2024-05-15 Nr. AB-7961-3-64-3-00064-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-900-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00064-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.4; 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. S. patikslintą skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja Ž. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (toliau – ir skundas), prašydama panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Šiaulių AVPK) viršininko 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 40-IS3-31 dėl (duomenys neskelbtini) M. S. mirties aplinkybių (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada).

2. 2022 m. spalio 5 d. nuo 9 val., Šiaulių AVPK patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) ir šalia esančiame stadione, pagal fizinio pasirengimo normatyvų laikymo grafiką, Šiaulių AVPK Kriminalinės policijos žvalgybos valdybos pareigūnai laikė fizinio pasirengimo normatyvus. Kartu su kitais pareigūnais fizinio pasirengimo normatyvus laikė ir pareiškėjos sutuoktinis M. S. Fizinio pasirengimo įskaitų laikymas baigėsi apie 10 val. 15 min. Pareiškėjos sutuoktinis, išlaikęs įskaitą, nuėjo į persirengimo kambarį, esantį šalia sporto salės, o apie 10 val. 43 min. jis buvo rastas sukniubęs be sąmonės sporto salės maudymosi patalpoje. M. S. nedelsiant buvo teikiama pirmoji medicinos pagalba, iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri 11 val. 5 min. konstatavo pareigūno mirtį. Šiaulių AVPK komisija, sudaryta Šiaulių AVPK viršininko įsakymu M. S. mirties aplinkybėms ištirti ir tarnybiniam patikrinimui atlikti (toliau – ir Komisija) Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustačiusi paminėtas aplinkybes, pasiūlė pripažinti, kad 2022 m. spalio 5 d. Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) M. S. mirties priežastis (liga) yra nesusijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, o esant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 59 straipsnio 7 dalies 5 punkte numatytam kompensacijos nemokėjimo pagrindui, nemokėti kompensacijos, numatytos Statuto 59 straipsnio 1 dalyje, mirusio pareigūno M. S. šeimai. Pareiškėjos vertinimu, Tarnybinio patikrinimo išvada yra neteisėta ir pažeidžia tarnybos metu mirusio pareigūno M. S. šeimos interesus, pripažinus, jog mirusio pareigūno šeimai nepriklauso kompensacija.

3. Pareiškėja paaiškino, kad jos sutuoktinis 2021 m. rugsėjo 8 d. atvyko į privalomą periodinį profilaktinį sveikatos patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta diagnozė pagal (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėja nurodė, jog 2022 m. gruodžio 14 d. Šiaulių AVPK buvo patvirtinta Nelaimingo atsitikimo išvada, kuria pripažinta, kad įvykis, kai mirė pareigūnas M. S., yra susijęs su tarnyba, įvyko po to, kai pareigūnas vykdė specifinę veiklą, t. y. dalyvavo policijos pareigūnų kvalifikacijos tobulinime – pareigūnų atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams testavime. Įvykis buvo pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. Šiaulių AVPK nusprendė atlikti tarnybinį patikrinimą, siekiant nustatyti, ar M. S. mirtis yra susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu ir, ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su didesniu pavojumi ar didele rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. 2022 m. gruodžio 16 d. buvo patvirtinta Tarnybinio patikrinimo išvada, kuria pripažinta, kad M. S. mirtis yra susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau mirties priežastis yra M. S. liga, kuri pareigūnui buvo diagnozuota anksčiau ir nėra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu. Išvadoje nurodyta, kad nustatytos aplinkybės atitinka Statuto 59 straipsnio 7 dalies 5 punktą, todėl nėra teisinio pagrindo mokėti mirusio pareigūno šeimai kompensaciją, numatytą Statuto 59 straipsnio 1 dalyje.

5. Pareiškėjos teigimu, Tarnybinio patikrinimo išvadą pasirašę 5 Komisijos nariai įvykio aplinkybes vertino fragmentiškai, o esminės išvados buvo pateiktos prieštaraujant savo pačių pripažintoms aplinkybėms. Komisija pripažinusi, kad M. S. prieš atestaciją, per ją ir po jos buvo sveikas, vėliau pateikė išvadą, kad mirties priežastimi laikoma pareiškėjos sutuoktinio liga, kuri pareigūnui buvo diagnozuota anksčiau. Išvadoje nebuvo tiriama aplinkybė, kokių veiksmų ėmėsi normatyvų rengimo organizatorius tam, kad įsitikinti, jog atvykę laikyti fizinius normatyvus pareigūnai yra sveiki ir jų sveikatos būklė leidžia atlikti normatyvus tokiu būdu, kad nebūtų keliamas pavojus pareigūnų sveikatai ar gyvybei. Komisija, be kita ko, nenurodė, ką pažeidė M. S. ir kokiu būdu jis pažeidė saugaus elgesio taisykles fizinių normatyvų laikymo metu. Išvadose patvirtinta, kad M. S. buvo blaivus, jam buvo leista dalyvauti ir laikyti fizinio pasirengimo normatyvus, kadangi CMEK išdavė jam pažymą, patvirtinančią, jog jo sveikatos būklė yra tinkama eiti pareigas vidaus reikalų tarnyboje ir pažymoje nebuvo numatytos jokios išimtys dėl fizinio krūvio.

6. Pareiškėja pažymėjo, jog Statuto 20 straipsnyje numatyta, kad pareigūnai privalo atitikti fizinio pasirengimo reikalavimus. M. S., vykdydamas savo pareigą atlikti profilaktinį sveikatos patikrinimą, kreipėsi į CMEK tam, kad būtų nustatyta, ar jis gali eiti pareigas vidaus reikalų tarnyboje, ar jo sveikatos būklė leidžia dalyvauti fizinio pasirengimo testavimuose. CMEK 2021 m. gruodžio 28 d. išvadoje, leidžiančioje eiti pareigas vidaus reikalų tarnyboje, įvertinus visas jo turimas ligas šiam laikotarpiui, nebuvo nurodyta, kad reikėtų riboti fizinį krūvį, nebuvo nurodyta ir kitų rekomendacijų dėl to, kad reikėtų visiškai atsisakyti fizinio krūvio. CMEK, įvertinusi M. S. sveikatos būklę, ligas, konstatavo, kad pareigūnas gali toliau dirbti tarnyboje, nebuvo nurodyta, kad M. S. liga yra tokio pavojingumo dėl ko jis galbūt turėtų būti tikrinamas, tačiau skundžiamoje Tarnybinio patikrinimo išvadoje padaryta priešinga išvada dėl to, kad M. S. mirties priežastis yra jo liga, t. y. kvestionuojama CMEK išvada, nenurodant jokių objektyvių įrodymų, dėl kurių CMEK išvada buvo teisinga ir dėl to tarnybos metu mirė pareigūnas.

7. Pareiškėjos teigimu, Komisija, priimdama skundžiamą išvadą, vadovavosi ne tik CMEK pažyma, bet ir kitų specialistų išvadomis bei pripažino, kad mirtis nėra priežastiniu ryšiu susijusi su fiziniu testavimu. Tačiau specialistai nurodė priešingą pareigūno mirties priežastį, nei Komisija, tvirtindami, kad šiuo konkrečiu atveju fizinis krūvis buvo mirties priežastis. Pareiškėjos teigimu, Komisija neištyrė esminių aplinkybių, lėmusių tai, kad prieš pradedant fizinio pasirengimo testavimą: nebuvo patikrinta, ar pareigūnų sveikata leidžia atlikti fizinius pratimus, nebuvo pasirūpinta, kad testavimą stebėtų specialistai – medikai, testavimo organizatoriai nebuvo instruktavę pareigūnų dėl skubios medicinos pagalbos suteikimo, testavimo organizavimo vietoje nebuvo jokių specialių priemonių, siekiant suteikti skubią medicininę pagalbą.

Komisija netyrė, ar buvo tinkamai vykdomas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 patvirtinto Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas yra susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 15 punktas, kuriame nurodyta, kad prieš pradedant testavimą būtina testuojamųjų asmenų pramankšta, kurios trukmė 20-25 min.

Komisija netyrė, kokiu būdu buvo vykdomas Tvarkos aprašo 34 punktas, numatantis, kad pareigūnams fizinio pasirengimo pratybos, atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimas ar kiti sportiniai renginiai, skirti jų fiziniam pasirengimui gerinti, privalo būti organizuojami pagal statutinės įstaigos, kurioje pareigūnai eina pareigas, vadovo patvirtintą tvarką. Organizatorius iš esmės apsiribojo konstatavimu, kad pareigūnas buvo sveikas, tačiau bylos aplinkybės patvirtina, kad testavimo organizavimo vietoje nebuvo nei vieno mediko, ar kito specialisto, turinčio specialių žinių ir galinčio suteikti skubią medicinos pagalbą.

Pareigūnų veiksmai, kai jie nežinojo į ką kreiptis ir kokiu būdu reikėtų suteikti skubią medicininę pagalbą, patvirtinta, kad pareigūnai ar kiti asmenys, kurie dalyvavo testavime, nebuvo instruktuoti dėl veiksmų atlikimo, kai reikia skubios medicininės pagalbos.

