bfb9ce0e-32da-4325-ba9b-9865defefeb7 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1389-275/2013Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01091-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 30.1.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: D. K. (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir A. M.,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo V. L. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V.

L. ieškinį atsakovams asociacijai „Olačis“, UAB „Elfanta“, VĮ „Registrų centras“, tretiesiems asmenims AB „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“, UAB „Elainė“, A. L. V., E. V. T., AB „Lithun“, AB „LH ASBET“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl statinių statybos pripažinimo neteisėta, jų teisinės registracijos panaikinimo ir nukėlimo bei atsakovo asociacijos „Olačis“ priešieškinį ieškovui V.

L. ir trečiajam asmeniui VÄ® „Registrų centras“ dėl servituto nustatymo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė:1) pripažinti atsakovo asociacijos „Olačis“ vardu įregistruotų poilsio namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), poilsio namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), poilsio namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), elektros skydinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių (lauko tualeto, tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovo UAB „Elfanta“ vardu įregistruotų poilsio namų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių (tvoros, kiemo aikÅ¡telės, dviejų lauko tualetų, prieplaukos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), statybÄ neteisėta (savavaliÅ¡ka);2) panaikinti atsakovo asociacijos „Olačis“ vardu įregistruotų poilsio namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), poilsio namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), poilsio namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), elektros skydinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių (lauko tualeto, tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovo UAB „Elfanta“ vardu įregistruotų poilsio namų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių (tvoros, kiemo aikÅ¡telės, dviejų lauko tualetų, prieplaukos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ Nekilnojamojo turto registre;

3) įpareigoti asociacijÄ â€žOlačis“ per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nusikelti poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), elektros skydinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (lauko tualetÄ , tvorÄ ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); įpareigoti UAB „Elfanta“ per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nusikelti poilsio namus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (tvorÄ , kiemo aikÅ¡teles, du lauko tualetus, prieplaukas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).IeÅ¡kovas nurodė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000-07-19 sprendimu Nr. 79-8310 jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės I.

L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ 6 ha žemės sklypÄ . Nuosavybės teisės jam buvo atkurtos natÅ«ra suteikiant bendrosios nuosavybės teise kartu su bendrasavininke J. M. 9,4476 ha žemės sklypÄ miÅ¡kų Å«kio veiklai ir 2,5524 ha žemės sklypÄ rekreacijai. Daiktinės teisės į rekreacijai skirtÄ Å¾emės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos 2000-08-25. Trakų rajono teismo 2004-02-23 sprendimu ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2005-06-02 įsakymu Nr. 2.3-4605-79 atidalinta J.

M. priklausanti Å¡io sklypo dalis, jÄ registruojant atskirame registre Nr. 44/416410. IeÅ¡kovui priklausančiame likusiame 1,315 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovi dar apie 1978 m. pastatyti Å¡iuo metu atsakovui asociacijai „Olačis“ priklausantys trys poilsio nameliai, elektros skydinė bei kiemo statiniai (lauko tualetas ir tvora). Å ie atsakovui asociacijai „Olačis“ priklausantys trys poilsio nameliai pirmÄ kartÄ inventorizuoti 1992-02-03 ir įgyti iÅ¡ trečiojo asmens AB „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“.

Elektros skydinės bei kiemo statinių (lauko tualeto ir tvoros) kadastriniai duomenys fiksuoti 2000-12-11 ir 2000-12-12 statybos inspektoriaus pažymos Nr. 107/2/350 pagrindu atsakovas asociacija „Olačis“ įregistravo nuosavybės teisę į juos. IeÅ¡kovo žemės sklype stovi dar 1983 metais pastatyti Å¡iuo metu atsakovui UAB „Elfanta“ priklausantys poilsio namai ir kiemo statiniai (tvora, kiemo aikÅ¡telė, du lauko tualetai, prieplauka), kurių teisinė registracija atlikta 1992-12-02 trečiojo asmens AB „LH ASBET“ vardu, kuris vėliau perleido minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ trečiajam asmeniui AB „Lithun“, Å¡is - trečiajam asmeniui E. V.

T., ji - trečiajam asmeniui A. L. V., jis – po ½ dalį trečiajam asmeniui UAB „Elainė“ ir atsakovui UAB „Elfanta“, vėliau tretysis asmuo UAB „Elainė“ pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ½ dalį perleido atsakovui UAB „Elfanta“. Ginčo turtas trukdo įgyvendinti ieÅ¡kovo nuosavybės teises į žemę ir valdyti bei netrukdomai ja naudotis. Ginčo turtas pastatytas atitinkamai 1978 ir 1983 metais. Statybos procesÄ tuo metu reglamentavo Lietuvos Ministrų Tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto 1970 m. gruodžio 30 d.

