bfb6b4df-2bb0-46e5-bc1a-5ea02fae91f3 · Klaipėdos apygardos teismas

Teisėjas Arvydas Daugėla                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-345-458/2016Teisėja Nijolė Bagdonienė                                           Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14877-2016-9                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.;                                                                                       1.1.8.1.; 1.1.10.1.; 1.2.4.8.; 2.4.6.; 2.4.7. (S)                                                                                                                                                      KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. gruodžio 1 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,teisėjų Eduardo MaÅ¡kevičiaus, Zigmo Pociaus, sekretoriaujant Vitai Diekontienei,dalyvaujant prokurorei Vidai Kaubrytei,nuteistojo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D.

J. apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, D. J. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta aÅ¡tuonių mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę buvo įskaitytas laikas, D.

J. iÅ¡bÅ«tas sulaikyme nuo 2016-03-30 11 val. iki 2016-04-01 10.05 val., t. y. dvi paros. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose ir jos pradžia turi bÅ«ti skaičiuojama nuo D. J. sulaikymo dienos. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: D. J. nuteistas už tai, kad 2016-03-27, apie 21 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) namo kieme, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu buvusiai žmonai J. J. tyčia kumščiu sudavė du smÅ«gius į veidÄ , po to, sugriebęs už plaukų, juos tempdamas iÅ¡rovė plaukų kuokÅ¡tÄ ir taip nukentėjusiajai J.

J. padarė dauginius odos nubrozdinimus veide, iÅ¡sidėsčiusius ant lÅ«pų ir abiejų skruostų, iÅ¡rovė plaukus virÅ¡ugalvyje ir taip nežymiai sutrikdė sveikatÄ .Nuteistasis D. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti 2016 m. rugpjūčio 31 d. Å ilutės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ jam skirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktrinÄ , skirdamas bausmę, teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltininko asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltÄ asmenį.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliantas pažymi, kad, vadovaujantis teismų praktika, tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti pusiausvyra.

D. J. nurodo, kad nusikaltimÄ padarė atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Dabar pradėjo dirbti, augina tris nepilnamečius vaikus, atsisakė alkoholio. Taigi, jo manymu, vadovaujantis teisingumo principu, gali bÅ«ti paskirta bausmė, kuri bÅ«tų proporcinga padarytai veikai ir jo asmenybei. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.

Toks reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje iÅ¡ryÅ¡kėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. D. J. įsitikinęs, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, apibÅ«dinančias jo asmenį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, nusikaltimo pasekmes, Å¡eiminę padėtį.Teismo posėdyje nuteistojo D.

J. gynėjas advokatas Alvydas Kvaščevičius prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo D.

J. nusikalstamÄ veikÄ tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Nei nuteistasis, nei jo gynėjas nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, praÅ¡o skirti Å¡velnesnę bausmę, todėl apygardos teismas dėl nuteistojo kaltės pasisako tik tiek, kiek tai reikÅ¡minga skiriant bausmę.Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai                   individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės     paskirtį.

Taigi teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai   nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).Apeliantas klaidingai nurodo, kad Å¡ios bylos atveju paskirta bausmė aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, o teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, galėjo paskirti Å¡velnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje bausmės Å¡velninimo pagrindas, numatytas BK 54 straipsnio 3 dalyje, siejamas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos ir veikÄ padariusio asmens pavojingumÄ , visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.).

Nuteistasis D. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad nusikaltimÄ padarė atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, tačiau kolegija negali sutikti su tokiais teiginiais. IÅ¡ byloje esančių duomenų akivaizdu, jog nusikaltimas buvo padarytas tyčia, kadangi D. J., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, susikivirčijus su sugyventine, sudavė jai kumščiu du smÅ«gius į veidÄ , po to, sugriebęs už plaukų, juos tempdamas iÅ¡rovė plaukų kuokÅ¡tÄ , atlikdamas Å¡iuos veiksmus, D.

J. norėjo sukelti J. J. skausmÄ , suprato, jog gali sutrikdyti sveikatÄ , galbÅ«t nenumatė tikslaus sveikatos sutrikdymo masto, tačiau suvokė savo atliekamų veiksmų pavojingumÄ ir norėjo taip elgtis. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis padarė dėl kitų asmenų įtakos, o jo apsvaigimas nuo alkoholio tikrai negali bÅ«ti laikomas nepalankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, kadangi alkoholį vartojo savanoriÅ¡kai, žinodamas, kad bÅ«damas neblaivus greitai susierzina (b. l. 91).

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, akivaizdu, jog įvykio aplinkybės nėra išimtinės, dėl kurių įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas padarytam pažeidimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016), todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra ir pagrindo taikyti 54 straipsnio 3 dalį. Teisiamojo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nuteistojo gynėjas nurodė, kad, jo manymu, yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnį.