8. Pareiškėja nurodė, kad liudytojais apklausti J. B. ir M. K. patvirtino, kad jie darė širdies masažą taip, kaip mokėjo jį daryti ir tiek, kiek leido jų jėgos, tačiau nelaimingo atsitikimo vietoje nebuvo jokių specialistų ir specialių priemonių, skirtų skubiai medicinos pagalbai suteikti. Liudytojai nerado širdies defibriliatoriaus. Komisija nepasisakė dėl pareigūno mirties priežasties, t. y. dėl to, kad organizatorius neužtikrino jokių saugumo reikalavimus atitinkančių sąlygų ir pareigūnas nesulaukė tinkamos skubios medicinos pagalbos. Pareiškėja pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl Statuto 59 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos kompensacijai išmokėti buvimo, t. y. kad pareigūno sveikata buvo sutrikdyta tarnybos metu, vykdant jam pavestas funkcijas, tačiau minėto straipsnio taikymo kontekste būtina įvertinti, ar ginčo situacija, kurios metu sutrikdyta pareigūno sveikata, laikytina įprasta atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, ar tai buvo išskirtinė, trumpalaikio pobūdžio situacija, į kurią pateko pareigūnas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas.

9. Pareiškėjos nuomone, ginčo situacija atitinka Statuto 59 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą trečiąją alternatyvią sąlygą, todėl Komisija nepagrįstai nusprendė, kad pareigūnas neturi teisės į Statuto 59 straipsnio 3 dalyje numatytą kompensaciją. Lingvistinis Statuto 59 straipsnio 3 dalies aiškinimas suponuoja išvadą, kad pareigūnams teisė į kompensaciją turi būti mokama, nustačius, kad pareigūnas buvo sužalotas, mirė, einant tarnybines pareigas. Komisija, pripažindama, jog įvykis yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, o fizinis krūvis buvo veiksnys, sukėlęs (duomenys neskelbtini) ir mirtį, pateikė visiškai priešingą išvadą, kad pareigūno mirties priežastis yra pareigūno liga. Komisija netyrė aplinkybių, kurios buvo aktualios ir buvo priežastiniame ryšyje su pareigūno mirtimi, tačiau pripažino, kad liga, kuri buvo pripažinta pareigūnui 2021 m., nebuvo susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu 2022 m. spalio 5 d., atliekant fizinio rengimo testavimą, t. y. įrodė aplinkybę, kurios negalima įrodinėti, žinant, kad viena aplinkybė įvyko prieš metus.

10. Atsakovas Šiaulių AVPK nesutiko su pareiškėjos patikslintu skundu ir prašė jį atmesti.

11. Atsakovas paaiškino, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje remtasi duomenimis apie M. S. teigiamą išorinę fizinę būklę, gautais iš asmenų, kurie tiesiogiai bendravo su M. S., matė jį iki fizinės parengties patikrinimo, per patikrinimą ir po jo, ir fizinio rengimo pratybose dalyvaujančių pareigūnų supažindinimo su saugaus elgesio ir kitais reikalavimais pratybų metu lentelės duomenimis (toliau – ir Pareigūnų supažindinimo lentelė), kurioje M. S. savo parašu patvirtino tik jam vienam žinomus faktus – gebėjimą dalyvauti patikrinime ir apie savo būklę po patikrinimo, t. y. M. S. patvirtino, jog jautėsi gerai, tai patvirtina ir L. B. (tiesioginio M. S. vadovo) parodymai, kad po patikrinimo jie ėjo kartu, M. S. sakė, jog ketina kilnoti svarmenis. Be to, M. S. sportavo savarankiškai, buvo įsigijęs sporto klubo „Impuls“ abonementą. Šie duomenys buvo nustatyti ir ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-37971-22 M. S. mirties priežasčiai nustatyti, todėl abejoti tarnybinio patikrinimo metu gautais duomenimis dėl to, kokia buvo M. S. fizinė būklė patikrinimo metu, nebuvo pagrindo. Tarnybinio patikrinimo metu gauti duomenys, kad privalomas sveikatos periodinis profilaktinis patikrinimas M. S. atžvilgiu buvo atliktas iki jam dalyvaujant patikrinime, kad M. S. nedarbingumo pažymėjimo arba medicininės pažymos dėl fizinio krūvio ribojimo instruktoriui nebuvo pateikęs. Šie duomenys patvirtina, kad instruktorius neturėjo pagrindo M. S. uždrausti dalyvauti patikrinime.

