bfb76d84-b615-4e55-a896-1ecfd6a0eff6 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-120-1020/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05482-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.2.4.1.2.8.; 1.2.26.2.; 2.1.7.4.4.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.1., 2.4.6.4.2.; 2.4.6.4.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, nuteistajam L.

B. ir jo gynėjai advokatei AuÅ¡rai Ručienei, nukentėjusiajai S. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka dalyvaujant tiesiogiai ir vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ â€“ 8 (aÅ¡tuonerių) metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 284 straipsnį – 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du ir L. B. paskirta subendrinta 8 (aÅ¡tuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytas jo suėmimo laikas nuo 2020 m. vasario 6 d. iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti. S. S. iÅ¡ L.

B. priteista 695 (šeši šimtai devyniasdešimt penki) Eur turtinei žalai atlyginti ir 23 050 (dvidešimt trys tūkstančiai penkiasdešimt) Eur neturtinei žalai atlyginti. A. J. iš L. B. priteista 270 (du šimtai septyniasdešimt) Eur turtinei žalai atlyginti ir 18 000 (aštuoniolika tūkstančių) Eur neturtinei žalai atlyginti. Kauno teritorinei ligonių kasai iš L. B. priteista 281,43 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt vienas euras keturiasdešimt trys centai) gydymo išlaidoms atlyginti.

Valstybės naudai iÅ¡ L. B. iÅ¡ieÅ¡kota 184,50 Eur (vienas Å¡imtas aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturi eurai penkiasdeÅ¡imt centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo ir 526,50 Eur (penki Å¡imtai dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai penkiasdeÅ¡imt centų) susidariusių teikiant valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ nukentėjusiajai S. S. pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1.

L. B. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. vasario 6 d., apie 15.20 val., vieÅ¡oje vietoje – sporto klube (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinių asmenų – sporto klubo lankytojų ir darbuotojo A. J. akivaizdoje, pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , be jokios priežasties ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir tuo demonstruodamas aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimÄ , tyčia peiliu sudavė ne mažiau kaip penkis smÅ«gius S. S. į krÅ«tinę, deÅ¡inę rankÄ bei deÅ¡inę pilvo pusę, tuo S. S. padarė durtinę-pjautinę žaizdÄ deÅ¡inėje nugarinėje krÅ«tinės pusėje netoli pažasties, durtinę-pjautinę žaizdÄ deÅ¡inio žasto iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, durtinę-pjautinę žaizdÄ deÅ¡inio dilbio srityje, durtinę-pjautinę žaizdÄ deÅ¡inio žasto vidiniame pavirÅ¡iuje, taip pat kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdÄ po deÅ¡iniuoju Å¡onkaulių lanku su kepenų pažeidimu, tokiais veiksmais jai padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , taip dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė S. S. sveikatÄ ir demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, pažeidė nukentėjusiųjų S. S. ir A.

J. bei kitų įvykio vietoje buvusių asmenų teisę į ramiÄ ir saugiÄ aplinkÄ , sutrikdė visuomenės tvarkÄ bei rimtį ir pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nuteistasis apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 8 d. nuosprendį pakeisti – jo veiksmus iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam ne didesnę nei 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Taip pat praÅ¡o S. S. civilinį ieÅ¡kinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir nukentėjusiajai S. S. priteisti 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o A. J. civilinį ieÅ¡kinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti. 2.1. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus, nesilaikė Å¡iuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos, nes byloje surinktus įrodymus vertino neiÅ¡samiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, vienpusiÅ¡kai ir Å¡aliÅ¡kai, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų, turinčių reikÅ¡mės teismo iÅ¡vadoms, visas abejones aiÅ¡kino kaltinamojo nenaudai, todėl netinkamai kvalifikavo jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus.

Nuteistasis pažymi, kad asmenį pripažinti kaltu galima tik jo veiksmuose nustačius visus nusikalstamos veikos sudėties požymius, todėl jo veiksmai turėjo bÅ«ti kvalifikuoti ne pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , t. y. kaip padaryti dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, o pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. 2.2. Nuteistasis L. B. aptardamas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų taikymo teigia, kad iÅ¡ viso proceso metu jo duotų nuoseklių parodymų matyti, jog jo veiksmai sužalojant S. S. buvo iÅ¡provokuoti iÅ¡orinių veiksnių.

Inkriminuotus nusikalstamus veiksmus jis atliko todėl, kad pradėjus lankyti sporto klubÄ jis buvo apkalbamas ne tik nukentėjusiosios S. S., bet ir kitų sporto klubo lankytojų, kurie kalbėdami, dažnai paminėdavo žodį „čigonas“, įžeidinėjo ir juokėsi. Tiek nukentėjusioji, tiek ir kiti sporto klubo lankytojai, nuteistajam nuolat reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ , tyčia demonstratyviai įžeidinėjo. Nuteistojo teigimu, bÅ«tent atsakydamas į tokius veiksmus, iÅ¡provokuotas nukentėjusiosios ir supykęs ant jos, panaudojo smurtÄ .

Taigi, nuteistasis, remdamasis išdėstytais argumentais, teigia, kad iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog jo neteisėtų veiksmų paskatos buvo asmeninės, o ne chuliganiškos. Todėl jo veiksmuose nenustatytas būtinasis BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo L. B. veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. 2.3. Nuteistasis nesutinka su apygardos teismo išvada, kad jis nusikalstamus veiksmus padarė viešojoje vietoje, be jokios priežasties, ignoruodamas elementarias elgesio taisykles, nes nagrinėjamu atveju nebuvo analizuotas jo psichinis santykis su jo nusikalstamais veiksmais.

Apeliantas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo metu žmogaus elgesį valdo jo psichika, t. y. jis suvokia kÄ daro, numato padarinius, kartais ir jų siekia. Tai yra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga iÅ¡vada, sprendžiant žmogaus atsakomybės klausimÄ už jo padarytus veiksmus. Nuteistasis cituodamas liudytojų G. B. ir L. B. 2 parodymus bei ekspertizės akte konstatuotas aplinkybes dėl jo elgesio ir veiksmų nurodo, kad jo psichinė bÅ«sena yra sunki, aplinkos suvokimas ir mÄ stymo procesas yra kitoks. Pasak nuteistojo, tai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas tirdamas su nusikalstama veika susijusias aplinkybes, privalėjo vertinti ir jo atliktų veiksmų suvokimo lygį.

Be kita ko, proceso metu atlikus teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę buvo nurodyta, kad L. B. nusikalstamos veikos padarymo metu – 2020 metų vasario mėnesį konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas dėmesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo bei kiti mišrūs asmenybės sutrikimai. Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės išvadose taip pat pažymima, kad L. B. (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre psichiatrų yra konsultuojamas jau nuo 2016 metų.

Be to, bendraujant su L. B., taip pat galima matyti, kad jis savaip vertina jį supantį pasaulį, nes jo asmeninis aplinkos suvokimas yra kitoks. Taigi, nuteistojo teigimu, iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina faktÄ , kad jis buvo įsitikinęs, jog jis girdėjo apkalbas ir įžeidinėjimus. 2.4. Nuteistasis pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju jis iÅ¡ tiesų elgėsi neadekvačiai, tačiau jo veiksmus paskatino ir paaiÅ¡kina bÅ«tent netinkamas elgesys su juo, jo nuolatiniai įžeidinėjimai. Be to, teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad L.

B. dėl jam konstatuotų sutrikimų, nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo visiÅ¡kai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobÅ«džio ir valdyti savo veiksmus (BK 18 straipsnis). Taigi, pasak nuteistojo, jo elgesys ir veikos motyvų analizė neleidžia daryti iÅ¡vados, kad pagrindinis veikos aspektas buvo noras prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams ir pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos. 2.5. Nuteistasis aptardamas BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas dėl bausmės paskirties ir bausmės skyrimo pagrindų teigia, kad apygardos teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį netinkamai iÅ¡sprendė jam skiriamos bausmės klausimÄ , nesilaikė BK 54 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir paskyrė neteisingÄ , t. y. per griežtÄ bausmę.

Å iuo atveju paskiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į nuteistojo L. B. sveikatos bÅ«klę, asmenybės ypatumus. Be to, apygardos teismas skirdamas bausmę nuteistajam klaidingai vertino atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. nevertino aplinkybės, kad jis savo kalę pripažino ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. 2.6. Nuteistasis aptardamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ dėl neturtinės žalos priteisimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-410/2013, Nr. 2K-74/2014) nurodo, kad S. S. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos buvo akivaizdžiai per didelis ir neproporcingas, dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jai priteisė 23 050 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nuteistasis pažymi, kad S. S. pareikÅ¡tame civiliniame ieÅ¡kinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti, kad ji patyrė 23 050 Eur neturtinę žalÄ . S. S. nurodė, kad dėl L. B. nusikalstamų veiksmų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ ir emocinę depresijÄ , taip pat jai sutriko miegas, nuolatos jaučia skausmÄ dėl ko yra priversta vartoti medikamentus, negauna jokių pajamų. Pasak nuteistojo, iÅ¡dėstytos aplinkybės laikytinos tik subjektyviu S. S. vertinimu ir teiginiu, nes byloje nepateikta jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių medicininių dokumentų ar kitų įrodymų (pvz., gydytojo receptų, vaistų įsigijimo čekių ir pan.).

Taip pat byloje nepateikta duomenų, kad S. S. pajamos sumažėjo po nagrinėjamoje byloje tiriamo įvykio. Nuteistojo teigimu, nagrinėjamoje byloje nepateikus įrodymų patvirtinančių civiliniame ieškinyje išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas teigti, kad nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos negalima vertinti tokia – 23 050 Eur pinigų suma. Nuteistojo manymu, S. S. neturi būti priteista didesnė nei 8 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. 2.7. Nuteistasis taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo pilnai patenkintas A.

J. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju nebuvo vertinama, kokie konkrečiai jo veiksmai, kokias pasekmes sukėlė A. J. ir kokiu pagrindu neturtinė žala buvo įvertinta 18 000 Eur sumai. Nuteistasis pažymi, kad civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės prieÅ¡tarauja byloje pateiktiems duomenims, tačiau pirmosios instancijos teismas tenkindamas civilinį ieÅ¡kinį į tai neatsižvelgė. A. J. civiliniame ieÅ¡kinyje teigiama, kad į sporto klubÄ atėjęs jo nepilnametis sÅ«nus ir pamatęs L.

B. veiksmus, patyrė didelį iÅ¡gÄ stį, nors pats A. J. 2020 m. rugpjūčio 19 d. apklausos metu, nurodė, kad jo nepilnametis sÅ«nus L. B. nusikalstamų veiksmų nematė, nes į sporto klubÄ Ä¯Ä—jo, kai S. S. jau buvo sužalota. Pasak nuteistojo, dėl nurodytų aplinkybių A. J. nepilnamečiui sÅ«nui nebuvo jokios priežasties dėl ko jam bÅ«tų galėjęs kilti iÅ¡gÄ stis ar dėl ko jis galėjo patirti didelį emocinį sukrėtimÄ . Be to, A. J. civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyti tik lakoniÅ¡ki teiginiai, kad jis dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo ir jo sužadėtinės sužalojimo patyrė neturtinę žalÄ , t. y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , taip pat tai, kad jam sunku miegoti, nes nepateikta jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų (pvz., medicininių dokumentų ir pan.).

Vien teiginys, kad jam teko rÅ«pintis mažamečiu vaiku kai jo sužadėtinė buvo sužalota, nėra pakankama priežastis teigti, kad asmuo patyrė keliolikos tÅ«kstančių siekiančiÄ neturtinę žalÄ . Be to, taip pat civiliniame ieÅ¡kinyje nepagrįstai nurodyta, kad L. B. veiksmais buvo pakenkta A. J. (duomenys neskelbtini) sporto klubo (duomenys neskelbtini) veiklai ir, kad klientai vengia eiti į sporto klubÄ . Nuteistojo teigimu, nurodytos aplinkybės yra visiÅ¡kai nepagrįstos ir nėra susijusios su L.

B. įvykdyta nusikalstama veika. Toks civilinio ieÅ¡kinio teiginys turi bÅ«ti pagrįstas tai patvirtinančiais duomenimis. Taip pat nuteistasis akcentuoja, kad jis jokio sÄ lyčio su pačiu A. J. neturėjo, t. y. jokie nusikalstami veiksmai prieÅ¡ A. J. atlikti nebuvo. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, nuteistasis teigia, kad A. J. civilinis ieÅ¡kinys dėl 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo turėjo bÅ«ti atmestas. Nuteistasis pažymi, kad taip pat nepagrįstas A.

J. civilinis ieškinys dėl 270 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes jo neteisėtais veiksmais jokia žala sporto klubui nebuvo padaryta. Pasak nuteistojo, jis neatliko jokių veiksmų dėl kurių būtų buvęs sugadintas sporto klubo turtas, t. y. spintelė ir kėdė.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdyje nuteistasis L. B. ir jo gynėja advokatė AuÅ¡ra Ručienė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusioji S. S. prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Nuteistojo L. B. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

4. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo iÅ¡vados dėl to, jog nuteistasis L. B. sunkiai sužalojo nukentėjusiÄ jÄ S. S. ir sutrikdė vieÅ¡osios tvarkos rimtį yra pagrįstos ir teisingos, tačiau nustatydamas faktines inkriminuotų nusikaltimų aplinkybes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis L. B. nukentėjusiÄ jÄ sužalojo be jokios priežasties, todėl nepagrįstai nuteistojo veiksmus kvalifikavo kaip padarytus dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Tai keičia nuteistojo veiksmų teisinę kvalifikacijÄ ir nuteistajam skirtinÄ bausmę. Apygardos teismas iÅ¡spręsdamas byloje nukentėjusiosios S. S. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį klaidų nepadarė, tačiau teismo iÅ¡vados sprendžiant dėl A. J. padarytos turtinės ir neturtinės žalos yra neteisingos ir nepagrįstos – jis kaip tiesiogiai žalos nepatyręs asmuo nepagrįstai reikalavo neturtinės žalos atlyginimo dėl S. S. sužalojimų, be to, jis kaip fizinis asmuo negalėjo reikÅ¡ti savarankiÅ¡kų reikalavimų, susijusių su juridiniam asmeniui padaryta žala.

Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistojo kaltės bei pakaltinamumo 5. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, to neginčija ir nuteistasis L. B., kad 2020 m. vasario 6 d., apie 15.20 val., vieÅ¡oje vietoje – sporto klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinių asmenų – sporto klubo lankytojų ir darbuotojo A. J. akivaizdoje, L. B. suduodamas smÅ«gius peiliu nukentėjusiajai S. S. į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, sunkiai sutrikdė jos sveikatÄ .

Tačiau nuteistasis nesutinka su apygardos teismo atliktu teisiniu jo veiksmų vertinimu ir kvalifikavimu, nes nuteistojo teigimu, priimant skundžiamÄ nuosprendį nebuvo analizuojamas jo veiksmų suvokimo lygis bei inkriminuotų veiksmų atlikimo priežastys. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios nuteistojo nurodytos aplinkybės turi esminę reikÅ¡mę sprendžiant dėl nuteistojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , todėl, apygardos teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo L.

B. neteisėtų veiksmų padarymo tikslo ir motyvo, nagrinėjamu atveju taip pat turėjo būti aiškiai nustatytos ir atskleistos.

6. Viso proceso metu, taip pat ir savo apeliaciniame skunde, nuteistasis L. B. neneigė, kad nukentėjusiajai du kartus peiliu dÅ«rė į pilvo deÅ¡inę pusę, tačiau taip pasielgė dėl to, kad jam pradėjus lankyti sporto klubÄ , tiek sporto klubo treneriai, tiek lankytojai jį apkalbinėjo ir įžeidinėjo. L. B. negalėjo pasakyti kas ir kÄ konkrečiai apie jį sakė. Dėl tokio elgesio jis labai pyko ir ėmė neÅ¡iotis peilį. Peilį neÅ¡iojosi dvi ar tris savaites, nes galvojo kÄ daryti. Ä®vykio dienÄ nukentėjusiÄ jÄ sužalojo todėl, kad sportuodamas netoli jos, girdėjo kaip sužalota moteris kažkÄ kalbėjosi su Å¡alia jos buvusiu vyru. IÅ¡ jų pokalbio suprato, kad jie vėl jį apkalba, todėl supykęs, eidamas link jos iÅ¡sitraukė peilį ir jai dÅ«rė (t. 4, b. l. 8–9, 32–33, 166–167).

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo L. B. parodymus apie tai, kad sporto klube sporto klubo treneriai ir lankytojai jį apkalbėdavo ir įžeidinėdavo, nagrinėjamoje situacijoje vertintini atsižvelgiant tiek į objektyviai nustatytas aplinkybes, tiek į nuteistojo L. B. asmenybę, sveikatos bÅ«klę, diagnozuotÄ lengvÄ protinį atsilikimÄ , ekspertų iÅ¡vadas ir paaiÅ¡kinimus apie susidariusioje situacijoje galėjusias kilti pervertinimo idėjas ir neadekvatų pyktį.

8. Apklausų metu nukentėjusioji S. S. nurodė, kad niekada jokių konfliktų su klubo nariais nėra turėjusi ir su visais elgėsi draugiÅ¡kai. DraugiÅ¡kai elgėsi ir su romų tautybės asmenimis, t. y. nuteistuoju ir jo broliu, kurie lankė sporto klubÄ . Nors romų tautybės vaikinai sporto klube mėtydavo inventorių, palikdavo jį netvarkingai, elgdavosi nekultÅ«ringai, bet ji jų neįžeidinėdavo, taip pat nedrausmindavo, tokiu atveju užtekdavo tik prieiti prie jų ir jie pabaigdavo taip elgtis.

Taip pat vienas iÅ¡ minėtų vaikinų jos vis klausinėdavo kas ji tokia, kuo ji dirba, kada dirbs ir kada sportuos. Jai tokie klausimai atrodydavo keisti, nes kiti sporto klubo nariai tokių dalykų jos neklausinėdavo. Jos sužalojimo dienÄ Ä¯ sporto klubÄ taip pat atėjo minėti romų tautybės asmenys. Kai jie atėjo į sporto klubÄ , ji su A. J. buvo prie įėjimo į sporto klubÄ esančio stalo/baro. Ji stovėjo, o A. J. sėdėjo ir jie kalbėjosi. Po kažkiek laiko, netikėtai pajuto smÅ«gius į Å¡onÄ .

Nesuprato, kas atsitiko. Tik A. J. jÄ patraukus, pamatė Å¡alia savęs stovintį vienÄ iÅ¡ romų tautybės vaikinų, kuris rankoje laikė peilį su smaila ir ilga geležte. Durdamas peiliu vaikinas jai nieko nesakė, tačiau po to A. J. jis rėkė „papjausiu tave“, todėl A. J. tarp jų nuvertė Å¡alia stovėjusiÄ spintelę. Netrukus jai pasidarė silpna, todėl buvo nuvežta į gydymosi įstaigÄ (t. 1, b. l. 64–66; t. 4, b. l. 141–143).

9. Nukentėjusysis A. J. nurodė, kad tiriamo įvykio dienÄ jis su S. S. buvo sporto klube. Jis sėdėjo prie stalo, o S. S. stovėjo Å¡alia. Ä® sporto klubÄ atėjo du romų tautybės vaikinai, su kuriais nei jis, nei S. S. nekalbėjo. Nebuvo jokių pykčių, apkalbų ar konfliktų, tačiau staiga prie S. S. priėjo romų tautybės vaikinas ir kelis kartus smogė jai į deÅ¡inį Å¡onÄ . IÅ¡ karto po to jis patraukė S. S. sau už nugaros ir pamatė, kad minėtas vaikinas rankoje laiko peilį.

Prie jų prieidamas vaikinas nieko nesakė, tik po to kai jis patraukė S. S., vaikinas jam rėkė „papjausiu, užmušiu“, todėl jis tarp savęs ir minėto vaikino nuvertė spintelę. Po to, prie šio vaikino priėjo kitas romų tautybės vaikinas ir jie iš sporto klubo pasišalino. Nežino kodėl buvo sužalota S. S., tačiau vėliau kiti treneriai jam pasakojo, kad šie romų tautybės asmenys elgdavosi nepagarbiai tiek su salės inventoriumi, tiek su kitais nariais (t. 1, b. l. 118–120, 123–125; t. 4, b. l. 167–169).

10. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti aptartų nukentėjusiųjų parodymų patikimumu. Baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad šie asmenys būtų suinteresuoti apkalbėti L. B., nes jų parodymai dėl esminių tiriamos nusikalstamos veikos aplinkybių – sužalojimo aplinkybių, t. y. priėjimo prie nukentėjusiosios, sužalojimo būdo, grasinimų A. J., L. B. pasišalinimo aplinkybių, viso proceso metu buvo nuoseklūs, sutapo tarpusavyje ir svarbiausia atitiko objektyvius faktinius nukentėjusiai padarytų sužalojimų duomenis bei byloje surinktus įrodymus. Be to, nukentėjusiųjų S. S. ir A. J. parodymus dėl tiriamo įvykio aplinkybių patvirtina sporto klube buvusių liudytojų parodymai.

11. Liudytojai L. M. ir H. J. nurodė, kad jie sportavo netoli sporto klubo trenerių stalo ir iÅ¡girdo Å¡aukiant „kÄ jÅ«s darote“. Atsigręžę pamatė už Å¡ono susiėmusiÄ sporto klubo trenerę, o Å¡alia jos stovėjo romų tautybės asmuo, kuris rankoje laikė kažkÄ panaÅ¡aus į peilį. PrieÅ¡ įvykį jokių pokalbių tarp sporto klubo trenerių negirdėjo, taip pat negirdėjo konflikto tarp sporto klubo trenerių ir romų tautybės asmenų. Po Å¡io įvykio nebegalėjo sportuoti, nes dėl smurtinio nuteistojo elgesio buvo sutrikdyta sporto klubo lankytojų bei kitų tuo metu buvusių sporto klube asmenų rimtis ir tvarka (t. 2, b. l. 2–3; t. 5, b. l. 8–9, 28).

Liudytoja J. Å . nurodė, kad jai sportuojant sporto klube, atėjo du romų tautybės asmenys, kurie buvo ramÅ«s, neagresyvÅ«s. Po kažkiek laiko, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , buvo kažkoks Å¡auksmas ir kažkas nukrito. Nuėjusi prie sporto klubo trenerių, pamatė, kad sporto klubo trenerė kraujuoja. Nematė, kad sporto klubo trenerė bÅ«tų bendravusi su romų tautybės vaikinais (t. 5, b. l. 9–10). Taigi, Å¡alia nukentėjusiosios sportavę sporto klubo lankytojai taip pat patvirtino, kad prieÅ¡ pat įvykį negirdėjo, jog nukentėjusioji bÅ«tų apkalbėjusi nuteistÄ jį, taip pat negirdėjo jokio konflikto ar ginčo tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios.

12. Tiek nukentėjusiųjų S. S. ir A. J., tiek liudytojų L. M. ir H. J. parodymus apie tai, kad tarp nukentėjusiosios S. S. ir nuteistojo L. B. nei anksčiau, nei tiriamo įvykio dienÄ nebuvo jokių konfliktų, taip pat, kad nukentėjusioji neapkalbėjo ir neįžeidinėjo nuteistojo, patvirtino ir nuteistojo brolio L. B. 2 ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamajame posėdyje perskaityti parodymai, kuriuose jis teigė, jog sporto klube jis lankydavosi kartu su broliu L. B.. Po apsilankymų sporto klube, brolis – L.

B. jausdavosi gerai, neatrodydavo, kad pablogėjo jo nuotaika. L. B. jam niekada nėra sakęs, kad sporto klube girdi apie juos kokių nors blogų atsiliepimų, kad juos kažkas apkalba. Jis pats apie juos jokių neigiamų atsiliepimų taip pat negirdėjo. Tiriamo įvykio dienÄ jie su broliu L. B. sportavo skirtingose sporto klubo vietose, iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ priėjo ir pamatė suglebusiÄ sporto klubo trenerę ir netoliese stovintį savo brolį L. B., kuris rankoje laikė peilį. Nežinojo, kad jo brolis turi peilį, niekada nebuvo jo matęs. Po to, jis brolį L.

B. iÅ¡sivedė iÅ¡ sporto klubo ir jie taksi automobiliu iÅ¡važiavo namo. Paklausus brolio L. B. kodėl jis taip padarė, Å¡is atsakė, kad apie jį kažkÄ negražaus pasakė, bet kÄ konkrečiai, jam nepasakė (t. 3, b. l. 111–112, t. 5, b. l. 10).

13. IÅ¡ aptartų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų nustatytos tiriamo įvykio aplinkybės – nukentėjusioji sporto klube stovėjo prie įėjimo esančio stalo ir kalbėjosi su treneriu, o nuteistasis vieÅ¡oje vietoje, esant sporto klubo darbuotojams ir lankytojams, nieko nesakydamas netikėtai priėjo prie nukentėjusiosios S. S. ir ne mažiau kaip penkis kartus dÅ«rė peiliu (tokį dÅ«rių skaičių patvirtina teismo medicinos specialisto iÅ¡vados (t. 1, b. l. 100–101)). Visos minėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad įvykio metu tarp nukentėjusiosios S. S. ir nuteistojo L.

B. jokio realaus konflikto nebuvo, nuteistojo L. B. niekas neįžeidinėjo ir su juo nekonfliktavo, tačiau iÅ¡ nuteistojo parodymų matyti, kad jis nukentėjusiÄ jÄ sužalojo dėl pykčio. Nukentėjusioji S. S. papasakodama apie nuteistojo ir jo brolio elgesį klube, be kita ko, minėjo, kad vaikinai sporto klube mėtydavo inventorių, palikdavo jį netvarkingai, elgdavosi nekultÅ«ringai, kad dėl to tekdavo prieiti prie vaikinų. Teisėjų kolegija, turėdama omenyje byloje apklaustų ekspertų paaiÅ¡kinimus ir iÅ¡vadas neabejoja, kad tokia situacija galėjo sukelti nuteistojo nepasitenkinimÄ , todėl neatmeta nuteistojo paaiÅ¡kinimų, kad pykdamas tiek ant nukentėjusiosios, tiek ant sporto klubo lankytojų, jis ėmė į sporto klubÄ neÅ¡iotis peilį ir galvojo kÄ jam reikia daryti (t. 4, b. l. 8–9, 32–33, 166–167).

Tai, kad nuteistasis L. B. jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus padarė vedamas kerÅ¡to ir pykčio nurodė ir ekspertai teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 82TPK-3/2021 (t. 5, b. l. 124–136). Be kita ko, tai, kad nuteistasis tampa labai piktas kai aplinkui yra daug žmonių, nurodė ir liudytojas L. B. 2, kuris taip pat nurodė, kad L. B. jam ne kartÄ sakė, kad girdi kaip žmonės negražiai apie juos kalba, nors jis bÅ«damas Å¡alia tokių kalbų negirdėdavo (t. 3, b. l. 111–112, t. 5, b. l. 10).

14. Taigi, prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ pirmiau aptartų aplinkybių negalima konstatuoti, kad nuteistasis L. B. atlikdamas smurtinius veiksmus veikė be jokios priežasties, siekė aiÅ¡kiai pademonstruoti visuomenės negerbimÄ , elgesio normų niekinimÄ , siekė pasirodyti prieÅ¡ aplinkinius, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos ir savo virÅ¡enybę. PrieÅ¡ingai, nustatytos aplinkybes leidžia teigti, kad smurtinius veiksmus nuteistasis atliko dėl aiÅ¡kiai neadekvataus pykčio, klaidingo aplinkos vertinimo ir, jo manymu, netinkamo elgesio su juo. BÅ«tent dėl Å¡ių aplinkybių jis nusprendė į sporto klubÄ neÅ¡iotis peilį. O tiriamo įvykio dienÄ matydamas, kad nukentėjusioji kalbasi su A. J. ir klaidingai manydamas, kad jis vėl yra apkalbamas, panaudojo peilį sunkai sužalodamas nukentėjusiÄ jÄ S. S. Taigi, vidinė paskata – motyvas, lėmęs L. B. pasiryžimÄ smurtauti, buvo pyktis.

15. Apeliantas ir jo gynėja nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas visiÅ¡kai pakaltinamas. Viso bylos nagrinėjimo metu gynyba akcentavo nuteistojo sveikatos problemas ir teigė, kad darydamas nusikalstamas veikas jis sirgo psichikos liga, dėl kurios negalėjo suvokti atliekamų veiksmų ir jų valdyti. Å ios aplinkybės nagrinėjamoje byloje itin svarbios ir skirtingų ekspertų buvo vertinamos nevienareikÅ¡miÅ¡kai, visgi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir nagrinėjamoje situacijoje neįžvelgia pagrindo iÅ¡vadoms apie nuteistojo nepakaltinamumÄ ar ribotÄ pakaltinamumÄ .

16. Pakaltinamumas yra gebėjimas veikiant suprasti savo veiksmų esmę, teisinę reikÅ¡mę ir juos valdyti. Pagal BK 18 straipsnio 1 dalį teismas asmenį pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas Å¡io kodekso uždraustÄ veikÄ tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiÅ¡kai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobÅ«džio ar valdyti savo veiksmų. BK 18 straipsnyje iÅ¡skirti du riboto pakaltinamumo kriterijai – medicininis ir juridinis.

Asmuo pripažįstamas ribotai pakaltinamu tik tada, kai nustatomi abu bÅ«tini minėti kriterijai. Medicininio kriterijaus iÅ¡raiÅ¡ka baudžiamajame įstatyme yra psichikos sutrikimas, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį nepakaltinamu. Juridinis kriterijus apibÅ«dinamas dviem požymiais – intelektiniu ir valiniu. Pirmas iÅ¡ jų reiÅ¡kia asmens gebėjimÄ suprasti savo veiksmų esmę, antras – asmens gebėjimÄ valdyti savo veiksmus. Taigi pažymėtina, kad medicininį riboto pakaltinamumo (kaip ir nepakaltinamumo) kriterijų sudaro psichikos sutrikimai, tačiau vien toks sutrikimas nelemia riboto pakaltinamumo, nes ne kiekvienu atveju psichikos sutrikimas lemia tokiÄ bÅ«senÄ , dėl kurios asmuo negali visiÅ¡kai suvokti savo veiksmų ar jų valdyti.

Ribotas pakaltinamumas nustatomas dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos ir gali būti tik tos veikos darymo metu. Jeigu kyla abejonių dėl asmens pakaltinamumo, šioms abejonėms pašalinti skiriama teismo psichiatrinė ekspertizė, nes asmens psichinės būklės tyrimas reikalauja specialių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-417/2012).

17. Kai yra pakankamai duomenų, rodančių, kad baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ galėjo padaryti nepakaltinamas asmuo, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas privalo skirti tokiam asmeniui teismo psichiatrinę ekspertizę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-376/2011). Pagal teismų praktikÄ , tiek nepakaltinamumas, tiek ribotas pakaltinamumas nustatomi tiriant konkrečiÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ to nusikaltimo padarymo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137-693/2017). Nepakaltinamumo (taip pat ir riboto pakaltinamo) negalima preziumuoti, jį reikia nustatyti kiekvienu atveju, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, be kita ko, remiantis specialiosiomis žiniomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-976/2021).

Ekspertizės aktÄ ar eksperto arba specialisto iÅ¡vadÄ teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu. Ekspertizės akto (specialisto iÅ¡vados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-222/2018). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant ekspertizės aktÄ ar specialisto iÅ¡vadÄ kaip įrodymÄ , turi bÅ«ti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sÄ sajumas ir leistinumas, bet ir visos kitos svarbios aplinkybės, pavyzdžiui: tyrimui pateiktos medžiagos iÅ¡samumas, pakankamumas ir kokybiÅ¡kumas; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; pateiktos medžiagos iÅ¡tyrimo visapusiÅ¡kumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; atlikto tyrimo ribos (ar nevirÅ¡ytos specialiųjų žinių ribos, ar nespręsti klausimai, kurie virÅ¡ija kompetencijos ribas, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, Nr. 2K-316-699/2015, Nr. 2K-206-693/2017, Nr. 2K-208-976/2017, Nr. 2K-97-976/2020).

18. Nagrinėjamoje byloje siekiant nustatyti ar L. B. gali atsakyti už savo padarytus neteisėtus veiksmus ir ar gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, proceso metu buvo atlikti keli specialių žinių reikalaujantys tyrimai. 18.1. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-298/2020 įvertinus pateiktus medicininius dokumentus rekomenduota L. B. nukreipti stacionariam ištyrimui į Utenos ekspertinį skyrių (t. 3, b. l. 146–147). 18.2.

Kauno miesto apylinkės Kauno rūmų teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. kovo 16 d. nutartimi L. B. paskirta stacionari kompleksinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė (t. 3, b. l. 166–167). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-17/2020 konstatuota, kad L. B. nusikalstamos veikos padarymo metu – 2020 metų vasario mėnesį konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo bei mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai.

Dėl tuometinės savo psichikos bÅ«klės L. B. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo visiÅ¡kai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobÅ«džio ir valdyti savo veiksmų, o ekspertizės atlikimo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti. L. B. taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones netikslinga, rekomenduotas psichikos bÅ«senos stebėjimas laisvės atėmimo vietoje. Ekspertizės akte apibendrinus L. B. psichikos bÅ«senÄ nurodyta, kad psichikos bÅ«senoje vyrauja lengvo protinio atsilikimo sÄ lygotas konkretus, pavirÅ¡utiniÅ¡kas tiriamojo mÄ stymas, žemas socialinis nuovokumas, nebrandžios emocijos, apsunkinta jų kontrolė.

Asmenybės struktÅ«roje vyrauja nepasitikėjimas, įtarumas su pervertinimo idėjomis. Suvokimo sutrikimų, kliedėjimo idėjų nekonstatuojama, nuotaikos fonas – patenkinamas. Kritika yra formali, socialinis supratingumas atitinka intelekto, kuris yra lengvo defekto, lygį. Atlikus psichologinį tiriamojo vertinimÄ nurodyta, kad dėl konstatuoto lengvo protinio atsilikimo, žemo socialinio nuovokumo, emocinio nebrandumo, impulsų kontrolės bei pasekmių įvertinimo sunkumų L. B. negalėjo visiÅ¡kai teisingai ir kritiÅ¡kai įvertinti situacijos, savo veiksmų bei atitinkamai reguliuoti savo veiklos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu.

Be kita ko, taip pat nurodyta, kad skyriuje buvo stebėtas destruktyvus tiriamojo L. B. elgesys, t. y. stebėtas manipuliatyvus, primityviai gynybiÅ¡kas tiriamojo elgesys, atitinkantis jo defektinio intelekto lygį. Suvokimo sutrikimų, kliedėjimo idėjų ekspertinio stebėjimo metu nekonstatuota (t. 3, b. l. 182–187). Po pirmosios instancijos teisme kaltinamojo L. B. pasakyto neriÅ¡laus ir neaiÅ¡kaus paskutinio žodžio, pirmosios instancijos teisme ekspertė R. D. patvirtino pateiktas iÅ¡vadas bei paaiÅ¡kino, kad siekiant nustatyti ar kaltinamasis savo elgesiu simuliuoja ligÄ , ar supranta savo veiksmus, galima atsakyti tik po ilgesnio stebėjimo stacionarinės ekspertizės atlikimo metu, įvertinus jo bÅ«senÄ bei pateiktus dokumentus (t. 5, b. 62–63). 18.3.

Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas po teisiamajame posėdyje ekspertės paaiÅ¡kinimų, L. B. 2021 m. vasario 8 d. paskyrė stacionarinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę, kurios metu nuteistojo riboto pakaltinamumo bÅ«sena nebuvo konstatuota (t. 5, b. l. 73–75). IÅ¡ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 82TPK-3/2021 matyti, kad ekspertų komisija padarė iÅ¡vadÄ , jog L. B. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtine psichikos liga ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo bÅ«senoje.

Veikos padarymo metu L. B. turėjo lengvÄ protinį atsilikimÄ , su reikÅ¡mingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo ir miÅ¡rų asmenybės sutrikimÄ . L. B. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. L. B. Å¡iuo metu neserga lėtine psichine liga ar laikinu psichikos sutrikimu. Å iuo metu L. B. yra lengvas protinis atsilikimas su reikÅ¡mingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo ir miÅ¡rus asmenybės sutrikimas ir atskirų psichikos sutrikimo simptomų simuliacija (sÄ moninga simuliacija), jis Å¡iuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

L. B. nereikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas. Apibendrindami tyrimo rezultatus, ekspertai konstatavo, kad tiriamojo elgsenoje dominuoja primityvi manipuliacija, gynybiškumas, piktybinis, demonstratyvus, kvailiojantis elgesys bei nenuoseklūs, primityvūs bandymai simuliuoti atskirus psichikos sutrikimo simptomus (sursimuliacija). L. B. nustatytas intelekto sutrikimas, esantis lengvo protinio atsilikimo diapozono ribose bei kliniškai reikšminga elgesio patologija. Be kita ko, nurodyta, kad tyrimo metu L.

B. nepastebėta psichozinių psichikos sutrikimų ir nenustatyta jų buvus tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu (t. 5, b. l. 124–136). 18.4. Apeliacinės instancijos teisme skirtingų ekspertinių komisijų ekspertai R. D. ir S. S. paaiškino, kad iš ekspertizės atlikimui pateiktos medicininės dokumentacijos matyti, jog L. B. buvo diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Abu ekspertai paaiškino, kad esant tokiai medicininei diagnozei, asmuo gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tačiau tam tikrais atvejais esant tokiai diagnozei asmeniui taip pat gali būti konstatuojamas ir ribotas pakaltinamumas.

Taigi, nagrinėjamu atveju dvi skirtingos ekspertų komisijos esant tokiai pačiai diagnozei, pateikė skirtingas iÅ¡vadas dėl L. B. galėjimo suvokti savo veiksmų esmę tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu. 18.5. Apeliacinės instancijos teisme apklausta ekspertė R. D. (dalyvavo ekspertų komisijoje konstatavusioje ribotÄ L. B. pakaltinamumÄ ) paaiÅ¡kino, kad atliekant stacionariÄ ekspertizę L. B. personalo darbuotojų buvo stebimas ir jo elgesys du kartus per parÄ buvo apraÅ¡omas laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2020 m. birželio 29 d.

Taip pat tiesiogiai buvo bendrauta su L. B. ir po pokalbio su juo, įvertinus pateiktus medicininius duomenis bei baudžiamosios bylos medžiagÄ , ekspertų komisija pateikė savo iÅ¡vadas. L. B. psichikos sutrikimai buvo tokie patys tiek veikos padarymo metu, tiek ekspertizės atlikimo metu. Ekspertė pažymėjo, kad 2020 m. sausio 7 d. gydytojo iÅ¡vadoje tik pagal mamos žodžius buvo paraÅ¡yta, jog apie metus laiko L. B. girdi vyriÅ¡kus ir moteriÅ¡kus balsus, tariamai jį apkalbančius, bijo eiti pas mamÄ valgyti, bijo bÅ«ti apnuodytas, tačiau diagnozė – psichozinis sutrikimas L.

B. nebuvo patvirtintas, nes jis nebuvo dėl Å¡ios ligos iÅ¡tirtas. Psichozinis sutrikimas yra tada, kai žmogus pradeda neadekvačiai elgtis, gali bÅ«ti, kad jis mato kažkokias regos haliucinacijas, girdi klausos haliucinacijas, gali elgtis agresyviai, gali elgtis neadekvačiai, gali įtarinėti, kad jį kažkas nuodija, seka. Ekspertizės atlikimo metu nepastebėta ryÅ¡kių L. B. atminties sutrikimų, nes jis prisimena viskÄ kÄ darė. Psichologinis iÅ¡tyrimas parodė, kad L. B. mÄ stymas yra konkretus, pavirÅ¡utiniÅ¡kas, nebrandžios emocijos, apsunkinta jų kontrolė, primityvus ir manipuliatyvus elgesys.

Manipuliatyvus elgesys tai nėra dėl psichinės būklės išreikštas psichinis sutrikimas. Manipuliatyvus elgesys tai noras atkreipti į save dėmesį, o po to primityviai išsiginti, kad to nedarė. Ekspertų manymu, tai, kad L. B. atrodė, jog jis yra apkalbamas, tai yra ne kažkoks psichikos sutrikimas, kaip kliedesys, kaip psichozinis sutrikimas, tačiau yra pervertinimo idėjos. Pervertinimo idėjos kyla realiu pagrindu. Pagal byloje pateiktus duomenis sportuojant L. B. su broliu elgdavosi nekultūringai, vartydavo inventorių, todėl buvo drausminami.

Taigi, Å¡iuo atveju apie jį realiai buvo kalbama, o dėl L. B. lengvo protinio atsilikimo ir jo asmenybės ypatumų, jis yra įtarus, kiekvienÄ veiksmÄ vertina, kaip nukreiptÄ Ä¯ jį. BÅ«tent dėl to ekspertų komisija įvertino, kad tai yra pervertinimo idėjos ir, kad L. B. elgesys dėl kÅ«no sužalojimo esant tokiam kontekstui, vertinamas kaip nevisiÅ¡kas galėjimas adekvačiai įvertinti susiklosčiusiÄ situacijÄ . Å iuo atveju ekspertų komisija padarydama tokias iÅ¡vadas įvertino medicininio ir juridinio riboto pakaltinamumo kriterijus.

Medicininis kriterijus, tai yra lengvas protinis atsilikimas, o juridinis kriterijus – tai asmens sugebėjimas suvokti savo veiksmų esmę ir socialinį pavojingumÄ (t. 6, b. l. 91–93). 18.6. Apeliacinės instancijos teisme ekspertas S. S. (dalyvavo ekspertų komisijoje konstatavusioje L. B. pakaltinamumÄ ) paaiÅ¡kino, kad atliekant pakartotinę ekspertizę buvo pateikti visi L. B. medicininiai dokumentai bei vaizdo įraÅ¡ai. Taip pat ekspertams buvo žinoma apie anksčiau L. B. atliktas ekspertizes.

Kaip ir pirmos ekspertizės atlikimo metu, taip ir pakartotinės ekspertizės metu buvo atliekamas L. B. stebėjimas, taip pat buvo bendrauta tiesiogiai su L. B. ir buvo pateiktos bendros psichiatrų bei psichologo iÅ¡vados, kuriose jie konstatavo, kad L. B. galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę. Ekspertų komisijai atsižvelgiant į L. B. elgesį tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. į tai, kad jo veiksmai buvo tyčiniai – jis neÅ¡iojosi peilį, planavo kažkÄ padaryti, nekilo abejonių dėl L.

B. pakaltinamumo, nes jis sÄ moningai suvokė savo pyktį ir tai buvo jo kontroliuojamas elgesys. Ekspertas pažymėjo, kad dėl L. B. nustatytos lėtinės ligos jam galėjo susiformuoti pyktis, tačiau jo visi atlikti veiksmai buvo sÄ moningi. Todėl ekspertų komisija Å¡iuo atveju nematė kriterijų, kurie yra bÅ«dingi ribotam pakaltinamumui. L. B. psichikos sutrikimai yra nustatyti gana seniai, tačiau jie nėra tokie, dėl kurių asmuo negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nes L.

B. nebuvo nustatyta suvokimo sutrikimo. Be kita ko, ekspertas atkreipė dėmesį ir į tai, kad po pirmos stacionarinės ekspertizės atlikimo L. B. du kartus buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kur jam taip pat buvo diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas ir buvo įtarti simuliacijos simptomai. Tokie simptomai pasireiÅ¡kė ir atliekant ekspertizę klinikinio stebėjimo metu (t. 6, b. l. 93–95). 18.7. Taigi, kaip matyti iÅ¡ ekspertų paaiÅ¡kinimų vien psichikos sutrikimo nustatymas nelemia riboto pakaltinamumo, nes ne kiekvienu atveju psichikos sutrikimas lemia tokiÄ bÅ«senÄ , dėl kurios asmuo negali visiÅ¡kai suvokti savo veiksmų ar jų valdyti.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, atliekant pakartotinę ekspertizę buvo pateiktas itin išsamus ekspertizės aktas. Iš pakartotinės ekspertizės akto aprašomosios dalies matyti, kad šios ekspertizės atlikimo metu L. B. buvo stebimas dvigubai ilgesnį laikotarpį, t. y. nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki 2021 m. gegužės 20 d., lyginant su pirminės ekspertizės atlikimo metu, kuri buvo atliekama laikotarpiu, nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2020 m. birželio 29 d.

Å iuo laikotarpiu tiriamasis buvo stebimas medicinos darbuotojų ir jo sveikatos bÅ«klė buvo apraÅ¡oma kiekvienÄ dienÄ , kuriÄ Ä¯vertino ir ekspertizės aktÄ surašę ekspertai. Taip pat pakartotinės ekspertizės metu ekspertai itin iÅ¡samiai ir detaliai įvertino ne tik aktualiÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , bet ir dėl nuteistojo sveikatos bÅ«klės pateiktus medicininius dokumentus iÅ¡ gydymosi įstaigų ((duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro, (duomenys neskelbtini) pirminės priežiÅ«ros sveikatos centro, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus, Kauno tardymo izoliatoriaus, Laisvės atėmimo vietų ligoninės psichiatrijos skyriaus), taip pat ir papildomai pateiktÄ vaizdo medžiagÄ dėl nuteistojo elgesio tardymo izoliatoriuje (Å¡ių veiksmų metu buvo įžvelgtas manipuliatyvus ir simuliacinis nuteistojo elgesys).

Pakartotinės ekspertizės atlikimo metu ekspertams taip pat buvo žinoma, kad anksčiau dėl L. B. buvo atliktos dvi stacionarinės ekspertizės: 1) 2019 metais dėl kitos L. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos, kurios metu buvo konstatuota, kad veikos padarymo metu (2019 m. gegužės 11 d.) ir Å¡io tyrimo metu (2019 m. rugsėjo 24 d. – spalio 25 d.) galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (ekspertizės akte apibendrinant tyrimo rezultatus nurodyta ir tai, kad L. B. ekspertizės metu nusiteikęs gynybiÅ¡kai, manipuliatyvus, kas rodo, kad jis geba skirti leistinÄ elgesį nuo neleistino (t. 6, b. l. 97–102)); 2) 2020 metais, t. y. nagrinėjamoje byloje dėl nukentėjusiosios S. S. sužalojimo, kai buvo nustatytas ribotas L.

B. pakaltinamumas. 18.8. IÅ¡ byloje pateiktų ir iÅ¡ dalies prieÅ¡ingus tyrimo rezultatus dėl nuteistojo L. B. pakaltinamumo lėmusių ekspertizės aktų matyti, kad pakartotinės ekspertizės metu ekspertai turėjo aiÅ¡kiai platesnę tyrimo medžiagÄ , taip pat matė ir skirtingus nuteistojo bÅ«senos tyrimo rezultatus, todėl plačiau ir iÅ¡samiau įvertino L. B. medicininius duomenis, veiksmus iki nusikaltimo padarymo, jo darymo metu ir po jo ir tai aiÅ¡kiai nurodyta tiriamojoje ekspertizės akto dalyje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje duoti ekspertų paaiÅ¡kinimai buvo iÅ¡ dalies skirtingi, tačiau teismÄ Ä¯tikino pakartotinės ekspertizės metu dalyvavusio eksperto S. S. paaiÅ¡kinimai ir ekspertizės aktas Nr. 82TPK-3/2021. Å io eksperto paaiÅ¡kinimai apie nuteistojo asmenybę ir sveikatos bÅ«klę, taip pat nuteistojo elgesį tyrimo metu (be kita ko, ir vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotus nuteistojo elgesio ypatumus, aiÅ¡kiai rodančius jo veiksmų manipuliatyvumÄ (pvz., lyties organų prisidengimas apsinuoginus, kaip tÄ paprastai daro savo veiksmus suprantantis ir kontroliuojantis asmuo ir pan.)), gretinant juos su byloje esančiais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais apie įvykio aplinkybes, taip pat nustatytas aplinkybes apie nuteistojo L.

B. veiksmus iki nagrinėjamo įvykio (iÅ¡ankstinį peilio pasiruoÅ¡imÄ ir atsineÅ¡imÄ Ä¯ sporto klubÄ ), leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, kad nuteistojo veiksmai nagrinėjamo įvykio metu iÅ¡ tiesų buvo sÄ moningi – L. B. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, taigi buvo pakaltinamas. Atsižvelgiant į visa tai apygardos teismas pagrįstai vadovavosi teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 82TPK-3/2021 iÅ¡vadomis ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti nuteistÄ jį L.

B. ribotai pakaltinamu.

19. Visi aptarti objektyvieji ir subjektyviai nuteistojo L. B. veiksmų požymiai pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai konstatuoti, kad L. B. sunkiai sužalojo nukentėjusiÄ jÄ S. S. ir pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ veikdamas tiesiogine tyčia. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia padaryti L. B. veiksmų intensyvumas (smurtas buvo stiprus ir intensyvus), bÅ«das (sužalojimas padarytas panaudojant itin pavojingÄ , žalojančių savybių turintį įrankį – peilį, kurio geležtė buvo 9 cm ilgio – t. 2, b. l. 149–150), sužalojimų skaičius, jų pobÅ«dis ir vieta (ne mažiau kaip penki dÅ«riai, be kita ko, ir į pilvÄ , kur taip pat yra iÅ¡sidėstę ir gyvybiÅ¡kai svarbÅ«s organai).

IÅ¡ankstinis peilio pasiruoÅ¡imas ir atsineÅ¡imas į sporto klubÄ rodo, kad L. B. suprato savo veiksmų pavojingumÄ ir sÄ moningais bei aktyviais veiksmais siekė įgyvendinti nusikalstamus ketinimus, po ko, nieko nesakydamas ir ne kartÄ durdamas peiliu nukentėjusiajai į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, be kita ko, ir į pilvÄ , suprato, kad savo veika gali sutrikdyti nukentėjusiajai sveikatÄ , ir to norėjo, o galimybę atsirasti įvairiems tos veikos padariniams numatė bendrai, jų nedetalizavo ir veikos padarymo metu vienodai norėjo bet kokių padarinių atsiradimo.

Dėl pirmiau nustatytų aplinkybių apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad L. B. veiksmuose nebuvo tyčios sukelti BK 284 straipsnyje numatytus padarinius. Teisėjų kolegijos vertinimu, L. B., veikdamas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ aptartu bÅ«du, vieÅ¡oje vietoje, netoliese esant kitiems žmonėms, buvo visiÅ¡kai abejingas aplinkiniams. Å iuo atveju nuteistojo L. B. elgesio motyvai negali turėti įtakos sprendžiant dėl jo tyčios turinio, nes teismų praktikoje smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, Nr. 2K-410/2011, Nr. 2K-252/2012, Nr. 2K-719/2012 ir kt.).

20. Teisėjų kolegija pastebi, kad esminis ginčas dėl nuteistojo veiksmų teisinio vertinimo nagrinėjamoje byloje kilo ne dėl nusikalstamo vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo ir nuteistojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį, o dėl sunkaus S. S. sveikatos sutrikdymo įžvelgiant Å¡ioje veikoje ir BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytÄ kvalifikuojantį požymį – chuliganiÅ¡kas paskatas.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartÄ yra konstatavęs, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai tai daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieÅ¡ aplinkinius, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

Dažniausiai chuliganiÅ¡kos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikÅ¡mių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, Nr. 2K-144/2008, Nr. 2K-7/2013, Nr. 2K-383-895/2015, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-363-689/2017, Nr. 2K-84-458/2020). ChuliganiÅ¡kos paskatos, kaip kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtÄ naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, kerÅ¡ydamas Å¡iems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiÅ¡kinančios priežastys (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54-222/2017, Nr. 2K-113-303/2019).

22. Teismų praktikoje panaÅ¡aus pobÅ«džio baudžiamosiose bylose nuosekliai pasisakyta, kad neteisėti veiksmai dėl chuliganiÅ¡kų paskatų pasižymi spontaniÅ¡ka, staiga susiformavusia tyčia, kuri kyla dėl menkavertės priežasties, o atsakas į priežastį, sukėlusiÄ norÄ nusikalstamai veikti, yra aiÅ¡kiai neadekvatus. Be kita ko, tokiais atvejais, kai nusikalstamai veikai buvo ruoÅ¡iamasi, veiksmai apgalvojami, kÄ ir kaip padaryti, tokiais atvejais vertinama, kad neteisėtus veiksmus atlikęs asmuo visgi turėjo asmenines paskatas ir jos tokiais atvejais nėra chuliganiÅ¡kos. Be kita ko, esant chuliganiÅ¡kiems motyvams, kaltininko ir nukentėjusiojo paprastai nesieja asmeniniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-641/2012, Nr. 2K-8-696/2015).

23. Teisėjų kolegija, vertindama Å¡ioje byloje nagrinėjamas faktines nuskalstamų veikų aplinkybes, Å¡io sprendimo 13 – 14 pastraipose jau pasisakė, kad nuteistojo L. B. smurtinius veiksmus lėmė pyktis. Nors nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis ir nukentėjusioji asmeniÅ¡kai vienas kito nepažinojo, tačiau iki nagrinėjamo įvykio buvo ne kartÄ susitikę tame pačiame sporto klube. Nuteistasis veikė ne be jokios priežasties, o jausdamas pyktį nukentėjusiajai. Jo veiksmai buvo ne spontaniÅ¡ki ir staigÅ«s, nes jiems nuteistasis ruošėsi – jausdamas pyktį nešėsi į sporto klubÄ peilį.

BÅ«tent peilio atsineÅ¡imasis ir rodo nuteistojo norÄ jį panaudoti. NagrinėjamÄ situacijÄ vertinant formaliai, galima visiÅ¡kai sutikti, jog smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ priežastis buvo mažareikÅ¡mė, tačiau atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, į ekspertų paaiÅ¡kinimus apie tai, taip pat įvertinant aplinkybes, kad smurtiniams veiksmams buvo rengtasi iÅ¡ anksto, teisėjų kolegija įžvelgia pagrindÄ konstatuoti, kad nuteistasis L. B. turėjo, nors ir neadekvatų, visgi pakankamai aiÅ¡kų motyvÄ sužaloti nukentėjusiÄ jÄ S. S., todėl chuliganiÅ¡kų paskatų inkriminavimas Å¡iuo atveju nebÅ«tų teisingas ir neatitiktų prieÅ¡ tai aptartos teismų praktikos.

24. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, nuteistojo L. B. veika iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuojama į BK 135 straipsnio 1 dalį ir iÅ¡ Kauno apygardos teismo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodytų ir pripažintų įrodytomis faktinių aplinkybių, kurios nurodytos ir Å¡io sprendimo 1 pastraipoje, Å¡alintinos aplinkybės apie L. B. neteisėto veikimo priežastį ir jo veikimÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų – „be jokios priežasties ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir tuo demonstruodamas aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimÄ â€œ ir „dėl chuliganiÅ¡kų paskatų“ (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Taigi, nagrinėjamoje byloje kaip įrodytos pripažintos tokios BK 135 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje nusikalstamų veikų aplinkybės:

25. L. B. 2020 m. vasario 6 d., apie 15.20 val., vieÅ¡oje vietoje – sporto klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinių asmenų – sporto klubo lankytojų ir darbuotojo A. J. akivaizdoje, pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , tyčia peiliu sudavė ne mažiau kaip penkis smÅ«gius S. S. į krÅ«tinę, deÅ¡inę rankÄ bei deÅ¡inę pilvo pusę, tuo S. S. padarė durtinę-pjautinę žaizdÄ deÅ¡inėje nugarinėje krÅ«tinės pusėje netoli pažasties, durtinę-pjautinę žaizdÄ deÅ¡inio žasto iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, durtinę-pjautinę žaizdÄ deÅ¡inio dilbio srityje, durtinę-pjautinę žaizdÄ deÅ¡inio žasto vidiniame pavirÅ¡iuje, taip pat kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdÄ po deÅ¡iniuoju Å¡onkaulių lanku su kepenų pažeidimu, tokiais veiksmais sunkiai sutrikdė S. S. sveikatÄ ir demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, pažeidė S. S. ir kitų įvykio vietoje buvusių asmenų teisę į ramiÄ ir saugiÄ aplinkÄ , sutrikdė visuomenės tvarkÄ bei rimtį ir pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Dėl L. B. paskirtos bausmės 26. Nuteistojo teigimu, apygardos teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį netinkamai iÅ¡sprendė jam skiriamos bausmės klausimÄ , nesilaikė BK 54 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir paskyrė neteisingÄ , t. y. per griežtÄ bausmę. Pasak nuteistojo, jam paskiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos bÅ«klę, asmenybės ypatumus. Be to, apygardos teismas skirdamas bausmę klaidingai vertino atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. nevertino aplinkybės, kad savo kaltę jis pripažino ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

27. Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotÄ ir teisingÄ bausmę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas lemia tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi bÅ«ti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiÅ¡kia, kad valstybės taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui.

Todėl teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir bÅ«tų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamÄ sias priemones.

28. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas už BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ L. B. paskyrė aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę, kuri savo dydžiu yra didesnė nei įstatymo sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis (bausmės vidurkis – 7 (septyneri) metai); už BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskyrė 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę.

Å iuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu L. B. inkriminuota veika iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuojama į BK 135 straipsnio 1 dalį, už kurio padarymÄ nustatyta mažesnė bausmė – laisvės atėmimas iki deÅ¡imties metų (bausmės vidurkis 5 (penkeri) metai 1 (vienas) mėnuo 15 (penkiolika) dienų; Å¡is nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 5 dalį laikomas sunkiu nusikaltimu (kaip jau minėta pagal pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas nustatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikaltimas yra sunkesnis, t. y. labai sunkus).

29. Pažymėtina, kad skiriant bausmę, jokiu bÅ«du negalima vadovautis tik padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir atsiradusiomis pasekmėmis, nes tokiu bÅ«du paneigiamas bausmės individualizavimo principas. L. B. teistas ar baustas administracine tvarka nebuvo. Taip pat baudžiamojoje byloje pateiktame ekspertizės akte Nr. 82TPK-3/2021 nurodyta, kad pagal pateiktus medicininius dokumentus L. B. 2016 m. lapkričio 24 d. lankėsi pas psichiatrÄ ir po psichologinio iÅ¡tyrimo jam nustatyta diagnozė – lengvas protinis atsilikimas su emocijų ir elgesio sutrikimu.

Pagal nustatytÄ diagnozę L. B. 2018 m. buvo nustatytas 45 procentų neįgalumo lygis. Ekspertizės akte akcentuota, kad L. B. ekspertizės metu nustatytas lengvas intelekto defektas bei asmenybės sutrikimo požymiai (egocentriÅ¡kumas, padidintas dirglumas, impulsyvumas, tendencija kaltinti kitus, įstrigimas nuoskaudose, primityvus gynybiÅ¡kumas). Teismo vertinimu tai turėjo įtakos ir nagrinėjamos veikos motyvui, todėl Å¡ios aplinkybės itin svarbios nustatant teisingÄ bausmės dydį. Be to, nors atliktos ekspertizės metu nurodyta, kad Å¡iuo metu L.

B. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, tačiau jam yra diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su emocijų ir elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ir gydymo bei mišrus asmenybės sutrikimas (t. 5, b. l. 124–136).

30. Apelianto teigimu jis prisipažino, kad sužalojo nukentėjusiÄ jÄ ir dėl to labai gailisi, todėl tai laikytina lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija su tokia nuteistojo pozicija nesutinka. IÅ¡ nuteistojo L. B. proceso metu duotų parodymų, taip pat ir jo pokalbių su ekspertais ekspertizių atlikimo metu matyti, kad L. B. pripažino tik paties dÅ«rio faktÄ , tačiau nebuvo nuoÅ¡irdus ir dėl padarytų nusikalstamų veikų nesigailėjo, prieÅ¡ingai teigė, kad dėl tokių jo veiksmų nukentėjusioji pati kalta.

Be kita ko, atliekant specialių žinių reikalaujančius tyrimus ekspertai įžvelgė manipuliatyvų jo elgesį ir sÄ moningÄ simuliacijÄ (t. 5, b. l. 124–136).Taigi, aptartos aplinkybės patvirtina, kad byloje nėra nuoÅ¡irdaus nuteistojo L. B. prisipažinimo padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, o formali nuteistojo atgaila, faktiÅ¡kai neprisiimant atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, nepripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

31. Taigi, nors L. B. pripažintas kaltu padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas ir dėl jo smurtinių veiksmų S. S. buvo sunkai sužalota sveikata ir tai neabejotinai giliai paveikė nukentėjusiÄ jÄ ir jos gyvenimÄ , visgi, atsižvelgus į visumÄ bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių, t. y. į nuteistojo sveikatos bÅ«klę (diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas), jo asmenybę (neteistas, nebaustas administracine tvarka, jauno amžiaus), padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį (tyčinis sunkus nusikaltimas), įvertinus ir Å¡velnesnę BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytÄ bausmę, yra pagrindas L.

B. paskirtÄ bausmę suÅ¡velninti. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visumÄ , sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti pasiekti nuteistajam L. B. paskyrus nežymiai mažesnę nei BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytas sankcijos vidurkis bausmę, t. y. 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismo nuosprendis dėl nuteistajam L. B. paskirtos bausmės už nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 284 straipsnyje, yra teisingas ir jo peržiÅ«rėti teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo.

Abi veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bausmės subendrintinos griežtesne bausmę apimant Å¡velnesnę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktas). Dėl nukentėjusiajai S. S. priteistos neturtinės žalos dydžio 32. Byloje nukentėjusioji S. S. pareiÅ¡kė 25 000 Eur civilinį ieÅ¡kinį neturtinei ir 695 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 75–76). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , padarytas nusikalstamas veikas ir jų pasekmes, sprendė, kad nukentėjusiosios S. S. patirtiems neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimams, praradimams ir kitokiems neturtinių vertybių pažeidimams atlyginti teisinga, sÄ Å¾ininga ir protinga suma yra 25 000 Eur.

IÅ¡ Å¡ios sumos atėmus Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo nukentėjusiosios S. S. gautÄ â€“ 1 950 Eur kompensacijÄ , iÅ¡ L. B. nukentėjusiajai S. S. teismas priteisė 23 050 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 695 Eur turtinei žalai atlyginti. Nuteistasis L. B. nesutinka su apygardos teismo sprendimu dėl nukentėjusiajai priteisto neturtinės žalos dydžio ir mano, kad neturtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti sumažintas iki 8 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas tokiai apelianto pozicijai nepritaria.

33. Neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ turi teismas, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį nusikalstama veika nukentėjusiajai S. S. padarytai neturtinei žalai atlyginti, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymÄ .

34. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Nuosprendį priėmęs apygardos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad dėl nuteistojo L. B. veiksmų nukentėjusioji S. S. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl ko jai kilo neigiamos pasekmes – atsirado baimė, nesaugumo jausmas, sutriko miegas, jaučia skausmÄ dėl patirtų sužalojimų, apsunkintas kvėpavimas, nebegali dėl to sportuoti, užsiimti įprasta veikla.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie padariniai įvertinant ne mažiau kaip penkis dÅ«rius į nukentėjusiÄ jÄ yra visiÅ¡kai natÅ«ralÅ«s ir suprantami. Pačios nukentėjusiosios S. S. parodymais dėl nuteistojo L. B. jos atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų ji buvo priversta lankytis pas psichiatrÄ , kuris jai iÅ¡rašė vaistus nuo depresijos, nuolatinio nerimo ir baimės. Iki Å¡iol ji jaučia sužalojimo pasekmes – skausmÄ , kvėpavimo sutrikimus. Medikams rekomendavus buvo priversta pakeisti gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Taigi, nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai neabejotinai rodo, kad patirta žala iÅ¡ties sukėlė reikÅ¡mingus neigiamus padarinius (vidinių organų sužalojimai, be kita ko, ir su kepenų pažeidimu, ypač duriančių savybių turinčiu įrankiu, neabejotinai turi ilgalaikį neigiamÄ ir ženklų poveikį žmogaus sveikatai, gyvenimo bÅ«dui, taip pat lieka ir estetiniai kÅ«no sužalojimai – randai, kas neabejotinai taip pat daro didelį poveikį emocinei asmens gerovei). Taigi, nors nukentėjusioji ligoninėje buvo gydoma gana neilgai, teisėjų kolegijai nėra abejonių, kad dėl nustatytų nuteistojo smurtinių veiksmų ir dėl to kilusių pasekmių, nukentėjusioji S. S. patyrė įvairius nepatogumus, susijusius tiek su gydymu, tiek su gijimo procesu bei vėlesnėmis sveikatos pasekmėmis bei psichologine nukentėjusiosios bÅ«kle.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, tiek dėl medikamentų vartojimo, tiek dėl lankymosi pas gydytojus baudžiamojoje byloje yra pateikti elektroninių receptų iÅ¡raÅ¡ai ir medikamentų įsigijimÄ patvirtinantys mokėjimų kvitai (t. 5, b. l. 18–27). Nagrinėjamu atveju be pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, įvertinus ir nuteistojo asmenybę bei turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, iÅ¡laikė teisingÄ nukentėjusiojo ir nuteistojo skirtingų interesų pusiausvyrÄ (nuteistasis nors iÅ¡ dalies yra neįgalus, visgi yra darbingo amžiaus, be to, nėra duomenų apie itin prastÄ jo turtinę padėtį ir sveikatÄ , kuri ribotų galimybes dirbti (lankėsi sporto klube, sportavo), todėl po bausmės atlikimo turės realias galimybes atlyginti visÄ iÅ¡ jo priteistÄ neturtinės žalos atlyginimÄ ) bei teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ , tuo nenukrypstant ir nuo susiformavusios teismų praktikos neturtinės žalos atlyginimo klausimais.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka dėl sunkaus sveikatos sužalojimo bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, nes bylose, susijusiose su sunkiu sveikatos sutrikdymu, įvertinus padarytų sužalojimų mastÄ ir galimas pasekmes sveikatai, yra priteisiamos ir panaÅ¡ios sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244-942/2015, Nr. 2K-604-788/2015 (priteista po 20 000 Eur), Nr. 2K-407-489/2015 (priteista 17 377 Eur), Nr. 2K-300-222/2017 (priteista 23 000 Eur) ir kt.).

Teisėjų kolegija pastebi, kad minėtose bylos priimti sprendimai dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų. Šalies ir gyventojų ekonominė padėtis nėra statiška, todėl teismų praktika besikeičiant ekonominei situacijai negali būti inertiška ir nekisti.

35. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteista 23 050 Eur dydžio suma, turint omenyje itin pavojingÄ nuteistojo veikimÄ suduodant nukentėjusiajai peiliu ne mažiau kaip penkis smÅ«gius į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no dalis ir tik laimingo atsitiktinumo dėka iÅ¡vengiant sunkiausių padarinių – nukentėjusiosios gyvybės atėmimo, neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosios patirtiems neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimams, adekvati nuteistojo padarytai tyčinei nusikalstamai veikai ir sukeltoms pasekmėms, nuteistojo galimybėms atlyginti padarytÄ Å¾alÄ ir neprieÅ¡tarauja protingumo bei teisingumo principams.

Dėl nukentėjusiojo A. J. civilinių ieškinių 36. Nuteistasis L. B. nesutinka su apygardos teismo sprendimu dėl A. J. priteisto neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo. Jo teigimu, nagrinėjamu atveju nebuvo vertinama, kokie konkrečiai L. B. veiksmai, kokias pasekmes sukėlė A. J. ir kokiu pagrindu neturtinė žala buvo įvertinta 18 000 Eur sumai. Taip pat nuteistasis pažymi, kad jo neteisėtais veiksmais jokia turtinė žala A. J. nebuvo padaryta.

37. Byloje nukentėjusysis A. J. pareiÅ¡kė 18 000 Eur civilinį ieÅ¡kinį neturtinei ir 270 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo argumentavo tuo, kad:

1) dėl jo sužadėtinės sužalojimo patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ ir emocinę depresijÄ , taip pat po įvykio pasidarė dirglus, atsirado nesaugumo jausmas, nepasitikėjimas savimi ir ateinančiais naujais sporto klubo lankytojais, be kita ko, privalėjo rÅ«pintis sužadėtine ir mažamečiais vaikais;

2) įvykio metu buvo iÅ¡gÄ sdintas jo mažametis sÅ«nus, kuris dėl to lankėsi pas mokyklos psichologę;

3) dėl įvykio jam priklausantis sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“ prarado savo gerÄ reputacijÄ , todėl sporto klubo nariai, ypač moterys, vengia eiti į sporto klubÄ , taigi, tai pakenkė ir sporto klubo veiklai. PareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos argumentavo tuo, kad įvykio metu buvo sugadintas sporto klubo turtas – kėdė – 150 Eur vertės ir medinė spintelė krepÅ¡iams susidėti – 120 Eur vertės (t. 1, b. l. 156–157). Taigi, iÅ¡ A. J. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio argumentų matyti, kad jis neturtinę žalÄ grindžia:

1) savo paties išgyvenimais, t. y., kad buvo sužalotas jam artimas žmogus ir jis tai matė;

2) vaiko patirtais išgyvenimais dėl matyto tiriamo įvykio aplinkybių;

3) jo vadovaujamo sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ sugadinta reputacija ir prarastu įmonės geru vardu. Turtinę žalÄ grindžia įvykio metu sugadintu sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ turtu.

38. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , padarytas nusikalstamas veikas ir jų pasekmes, sprendė, kad A. J. patirtiems neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimams, praradimams ir kitokiems neturtinių vertybių pažeidimams atlyginti teisinga, sÄ Å¾ininga ir protinga suma yra 18 000 Eur, taip pat 270 Eur turtinei žalai atlyginti. Tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra neteisingos ir priimtos neįvertinus BPK 28 straipsnio nuostatų ir teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo paprastai tik tiems Å¡eimos nariams ir artimiesiems, kurie reikalauja neturtinės žalos atlyginimo po tiesioginę žalÄ patyrusio asmens mirties.

Be to, teismas visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į tai, kad A. J. kaip fizinis asmuo negalėjo reikÅ¡ti savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl juridiniam asmeniui padarytos žalos. 38.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal savo pobÅ«dį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo iÅ¡gyventų emocijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Taigi paprastai civiliniu ieÅ¡kovu baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalÄ patyręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016).

Suprantama, kad nukentėjusiojo Å¡eimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieÅ¡ nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau kasacinis teismas civilinėse ir baudžiamosiose bylose laikosi nuostatos, kad tokiu atveju asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokiÄ Å¾alÄ , teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi tik iÅ¡imtiniais, iÅ¡skirtiniais atvejais esant ypatingoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-507/2016, Nr. 2K-331-976/2018 ir kt.). PrieÅ¡ingu atveju visi asmenys, kurių Å¡eimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys nukentėjo dėl nusikalstamų veikų ar kurie matė nusikalstamus veiksmus, nesant ypatingų aplinkybių, galėtų įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalÄ bet kurioje baudžiamojoje byloje. Be kita ko, 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75)7, kurioje rekomenduota valstybėms – Europos Tarybos narėms – savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , sužalojus sveikatÄ .

Rezoliucijoje numatytas bendras principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ dėl iÅ¡gyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ tik patyrus nepaprastai didelius iÅ¡gyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu, o nukentėjusiojo mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi mirusiojo sutuoktinis, vaikai arba tėvai. 38.2. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad smurtiniai veiksmai buvo padaryti prieÅ¡ S. S., o A.

J. buvo asmuo, kuris tiesiogiai, kaip ir kiti sporto klube buvę asmenys, matė L. B. atliekamus smurtinius veiksmus. Nagrinėjamu atveju teismas neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo teismų praktikoje nuosekliai plėtojamos pozicijos dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiųjų Å¡eimos nariams tik iÅ¡imtiniais atvejais. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje tokie atvejai yra itin reti ir netgi pavieniai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sutiko su reikalavimu atlyginti neturtinę žalÄ sužaloto vaiko motinai, nes eismo įvykio metu buvo sunkai sužalotas vos dviejų mėnesių vaikas dėl ko jo motina turėjo nuolatos jį slaugyti, motina iÅ¡gyveno dėl sÅ«naus patirto skausmo, dėl jo galimybės iÅ¡gyventi, o iÅ¡gyvenus – dėl tolesnio gyvenimo kokybės ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-696/2016).

PanaÅ¡iai kasacinis teismas sprendė ir kitoje baudžiamojoje byloje dėl sunkaus dukters sužalojimo eismo įvykio metu, nustačius, kad įvykio metu nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus kÅ«no sužalojimas, dėl ko nukentėjusioji ilgÄ laikÄ buvo vegetacinėje bÅ«senoje, komoje, patyrė klinikines mirtis, nukentėjusiosios bÅ«klė vis dar sunki buvo ir bylos nagrinėjimo metu, todėl teismai konstatavo, kad nukentėjusiosios tėvai po dukters patirtos traumos ir patalpinimo į gydymo įstaigÄ , prarado įprasto gyvenimo pobÅ«dį, dėl nusikaltimo ir pasekmių patyrė pergyvenimus ir sukrėtimus, dvasinį skausmÄ dėl dukros kaip normalaus žmogaus praradimo ir liekamųjų sveikatos sužalojimo reiÅ¡kinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-895/2016).

Taip pat byloje dėl tyčinio sunkaus sveikatos sužalojimo priteista neturtinė žala motinai, tėvui, močiutei ir seseriai, įvertinus tai, kad nukentėjusysis jau daugiau nei dvejus metus yra komoje, jo pasveikimo (sÄ monės atgavimo, savarankiÅ¡ko apsitarnavimo) prognozės yra mažai tikėtinos dėl pakankamai didelės apimties galvos smegenų negrįžtamų pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020). Teisėjų kolegija sutinka, kad A. J. dėl tiriamo įvykio patyrė neigiamų emocijų, vis tik baudžiamojoje byloje aptariama situacija negali bÅ«ti prilyginama kelioms jau aptartoms ir pavienėms situacijoms, ir nesudarė pagrindo A.

J. kaip nukentėjusiosios sužadėtiniui reikalauti neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjamoje situacijoje.

39. Civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo A. J. taip pat grindžia ir tuo, kad dėl neteistų L. B. veiksmų jo mažametis vaikas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir turėjo lankytis pas psichologÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip ir pirmiau aptartu atveju, Å¡iuo atveju taip pat nėra jokių iÅ¡imtinių aplinkybių dėl kurių bÅ«tų galima priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ ir dėl A. J. sÅ«naus patirtų iÅ¡gyvenimų dėl neteisėtų L. B. veiksmų. Be kita ko, atkreipiamas dėmesys, kad A. J. mažametis sÅ«nus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat A. J. nedalyvavo byloje kaip jo įstatyminis atstovas.

40. KitÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo A. J. grindžia sugadinta sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ reputacija, prarastu įmonės geru vardo. Civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos grindžia sugadintu sporto klubo turtu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieÅ¡kovu baudžiamojoje byloje pripažįstamas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ .

Å iuo atveju A. J. nepateikė jokių dokumentų nei apie įmonės teisinį statusÄ nei apie jam suteiktus įgaliojimus atstovauti įmonę. IÅ¡ civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyto įmonės pavadinimo ir byloje esančių duomenų apie įmonės veiklos vietÄ ir vieÅ¡uose registruose esančių duomenų (pvz. VÄ® „Registrų centras“ duomenis) galima tik spėti, kad „(duomenys neskelbtini)“ sporto klubo teisinė forma – asociacija. Pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – Asociacijų įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį, asociacija – savo pavadinimÄ turintis ribotos civilinės atsakomybės vieÅ¡asis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklÄ , atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus vieÅ¡uosius interesus.

Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Minėto straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad asociacijoje turi būti valdymo organas (vienasmenis ar (ir) kolegialus). Taigi, asociacija yra juridinis asmuo, kuriam taikomi bendrieji juridiniams asmenims būdingi požymiai ir, kurio reglamentavimas įtvirtintas CK IV skyriuje, tiek kiek Asociacijos įstatymas nenumato kitaip (žr. mutatis mutandis Asociacijos įstatymo 3 straipsnį).

Vienas iÅ¡ juridinių asmenų požymių yra civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas, kuris reiÅ¡kia galėjimÄ Ä¯gyti konkrečias civilinio proceso įstatymų nustatytas civilines procesines teises ir pareigas, o civilinis procesinis veiksnumas – tai galėjimas savo veiksmais įgyvendinti tokias procesines teises ir vykdyti pareigas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 55 straipsnyje nustatyta, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas.

Å iais atvejais laikoma, kad bylÄ veda pats juridinis asmuo.

41. Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas teisės aktų nuostatas, nagrinėjamu atveju dėl galimai patirtos sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ žalos galėjo kreiptis ir civiliniu ieÅ¡kovu galėjo bÅ«ti pripažintas juridinis asmuo. Tačiau nagrinėjamu atveju dėl galimai sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ patirtos neturtinės ir turtinės žalos civilinį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė A. J. kaip fizinis asmuo. Byloje nėra duomenų, kad A. J. bÅ«tų suteikta teisė atstovauti minėtÄ juridinį asmenį.

Taigi, šiuo atveju ieškinį pareiškė ir civiliniu ieškovu buvo pripažintas ne tas asmuo, kuriam priklauso reikalavimo teisė. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl 270 Eur turtinės žalos ir 18 000 Eur neturtinės žalos civiliniam ieškovui A. J. priteisimo iš L. B. panaikinama ir A. J. pareikštas civilinis ieškinys atmetamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Tai neužkerta galimybės tinkamam subjektui reikšti patirtos žalos atlyginimo CPK nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1, 2 ir 4 punktais, n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 8 d. nuosprendį pakeisti: Nuteistojo L. B. veiksmus iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį ir už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ nuteistajam L. B. paskirti 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo panaikinti ir nuteistajam L.

B. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtÄ bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmių apėmimo bÅ«du subendrinti su Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį paskirta areÅ¡to bausme ir L. B. paskirti subendrintÄ â€“ 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl 270 (du Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt) Eur turtinės žalos ir 18 000 (aÅ¡tuoniolika tÅ«kstančių) Eur neturtinės žalos civiliniam ieÅ¡kovui A.

J. priteisimo iÅ¡ L. B. ir A. J. civilinį ieÅ¡kinį atmesti. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Evaldas Gražys Ernestas RimÅ¡elis