BK 75 straipsnio nuostatos numato galimybę asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo bausme ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi nagrinėjamu atveju sutiktina, kad formalius kriterijus D. J. atitinka – jis yra nuteistas už tyčinį nesunkų nusikaltimÄ ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams.

Tačiau bÅ«tinas dar vienas pagrindas, t. y. įsitikinimas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į D. J. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi – ir jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir yra recidyvistas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis D. J. jau buvo teistas keletÄ kartų, nors bausmę ir atliko, tačiau pakartotinai smurtavo prieÅ¡ tÄ patį asmenį – savo buvusiÄ sutuoktinę J.

J., turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , vėl padarė naujÄ tyčinį analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, jis laikomas recidyvistu. Tiesa, jog vien Å¡i aplinkybė nuteistojo asmenybės visapusiÅ¡kai neapibÅ«dina, tačiau teismas į jÄ , skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti, kadangi, remiantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, tai laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Taigi, kadangi ankstesnė laisvės atėmimo bausmė deÅ¡imčiai mėnesių už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje (galutinė subendrinta bausmė Å ilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu buvo paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, b. l. 76–80), D.

J. nepadarė tinkamo poveikio, nes, nepraėjus nė pusmečiui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo (2015-12-16 buvo paleistas iÅ¡ pataisos namų), jis vėl padarė naujÄ tyčinį smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ buvusiÄ sutuoktinę J. J., darytina iÅ¡vada, jog nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobÅ«džio, o nulemta susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam skyrė griežtesnę laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pažymi, kad D. J. prieÅ¡ Å¡eimos narius jau yra smurtavęs ir anksčiau, šį kartÄ fizinį smurtÄ vartojo prieÅ¡ buvusiÄ sugyventinę, kuri nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nėščia, ir nuteistasis apie tai žinojo. Aptarti nuteistojo smurtiniai veiksmai negali bÅ«ti laikomi nepavojingais, mažareikÅ¡miais, nepadarę žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams. Asmens neliečiamumas yra pamatinis teisinis principas, kuris reiÅ¡kia, kad žmogus privalo bÅ«ti apsaugotas nuo neteisėto fizinio poveikio.

Asmens sveikata, gyvybė yra vienos iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugomos. Kaip matyti iÅ¡ teismų praktikos, sveikata pripažintina viena didžiausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių, taigi D. J. atlikti veiksmai rodo ypač neigiamÄ nuteistojo charakterio ypatybę – smurtauti prieÅ¡ asmenis, tuo labiau prieÅ¡ silpnesnius už save ir negalinčius tinkamai apsiginti, t. y. moteris. Tai patvirtina ir nuteistojo charakteristika, kurioje jis charakterizuojamas tik patenkinamai (b. l. 56).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, atsižvelgęs į anksčiau nurodytų aplinkybių visumÄ , į tai, kad nustatyta ir atsakomybę lengvinanti, ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės, bei tai, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė nuteistajam neturėjo teigiamos įtakos, nepakeitė jo polinkio nusikalsti, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principÄ , visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismui, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus realų laisvės atėmimÄ , t. y. teismas iÅ¡ byloje esančių duomenų neįžvelgia pagrindo nuteistajam taikyti BK 75 straipsnį ar kitaip Å¡velninti pirmosios instancijos teismo paskirtÄ bausmę.

Apeliaciniame skunde nuteistasis pažymi, kad įsidarbino, augina tris nepilnamečius vaikus, atsisakė alkoholio. Svarbu tai, jog nei remiantis baudžiamojo įstatymo tekstu, nei teismų praktika, nei baudžiamosios teisės doktrina, nepilnamečių vaikų turėjimas, socialiai teisingas gyvenimo bÅ«das savaime nelaikytinos baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Be to, nors bylos duomenys patvirtina, kad D. J. nuo 2016 m. birželio 1 d. dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje (b. l. 58), tačiau teismui nebuvo pateikta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad jis iÅ¡laiko nepilnamečius vaikus.Ä®vertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingus, tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumÄ , vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad D.

J. už padarytÄ nusikaltimÄ paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ bausmės paskirtį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ dėl jame iÅ¡dėstytų motyvų nėra pagrindo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2016 m. lapkričio 17 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo. Jame nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos D. J. iÅ¡laidos bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sudaro 34,74 Eur ir praÅ¡oma Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ nuteistojo.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ .

Todėl teisėjų kolegija mano, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos iÅ¡laidos, teikiant antrinę teisinę pagalbÄ , iÅ¡ D. J. nepriteistinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo D. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus praÅ¡ymÄ iÅ¡ D. J. priteisti 34,74 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                      Arvydas Daugėla Teisėjai                                                                              Zigmas Pocius                                                                               Eduardas MaÅ¡kevičius