12. Atsakovas pažymėjo, jog Tvarkos aprašo VIII skyriuje numatyti bendrieji saugaus elgesio taisyklių reikalavimai, t. y. kad laikant normatyvus griežtai draudžiama dalyvauti užsiėmimuose sergant, dalyviai privalo informuoti instruktorius apie patirtą traumą arba pablogėjusią savijautą, kad fizinio parengimo pratybų dalyviams draudžiama atlikti veiksmus, kuriems reikia didelių fizinių pastangų, prieš tai neatlikus mankštos, raumenų tempimo ir parengiamųjų pratimų. Pats dalyvis turi būti aktyvus pranešant instruktoriui apie savo sveikatos būklę prieš užsiėmimus ar po jų, gebėjimą dalyvauti patikrinime. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad M. S. nepateikė šių duomenų, tai patvirtina ir instruktoriaus užpildyta nustatytos formos pareigūnų supažindinimo lentelė. 2022 m. spalio 5 d. patikrinimą vedė instruktoriai M. T., R. S. ir D. L., kurie jiems pavestas funkcijas vykdė tinkamai, jų veiksmai neįtakojo M. S. mirties. Tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas nustatyti ne ką M. S. pažeidė, o nustatyto jo mirties aplinkybes, ar mirties priežastis susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, ar gali būti išmokėta kompensacija. M. S., žinodamas apie jam CMEK nustatytą diagnozę ir rekomendacijas, po atliktų išsamesnių sveikatos tyrimų gydėsi tik tam tikrą laiką, nesilaikė gydytojų rekomendacijų. Tai patvirtina duomenys iš gydymo įstaigų ir pareiškėjos paaiškinimas, kad jos sutuoktinis nesirgo ir nevartojo jokių vaistų, nors liga buvo nustatyta ir paskirtos rekomendacijos, kurių nesilaikymas turimos ligos rizikos galimas neigiamas pasekmes galbūt tik didino. Tarnybinio patikrinimo metu gauti duomenys patvirtina, kad po CMEK išvados apie M. S. tinkamumą toliau atlikti pareigas, Šiaulių AVPK iš M. S. negavo jokių duomenų apie negalėjimą dalyvauti fizinėse pratybose ar patikrinime, todėl ir nebuvo pagrindo jį pakartotinai siųsti į CMEK.

13. Atsakovas nurodė, kad CMEK išvados pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, išvada, jog M. S. sveikatos būklė leidžia eiti pareigas, nebuvo apskųsta. Tarnybinio patikrinimo išvadoje, vertinant, ar yra Statuto 59 straipsnio 7 dalies 5 punkte nustatyta aplinkybė, kuriai esant negali būti mokamos Statuto 59 straipsnyje nurodytos kompensacijos – pareigūno ar kursanto sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų atlikimu arba profesiniu ar įvadiniu mokymu, pagrįstai remtasi specialisto išvada Nr. M 541/2022(04) (toliau – ir Specialisto išvada), kurioje nurodyta, kad M. S. mirtis įvyko nuo (duomenys neskelbtini), ir eksperto paaiškinimu. Specialisto išvada ir eksperto pateikti paaiškinimai patvirtina, kad M. S. turėjo ligą anksčiau, ji buvo patikrinimo metu ir po patikrinimo, jo mirtis yra ligos pasekmė. Eksperto išvada, kad šiuo konkrečiu atveju didelis fizinis krūvis buvo mirties priežastis, savaime nereiškia, jog didesnis fizinis krūvis apskritai yra mirtinas veiksmas. Tvarkos aprašo 104 punkte numatyta, jog pratybas vykdantys instruktoriai privalo turėti pirmosios pagalbos teikimo rinkinius. Defibriliatoriaus privalomas buvimas Tvarkos apraše nenumatytas, tačiau jis yra Šiaulių AVPK administracinio pastato 105 kabinete. Be to, defibriliatoriaus aprašymuose akcentuojama, kad panaudojus defibriliatorių per pirmas 3-5 minutes, tikimybė išgelbėti žmogaus gyvybę padidėja, tačiau šiuo atveju buvo praėjęs žymiai didesnis virš 10 min. laiko tarpas. Tarnybiniu patikrinimu buvo siekiama nustatyti, ar pareigūno mirtis yra susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, ir ar tarnybinių pareigų atlikimas yra susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatuota, kad įvykis – M. S. mirtis — įvyko pareigūno darbo laiku, po dalyvavimo patikrinime, kad M. S. pareigų atlikimas nebuvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ir kad nustatytos aplinkybės atitinka Statuto 59 straipsnio 7 dalies 5 punktą, todėl nėra teisinio pagrindo mokėti pareigūno M. S. šeimai kompensaciją, numatytą Statuto 59 straipsnio 1 dalyje.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. spalio 12 d. sprendimu patenkino pareiškėjos Ž. S. patikslintą skundą ir panaikino Šiaulių AVPK 2022 m. gruodžio 16 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-IS3-31 „(duomenys neskelbtini) M. S. mirties aplinkybių“.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Šiaulių AVPK viršininko 2022 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 40-V-258 „Dėl komisijos M. S. mirties aplinkybėms ištirti ir tarnybiniam patikrinimui atlikti sudarymo“ sudaryta komisija atliko nelaimingo atsitikimo dėl (duomenys neskelbtini) M. S. mirties aplinkybių tyrimą. Šiaulių AVPK 2022 m. gruodžio 14 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada „(duomenys neskelbtini) M. S. mirties aplinkybių“ pasiūlyta pripažinti 2022 m. spalio 5 d. įvykį nelaimingu atsitikimu tarnyboje. Šiaulių AVPK viršininkas R. S. 2022 m. gruodžio 14 d. rezoliucija patvirtino paminėtą išvadą. Komisija, vadovaudamasi įsakymo 2 punktu, atliko tarnybinį patikrinimą dėl (duomenys neskelbtini) M. S. mirties aplinkybių nustatymo. Komisija, atlikusi tyrimą, Tarnybinio patikrinimo išvadoje įstaigos vadovui pasiūlė pripažinti, kad 2022 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini) M. S. mirties priežastis (liga) nesusijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, todėl esant Statuto 59 straipsnio 7 dalies 5 punkte numatytam kompensacijos nemokėjimo pagrindui, kompensacijos, numatytos Statuto 59 straipsnio 1 dalyje, pareigūno M. S. šeimai nemokėti.

16. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nurodė, jog tarnybinio patikrinimo rezultatai yra įforminami komisijai surašius tarnybinio patikrinimo išvadą ir statutinės įstaigos vadovui priėmus vieną iš motyvuotų sprendimų, nurodytų Tvarkos aprašo 22.1 – 22.15 papunkčiuose. Teismas nustatė, jog Šiaulių AVPK viršininkas patvirtino Tarnybinio patikrinimo išvadą, tačiau motyvuoto sprendimo, atitinkančio įstatymuose numatytus reikalavimus, nepriėmė. Teismas pripažino, jog Tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimas nėra tinkamai įformintas įstaigos vadovo sprendimas, kuris galėtų pats savaime sukelti teisines pasekmes asmenims, kurių atžvilgiu jis yra priimtas, todėl teismas vertino 2022 m. gruodžio 16 d. išvados pagrįstumą ir teisėtumą.

17. Teismas nustatė, jog M. S. mirė (duomenys neskelbtini), Šiaulių AVPK patalpose adresu (duomenys neskelbtini), sporto salės maudymosi patalpoje po fizinio pasirengimo normatyvų laikymo. Iš Komisijos pateikto apibendrinimo, jog M. S. mirtis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, teismas darė išvadą, kad Komisija, surinkusi ir įvertinusi visus duomenis, fizinio pasirengimo įskaitų laikymą priskiria tarnybinių pareigų atlikimui. Teismas pažymėjo, kad nei Tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei rezoliucinėje dalyje Komisija nenustatinėjo, ar padidėjęs fizinis krūvis, ar galbūt M. S. liga turėjo įtakos mirčiai. Komisija nenustatė ir neanalizavo, kuri iš aptartų priežasčių buvo pagrindinė ir turėjusi lemiamą įtaką pareiškėjos sutuoktinio mirčiai. Be to, nebuvo surinkti duomenys, ar pareigūnas laikėsi gydytojų rekomendacijų ir kaip kito pareigūno sveikatos būklė nuo 2021 m. gruodžio 28 d. iki 2022 m. spalio 5 d. Todėl teismas sprendė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, nulėmę neteisėtos išvados priėmimą.

18. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendė, jog Šiaulių AVPK nesivadovavo Tvarkos aprašo 22 punktu ir nevykdė jame numatytos pareigos įstaigos vadovui priimti vieną iš Tvarkos aprašo 22.1 – 22.5 papunkčiuose numatytų sprendimų. Be to, Tarnybinio patikrinimo išvada yra nepagrįsta ir neteisėta.

III. 19. Atsakovas Šiaulių AVPK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą.

20. Atsakovas nurodo, kad Šiaulių AVPK viršininkas R. S., patvirtindamas Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje buvo pateiktas motyvuotas Komisijos siūlymas pripažinti, kad M. S. mirties priežastis (liga) nesusijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, išreiškė sutikimą Komisijos motyvuotam siūlymui bei priėmė motyvuotą sprendimą, numatytą Tvarkos aprašo 22.2 papunktyje, todėl teismo išvada, kad patvirtinus (pripažinus) Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytą motyvuotą pasiūlymą nebuvo priimtas motyvuotas sprendimas, yra nepagrįsta.

21. Atsakovas teigia, jog Komisijos narių pasirašyta Tarnybinio patikrinimo išvada nelaikytina galutiniu administraciniu aktu tol, kol statutinės įstaigos vadovas nepriima motyvuoto sprendimo, tačiau teismas sprendime neišaiškino kokia forma arba kokiu dokumentu turi būti įforminamas motyvuotas sprendimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-67/2009 yra konstatuota, kad tarnybinio patikrinimo išvada laikytina teisines pasekmes sukeliančiu aktu, t. y. administraciniu aktu, kuris gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka ir nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka.

22. Atsakovas tvirtina, kad Komisija nustatinėjo ir vertino priežastinį ryšį tarp pareigūno mirties priežasties ir tarnybinių pareigų atlikimo. Vykdant ikiteisminį tyrimą pareigūno mirties priežasčiai nustatyti buvo surinkti išsamūs duomenys apie pareigūno sveikatos būklę privalomojo sveikatos patikrinimo metu, paskirtas gydymo rekomendacijas, jo vizitus pas gydytojus, nustatytas ligų diagnozes, gydymo eigą ir trukmę, todėl buvo nustatytas priežastinis ryšys tarp M. S. mirties ir tarnybinių pareigų atlikimo, t. y. kad įvykis yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, nes mirtis įvyko darbo metu, tačiau mirties priežastis buvo jo liga, kuri nėra susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu.

23. Atsakovas nurodo, kad Komisijai nėra priskirta nustatyti ir spręsti, kokie veiksniai turėjo įtakos pareigūno mirčiai, kuri priežastis turėjo lemiamą įtaką mirčiai, kadangi tai nustato specialistas atlikęs autopsiją, turintis specialių žinių. Tyrimą atlikęs ir išvadą surašęs specialistas L. J. paaiškinime nurodė M. S. kraujotakos ir širdies ligas, kad joms esant, didelis fizinis krūvis gali sukelti (duomenys neskelbtini), kas šiuo atveju ir įvyko, kad didelis fizinis krūvis turėjo įtakos mirčiai.

24. Atsakovo teigimu, teismas, vertindamas tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis, tinkamai neįvertino visų duomenų sąsajumo, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių visumą. Patikrinimo metu buvo surinkti visi reikalingi duomenys, leidžiantys pagrįstai teigti, kad pareigūnas mirė tarnybos metu, kad mirties priežastis – liga, kuri nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, todėl Tarnybinio patikrinimo išvada, kurią patvirtino Šiaulių AVPK viršininkas, yra pagrįsta ir teisėta. Teismas panaikinęs Šiaulių AVPK Tarnybinio patikrinimo išvadą, nenurodė, kokių veiksmų Šiaulių AVPK turi imtis panaikinus paminėtą išvadą, kurioje buvo priimtas sprendimas nemokėti mirusio pareigūno šeimai kompensacijos.

25. Pareiškėja Ž. S. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26. Pareiškėja, pakartodama patikslintame skunde nurodytus motyvus, papildomai nurodo, kad atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad Šiaulių AVPK viršininkas patvirtino Tarnybinio patikrinimo išvadą, tačiau nepateikė motyvuoto sprendimo, yra nepagrįsta. Tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimas nėra tinkamai įformintas įstaigos vadovo sprendimas, kuris galėtų sukelti teisines pasekmes asmenims, kurių atžvilgiu priimtas toks sprendimas.

27. Pareiškėja pažymi, jog atsakovas patvirtino, jog M. S. mirtis yra susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, nes ji įvyko tarnybos metu, tačiau išvada, kad mirties priežastis yra M. S. liga yra nepagrįsta ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Ekspertai pateikė išvadas dėl to, kad mirties priežastis buvo didelis fizinis krūvis, o liga nebuvo konstatuota iki mirties, tačiau atsakovas vistiek įrodinėja, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta mirties priežastis yra pripažinta pagrįstai. Komisija netyrė aplinkybių, kurios buvo aktualios ir susijusios priežastiniu ryšiu su pareigūno mirtimi, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Ginčas byloje kilo dėl Šiaulių AVPK viršininko 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimo patvirtinti Tarnybinio patikrinimo išvadą, pagrįstumo ir teisėtumo.

29. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjos skundą, konstatavęs, jog nagrinėjamu atveju Šiaulių AVPK viršininkas nepriėmė motyvuoto sprendimo dėl Komisijos jam pateiktos Tarnybinio patikrinimo išvados, be to, Komisija, priimdama Tarnybinio patikrinimo išvadą, neįvertino visų ginčo situacijai reikšmingų aplinkybių.

30. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą. Atsakovas laikosi pozicijos, jog Šiaulių AVPK viršininkas priėmė motyvuotą sprendimą patvirtinti Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje buvo įvertintos visos ginčui reikšmingos aplinkybės.

31. Statuto 59 straipsnio 1 dalis (ginčui aktuali redakcija) nustato, kad pareigūno, kuris žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba kurio mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, arba kuris nužudytas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, šeimai per vienus metus nuo pareigūno mirties išmokama 93,1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. Ši kompensacija išmokama lygiomis dalimis kiekvienam žuvusio pareigūno šeimos nariui ir išlaikytiniams, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas pareigūnas ar jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris). Žuvusio pareigūno šeimos nariai, turintys teisę gauti šioje dalyje numatytą kompensaciją, yra jo vaikai (įvaikiai) (įskaitant vaikus, gimusius po pareigūno mirties), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresni vaikai (įvaikiai), kurie mokosi įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose ir statutinėse profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, neakivaizdiniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais ar pavienio mokymosi forma savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, kol jiems sukaks 24 metai, sutuoktinis, sugyventinis (partneris), tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė).

32. Statuto 59 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta: ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas yra susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, suderinta su finansų ir teisingumo ministrais.

33. Statuto 59 straipsnyje nurodytos kompensacijos nemokamos, kai pareigūno ar kursanto sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų atlikimu arba profesiniu ar įvadiniu mokymu (Statuto 59 str. 7 d. 5 p.).

34. Tvarkos aprašo 19 punkte nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma:

1) tarnybinio patikrinimo atlikimo pagrindas, tarnybinį patikrinimą atliekančio asmens ar komisijos narių pareigos, vardas (-ai), pavardė (-ės); 2) įvykio esmė ir padariniai;

3) nustatytos įvykio aplinkybės; 4) įvykio priežastys ir sąlygos;

5) ar įvykis įvyko pareigūnui atliekant tarnybines pareigas ar dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu;

6) ar įvykis įvyko kursanto profesinio ar įvadinio mokymo metu ar susijęs su profesiniu ar įvadiniu mokymu;

7) jeigu pareigūnas sužalotas, susižalojo arba jo sveikata sutrikdyta jam atliekant tarnybines pareigas, – ar pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai;

8) jeigu pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susiję su jo tarnybinių pareigų atlikimu, – ar pareigūno tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai;

9) jeigu kursanto susižalojimas, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas susiję su profesiniu ar įvadiniu mokymu, – ar kursanto profesinis ar įvadinis mokymas susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika kursanto gyvybei ar sveikatai;

10) ar nustatyta Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių pareigūnui ar kursantui negali būti mokamos Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnyje nurodytos kompensacijos;

11) motyvuotas pasiūlymas statutinės įstaigos vadovui pripažinti arba nepripažinti, kad pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas ar sveikatos sutrikdymas susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu; ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai; ar mokėtina Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 1 arba 3 dalyje nurodyta kompensacija;

12) jeigu teikiamas motyvuotas pasiūlymas statutinės įstaigos vadovui pripažinti, kad pareigūno mirtis, sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, kad tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susiję su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, kartu pasiūlyme statutinės įstaigos vadovui nurodoma ir Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 1 arba 3 dalis dėl mokėtinos kompensacijos dydžio nustatymo poreikio.

35. Bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose. Šio straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose, be kita ko numatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (VAĮ 10 str. 5 d. 5 p.) ir administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 6 p.).

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021).

37. Nagrinėjamoje byloje Šiaulių AVPK viršininko 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimu patvirtintoje Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad M. S. mirties priežastis yra jo turima liga, kuri pareigūnui buvo diagnozuota anksčiau ir nebuvo susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu. Tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovas išsamiai ištyrė įvykio aplinkybes, teisingai nustatė M. S. mirties priežastį ir priėmė motyvuotą ir teisėtą sprendimą nemokėti kompensacijos, nustatytos Statuto 59 straipsnyje.

38. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 57 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017).

40. Teisėjų kolegija, patikrinusi atsakovo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie Tarnybinio patikrinimo išvados neatitikimą VAĮ 10 straipsnio reikalavimams yra nepagrįsta ir prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams. Nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas priimtas remiantis 2022 m. lapkričio 11 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-37971-22, 2022 m. spalio 26 d. (tyrimo pabaigos diena) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. M 541/2022(04), paaiškinimais, paimtais iš Šiaulių AVPK Kriminalinės policijos žvalgybos valdybos viršininko L. B., Lietuvos policijos mokyklos Profesinių įgūdžių valdybos 3-iojo skyriaus vyresniojo specialisto M. K., Šiaulių AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto J. B., Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus teismo medicinos eksperto L. J., Pratybų tvarkaraščiu, 2022 m. spalio 5 d. Lietuvos policijos mokyklos profesinių įgūdžių valdybos 3-iojo skyriaus Atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo rezultatų taškų suvestine Nr. 144-IL-6791, 2022 m. spalio 5 d. Fizinio rengimo pratybose dalyvaujančių pareigūnų supažindinimo su saugaus elgesio ir kitais reikalavimais pratybų metu lentele ir kitais įrodymais.

