2017-08-30 Nr. AB-15730-3-63-3-00894-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-719-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00894-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vėtrungės būstas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vėtrungės būstas“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninei administracinių ginčų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vėtrungės būstas“ su 2017 m. liepos 11 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. birželio 7 d. sprendimo byloje Nr. TGK-20 dalį, kuria Klaipėdos miesto savivaldybės administracija buvo įpareigota įpareigoti gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), administratorių UAB „Vėtrungės būstas“ jokia forma nerodyti iniciatyvos minėto namo butų savininkams siūlant namo remonto ir atnaujinimo darbus.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. birželio 7 d. sprendimą byloje Nr. TGK-20 paštu gavo 2017 m. birželio 9 d., tačiau skundas teismui dėl apsirikimo buvo paduotas viena diena praleidus minėto sprendimo apskundimo terminą. Teigė, kad turi būti atsižvelgiama į pasekmes, kurias pareiškėjui turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą, ir ar nebus pažeistos bei paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartimi UAB „Vėtrungės būstas“ prašymo dėl termino atnaujinimo skundui paduoti netenkino ir jo skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad UAB „Vėtrungės būstas“ ginčijamą 2017 m. birželio 7 d. sprendimą gavo 2017 m. birželio 9 d., tačiau skundą teismui pateikė 2017 m. birželio 11 d., t. y. praleidęs įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti. Teismas sprendė, kad pareiškėjas skundą teismui privalėjo ir galėjo paduoti per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, tačiau į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipėsi tik 2017 m. birželio 11 d. Prašyme atnaujinti praleistą terminą jis nurodė, kad terminą skundui paduoti praleido dėl paprasčiausio apsirikimo, tačiau ši aplinkybė negali būti laikoma svarbia priežastimi, pagrindžiančia termino skundui pateikti atnaujinimo būtinybę. Žinodamas apie priimtą sprendimą bei jo turinį, UAB „Vėtrungės būstas“ turėjo galimybę įvertinti minėtą aktą teisėtumo požiūriu, o nesutikdama su juo – per įstatyme nustatytą terminą skųsti teismui. Pažymėjo, kad įstatymuose nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo, taip pat ir skundo padavimo teismui, terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus, todėl pareiškėjas, žinodama apie skundžiamu aktu sukuriamas teises ir pasekmes, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus bei skundą teismui pateikti nepraleisdamas termino. UAB „Vėtrungės būstas“ nenurodė jokių kitų objektyvių priežasčių, sukliudžiusių jam skundą teismui pateikti per vieną mėnesį nuo ginčijamo akto gavimo dienos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, turintis teisininką, kurio nurodyta termino praleidimo priežastis – apsirikimas – negali būti laikoma svarbia priežastimi terminui atnaujinti. UAB „Vėtrungės būstas“ nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, dėl kurių teismas galėtų termino praleidimo priežastis laikyti svarbiomis. Akcentavo, kad atnaujinus praleistą terminą skundui paduoti, nors jis buvo praleistas viena diena, tačiau nesant svarbių priežasčių, būtų nepagrįstai prailgintas įstatyme nustatytas ginčijamo sprendimo apskundimo terminas. Atsisakęs atnaujinti terminą skundui paduoti, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas UAB „Vėtrungės būstas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti, atnaujinti pareiškėjui terminą skundui paduoti ir jo skundą priimti.

Pareiškėjas paaiškina, kad terminas ginčijamam sprendimui apskųsti baigėsi 2017 m. liepos 9 d. (sekmadienį), o skundą teismui jis pateikė 2017 m. liepos 11 d., t. y. viena diena vėliau. Teigia, kad teismas turėtų įvertinti ir aplinkybę, jog į apskundimo laikotarpį įėjo dvi nedarbo dienos (tarp jų ir liepos 6 d.).