įsakymas Nr. 307 „Dėl leidimų statyti, rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės Å«kio ir kitus objektus įforminimo tvarkos“ ir Å¡iuo įsakymu patvirtinta Leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės Å«kio ir kitus objektus įforminimo tvarka. 1970 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 307 buvo nustatyta, kad leidimus statyti ar rekonstruoti pastatus statytojams galėjo iÅ¡duoti respublikinio pavaldumo miestų vykdomųjų komitetų (savivaldybių) ir architektÅ«ros valdybų statybos kontrolės inžinieriai, miestų vyriausieji architektai (architektai) ir rajonų architektai inspektoriai; leidimai galėjo bÅ«ti iÅ¡duoti statytojui, be kitų dokumentų, pateikus žemės sklypo skyrimo ir perdavimo naudotis dokumentus, nustatyta tvarka parengtÄ , suderintÄ ir patvirtintÄ techninį projektÄ , darbo brėžinius ir sÄ matÄ .

Lietuvos A. T. 2009-06-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2009 nurodė, kad pastačius statinį pagal statybos leidime ir statinio projekte nustatytÄ tvarkÄ tam skirtame žemės sklype, taip pat priėmus statinį kaip tinkamÄ naudoti, buvo laikoma, kad yra įvykdytos naujai sukurto objekto teisinės registracijos sÄ lygos. Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintoje Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijoje, galiojusioje iki 1996 m. rugpjūčio 23 d. buvo nustatyta, kad statiniai su jiems skirtais žemės sklypais turi bÅ«ti teisiÅ¡kai registruojami.

Tik butus daugiabučiuose bei garažų boksus buvo galima registruoti ir be žemės sklypo. Statiniai registruojami tik inventorizavus ir valstybinei komisijai priėmus statinį naudoti arba pasikeitus savininkui. Neregistruojami savavališkai pastatyti statiniai. Pirmoji Ginčo turto teisinė registracija atlikta atitinkamai 1996-02-01 ir 1994-12-02 ne teisėtai užbaigto statybų proceso, o atitinkamai priėmimo-perdavimo aktų pagrindu bei dar vėliau statybos inspektoriaus pažymos pagrindu, kurie nėra savarankiškas pagrindas nuosavybės teisei atsirasti.

Nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad Ginčo turto statybai buvo išskirtas žemės sklypas bei buvo išduotas statybos leidimas ir kad Ginčo turto statiniai su priklausiniais buvo priimti kaip tinkami naudoti, todėl tokia jų statyba laikoma savavališka ir jos procese pastatyti objektai neturi būti teisiškai registruojami. K. G. turto primoji teisinė registracija atitinkamai trečiųjų asmenų AB „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“ ir AB „LH ASBET“ pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jų pirma teisinė registracija yra neteisėta, nes namelių priėmimo-perdavimo aktas ir vėlesnė statybos inspektoriaus pažyma negali būti pagrindas teisinei registracijai atlikti.

Konstatavus, kad Ginčo turtas pastatytas savavališkai jo tolesnė teisinė registracija, atlikta keičiantis savininkams, netapo teisėta, nes iš neteisės teisė negalėjo atsirasti. Atsakovas asociacija „Olačis“ priešieškiniu prašė nustatyti atsakovo žemės sklype šiuos servitutus:

1) kelio servitutÄ , suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms, statinių servitutÄ ir servitutus, suteikiančius teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei jas aptarnauti, UAB „Matavimo studija“ parengtame plane-projekte pažymėtus indeksu S7, kurio bendras plotas 916 m2 ir žymėjimo taÅ¡kai 88, 6, 7, 91-104, 128-133;

2) kelio servitutÄ , suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms, statinių servitutÄ ir servitutus, suteikiančius teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei jas aptarnauti, UAB „Matavimo studija“ parengtame plane-projekte pažymėtus indeksu S8, kurio bendras plotas 227 m2 ir žymėjimo taÅ¡kai 110-118, 8, 119;

3) kelio servitutÄ , suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms ir servitutus, suteikiančius teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei jas aptarnauti, UAB „Matavimo studija“ parengtame plane-projekte pažymėtus indeksu S9, kurio bendras plotas 237 m2 ir žymėjimo taÅ¡kai 104, 105, 113, 112, 106-110, 119-128;

4) kelio servitutÄ , suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, UAB „Matavimo studija“ parengtame plane-projekte pažymėtus indeksu S10, kurio bendras plotas 2751 m2 ir žymėjimo taÅ¡kai 65, 32-35, 10-18;

5) kelio servitutÄ , suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms, statinių servitutÄ ir servitutus, suteikiančius teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei jas aptarnauti, UAB „Matavimo studija“ parengtame plane-projekte pažymėtus indeksu S11, kurio bendras plotas 15 m2 ir žymėjimo taÅ¡kai 7, 89-91. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies.