41. Minėtuose įrodymuose nurodyta:

41.1. 2022 m. lapkričio 11 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-37971-22 nurodyta, kad 2022 m. spalio 0 d., apie 10.43 val., adresu (duomenys neskelbtini), sporto salės maudymosi patalpoje buvo rastas M. S. lavonas be išorinių, akivaizdžių kūno sužalojimų. Liudytojai nurodė, kad 2022 m. spalio 5 d., 09.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), pagal patvirtintą Lietuvos policijos mokyklos tvarkaraštį buvo vykdomi fizinio pasirengimo, kontrolinių normatyvų tikrinimas. Normatyvuose dalyvavo apie 13 žmonių. Visi atliko 4 rungtis. Prieš rungčių atlikimą, per jas ar po jų niekas sveikata nesiskundė, neatrodė silpnai. Tą pačią dieną apie 10.15 val. buvo baigti fizinių normatyvų įskaitų laikymai ir dauguma pareigūnų nuėjo į persirengimo kambarį nusimaudyti ar persirengti. Duše rastas susmukęs gulintis ant žemės M. S., kviesta pagalba, darytas širdies masažas. 2021 m. rugsėjo 8 d. M. S. pareigūno privalomo periodinio profilaktinio sveikatos patikrinimo klausimyne nurodė, kad dėl jokios ligos nesigydo, vaistų nevartoja, taip pat nurodė, kad per paskutinius 12 mėnesių nedarbingumo pažymėjimo neturėjo, skundų vidaus ligų gydytojai neišsakė. Pareigūno sveikatą tikrino šie specialistai: (duomenys neskelbtini).

41.2. 2022 m. spalio 26 d. (tyrimo pabaigos diena) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 541/2022(04) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini).

41.3. 2022 m. gruodžio 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus teismo medicinos eksperto L. J. paaiškinimuose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini).

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius procesinius dokumentus ir įrodymus, daro išvadą, kad atsakovas išsamiai ištyrė ginčo situaciją ir nustatė visas ginčo situacijai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, kad M. S. mirties priežastis yra jo turima liga, kuri pareigūnui buvo diagnozuota anksčiau ir nebuvo susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsakovas neanalizavo M. S. sveikatos būklės laikotarpio nuo CMEK išvados pateikimo iki mirties, nepagrįsti, nes skundžiamame sprendime šie duomenys yra pateikti ir pateiktas jų vertinimas: i) 2022 m. lapkričio 11 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-37971-22 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini).

43. Teisėjų kolegija atmeta skundo argumentus, kad teismo medicinos ekspertas L. J. mirties priežastimi nurodė didelį fizinį krūvį. Pažymėtina, (duomenys neskelbtini).

44. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos skundo argumentus, kad atsakovas netyrė organizatoriaus veiksmų, užtikrinant pareigūno sveikatos priežiūrą ir saugumo priemones, vykdant fizinio pasirengimo testavimą. Byloje nėra įrodymų, kad buvo pažeisti reikalavimai dėl pareigūno sveikatos priežiūros ir saugumo priemonių, vykdant fizinio pasirengimo testavimą. Taip pat byloje įrodyta, kad pagal CMEK išvadą M. S. galėjo eiti pareigas, sveikatos būklę, neleidžiančią jam eiti pareigų, patvirtinančių duomenų nebuvo pateikęs, fizinių normatyvų laikymo dieną nei žodžiu M. S. nenurodė jokių sveikatos sutrikimų, nei pagal išorinius požymius nebuvo galima įtarti apie jo sveikatos būklę ar juo labiau pablogėjimą. (Duomenys neskelbtini).

45. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose nurodė daugiau argumentų (dėl grėsmės pareigūnų sveikatai ateityje vykdant fizinio pasirengimo testavimą ir kt.), kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra reikšmingi bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

46. Apibendrinant byloje nustatytas ir šiame sprendime aptartas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Šiaulių AVPK 2022 m. gruodžio 16 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-IS3-31 „(duomenys neskelbtini) M. S. mirties aplinkybių“, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas pareiškėjos Ž. S. skundą atmesti (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).

47. Pareiškėja prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjos skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos Ž. S. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis