bfbf232e-1568-4dcd-b148-2bf8380a882f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                           Administracinė byla Nr. I-1206-561/2014                              Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03602-2013-0                 Procesinio sprendimo kategorija 28; 15.2.3.1; 59; 74(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui advokato padėjėjui Mantui Gerdauskiui, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, atstovui Leonardui Urbanovičiui (Leonard Urbanovič), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos IÄ® „Modestina ir ko“ skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja IÄ® „Modestina ir ko“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja, Bendrovė) kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės 461 418,55 Lt žalos atlyginimo bei 1815 Lt bylinėjimo iÅ¡laidų. PareiÅ¡kėja taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ ir praÅ¡yti iÅ¡tirti, ar Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 6 straipsnio dalis, kurioje nustatyta, kad peržiÅ«rėti fiksuotų elektros energijos ir atsinaujinančių iÅ¡teklių tarifų (toliau – ir Fiksuoti tarifai) didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 7 str. 1 ir 2 dalims, konstitucinės teisinės valstybės ir kitiems konstituciniams principams tiek, kiek Å¡io įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintas Fiksuotų tarifų dydžių nustatymo principas reguliuoja teisinius santykius, įvykusius iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos.Skunde pareiÅ¡kėja pažymėjo, kad 2011-05-12 priimto Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) tikslas buvo užtikrinti darniÄ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo plėtrÄ , skatinti tolesnį naujų technologijų vystymÄ si ir diegimÄ bei pagamintos energijos vartojimÄ .

Ä®statymo 3 str. 2 d. 1 punkte įtvirtinta skatinimo priemonė yra Fiksuotas tarifas, kuris Ä®statymo nustatyta tvarka ir sÄ lygomis garantuoja už pagamintÄ ir į elektros tinklus patiektÄ elektros energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių.Ä®statymo redakcijoje, galiojusioje iki 2013-01-31, buvo nustatyta, kad elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, superkama už FiksuotÄ tarifÄ , vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, o Å¡io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Fiksuotus tarifus elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, kiekvieniems kalendoriniams metams, atsižvelgdama į Ä®statyme nustatytus Fiksuotų tarifų nustatymo principus, nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir Komisija).

Tos pačios redakcijos 20 str. 7 dalyje buvo nustatyta, kad Komisija kiekvienais metais įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ , o Fiksuoti tarifai elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, yra peržiÅ«rimi ir taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos.

Nurodė, kad Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių, patvirtintų Å«kio ministro 2001-12-18 įsakymu Nr. 380 „Dėl teisės aktų, bÅ«tinų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“, 24 punkte nustatyta, kad įmonė, norinti gauti leidimÄ plėtrai, kiekvienu atveju turi pateikti atskirÄ praÅ¡ymÄ : statyti naujus elektros energijos gamybos pajėgumo objektus naujoje vietoje (nauju adresu); iÅ¡plėtoti esamÄ elektros energijos gamybos pajėgumÄ , virÅ¡ijantį apimtį, nustatytÄ anksčiau iÅ¡duotame leidime.

Saulės elektrinių statyba Lietuvoje yra galima tik gavus leidimÄ plėtrai. Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėja leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus (toliau – ir Leidimas plėtoti) gavo 2012 metais, galiojant 1,44 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifui elektros jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW ir 1,80 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifas elektros jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , integruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW.

Å ie tarifai buvo patvirtinti Komisijos 2012-02-06 nutarimu Nr. 03-23 „Dėl elektros energijos ir biodujų, pagamintų naudojant atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius, tarifų nustatymo 2012 metams“ (toliau – Nutarimas 1).Komisija 2012-09-28 nutarimo Nr. 03-282 „Dėl elektros energijos ir biodujų, pagamintų naudojant atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius, tarifų nustatymo 2013 metams“ (toliau – Nutarimas 2) 2.1 punktu patvirtino 1,25 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifÄ elektros jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW, o 1.1 punktu patvirtino 1,6 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifÄ elektros jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , integruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW.

Komisija 2013-02-28 nutarimo Nr. 03-58 „Dėl elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius, tarifų nustatymo 2013 metų II ketvirčiui“ (toliau – Nutarimas 3) 1.2 punktu patvirtino 0,69 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifÄ elektros jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra nuo 10 kW iki 100 kW, o 1.1 punktu patvirtino 0,87 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifÄ elektros jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , integruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra nuo 10 kW iki 100 kW.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad pakeitus Fiksuoto tarifo nustatymo tvarkÄ buvo priversta pagamintÄ elektros energijÄ parduoti ne leidimo plėtrai, o leidimo gaminti iÅ¡davimo momentu galiojusiais tarifais ir ateinančius 12 metų turės pardavinėti elektros energijÄ mažesniais tarifais, nei buvo nustatyta iki 2013-01-31 galiojusioje Ä®statymo redakcijoje. PareiÅ¡kėjos vertinimu, Pakeitimo įstatymo 6 straipsniu pažeidžiamos elektros energijos gamintojų, kuriems elektros energijos Fiksuotas tarifas jau buvo nustatytas, teisės. PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad Energetikos ministerija Pakeitimo įstatymu pažeidė Konstitucijos 7 str. 1 ir 2 dalis, Ä®statymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 5 str. 1 dalį ir dėl Å¡ių pažeidimų pareiÅ¡kėja patyrė žalÄ , o Energetikos ministerijai kilo civilinė atsakomybė.

Priimant Pakeitimo įstatymÄ , buvo pažeisti įstatymų negaliojimo atgal, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lÅ«kesčių principai, teisėkÅ«ros reikalavimai. Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas gali tik iÅ¡imtiniais atvejais nustatyti grįžtamÄ jį įstatymo galiojimÄ . Pakeitimo įstatymu Energetikos ministerija nustatė tokį teisinį reguliavimÄ , kuris įsiterpė į jau pasibaigusius teisinius santykius, t. y. pagal Ä®statymo redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2013-01-31, Fiksuotas tarifas buvo susietas su leidimo plėtoti iÅ¡davimo momentu galiojusiu tarifu, tad Å¡io Ä®statymo redakcijos 20 str. 7 dalyje įtvirtinti reikalavimai buvo įgyvendinti pareiÅ¡kėjai iÅ¡davus LeidimÄ plėtoti.

Fiksuotas tarifas pareiÅ¡kėjos parduodamai elektros energijai yra Leidimo plėtrai iÅ¡davimo metu galiojęs tarifas, tad faktinis santykis, su kuriuo buvo susietas Fiksuotas tarifas, pasibaigė nuo pareiÅ¡kėjai iÅ¡duoto Leidimo plėtoti iÅ¡davimo momento. Rėmėsi Didžiosios Britanijos Apeliacinio teismo 2012-01-25 sprendimu byloje Nr. C1/2012/0023. PareiÅ¡kėjos teigimu, Pakeitimo įstatymas iÅ¡ esmės pažeidžia visus teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lÅ«kesčių principo elementus, nes valstybė, priimdama Pakeitimo įstatymÄ , panaikina Leidimu plėtrai pareiÅ¡kėjų turėtas teises, įgytas pagal iki 2013-02-01 galiojusiÄ Ä®statymo redakcijÄ , Pakeitimo įstatymas iÅ¡ esmės yra taikomas atgal.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėja, gavusi LeidimÄ plėtoti iki 2013-01-31, pagrįstai galėjo tikėtis, kad jai bus taikomas Fiksuotas tarifas, galiojęs Leidimo plėtoti iÅ¡davimo momentu. Ä®statymo redakcija, galiojusi iki 2013-01-31, buvo teisėta ir joje įtvirtintos teisės normos neprieÅ¡taravo kitiems teisės aktams bei Konstitucijai, todėl galėjo lemti pareiÅ¡kėjos teisėtų lÅ«kesčių atsiradimÄ . Bendrovė, įgyvendindama teisės aktais suteiktas teises ir pareigas, negalėjo ir neturėjo pareigos numatyti, kad pradėjus įgyvendinti Ä®statyme nustatytas teises ir pareigas, įstatymų leidėjas pablogins jai iki 2013-01-31 galiojusios redakcijos Ä®statymo suteiktas teises ir pažeis pareiÅ¡kėjos teisėtus interesus.

Ä®statymų leidėjo skuboti sprendimai dėl Pakeitimo įstatymo sukėlė teisinį neapibrėžtumÄ elektros energijos gamintojams, kadangi juo energetikos projekto įgyvendintojai bei jų finansuotojai sužinojo, kad projekto investicinė grÄ Å¾a bus ne tokia, kokia buvo nustatyta iki 2013-01-31 galiojusioje Ä®statymo redakcijoje. Tik žinodama garantuojamÄ supirkimo FiksuotÄ tarifÄ , pareiÅ¡kėja galėjo vertinti savo bÅ«simas investicijas, kreiptis į bankus bei kitas finansines institucijas dėl energetikos projektų finansavimo.

Energetikos ministerija 2013-01-07 pateikė Vyriausybei Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektÄ Nr. 13-64-01 (toliau – ir Projektas), kuris buvo įregistruotas teisės aktų projektų informacinėje sistemoje (toliau – ir TAPIS) tik 2013-01-07, t. y. vos prieÅ¡ 10 dienų iki Pakeitimo įstatymo priėmimo. Vyriausybės 2013-01-14 nutarimu Nr. 23 „Dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ nutarta praÅ¡yti Seimo ProjektÄ svarstyti ypatingos skubos tvarka.

Taip buvo neįvertintas Projekto lemiamas teisinis, ekonominis ir socialinis poveikis, o teikiamas Projektas buvo nesuderintas su kitomis valstybės institucijomis ir visuomene.Pažymėjo, kad Teisingumo ministerija 2013-01-09 rašte Nr. (1.6)2T-23 nurodė, kad Projektas teikiamas Vyriausybei nesilaikant Vyriausybės darbo reglamento, Vyriausybės teisėkūros taisyklių nustatytos tvarkos ir terminų. Tokia teisės akto projekto pateikimo Vyriausybei ir jo svarstymo Vyriausybėje tvarka nesudaro galimybių visapusiškai ir išsamiai įvertinti siūlomo teisinio reguliavimo, neužtikrina teisės aktų kokybės ir teisėkūros proceso efektyvumo bei sistemiškumo.

Energetikos ministerija Projekto nesuderino su Teisingumo ministerija ir kitomis kompetentingomis valstybės institucijomis, Projektas nebuvo paskelbtas vieÅ¡ai susipažinti iki 2013-01-07 teikimo Vyriausybei. Energetikos ministerija neatliko numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, vadovaujantis Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodika, patvirtinta Vyriausybės 2003-02-26 nutarimu Nr. 276. Ä®statymo projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te pateikti paaiÅ¡kinimai yra abstraktÅ«s ir pavirÅ¡utiniÅ¡ki. PareiÅ¡kėja nurodė, kad Projekto trÅ«kumai iÅ¡dėstyti Ūkio ministerijos 2012-12-06 raÅ¡te Nr. (26.14-81)3-6733 „Dėl atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto“, Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2013-01-15 iÅ¡vadoje Nr. XIIP-204 „Dėl atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto“ ir Seimo Ekonomikos komiteto Papildomo komiteto 2013-01-16 iÅ¡vadoje Nr. 103-P-2 „Dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (Nr. XIIP-204)“. 2013-01-17 Seimo I (rudens) sesijos rytinio posėdžio Nr. 19 stenograma patvirtina, kad įstatymų leidėjas žinojo apie galimas neigiamas finansines pasekmes, kurios kiltų priėmus ProjektÄ .

Tvirtino, kad priimant Pakeitimo įstatymÄ buvo pažeistas proporcingumo principas. Pakeitimo įstatymu nebuvo poreikio apsaugoti ar užtikrinti kitų teisinių vertybių. Pakeitimo įstatymo svarstymo ar priėmimo metu Lietuvos Respublikoje ypatingos situacijos nebuvo. Pakeitimo įstatymas, Projektas arba jo lydimieji raÅ¡tai, komitetų, ministerijų iÅ¡vados bei raÅ¡tai patvirtina, kad valstybėje ypatingos situacijos (sunkios ekonominės, finansinės padėties ar kt.) nebuvo. Pažymėjo, kad atsakovė negali remtis Å¡ia aplinkybe, pateisinančia Fiksuotų tarifų mažinimÄ atgaline tvarka, nes Å¡i aplinkybė Pakeitimo įstatymo priėmimo metu objektyviai neegzistavo.

Pakeitimo įstatymu nebuvo nustatyta, jog Fiksuoti tarifai mažinami tik tam tikram laikotarpiui. PareiÅ¡kėja LeidimÄ plėtoti gavo tada, kai galiojo Nutarimu 1 patvirtintas 1,44 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifas elektros jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW bei 1,80 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifas elektros jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , integruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW. Remiantis iki 2013-01-31 galiojusia Ä®statymo redakcija, Å¡is Fiksuotas tarifas pareiÅ¡kėjai turėjo bÅ«ti taikomas 12 metų skatinamuoju laikotarpiu, tačiau, priėmus Pakeitimo įstatymÄ , pareiÅ¡kėja yra ir bus priversta parduoti pagamintÄ elektros energijÄ ne Leidimo plėtoti iÅ¡davimo, o leidimo gaminti iÅ¡davimo metu galiojusiais elektros energijos supirkimo Fiksuotais tarifais.

PareiÅ¡kėjos patiriami nuostoliai pasireiÅ¡kia Leidimo plėtrai ir leidimo gaminti iÅ¡davimo metu galiojusių elektros energijos supirkimo Fiksuotų tarifų skirtumu.PareiÅ¡kėja rėmėsi 2013-10-22 UAB „Arginta“ pažyma ir tvirtino, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ji patirs 461 418,55 Lt nuostolių. Skunde iÅ¡samiai pateikė nuostolių apskaičiavimÄ ir nurodė, kad jau Å¡iai dienai yra patyrusi 2 269,50 Lt nuostolių.Pažymėjo, kad Energetikos ministerija numatė ir galėjo bei turėjo numatyti, jog dėl jos veiksmų pareiÅ¡kėja patirs ar gali patirti nuostolių.

Atsakovė gerai žinojo ir suprato savo veiksmų pasekmes, kad ribojant kainÄ Leidimus plėtrai iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos gavusiems elektros energijoms gamintojams, bus pažeisti elektros energijos gamintojų teisėti lÅ«kesčiai. Jeigu Pakeitimo įstatymas nebÅ«tų priimtas, pareiÅ¡kėja gautų tokias pajamas iÅ¡ elektros energijos pardavimo, kokios buvo numatytos gauti pagal iki 2013-01-31 galiojusiÄ Ä®statymo redakcijÄ . Energetikos ministerijos neteisėti veiksmai turi tiesioginį priežastinį ryšį tarp nuostolių pareiÅ¡kėjai atsiradimo.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkinti visÄ .Atsakovė atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti, nurodydama, kad 2012 m. buvo pateikta apie 16 tÅ«kstančių praÅ¡ymų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, statant ne didesnės kaip 30 kW galios saulės elektrines.

Susidarė situacija, kai galimų įrengti mažųjų saulės Å¡viesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia artėjo prie 500 MW, taip virÅ¡ijant suminę įrengtÄ jÄ galiÄ , nustatytÄ iki Ä®statymo 2013-02-01 redakcijos 13 str. 3 d. 2 punkte, apie 50 kartų. Tai galėjo lemti papildomÄ kasmetinį VieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikį, virÅ¡ijantį 400 mln. Lt per metus, kuris bÅ«tų surinktas iÅ¡ kitų elektros energijos vartotojų. Ä®statymų leidėjas, Ä®statyme nustatydamas tikslÄ Ä¯rengtÄ jÄ suminę galiÄ padidinti iki 10 MW, neturėjo galimybės įvertinti, numatyti, kad per kelis mėnesius gali bÅ«ti pateikta apie 16 tÅ«kstančių praÅ¡ymų statyti saulės elektrines, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, bei kad tai turės tokiÄ Ä¯takÄ Ä¯rengtajai suminei galiai, sukels grėsmę galimybei užtikrinti darniÄ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo plėtrÄ .

Pažymėjo, kad elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir jos balansavimas kompensuojamas Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – ir VIAP) lėšomis, kaip nustatyta Vyriausybės 2012-07-18 nutarime Nr. 916 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šios lėšos, vadovaujantis Vyriausybės 2012-09-19 nutarimu Nr. 1157 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, yra surenkamos iš kitų elektros energijos vartotojų.

Jei visi saulės elektrinių projektai, kuriems yra iÅ¡duoti leidimai arba pateikti praÅ¡ymai juos iÅ¡duoti, bÅ«tų įgyvendinti, Å¡iose elektrinėse pagamintÄ elektros energijÄ superkant Komisijos nustatytu tarifu, ženkliai padidėtų elektros energijos kaina vartotojams. Tai darytų poveikį ne tik fiziniams asmenims, vartojantiems elektros energijÄ savo Å«kiniams poreikiams, bet ir įmonėms, kurių gaminamos produkcijos bei teikiamų paslaugų kainai ir konkurencingumui, didelę įtakÄ turi elektros energijos kaina.

Nustatant elektros energijos vartotojams nepagrįstÄ naÅ¡tÄ mokėti už VIAP paslaugas, bÅ«tų pažeisti teisingumo, protingumo principai, todėl Seimas 2013-01-17 priėmė Pakeitimo įstatymÄ . Seimas, privalėdamas vykdyti valstybinio rinkos reguliavimo funkcijas, siekiant apsaugoti vartotojus, turėjo imtis teisinių rinkos reguliavimo priemonių. Valstybė, reguliuodama Å«kinę veiklÄ , turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens, ir visuomenės interesus. Tvirtino, kad Seimui priėmus Pakeitimo įstatymÄ , saulės elektrinių veikla nebuvo apribota.

VieÅ¡as interesas tai kompromisinis taÅ¡kas, kuriame susikerta tai, kas svarbiausia valstybei, ir tai, kÄ sutartinai vertina gyventojai. Atkreipė dėmesį, kad Pakeitimo įstatymu nėra nustatomos ar keičiamos nuostatos dėl superkamos elektros energijos, pagamintos iÅ¡ atsinaujinančių energijos Å¡altinių, tarifų dydžių, todėl negalima tvirtinti, kad dėl Seimo tiesioginių veiksmų pareiÅ¡kėjas galimai patyrė ar patirs nuostolių. Pažymėjo, kad teisės doktrinoje nustatyta, jog verslininkai veikia savo rizika, todėl nuostoliai dėl normalios Å«kinės gamybinės rizikos tenka pačiam verslininkui.

Vartotojas turi bÅ«ti ginamas įstatymo papildomai, nes yra silpnesnioji sandorio Å¡alis. Ä®statymo nuostatos buvo pakeistos ginant silpnesnę sandorio Å¡alį. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013-12-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013 bei Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo praktika. Atsakovės teigimu, pareiÅ¡kėjai leidimas gaminti elektros energijÄ buvo iÅ¡duotas jau įsigaliojus Ä®statymo pakeitimo ir papildymo įstatymui, todėl atsakovė plačiau dėl lex retro non agit pricipo nepasisakė.Atkreipė dėmesį, kad Energetikos ministerija 2013-01-11 raÅ¡tu Nr. (8.1-10)-3-87 „Dėl pakartotino įstatymų projektų teikimo“ Vyriausybę informavo, kad Ä®statymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas ir jų aiÅ¡kinamieji raÅ¡tai patikslinti pagal Teisingumo ministerijos 2013-01-09 raÅ¡te Nr. (1.6.)2T-23 pateiktas pastabas.

Taip pat informavo, kad tikslinant įstatymų projektus neatsižvelgta į Teisingumo ministerijos siÅ«lymÄ nustatyti vėlesnę įstatymų projektų įsigaliojimo datÄ . Pažymėjo, kad atidėjus įstatymų įsigaliojimo datÄ , per atidėjimo laikotarpį dar iÅ¡augtų Ä®statymo nustatyta tvarka pateiktų praÅ¡ymų gauti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus bei iÅ¡duotų leidimų skaičius. Nurodė, kad projektas 2013-01-07 buvo patalpintas Seimo teisės aktų informacinės sistemos (toliau – ir TAIS) Projektų registravimo posistemėje.

Vyriausybės teisėkÅ«ros taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1244, 4 punktas nustatė, kad dėl TAIS Projektų registravimo posistemėje skelbiamų teisės aktų projektų pastabas ir pasiÅ«lymus Å¡ių taisyklių 18 ir 19 punktuose nustatytais terminais gali teikti visi suinteresuoti asmenys. Darė iÅ¡vadÄ , kad visuomenei buvo sudaryta galimybė pareikÅ¡ti savo nuomonę dėl Projekto.Atsakovė nesutinka, kad pareiÅ¡kėjai žalÄ tiesiogiai sukėlė Seimas, priimdamas Ä®statymo pakeitimo ir papildymo įstatymÄ .

Ä®statymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. 13-64-01 aiÅ¡kinamajame raÅ¡te Energetikos ministerija deklaruoja tikrÄ jį Ä®statymo pakeitimo ir papildymo įstatymo tikslÄ â€“ suteikti galimybę Komisijai greičiau reaguoti į sparčiai kintančius įrangos kaÅ¡tus ir atitinkamai perskaičiuoti fiksuotų tarifų didžiausius galimus dydžius.Teigė, kad pareiÅ¡kėja pateikė informacijÄ apie su AB „Lesto“ sudarytÄ elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėja ginčija saulės jėgainių gaminamos elektros energijos supirkimui taikomÄ kainÄ , įtvirtintÄ sutartyje, tačiau byloje nėra informacijos apie jos pateiktÄ ieÅ¡kinį dėl sutarties sÄ lygų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių praÅ¡omos atlyginti turtinės žalos dydį ir faktÄ . Elektros energijos jėgainės, naudojančios saulės energijÄ yra naujas reiÅ¡kinys Lietuvoje. Energetikos ministerijai nėra žinomi objektyvÅ«s, patikimi Å¡altiniai, nurodantys elektros energijos jėgainių, naudojančių saulės energijÄ , elektros gamybos pajėgumus, jų ilgaamžiÅ¡kumÄ .

Atsakovė tvirtino, kad pareiÅ¡kėja nepateikė objektyvių įrodymų, kad Seimas, priimdamas Ä®statymo pakeitimo ir papildymo įstatymÄ , atliko neteisėtus veiksmus, neįrodė, kad jos negautos pajamos yra realios, o ne tikėtinos. Pažymėjo, kad Seimas veikė savo kompetencijos ribose, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų, o nesant vieno iÅ¡ civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų bÅ«tino elemento – neteisėtų veiksmų – negali kilti civilinė atsakomybė.Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės Lietuvos valstybės pareigos atlyginti turtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjos teigimu, ji patyrė dėl pasikeitusio saulės energetikos skatinimo teisinio reglamentavimo. Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – ir CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 15 str. 1 d. 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltę. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjos nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjai padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjos reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius jos nurodytos valdžios institucijos – Energetikos ministerijos – neteisėtus veiksmus, turtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. PareiÅ¡kėjos teigimu, Pakeitimo įstatymas prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams. Projektas parengtas ir pateiktas Vyriausybei pažeidžiant teisėkÅ«ros reikalavimus (Projekto rengimo, priėmimo procedÅ«ras, Projektas nebuvo suderintas su kompetentingomis valstybės institucijomis ir visuomene, neatliktas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas ir neatlikti bÅ«tini pataisymai), Pakeitimo įstatymo nuostatos neatitinka iki Å¡iol vykdytos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos politikos ir reguliavimo praktikos, taip pat Pakeitimo įstatymo nuostatos pažeidžia pareiÅ¡kėjos teisėtus lÅ«kesčius ir interesus, lemia ženklius finansinius nuostolius ir iÅ¡ esmės pablogina verslo sÄ lygas atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos sektoriuje.Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012-09-09 bei 2012-09-14 pareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymus gauti leidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus (b. l. 56, 64).

Energetikos ministerija, atsižvelgusi į pareiÅ¡kėjos 2012-09-09 ir 2012-09-14 praÅ¡ymus, 2012-11-26 iÅ¡davė pareiÅ¡kėjai leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-4080, o 2012-11-28 leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-4156 (b. l. 62, 70). 2013-06-26 pareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymus iÅ¡duoti leidimÄ gaminti elektros energijÄ (b. l. 61, 69). Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2013-06-26 energetikos įrenginių techninės bÅ«klės patikrinimo pažymose Nr. 15Ä®P2-45643 ir Nr. 15Ä®P2-45642 patvirtino, kad elektrinės sumontuotos, iÅ¡bandytos ir atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali bÅ«ti naudojamos pagal paskirtį (b. l. 63, 71).

Atsakovė 2013-06-28 IÄ® „Modestina ir ko“ iÅ¡davė leidimus gaminti elektros energijÄ Nr. LG-2202 Modestinos ir ko saulės elektrinėje, kurios įrengtoji galia – 0,02996 MW (b. l.

17) ir Nr. LG-2201 Modestinos ir ko saulės elektrinė 2, kurios įrengtoji galia – 0,02912 (b. l. 18). Leidimuose gaminti pažymėta, kad jie yra iÅ¡duoti Leidimų plėtoti pagrindu. Å ių leidimo dalyje „Leidimu reglamentuojamos veiklos sÄ lygos“ yra nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Ä®statymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimas skatinamas Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Viena iÅ¡ skatinimo priemonių yra fiksuotas energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių supirkimo tarifas (Ä®statymo 3 str. 2 d. 1 punktas). Ä®statymo 3 str. 4 dalis nustato, kad skatinimo priemonių taikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, kiek jų nereglamentuoja Å¡is ir (ar) kiti įstatymai, vadovaudamasi Å¡io įstatymo reikalavimais, nustato Vyriausybė.Pažymėtina, kad Leidimų plėtoti ir Leidimų gaminti iÅ¡davimo pareiÅ¡kėjai procedÅ«rų laikotarpiu pasikeitė tam tikros Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo nuostatos.

Ä®statymo 2012-06-21 redakcijos 20 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, superkama už nustatytÄ fiksuotÄ tarifÄ , vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Pagal tos pačios redakcijos Ä®statymo 20 str. 7 dalį Komisija kiekvienais metais įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ .

Fiksuoti tarifai elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, ir fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai yra peržiÅ«rimi, atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ ir Å¡ios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių iÅ¡teklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams. PeržiÅ«rėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos.

Pagal Ä®statymo 2012-06-21 redakcijos 20 str. 8 dalį nustatytos nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos. Taigi, gamintojams buvo nustatyti fiksuoti tarifai 12 metų laikotarpiui, atsižvelgiant į Leidimo plėtoti iÅ¡davimo metu Komisijos nustatytus tarifus. Nuo 2013-02-01 įsigaliojus Ä®statymo pataisoms, buvo pakeistas saulės energetikos plėtros bei skatinimo reglamentavimas. Pagal Å¡ios redakcijos Ä®statymo 20 str. 6 dalį Komisija ne dažniau kaip kas ketvirtį įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ .

Atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ ir Å¡ios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių iÅ¡teklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams, peržiÅ«rimi fiksuoto tarifo didžiausi galimi dydžiai. PeržiÅ«rėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos.

Aptartos Ä®statymo nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pagal anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimÄ tarifai elektros energijos supirkimui buvo taikomi pagal leidimo plėtoti elektros energijÄ iÅ¡davimo datÄ , o nuo 2013-02-01 tarifai taikomi pagal leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo datÄ . Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad Leidimų plėtrai pareiÅ¡kėjai iÅ¡davimo metu galiojo 1,44 Lt/kWh elektros energijos supirkimo Fiksuotas tarifas, o Leidimų gaminti iÅ¡davimo metu teisinis reglamentavimas buvo pakeistas ir galiojo 0,69 Lt/kWh elektros energijos supirkimo Fiksuotas tarifas.

PareiÅ¡kėja nurodo turėjusi lÅ«kesčių, jog 1,44 Lt/kWh elektros energijos supirkimo tarifas galios 12 metų laikotarpiu, kaip tai buvo numatyta Leidimų plėtrai iÅ¡davimo metu galiojusiame Ä®statyme (redakcija, galiojusi iki 2013-02-01), ir dėl priimto, pareiÅ¡kėjos manymu, neteisėto Pakeitimo įstatymo patirsianti 461 418,55 Lt nuostolių.Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį, asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ .

Taigi, asmuo gali kreiptis į teismÄ , gindamas nuo pažeidimo jo subjektinę teisę ar laisvę. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiÅ¡kia pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (įstatymų saugomų interesų) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar Å¡ios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu bÅ«du (LVAT nutartis administracinėje byloje A11–1192/2006).

Asmens teisių pažeidimas turi būti realus, o ne hipotetinis. Vien asmens subjektyvus manymas, kad jo teisės pažeidžiamos, savaime jo teisių pažeidimo nepagrindžia.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-11-29 nutarime konstatavo, kad su konstituciniu teisinės valstybės principu yra susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit).

Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo bÅ«tų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius. Tokiu reguliavimu, kuriuo teisės normos galėtų bÅ«ti pakeistos, kai reguliuojami santykiai jau yra baigti, bÅ«tų sudarytos prielaidos paneigti asmenų teisėtus lÅ«kesčius, teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , konstitucinį teisingumo principÄ . Teismo vertinimu, nurodyto teisinio reglamentavimo aiÅ¡kinimas nepažeidžia bendrojo teisės principo – įstatymas atgal negalioja (lex retro non agit), nes su Leidimų gavimo procesu susiję teisiniai santykiai iki 2013-02-01 nebuvo susiformavę, todėl negalima tvirtinti, kad nauju teisiniu reguliavimu įsiterpiama į susiformavusius teisinius santykius.

Jokių iÅ¡imčių tiems gamintojams, kurie leidimus plėsti elektros energijÄ gavo galiojant ankstesniam teisiniam reglamentavimui, teisės aktai nenumato. PareiÅ¡kėja žalÄ sieja su teisėtų lÅ«kesčių pažeidimu, nurodo, kad nuo Leidimų plėtrai gavimo momento pareiÅ¡kėja, žinojusi bÅ«simÄ FiksuotÄ tarifÄ , vertino savo bÅ«simas investicijas, kreipėsi į bankus bei kitas finansines institucijas dėl energetikos projektų finansavimo. Dėl Å¡ių pareiÅ¡kėjos argumentų pažymėtina, kad verslininkai veikia savo rizika, todėl nuostoliai dėl normalios Å«kinės gamybinės rizikos tenka pačiam verslininkui, tačiau vartotojas (elektros energijos) turi bÅ«ti ginamas įstatymo papildomai, nes pastarasis yra silpnesnioji sandorio Å¡alis.

Ä®statymo nuostatų pakeitimais įstatymų leidėjas siekė užkirsti keliÄ Å¾enkliam elektros energijos tarifo vartotojams didėjimui. IÅ¡ Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo aiÅ¡kinamojo raÅ¡to matyti, kad nuo 2011-05-24 elektrinėms iki 30 kW buvo iÅ¡duoti 5199 leidimai plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, kurių suminė įrengtoji galia buvo lygi 151 MW. Suminei saulės elektrinių galiai pasiekus 10 MW, elektros energijos tarifas vartotojams padidėtų 0,12 ct / kWh, pasiekus 100 MW – jis padidėtų iki 1,2 ct / kWh, pasiekus 200 MW – siektų net 2,4 ct / kWh ir t. t.

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-12-23 nutartyje byloje Nr. A143-2834/2013, kurioje pateiktas nagrinėjamai bylai aktualus taikytinų teisės normų aiÅ¡kinimas, konstatavo, kad Ä®statymu siektas tikslas skatinti atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimÄ negali bÅ«ti suvokiamas kaip iÅ¡skirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus vieÅ¡uosius interesus, inter alia vartotojų teisių apsaugÄ ir jų lÅ«kesčius, socialinio teisingumo imperatyvÄ , darniÄ visuomenės ir verslo plėtrÄ . PrieÅ¡ingai, jis turi bÅ«ti įgyvendintas nevirÅ¡ijant to, kas yra bÅ«tina Å¡iam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Ūkio subjektai, kurių ekonominė veikla per se yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lÅ«kesčių, kad teisės aktų leidėjui, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai iÅ¡liks nepakitusi ir kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) padarinių.

Taigi, įstatymų leidėjas, gindamas silpnesnę sandorio Å¡alį, Å¡iuo atveju elektros energijos vartotojÄ , pakeitė Ä®statymo nuostatas. PareiÅ¡kėja, pasirinkusi tokį verslo modelį (gaminti elektros energijÄ ), turi elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai bei įvertinti verslo rizikÄ , taip pat ir elektros energijos kainų pasikeitimus. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas atmeta pareiÅ¡kėjos argumentus dėl teisėtų lÅ«kesčių principo pažeidimo. Turtinė žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis).

Turtinės žalos atlyginimo institutas turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas siejant žalos atlyginimÄ su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Kitaip tariant, turi bÅ«ti nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų ar neveikimo (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A442-548/2010).Ä®statymų leidyba yra iÅ¡skirtinė Lietuvos Respublikos Seimo prerogatyva, kuriÄ riboja tik konstitucinės normos. Ä®statymų leidėjas tiek, kiek jo galių ir plačios diskrecijos neriboja Konstituci­ja, yra laisvas, spręsdamas, kaip sureguliuoti tam tikrus visuomeninius santykius (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1997-05-29 nutarimas, 1998-04-21 nutarimas, 2001-07-12 nutarimas, 2008-12-04 nutarimas).

Seimas, įgyvendindamas įstatymų leidybos funkcijÄ , atsižvelgdamas į pasikeitusias aplinkybes, siekdamas subalansuoti vieÅ¡uosius interesus, turėjo teisę priimti Pakeitimo įstatymÄ , t. y. teisės aktais reguliuoti Å«kinę veiklÄ , kad bÅ«tų iÅ¡vengta elektros energijos kainų didėjimo. Pažymėtina, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiÅ«riu (ABTÄ® 3 str. 2 dalis). Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju nėra atsakovės Lietuvos valstybės neteisėtų veiksmų Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme.

Nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų – negali kilti civilinė atsakomybė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjai skatinimo sistemos priemonių taikymas nebuvo visiškai panaikintas, fiksuotas tarifas taikomas dvylikos metų laikotarpiui (Įstatymo 20 str. 6, 7 dalys). Iš byloje esančių duomenų negalima tvirtinti, kad pareiškėjos veikla apskritai tapo nuostolinga.

Dėl pareiÅ¡kėjos skundo argumentų dėl teisėkÅ«ros reikalavimų laikymosi priimant Pakeitimo įstatymÄ teismas nepasisako, nes jie pareiÅ¡kėjos nurodytu aspektu iÅ¡ esmės susiję su atitikimo Konstitucijos 69 str. 1 daliai, kurioje nustatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedÅ«ros, kas nėra priskirta administracinio teismo kompetencijai (ABTÄ® 15, 22 straipsniai).PareiÅ¡kėja taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Pakeitimo įstatymo 6 straipsnio dalis, kurioje nustatyta, kad peržiÅ«rėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 7 str. 1 ir 2 dalims, konstitucinės teisinės valstybės ir kitiems konstituciniams principams tiek, kiek Å¡io įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintas Fiksuotų tarifų dydžių nustatymo principas reguliuoja teisinius santykius, įvykusius iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos.Konstitucijos 110 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Atitinkama nuostata nustatyta ABTÄ® 4 str. 1 dalyje. Konstitucijos 110 str. 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo Å¡ios bylos nagrinėjimÄ ir kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ydamas spręsti, ar Å¡is įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka KonstitucijÄ . Toks pat teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ pagrindas nurodytas ABTÄ® 4 str. 2 dalyje.

Proceso dalyvio praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ yra tik vada įvertinti ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ iÅ¡tirti taikytino teisės akto atitikimÄ Konstitucijai. Pateikto praÅ¡ymo argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiÅ¡kai vertina jo pagrįstumÄ . Klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su atitinkamu paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (LVAT 2009-09-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-997/2009, 2009-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-152/2009).

Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas bei aptartÄ Å¡ioje byloje nagrinėjamam ginčui spręsti taikytinų teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo analizę, teismui pagrįstų abejonių dėl praÅ¡omos iÅ¡tirti Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo normos konstitucingumo nekyla, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas taip pat atmestinas. Teismui nenustačius valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtų (kaltų) veiksmų, kiti pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstyti argumentai nėra reikÅ¡mingi, įtakos teismo sprendimui neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako. ABTÄ® 44 str. 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Kadangi pareiÅ¡kėjos skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis ABTÄ® 85?87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 straipsniu, teismas n u t a r ė: PareiÅ¡kėjos IÄ® „Modestina ir ko“ skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas                                                    ArÅ«nas Kaminskas