bfc30b0e-e732-4af8-9624-c1badb409b84 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. N1-2455-926/2014Teisminio proceso numeris Nr. 1-23-1-00438-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.7.1.; (S) 1.1.11.2.; 1.1.11.7.; 1.1.11.10; 1.2.14.3.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU               2014 m. spalio 7 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, nukentėjusiajam R.

M., nukentėjusiajai – civilinei ieÅ¡kovei I. M., kaltinamojo D. M. atstovei pagal įstatymÄ â€“ civilinei atsakovei E. V., kaltinamojo E. D. atstovei pagal įstatymÄ â€“ civilinei atsakovei R. S., kaltinamajam D. M., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, kaltinamajam E. D., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, 7 klasių iÅ¡silavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d., D.

M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, 7 klasių iÅ¡silavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, 2013-11-26 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindais už BK 178 str. 2 d. numatytos veikos padarymÄ ,kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 str. 1 d., n u s t a t ė : kaltinamieji E. D. ir D. M. 2014-05-08, apie 11.45 val., (duomenys neskelbtini), Kaune prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtÄ prieÅ¡ nepilnametį nukentėjusįjį R.

M., t. y. D. M. kumščiu trenkė nukentėjusiajam R. M. į pilvo sritį, po ko E. D. trenkė nukentėjusiajam R. M. 3-4 kartus kumščiu į veidÄ , tuo pačiu metu iÅ¡kraustė R. M. kuprinę ir drabužių kiÅ¡enes ir radęs megztinio deÅ¡inės pusės kiÅ¡enėje 5 Lt juos pagrobė, tokiu bÅ«du panaudodami fizinį smurtÄ iÅ¡ nepilnamečio nukentėjusiojo R. M. pagrobė 5 Lt.Kaltinamasis E. D. kaltu padaręs inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ prisipažino pilnai ir nurodė, kad jis su D.

M. susitiko prie mokyklos, ten jie sumušė R. M., kurį pažinojo. Jis trenkė ranka R. kelis kartus į veidÄ , o D. – vienÄ kartÄ Ä¯ pilvÄ . Kodėl trenkė – nežino. Jam suduodant smÅ«gius, R. nuo smÅ«gių dengėsi. R. pats padavė jiems 5 Lt, už kuriuos jis su D. kažkÄ nusipirko. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, davė teisingus parodymus, jis prašė R. paskolinti pinigų. Atrodo, kad pirma sudavė smÅ«gius, o po paprašė paskolinti. Mano, kad nukentėjusysis iÅ¡sigando, nes jam jie trenkė.

Gailisi dėl savo tokio poelgio, civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta. Po Å¡io įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo, jo neatsiprašė, nežino, ar nori atsipraÅ¡yti.  Perskaičius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (5 litus paėmė jis, radęs juos R. megztuko kiÅ¡enėje (b. l. 54)), kaltinamasis E. D. nurodė, kad R. jam pats padavė 5 Lt.Kaltinamasis D. M. kaltu padaręs inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ prisipažino pilnai ir nurodė, jis trenkė R. į pilvÄ , po to pribėgo E. ir trenkė nukentėjusiajam 3-4 kartus.

Kodėl jis trenkė – nežino, R. jis pažinojo. P. R. buvo 5 Lt, kuriuos E. išėmė iÅ¡ R. megztinio kiÅ¡enės, jis E. padėjo. Tuos 5 Lt iÅ¡leido abu su E. parduotuvėje. E. prašė R. paskolinti pinigų. Gailisi dėl savo tokio poelgio, civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta.Be pačių kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė įrodyta:N. R. M. parodymais. Jis nurodė, kad viskas vyko prie mokyklos. E. D. ir D. M. prie jo pribėgo, D. jam trenkė į pilvÄ , tada E. 3-4 kartus trenkė jam į veidÄ .

Tai buvo pirmas kartas, kai kaltinamieji jį mušė. E. ištraukė pinigus iš jo kairės pusės megztuko kišenės. Neprašė paskolinti, iš karto traukė pinigus. Buvo 5 Lt. Jam buvo praskelta lūpa, į medikus nesikreipė. Nukentėjusiosios – civilinės ieškovės I. M., teisiamojo posėdžio metu apklaustos kaip liudytoja, parodymais. Ji nurodė, kad sūnus Rytis, parėjęs iš mokyklos, jai pasiskundė, kad jį sumušė, atėmė pinigėlius, išmėtė daiktus, buvusius kuprinėje.

Sakė, kad jį užpuolė D. ir E., atėmę pinigus, jų dar reikalavo. IÅ¡ sÅ«naus veido buvo matyti, kad jis sumuÅ¡tas, jam skaudėjo pilvÄ . Po to sÅ«nus bijodavo eiti į mokyklÄ , teko jai važiuoti į mokyklÄ ir iÅ¡ jos pasiimti sÅ«nų. 5 Lt ji buvo sÅ«nui davusi pietums. PraÅ¡o sÅ«nui priteisti 200 Lt, o 5 Lt jai, nes tai buvo jos pinigai, duoti sÅ«nui. Kaltinamojo E. D. atstovės pagal įstatymÄ â€“ civilinės atsakovės R. S., teisiamojo posėdžio metu apklaustos kaip liudytoja, parodymais.

Ji nurodė, kad yra žinoma, kad jos sÅ«nus E. D. užpuolė R. M.. Apie tai sužinojo tik tada, kai paskambino policija. Kalbėjosi su sÅ«numi apie tai, sÅ«nus sakė, kad trenkė, prisipažino. Namuose sÅ«nus – labai ramus vaikas. Civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta, atlygins. Ä® policijÄ yra tekę vykti dėl sÅ«naus, ji yra bausta administracine tvarka dėl sÅ«naus elgesio. A. M. pareiÅ¡kimu, kuriame ji nurodė, kad prieÅ¡ kelias dienas jos sÅ«nus R. M. jai pasiskundė, kad du jam iÅ¡ matymo pažįstami jaunuoliai E. ir D. iÅ¡ jo atėmė pinigus (b. l. 3).Liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta – teritorija, esanti prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, (duomenys neskelbtini).

R. M. parodė, kurioje vietoje E. D. su D. M. jį sumušė ir pagrobė iÅ¡ jo 5 litus (b. l. 28-30). Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas Teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma (kaltinamųjų prisipažinimais, nukentėjusiojo R. M., liudytojos I. M. parodymais, kita raÅ¡ytine bylos medžiaga) neginčytinai įrodyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamieji D. M. ir E. D., veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtÄ prieÅ¡ nepilnametį nukentėjusįjį R.

M., iÅ¡ nepilnamečio nukentėjusiojo R. M. pagrobė 5 Lt, kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d. sudėtį ir kvalifikuota teisingai. Pažymėtina, kad plėšimas yra vienas pavojingiausių nusikaltimų nuosavybei. Jo pavojingumas pasireiÅ¡kia ne vien atviru kėsinimusi į nuosavybę, bet tokio kėsinimosi padarymo bÅ«du. Plėšimo pavojingumÄ atspindi du kėsinimosi objektai: konkreti nuosavybė (pagrindinis) ir asmens sveikata, žmogaus veiksmų laisvė (papildomas).

Svetimo turto pagrobimas paprastai yra susijęs su staigiu turto turėtojo užpuolimu. Užpuolimu suprantamas staigus, agresyvus savininko ar kito turto valdytojo antpuolis. Svarbu tai, kad turto pagrobimo, jo užvaldymo procese prievartos priemonės bÅ«tų panaudojamos prieÅ¡ atimant turtÄ , turto užvaldymo metu arba siekiant jį iÅ¡laikyti nuo pat užgrobimo momento. Tiek nukentėjusysis, tiek patys kaltinamieji parodė, kad pribėgę kaltinamieji prie nukentėjusiojo iÅ¡ karto sudavė smÅ«gius ir po to pasisavino turtÄ â€“ 5 Lt.

Ir nors kaltinamasis E. D. nurodė, kad po smÅ«gių sudavimo pats nukentėjusysis padavė jiems pinigus, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais R. M. ir kito kaltinamojo D. M. parodymais, kad pinigai buvo iÅ¡traukti iÅ¡ nukentėjusiojo kiÅ¡enės.             Baigiamojoje kalboje gynėjai prašė pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.              Asmenybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus, jos nustatymas turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ .

Norint konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ kaltininko atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina nustatyti ir jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytos veikos. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančia tik tada, kai objektyviai įvertinęs aplinkybių visumÄ (praneÅ¡imo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.) gali nuspręsti, kad kaltininkas iÅ¡ tikrųjų gailisi padaręs nusikaltimÄ .

Å ie kaltininko veiksmai turi bÅ«ti atlikti savo noru.             Nors kaltinamieji ir davė nuoseklius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad darant iÅ¡vadÄ apie kaltininkų nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si bÅ«tina įvertinti jų elgesį po įvykio ir vėliau. Pagal nustatytas bylos aplinkybes D. M. ir E. D. ikiteisminio tyrimo metu neatsiprašė nukentėjusiojo, nedėjo jokių pastangų, kad atlygintų padarytÄ Å¾alÄ , teisminio nagrinėjimo metu tik suteikus paskutinį žodį, kaltinamieji formaliai atsiprašė nukentėjusiojo.

Atsižvelgiant į tai, teismas negali konstatuoti BK 59 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos kaltinamųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.             Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis). Viena iÅ¡ įstatyme numatytų bendrininkavimo formų yra bendrininkų grupė.

Bendrininkų grupė pagal BK 25 straipsnio 2 dalį yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai. Pažymėtina, kad vykdytojas yra asmuo, ne tik tiesiogiai realizavęs visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir toks asmuo, kuris realizavo bent dalį jų.             Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad abu kaltinamieji D. M. ir E. D. abu naudojo smurtÄ prieÅ¡ nepilnametį R.

M., ir nors D. M. pinigų neiÅ¡traukė iÅ¡ nukentėjusiojo kiÅ¡enės, tačiau abu kaltinamieji Å¡iuos pinigus iÅ¡leido savo reikmėms, todėl konstatuotina, kad Å¡is nusikaltimas buvo įvykdytas veikiant bendrininkų grupe, ir tai pripažintina kaltinamųjų D. M. ir E. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Dėl bausmės              Kadangi kaltinamieji E. D. ir D. M. yra nepilnamečiai, teismas skirdamas jiems bausmę atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 80-81, 90-91 str.).Kaltinamasis E. D. padarė apysunkį nusikaltimÄ (BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, baigtas.

Jis teisiamas pirmÄ kartÄ , praeityje yra neteistas (b. l. 38), administracine tvarka nebaustas, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės grupės vaikų apskaitoje registruotas nuo 2013 metų, yra žinomas kaip socialinės rizikos grupės vaikas epizodiÅ¡kai darantis teisės pažeidimus. Berniukas linkęs vagiliauti, smurtauti bendraamžių atžvilgiu, elgtis chuliganiÅ¡kai. Vaiko motina R. S. dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 181 str., teismo nutartimi bausta 4 kartus už tai, kad E. D. vogė, sumušė vaikÄ , Å¡iukÅ¡lino (b. l. 41), iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad 2014-07-10 Kauno apylinkės teismo nutartimi kaltinamojo E. D. mama R.

S. buvo nubausta 150 Lt bauda dėl pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 2 d., tai yra dėl jos sÅ«naus E. D. neteisėto elgesio – jis kartu su draugais iÅ¡ asmens pagrobė piniginę, kurioje buvo 100 Lt, pravažiavimo bilietas ir raktai. Kaltinamasis E. D. nuo 2013-09-05 įraÅ¡ytas į Kauno apskrities VPK Kauno m. Panemunės PK VPS Å ančių ir Panemunės PN policijÄ dominančių vaikų apskaitÄ už įvairius administracinės teisės pažeidimus (b. l. 43), mokslo įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai: (duomenys neskelbtini) mokyklos administracijos pateiktoje R.

D. charakteristikoje nurodoma, kad kaltinamojo 2013/2014 mokslo metų metinis vidurkis 3,3, III trimestro mokymosi vidurkis – 3,5. Mokinys metiniame turi penkis neigiamus įvertinimus, todėl gavo vasaros darbus. E. lankomumas labai blogas, E. D. mama niekada neatsiliepia telefonu, praÅ¡yta susisiekti su mokykla – to nepadaro (b. l. 45). Å ios aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad E. D. turi polinkį nesilaikyti įstatymų, šį nusikaltimÄ padarė neatsitiktinai, o tai yra jo loginė gyvenimo bÅ«do ir ankstesnio elgesio pasekmė.

Kaltinamasis E. D. UAB Panemunės Å¡eimos sveikatos centre lankėsi tik dėl profilaktinių patikrinimų arba dėl perÅ¡alimo ligų (b. l. 34), priklausomybės ligų kabinete neužregistruotas (b. l. 36), kaltinamojo E. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimÄ padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamasis D. M. padarė apysunkį nusikaltimÄ (BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, baigtas. Jis teisiamas pirmÄ kartÄ , praeityje yra neteistas (b. l. 66), administracine tvarka nebaustas, tačiau 2013-11-26 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindais už BK 178 str. 2 d. numatytos veikos padarymÄ (b. l. 67-72).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės grupės vaikų apskaitoje registruotas nuo 2012 metų, yra žinomas kaip socialinės rizikos grupės vaikas epizodiškai darantis teisės pažeidimus, linkęs elgtis antivisuomeniškai ir vandališkai. Vaiko motina E. V. dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 181 str., teismo nutartimi bausta 3 kartus, taip pat E. V. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje dėl girtavimo ir vaiko nepriežiūros registruota nuo 2009 metų, berniuko tėvas su šeima negyvena, jo auklėjime nedalyvauja (b. l. 40-41).

Kaltinamasis D. M. nuo 2011-11-24 įraÅ¡ytas į Kauno apskrities VPK Kauno m. Panemunės PK VPS Å ančių ir Panemunės PN policijÄ dominančių vaikų apskaitÄ už įvairius administracinės teisės pažeidimus (b. l. 43), mokslo įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai: (duomenys neskelbtini) mokyklos administracijos pateiktoje D. M. charakteristikoje nurodoma, kad D. M. pamokose praktiÅ¡kai visada bÅ«na nedrausmingas, nesukalbamas, įžūlus, pamokoje dirba prastai, trukdo kitiems, namų darbų neatlieka, praktiÅ¡kai kasdien savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alina iÅ¡ pamokų, nuo 2013 metų rugsėjo 1-osios (iki gegužės 30 d. imtinai) praleido 621 pamokų, iÅ¡ jų net 566 pamokos nepateisintos.

D. M. nedalyvauja jokioje papomokinėje ar klasės veikloje, lanko bokso klubÄ Kaune. Mokytojų atsiliepimai apie moksleivį yra iÅ¡ esmės tik negatyvÅ«s, su klasės draugais bendrauja grubiai, pakankamai dažnai rodydamas agresijÄ ar neapykantÄ , yra sumušęs, pasityčiojęs arba kitaip nuskriaudęs bendramokslius, draugų klasėje neturi (b. l. 74-75). Å ios aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad D. M. turi polinkį nesilaikyti įstatymų, šį nusikaltimÄ padarė neatsitiktinai, o tai yra jo loginė gyvenimo bÅ«do ir ankstesnio elgesio pasekmė.

Kaltinamasis D. M. UAB Panemunės Å¡eimos sveikatos centre lankėsi tik dėl profilaktinių patikrinimų arba dėl perÅ¡alimo ligų (b. l. 62), priklausomybės ligų kabinete neužregistruotas (b. l. 64), kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimÄ padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, kaltinamiesiems E. D. ir D. M. skirtina, teismo nuomone, geriausiai atitiksianti bausmės paskirtį bei padėsianti sulaikyti juos nuo naujų nusikalstamų veikų darymo BK 181 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, atitinkamai parenkant jo trukmę, atsižvelgiant į nepilnamečiui laisvės atėmimo bausmės skyrimo taisykles (BK 91 str. 3 d.). Taip pat įvertinus tai, jog kaltinamasis E. D. ir D.

M. nusikalstamos veikos padarymo ir Å¡iuo metu yra nepilnamečiai, teisiami pirmÄ kartÄ , duomenų, kad per Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme laikotarpį jie bÅ«tų padarę naujų nusikalstamų veikų byloje nėra, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ E. D. ir D. M. atidedant bei paskiriant jiems auklėjamojo poveikio priemonę, kuri turėtų padėti jiems pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį bei padėti paÅ¡alinti jų nusikalstamo elgesio priežastis – elgesio apribojimÄ , įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslÄ arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse (BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1-2 p., 5 p.).Kaltinamųjų gynėjai prašė teismo atleisti kaltinamuosius E. D. ir D.

M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str. Pažymėtina, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ ir taikyti auklėjamojo pobÅ«džio priemones, esant Å¡iame įstatyme numatytoms bÅ«tinoms sÄ lygoms ir bent vienai alternatyviai. BÅ«tinos sÄ lygos yra Å¡ios: pirma, toks asmuo turi bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ dar nesulaukęs aÅ¡tuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi bÅ«ti padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ ; trečia, jis turi bÅ«ti padaręs nusikalstamÄ veikÄ pirmÄ kartÄ .

Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vienÄ alternatyviÄ sÄ lygÄ , kad jis:

1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.Teismų praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės priėmimas yra teismo teisė, bet ne pareiga (kasacinės nutartys Nr. 2K-650/2011, 2K-472/2009).Ä®vertinus Å¡ioje byloje esančius duomenis, matyti, kad formaliai bÅ«tinos sÄ lygos atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės yra, tačiau nėra nei vienos alternatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal minėto straipsnio nuostatas sÄ lygos.

Kaltinamieji nukentėjusiojo atsiprašė tik formaliai, žalos neatlygino. Be to, įvertinus byloje esančius kaltinamųjų asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis, tai, kad nusikaltimÄ darė bendrininkų grupe, E. D. mama R. S. ne kartÄ buvo nubausta dėl pažeidimo, numatyto ATPK 181 str., už tai, kad jos sÅ«nus grobė svetimus daiktus, smurtavo prieÅ¡ vaikÄ , kaltinamasis D. M. jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. numatyta tvarka, todėl daryti iÅ¡vados, kad kaltinamieji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra pagrindo, ir teismo nuomone, be kriminalinės bausmės jiems paskyrimo negalima tikėtis kaltinamųjų E. D. ir D.

M. teigiamų elgesio pokyčių ateityje. Dėl civilinio ieÅ¡kinio.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieÅ¡kinį. Å ioje byloje yra pareikÅ¡tas nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės I.

M. civilinis ieÅ¡kinys, kuriuo ji praÅ¡o teismo priteisti jai nusikaltimu padarytÄ 205 litų turtinę žalÄ (b. l. 19). Apklausta teisiamojo posėdžio metu I. M. civilinį ieÅ¡kinį palaikė ir prašė teismo jį tenkinti, teismui paaiÅ¡kino, kad 5 Lt ji praÅ¡o priteisti jai, kadangi Å¡ie pinigai buvo jos duoti sÅ«nui pietums, o 200 Lt prašė priteisti sÅ«nui R. M., kadangi sÅ«nus patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus – buvo sumuÅ¡tas, iÅ¡sigandęs.Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Pažymėtina, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoja teismÄ tai pat atsižvelgti į pasekmes, į Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų – nukentėjusysis R. M. patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, todėl yra pagrindo konstatuoti, jog jam padaryta neturtinė žala, susijusi su dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais (CK 6. 250 str. 1 d.). Kaltinamasis D. M. ir jo atstovė pagal įstatymÄ â€“ civilinė atsakovė E. V., kaltinamasis E. D. ir jo atstovė pagal įstatymÄ â€“ civilinė atsakovė R. S. su Å¡iuo civiliniu ieÅ¡kiniu ir jo dydžiu sutiko. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , nukentėjusiosios I.

