2021-05-19 Nr. CB-4822-2-06-3-03462-2019-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2828

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03462-2019-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2021 m. gegužės 11 d. paduotu atsakovų K. V. ir G. V. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 11 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovai K. V. ir G. V. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų Ž. S. ir V. K.-S. ieškinį atsakovams G. V. ir K. V. dėl skolos priteisimo ir atsakovų G. V. ir K. V. patikslintą priešieškinį ieškovams Ž. S., V. K.-S. dėl netesybų priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Atsakovai kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė CK 6.156 straipsnyje suformuluotą sutarties laisvės principą, apimantį šalių teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų, bei sutartį, kuriai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenustato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei. Anot atsakovų, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai priimtuose procesiniuose sprendimuose, konstatuodami, kad šalims sudarius pagrindinę nebaigto statyti namo su žemės sklypu pirkimo – pardavimo sutartį visos preliminariosios sutarties nuostatos nustojo galioti, nes preliminarioji sutartis pasibaigė, paneigė šalių galimybę ir teisę į vieną sudaromą sutartį, įvardijamą preliminariąja, kuria, be kita ko, yra susitariama dėl būsimos pagrindinės sutarties sudarymo sąlygų, įtraukti kitų sutarčių požymius turinčius elementus ir juo aiškinti pagal tas sutartis reglamentuojančias teisės normas.

Taip pat atsakovų teigimu, teismai pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalies, 185 straipsnio, 263 straipsnio 2 dalies normose nustatytą teismo pareigą byloje esančius įrodymus įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, taip pat teismo sprendimą grįsti tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Atsakovai nurodo, kad teismai nepagrįstai konstatavo, jog atsakovai nesilaikė mokėjimo už atliktus darbus terminų, nes ieškovams įvykdžius įsipareigojimą užbaigti namo statybą iki 80 % baigtumo koeficiento, atsakovai sutartį su sandorį finansuojančiu AB „Swedbank“ banku sudarė tik 2019 m. gegužės mėnesį, taip praleisdami mokėjimo ieškovams terminus. Taip pat, anot atsakovų, teismai nepagrįstai nusprendė, kad ieškovai, atsakovams pažeidus mokėjimo įsipareigojimo vykdymo terminus, galėjo sustabdyti savo priešpriešinių prievolių įvykdymą. Atsakovų teigimu, šios aplinkybės byloje nebuvo įrodinėtos ir byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančioP šias išvadas.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su atsakovų kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovai nepagrindė, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Taigi kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti atsakovui K. V. (duomenys neskelbtini) 369 Eur (tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. gegužės 10 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Egidija Tamošiūnienė

Dalia Vasarienė