ir kad jam buvo diagnozuotos tokios ligos.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos tuo, kad pastato stogo dangoje buvo asbestinio Å¡iferio. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstÄ Å¡Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Pataisos namų karantino, kameros tipo, gyvenamosiose patalpose jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iÅ¡kviesti budintį pareigÅ«nÄ , jei kiltų grėsmė sveikatai dėl fizinio smurto.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l.

38) ir PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus 2020 m. spalio 15 d. pažymoje Nr. 77-1919 (b. l. 47-48) nurodyta, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai nenumato pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemos įrengimo lengvajai ir paprastajai priskirtų nuteistųjų grupėms. Antrojo sektoriaus karantino patalpose iÅ¡kvietimo sistema sumontuota, tačiau pasitaiko gedimų, o taip pat ir patys nuteistieji netausoja ar tyčia gadina valstybės turtÄ . Minėtu laikotarpiu iÅ¡kvietimo mygtukai laikinai neveikė.

Atsakovės atstovo atsiliepime nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas laisvės atėmimo bausmę atliko paprastosios grupės sÄ lygomis, todėl aliarminio iÅ¡kvietimo mygtuko įrengimas gyvenamojoje patalpoje nenumatytas. Tačiau iÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepimo ir Turto valdymo skyriaus pažymos matyti, kad Antrojo sektoriaus karantino patalpose iÅ¡kvietimo sistema sumontuota, bet minėtu laikotarpiu iÅ¡kvietimo mygtukai laikinai neveikė. Taigi, Pataisos namai iÅ¡ dalies nesilaikė Å¡io reikalavimo. Kita vertus, vien tai, kad tuo metu neveikė įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiÅ¡kia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kurio pareiÅ¡kėjui kilo neturtinė žala.

Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiÅ¡kėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trÅ«kumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokiÄ nors žalÄ . Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiÅ¡kėjui nepateikus, Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018). PareiÅ¡kėjo teiginiai yra deklaratyvÅ«s, sÄ lyginiai (kas bÅ«tų, jeigu bÅ«tų), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad dėl pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemos laikino neveikimo Antrojo sektoriaus karantino patalpose pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡gyvenimus, galinčius bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

PareiÅ¡kėjo argumentai dėl pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtuko neįrengimo atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Pataisos namuose yra įrengti 5 taksofono aparatai, iÅ¡ kurių jis galėjo skambinti, o jais naudojasi apie 1000 nuteistųjų. Naudotis taksofono aparatais ir pabendrauti su Å¡eimos nariais bei giminaičiais neįmanoma, nes prie taksofono aparatų vaikÅ¡to kiti nuteistieji ir pareigÅ«nai, kurie klausosi asmeninių pokalbių. Dėl per mažo taksofono aparatų skaičiaus kartais per dienÄ jis nesulaukdavo savo eilės paskambinti artimiesiems.

Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 2 dalimi, skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad pabendrauti su Å¡eimos nariais bei giminaičiais neįmanoma, nes prie taksofono aparatų vaikÅ¡to kiti nuteistieji ir pareigÅ«nai, kurie klausosi asmeninių pokalbių. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl privatumo telefoninių pokalbių metu ribojimo pareiÅ¡kėjas nerealizavo savo teisės skambinti telefonu ir nėra pagrindo teigti, kad aptartas teisės į privatumÄ neužtikrinimas buvo tiek intensyvus, kad bÅ«tų realiai sukliudęs pareiÅ¡kėjui palaikyti telefonu socialinius, Å¡eiminius ryÅ¡ius.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad jo pokalbius girdėdavo kiti asmenys (tiek pareigÅ«nai, tiek kiti nuteistieji) ir dėl to jis patyrė iÅ¡gyvenimus, yra hipotetiniai. PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui įrodymų (duomenų), kad pažeidimai sÄ lygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimÄ , todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl netinkamų skambinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjui atsirado reikÅ¡mingų neturtinių padarinių. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo Pataisos namų elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. Pažymėtina, kad teisinis reglamentavimas įpareigoja Pataisos namų administracijÄ laikytis eilės tvarkos suteikiant galimybę skambinti telefonu, taip pat numato pareigÄ stebėti nuteistuosius, besinaudojančius teise paskambinti, o nustačius pažeidimÄ , jo pokalbį nutraukti. Taigi nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Pataisos namų neteisėtų veiksmų.

Iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus resocializacijos skyriaus 2020 m. spalio 8 d. pažymos Nr. 85-744 „Dėl nuteistojo A. S.“ (b. l.

45) ir Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus resocializacijos skyriaus 2020 m. spalio 12 d. pažymos Nr. 86-255 „Dėl nuteistojo A. S.“ (b. l.

46) matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2018-10-30 iki 2019-10-31 dėl patiriamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sÄ lygos, į psichologus nesikreipė. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡Ä (b. l. 25-35), negalima konstatuoti, kad dėl PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nurodytus nepatogumus, kÄ nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiÅ¡kėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Likusieji pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Mushegh Saghatelyan prieÅ¡ ArmėnijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34085/09), 40 punktas, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 20772/92), 55 punktas).

LVAT taip pat ne kartÄ pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė depresijÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , nepatogumus, nerimÄ , baimę.

Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.

Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja Laisvutė Kartanaitė