M. pareikÅ¡tas 205 litų reikalavimas atlyginti turtinei ir neturtinei žalai yra tenkintinas, 5 Lt solidariai priteisiant iÅ¡ kaltinamųjų E. D. ir D. M. jai pačiai, o 200 Lt priteisiant ne I. M., bet tiesiogiai nuo nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiam asmeniui – jos sÅ«nui R. M. (LAT 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005). Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo R. M. pilnametystės nustatant jos atstovę pagal įstatymÄ I.

M. (CK 3.185 str.). CK 6.276 str. 2 d. numatyta, jog tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamÄ Å¾alos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rÅ«pintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.Subsidiarus civilinės atsakomybės pobÅ«dis lemia ir tai, kad jų tėvai atsako pagal dalinės atsakomybės taisykles, tai yra tik ta dalimi, kuri tenka jų prižiÅ«rimam nepilnamečiui (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-497/2009).

Atsižvelgiant į nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ ir įvertinus tai, kad kaltinamieji D. M. ir E. D. yra nepilnamečiai, jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, aukščiau minėta suma nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei I. M. ir R. M. priteistina iÅ¡ kaltinamųjų atstovų pagal įstatymÄ ir civilinių atsakovų E. V. ir R. S. subsidiariai, nustatant, kad Å¡i jų pareiga pasibaigia, kai jų vaikai – kaltinamieji D. M. ir E. D. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieÅ¡ pilnametystę įgyja turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., n u s p r e n d ž i a : E. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimÄ Â 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.             Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, Å¡iuo laikotarpiu paskiriant E. D. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ , įpareigojant jį bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslÄ arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse. E. D. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir nepilnamečio atidavimÄ prižiÅ«rėti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.D.

M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimÄ Â 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.             Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, Å¡iuo laikotarpiu paskiriant D. M. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ , įpareigojant jį bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslÄ arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse. D.

M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – nepilnamečio atidavimÄ prižiÅ«rėti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.Nukentėjusiosios I. M. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai ir priteisti jai solidariai iÅ¡ kaltinamųjų E. D. ir D. M. 5 Lt (penkis litus) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti. Kaltinamiesiems E. D. ir D. M. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, nukentėjusiajai I.

M. priteisti iÅ¡ kaltinamojo E. D. atstovės pagal įstatymÄ ir civilinės atsakovės R. S. 2,50 Lt (du litus penkiasdeÅ¡imt centų) ir iÅ¡ kaltinamojo D. M. atstovės pagal įstatymÄ ir civilinės atsakovės E. V. 2,50 Lt (du litus penkiasdeÅ¡imt centų), nustatant, kad Å¡i civilinių atsakovių R. S. ir E. V. pareiga pasibaigia, kai jų sÅ«nÅ«s sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieÅ¡ pilnametystę įgyja turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.I. M. sÅ«nui – nuketėjusiajam R.

M. priteisti solidariai iÅ¡ kaltinamųjų E. D. ir D. M. 200 Lt (du Å¡imtus litų) nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamiesiems E. D. ir D. M. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, nukentėjusiajam R. M. priteisti iÅ¡ kaltinamojo E. D. atstovės pagal įstatymÄ ir civilinės atsakovės R. S. 100 Lt (Å¡imtÄ litų) ir iÅ¡ kaltinamojo D. M. atstovės pagal įstatymÄ ir civilinės atsakovės E. V. 100 Lt (Å¡imtÄ litų), nustatant, kad Å¡i civilinių atsakovių R.

S. ir E. V. pareiga pasibaigia, kai jų sÅ«nÅ«s sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieÅ¡ pilnametystę įgyja turtÄ arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja        AuÅ¡ra Vingilė