I. V. L. priklausančioje ½ dalyje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatė Å¡iuos servitutus ir jų ribas pagal UAB „Matavimo studija“ parengtÄ 2008-09-01 žemės sklypo schemÄ :1) kelio servitutÄ , suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, statinių servitutÄ , servitutÄ suteikiantį teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei jas aptarnauti, pažymėtus indeksu S7, kurio bendras plotas 916 m2 ir žymėjimo taÅ¡kai 88, 6, 7, 91-104, 128-133;2) kelio servitutÄ , suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, statinių servitutÄ , servitutÄ , suteikiantį teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei jas aptarnauti, pažymėtus indeksu S8, kurio bendras plotas 227 m2 ir žymėjimo taÅ¡kai 110-118, 8, 119;

3) kelio servitutÄ , suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, servitutÄ , suteikiantį teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei jas aptarnauti, pažymėtus indeksu S9, kurio bendras plotas 237 m2 ir žymėjimo taÅ¡kai 104, 105, 113, 112, 106-110, 119-128. Likusioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.Dėl ieÅ¡kinio senaties termino Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas 1991 m. kreipėsi dėl nuosavybės teisės į žemę atkÅ«rimo bei patvirtino, jog žinojo, kad jiems projektuojamame žemės sklype yra Ginčo turtas.

IÅ¡ byloje esančio 2000-03-28 J. M. ir V. L. grÄ Å¾inamos žemės abriso matyti, kad jame yra pažymėtas Ginčo turtas. IeÅ¡kovas pats patvirtino, kad sutiko, jog jam bÅ«tų atkurtos nuosavybės teisės į žemę, kurioje jau buvo Ginčo turtas ir ieÅ¡kovui Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000-07-19 sprendimu Nr. 79-8310 buvo atkurtos nuosavybės teises į jam tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį – 6 ha žemės, grÄ Å¾inant natÅ«ra bendrosios nuosavybės teise kartu su J.

M., kuriai tai pat sugrÄ Å¾inti 6 ha žemės. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad jam buvo pasakyta, jog Ginčo turtas niekam nepriklauso ir jis pats, sutikdamas su nuosavybės teisės jam atkÅ«rimu į žemę, kurioje yra Ginčo turtas, nesidomėjo (nors bÅ«damas apdairÅ«s ir rÅ«pestingas turėjo pasiaiÅ¡kinti), kam priklauso Ginčo turtas. 1964 m. Civilinio kodekso 114 str. 8 d. numatė, kad kiti asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami dėl pastato (statinio) ar įrenginio statybos, turi teisę kreiptis į teismÄ .

Taigi, ieÅ¡kovas turėjo teisę kreiptis į teismÄ dėl savavaliÅ¡kai pastatyto Ginčo turto, tačiau to nepadarė ir sutiko, kad jam bÅ«tų atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , kuriame jau buvo Ginčo turtas ir tuo metu neįžvelgė jokio jo teisių pažeidimo. Teismas, spręsdamas klausimÄ , kada ieÅ¡kovas sužinojo apie jo teisės pažeidimÄ , t.y. kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esantis Ginčo turtas yra savavaliÅ¡ka statyba, atsižvelgė į tai, jog jau nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese (formuojant žemės sklypÄ ) jam jau buvo žinoma apie jame esantį Ginčo turtÄ .

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovui apie jo teisės pažeidimÄ buvo žinoma jau 2000-03-28 abriso parengimo metu, dar iki 2000-07-19 sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo. Konstatavęs, kad ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais pareikÅ¡ti prasidėjo jau nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso metu, t.y. 2000-03-28, kai jau buvo parengtas abrisas, teismas sprendė, kad reikalavimui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais taikytinas 1964 m.

Civilinio kodekso 84 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. 2001 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo 2000 m. Civilinio kodekso, 1964 m. Civilinio kodekso 84 straipsnio 1 dalyje nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡iam sandoriui ginčyti dar nebuvo pasibaigęs. Tokiu atveju taikytina Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies norma, pagal kuriÄ tais atvejais, kai ieÅ¡kinio senaties terminai, nustatyti galiojusiuose įstatymuose, nepasibaigė iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, taikomi Civilinio kodekso nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai; iki Civilinio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieÅ¡kinio senaties termino dalis įskaitoma į Civilinio kodekso nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Reikalavimams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais taikytinas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Taigi, ieÅ¡kinio senaties termino sandoriams ginčyti paskutinė diena buvo 2010 m. kovo 28 d., o ieÅ¡kinys teisme pareikÅ¡tas 2010 m. balandžio 20 d. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams pareikÅ¡ti yra praleistas.Dėl statybos pripažinimo neteisėta (savavaliÅ¡ka)IeÅ¡kovas reikalavimÄ dėl Ginčo turto pripažinimo savavaliÅ¡ka statyba grindė tuo, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad Ginčo turto statybai buvo iÅ¡skirtas žemės sklypas bei buvo iÅ¡duotas statybos leidimas ir kad Ginčo turto statiniai su priklausiniais buvo priimti kaip tinkami naudoti.

Teismas motyvavo, kad iÅ¡ byloje esančio Trakų rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1976-05-20 sprendimo Nr. 171 4 p. matyti, jog Vilniaus universaliniam centriniam univermagui vasaros poilsio stovyklos statybai prie VilkokÅ¡nio ežero „D“ sektoriuje buvo skirtas 5,5 ha žemės sklypas, o Vilniaus asfalto – betono gamyklai – „C“ sektoriaus rytinėje dalyje 1,6 ha žemės sklypÄ . IÅ¡ byloje esančio registro „Pradėti statyti gyvenamieji namai, bendrabučiai ir civiliniai pastatai Trakų rajone per 1977 m. trečiÄ ketvirtį“ matyti, kad Vilniaus centrinei universalinei parduotuvei buvo iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 564 trijų poilsio namelių statybai.

Trakų rajono LDT vykdomojo komiteto rajono architekto 1976-1983 m. leidimai Vilniaus asfalto – betono gamyklai statyti poilsio namus ir kiemo statinius prie VilkokÅ¡nio ežero, 1977 – 1983 m. poilsio namų ir kiemo statinių priėmimo eksploatacijai aktai bei 1976-05-20 žemės naudojimo teisės aktas Trakų rajono LDT vykdomojo komiteto rajono architekto dokumentų fonde nerasti. Trakų rajono LDT vykdomojo komiteto rajono architekto 1977-08-30 leidimas Nr. 564 Vilniaus centrinei universalinei parduotuvei statyti poilsio namelius, 1976-1978 m. leidimai statyti elektros skydinę ir kiemo statinius (lauko tualetÄ , tvorÄ ), 1977-1978 m. poilsio namelių, elektros skydinės bei kiemo statinių priėmimo eksploatacijai aktai bei 1976-05-20 žemės naudojimo teisės aktas Trakų rajono LDT vykdomojo komiteto rajono architekto dokumentų fonde nerasti.

IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Å¡ie dokumentai patvirtina, jog Ginčo turtas buvo pastatytas neturint statybai reikalingų, aukščiau nurodytų, dokumentų. Nurodė, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog Vilniaus centrinei universalinei parduotuvei buvo iÅ¡duotas leidimas trijų poilsio namelių statybai, tuo tarpu buvo pastatyti 5 poilsio nameliai. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, susijusius su Ginčo turto statyba, bei iÅ¡klausęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, padarė iÅ¡vadÄ , kad tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad Ginčo turto tuometiniai statytojai turėjo žemės sklypo perdavimo naudotis dokumentus, nustatyta tvarka parengtÄ , suderintÄ ir patvirtintÄ techninį projektÄ , darbo brėžinius ir sÄ matÄ , nėra.

Tačiau įvertinęs byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad Ginčo turto statybai buvo iÅ¡skirtas žemės sklypas, kad statybai buvo iÅ¡duoti leidimai, teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad Ginčo turtas buvo statomas turint visus tuo metu reikalingus statybÄ leidžiančius dokumentus. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl Ginčo turto pripažinimo savavaliÅ¡ka statyba atmetė kaip nepagrįstÄ . Atmetęs šį reikalavimÄ , atmetė kaip iÅ¡vestinius ir ieÅ¡kovo reikalavimus įpareigoti atsakovus asociacijÄ â€žOlačis“ ir UAB „Elfanta“ nusikleti Ginčo turtÄ .

Dėl teisinės registracijos panaikinimoAtmetęs ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl Ginčo turto pripažinimo savavaliÅ¡ka statyba, teismas atmetė ir jo reikalavimas dėl Ginčo turto teisinės registracijos panaikinimo. Atkreipė dėmesį, jog vadovaujantis tuo metu galiojusia Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pasatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, statiniai registruojami tik inventorizavus ir valstybinei komisijai priėmus statinį naudoti arba pasikeitus savininkui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Ginčo turtas buvo įregistruotas pasikeitus savininkams, registratoriui buvo pakeiktos techninės (inventorinės) bylos, todėl statinių inventorizuoti ir valstybinei komisijai priimti nebuvo jokio pagrindo (turtas buvo inventorizuotas) ir registracija buvo atlikta pateiktų, nuosavybės teisės perleidimÄ patvirtinančių, dokumentų pagrindu. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Ginčo turtas buvo įregistruotas nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų.Dėl servitutų nustatymoTeismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovui priklausantis Ginčo turtas yra ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype; kaip matyti iÅ¡ byloje esančių žemės sklypo schemų ir planų (t. 1, b.l. 12; t. 2, b.l. 174, 177; t. 3, b.l.

63) Ginčo turtas (statiniai) yra iÅ¡sidėstę beveik visame ieÅ¡kovui priklausančiame žemės sklype, ir esant nesutarimui tarp Å¡alių dėl naudojimosi Å¡iuo sklypu, padarė iÅ¡vadÄ , jog tam, kad atsakovas galėtų naudotis jam priklausančiu Ginčo turtu yra bÅ«tinas servituto nustatymas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai I. V. L. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad byloje surinkti įrodymai bei ieÅ¡kovo ir jo atstovų paaiÅ¡kinimai turėjo leisti teismui konstatuoti, jog ieÅ¡kovas buvo pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas, t.y. jau atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypÄ domėjosi sklypu ir gavo atsakymus, jog jam atkuriamame žemės sklype esantys statinių (laikinų poilsio namelių) griuvėsiai niekam nepriklauso. Å iÄ faktinę aplinkybę patvirtino, prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės filialo Trakų rajono gyventojų aptarnavimo biuro pažymėjimas parengtas 2000-08-25.

Å io pažymėjimo 10 punkto įraÅ¡as (Duomenys apie žemės sklype esančius statinius: NĖRA) leido ieÅ¡kovui teisėtai tikėtis, jog jo sklype nuosavybės teisės į jokius statinius nėra įregistruotos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai 2003 metais kažkas pradėjo tvarkyti ginčo turtÄ (apgriuvusius laikinus medinius poilsio namelius), jį remontuoti, ieÅ¡kovas tai pastebėjo, ir todėl kaip tik Å¡i, o ne kita data turėtų bÅ«ti siejama su ieÅ¡kinio senaties termino pradžia.

Tuomet ieÅ¡kovas ėmėsi aktyviai ieÅ¡koti kam galėtų priklausyti jo sklype esantys statinių griuvėsiai ir tik 2005-12-14 gavo iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ VÄ® Registrų centro su duomenimis apie poilsio namų ir kiemo statinių ieÅ¡kovo sklype įregistravimÄ su istorija. Taigi Å¡ios aplinkybės dėl ieÅ¡kinio senaties termino instituto taikymo leidžia manyti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai jį pritaikė. Juo labiau, kad ieÅ¡kovo atstovė B. L. teismo posėdžio metu prašė netaikyti ieÅ¡kinio senaties.

Spręsdamas klausimÄ dėl ginčo turto statybos pripažinimo savavaliÅ¡ka pirmosios instancijos teismas vadovavosi tikimybių teorija ir padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad Ginčo turtas buvo statomas turint visus tuo metu reikalingus statybÄ leidžiančius dokumentus, ko pasekoje ieÅ¡kinio reikalavimÄ nepagrįstai atmetė. Nors pats nurodė, kad statinių ir kiemo statinių leidimai, nustatyta tvarka parengti, suderinti patvirtinti techniniai projektai, darbo brėžiniai ir sÄ matos, o taip pat priėmimo eksploatacijai bei žemės naudojimo teisės aktai Trakų rajono LDT vykdomojo komiteto rajono architekto dokumentų fonde nerasti.

Tokiu bÅ«du, nepagrįstai atmetus pagrįstus ieÅ¡kinio reikalavimus, nebuvo tenkinti ir iÅ¡vestiniai reikalavimai bei iÅ¡ dalies patenkinti UAB „Olačis“ reikalavimai dėl servitutų nustatymo, kurie, tenkinus ieÅ¡kovo reikalavimus, bÅ«tų buvę pagrįstai atmesti. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pažeidė materialinės teisės normas, todėl jo priimtas sprendimas naikintinas. Teismas turėtų priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kininiai reikalavimai bÅ«tų pilnai patenkinti.

Atsakovas VÄ® Registrų centras atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė faktinę aplinkybę, jog apie savo teisių pažeidimÄ ieÅ¡kovas žinojo jau 2000-03-28 abriso parengimo metu, nes Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Trakų rajono gyventojų aptarnavimo biuro 2000-08-25 pažymėjimo 10 punkte buvo įraÅ¡yta, jog duomenų apie žemės sklype esančius statinius, į kurį atkurta jo nuosavybės teisė, nėra.

Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis (įrašo Nr. 10/24484) į šiame žemės sklype esančius ginčo statinius - poilsio namelius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1996-02-01 buvo įregistruota AB „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“ nuosavybės teisė, o nuo 2000-01-18 į šiuos statinius bei nuo 2000-12-27 taip pat į elektros skydinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota asociacijos „Olačis“ nuosavybės teisė.

Į kitus ginčo statinius - poilsio namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1994-12-02 buvo įregistruota AB „LH ASBET“ nuosavybės teisė, o nuo 2002-07-12 UAB „Elfanta“ nuosavybės teisė (Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. 10/24501 su istorija duomenys). Nuo 1998-01-01 įsigaliojusio Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustatė, kad kilus asmenų ginčui dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo turto ir teisių į jį, nė vienas iš jų negali teisintis nežinojęs Nekilnojamojo turto registro duomenų.

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, o bÅ«tent tai, kad visi ginčo statiniai buvo įregistruoti tuometinėje Nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje, vėliau vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įgyvendinimo įstatymo 2 straipsniu, Vyriausybės 1998-01-22 nutarimu Nr. 85 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka perraÅ¡yti į Nekilnojamojo turto registrÄ ir vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 2 dalimi, negalėjo bÅ«ti nežinomi apdairiam ir rÅ«pestingam asmeniui, kÄ teisingai ir pagrįstai įvertino pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.

Be to, Vilniaus apygardos teismo 2008-04-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A50-328/2008 buvo konstatuota, kad „Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybę, jog ieÅ¡kovui buvo žinoma apie tai, jog jam atkuriama nuosavybė į žemės sklypÄ , kuriame stovi atsakovams priklausantys statiniai, - pirmiausiai tai patvirtina jau minėti nekilnojamojo turto registro duomenys. Ta aplinkybė, jog statiniai buvo apgriuvę, o nuosavybės teisės atkÅ«rimo procese jie buvo suremontuoti ar restauruoti, neturi reikÅ¡mės pačiam statinių buvimo faktui sklype“.

