2024-03-13 Nr. AB-4288-3-61-3-08209-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-71-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08209-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Z. V. ir K. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Z. V. ir K. Ž. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai Z. V. ir K. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 5-S-18277 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Policijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. liepos 7 d. skundą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjai 2023 m. spalio 27 d. teismui pateikė pranešimą dėl skundo trūkumų šalinimo ir papildomus rašytinius įrodymus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų Z. V. ir K. Ž. skundą, nurodė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais ir sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį grąžinti pareiškėjai K. Ž..

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, reglamentuojančiomis administracinio teismo kompetenciją, aptarė viešojo administravimo sąvoką (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.) bei nurodė, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti kaip baudžiamąjį persekiojimą vykdančios ir kaip viešąjį administravimą atliekančios institucijos. Tuo atveju, kai reikalavimai kildinami iš prokuratūros, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, atliktų tiriant nusikalstamas veikas bei šioms institucijoms veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams, tokio pobūdžio ginčas nėra administracinės prigimties, todėl nepatenka į ABTĮ 17 straipsnyje numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai, nesutikdami su Policijos departamento 2023 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 5-S-11220 (toliau – ir 2023 m. gegužės 18 d. sprendimas), kreipėsi į Lietuvos policijos generalinį komisarą su 2023 m. liepos 7 d. skundu, prašydami pripažinti netekusiu galios Policijos departamento 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 166 straipsnio nuostatomis pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ikiteisminės tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-73646-22 registravimo klastojimo fakto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Vilniaus miesto 2-jame policijos komisariate (toliau – ir PK), remiantis skunde nurodytais faktais. Policijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų 2023 m. liepos 7 d. skundą, priėmė Sprendimą. Tiek iš Policijos departamento 2023 m. gegužės 18 d. sprendimo, tiek iš 2023 m. liepos 7 d. pareiškėjų skundo, tiek iš Sprendimo teismas nustatė, kad juose iš esmės buvo keliami klausimai, susiję su ikiteisminio tyrimo pradėjimu / nepradėjimu bei ikiteisminio tyrimo metu spręstais klausimais. Teismas sprendė, kad Sprendimas priimtas ne viešojo administravimo srityje, o sprendžiant pareiškėjų suformuluotus prašymus baudžiamojo proceso srityje, t. y. dėl ikiteisminių tyrimų ir atskirų procesinių klausimų baudžiamosiose bylose.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o būtent su pareigūnų veiksmais (neveikimu), susijusiais su ikiteisminiu tyrimu. Pareiškėjai, skųsdami Sprendimą, yra nepatenkinti ne juos priėmusių pareigūnų veikla viešojo administravimo srityje, o pareigūnų veikla baudžiamojo proceso srityje. Todėl teismas skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Kadangi pareiškėja K. Ž. paduodama skundą sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nusprendė jai grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.

III. Pareiškėjai Z. V. ir K. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. priimti pareiškėjų skundą dėl Policijos departamento Sprendimo.

Pareiškėjai laikosi pozicijos, jog skundžiamoje nutartyje neteisėtai ir nepagrįstai konstatuojama, jog pareiškėjai skundžia administraciniam teismui pareigūnų veiksmus, susijusius su teisingumo vykdymu. Teismas skundo nenagrinėjo, neatskleidė jo esmės, o atsisakymo priimti ir nagrinėti teisme motyvai prieštarauja skundo esmei ir kartu su skundu pateiktiems įrodymams. Pareiškėjai aptaria Sprendime pateiktą tikrovės neatitinkančią informaciją, susijusią su pareiškėjui Z. V. siųstu nutarimu ikiteisminio tyrimo medžiagoje, ir teigia, kad Sprendimas yra neabejotinai priimtas Policijos departamentui vykdant viešojo administravimo funkcijas, sukelia pareiškėjams sunkias teisines pasekmės dėl jame esančios tikrovės neatitinkančios informacijos, kuri užkerta galimybę ginti pažeistas teises (pareiškėjų skundai teisėsaugos institucijose nenagrinėjami išgalvotu, tikrovės neatitinkančiu pagrindu) bei pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus dėl Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kadangi jis nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, nes pripažino, kad pareiškėjai kelia ginčą ne viešojo administravimo srityje. Pareiškėjai su tokia išvada nesutinka, teigdami, kad jų skundas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020, 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-604-968/2023). Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu (ABTĮ 18 str. 2 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas teisės aktų reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas.

Pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-88-756/2022, 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-669-575/2023).

Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjai prašė panaikinti Policijos departamento Sprendimą bei įpareigoti Policijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. liepos 7 d. skundą.

Įvertinus skundo turinį ir visą bylos medžiagą, kuria pirmosios instancijos teismas rėmėsi, priimdamas skundžiamą nutartį, nustatyta, kad pareiškėjai 2023 m. liepos 7 d. pateikė skundą Lietuvos policijos generaliniam komisarui (gautas 2023 m. liepos 19 d.), kuriuo prašė pripažinti netekusiu galios Policijos departamento 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą bei pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ikiteisminės tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-73646-22 registravimo klastojimo fakto Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-jame PK, remiantis skunde nurodytais faktais. Policijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų 2023 m. liepos 7 d. skundą dėl Policijos departamento 2023 m. gegužės 18 d. sprendimo, parengė Sprendimą, kuriame nurodė, kad Policijos departamento 2023 m. gegužės 18 d. sprendimas yra nepakankamai išsamus, jame, vadovaujantis BPK nustatyta tvarka, neišspręstas klausimas dėl pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-73646-22, todėl Policijos departamentui pavesta patikslinti pareiškėjų 2023 m. gegužės 9 d. ir 2023 m. liepos 19 d. skunduose pateiktą informaciją, priimti procesinį sprendimą ir papildomai informuoti pareiškėjus. Sprendime taip pat papildyta Policijos departamento 2023 m. gegužės 18 d. sprendime pateikta nutarimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-73646-22 išsiuntimo pareiškėjui informacija, nurodyta, jog nebus pradėti tarnybiniai patikrinimai dėl pareiškėjų skunde nurodytų asmenų veiklos. Pareiškėjai su Sprendimu nesutinka, teigdami, jog jis nemotyvuotas, grindžiamas tikrovės neatitinkančia informacija. Aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai, su 2023 m. liepos 7 d. skundu kreipdamiesi į Lietuvos policijos generalinį komisarą, iš esmės siekė, kad būtų nustatyti neteisėti pareigūnų veiksmai, atlikti ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-73646-22.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520-2018, 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-165-968/2020).

Įvertinusi pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, kuriame pats pareiškėjas suformulavo reikalavimus ir nurodė faktines aplinkybes, dėl kurių turi būti patenkinti reikalavimai, bei kartu su juo pateiktų dokumentų turinį, taip pat pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia inicijuoti ginčą būtent dėl ikiteisminio tyrimo institucijos veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu. Nors pareiškėjai skunde nurodė teisės normas, kurios reglamentuoja viešojo administravimo subjektų veiklą, administracinių sprendimų turiniui keliamus reikalavimus, tačiau iš jo turinio aišku, kad pareiškėjų prašymu panaikinti Policijos departamento Sprendimą ir įpareigoti 2023 m. liepos 7 d. skundą nagrinėti iš naujo, siekiama inicijuoti ginčą būtent dėl ikiteisminio tyrimo institucijų ir jų pareigūnų veiksmų, susijusių su minėtu ikiteisminiu tyrimu (jo pradėjimu / nepradėjimu, vykdymu, pareigūnų procesiniais veiksmais, priimtais sprendimais, ir kt.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad administracinio teismo patikra šiuo atveju neduotų tokio rezultato, kurio pareiškėjai siekia, reikšdami pretenzijas dėl ikiteisminio tyrimo klausimų, o tik faktiškai sukurtų papildomus formalius teisinius ginčus administraciniuose teismuose.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog šiuo atveju ginčas susijęs su atsakovo veikla baudžiamojo proceso srityje, o ne jo, kaip viešojo administravimo subjekto, veikla, todėl pareiškėjų skundo reikalavimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, o priskirtinas ikiteisminio tyrimo sričiai, nes ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir su tuo susiję veiksmai reglamentuojami BPK normomis.

Vertindama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas skundo nenagrinėjo, neatskleidė jo esmės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo, pareiškimo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Kaip jau buvo minėta, teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2022 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-158-575/2022). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atmestini pareiškėjų atskirojo skundo argumentai dėl neatskleistos skundo esmės.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atsižvelgiant į pareiškėjų atskirojo skundo argumentus nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų Z. V. ir K. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė