bfc41fe9-344b-49fa-a4c2-65e4a10684bb · Å iaulių apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. II-177-899/2019 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00421-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.18.12; 21.19.11 (S) Å I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U T A R T I S 2019 m. rugpjūčio 20 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Bronius VinciÅ«nas, sekretoriaujant Linai Paulauskienei, dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui S. P., jo atstovui advokato padėjėjui Ž. K., institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ , atstovui D.

M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs S. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto G. G. 2019 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)panaikinimo, n u s t a t ė : Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato JoniÅ¡kio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A.

V. 2019 m. gegužės 8 d. S. P. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 6 dalį (redakcija, galiojusi iki 2019-04-01) dėl to, kad S. P. 2019 m. kovo 28 d. 12.35 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo marichuanos, tai patvirtina 2019-03-28 medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas G. G. 2019 m. gegužės 28 d. priėmė nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį S. P. nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019-04-01), padarymo ir jam paskirta 580 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«muose 2019 m. birželio 13 d. gautas S. P. skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo.

Skunde paaiÅ¡kino, kad, vadovaujantis ANK 3 straipsnio 2 dalimi, pakeista ANK 422 straipsnio redakcija Å¡velnina atsakomybę, todėl pareigÅ«nas, priimdamas sprendimÄ dėl nuobaudos, turėjo taikyti dabar galiojančio ANK 422 straipsnio 5 dalies normÄ bei taikyti administracinio poveikio priemonę, numatytÄ ANK 422 straipsnio 6 dalyje (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 1,5 metų). PareigÅ«nas pritaikė sankcijÄ , net metais virÅ¡ijančiÄ galiojančiÄ griežčiausiÄ sankcijos ribÄ .

ANK 422 straipsnio 5 dalis reikalauja neginčijamai nustatyti, kad asmuo yra apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, t. y. byloje bÅ«tina nustatyti apsvaigimo faktÄ , o ne psichotropinės medžiagos buvimÄ organizme. Juk nuo medžiagos koncentracijos priklauso asmuo apsvaigęs ar ne. Asmens apsvaigimo faktÄ gali bÅ«ti konstatuojamas specialisto ar kitais įstatymo normų nustatytais bÅ«dais. Turi bÅ«ti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis apsvaigimo laipsnis. Tuo tarpu Å¡ioje byloje nėra nustatyti visi įstatyme įtvirtinti konkretaus teisės pažeidimo sudėties požymiai.

Policijos pareigÅ«nas, priimdamas sprendimÄ , nesilaikė teismų praktikos, sprendžiant tokio pobÅ«džio bylas. IÅ¡ administracinio nusižengimo bylos medžiagos aiÅ¡kiai matyti, jog policijos pareigÅ«nas priėmė nutarimÄ , savo apkaltinamÄ jį sprendimÄ grįsdamas tik 2019-03-28 medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu iÅ¡ minėto medicinos apžiÅ«ros akto aiÅ¡kiai matyti, kad apžiÅ«rint S. P., jo apsvaigimo faktas nebuvo nustatytas.

Psichiatrė D. A. akte nenurodė, kad apžiÅ«rimasis apsvaigęs. Policijos pareigÅ«nams paklausus, ar S. P. gali vairuoti, medikė atsakė, kad gali, todėl policijos pareigÅ«nai gražino vairuotojo pažymėjimÄ ir leido vairuoti transporto priemonę. Tik vėliau, kai buvo nustatyti marichuanos pėdsakai S. P. Å¡lapime, policijos pareigÅ«nai surašė protokolÄ ir priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ nutarimÄ . ParÅ«kius marichuanos, pradžioje psichotropinė medžiaga papuola į kraujÄ , vėliau į kitas organizmo terpes.

Å lapime marichuana iÅ¡lieka keletÄ dienų, tačiau asmuo, parÅ«kęs marichuanos, nebÅ«na visÄ laikÄ apsvaigęs. Kraujo mėginys nebuvo paimtas, todėl nenustatytas marichuanos buvimas kraujyje, tuo pačiu nenustatytas jo apsvaigimas. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius su pareiÅ¡kėjo skundu sutinka iÅ¡ dalies. Atsiliepime į skundÄ nurodė, kad priimant nutarimÄ S. P. atžvilgiu turėjo bÅ«ti taikyta ANK 3 straipsnio 2 dalies nuostata, todėl skundžiamas nutarimas turėtų bÅ«ti nepanaikintas, o pakeistas, paskiriant S. P. administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienų metų iki vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių.

PareigÅ«nas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ , nustatė visas objektyvias bei subjektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikÅ¡mingos teisingam bylos iÅ¡sprendimui, iÅ¡tyrė visus byloje surinktus įrodymus, įskaitant ir duomenis, esančius VÅ¡Ä® Respublikinės Å iaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pateiktuose dokumentuose: medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 25 d. raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019 m. balandžio 9 d. raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumÄ , davė teisėtÄ , teisingÄ ir pagrįstÄ teisinį įvertinimÄ S. P. veikai.

Teismo posėdyje S. P. skundÄ palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad važiavo automobiliu, vežė draugÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). D. L. paprašė pavairuoti, nes iÅ¡ vakaro gėrė. Sutiko, nes yra bedarbis, dėl operacijos grįžo į LietuvÄ . Juos sustabdė prie (duomenys neskelbtini) kapinių. Galėjo bÅ«ti, kad buvo sustabdyti 12.45 val. Važiavo pats, V. K. ir D. L.. Sustabdė ir pas vienÄ iÅ¡ jų rado kanapių. Pas patį nieko nerado, patikrino dėl alkoholio.

Važiavo į psichiatrinę ligoninę, tikriausiai tikrino visus tris. Pas V. K. rado narkotinių medžiagų, visus pristatė į policijos komisariatÄ . Nežino, kodėl jį vežė tikrinti, nesuprato. D. L. pareigÅ«nams pasakė, kad paprašė jo pavežti, nes iÅ¡ vakaro gėrė. Su pareigÅ«nais bendravo draugiÅ¡kai. PareigÅ«nams įtarimų dėl jo bÅ«senos negalėjo kilti. PareigÅ«nai buvo du: vyras ir moteris. Viso buvo du ar trys ekipažai. Ligoninėje atliko testus, darė vaikščiojimo, nosies testus, akis apžiÅ«rėjo, po to paklausė, ar gali vairuoti, padavė teises ir viskas.

Tik iÅ¡einant padavė Å¡lapimo. Po dviejų mėnesių gavo protokolÄ . Kodėl surašė protokolÄ , nežino. Vartojo kanapes gal parÄ prieÅ¡ važiuojant, kokiÄ septintÄ vakaro surÅ«kė vienÄ cigaretę. Nežino, kodėl paraÅ¡yta, kad vartojo dvi cigaretes, tai ne jo žodžiai. RÅ«kė su draugais, gal buvo penki, gal keturi. Ä®traukimai buvo gal 6-7. Vežė asmenis blaivus. Užsienyje vartoja tokias medžiagas kas dvi, kas tris dienas. Gyveno Olandijoje nuo 18 metų. Vartoja, kad sukeltų apetitÄ ir dėl miego, todėl vartoja vakare, tam reikia iki 10 dÅ«mų.

Poveikis atsiranda iÅ¡ karto kai parÅ«ko, po valandos ar dviejų praeina. Pats atsipalaiduoja, atsiranda alkio jausmas, pakyla apetitas, po to kai pavalgo, nueina miegoti. Sulaikymo metu buvo praėjusios gal 16 valandų, o patikrintas praėjus apie 20 valandų. Jam davė ir jis pasirašė apsvaigimui nustatyti aktÄ , pats buvo stresinėje situacijoje. Gal ir nepasirašė, viskas vyko greitai. Pačiam akto nepadavė, gal su juo nebuvo supažindintas. Visus testus atliko gerai, tik gal buvo stresinėje situacijoje.

Nevairavo apsvaigęs, kalbėjo taip pat, kaip ir dabar. Buvo paimtas Å¡lapimas, kraujas nepaimtas. Testai truko gal pusę valandos, juos praėjo pirma, po to pridavė Å¡lapimÄ . Po to jam padavė teises ir sakė „gali vairuoti“. PareigÅ«nai buvo du. Pokalbis tarp pareigÅ«nų ir gydytojos buvo, bet kÄ jie kalbėjo, gal negirdėjo, tiksliai nepamena. Taip ir buvo kaip nurodyta skunde, kad medikė pasakė „gali vairuoti“. Pokalbį dalinai girdėjo, bet žodis į žodį nepasakys. Jam padavė teises ir pats iÅ¡ karto parvairavo automobilį į (duomenys neskelbtini).

Kuris pareigÅ«nas atidavė teises, kuris klausė daktarės, negali pasakyti. Apie viskÄ sužinojo po pusantro mėnesio, iÅ¡ pradžių buvo tylu, ramu. Jei bÅ«tų pasirašęs ir teises atidavę, tai skundo nebÅ«tų rašęs. Su kraujospÅ«džiu neblogai, vienas vožtuvas truputį neužsidaro. KraujospÅ«dis buvo pakilęs, nes buvo stresinė situacija. PaaiÅ¡kinimo nebuvo. Pripažįsta, kad vartojo, domėjosi teisės aktais, buvo reikalinga paimti kraujÄ , metodikos punktų negali pasakyti.

Pareigūnai ir gydytoja nepažįstami. Kad D. L. atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, nežinojo. Liudytoja D. A. teismo posėdyje parodė, kad dirba Šiaulių Respublikinėje ligoninėje Psichiatrijos klinikoje Krizių intervencijos stacionaro ir priėmimų kambario Konsultacijos skyriaus gydytoja ir laikinai eina skyriaus vedėjo pareigas. Pačios patirtis labai ilga, greitai bus 50 metų kaip atlieka tokius testus. Vienam posėdyje jau buvo kartu su S. P., atrodo, kad tas asmuo, bet gal apsiriko. Asmuo nepažįstamas, jokio piktumo prieš asmenį neturėjo, sunkinti padėties dėl to nereikėjo.

Atliko asmens apžiÅ«rÄ . Pati medicininės apžiÅ«ros akto Nr. (duomenys neskelbtini) nepapildė. Asmuo atvežtas ekspertizei, buvo praÅ¡ymas nustatyti, ar jis vartojęs psichoaktyvias medžiagas ar raminamuosius vaistus. Pagal Vyriausybės reglamentuojamÄ specialų aktÄ atliko ekspertizę ir apžiÅ«rėjo asmenį, paėmė Å¡lapimo tyrimÄ laboratoriniam iÅ¡tyrimui dėl psichotropinių medžiagų vartojimo. Gavo iÅ¡vadÄ , kad rasta marichuanos. Padarė iÅ¡vadÄ , kad asmuo vartojo psichikos aktyvias medžiagas - marichuanÄ .

Yra Psichiatrijos klinika, laboratorija yra Å iaulių ligoninėje, Å¡lapimas neÅ¡amas į tÄ laboratorijÄ , padaromas tyrimas, jiems grÄ Å¾inamas atsakymas, tuo metu asmens jau nebÅ«na. Kol asmuo bÅ«na, Å¡lapimas nenuneÅ¡tas, tyrimas nepadarytas. Dažniausiai tyrimÄ greitai padaro. Nebuvo supažindintas su iÅ¡vada, nes asmens nebuvo. Žmogus atiduoda Å¡lapimÄ ir su pareigÅ«nais iÅ¡vyksta, nelaukia kelių valandų. Jei duoda iÅ¡vadÄ girtumo ekspertizei, tai duoda pasiraÅ¡yti ir žmogus pasiraÅ¡o, bet dabar kraujÄ veža į Vilnių ir vėliau žmogus pasiraÅ¡o.

Tvarkos testų ir tyrimo eigos pasakyti negali, viskas labai greitai. Pati per 12 minučių jį turėjo apžiÅ«rėti. Paprastai pirmÄ paima Å¡lapimÄ . Viskas vyksta labai greitai, iÅ¡kviečia budintį ir ima Å¡lapimÄ . Metodika, koks yra eiliÅ¡kumas, nesidomėjo. Akte paraÅ¡yta, kad 14.40 val. paimta 60 ml Å¡lapimo, 21 punktas. ParaÅ¡yta „kraujo, Å¡lapimo“, bet reikalavimas buvo paimti Å¡lapimo, nes kraujo tokiu atveju neima. Čia reikėjo žodį pabraukti, nėra pabraukta. Å lapimo paima, kiek asmuo pasisioja, yra nustatę ir iÅ¡ 20 ml, pagal teisės aktus minimalios ribos pasakyti negali.

Å lapimo tyrimo atsakymas - rasta marichuanos. Asmuo nurodė, kad vakar rÅ«kė marichuanÄ dvi cigaretes. Kaip asmuo pasakė, taip ir užrašė, nefantazavo. PraÅ¡yme nebuvo paraÅ¡yta „ar asmuo gali vairuoti?“. PareigÅ«nai paprastai paraÅ¡o „ar vartojęs?“. Siuntimo priežastis „apsvaigimui nustatyti“, bet jiems to nereikėjo, reikėjo nustatyti tik vartojimo faktÄ . Visada pasitikslina, jei ne vairuotojas, tai paprastai bÅ«na „ar vartojęs?“, kodėl yra taip, nepamena.

Asmuo, jos manymu, buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Jo elgesys buvo ne visai adekvatus. Jis buvo euforiÅ¡kas, energingas, linksmai Å¡nekėjo, patenkintas, laimingas, pagyvėjusių emocijų. Rombergo pozoje įsitempęs, apsunkintai pasvyravo, akių judesiai buvo su dismetrija. Rombergo poza yra kai žmogus atsistoja, iÅ¡tiesia rankas į priekį, užsimerkia ir stovi suglaudęs kojas, tai paprasta. Apsunkinta – pastato pėdÄ prieÅ¡ pėdÄ ir atsistoja. Svyruoja ar nesvyruoja, tai bÅ«na įvairių lygių.

Kiek pasvyruoja, tai nematuoja. Vertina, nes jaunas žmogus paprastai stovi nesvyruodamas. PapraÅ¡o, kad žmogus atliktų paprastÄ , paliktų sudėtingÄ , įvertina kaip stovi ir viskas. Laiko nėra apibrėžta, žiÅ«ri ir mato, kad žmogus tvirtai stovi, tai pažiÅ«ri kelias sekundes. Dismetrija - tai netiksliai atliekami veiksmai. PraÅ¡o pirÅ¡tu pataikyti į nosies galÄ , pirÅ¡tus sudurti. BÅ«na, kad žmogus daro gražiai, o bÅ«na, kad daro visaip, pataiko, nepataiko. EstetiÅ¡kai negražūs posÅ«kiai - tai bÅ«na, kad žmogus daro gražiai, vikriai, o kartais visaip.

PosÅ«kį galima padaryti įvairiai, apsisukimas - sudėtingas dalykas. Divergencija buvo sutrikusi, tai akių judesiai buvo sutrikę. Daro tokį testÄ , iÅ¡ tam tikro atstumo rodo pieÅ¡tukÄ ir liepia žiÅ«rėti, ir žmogus tiesiai žiÅ«ri, jo akių judesiai nukreipti į objektÄ , po to judina artyn ir žmogus turi akimis suvesti, jis nesuvedė. Pokalbis buvo labai lengvas, mÄ stymas greitesnis, nuotaika gera, linksmas žmogus tokioje situacijoje. Marichuana organizme iÅ¡lieka įvairiai, tai labai individualu, terminų negali pasakyti.

LiteratÅ«roje domėjosi, tai vieni raÅ¡o, kad ilgai iÅ¡laiko, kiti, kad trumpiau. Priklauso, ar žmogus pavalgęs, ar rÅ«kė, kokia jo konstitucija. Konstatuoja faktÄ , kÄ turi. Kiek trunka apsvaigimo bÅ«sena pavartojus marichuanos, tai galėtų pasakyti psichiatrai ekspertai, kurie tuo domisi, bet tai labai individualu, priklauso nuo metabolizmo, kokia žmogaus konstitucija. Negali paaiÅ¡kinti marichuanos patekimo į organizmÄ , patenka į organizmÄ , patenka į kraujÄ , kraujas cirkuliuoja per visÄ organizmÄ , smegenis, visur, paskui per inkstus iÅ¡siskiria medžiaga, kuri buvo kraujyje.

Negali pasakyti, per kiek laiko medžiagos atsiranda šlapime, mano, kad ganėtinai greitai, valandų tikrai pasakyti negali. Laboratorija nustato tik, kad yra vartota. Rašo - „marichuana teigiama“. Pagal rastus duomenis vertina, kad jis buvo vartojęs ir apsvaigęs. Dėl girtumo yra konkrečiai nustatyta kiek kraujyje yra alkoholio, o dėl narkotikų nėra. Pati asmens apsvaigimu neabejoja, suprato, kad reikia įvertinti „ar vartojęs?“, jei būtų klausimas „ar asmuo gali vairuoti?“, būtų parašiusi, kad vairuoti negali.

RaÅ¡tÄ , raÅ¡ytÄ policijai, kad S. P. vairuoti negalėjo, tvirtina. Pati nematė kaip pareigÅ«nai padavė teises. Mano, kad jei bÅ«tų klausę „ar gali vairuoti?“, bÅ«tų raÅ¡iusi, kad negali. Paskui taisė iÅ¡vadÄ , jos pareigÅ«nai neklausė „ar vyras gali vairuoti?“. Suprato, kad pareigÅ«nų klausimas „ar yra medžiagų?“. Paprastai niekas neklausia „ar gali vairuoti?“, nes dar nebuvo duota iÅ¡vada. Kol negauna Å¡lapimo atsakymo, tol neduoda galutinės iÅ¡vados, nes nežino kokių medžiagų žmogus yra vartojęs. Daro iÅ¡vadÄ , kuomet gauna atsakymÄ iÅ¡ laboratorijos.

Asmuo nesulaukė rezultatų, jis iÅ¡važiavo. Negali įvardinti pareigÅ«nų, pristačiusių asmenį, nei vardų, nei pavardžių. Atrodo, kad pareigÅ«nai buvo vyrai. Kraujas paprastai nedaromas, daromas Å¡lapimo tyrimas, nes yra toks reglamentas. Alkoholiui visada ima kraujÄ , o narkotikams - Å¡lapimÄ . Teisės aktų negali pasakyti. Dabar nepasižiÅ«rėjo kaip asmuo dabar elgėsi. Jis yra strese, elgiasi ramiai, susikaupęs. Tuomet jam ir buvo stresinė situacija, bet jis nebuvo toks, kaip dabar.

Liudytojas A. R. teismo posėdyje parodė, kad yra policijos pareigūnas. Buvo duomenų, kad automobiliu galimai gabenamos narkotinės medžiagos. Sustabdė automobilį netoli (duomenys neskelbtini) kapinių. Automobilyje viso buvo trys asmenys. Gale sėdėjo asmuo su kuprine, pas kurį galimai rastos narkotinės medžiagos. Pareigūnai dirbo su tuo asmeniu, kuris buvo su kuprine. Jei gerai pamena, automobilį vairavo lyg S. P., asmens veido nepamena. Iš apžiūros vairavusio asmens vyzdžiai buvo išsiplėtę.

KÄ minėjo S. P. apie narkotines medžiagas, pasakyti negali. Kiti pareigÅ«nai jį pristatė į gydymo įstaigÄ . Tyrimų rezultatai jam nežinomi. Vairuotojas viskÄ neigė, kad nieko nevartojo, nieko nedarė ir nežino. Dabar supranta, kad asmuo kaltinamas vairavimu apsvaigus nuo narkotinių medžiagų. Kolegos taip pat pastebėjo, kad vairuotojo vyzdžiai iÅ¡siplėtę, jis buvo agresyviai nusiteikęs, iÅ¡Å¡aukiančiai. Automobilį paliko įvykio vietoje. Asmenis vežė tarnybiniu transportu.

Visų automobilyje buvusių asmenų vyzdžiai buvo iÅ¡siplėtę. Dėl vyzdžių iÅ¡siplėtimo jų metodika pagal aplinkybes. Tikrino vairuotojÄ dėl girtumo, visada patikrina, prietaisai nerodė girtumo. Liudytoja A. S. teismo posėdyje parodė, kad S. P. nepamena. Buvo duotas virÅ¡ininko nurodymas, kad reikia sustabdyti automobilį, kuriame asmenys galimai veža narkotines medžiagas. Automobilis buvo sustabdytas ties kapinėmis. Automobilį vairavo galimai S. P.. Paskui prie jų prisijungė kitas pareigÅ«nų ekipažas, kinologai.

Asmenys automobilyje buvo trys. Vairuotojas buvo blaivus. Nekalbėjo su buvusiais asmenimis. Dėl ko yra Å¡i byla nežino. TÄ asmenį, pas kurį rasta narkotinė medžiaga, kuris sėdėjo gale ir buvo su kuprine, nuvežė į sulaikymo patalpas. Pati su vairavusiu asmeniu nebendravo, nieko negali pasakyti. Ar buvo kokie požymiai dėl narkotinių medžiagų vartojimo, nepamena. Jį tik pristatė, kitas ekipažas vyko į gydymo įstaigÄ . Liudytojas T. Č. teismo posėdyje parodė, kad S. P. pamatęs prisiminė, jis matytas vienÄ kartÄ .

Datos nepamena, buvo vidudienis, gautas viršininko pavedimas būti prie (duomenys neskelbtini) kapinių ir patruliavimo metu pastebėjus transporto priemonę žalios spalvos, įsijungė švyturėlį ir prisivijus pradėjo stabdyti. Šis vyras buvo vairuotojas, dar sėdėjo gale keleivis su kuprine ir kitais daiktais. Vairuotojas buvo išlaipintas, paklausė „ar gėręs?“, sakė yra blaivus. Paklausė, ar vartojo kitas medžiagas, neatsakė nei teigiamai, nei teigiamai. Buvo patikrintas girtumas.

Buvo iÅ¡kviesti kinologai ir rasta galimai narkotinių medžiagų pas keleivį. Visus asmenis pristatė pas medikus apsvaigimui dėl narkotinių medžiagų nustatymo aktui. Bendraujant su piliečiu medikams jis buvo aktyvus, užsivedęs, reiÅ¡kiantis savo nuomonę. Daktarė, kuri atliko testÄ , jo paklausė, ar jis vartoja. Jis sakė, kad vartoja vakarais, kad geriau užmigtų ir virÅ¡kintų. Pats girdėjo, nes durys buvo prieÅ¡ais. Jis su daktare bendravo garsiai. Dirbo su kolega V. T.. Daktarė buvo budinti, jos vardo, pavardės nepamena, su ja nebendravo.

Patys tik žiÅ«rėjo, kad nebÅ«tų pasiprieÅ¡inimo iÅ¡ jo pusės ar daromi pažeidimai. Ar vyras gali vairuoti, medikės neklausė. Kolega gal galėjo paklausti, bet nepamena. Daktarė susilaikė nuo komentarų, ji dirbo savo darbÄ . Testai buvo atliekami, kambarėlyje padavė Å¡lapimo testui, užpakuoja, sutvarko, jį palydi, parveda į laukiamÄ jį. Daktarė užpildo testÄ ir jį iÅ¡lydi lauk, už durų baigiasi paties darbas. Kur buvo automobilis, nepamena. Dokumentai buvo sulaikyti tapatybei nustatyti, paskui baigus procedÅ«rÄ jie yra atiduodami asmeniui.

Dėl patikrinimo gydymo įstaigoje nurodymų iÅ¡ pareigÅ«nų nebuvo, tiesiog yra tokia tvarka, nustačius asmenis, kurių vyzdžiai yra iÅ¡siplėtę, kurie agresyviai elgiasi, veiksmai neprognozuojami, pas jį radus narkotinių medžiagų, visiems yra daromas Å¡lapimo testas. Nežino, kieno nurodymas buvo vykti į gydymo įstaigÄ , dažniausiai bÅ«na virÅ¡ininko. Gali bÅ«ti, kad ir pats surašė siuntimÄ medicininei apžiÅ«rai, nepamena. SuraÅ¡omas medicininis aktas. Kas surašė siuntimÄ , nežino, reikia žiÅ«rėti byloje.

Liudytojas V. T. teismo posėdyje parodė, kad S. P. yra matytas. Datos nepamena, 2-ojo skyriaus virÅ¡ininkas davė nurodymÄ vykti į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur jie ruošėsi vykdyti kažkokiÄ priemonę, jiems reikėjo sustabdyti transporto priemonę. Nuvyko prie (duomenys neskelbtini) kalno, paskui gavo praneÅ¡imÄ , kad automobilis (duomenys neskelbtini) gatve vyksta link (duomenys neskelbtini). Kolega stovėjo prie (duomenys neskelbtini) kapinių, sugrįžo į miestÄ . Automobilį vairavo S. P..

Girtumas buvo nustatinėjamas. Alkotesterio parodymai buvo 0. Nežino dėl ko yra byla. Asmenys galimai turėjo narkotinių medžiagų. Buvo iÅ¡kviestas kinologas. Buvo informacija, kad galimai asmenys bus pavartoję. Konkrečiai, kad vairuotojas pavartojęs, nebuvo įvardintas. Automobilio savininkas ir kitas gale sėdėjęs asmuo buvo apsvaigę, ramesni, vairuotojas buvo užsivedęs. Asmenys buvo trys. Automobilio savininkÄ pristatė į gydymo įstaigÄ apsvaigimui nustatyti, o Å¡ie piliečiai kitu automobiliu buvo pristatyti į sulaikymo patalpas.

Po to gavo nurodymÄ vairuotojÄ pristatyti į gydymo įstaigÄ . Kol buvo vykdoma asmens apžiÅ«ra, buvo stiklinės atidarytos durys, patys apžiÅ«rÄ matė. Asmuo testus atliko sunkiai, jis negalėjo pastovėti, daug kalbėjo, kad jam sveika apetitui ir miegui. Su gydytoja nebendravo, daktarės neklausė, ar asmuo gali vairuoti. Jie tik pasiderino, ar asmenį reikia sulaikyti ir pristatyti atgal į sulaikymo patalpas. Gavo nurodymÄ , kad asmuo nebereikalingas, jį galima paleisti. Greičiausiai visi daiktai jam buvo atiduoti areÅ¡tinėje.

Ar buvo kokie raÅ¡ytiniai nurodymai, nežino. Vykdė veiksmus su kriminalinės policijos duotu nurodymu dėl narkotinių medžiagų radimo. Kodėl teises atidavė, nežino. Žino, kad teisės nėra paimamos, nors jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) jÄ paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai. ANK 422 straipsnio 6 dalyje, t. y. normoje, galiojusioje S. P. nusižengimo fiksavimo metu, buvo numatyta administracinė atsakomybė asmenims už transporto priemonių vairavimÄ apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, kas Å¡iuo atveju atitinka administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, t. y. transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivÅ«s (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo.

Tam, kad asmuo bÅ«tų patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi bÅ«ti nustatyta, kad asmuo vairavo bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Nepakanka nustatyti, kad kelių transporto priemonę vairavęs asmuo iki kelių transporto priemonės vairavimo buvo vartojęs alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas, bÅ«tina nustatyti, kad vairavimo metu asmuo nuo tų medžiagų buvo apsvaigęs. Apsvaigimo fakto nustatymas reikalauja tam tikrų specialių žinių, todėl tam pasitelkiami reikiamÄ kvalifikacijÄ turintys specialistai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse sÄ voka „apsvaigimas“ apibrėžiama kaip asmens psichikos bÅ«sena ar elgesio sutrikimas, kuriuos sukelia psichikÄ veikiančios medžiagos (narkotinės, psichotropinės medžiagos, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholis ir kitos), iÅ¡skyrus etilo alkoholį. Tam, kad bÅ«tų nustatyta, jog pavartota psichikÄ veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo bÅ«senÄ , yra atliekama medicininė apžiÅ«ra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti.

Transporto priemonių vairuotojų, įtariamų apsvaigimu, patikrinimo asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose atlikimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau - Metodika). Nors S. P. neigia aplinkybę, jog vairavo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir nurodo, kad vartojo kanapes gal parÄ prieÅ¡ važiuojant, kokiÄ septintÄ vakaro surÅ«kė vienÄ cigaretę; užsienyje vartoja tokias medžiagas kas dvi, kas tris dienas; vartoja, kad sukeltų apetitÄ ir dėl miego, todėl vartoja vakare, tam reikia iki 10 dÅ«mų; poveikis atsiranda iÅ¡ karto, kai parÅ«ko, po valandos ar dviejų praeina; sulaikymo metu buvo praėję gal 16 valandų, o patikrintas praėjus apie 20 valandų; nevairavo apsvaigęs, kalbėjo taip pat, kaip ir dabar; buvo paimtas Å¡lapimas, kraujas nepaimtas; testai truko gal pusę valandos, juos praėjo pirma, po to pridavė Å¡lapimÄ ; po to padavė teises ir sakė „gali vairuoti“; pokalbis tarp pareigÅ«nų ir gydytojos buvo, bet kÄ jie kalbėjo, gal negirdėjo, tiksliai nepamena; taip ir buvo kaip nurodyta skunde, kad medikė pasakė „gali vairuoti“, tačiau su tokiais jo argumentais dėl neapsvaigimo teismas nesutinka.

Metodikos 9.1 punkte numatyta, jog apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti, iÅ¡skyrus Metodikos 9.7 papunktyje nurodytÄ atvejį, imama kraujo ir bÅ«tinai Å¡lapimo. Metodikos 9.7 papunktyje nustatyta, kad kai apsvaigimo nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatymas atliekamas Å¡ios Metodikos 3.1 papunktyje nurodytų subjektų siuntimu (nagrinėjamu atveju – policijos pareigÅ«no siuntimu) ir asmens bÅ«klės vertinimo metu nustatoma apsvaigimo požymių, taip pat greitos tyrimo priemonės (testai) patvirtina psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimÄ , esant asmenį siuntusių subjektų raÅ¡tiÅ¡kam nurodymui, kiti Å¡ios Metodikos 9 punkte nurodyti veiksmai neatliekami. 9.4 papunktyje nustatyta, kad greitos tyrimo priemonės (testai) paprastai taikomos kaip pradinis tyrimo metodas psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimui nustatyti.

Greitos tyrimo priemonės (testo) tyrimo metodo rezultatams patvirtinti taikomi Å¡ios Metodikos 9.3 papunktyje nurodyti metodai (ir Å¡ios Metodikos 9.5 papunkčio nustatyta tvarka), iÅ¡skyrus Å¡ios Metodikos 9.7 papunktyje nurodytÄ atvejį. Taigi, tam, kad bÅ«tų galima nustatyti, ar asmuo yra apsvaigęs, užtenka gydytojo apžiÅ«ros bei greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatų. Nors nagrinėjamu atveju iÅ¡ medicininės apžiÅ«ros akto nematyti, koks biologinės terpės bandinys buvo paimtas tikrinant S. P. apsvaigimÄ , t. y. nėra pabraukta, koks - kraujo ar Å¡lapimo - bandinys paimtas, tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų visumos, bÅ«tent: paties S. P. ir liudytojos D.

A. skundo nagrinėjimo teisme metu duotų parodymų matyti, jog tikrinant S. P. buvo paimtas tik Å¡lapimo bandinys. S. P. apsvaigimas buvo nustatytas vadovaujantis Metodikos 9.7 papunkčiu, todėl tiriamojo kraujas Å¡iuo atveju ir neturėjo bÅ«ti paimtas. Vien ta aplinkybė, kad nebuvo paimti visi privalomi tirti biologinės terpės bandiniai, Å¡iuo atveju neatliktas kraujo tyrimas, kad nebuvo asmenį siuntusių subjektų raÅ¡tiÅ¡ko nurodymo neatlikti Metodikos 9 punkte nurodytų veiksmų, nesudaro pagrindo medicininės apžiÅ«ros aktÄ laikyti negaliojančiu ir nesivadovauti pagal Metodikoje nustatytÄ tvarkÄ gautais ir jame užfiksuotais duomenimis.

Å iuo atveju medicininės apžiÅ«ros akte užfiksuoti duomenys turi bÅ«ti vertinami kartu su kitais administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis, ir tik įvertinus jų visumÄ turi bÅ«ti sprendžiama, ar jų pakanka apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų faktui konstatuoti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tokių duomenų pakanka. IÅ¡ administracinio nusižengimo byloje esančio medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog atliekant S. P. apžiÅ«rÄ buvo atliki visi Metodikos 2 punkte numatyti medicininę apžiÅ«rÄ sudarantys veiksmai – įvertinta bendra asmens bÅ«klė, paimta ir iÅ¡tirta tiriamoji medžiaga (Å¡lapimas) ir gautų duomenų pagrindu suformuluota galutinė iÅ¡vada.

Atlikdama bendrÄ asmens bÅ«klės vertinimÄ , gydytoja vertino S. P. iÅ¡vaizdÄ , odÄ , gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobÅ«dį, Å¡irdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospÅ«dį, eisenÄ , stovėsenÄ , vokų, liežuvio ir pirÅ¡tų virpėjimÄ , vyzdžius bei kt., bei užpildė medicininės apžiÅ«ros aktÄ . Vertinant bendrÄ S. P. bÅ«klę, jis pats gydytojai, kuriÄ teismas apklausė liudytoja byloje, nurodė, jog vakar rÅ«kė marichuanÄ , dvi cigaretes (ta aplinkybė užfiksuota akte ir jos tikrumÄ liudytoja, kuri procese yra visiÅ¡kai neutrali, patvirtino posėdžio metu), tačiau skundo nagrinėjimo teisme metu pareiÅ¡kėjas tvirtino surÅ«kęs tik vienÄ cigaretę, kas iÅ¡ esmės rodo S. P. parodymų nenuoseklumÄ ir leidžia pagrįstai manyti, jog tokiu bÅ«du S. P. bando Å¡velninti savo teisinę padėtį.

Aplinkybę, jog S. P. gydytojos apžiÅ«ros metu pripažino, kad vartojo marichuanÄ , teisme patvirtino ir liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai. Liudytojas T. Č. parodė, kad medikams bendraujant su piliečiu jis buvo aktyvus, užsivedęs, reiÅ¡kiantis savo nuomonę; daktarė, kuri atliko testÄ , jo paklausė, ar jis vartoja; jis sakė, kad vartoja vakarais, kad geriau užmigtų ir virÅ¡kintų, pats girdėjo, nes durys buvo prieÅ¡ais; jis su daktare bendravo garsiai. Liudytojas V. T. parodė, kad kol buvo vykdoma asmens apžiÅ«ra, stiklinės durys buvo atidarytos, patys apžiÅ«rÄ matė; asmuo testus atliko sunkiai, jis negalėjo pastovėti, daug kalbėjo, kad jam sveika apetitui ir miegui.

Be to, apžiÅ«ros medicinos įstaigoje metu buvo paimtas ir biologinės terpės – Å¡lapimo bandinys, iÅ¡ kurio buvo nustatyta, kad S. P. vartojęs psichoaktyvias medžiagas - marichuanÄ . Gydytoja, įvertinusi visus medicininės apžiÅ«ros metu surinktus duomenis, t. y. duomenis apie bendrÄ S. P. bÅ«klę, Å¡lapimo tyrimo rezultatus, padarė iÅ¡vadÄ , kad S. P. yra vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų, tačiau nenurodė, ar asmuo buvo apsvaigęs nuo Å¡ios psichoaktyviosios medžiagos ir ar galėjo/negalėjo vairuoti transporto priemones.

Å iuo atveju sutiktina, kad pildant minėtÄ aktÄ , buvo padaryta nežymių pažeidimų, kurie, be kita ko, vėliau buvo paÅ¡alinti VÅ¡Ä® Respublikinės Å iaulių ligoninės 2019 m. balandžio 9 d. raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. balandžio 25 d. raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) dėl iÅ¡vados patikslinimo, be to, minėti akto trÅ«kumai nėra tokio lygio, dėl kurių padarymo asmeniui neturėtų bÅ«ti taikoma administracinė atsakomybė. Å iuo atveju itin svarbia aplinkybe laikytina ir tai, jog VÅ¡Ä® Respublikinės Å iaulių ligoninės 2019 m. balandžio 25 d. raÅ¡te dėl iÅ¡vados patikslinimo nurodyta, jog pagal medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis pacientas S. P. vairuoti negalėjo, kas iÅ¡ esmės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Tai, kad asmuo buvo apsvaigęs nuo narkotikų, skundo nagrinėjimo teisme metu aiÅ¡kiai patvirtino ir liudytoja apklausta asmens bÅ«klės vertinimÄ atlikusi medikė D. A., t. y., jog gavo iÅ¡vadÄ , kad rasta marichuanos; padarė iÅ¡vadÄ , jog asmuo vartojo psichikos aktyvias medžiagas - marichuanÄ ; asmuo, jos manymu, buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų; jo elgesys buvo ne visai adekvatus; jis buvo euforiÅ¡kas, energingas, linksmai Å¡nekėjo, patenkintas, laimingas, pagyvėjusių emocijų; Rombergo pozoje įsitempęs, apsunkintai pasvyravo, akių judesiai buvo su dismetrija; divergencija buvo sutrikusi, tai akių judesiai buvo sutrikę; daro tokį testÄ iÅ¡ tam tikro atstumo, rodo pieÅ¡tukÄ ir liepia žiÅ«rėti, ir žmogus tiesiai žiÅ«ri, jo akių judesiai nukreipti į objektÄ , po to judina artyn ir žmogus turi akimis suvesti, jis nesuvedė; pokalbis buvo labai lengvas, mÄ stymas greitesnis, nuotaika gera, linksmas žmogus tokioje situacijoje; pagal rastus duomenis vertina, kad jis buvo vartojęs ir apsvaigęs; pati asmens apsvaigimu neabejoja, suprato, kad reikia įvertinti, ar vartojęs, jei bÅ«tų klausimas, ar asmuo gali vairuoti, bÅ«tų paraÅ¡iusi, kad vairuoti negali; raÅ¡tÄ , raÅ¡ytÄ policijai, kad S. P. vairuoti negalėjo, tvirtina.

Itin svarbia aplinkybe laikytina ir tai, jog S. P. ne tik medikei, bet ir skundo nagrinėjimo teisme metu pripažino, kad vartojo kanapes gal parÄ prieÅ¡ važiuojant, kokiÄ septintÄ vakaro surÅ«kė vienÄ cigaretę, kas iÅ¡ esmės patvirtina aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjas neginčija fakto, kad jis svaiginasi marichuana, tačiau nesutinka, kad automobilio vairavimo metu buvo apsvaigęs, nes nuo psichoaktyvių medžiagų - marichuanos vartojimo buvo praėjęs ilgas laiko tarpas, t. y. sulaikymo metu buvo praėję gal 16 valandų, o patikrintas praėjus apie 20 valandų.

Teismo vertinimu, tai tik S. P. gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės, priešingai, S. P. nurodytos aplinkybės visiškai nepaneigia paties apsvaigimo fakto, kuris vėliau ir buvo nustatytas teisės aktų nustatyta tvarka. Pastebėtina ir tai, jog įtarimų, kad S. P. gali būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kilo ir jį sustabdžiusiam pareigūnui A. R., kuris skundo nagrinėjimo teisme metu apklaustas liudytoju parodė, jog iš apžiūros vairavusio asmens vyzdžiai buvo išsiplėtę; kolegos taip pat pastebėjo, kad vairuotojo vyzdžiai išsiplėtę, jis buvo agresyviai nusiteikęs, iššaukiančiai; visų automobilyje buvusių asmenų vyzdžiai buvo išsiplėtę.

Nepagrįstu laikytinas ir skundo argumentas, jog policijos pareigÅ«nams paklausus, ar S. P. gali vairuoti, medikė atsakė, kad gali, todėl policijos pareigÅ«nai gražino vairuotojo pažymėjimÄ ir leido vairuoti transporto priemonę. Tokias pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes iÅ¡ esmės paneigia teisme liudytoja apklausta medikė D. A. bei liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai T. Č. ir V. T.. Liudytoja D. A. parodė, kad jos pareigÅ«nai neklausė, ar vyras gali vairuoti. Liudytojas T. Č. parodė, kad medikės neklausė, ar vyras gali vairuoti.

Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas V. T., t. y., kad su gydytoja nebendravo, daktarės neklausė, ar asmuo gali vairuoti. Pastebėtina, jog byloje nėra duomenų, kad medikė ar policijos pareigūnai asmeniškai būtų suinteresuoti administracinio nusižengimo bylos baigtimi, todėl netikėti jų duotais parodymais, kurie atitinka tarpusavyje, nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas, įvertinęs visus aukščiau nurodytus duomenis, sprendžia, jog jų visumos visiškai pakanka konstatuoti, kad S. P. transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

Teismas neturi objektyvaus pagrindo netikėti medicinos apžiÅ«ros akte, protokole užfiksuotais duomenimis bei liudytojų parodymais. Nors nagrinėjamu atveju ir nebuvo paimtas biologinės terpės – kraujo bandinys, tačiau vien Å¡io tyrimo nebuvimas nepaneigia nei Å¡lapimo tyrimo rezultatų, iÅ¡ kurių matyti, kad S. P. Å¡lapime rasta marichuanos, nei kitų byloje esančių duomenų, patvirtinančių S. P. apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų faktÄ . Pastebėtina, jog analogiÅ¡kÄ praktikÄ , vertinant, ar asmuo vairavimo metu nuo psichikÄ veikiančių medžiagų buvo apsvaigęs, tame tarpe – pasisakant, ar tokiu atveju yra bÅ«tinas kraujo bandinio paėmimas; kokia yra reikÅ¡mę sudaro tai, kad nebuvo asmenį siuntusių subjektų raÅ¡tiÅ¡ko nurodymo neatlikti Metodikos 9 punkte nurodytų veiksmų ir kt., formuoja ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-70-581/2018;

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-898/2018; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-259-382/2019 ir kt.). Situacija, kuri buvo analizuota Å iaulių apygardos teismui 2018 m. lapkričio 18 d. priimant nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-195-354/2018, nėra identiÅ¡ka nagrinėtinai situacijai, kadangi skunde minimoje byloje buvo pateikta teismo medicinos specialisto konsultacinė iÅ¡vada dėl galimo asmens apsvaigimo, t. y.

Å iaulių apygardos teismo nagrinėtos bylos ir Å¡ios nagrinėjamos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) yra visiÅ¡kai skirtingos. PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodo, jog, vadovaujantis ANK 3 straipsnio 2 dalimi, pakeista ANK 422 straipsnio redakcija Å¡velnina atsakomybę, todėl pareigÅ«nas, priimdamas sprendimÄ dėl nuobaudos, turėjo taikyti dabar galiojančio ANK 422 straipsnio 5 dalies normÄ bei taikyti administracinio poveikio priemonę, numatytÄ ANK 422 straipsnio 6 dalyje, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių, tačiau pareigÅ«nas pritaikė sankcijÄ , net metais virÅ¡ijančiÄ galiojančiÄ griežčiausiÄ sankcijos ribÄ .

Su tokia pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybe atsiliepime į skundÄ sutiko ir institucija, priėmusi skundžiamÄ nutarimÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius S. P. už ANK 422 straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019-04-01) numatyto nusižengimo padarymÄ paskyrė 580 Eur baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. ANK 422 straipsnio 6 dalies (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) sankcijoje buvo numatyta, kad Å¡iame straipsnyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia vairuotojams baudÄ nuo trijų Å¡imtų iki aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų bei to paties straipsnio 9 dalyje buvo numatyta, jog už ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienų iki ketverių metų.

ANK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimÄ , atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį įstatymas, Å¡velninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamÄ jÄ galiÄ . S. P. nusižengimas padarytas 2019 m. kovo 28 d.

ANK 422 straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d., Lietuvos Respublikos 2019 m. sausio 11 d. įstatymas Nr. XIII-1931) numatyta, jog už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienų metų iki vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių. Taigi, institucija S. P. pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) už pažeidimÄ , padarytÄ 2019 m. kovo 28 d., galiojant naujajai ANK 422 straipsnio redakcijai (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d., Lietuvos Respublikos 2019 m. sausio 11 d.

įstatymas Nr. XIII-1931) turėjo paskirti ne ilgesnės trukmės specialiosios teisės atėmimÄ nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d., Lietuvos Respublikos 2019 m. sausio 11 d. įstatymas Nr. XIII-1931) numatytas maksimalus administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo terminas. Ä®vertinęs pirmiau aptartus duomenis bei atsižvelgęs į naujÄ jÄ ANK 422 straipsnio redakcijÄ , į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę (iki tol nebuvo padaręs grubių teisės pažeidimų), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, jog 2019 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl administracinio poveikio priemonės taikymo keistina, sutrumpinant S. P. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ iki straipsnio sankcijoje (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d.

Lietuvos Respublikos 2019 m. sausio 11 d. įstatymas Nr. XIII-1931) numatyto minimalaus laikotarpio, t. y. bÅ«tent iki 1 metų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas n u t a r ė : S. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto G. G. 2019 m. gegužės 28 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo S. P. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), padarymÄ skirta 580 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d., Lietuvos Respublikos 2019 m. sausio 11 d. įstatymas Nr. XIII-1931), sutrumpinti S. P. taikytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ iki 1 (vienerių) metų. KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ . Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant per Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėjas Bronius Vinciūnas