2016-08-08 Nr. AB-15622-3-63-3-01076-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2097-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01076-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovei S. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu priteisti iš atsakovės S. J. (toliau – ir atsakovė) 101,15 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. spalio 31.

Pareiškėja prašyme nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2–426 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu pareiškėjai suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą.

Turto objektas – butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. apmokestintas 101,16 Eur suma. Atsakovė į pareiškėjos sąskaitą įmokėjo 0,01 Eur sumą, todėl liko skolinga 101,15 Eur.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjos prašymą tenkino dalyje ir priteisė iš atsakovės S. J. 76,54 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 30 d. Kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (toliau – ir LVAT), taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2–80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (su vėlesniais pakeitimais) bei Klaipėdos miesto savivaldybės 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1–81 patvirtintomis Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, teismas pažymėjo, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą iš atliekų turėtojų vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Teismas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatė, kad butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybė. Byloje pateikta su atsakove 2005 m. sausio 24 d. sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. J3–43 (b. l. 7–8) ir 2014 m. lapkričio 30 d. gyvenamosios patalpos nuomos nutraukimo sutartis (b. l. 9) patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. atsakovė S. J. (K.) buvo faktinė patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), naudotoja, todėl pagal Nuostatų 3 punktą ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovės naudoto turto paskirtis – gyvenamoji (butų), todėl atsakovę apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas gyvenamosios paskirties pastatams taikomas tarifas. Pažyma apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos Nr. 2177 patvirtina, kad turto objektas laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. apmokestintas 101,16 Eur suma, atsakovė į pareiškėjos sąskaitą įmokėjo 0,01 Eur, todėl liko nesumokėta 101,15 Eur suma. Duomenų, kad atsakovė nustatyta tvarka būtų kreipusis dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo, byloje nėra.

Teismas pažymėjo, kad Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Vadovaudamasis MAĮ nuostatomis, LVAT suformuota praktika analogiško pobūdžio bylose, teismas sprendė, kad pareiškėja su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. liepos 22 d., todėl vietinės rinkliavos skolos išieškojimui laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. priverstinio išieškojimo terminai yra pasibaigę, dėl to prašymą dalyje dėl 24,61 Eur (8,39 Eur + 16,22 Eur) vietinės rinkliavos priteisimo nurodytu laikotarpiu atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatęs, kad atsakovė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra įvykdžiusi, priteisė pareiškėjai iš atsakovės 76,54 Eur (101,15 Eur – 24,61 Eur = 76,54 Eur) vietinės rinkliavos.

III. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą dalyje, kurioje pareiškėjos prašymas priteisti vietinės rinkliavos skolą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., pakeisti, kitą sprendimo dalį palikti galioti.

Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, kadangi ši nuostata apibrėžia mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį. Kreipimosi į teismą dieną pareiškėjas naujai neapskaičiuoja ir neperskaičiuoja vietinės rinkliavos, o kreipiasi į teismą dėl atitinkamais metais jau apskaičiuotos rinkliavos priteisimo, nes rinkliavos mokėtojas nevykdo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėja į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipėsi su tikslu priverstiniu būdu išieškoti nesumokėtą ir atitinkamais metais apskaičiuotą vietinę rinkliavą, todėl šios administracinės bylos apimtyje negali būti taikomas MAĮ 68 straipsnis aiškinant, jog pareiškėjai gali būti priteisiama vietinė rinkliava už kreipimosi į teismą metus ir penkerius praėjusius metus (2014, 2013, 2012, 2011 ir 2010 metus) vietinė rinkliava. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu analogiškoje byloje Nr. A-309-442/2015 dėl vietinės rinkliavos priteisimo ieškinio senaties netaikė ir priteisė vietinės rinkliavos skolą nuo 2008 m. liepos 1 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės, kaip nekilnojamojo turto nuomininkės, pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d., o prašymą dalyje dėl vietinės rinkliavos priteisimo laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė buvo buto, esančio adresu: Debreceno g. 23-8, Klaipėda, nuomininkė, todėl privalo mokėti vietinę rinkliavą, o vadovaudamasis MAĮ 68 straipsnio nuostatomis, priteisė iš atsakovės pareiškėjai vietinės rinkliavos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d.

Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo sprendimo dalį, kurioje netenkintas prašymas priteisti iš atsakovės vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., pakeisti. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai taikė MAĮ 68 straipsnio nuostatas, nustatančias, kad priteisiama vietinė rinkliava už kreipimosi į teismą metus ir penkerius praėjusius metus.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nesutinka su pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl MAĮ 68 straipsnio nuostatų taikymo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), reglamentuojančiame aptariamus teisinius santykius, teisės normų, reguliuojančių senaties terminų taikymo klausimus, nėra įtvirtinta. LVAT teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nuo kurios teisėjų kolegija nemato pagrindo nukrypti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.). Teismas yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015 ir kt.).

Įvertinusi aptartas nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. liepos 22 d. Todėl vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjai iš atsakovės priteisė 76,54 Eur dydžio vietinę rinkliavą už penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2014 m. lapkričio 1 d., t. y. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija), teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygų kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės, dominuojančios šioje srityje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė