bfb577af-4e25-4cf0-9b38-25579fe83137 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-761-330/2022 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00288-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.2; (S) 2.6.18.3; 2.6.8.9 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 10 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Å ulco ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G.

K. ir atsakovo K. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G. K. ieÅ¡kinį atsakovui K. B. dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, taip pat pagal atsakovo K. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei G. K. dėl skolos už darbus ir palÅ«kanų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė G. K. pateikė ieÅ¡kinį, kurį patikslinusi, prašė iÅ¡ atsakovo K. B. priteisti 36 991,70 Eur nuostolių atlyginimÄ dėl statybos darbų trÅ«kumų, 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidų (780 Eur žyminio mokesčio, 2 150 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų, 1 000 Eur eksperto konsultacijos parengimo iÅ¡laidų, 480 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo ir 5 130 Eur ekspertizės iÅ¡laidų) atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, kurį ji siekė rekonstruoti ir pritaikyti Å¡unų vieÅ¡bučiui įrengti. Vėliau Å¡io sumanymo buvo atsisakyta ir apsispręsta atliekant rekonstrukcijÄ pritaikyti gyvenamÄ jį namÄ asmeniniam naudojimui.

3. IeÅ¡kovė su atsakovu, kaip verslininku, atliekančiu statybos ir remonto darbus, susitarė dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų. Nors su atsakovu raÅ¡ytinė rangos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau Å¡alys 2019 metų rugpjūčio mėn. žodžiu susitarė, kad atsakovas rangos darbus su pilnu įrengimu atliks už 45 000 Eur kainÄ . Å alys taip pat susitarė, kad pagrindiniai rekonstrukcijos darbai bus atlikti iki 2019 metų Å¡ventų Kalėdų, o visiÅ¡kai baigti – iki 2020 m. balandžio mėn. IeÅ¡kovės teigimu, tarp Å¡alių susiklostę teisiniai santykiai turi bÅ«ti kvalifikuojami kaip vartojimo rangos teisiniai santykiai, nes atsakovas dirbo pagal individualios veiklos pažymÄ , o jo atlikti darbai turėjo tenkinti ieÅ¡kovės ir jos Å¡eimos asmeninius poreikius.

4. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ pradedant darbus, atsakovui buvo sumokėtas 10 000 Eur avansas, vėliau ieÅ¡kovė perdavė atsakovui dar 29 400 Eur sumÄ . IeÅ¡kinyje pažymėta, kad nors pagal Å¡alių susitarimÄ už langus, duris, dažus turėjo mokėti atsakovas, už Å¡ias prekes taip pat sumokėjo ieÅ¡kovė (12 592 Eur suma). IeÅ¡kovės teigimu, ji atsakovui sumokėjo iÅ¡ viso 51 992 Eur. Sutartu terminu darbai nebuvo baigti, be to, ieÅ¡kovei kilo abejonių dėl atliktų darbų kokybės. Darbų kokybės įvertinimui ieÅ¡kovė pasitelkė uždarÄ jÄ akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Liudviko statyba“, kuri nustatė, kad atsakovo atlikti darbai yra su trÅ«kumais, o jų Å¡alinimas kainuotų 68 157,30 Eur.

5. IeÅ¡kovės aiÅ¡kinimu, byloje pateikti įrodymai patvirtina atsakovo atliktų darbų trÅ«kumus, kurių Å¡alinimo iÅ¡laidos sudaro 36 991,70 Eur sumÄ .

6. IeÅ¡kinyje taip pat nurodyta, kad 2019 metų pabaigoje namas turėjo bÅ«ti pritaikytas gyvenimui, tačiau iki ieÅ¡kinio padavimo ieÅ¡kovė neturėjo galimybės jame apsigyventi. Be to, reikės Å¡alinti namo rekonstrukcijos darbų trÅ«kumus, o tai užtruks tam tikrÄ laikÄ , dėl ko ieÅ¡kovė patirs papildomų nepatogumų. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovo veiksmai priežastiniu ryÅ¡iu susiję su ieÅ¡kovės patirtais iÅ¡gyvenimais ir nepatogumais, todėl ieÅ¡kovei priteistina 2 500 Eur neturtinė žala.

7. Atsakovas su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko ir pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 6 578,94 Eur skolÄ už darbus, 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Atsikirsdamas į ieÅ¡kinio reikalavimus, atsakovas pirmiausia nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovės pateiktu ginčo teisinių santykių vertinimu. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė nėra vartotoja, nes namo rekonstrukcija buvo vykdoma ne asmeniniams Å¡eimos poreikiams tenkinti, bet siekiant patalpas pritaikyti Å¡unų vieÅ¡bučio įrengimui. IeÅ¡kovės tikslas buvo kuo pigiau įrengti Å¡unų vieÅ¡butį, todėl buvo papraÅ¡yta atsakovo pateikti darbų sÄ matÄ pigiausioms medžiagoms. Atsakovas pateikė lokalinę sÄ matÄ už 43 469 Eur sumÄ , pagal kuriÄ turėjo bÅ«ti įrengtas namo naujas stogas, iÅ¡betonuotos grindys, įrengta perdanga, vandentiekis, kanalizacija, sumontuoti langai.

9. Atsakovo teigimu, visus sutartus darbus pagal lokalinę sÄ matÄ (iÅ¡skyrus terasos įrengimo darbus) jis baigė 2020 m. liepos 10 d. ir ieÅ¡kovės paprašė galutinio atsiskaitymo. Tuomet kilo Å¡alių ginčas dėl darbų kokybės, atsakovui buvo pateiktas UAB „Liudviko statyba“ direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 3 d. parengtas defektų aktas ir lokalinė sÄ mata. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovės pateiktu darbų defektų aktu. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad kilus ginčui dėl darbų trÅ«kumų fakto, jis pasitelkė ekspertÄ â€“ atestuotÄ statybos specialistÄ Å½. P., kuris nustatė, kad pateiktas defektų aktas neatitinka statybos techninių reglamentų, akte nustatyti defektai prieÅ¡tarauja kokybės įverčio sampratai, todėl rangovas negali prisiimti jokios atsakomybės pagal pateiktÄ defektinį aktÄ . Atsakovo manymu, defektų buvimo faktas yra paneigtas, todėl ieÅ¡kinys, kuris grindžiamas defektų akte nurodytomis aplinkybėmis, atmestinas.

10. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovas, be kita ko, nurodė, kad pagal parengtÄ sÄ matÄ darbų vertė buvo 43 469 Eur. Atsakovas neatliko terasos įrengimo darbų, todėl vienaÅ¡aliu darbų perdavimo aktu jis perdavė darbų už 41 025,94 Eur sumÄ . Už atliktus darbus ieÅ¡kovė yra sumokėjusi 34 447 Eur, todėl skolinga atsakovui 6 578,94 Eur sumÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 17 d. sprendimu ieÅ¡kovės G. K. ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo K. B. 7 486,67 Eur nuostolių, 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ bei 1 841,08 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Teismas taip pat iÅ¡ dalies tenkino atsakovo K. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį ir priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės G. K. 6 071,45 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas. o kitoje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

12. Pasisakydamas dėl Å¡alių teisinių santykių kvalifikavimo, teismas nurodė, kad nors raÅ¡ytinė statybos rangos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau Å¡alių elgesys leidžia pripažinti, kad jas siejo rangos teisiniai santykiai, o sutarties Å¡alys ir dalykas sudaro pagrindÄ jÄ laikyti vartojimo rangos sutartimi.

13. Dėl darbų kainos ieÅ¡kovė įrodinėjo, jog su atsakovu buvo sutarusi gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ (įskaitant medžiagas ir darbus) atlikti už 45 000 Eur. Atsakovas tokios aplinkybės nepripažino, tvirtindamas, jog su ieÅ¡kove buvo tariamasi atskirai dėl kiekvieno darbų etapo kainos. Ä®vertinęs Å¡alių reikalavimus ir jiems pagrįsti pateiktus įrodymus, teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovas buvo įsipareigojęs atlikti visus objekto rekonstrukcijos darbus už 45 000 Eur, bei to, ieÅ¡kovė neįrodė, kad sumokėjo atsakovui 39 400 Eur. Teismas pripažino byloje įrodytÄ aplinkybę, jog ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovui 34 447 Eur sumÄ .

14. Atsakovas įrodinėjo, kad atliko 41 025,94 Eur vertės darbus. Teismo ekspertas D. K. pateikė iÅ¡vadÄ , kad tam tikri darbai – langų montavimas, angų platinimas, palangių renovacija – atlikti tik iÅ¡ dalies (ne visos palangės sumontuotos), todėl teismas konstatavo, jog atsakovo atliktų ir perduotų ieÅ¡kovei darbų vertė yra 40 518,45 Eur (apskaičiuota iÅ¡ vienaÅ¡aliame darbų perdavimo akte nurodytos 41 025,94 Eur sumos atėmus neatliktų darbų vertę už 507,49 Eur).

15. Teismo vertinimu, atsakovas įrodė, jog Å¡alys buvo sutarusios dėl atsakovo pateiktoje lokalinėje sÄ matoje nurodytų darbų už 43 469 Eur kainÄ , atsakovas atliko ir perdavė ieÅ¡kovei darbų už 40 518,45 Eur, ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovui 34 447 Eur. Neapmokėtų darbų suma yra 6 071,45 Eur, todėl teismas jÄ priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės.

16. Spręsdamas dėl atliktų darbų kokybės bei trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidų atlyginimo, teismas nurodė, kad kilus rangovo ir užsakovo ginčui dėl darbų trÅ«kumų, byloje buvo atlikto dvi teismo ekspertizės. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo abejoti pakartotinės teismo ekspertizės (jÄ atliko teismo ekspertas S. M.) iÅ¡vadų iÅ¡samumu, pagrįstumu tiek dėl trÅ«kumų fakto nustatymo, tiek dėl lėšų, kurių reikia trÅ«kumams paÅ¡alinti, dydžio. Teismo vertinimu, eksperto S. M. pateikta trÅ«kumų Å¡alinimo kaina yra objektyvesnė ir labiau pagrįsta, nei teismo eksperto D. K. (eksperto S. M. trÅ«kumų Å¡alinimo kainos yra paskaičiuotos 2021 m. spalio mėnesiui, o eksperto D. K. – 2021 m. balandžio mėnesiui).

17. Spręsdamas dėl darbų trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidų, teismas nesivadovavo ieÅ¡kovės pateikta UAB „Baltic Empire“ sudaryta lokaline sÄ mata ir UAB „Virtualios sistemos“ pateikta sÄ mata (pastaroji – dėl ant namo stogo esančių saulės baterijų iÅ¡montavimo ir sumontavimo), kadangi sÄ matomis nepagrindžiama, jog nustatytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti yra reikalinga didesnė nei teismo eksperto S. M. nurodyta lėšų suma. UAB „Baltic Empire“ sudarytoje lokalinėje sÄ matoje didžiÄ jÄ dalį lėšų sudaro suma, skiriama namo stogo darbams, nors nei teismo ekspertas D. K., nei teismo ekspertas S. M. iÅ¡vadose nenurodė, jog tam, kad bÅ«tų iÅ¡taisyti esami trÅ«kumai, reikėtų iÅ¡ardyti stogo dangÄ ir tam tikrus stogo elementus, pagaminti naujas stogo detales. Teismas nusprendė, kad nesant bÅ«tinumo ardyti stogÄ , nereikia iÅ¡montuoti ir vėl sumontuoti ant namo stogo įrengtų saulės baterijų.

18. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad iš ieškovės atsakovui priteistina neapmokėtų darbų suma – 6 071,45 Eur, o iš atsakovo ieškovei priteistina darbų trūkumams pašalinti reikalinga 7 486,67 Eur suma.

19. Teismui nekilo abejonių, jog dėl atsakovo nekokybiÅ¡kai atliktų rekonstrukcijos darbų ieÅ¡kovė patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, todėl yra pagrindas konstatuoti neturtinės žalos faktÄ ir jÄ kompensuoti. Atsižvelgdamas į priteisiamÄ darbų trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidų dydį, teismas pripažino, kad 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra protingas ir teisingas.

20. Paskirstydamas Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas laikėsi pozicijos, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡ti reikalavimai patenkinti 22 proc. apimtimi, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai patenkinti 80 proc. apimtimi. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai 21. IeÅ¡kovė G. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo 36 991,70 Eur statybos darbų trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidoms bei 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį visiÅ¡kai atmesti.

22. IeÅ¡kovės apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 22.1. Nėra pagrindo remtis eksperto S. M. iÅ¡vadomis, nustatant ieÅ¡kovei priteistinas statybos darbų trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės pateiktas ekspertų bei specialistų iÅ¡vadas ir neįvertino aplinkybės, kad nustatytų stogo konstrukcijos trÅ«kumų paÅ¡alinimui bÅ«tina nuimti saulės baterijas, o tokių darbų iÅ¡laidas turi atlyginti atsakovas. 22.2. Teismo sprendime nurodyta, kad atsakovas atliko ir perdavė ieÅ¡kovei darbų už 40 518,45 Eur sumÄ , o atsakovė sumokėjo 34 447 Eur, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės priteista atlyginti atsakovui 6 071,45 Eur.

Tačiau pateikti įrodymai patvirtina atsakovo pripažinimÄ , jog už darbus jam sumokėta „beveik 40 000 Eur“. 22.3. Atsakovas nepateikė nei vieno atliktų darbų akto ar medžiagų įsigijimo dokumento, todėl teismo iÅ¡vada, kad atsakovas atliko darbų už 41 025,94 Eur sumÄ , laikytina nepagrįsta.

23. Atsakovas K. B. atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti.

24. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais motyvais: 24.1. Nustatydamas trÅ«kumų Å¡alinimo vertę, teismas pagrįstai vadovavosi teismo ekspertų nustatytais darbų trÅ«kumais ir jų Å¡alinimo iÅ¡laidų sÄ matomis. UAB „Baltic Empire, UAB „Virtualios sistemos“ ir V. L. pateiktomis lokalinėmis sÄ matomis nėra pagrindo vadovautis, nes jose numatyti darbai apima ne stogo konstrukcijų defektų Å¡alinamÄ , bet esamo stogo griovimÄ ir naujo stogo statymÄ . Teismo ekspertai, nustatydami stogo darbų trÅ«kumus, nenurodė, kad stogÄ reikia nugriauti ir iÅ¡ naujo pastatyti. 24.2.

Didesnės nei 34 447 Eur sumos už atsakovo atliktus darbus sumokėjimÄ ieÅ¡kovė skunde grindžia tuo, kad antstolės B. T. 2020 m. rugpjūčio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas atsakovas pripažinimas, jog jis yra gavęs „beveik 40 000 Eur“. SÄ voka „beveik“ nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė sumokėjo daugiau nei 34 447 Eur, nes tokia suma taip pat yra „beveik 40 000 Eur“. Be to, pokalbiui su antstole nebuvo pasiruoÅ¡ta, jis vyko darbo metu, todėl atsakovas objektyviai neturėjo galimybių detaliai prisiminti ir tiksliai įvardinti gautos sumos. 24.3.

PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, atsakovas lokalinėmis sÄ matomis bei atliktų darbų aktais pagrindė faktinius darbų kiekius bei vertę.

25. Atsakovas K. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimÄ taip: sumažinti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistÄ nuostolių atlyginimo sumÄ nuo 7 486,67 Eur iki 5 587,75 Eur; ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo visiÅ¡kai atmesti; padidinti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistÄ skolos už darbus sumÄ nuo 6 071,45 Eur iki 6 578,94 Eur; iÅ¡ naujo paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

26. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 26.1. Teismas sumažino atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinÄ skolÄ 507,49 Eur suma, nepagrįstai nusprendęs, kad palangių montavimo darbai ne visiÅ¡kai atlikti. 26.2. Neteisinga teismo iÅ¡vada, kad Å¡alis siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai. 26.3. Negalima sutikti su teismo sprendimu priteisti ieÅ¡kovei terasos įrengimo, dažymo bei langų ir durų tvirtinimo darbų trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas. Atsakovas tik vykdė ieÅ¡kovės nurodymus, naudojo ieÅ¡kovės perduotas medžiagas, todėl negali atsakyti dėl jų kokybės. Be to, atsakovas nurodė, kad terasos įrengimo darbai nėra baigti, todėl teismas nepagrįstai priteisė atlyginti terasos įrengimo trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas. 26.4.

IeÅ¡kovė vadovavo statybai, norėjo darbus atlikti kuo pigiau, todėl teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovei neturtinės žalos atlyginimÄ dėl tam tikrų statybos darbų trÅ«kumų. 26.5. Teismas neteisingai nustatė Å¡alių patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžio procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , todėl netinkamai paskirstė Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 27.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribų nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal apeliacinių skundų ribas. Dėl papildomų įrodymų (ne)priėmimo 28. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

29. Dėl nurodytos proceso teisės normos taikymo kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, bÅ«dingos civiliniam procesui, iÅ¡raiÅ¡ka. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å io apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas bÅ«tų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotÄ procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis.

Todėl, siekiant paÅ¡alinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Å is draudimas užtikrina ir teisinį tikrumÄ bei apibrėžtumÄ , nes užkertant keliÄ remtis tokiais įrodymais, kurie nefigÅ«ravo pirmosios instancijos teisme, paÅ¡alinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukÅ«rimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

30. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktikÄ apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

31. Apeliantė G. K. kartu su apeliaciniu skundu pateikė UAB „Baltic Empire“ ir UAB „Virtualios sistemos“ raÅ¡tus, kuriais remdamasi siekia patvirtinti, kad atliekant namo stogo rekonstrukcijos trÅ«kumų Å¡alinimo darbus yra bÅ«tina nuimti ant stogo sumontuotas saulės baterijas ir Å¡ie darbai turės bÅ«ti papildomai apmokėti. IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde teigiama, kad priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , teismas neatsižvelgė į nurodytų bendrovių pateiktas sÄ matas, todėl apeliantė praÅ¡o priimti jų raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus.

32. Teisėjų kolegija, susipažinusi su naujai teikiamais raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, nustatė, kad jais iÅ¡ esmės pildomi bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovės pateikti bendrovių komerciniai pasiÅ«lymai. Å iuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dėstyti teiginiai naujų ir pirmosios instancijos teisme nevertintų aplinkybių neatskleidžia ir nepagrindžia, todėl papildomai teikiamus duomenis (paaiÅ¡kinimus) atsisakoma priimti, kaip neturinčius įrodomosios reikÅ¡mės Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės 33. Remiantis Å¡alių paaiÅ¡kinimais ir byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Å¡alys 2019 m. rugpjūčio mėn. žodžiu susitarė, kad atsakovas atliks ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus. Å alys neginčija, kad darbai buvo atliekami pagal atsakovo parengtÄ lokalinę darbų sÄ matÄ , kurioje nurodyta, jog darbų kaina sudarys 43 469 Eur.

34. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė įrodymus, kad atliko darbų, kurių vertė sudaro 41 025,94 Eur, ir vienašaliu atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu 2020 m. rugsėjo 30 d. juos perdavė ieškovei. Ieškovė vienašalio atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto neginčijo, todėl remiantis CK 6.694 straipsnio 4 dalimi ir kasacinio teismo išaiškinimais, aktas laikytinas galiojančiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vienašalis darbų priėmimo–perdavimo aktas netenka galios tuo atveju, jei teismas jį pripažįsta negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2011).

35. Bylos nagrinėjimo metu Å¡alys pripažino aplinkybę, kad už darbus ieÅ¡kovė atsakovui yra sumokėjusi 34 447 Eur sumÄ , bei aplinkybę, kad atsakovas dalies darbų (terasos įrengimo darbų) nėra atlikęs.

36. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Å¡alis siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai, kuriems esant, atsakovas, kaip verslininkas, teikė statybos rangos darbų paslaugas ieÅ¡kovės asmeniniams poreikiams tenkinti. IeÅ¡kovė už atliktus darbus nevisiÅ¡kai atsiskaitė, todėl teismas atsakovui priteisė 6 071,45 Eur skolÄ . Teismas, remdamasis Å¡alių pateiktais įrodymais ir byloje paskirtos teismo ekspertizės iÅ¡vadomis, taip pat nustatė, kad atsakovo atlikti darbai buvo su trÅ«kumais, todėl priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 7 486,67 Eur sumÄ trÅ«kumų paÅ¡alinimo iÅ¡laidoms bei 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

37. Å alys apeliaciniuose skunduose nesutinka iÅ¡ esmės su visomis jų interesų netenkinančiomis teismo iÅ¡vadomis, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi ribotos apeliacijos principu bei Å¡alių skunduose apibrėžtomis bylos nagrinėjimo ribomis, vertina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo bei Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų (ne)tenkinimo, teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Dėl ginčo Å¡alis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo 38.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismÄ pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas bÅ«tų patenkintas, turi bÅ«ti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo Å¡alis, ir iÅ¡ jo kylanti ieÅ¡kovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016). Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali bÅ«ti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus Å¡alių teisinius santykius.

39. Remiantis į bylÄ pateikta lokaline darbų sÄ mata, nustatyta, kad Å¡alių sutarti atlikti darbai apėmė gyvenamojo namo iÅ¡orės rekonstrukcijos darbus (pamatų Å¡iltinimo, kamino remonto, fasado, stogo įrengimo ir kt.) bei vidaus darbus (grindų betonavimo, Å¡ildomų grindų įrengimo, vandentiekio įrengimo ir kt.). Ä®vertinus Å¡alių susitarimo dalykÄ , pripažintina, kad tarp Å¡alių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, kuriuos apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalies normos. Å io straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, Å¡eimos ar namų Å«kio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės.

40. Pirmiau aptarta teisės norma nukreipia į CK XXXIII skyriaus „Ranga“ antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ numatytÄ teisinį reguliavimÄ (CK 6.672–6.680 straipsniai), kuriuo apibrėžta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymÄ atlikti tam tikrÄ darbÄ , skirtÄ tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo Å¡eimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatÄ ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis).

41. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis CK 6.2281 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 2 straipsnio 20 ir 25 dalyse pateiktomis vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sampratomis, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019, 6 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad statybos rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo sutartimi bÅ«tina konstatuoti visų iÅ¡vardintų požymių visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2005).

42. Vadinasi, teismui sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, bÅ«tina identifikuoti sutarties Å¡alis (vartotojÄ ir prekių (paslaugų) tiekėjÄ ) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iÅ¡ sutarties Å¡alių – vartotojas.

43. Analizuojamu atveju neginčytinai nustatyta, kad atsakovas vykdė rangos veiklÄ pagal individualios veiklos pažymÄ Nr. 606925. Å i faktinė aplinkybė įgalina ginčo Å¡alių teisiniuose santykiuose atsakovÄ laikyti verslininku (CK 6.2281 straipsnio 3 dalies ir VTAÄ® 2 straipsnio 25 dalies prasme). Kita susitarimo Å¡alis (užsakovė) buvo fizinis asmuo. Taigi, aptariama Å¡alių sutartis atitinka vartojimo sutartims bÅ«dingÄ subjektiÅ¡kumo požymį.

44. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad byloje nagrinėjamu atveju darbai buvo atliekami atsakovo, veikiančio pagal individualios veiklos pažymÄ , ieÅ¡kovei (fiziniam asmeniui) priklausančiame gyvenamajame name ir yra skirti asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti, kvalifikavo Å¡alių susitarimÄ vartojimo rangos sutartimi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis.

45. Nors atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovė pradžioje siekė gyvenamÄ jį namÄ pritaikyti verslo vykdymui (planavo įrengti Å¡unų vieÅ¡butį), tačiau vėliau tokio sumanymo buvo atsisakyta. Aplinkybė, kad namas buvo rekonstruojamas ne verslo, bet asmeninių, Å¡eimos poreikių tenkinimui pagrindžiama ir bylos medžiaga: pirma, TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracija buvo iÅ¡davusi leidimÄ gyvenamosios paskirties pastato rekonstrukcijai, nenumatant bÅ«simos jo paskirties pakeitimo; antra, UAB „Domidėja“ parengto gyvenamosios paskirties pastato rekonstravimo projektas bei jame numatyti įgyvendinti sprendiniai nebuvo orientuoti į pastato pritaikymÄ užsiimti komercine veikla (byloje atsakovo pateiktų dokumentų registracijos Nr. DOK-19251, 1-3 priedai); trečia, jokių įrodymų, (iÅ¡skyrus nepagrįstus atsakovo teiginius), kad gyvenamasis namas buvo rekonstruojamas siekiant jį pritaikyti komercinei veiklai, byloje nepateikta.

46. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, laikytina, kad ne tik sutartinio santykio subjektai (fizinis asmuo ir verslininkas), bet ir statybos rangos sutarties objektas (gyvenamojo namo rekonstrukcija, nekeičiant jo paskirties ir nepritaikant komercinės veiklos vykdymui) Å¡iuo atveju suponuoja iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių sudarytos statybos rangos sutarties tikslas buvo susijęs ne su Å«kinės komercinės ar profesinės veiklos, o su asmeninių, Å¡eimos, namų Å«kio poreikių tenkinimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡alių sudaryta statybos rangos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis (CK 6.672 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo atlyginti su darbų trÅ«kumais susijusius nuostolius 47. Rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos bÅ«dais, nustatytais vartojimo rangÄ ir vartojimo pirkimÄ â€“pardavimÄ reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali bÅ«ti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo bÅ«dus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas).

CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019, 11 punktas).

48. Nagrinėjamo ginčo atveju ieÅ¡kovė, nurodžiusi, kad atsakovas (rangovas) netinkamai įvykdė statybos rangos sutartimi sulygtus darbus ir atsisakė paÅ¡alinti nustatytus darbų trÅ«kumus, pasirinko CK 6.678 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ pareikalavo atlyginti nustatytų darbų trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas, kurios, ieÅ¡kovės teigimu, sudarytų 36 991,70 Eur sumÄ .

49. Siekiant kuo teisingiau įvertinti ieÅ¡kinio argumentus dėl atliktų darbų trÅ«kumų fakto ir dydžio, byloje buvo paskirtos dvi teismo ekspertizės. Pirmoji ekspertizė (paskirta ieÅ¡kovės praÅ¡ymu), kuriÄ atliko ekspertas D. K., patvirtino, kad dalis atsakovo atliktų darbų yra su trÅ«kumais, bei nustatė, kad atliktų darbų trÅ«kumų paÅ¡alinimo kaina yra 4 224 Eur.

50. IeÅ¡kovei nesutinkant su eksperto D. K. iÅ¡vadomis, jos praÅ¡ymu buvo paskirta pakartotinė teismo statybos ekspertizė, kuriÄ atliko ekspertas S. M.. Jis pateikė iÅ¡vadÄ , kad nustatytų darbų trÅ«kumų iÅ¡taisymo kaina yra 7 785,64 Eur.

51. Spręsdamas dėl ieškovės prašymo atlyginti rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas, pirmosios instancijos teismas rėmėsi pakartotinės teismo ekspertizės išvadomis. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija vertinant byloje surinktus įrodymus.

52. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagrindas atmesti kaip įrodymÄ eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį gali bÅ«ti paties ekspertizės akto trÅ«kumai: ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikÅ¡mingi faktoriai, iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto neÅ¡aliÅ¡kumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiÅ¡kėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-611/2020, 46 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Å iuo atveju ginčo Å¡alys objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima abejoti teismo paskirtos ekspertizės iÅ¡vadomis, nenurodė ir nepateikė. PrieÅ¡ingai, tiek eksperto S. M., tiek ir eksperto D. K. iÅ¡vadomis patvirtinti iÅ¡ esmės tie patys atsakovo atliktų darbų trÅ«kumai (netolygiai nudažytos fasado dailylentės; stogo konstrukcijų atraminės kolonos nėra iÅ¡centruotos ir nepilnu plotu remiasi į įrengtus kolonoms pamatus; nepriveržti langų rėmai; ir kt.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikėsi nuostatos, kad, atsižvelgiant į tai, jog abi ekspertizės patvirtino iÅ¡ esmės tapačius atliktų darbų trÅ«kumus, tačiau S. M. parengtoje iÅ¡vadoje yra nurodyta, kad rengiant atliktų darbų trÅ«kumų Å¡alinimo sÄ matÄ , buvo remtasi 2021 m. spalio mėn. galiojusiomis kainomis (ekspertizės akto 42 puslapis), t. y. sprendimo priėmimo dienai artimesnėmis kainomis, Å¡io ginčo situacijoje egzistuoja pagrindas remtis bÅ«tent Å¡ios pakartotinės ekspertizės iÅ¡vadomis.

53. Eksperto S. M. parengtoje ekspertinėje iÅ¡vadoje konstatuota, kad atsakovo atliktų statybos rangos darbų trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidos sudarytų 7 785,64 Eur sumÄ .

54. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė teigia, kad nurodytos sumos nepakanka darbų trÅ«kumų paÅ¡alinimo iÅ¡laidoms kompensuoti ir pažymi, kad siekiant iÅ¡taisyti stogo darbų trÅ«kumus, bÅ«tina nuimti ant stogo sumontuotas saulės baterijas ir uždėti jas atgal, o tokį darbÄ gali atlikti tik sertifikuota įmonė (kitu atveju saulės baterijų atžvilgiu nebus taikoma garantija). IeÅ¡kovės teigimu, jos pateiktos UAB „Baltic Empire“, UAB „Virtualios sistemos“ ir V. L. parengtos lokalinės sÄ matos patvirtina, kad vien tik stogo darbų trÅ«kumų Å¡alinimas kainuos žymiai daugiau (UAB „Baltic Empire“ pateikė lokalinę sÄ matÄ dėl 31 183,70 Eur sumos, V.

L. dėl 21 893,74 Eur sumos). Pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, kad nė viename iÅ¡ pateiktų teismo ekspertizės aktų nėra nurodyta, jog siekiant paÅ¡alinti konstatuotus darbų trÅ«kumus, bÅ«tina nuardyti ar keisti namo stogÄ (jo konstrukcijas). S. M. ekspertizės akte iÅ¡skirti tokie su stogo medinėmis konstrukcijomis susiję darbai: įskilusių konstrukcijų sutvirtinimas; medinių gegnių sujungimo mazgų sutvirtinimas; smulkių plieninių tvirtinimo detalių montavimas ir pan. (ekspertizės akto 36 puslapis).

D. K. ekspertizės akte nurodyta, kad būtina papildomai sutvirtinti medines trūkusias konstrukcijas (ekspertizės akto 106 - 108 puslapiai).

55. Ekspertų konstatuoti stogo rekonstrukcijos darbų trÅ«kumai iÅ¡ esmės siejami su esamų stogo konstrukcijų tvirtinimu, papildomų tvirtinimo detalių įrengimu, bet ne stogo konstrukcijos iÅ¡ardymu ir (ar) perdarymu, į kÄ orientuojama ieÅ¡kovės pateiktose lokalinėse sÄ matose, kuriomis ji grindžia reikalavimÄ dėl galimų darbų trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidų dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieÅ¡kovei priteistinÄ darbų trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , pagrįstai rėmėsi teismo eksperto iÅ¡vadomis, o ne ieÅ¡kovės pateiktų bendrovių ir V. L. lokalinėmis sÄ matomis.

56. Kaip matyti iÅ¡ eksperto S. M. parengtos lokalinės sÄ matos nustatytiems darbų trÅ«kumams paÅ¡alinti, 7 785,64 Eur dydžio iÅ¡laidas sudarytų: kolonų atramų perdarymas; dalies fasado elementų perdažymas; palangių nuolajų pakeitimas; langų ir durų rėmų remontas; medinių stogo konstrukcijų tvirtinimas ir kiti darbai (ekspertizės akto 43-44 puslapiai).

57. Pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovo 7 486,67 Eur darbų trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Eksperto nustatytas trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas teismas sumažino 298,97 Eur suma, nusprendęs, kad atsakovas neturi atlyginti iÅ¡laidų, susijusių su naujų gręžtinių monolitinių gelžbetonio pamatų montavimu ir plieninių įdėtinių dalių montavimu (teismo sprendimo 67.1 papunktis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuostata, kad Å¡iuo atveju dalis eksperto lokalinėje sÄ matoje nurodytų darbų yra susiję su darbais, kurie bÅ«tų atliekami įrengiant terasÄ (byloje nustatyta, kad atsakovas nebuvo atlikęs terasos įrengimo darbų ir atlygio už juos neprašė), o jų kaina sudaro 298,97 Eur (246,56 Eur plius 21 proc.

PVM). Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pagrįsta laikytina teismo iÅ¡vada iÅ¡ eksperto S. M. lokalinėje sÄ matoje nurodytos bendros darbų trÅ«kumų iÅ¡taisymo kainos (7 785,64 Eur) atimti 298,97 Eur sumÄ ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 7 486,67 Eur darbų trÅ«kumų paÅ¡alinimo iÅ¡laidoms atlyginti.

58. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad byloje neįrodyta, jog kolonų pamatai yra blogi, tačiau, kaip jau minėta, objektyvių įrodymų, kurie paneigtų ekspertų išvadas (pažymėtina, kad tiek S. M., tiek ir D. K. ekspertinėse išvadose konstatuoti kolonų pamatų montavimo darbų trūkumai), nepateikta, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šios darbų trūkumų dalies.

59. Atsakovas nesutinka su teismo išvada priteisti iš jo 149,22 Eur dėl dažymo darbų trūkumų. Atsakovo teigimu, dažymo darbams jis naudojo ieškovės pateiktus dažus, darbų metu informavo ieškovę, kad dažų atspalviai skiriasi, todėl neturi prisiimti atsakomybės dėl šių darbų trūkumų. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais teiginiais ir pažymi, kad ekspertų sudarytuose aktuose, aptariant su dažymo darbais susijusius trūkumus, konstatuota, jog šių darbų defektai pasireiškė: netolygiu dažų padengimu, dalies plotų neuždažymu, sakų nutekėjimu ant fasado ir kitais trūkumais. Akivaizdu, kad tokie ekspertų nustatyti trūkumai nenusiję su atsakovo įrodinėjamomis aplinkybėmis, t. y. ieškovės pateiktais netinkamos kokybės dažais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atlyginti 149,22 Eur aptartų darbų trūkumų šalinimo išlaidas.

60. Atsakovas nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi priteisti 1 064,07 Eur už langų ir durų tvirtinimo darbų trūkumus. Teigia, kad ieškovė nepateikė atsakovui atraminių kaladėlių, skirtų langų ir durų tvirtinimui, todėl vietoj plastikinių kaladėlių atsakovas panaudojo medžio kaladėles. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalis siejusiuose teisiniuose santykiuose atsakovas veikė kaip savo srities verslininkas profesionalas, todėl žinodamas ir suprasdamas, kokių medžiagų ir priemonių reikia tinkamam darbų (langų ir durų montavimo) atlikimui, turėjo jomis pasirūpinti, arba, esant šalių susitarimui, reikalauti jų iš ieškovės (užsakovės).

Nepaneigta eksperto išvada dėl netinkamai atliktų langų ir durų montavimo darbų, atsakovas neįrodė ir tos aplinkybės, kad kreipėsi į ieškovę dėl tinkamų priemonių (medžiagų) tokiems darbams atlikti įsigijimo, todėl teismo išvada iš atsakovo priteisti aptariamų rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas, kurias nustatė ekspertas, laikytina pagrįsta ir teisėta.

61. Apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pagal byloje esančius įrodymus spręsdamas dėl ieÅ¡kovei priteistinos rangos darbų trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidų atlyginimo sumos, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi eksperto S. M. sudaryto ekspertizės akto iÅ¡vadomis ir, atsižvelgęs į atsakovo faktiÅ¡kai atliktus darbus, teisingai nustatė, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinas 7 486,67 Eur tokių iÅ¡laidų atlyginimas (7 785,64 Eur eksperto nurodyta darbų trÅ«kumų Å¡alinimo kaina, atėmus 298,97 Eur sumÄ už naujų gręžtinių monolitinių gelžbetonio pamatų ir plieninių įdėtinių dalių montavimo darbus, kurie susiję su atsakovo neatliktais terasos įrengimo darbais, todėl negali bÅ«ti priskirti prie su trÅ«kumais faktiÅ¡kai atliktų darbų).

Dėl atsakovo reikalavimo atlyginti už atliktus darbus 62. Atsakovas byloje pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 6 578,94 Eur skolÄ už atliktus darbus. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės sutikęs su atsakovo prieÅ¡iniu reikalavimu, sumažino praÅ¡omÄ priteisti skolÄ 507,49 Eur suma, padaręs iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nėra už tokiÄ sumÄ atlikęs palangių montavimo darbų, todėl priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 6 071,45 Eur.

63. Nesutikdamas su tokia teismo išvada, atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vietoj to, jog nepriteistų atlygio tik už palangių nuolajų tvirtinimo darbus (eksperto D. K. apskaičiuota palangių nuolajų tvirtinimo darbų kaina sudaro 84,51 Eur vertę), iš vienašaliame atsakovo atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte nurodytos sumos be pagrindo nepriteisė ir už faktiškai atliktus langų montavimo bei angų platinimo darbus.

64. Teisėjų kolegija sutinka su pirmiau nurodytais atsakovo apeliacinio skundo argumentais. Atsakovo parengtame atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte nurodyta, kad langų montavimo, angų platinimo, palangių renovacijos ir darbo su medžiagomis kaina yra 592 Eur, t. y. tokia nurodyta bendra viso namo langų montavimo, angų platinimo ir palangių renovacijos darbų kaina. Ekspertų D. K. ir S. M. ekspertizės aktuose nurodyta, kad atsakovas nėra sumontavęs tik dalies palangių nuolajų (D. K. ekspertizės akto 111 puslapis; eksperto S. M. ekspertizės akto 43 puslapis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas nėra atlikęs terasos įrengimo darbų. Atsakovas nurodo, kad terasos palangės ilgis yra 6,4 metrai (teisėjų kolegija atsakovo nuorodÄ dėl terasos palangės ilgio pripažįsta pagrįsta, nes Å¡is skaičius artimas eksperto D. K. ekspertizės akte įvardintam neįrengtų palangių nuolajų kiekiui (ilgiui), t. y. 7 metrams (D. K. ekspertizės akto 108 puslapis); atsakovo skaičiavimu, jų įrengimo kaina sudarytų 32,98 Eur, todėl Å¡i suma gali bÅ«ti atimta iÅ¡ praÅ¡omos priteisti skolos sumos.

Visgi, pažymėtina, jog apeliaciniame skunde teikdamas skaičiavimus, atsakovas remiasi eksperto D. K. iÅ¡vadomis, nors, kaip jau iÅ¡dėstyta pirmiau, teisėjų kolegija konstatavo, kad tiek nustatant ieÅ¡kovei priteistinÄ darbų trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , tiek atsakovui priteistinÄ skolos sumÄ , reikia vadovautis eksperto S. M. ekspertizės aktu ir jame pateiktais skaičiavimais (Å¡ios nutarties 52 punktas). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad sprendžiant dėl atsakovui priteistinos skolos, teismui buvo pagrindas nepriteisti sumos, kuriÄ sudaro terasos palangių nuolajų tvirtinimo darbų vertė, t. y. 63,55 Eur (eksperto S. M. iÅ¡vadoje nurodyta, kad 1 metro palangių nuolajos pakeitimo kaina yra 9,93 Eur, todėl laikantis pozicijos, kad neįrengta 6,4 metrai terasos palangės nuolajų, bendra jų įrengimo kaina sudarytų 63,55 Eur sumÄ , kuri nepriteistina atsakovui kaip skola už darbus).

65. IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija priėjo prie iÅ¡vados, kad iÅ¡ atsakovo parengto darbų priėmimo–perdavimo akto, kuriame fiksuojama, jog atliktų darbų vertė sudaro 41 025,94 Eur, atėmus neįrengtų palangių nuolajų montavimo darbų vertę – 63,55 Eur, laikytina, kad atsakovas turi teisę į 40 962,39 Eur atliktų darbų vertės atlyginimÄ . Byloje nustačius, kad ieÅ¡kovė yra sumokėjusi atsakovui 34 447 Eur, konstatuotina, jog ieÅ¡kovė skolinga atsakovui už atliktus rangos darbus 6 515,39 Eur sumÄ .

66. Nors ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovui buvo sumokėta didesnė suma – „beveik 40 000 Eur“ ir tai esÄ patvirtina antstolės B. T. sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nesant kitų įrodymų, kurie pagrįstų šį apeliantės teiginį, nėra pakankamas patvirtinti faktui, kad atsakovui buvo sumokėta didesnė suma, nei Å¡alys pripažino bylos nagrinėjimo metu, t. y. 34 447 Eur.

67. Pirma, kaip teisingai pažymėjo atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , antstolės sudarytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra nurodyta konkreti už darbus mokėta (atsakovo gauta) suma. Antra, pokalbio su antstole metu atsakovas neturėjo galimybių pasitikrinti realiai gautų mokėjimų sumos. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotus atsakovo žodžius ieÅ¡kovė interpretuoja sau palankia linkme, nors jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginių pagrįstumÄ , nepateikia.

68. Apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 6 515,39 Eur atlyginimÄ už atliktus statybos rangos darbus. Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ 69. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistas 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Atsakovas teigia, kad įvertinus ieÅ¡kovės vaidmenį statybos darbų procese ir jos realiai gautÄ naudÄ , teismas nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kovė praÅ¡o Å¡iÄ teismo sprendimo dalį pakeisti, padidinant jai priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ iki 2 500 Eur.

70. Pasisakant dėl apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytų argumentų, siejamų su neturtinės žalos atsiradimo aplinkybėmis, dar kartÄ primintina, kad bylos Å¡alis siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai, kuriuose ieÅ¡kovė buvo vartotoja.

71. Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovė kontroliavo atliekamų darbų procesÄ , teikė medžiagas darbams, todėl esÄ nepagrįstai pripažinta, kad ji patyrė neturtinę žalÄ . Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais argumentais. CK 6.689 straipsnio 1 dalis vienareikÅ¡miÅ¡kai įtvirtina užsakovo (Å¡iuo atveju užsakove buvo ieÅ¡kovė) teisę kontroliuoti ir prižiÅ«rėti atliekamų statybos darbų eigÄ ir kokybę. Å i aplinkybė nepaÅ¡alina užsakovo (vartotojo) teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ . Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad santykiams, kurių nereglamentuoja vartojimo rangos santykiams taikytinos teisės normos (CK 6.672–6.680 straipsniai), taikomos CK Å¡eÅ¡tos knygos XXXIII skyriaus 3 skirsnio „Statybos ranga“ normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019, 9 punktas) ir tai nepaneigia teisinių santykių kvalifikavimo vartojimo teisiniais santykiais pagrindo.

72. Vartotojo teisė į neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimÄ Ä¯tvirtinta VTAÄ® 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ Ä¯gyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydį teismas nustato, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus: žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019, 22 punktas).

73. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimÄ reglamentuojančių įstatymų aiÅ¡kinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinės žalos atlyginimui yra bÅ«tina nustatyti civilinės atsakomybės sÄ lygas, tarp jų – žalos padarymo faktÄ , nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymÄ ; neturtinė žala, iÅ¡reikÅ¡ta pinigais, yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į Å¡iuo klausimu jau suformuotÄ teismų praktikÄ ; neturtinės žalos dydį lemia, be kita ko, objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 40 punktas).

74. Byloje nustatyta, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. nekokybiÅ¡kai atliko gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad dėl tokių atsakovo veiksmų ieÅ¡kovė patyrė nepatogumų ir rÅ«pesčių, negalėjo naudotis gyvenamuoju namu. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad atsakovas nesutiko paÅ¡alinti nustatytus atliktų darbų trÅ«kumus; siekdama apginti savo teises, ieÅ¡kovė buvo priversta kreiptis į teismÄ , bylos nagrinėjimo metu patyrė naujas iÅ¡laidas (pavyzdžiui, dėl ekspertizės atlikimo), todėl yra pagrindas konstatuoti jos patirtos neturtinės žalos faktÄ .

Nors ieÅ¡kovė teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ nuo 2 500 Eur iki 1 500 Eur, teisėjų kolegijos įsitikinimu, priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis, nustatytas pagal individualų byloje tirtų faktinių aplinkybių įvertinimÄ , yra protingas, sÄ Å¾iningas ir teisingas. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, Å¡ios teismo sprendimo dalies nepagrįstumÄ ir neteisėtumÄ Ä¯rodančių aplinkybių neįvardija; subjektyvaus pobÅ«džio ir abstraktaus turinio apeliantės teiginiai dėl per mažo priteisto neturtinės žalos atlyginimo atmestini.

Dėl procesinės bylos baigties 75. Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Å¡alių teisinius santykius teisingai kvalifikavo vartojimo rangos sutartiniais santykiais, ir, remdamasis eksperto S. M. iÅ¡vadomis, pagrįstai pripažino, jog ieÅ¡kovei priteistina 7 486,67 Eur suma statybos rangos darbų trÅ«kumų paÅ¡alinimo iÅ¡laidoms atlyginti, taip pat pagrįstai priteisė 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Remiantis Å¡ia iÅ¡vada, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kinį patenkinant iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovei G.

K. iš atsakovo K. B. priteista iš viso 8 986,67 Eur suma, paliekama nepakeista.

76. Ä®vertinus skundžiamo sprendimo dalį, kuria iÅ¡spręstas prieÅ¡ieÅ¡kinis, nustatyta, kad teismas nepagrįstai iÅ¡ atsakovo praÅ¡omos priteisti skolos už atliktus darbus atėmė visÄ palangių montavimo ir angų platinimo darbų kainÄ , o ne tik neįrengtos terasos palangės nuolajos tvirtinimo kainÄ , todėl Å¡i teismo sprendimo dalis pakeistina, nurodant, kad prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinamas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ ieÅ¡kovės G. K. priteisiama atsakovui K. B. 6 515,39 Eur skola už darbus bei 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo teisme dienos (2020 m. spalio 7 d.), iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 77. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio bei prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų procentine iÅ¡raiÅ¡ka bei Å¡alims priteistomis bylinėjimosi iÅ¡laidų sumomis.

78. Å ioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytais pagrindais iÅ¡ dalies pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , atitinkamai pakeičiamas ir Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis), todėl teisėjų kolegija dėl pirmiau nurodytos atsakovo apeliacinio skundo dalies iÅ¡ esmės nepasisako, nes tai neturi reikÅ¡mės Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimo iÅ¡sprendimui.

79. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė patyrė 9 634 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudarė: 874 Eur žyminis mokestis (ieÅ¡kovei sumažinus ieÅ¡kinio reikalavimus, teismas nusprendė ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti 524 Eur žyminio mokesčio ir Å¡i sprendimo dalis nėra ginčijama), 2 150 Eur iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, 1 000 Eur eksperto konsultacijos iÅ¡laidos, 480 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo iÅ¡laidos, 1 500 Eur pirmosios ekspertizės apmokėjimo iÅ¡laidos, 3 630 Eur pakartotinės ekspertizės apmokėjimo iÅ¡laidos. Atsakovas patyrė 348 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas (148 Eur žyminis mokestis, 200 Eur eksperto atvykimo į teismÄ apmokėjimo iÅ¡laidos). Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos apeliaciniuose skunduose neginčijamos.

80. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. AnalogiÅ¡ka taisyklė taikoma ir prieÅ¡ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo atžvilgiu.

81. Kasacinio teismo nutartyse nurodoma, jog CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020).

82. CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip Å¡alis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginÄÄ byloje (pavyzdžiui, ieÅ¡kovas, kurio ieÅ¡kinys patenkintas). Materialinio teisinio pobÅ«džio ginčo iÅ¡sprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobÅ«džio reikalavimo pagrįstumÄ , t. y. laimėjusiai Å¡aliai atlyginamos jos turėtos iÅ¡laidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistÄ teisę. Tokiai proceso Å¡aliai pralaimėjusioji Å¡alis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai iÅ¡leistas lėšas – patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

83. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ir į aplinkybę, kad Å¡alių pateiktuose procesiniuose dokumentuose buvo siekiama konkrečia sumine iÅ¡raiÅ¡ka apibrėžto ginčo iÅ¡sprendimo rezultato (atitinkamų piniginių sumų priteisimo arba nepriteisimo iÅ¡ antrosios Å¡alies), laikosi nuostatos, jog teisingiausias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Å¡alims bÅ«das yra visų ginčo sumų sudėjimas bei įvertinimas kiekvienai Å¡aliai tenkančių mokėjimų kontekste. Tokios praktikos laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡nagrinėtose civilinėse bylose (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-987-1120/2020, 2022 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-410-464/2022).

84. Ä®vertinus bendrÄ ginčo sumÄ byloje – 46 070,64 Eur (ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai), taip pat atitinkamai pagal galutinį ginčo iÅ¡sprendimo rezultatÄ ieÅ¡kovės gautÄ turtinę naudÄ â€“ 9 050,22 Eur (priteista ieÅ¡kinio reikalavimų suma – 8 986,67 Eur ir atmesta prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų suma – 63,55 Eur), ir atsakovo gautÄ turtinę naudÄ â€“ 37 020,42 Eur (priteista prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų suma – 6 515,39 Eur ir atmesta ieÅ¡kinio reikalavimų suma – 30 505,03 Eur), laikytina, kad yra patenkinta 20 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų bei 80 proc. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų.

Tad ieÅ¡kovei priteistina 1 927 Eur bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (20 proc. nuo 9 634 Eur), o atsakovui – 278 Eur bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (80 proc. nuo 348 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tarpusavyje įskaičius Å¡alims atlygintinas bylinėjimosi iÅ¡laidas, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiama atlyginti 1 649 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme patirtų iÅ¡laidų.

85. Apeliacinės instancijos teisme Å¡alys pateikė įrodymus apie papildomai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė už apeliacinį skundÄ sumokėjo 774 Eur žyminio mokesčio, atsakovas – 88 Eur mokesčio. IeÅ¡kovė taip pat pateikė įrodymus dėl 1 000 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ .

86. IeÅ¡kovės apeliacinis skundas iÅ¡ esmės atmetamas. Kadangi ieÅ¡kovė atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundÄ neteikė, o jos apeliacinis skundas atmetamas, praÅ¡ymas atlyginti apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinamas. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčijo 3 906,41 Eur sumÄ . Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ atsakovo ginčijamos sumos jam priteisė 63,55 Eur, todėl laikytina, kad yra patenkinti 2 proc. atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų. Atsakovui priteistina atlyginti 2 proc. jo patirtų iÅ¡laidų nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, kas sudaro 2 Eur.

87. Kadangi atsakovui priteistino bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo suma (2 Eur) yra itin maža, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra prasmės atskirai nurodyti dėl tokios iÅ¡laidų sumos atsakovui priteisimo, bet tikslinga ir racionalu koreguoti Å¡ios nutarties 84 punkte nurodytÄ ieÅ¡kovei priteistino bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme atlyginimÄ , jį sumažinant 2 Eur suma iki 1 647 Eur. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimo dalį, kuria atsakovo K. B. prieÅ¡ieÅ¡kinis patenkintas iÅ¡ dalies, ir jÄ iÅ¡dėstyti taip: „Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 515,39 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius penkis Å¡imtus penkiolika eurų ir 39 centus) skolÄ už darbus, 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos 6 515,39 Eur sumos nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo teisme dienos – 2020 m. spalio 7 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo“.

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, sumažinant ieÅ¡kovei G. K. priteistÄ iÅ¡ atsakovo K. B. bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ iki 1 647 Eur (vieno tÅ«kstančio Å¡eÅ¡ių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt septynių eurų). Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimo dalis, kuriomis iÅ¡ dalies patenkintas G. K. ieÅ¡kinys, atmesta dalis jos ieÅ¡kinio ir atsakovo K. B. prieÅ¡ieÅ¡kinio, taip pat nuspręsta grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei G.

K. 524 Eur žyminio mokesčio, palikti nepakeistas. Teisėjai Gintaras Pečiulis Irmantas Šulcas Aldona Tilindienė