bfbbb434-c9ba-40d8-9ad7-c52b405fc376 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-1662-944/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24142-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.6; 2.6.2.4.3; 2.6.2.8; 2.6.5.2.1; KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 22 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė, sekretoriaujant Marijai TamoÅ¡auskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei E. J. Pranskevičienei, jos atstovei advokatei Valdai Grigonytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės E. J.

P. ieÅ¡kinį atsakovui D. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys UAB „Gelvora“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AAS „BTA Insurance Company“, UAB „Mokilizingas“ ir UAB „Bitė Lietuva“. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė: nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės, padalyti santuokos metu įgytÄ turtÄ , padalyti prievoles kreditoriams, palikti santuokines pavardes, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad santuokos metu susilaukė dviejų vaikų, kurie šiuo metu yra pilnamečiai. Paaiškino, kad po santuokos sudarymo praėjus beveik 10 metų atsakovo pradėjo svaigintis alkoholiniais gėrimais. Dėl šios priežasties bendras gyvenimas tapo nebegalimas. Nuo 2014-02-11 šalys gyvena atskirai, nebeveda bendro ūkio. Ieškovės vertinimu atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, kad jis ilgiau nei metus laiko nesirūpino šeima. Kadangi dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas prašo, kad teisinės pasekmės santuokos nutraukimas sukeltų nuo 2014-02-11.

Santuokos metu įgijo turtÄ , t. y. butÄ ir žemės sklypÄ . Pažymi, kad ieÅ¡kovei ½ buto dalis priklauso, nes registruota jos vardu, todėl dalytina ½ atsakovo vardu esanti buto dalis. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei atitektų butas ir automobilis, atsakovui liktų žemė sklypas. Pažymi, kad ieÅ¡kovė viena moka solidarius įsipareigojimus UAB „Gelvora“, todėl Å¡ia suma mažintina atsakovui mokėtina kompensacija. Kitiems kreditoriams susidarę įsiskolinimai yra atsakovo asmeniniai, todėl po santuokos nutraukimo turi bÅ«ti vykdomi paties atsakovo asmeniÅ¡kai.

Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė.Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu sutiko, kad prievolė Å¡iam kreditoriui yra asmeninio pobÅ«džio. Trečiasis asmuo UAB „Gelvora“ atsiliepimu nurodė, kad sutiktų, kad prievolė bÅ«tų laikoma asmeninė, jeigu bÅ«tų patenkintas reikalavimas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.Daugiau atsiliepimų per teismo nustatytÄ terminÄ negauta. Teismas k o n s t a t u o j a: ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Å¡alių santuoka sudaryta 1987-03-28, Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto Nr. 887).IeÅ¡kovės vardu registruotas automobilis CITROEN C3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra.

Ieškovės vardu registruota ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovo vardu registruota ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovės vardu registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). daugiau dalytino turto ieškovės teigimu šalys neturi. Kauno apylinkės teismo sprendimu AAS „BTA Baltic Insurance Company“ iš atsakovo priteista 227,32 Eur draudimo išmoka 5 proc. procesinės palūkanos ir 15 Eur žyminio mokesčio. Kauno apylinkės teismo 2017-03-30 sprendimu UAB „Mokilizingas“ iš atsakovo priteista 63,32 Eur skolos, 5,73 Eur delspinigiai, 5 proc. procesinės palūkanos ir 20 Eur žyminio mokesčio.

Kauno apylinkės teismo 2016-12-19 įsakymu UAB „Bitė Lietuva“ priteista iÅ¡ atsakovo 321,74 Eur skolos, 5 proc. procesinės palÅ«kanos, 4 Eur žyminio mokesčio. Taip pat iÅ¡ atsakovo vykdomi iÅ¡ieÅ¡kojimai VMI. IeÅ¡kovė vykdo įsipareigojimus UAB „Gelvora“. Dėl santuokos nutraukimo.Santuokos tikslas – Å¡eimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukÅ«rimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalis įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuokÄ , kai ji iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimÄ teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas.

Taigi, iÅ¡tuoka galima, kai nustatoma, jog sutuoktinis iÅ¡ esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30 straipsniai, 3.35 straipsnis, 3.36 straipsnis, 3.85 straipsnis, 3.92 straipsnis, 3.109 straipsnis.Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Ä®statymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpcijÄ , kada santuoka yra laikoma iÅ¡irusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė.

Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimÄ , jo neiÅ¡tikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, palikimas Å¡eimos ir nesirÅ«pinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuokÄ dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirÅ«pinimas Å¡eimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011). IeÅ¡kinyje nurodyta ir ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu teigė, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, kadangi paliko Å¡eimÄ ir nesirÅ«pino ilgiau nei metus. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad atsakovas išėjo 2014-02-11, jokių žinių apie jį nuo to laiko neturi.

Jis su vaikais nebendrauja. Teismo procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, atsakovas niekur nedirba. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms pripažintina, kad byloje nėra duomenų paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, kad nuo 2014 m. atsakovas nesirūpina šeima ir jos neišlaiko.CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , t. y. kad paliko Å¡eimÄ ir ja nesirÅ«pina daugiau kaip vienerius metus. Ä®vertinus ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, taip pat įstatyme įtvirtintų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ â€“ sutuoktinių lojalumÄ vienas kitam, pagarbÄ , moralinę bei materialinę paramÄ , prisidėjimÄ prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, darytina iÅ¡vada, kad Å¡alims gyvenant santuokoje atsakovas nebuvo lojalus, negerbė Å¡eimos, nuo 2014 m. paliko Å¡eimÄ ir nesirÅ«pina Å¡eima, todėl pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.30 straipsniuose.

Å alys nebegyvena kaip Å¡eima, neveda bendro Å«kio, nepalaiko santuokinių ryÅ¡ių, atsakovės reali buvimo vieta nežinoma, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir iÅ¡saugoti Å¡eimÄ nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.64 straipsnis 2 dalis). Tai, kad atsakovas paliko Å¡eimÄ ir ja nesirÅ«pina daugiau nei vienerius metus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis, CK 1.5 straipsnis), teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti atsakovÄ kaltu dėl Å¡alių santuokos iÅ¡irimo ir santuokÄ nutraukti dėl atsakovo kaltės, todėl Å¡alių santuoka nutrauktina pripažįstant, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės.Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę (LR CK 3.69 str. 1 d.).

IeÅ¡kovė praÅ¡o palikti esamas pavardes, todėl po santuokos nutraukimo Å¡alims paliekamos pavardės „P.“ ir „P.“.IeÅ¡kovė sau iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovės nereikalauja. Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių turtinėms teisėms ir pareigoms taikymo momento.Lietuvos teismų praktikoje dėl CK 3.67 straipsnio, reglamentuojančio santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal bendrÄ jÄ CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo.

Tačiau sutuoktinis, iÅ¡skyrus tÄ , kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, gali praÅ¡yti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe iÅ¡vengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtakÄ kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-94-916/2015).Nagrinėjamu atveju pagal byloje duomenis matyti, kad atsakovas išėjo iÅ¡ namų ir apie jį Å¡eimos nariai neturi žinių nuo 2014-02-11.

Teismo vertinimu byloje esantys duomenys ir ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė su atsakovu kartu negyveno ir bendro Å«kio nevedė nuo 2014-02-11. Dėl Å¡ių priežasčių yra pagrindas nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieÅ¡kovės ir atsakovo turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2014-02-11, t. y. nuo tada, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi. Dėl turto padalijimo.CK 3.127 str. nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iÅ¡kėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nepriklausomai nuo kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtÄ preziumuojama, jog jų dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ tokio teisinio reglamentavimo matyti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiÅ¡kumÄ , nepriklausomai nuo kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių veiklos pobÅ«džio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrÄ turtÄ , bei teisinį apibrėžtumÄ turtinių teisių atžvilgiu.

CK 3.117 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos turi bÅ«ti laikomasi visais atvejais dalijant sutuoktinių turtÄ , o nukrypti galima tik CK 3.123 straipsnyje nustatytais pagrindais. Teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).Pagal bylos duomenis matyti, kad santuokos metu Å¡alys įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ po ½ buto ir žemės sklypÄ .

IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos vardu registruota buto dalis yra jos asmeninė, o atsakovo vardu registruota buto dalis yra jų bendra. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad ta pačia 1997-04-08 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 1-1713 buvo įgytas butas, kuris registruotas kiekvienam sutuoktiniui po ½. Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

Å iuo atveju buto dalys įgytas p santuokos sudarymo, todėl laikytina, kad tiek ieÅ¡kovės ½ buto dalis, tiek atsakovo ½ buto dalis yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Pažymėtina, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, kuris įgytas ikisantuokos sudarymo, dovanojimo ar paveldėjimo bÅ«du (CK 3.89 straipsnis). Å iuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovės vardu registruota ½ yra jos asmeninė nuosavybė. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl sudarant vienÄ sutartį jos ir sutuoktinio dalys nurodytos atskirai.

Esant Å¡ioms aplinkybėms pripažintina, kad santuokos metu įgytas, kaip bendroji jungtinė nuosavybė visas butas, todėl visas jis dalytinas santuokos nutraukimo byloje. Pastebėtina, kad ieÅ¡kovės taip pat registruotas ir žemės sklypas, tačiau jis taip pat laikytinas bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe, nes įgytas po santuokos sudarymo ir teisinės reikÅ¡mės neturi ta aplinkybė, kad jis registruotas tik ieÅ¡kovės vardu. Apibendrinus konstatuotina, kad santuokos metu Å¡alys įgijo butÄ ir žemės sklypÄ , kuris turi bÅ«ti padalytas po santuokos nutraukimo.

Ieškovė nurodo, kad jai butas būtų priteistas jai natūra, o atsakovui žemės sklypas, taip pat ji prisiima mokėti prievolę UAB „Gelvora“, tokiu būdu mokėtinos kompensacijos dydis sudarytų 4440,04 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad buto vertė 33030 Eur, šie duomenys paimti iš nekilnojamojo turto registro išrašo ir yra 1997 m.; žemės klypo vertė – ieškinyje nurodoma 7000 Eur, tačiau šie duomenys nėra pagrįsti nei turto vertinimu ar pan., nekilnojamojo turto registro išraše žemės sklypo indeksuota vertė nurodoma 61 Eur.

Teismas atlikęs nemokamÄ vieÅ¡Ä nekilnojamojo turto – buto ir žemės sklypo, vertės paieÅ¡kÄ pagal unikalius numerius (http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_obj.jsp) nustatė, kad buto vertė 31900 Eur, tuo tarpu žemės sklypo vertė 1600 Eur. Darytina iÅ¡vada, kad Å¡ios sumos ženkliai skiriasi nuo ieÅ¡kovės nurodomų sumų. Pastebėtina, kad Å¡ios vertės nėra tikslios, pateikiamos masinio vertinimo bÅ«du. Darytina iÅ¡vada, kad bendro dalytino turto vertė sudarytų 33500 Eur, o kiekvienam sutuoktinių priklausytų turto už 16750 Eur.

Teismas nurodo, kad CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių).

Kitais atvejais turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektÄ , dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiÅ¡ki tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje iÅ¡vardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natÅ«ra bÅ«do netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-259-378/2015). Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo bÅ«do, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių iÅ¡dėstytus pageidavimus – Å¡ių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iÅ¡ esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikÅ¡mingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo bÅ«dÄ .

Nagrinėjamu atveju padalijant turtÄ (vienÄ iÅ¡ turto objektų) priteisiant kompensacijÄ , svarbi yra reali to turto rinkos vertė. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad ginčo dėl turto vertės nėra. Pažymėtina, kad atsakovo pozicija dėl turto vertės ir jo padalijimo bÅ«do nėra aiÅ¡ki, nes jis atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, teismo posėdžių metu nedalyvavo. Kadangi yra abejonių dėl realios turto vertės, santuokos metu įgytas turtas, santuokos metu įgytas turtas yra dalus, t. y. tiek žemės sklypas, tiek butas, kuris yra keturių kambarių.

Be to, nors ir nesant duomenų yra realias turto rinkos kainas, pripažintina, kad šių nekilnojamojo turto objektų vertė ženkliai skiriasi, t. y. ieÅ¡kovei priteisus butÄ , o atsakovui žemės sklypÄ , ieÅ¡kovei mokėtina kompensacijos suma atsakovui sudarytų apie 15150 Eur. Duomenų, kad Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovė yra pajėgi sumokėti nėra Esant tokio pobÅ«džio aplinkybėms pripažintina, kad turto padalijimas priteisus kompensacijÄ neatitinka teisės normų reikalavimų, todėl Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomas.

Duomenų, kad turto padalijimas natūra būtų negalimas ir iš esmės pažeistų kurio nors sutuoktinio interesus nėra pateikta, todėl turtas – butas ir žemės sklypas, dalytinas po ½ kiekvienam sutuoktiniui.Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo automobilį. Iš VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilis CITROEN C3, valstybinis Nr. įgytas 2015-06-13, t. y. po to, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, todėl šis automobilis po santuokos nutraukimo priteistinas ieškovei asmeninės nuosavybės teise be kompensacijos išmokėjimo atsakovui. Dėl prievolių kreditoriams.Ieškovė prašo pripažinti prievoles kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AAS „BTA Insurance Company“, UAB „Mokilizingas“ ir UAB „Bitė Lietuva“ asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Teismas nurodo, kad pagal bylos duomenis matyt, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas baudos pagrindu. Skolos AAS „BTA Insurance Company“, UAB „Mokilizingas“ priteistos iÅ¡ atsakovo teismo procesinių sprendimu pagrindu. Kreditoriaus UAB „Bitė Lietuva“ paslaugomis naudojosi iÅ¡imtinai atsakovas. Nė vienas iÅ¡ kreditorių savarankiÅ¡ko reikalavimo dėl prievolė pripažinimo solidaria Å¡ioje byloje nereiÅ¡kė. Teismas nurodo, kad bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias Å¡ie paprastai įgyja veikdami Å¡eimos interesais, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (LR CK 3.109 str. 1–3 dalys).

Kasacinio teismo plenarinės sesijos iÅ¡aiÅ¡kinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiÅ¡kia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (LR CK 6.6 str.), tiek specialiosios solidariÄ sias prievoles reglamentuojančios normos (LR CK 3.109 str. 2 ir 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimÄ civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Darytina išvada, kad vien ta aplinkybė, kad įsipareigojimai kilo santuokos metu, nesudaro pagrindo šių prievolių pripažinti solidariomis. Esant šioms aplinkybėms, po santuokos nutraukimo prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AAS „BTA Insurance Company“, UAB „Mokilizingas“ ir UAB „Bitė Lietuva“ pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Ieškovė prašo prievolę UAB „Gelvora“ pripažinti po santuokos nutraukimo jos asmenine.

Nurodė, kad įsipareigojimai kilo pagal AB „Swedbank“ įsipareigojimus. Ji visÄ laikÄ moka įmokas, todėl pripažinus Å¡iÄ prievolę asmenine atsakovui priteistino turto dalis turėtų bÅ«ti mažintina 6574,57 Eur suma. Kreditorius UAB „Gelvora“ neprieÅ¡tarauja. Teismas nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų matyti, kad prievolė Å¡iam kreditoriui yra solidari. Pagal CK 6.9 straipsnio nuostatas tik sumokėjus visÄ skolÄ , ieÅ¡kovė regreso tvarka galėtų reikalauti iÅ¡ atsakovo sumokėtos sumos, ar jos dalies.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė prašė Å¡iÄ prievolę modifikuoti ir pripažinti asmenine, nes tokiu bÅ«du turėtų bÅ«ti mažintinas atsakovui mokėtinos kompensacijos dydis. Kadangi teismas netenkino ieÅ¡kovės nurodyto turto padalijimo bÅ«do, todėl pripažinus Å¡iÄ prievolę asmenine nukentėtų pačios ieÅ¡kovės interesai. Pastebėtina, kad esant asmeninei prievolei ir ieÅ¡kovei sumokėjus visÄ sumÄ UAB „Gelvora“, jo negalėtų reikÅ¡ti pretenzijas atsakovui. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes teismo vertinimu nėra pagrindo Å¡ios prievolės modifikuoti, todėl po santuokos nutraukimo prievolės UAB „Gelvora“ laikytinos solidariomis.

IÅ¡aiÅ¡kintina, jeigu ieÅ¡kovė pageidauja, kad sutartis bÅ«tų asmeninė, tai po santuokos nutraukimo ji turi teisę bet kada kreiptis į UAB „Gelvora“ dėl sutarties pakeitimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimo iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.). Pateikdama ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė sumokėjo 491 Eur žyminį mokestį, ir patyrė 550 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl Å¡ios sumos priteistinos iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Nutraukti ieÅ¡kovės E. J.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokÄ , sudarytÄ 1987-03-28 Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 887, dėl atsakovo D. P. kaltės.Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei E. J. P. palikti santuokinę pavardę „P.“, atsakovui D. P. palikti santuokinę pavardę „P.“.Nustatyti, kad santuokos nutraukimas Å¡alims teisines pasekmes sukėlė nuo 2014-02-11, kai jie pradėjo gyventi skyrium.Padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtÄ :ieÅ¡kovei E. J.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisti ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ žemės klypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę CITROEN C3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)Atsakovui D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisti ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ žemės klypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolės tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AAS „BTA Insurance Company“, UAB „Mokilizingas“ ir UAB „Bitė Lietuva“ yra asmeninės atsakovo D.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolės.Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolė trečiajam asmeniui UAB „Gelvora“ yra solidari E. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėKitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei E. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 491 Eur žyminio mokesčio ir 550 Eur išųlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                          Aušra Barškietytė