2017-10-05 Nr. AB-17905-3-61-3-02884-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo, akto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2017-10-05 Nr. AB-17905-3-61-3-02884-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi (b. l. 23–24) atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai; pareiškėjui išaiškino, kad jis su skundu turi teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą (A. Mickevičiaus g. 11, 44307 Kaunas); nutarė šiai nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Full text
Test Word Document
Administracinė byla Nr. AS-845-552/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02884-2017-5
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. spalio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo, akto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–7), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus J. G. 2017 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. SD-37-8682; 2) panaikinti nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 11-o punkto „Nelaimingo atsitikimo priežastys“ 2‑ają priežastį ir papildyti 1-ają priežastį, jog tuo pažeistos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 41 straipsnio 1 dalies, 45 straipsnio 5 dalies nuostatos; 3) įvertinti skunde paminėtų asmenų, susijusių su įvykiu, veiksmus; 4) įvertinti Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus veiksmus atliekant šį tyrimą; 5) pranešti prokurorui dėl galimų skunde paminėtų nusikalstamų veikų; 6) skubiai atlikti įmonėje tyrimą, ar pašalintos priežastys, lėmusios nelaimingą atsitikimą darbe, ar užtikrinamos prevencinės priemonės; 7) atlikti tyrimą įmonėje dėl atlyginimo mokėjimo vokeliuose.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi (b. l. 23–24) atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai; pareiškėjui išaiškino, kad jis su skundu turi teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą (A. Mickevičiaus g. 11, 44307 Kaunas); nutarė šiai nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. SD-37-8682 buvo priimtas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės teritoriniame skyriuje atlikto nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2016 m. rugpjūčio 8 d. UAB „S. D. ir KO“ įmonėje. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos valstybinis darbo inspektorius atliko Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės teritorinio skyriaus sprendimo teisėtumo patikrinimą, taigi skundas turi būti paduodamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės teritorinio skyriaus buveinės vietą, kurios adresas yra Vytauto g. 17, Marijampolė.
III. Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 28–30) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir priimti nagrinėti teismui pateiktą skundą.
Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 31 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis.
Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisėtai ir nepagrįstai neįvertino to, jog pareiškėjas skunde Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui (toliau – ir vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius) pateikė ne vieną, o kelis reikalavimus pagal jo kompetenciją, be to, vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius priėmė savo iniciatyva sprendimą, kurio pareiškėjas neprašė. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisėtai ir nepagrįstai apsiribojo tik vienu skundo vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui reikalavimu, t. y., kad „šiuo atveju Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius atliko Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės teritorinio skyriaus sprendimo teisėtumo patikrinimą“. Iš tiesų vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius apskųstuoju sprendimu savo iniciatyva nusprendė ir: „įpareigoti VDI Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjui organizuoti rekomendacijų, pateiktų 2016 m. spalio 31 d. UAB „S. D. ir KO“, vykdymo kontrolę“, taip pat „atsižvelgiant į tai, kad Skunde nurodomos galimai nusikalstamos sudėties požymių turinčios veikos, rekomenduoti Pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka, kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą, o dėl nelegaliai gaunamų ir neapskaitomų pajamų – Valstybinę mokesčių inspekciją.“ Be to, vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius apskųstuoju sprendimu neteisėtai ir nepagrįstai nepriėmė sprendimo dėl visų pareiškėjo reikalavimų.
Teigia, kad vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas negali būti prilygintas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, pavyzdžiui, administracinių ginčų komisijos, sprendimui. Aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto sprendimas ir jo pasekmės nėra ir negali būti tapačios kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimui ir jo pasekmėms. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius negali išsisukti nuo asmeninės atsakomybės – jis ne tik tikrina teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumą, bet ir turi kitas teises ir pareigas, kurias suteikia jam įstatymas.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas siekia ne tik panaikinti vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimo dalį, bet ir įpareigoti jį priimti sprendimą ir dėl kitų pareiškėjo reikalavimų, pateiktų jam pagal jo kompetenciją, dėl kurių jis nepriėmė jokio sprendimo. Todėl vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius J. G. šioje byloje turi būti savarankišku atsakovu.
Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl administracinio ginčo šalių. Be to, vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius apskųstajame sprendime nenurodė, kuriam konkrečiai administraciniam teismui turi būti paduotas skundas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo M. K. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu ( kai byla nepriskirtina tam teismui).
Visuotinai pripažįstama, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau svarbu pažymėti ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Viena iš tokių kreipimosi į teismą sąlygų – paduoti skundą teismui, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą. ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui paduotu skundu, šio pareigūno atsakymu, pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduotu skundu bei prie jo pateiktais įrodymais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti skundą, neteisingai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo normas.
Visų pirma, pažymėtina, kad į vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių pareiškėjas 2017 m. birželio 14 d. kreipėsi, skunde suformuluodamas septynis reikalavimus: 1-2) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės teritoriniame skyriuje tirto nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 11-o punkto dalį , o kitą dalį papildyti; 3) įvertinti skunde paminėtų asmenų, susijusių su įvykiu, veiksmus; 4) įvertinti Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus veiksmus atliekant šį tyrimą; 5) pranešti prokurorui dėl galimų skunde paminėtų nusikalstamų veikų; 6) skubiai atlikti įmonėje tyrimą, ar pašalintos priežastys, lėmusios nelaimingą atsitikimą darbe, ar užtikrinamos prevencinės priemonės; 7) atlikti tyrimą įmonėje dėl atlyginimo mokėjimo vokeliuose.
Taigi iš šių pareiškėjo suformuluotų reikalavimų matyti, kad dalis jų buvo susiję su anksčiau Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniame skyriuje atlikto nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu, dalis – su kitokia vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus kompetencija.
Dėl 3,4 ir 6 pareiškėjo skundo reikalavimų vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius savo sprendime nepasisakė, dėl pirmųjų dviejų reikalavimų atsisakė atnaujinti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, o dėl penktojo ir septintojo - rekomendavo pareiškėjui pačiam kreiptis į atitinkamas institucijas.
Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimu ir įgyvendindamas savo teisę kreiptis gynybos į teismą, padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame atsakovu nurodė Lietuvos Respublikos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių. Skunde pareiškėjas kėlė tokius reikalavimus: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus J. G. 2017 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. SD-37-8682; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės teritoriniame skyriuje tirto nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 11-o punkto dalį , o kitą dalį papildyti; 3) įvertinti skunde paminėtų asmenų, susijusių su įvykiu, veiksmus; 4) įvertinti Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus veiksmus atliekant šį tyrimą; 5) pranešti prokurorui dėl galimų skunde paminėtų nusikalstamų veikų; 6) skubiai atlikti įmonėje tyrimą, ar pašalintos priežastys, lėmusios nelaimingą atsitikimą darbe, ar užtikrinamos prevencinės priemonės; 7) atlikti tyrimą įmonėje dėl atlyginimo mokėjimo vokeliuose.
Darytina išvada, kad tik dalis pareiškėjo reikalavimų buvo susiję su anksčiau atlikto nelaimingo atsitikimo darbe tyrimu, kas suponuotų ginčo teismingumą pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles, reglamentuojančias tuos atvejus, kai viešojo administravimo subjekto teritorinio padalinio veiksmų teisėtumas iki teismo būna patikrintas aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto. Kiti reikalavimai buvo skirti įpareigoti vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių vykdyti funkcijas, numatytas Valstybinės darbo inspekcijos vadovui – spręsti pavaldžių darbuotojų tarnybinės atsakomybės klausimą, inicijuoti papildomus patikrinimus darbų saugos klausimais ir pan. Toks administracinis ginčas pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies taisykles teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Pagal ABTĮ 31 straipsnio 3 dalį, kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, skundas turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas turėjo teisę skundą paduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, neišsprendė visų pareiškėjo reikalavimų priėmimo klausimo ir nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimas nepriskirtas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir jis turi kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą iš naujo, turėtų įvertinti kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą jo priimtinumo nagrinėti teisme aspektu.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama. Pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius
Audrius Bakaveckas
Ramūnas Gadliauskas