Darytina iÅ¡vada, kad V. L. sužinojimo apie jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančius statinius aplinkybė buvo patvirtinta apeliacinės instancijos teismo sprendime, o Trakų rajono apylinkės teismas pagrįstai įvertino aplinkybę, kad ieÅ¡kovo pradėjimas domėtis, kas yra ginčo statinių savininkai tik 2003 m., kuomet statiniai pradėti remontuoti, rekonstruoti, nelaikytinas nepriklausančia nuo ieÅ¡kovo valios aplinkybe, objektyviai užkirtusiÄ keliÄ jam laikų pradėti ginti pažeistas teises.

Tai tik patvirtina nerÅ«pestingÄ ir neapdairų apelianto požiÅ«rį į galimÄ savo teisių pažeidimÄ . Pirmosios instancijos teismas įvertinęs surinktus įrodymus, jog ginčo statiniams buvo iÅ¡skirtas žemės sklypas, iÅ¡duoti leidimai statybai, tačiau nesant įrodymų apie statinių techninį projektÄ , darbo brėžinius ir sÄ matÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ginčo statiniai buvo statomi turtint visus tuo metu reikalingus dokumentus. Vilniaus apygardos teismo 2008-04-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A50-328/2008 nagrinėjant V.

L. apeliacinį skundÄ konstatuota, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo pripažinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos pažymÄ Nr. 107-2/350, patvirtinančiÄ , kad asociacijai „Olačis“ priklausančiuose statiniuose buvo atlikti rekonstrukcijos darbai, negaliojančia, neįrodžius reikalavimo pagrindo. Taip pat minėtoje nutartyje konstatuota, jog nepateikti jokie įrodymai, kad atsakovų (asociacijos „Olačis“, UAB „Elfanta“ ir kitų) ginčo statinių rekonstrukcijos darbai kompetentingų institucijų bÅ«tų pripažinti neteisėti ar atlikti savavaliÅ¡kai.

Tokių įrodymų nebuvo pateikta ir Å¡ios bylos nagrinėjimo metu. Atsakovai asociacija „Olačis“ ir UAB „Elfanta“ atsiliepimais į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad neatitinka tikrovės apelianto nurodytas argumentas, jog jis apie grÄ Å¾intiname žemės sklype esančius pastatus sužinojo tik 2005-12-14 ir dėl to nepagrįstas argumentas, kad senaties terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas bÅ«tent nuo Å¡ios datos. Byloje esantys įrodymai įgalina daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantas prieÅ¡ įsigydamas žemės sklypÄ Å¾inojo, jog jame yra kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys statiniai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Teikdamas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai sutikimÄ atkurti nuosavybės teise natÅ«ra su žemės sklype kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotais statiniais, ir žemę esant tokioms sÄ lygoms priėmęs, ieÅ¡kovas iÅ¡ valstybės perėmė visas teises ir pareigas ant įgyjamos žemės esančių kitiems asmenims priklausančių statinių atžvilgiu (pvz. pareigÄ leisti netrukdomai statinių savininkams eksploatuoti ir prižiÅ«rėti jiems priklausančius statinius).

Žinodamas tokiÄ faktinę nekilnojamojo turto padėtį, ieÅ¡kovas turėjo teisę atsisakyti atkurti nuosavybės teise natÅ«ra ir pasinaudoti kitais įstatyme numatytais nuosavybės atkÅ«rimo bÅ«dais. Sutikęs dėl nuosavybės atkÅ«rimo natÅ«ra su kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais, apeliantas elgėsi nesÄ Å¾iningai, nerÅ«pestingai savo bÅ«simos nuosavybės atžvilgiu, todėl atsakovai mano, kad nėra kokio nors apelianto, kaip žemės savininko, teisių pažeidimo.

Be to, kadangi ieÅ¡kovui įgyjant nuosavybę į žemę pastatai jau buvo pastatyti, akivaizdu, kad ieÅ¡kovas yra visų teisių ir pareigų, kiek jų turėjo valstybė perėmėjas. O valstybė, prieÅ¡ tai bÅ«dama žemės savininke, pretenzijų savininkams dėl statinių nereiÅ¡kė, todėl atsakovai mano, kad tokiems reikalavimams reikÅ¡ti praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas ir pagal 1964 m. Civilinį kodeksÄ , ir pagal 2001 m. Civilinį kodeksÄ . Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog jau nuosavybės teisės atkÅ«rimo metu ieÅ¡kovas žinojo, kad žemės sklype, į kurį jam yra atkuriamos nuosavybės teisės jau yra Ginčo turtas, jis nesiaiÅ¡kino, kam jis priklauso (kaip pats nurodo, jam buvo pasakyta, jog Ginčo turtas niekam nepriklauso), nesiaiÅ¡kino, kas jį pastatė, kokiu pagrindu ir pan.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kÄ patvirtino ir pats ieÅ¡kovas, jog domėtis Ginčo turtu, t.y. kas yra jo savininkas, kokiu pagrindu jis buvo pastatytas ir kt., jis pradėjo tik tuomet, kai Ginčo turto savininkai 2003 m. pradėjo tvarkyti Ginčo turtÄ jį remontuoti, rekonstruoti ir lankytis jame. Aplinkybės, kad niekas iki 2003 m. Ginčo turtu nesinaudojo, jame nesilankė, nelaikytinos nepriklausančiomis nuo ieÅ¡kovo valios aplinkybėmis, objektyviai užkirtusiomis keliÄ jam laiku pradėti ginti savo pažeistas teises.

Ginčo turtas pastatytas 1978 metais. Taigi nuo statybos pabaigos yra praėję daugiau kaip trisdeÅ¡imt metų. Todėl praėjo visi galimi ieÅ¡kinio senaties terminai.IeÅ¡kovas reikalavimÄ dėl Ginčo turto pripažinimo savavaliÅ¡ka statyba grindė tuo, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad Ginčo turto statybai buvo iÅ¡skirtas žemės sklypas bei buvo iÅ¡duotas statybos leidimas ir kad Ginčo turto statiniai su priklausiniais buvo priimti kaip tinkami naudoti. Tačiau byloje esančių įrodymų pagrindu darytina prieÅ¡inga iÅ¡vada.

NežiÅ«rint į tai, kad nėra iÅ¡likę visi statybos procesÄ reglamentuojantys dokumentai, teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kadangi Ginčo turto statybai buvo iÅ¡skirtas žemės sklypas, statybai buvo iÅ¡duoti leidimai, labiau tikėtina, kad Ginčo turtas buvo statomas turint visus tuo metu reikalingus statybÄ leidžiančius dokumentus. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Skundas atmestinas. Dėl ieÅ¡kininės senaties termino taikymo Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodė, jog 2003 metais kažkas pradėjo tvarkyti ginčo turtÄ , t.y. apgriuvusius laikinus medinius poilsio namelius, todėl Å¡i data turėjo bÅ«ti siejama su ieÅ¡kinio senaties termino pradžia.

Tik 2005-12-14 ieÅ¡kovas gavo iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ VÄ® Registrų centro su duomenimis apie poilsio namų ir kiemo statinių jo sklype įregistravimÄ . Atsakovui - asociacijai „Olačis“ nuosavybės teisės į pastatus - poilsio namelius, esančius (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2000-12-27, įregistravimo pagrindu nurodant 1999-12-28 pirkimo-pardavimo sutartis ir 2000-12-12 statybos inspektoriaus pažymÄ Nr. 107/2/350 ( b. l.5-6, t. I). Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad mediniai pastatai-poilsio nameliai pastatyti 1978 metais.

IeÅ¡kovo ieÅ¡kininis pareiÅ¡kimas buvo gautas teisme 2010 m. balandžio mėn. 20 d., jame nurodyta, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000-07-19 sprendimu jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6 ha žemės sklypÄ , daiktinės teisės į jį buvo įregistruotos 2000-08-25. IeÅ¡kovas prašė nugriauti pastatus tuo pagrindu, kad nėra jokių ginčo turto teisėtumÄ patvirtinančių dokumentų. Teismas sprendime padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui apie jo teisės pažeidimÄ Â buvo žinoma 2000-03-28 abriso parengimo metu, todėl jis praleido 10 metų terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.

Be to, ieÅ¡kovui paaiÅ¡kinus, kad 2003 metais jis pastebėjo, kad kažkas valdo poilsio namelius, siekti tokio valdymo, kaip, ieÅ¡kovo nuomone, savavaliÅ¡ko nutraukimo, ieÅ¡kovas turėjo teisę, bet Å¡ia teise nesinaudojo. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teismas pagrįstai nustatė,  jog ieÅ¡kovas jau 2000-03-28 turėjo žinoti apie savo tariamai pažeistÄ teisę, t.y. kad žemės sklype, į kurį jam atkuriamos nuosavybės teisės, yra , jo teigimu, niekam nepriklausantys statiniai, ir turėjo teisę kreiptis dėl šių statinių nugriovimo.

 Dėl statybos pripažinimo savavaliÅ¡ka IeÅ¡kovas nurodė, jog ginčo turtas buvo pastatytas be statybai iÅ¡skirto žemės sklypo, suderintos projektinės dokumentacijos, statybos leidimo, nebuvo priimtas ginčo turto statybos procesÄ užbaigiantis dokumentas ir privalomas statinių pripažinimo tinkamu naudotis aktas. Tai, kad 2000-12-27 statiniai buvo įregistruoti remiantis statybos inspektoriaus pažyma, kad ginčo turto statybai buvo iÅ¡skirtas žemės sklypas, statybai buvo iÅ¡duoti leidimai, leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad statyba nebuvo savavaliÅ¡ka.

IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti poilsio namelių registracijas neteisėtomis, tačiau neginčija 1992-02-03 ir 1992-08-08 priėmimo-perdavimo aktų, kuriais remiantis buvo įregistruotos nuosavybės teisės į namelius atsakovui AB „Vilniaus universalinė parduotuvė“ , bei atsakovams AB „LH ASBET“ ,  AB “Lithun“ , kuriems nuosavybės teisės buvo įregistruotos į ginčo turtÄ 1992-11-26 ir 1995-05-15 priėmimo-perdavimo aktų pagrindais ( b.l.12-15, t. II). Nuosavybės teises įregistravus perdavimo-priėmimo aktų pagrindu, 1996-02-01, 1996-09-25, 1999-12-28 buvo sudarytos ginčo turto  pirkimo-pardavimo sutartys, kurių pagrindu į ginčo turtÄ Ä¯gijo nuosavybės teises atsakovai.

Nenuginčijus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindų, t.y. priėmimo-perdavimo aktų, nėra pagrindo daryti išvadai, kad buvo perduotas nuosavybės turtas, kuris buvo savavališka statyba. Turtas, kuris buvo savavališka statyba, negalėjo būti perduotas turto priėmimo-perdavimo aktais, kurių pagrindu buvo įregistruojamos nuosavybės teisės. Ginčo esmę sudaro išvada, ar statyba ginčo turto buvo savavališka, todėl , nesant pagrindo daryti šiai išvadai, net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad ieškovas nėra praleidęs ieškininės senaties termino, šiuo pagrindu ieškinys būtų atmestinas.

Dėl atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio IeÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti teismo sprendimo dalį vienu pagrindu - pripažinus tenkintinu ieÅ¡kininį reikalavimÄ , įpareigoti savininkus nusikelti statinius, ir dėl to atmesti atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį. Padarius iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kininiai reikalavimai buvo atmesti pirmosios instancijos teismo pagrįstai, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar tinkamai buvo iÅ¡nagrinėtas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas nustatyti atsakovams teisę naudotis ieÅ¡kovui priklausančiu žemės sklypu dėl to, kad jo sklype yra pastatai, priklausantys atsakovams nuosavybės teisėmis. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje turėjo bÅ«ti pasisakyta, ar teismo nustatomas servitutas yra atlygintinis, ar neatlygintinis, t.y. nurodyta, ar atsakovams nustatoma prievolė mokėti kompensacijÄ ieÅ¡kovui pagal CK 4.129 straipsnį.

Kadangi pagal suformuotÄ teismų praktikÄ ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009m. vasario mėn. 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-32-69/2009), teisme sprendime, kuriuo nustatomas servitutas, paprastai turi bÅ«ti pasisakyta dėl prievolės mokėti kompensacijÄ pagal CK 4.129 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tokia iÅ¡vada turi bÅ«ti padaryta Å¡ioje byloje, nors apeliaciniame skunde šiuo pagrindu nepraÅ¡oma naikinti teismo sprendimo. Tai, kad teismai turi pareigÄ laikytis aukÅ¡tesnės instancijos suformuotų precedentų, nustatymas fakto, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė tokio precedento, leidžia iÅ¡eiti iÅ¡ apeliacinio skundo ribų dėl vieÅ¡ojo intereso ir padaryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovams nustatytas servitutas yra atlygintinis, t.y. nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad atsakovai turi teisę naudotis ieÅ¡kovo žeme neatlygintinai. Tai, kad byloje nebuvo nagrinėjama aplinkybė, kokio dydžio atlyginimÄ -kompensacijÄ Â Â už naudojimÄ si jo žeme turi mokėti atsakovai ieÅ¡kovui,  nėra pagrindu naikinti teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas reikalavimas dėl servituto nustatymo, nes tuo atveju, jei Å¡alys nesusitartų dėl servituto dydžio, šį ginÄÄ jie turi galimybę spręsti teisme kitoje byloje. Pripažinus, kad nustatytas atlygintinis servitutas, tuo papildoma teismo sprendimo motyvuojamoji dalis, tačiau, nagrinėjant aplinkybes dėl kompensacijos ir nustatant jos tikslų dydį apeliacinės instancijos teisme, tuo bÅ«tų atskleidžiama bylos esmė, o tai turi bÅ«ti daroma pirmosios instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad šalys turi galimybę susitarti dėl kompensacijos dydžio nenagrinėjant ginčo teismine tvarka, darytina iÅ¡vada, kad netikslinga naikinti teismo sprendimÄ , kuriuo pagrįstai patenkintas reikalavimas dėl servituto nustatymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas prašė atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimÄ iki teismo sprendimo priėmimo byloje, tai, kad teismas iÅ¡siuntė bylÄ nagrinėjimui apeliacinės instancijos teismui, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad šį praÅ¡ymÄ patenkino.

Atmestus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jo priteistina žyminio mokesčio dalis - 2300 Lt valstybei.   Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo V. L. (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) 2300 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų.

Teisėjai                                                    Danutė Kutrienė Loreta Lipnickienė                                                                  Andžej Maciejevski