UAB „Vėtrungės būstas“ nuomone, vien tik formalus teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, laikymasis yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai pagal procesą elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – apskundimo teisės – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams, o neatnaujinus termino skundui paduoti, UAB „Vėtrungės būstas“ yra užkertamas kelias pasinaudoti teismine gynyba.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad spręsdamas praleistų terminų atnaujinimo klausimą, prašymą nagrinėjantis teismas turi įvertinti kilusio ginčo pobūdį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimas yra viešasis interesas. Viešojo intereso svarbą, vykdant tinkamą daugiabučių namų eksploatavimą bei išsaugojimą, pažymėjo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 21 d. nutarime. Pareiškėjas pažymi, kad ginčijamame sprendime yra sprendžiamas klausimas dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigų, įgyvendinant daugiabučio gyvenamojo namo naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įpareigojant administratorių nerodyti iniciatyvos namo butų savininkams siūlant namo remonto ar atnaujinimo darbus, tačiau administruoti bendrojo naudojimo objektus ir rūpintis, kad nurodytas turtas atitiktų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, yra UAB „Vėtrungės būstas“ pareiga. Taip siekiama, kad būtų vykdoma tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra daugiabučiuose namuose ir kartu tenkinamas viešasis interesas, susijęs su daugiabučių namų tinkamu eksploatavimu bei jų išsaugojimu. Visi pareiškėjo pasiūlymai dėl bendrojo naudojimo objektų remonto ar atnaujinimo darbų teikiami atsižvelgus į bendrojo naudojimo objektų būklę ir į objekto, kuriame siūloma juos atlikti, specifiką, t. y. remonto / atnaujinimo darbai siūlomi atlikti daugiabučiame gyvenamajame name, todėl bendrojo naudojimo objektų administratoriui nevykdant savo pareigų, situacija gali lemti kitų asmenų turtinių teisių, teisės į sveiką ir saugią aplinką ir kitą pažeidimą. Taigi, neatnaujinus termino skundui paduoti, bus paliktas galioti sprendimas, tiesiogiai pažeidžiantis ne tik galiojančius teisės aktus, bet viešąjį interesą.

Pareiškėjas pažymi, kad nebuvo nustatyta, jog jo elgesys būtų nesąžiningas ar jis kitaip piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis. Nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, turi būti atsižvelgiama į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės. Dalyvaujančio byloje asmens teisė apskųsti institucijų sprendimą yra viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo dalių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Vėtrungės būstas“ skundą, nustačius, kad praleistas jo padavimo terminas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Nustatyta, kad ginčijamas Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. birželio 7 d. sprendimas byloje Nr. TGK-20 pareiškėjui buvo įteiktas 2017 m. birželio 9 d., taigi, skundas teismui dėl jo dalies panaikinimo turėjo būti paduotas iki 2017 m. liepos 10 d. įskaitytinai (2017 m. liepos 9 d. buvo nedarbo diena). Tai reiškia, kad reikalavimą dėl minėto Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikdamas 2017 m. liepos 11 d., UAB „Vėtrungės būstas“ buvo praleidęs skundo padavimo terminą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Termino praleidimą pareiškėjas motyvuoja apsirikimu. Jis taip pat prašo atsižvelgti į ginčo svarbą bei pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą, ir ar nebus pažeistos bei paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas galėjo sąžiningai klysti, o aplinkybė, kad jis yra juridinis asmuo, kurį atstovauja teisininkas, nesudaro pagrindo priešingai išvadai. Administracinėje byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti UAB „Vėtrungės būstas“ sąžiningumu bei nepiktnaudžiaujama teise. Kadangi terminas buvo praleistas tik viena diena ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, sąžiningai pagal procesą elgęsis dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – kreiptis į teismą – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Be to, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, turi būti atsižvelgiama į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės. Keliamo ginčo pobūdis suponuoja išvadą, kad jis yra svarbus ne tik pačiam pareiškėjui bet ir kitiems asmenims – skundu teismui UAB „Vėtrungės būstas“ siekia, kad būtų vykdoma tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra daugiabučiuose namuose bei tenkinamas viešasis interesas, susijęs su daugiabučių namų tinkamu eksploatavimu ir jų išsaugojimu. Taigi, nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas teisminės gynybos aspektui. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbios priežasties, ir praleistą terminą atnaujinti. Sprendžiant dėl būtinumo atnaujinti praleistą procesinį terminą, atsižvelgiama ir į tai, kad terminas buvo praleistas nežymiai, t. y. viena diena, o jo atnaujinimas ir skundo priėmimas konkrečiu atveju neprieštaraus teisinio saugumo principui, dėl kurio yra nustatytas procesinių terminų institutas. Pažymėtina, kad formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas.

Atsižvelgdama į aptartus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl turi būti panaikinta. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, todėl UAB „Vėtrungės būstas“ atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą tenkinamas ir skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vėtrungės būstas“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vėtrungės būstas“ prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti patenkinti ir terminą atnaujinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vėtrungės būstas“ skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė