2021-11-17 Nr. AB-24213-3-63-3-00432-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2583-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00432-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.7; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. V. ir P. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. V. ir P. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. J.) dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai L. V. ir P. D. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. kovo 4 d. išvadą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų (toliau – ir Išvada); 2) panaikinti NŽT 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 1SS-783-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti NŽT Klaipėdos rajono skyrių iš naujo išnagrinėti UAB „Gargždų projektas“ matininko 2020 m. vasario 11 d. prašymą „Dėl žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų“ ir priimti naują išvadą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad jie nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas), kuris yra suformuotas 2003 m. atliekant preliminarius matavimus. 2019 m. jie kreipėsi į UAB „Gargždų projektas“ matininką, kuris atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus geodeziniais prietaisais tomis pačiomis ribomis, naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones bei instrumentus. Pareiškėjų teigimu, atlikus matavimus, pasikeitė Žemės sklypo plotas ir ribų kraštinių ilgiai, lyginant juos su sklypo konfigūracija teritorijų planavimo dokumente ir parengtame žemės sklypo ribų plane. UAB „Gargždų projektas“, nustatęs neatitikimus, 2020 m. vasario 11 d. raštu kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių, prašydamas išduoti išvadą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 21 punktą.

3. Pareiškėjai nesutiko su NŽT pozicija, jog per jų Žemės sklypą turi eiti bendro naudojimo kelias. NŽT Klaipėdos rajono skyrius nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai privalėjo laikytis Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (toliau – ir Dauparų projektas) suprojektuotų ribų – UAB „Gargždų projektas“ matininkas, atlikdamas Žemės sklypo kadastrinius matavimus, laikėsi Dauparų projekte suprojektuotų ribų. Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1588 patvirtintas Dauparų projektas buvo ne vieną kartą keičiamas vėlesniais Klaipėdos apskrities viršininko ir NŽT vedėjo įsakymais.

Paskutinis ir šiuo metu galiojantis Dauparų projekto variantas (patvirtintas 2011 m. birželio 10 d.) yra skelbiamas Teritorijų planavimo dokumentų registre. NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas 2011 m. birželio 10 d. įsakymu patvirtino Dauparų projekto papildymą ir naują planinę medžiagą. Žemėtvarkos projekto planinėje medžiagoje (brėžinyje) nėra įbrėžtas joks „bendrojo naudojimo kelias“, vedantis per pareiškėjų Žemės sklypą link trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančio žemės sklypo. Padidinta Dauparų projekto papildymo brėžinio ištrauka patvirtino, jog brėžinyje yra juoda spalva sužymėti visi bendro naudojimo keliai, o per pareiškėjų Žemės sklypą ar ties jo riba joks bendro naudojimo kelias nėra įbrėžtas.

Iš šios ištraukos yra akivaizdu, kad suprojektuoti keliai Dauparų projekte buvo pažymėti aiškia juoda linija, nurodant kelio numerį, kelio kategoriją ir kelio plotį, pvz., iš Žemės sklypo pietinės ir rytinės pusės yra nurodytas kelias Nr. 78, kurio kategorija – III, o plotis – 5 m (78-III-5). Per jų Žemės sklypą nebuvo suprojektuotas joks kelias, nėra nurodytas kelio numeris, kategorija ir plotis. Žemės sklypo šiaurinė riba visuomet sutapo ne su bendro naudojimo keliu, o su grioviu (kanalu), kuris skyrė Žemės sklype nuo šiaurinėje pusėje esančių dviejų žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Minėtą aplinkybę patvirtino istorinė Žemės sklypo suformavimo medžiaga. Pareiškėjai teigė, jog 2003 m. spalio 9 d. buvo sudarytas Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktas (toliau – ir Aktas), kuriuo buvo suformuotas pareiškėjų Žemės sklypas. Akte buvo užfiksuota, kad viena iš Žemės sklypo ribų yra nustatyta kanalo viduriu. Daugiau jokių kanalų, einančių šalia Žemės sklypo, nėra – išskyrus kanalą, einantį ties šiaurine Žemės sklypo riba (rytinė ir pietinė Žemės sklypo dalys ribojasi su savivaldybės keliu, vakarinė Žemės sklypo dalis ribojasi su kitais privačiais žemės sklypais).

Dėl to 2003 m., formuojant Žemės sklypą, buvo nurodyta, kad šiaurinė Žemės sklypo riba sutampa su kanalu (bendrojo naudojimo kelias neįbrėžtas ir nenurodytas).

4. 2006 m. balandžio 19 d. buvo sudarytas ūkininko ūkio sodybos vietos parinkimo aktas, kurį rengė 2003 m. pirminį Žemės sklypo planą parengusi matininkė O. J. Šiame akte buvo nurodyta, kad žemės savininkas P. D. numato sodyboje statyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą; parinktas sodybai statyti sklypas yra šiaurinėje Žemės sklypo dalyje per visą Žemės sklypo plotį. Ūkininko ūkio sodybos vietos parinkimo aktą suderino NŽT specialistas. Ūkininko ūkio sodybos vietos parinkimo planinėje medžiagoje taip pat nurodytos Žemės sklypo ribos, šiaurėje sutampančios su kanalu, o ne bendrojo naudojimo keliu.

5. Pareiškėjui P. D. nuosavybės teise priklauso kaimyninis miško sklypas, esantis į šiaurę nuo Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Miško sklypas). Jis 2019 m. užsakė rengti ir Miško sklypo kadastrinių matavimų bylą, kurią 2020 m. vasario 12 d. parengė UAB „Gargždų projektas“. Byloje buvo pažymėtos Miško sklypo ribos. Miško sklypo kadastro duomenų byloje esantis Miško sklypo planas patvirtina, kad Miško sklypas kanalu ribojasi su pareiškėjų Žemės sklypu. NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2020 m. vasario 27 d. patikrinimo Miško sklypo kadastro duomenų bylą ir nustatė, kad ji parengta teisingai, be trūkumų; NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėja 2020 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 12SK-327-(14.12.110.), kuriuo patvirtino Miško sklypo kadastro duomenis, UAB „Gargždų projektas“ matininko parengtą Miško sklypo elektroninę kadastro duomenų bylą. Miško sklypo kadastro duomenys yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tai, kad Miško sklypo matavimai, kurie buvo atlikti dar 2004 m., patvirtina tą patį – jog Miško sklypas ir Žemės sklypas ribojosi kanalu; tarp jų nebuvo įsiterpęs bendro naudojimo kelias. Paties NŽT patvirtinta Miško sklypo kadastro duomenų byla patvirtina, kad Žemės sklypas ir Miško sklypas ribojasi kanalu, o ne bendro naudojimo keliu. Taigi Žemės sklype nebuvo, nėra ir negali būti bendro naudojimo kelio.

6. UAB „Gargždų projektas“ matininkas Žemės sklypo ir Miško sklypo riba abiem atvejais – rengdamas Miško sklypo kadastro duomenų bylą ir rengdamas Žemės sklypo situacijos brėžinį išvadai gauti – atvaizdavo identiškai. Tiek situacijos brėžinyje, tiek Miško sklypo kadastro duomenų byloje yra grafiškai pavaizduota, kad Žemės sklypas ir Miško sklypas ribojasi kanalu. Vienu atveju (tvirtinant Miško sklypo kadastro duomenų bylą) NŽT sutiko su minėta Žemės sklypo ir Miško sklypo riba, kitu atveju (Išvados teikimo atveju) nesutiko su analogiškai pavaizduota Žemės sklypo ir Miško sklypo riba. Ištraukos iš situacijos brėžinio ir Miško sklypo kadastro duomenų bylos patvirtina, jog abiejuose brėžiniuose Žemės sklypo ir Miško sklypo riba buvo nustatytos identiškai (atitinka ribų posūkių taškai, kraštinių ilgiai ir visa kita). Pareiškėjų manymu, toks NŽT veiksmų nenuoseklumas papildomai patvirtina Išvados nepagrįstumą. Tvirtindama Miško sklypo kadastro duomenų bylą, NŽT pripažino, kad Žemės sklypas ir Miško sklypas ribojasi kanalu, o ne bendrojo naudojimo keliu, tariamai einančiu pagal Žemės sklypo šiaurinę ribą.

7. Pareiškėjai nurodė, jog Žemės sklypo rytinė ir pietinė ribos sutampa su savivaldybės keliu – taip buvo nurodyta ir 2003 m. rengtuose abrise ir plane (Sprendime jie pavadinti Abrisu Nr. 311 ir Planu Nr. 311), tačiau šiaurinė Žemės sklypo riba – kaip nurodyta 2003 m. abrise ir plane – sutampa ne su keliu, o su kanalu. Taigi NŽT neteisingai vertino 2003 m. plane ir abrise nurodytus sprendinius ir tokiu būdu nepagrįstai patvirtino Išvados teisėtumą.

8. Pareiškėjų vertinimu, abrisai nėra aukštesnės galios dokumentai už galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką abrisas nėra pirminis žemės sklypo dokumentas, turintis aukštesnę galią nei žemės reformos žemėtvarkos projektas, turi būti atsižvelgiama į reikšmingų duomenų visumą. Sprendime NŽT rėmėsi vien 2003 m. sudarytais Žemės sklypo abrisu ir planu, o ne teritorijų planavimo dokumentais.

9. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų įsiteisėjusiu 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu byloje Nr. eI3-1847-386/2020 NŽT Klaipėdos rajono skyrius buvo įpareigotas iš naujo atlikti žemės sklypų naudojimo valstybinę kontrolę pagal pareiškėjų prašymą. Pareiškėjai dar 2019 m. rugpjūčio mėn. kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių, prašydami atlikti patikrinimą dėl galbūt savavališkai užimto Žemės sklypo, kuriame V. J. nurodymu, siekiant įrengti bendro naudojimo kelią, buvo sukalti metaliniai ir mediniai kuolai. NŽT Klaipėdos rajono skyrius formaliai konstatavo, kad kuolai buvo sukalti valstybinėje žemėje, o ne pareiškėjų Žemės sklype. Lietuvos administracinių ginčų komisija ir teismas pripažino, kad NŽT Klaipėdos rajono skyriaus veiksmai ir sprendimai neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, buvo priimti pažeidžiant pagrindines procedūras (taisykles), todėl NŽT Klaipėdos rajono skyrius buvo įpareigotas iš naujo tirti pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl Žemės sklypo savavališko užėmimo.

10. Pareiškėjų manymu, įrodžius, jog pagal jų Žemės sklypo šiaurinę ribą niekuomet nebuvo suplanuotas bendro naudojimo kelias, Išvada turi būti panaikinta. Pareiškėjams nesuprantama, kokiu pagrindu turėtų sumažinti savo Žemės sklypą ir jo dalį perduoti bendro naudojimo keliui. Jų nuomone, teikiami planai, brėžiniai, galiojantys teritorijų planavimo dokumentai patvirtina, kad Žemės sklype nebuvo ir nėra bendro naudojimo kelio. Šią aplinkybę patvirtinto ir pati NŽT, tvirtindama Miško sklypo duomenis.

11. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

12. Atsakovas nurodė, kad UAB „Gargždų projektas“ matininkas, 2019 m. spalio 28 d. ir 2020 m. vasario 11 d. paženklinęs Žemės sklypo ribas vietovėje, surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktus ir, atlikęs šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2020 m. vasario 11 d. parengė Žemės sklypo planą M 1:2000 (toliau – ir Naujas planas Nr. 3) ir nustatęs, kad Žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka 2003 m. lapkričio 17 d. parengto Žemės sklypo plano M 1:1000 (toliau – ir Planas Nr. 311) ir 2003 m. spalio 9 d. žemės sklypo laiko brėžinio (abriso) (toliau – ir Abrisas Nr. 311) nurodytų žemės sklypo ribų bei konfigūracijos, parengė situacijos schemą M 1:2000 (toliau – ir Situacijos schema) ir raštu kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių dėl išvados pateikimo. Išvada buvo pateiktas atsakymas į matininko kreipimąsi dėl išvados pateikimo.

13. O. J., 2003 m. spalio 9 d. paženklinusi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje, užpildė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą (toliau – ir Paženklinimo aktas Nr. 311), parengė šio žemės sklypo Abrisą ir atlikusi kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (toliau – ir preliminarūs matavimai), 2003 m. lapkričio 17 d. parengė žemės sklypo Planą Nr. 311. Plane Nr. 311 ir Abrise Nr. 311 nurodyta, kad Žemės sklypo vakarinė riba ribojasi su privačiais žemės sklypais (šiuo metu žemės sklypai (kadastro Nr. duomenys neskelbtini)), šiaurinė, rytinė ir pietinė ribos sutampa su 6 m pločio bendro naudojimo keliu.

14. Matininkas G. K., 2012 m. gegužės 29 d. paženklinęs Žemės sklypo ribas vietovėje, surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir, atlikęs šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2012 m. birželio 20 d. parengė Žemės sklypo planą M 1:2000 (toliau – ir Naujas planas Nr. 1). Naujame plane Nr. 1 nurodyta, kad Žemės sklypo šiaurinė, rytinė ir pietinė ribos, Naujame plane Nr. 1 pažymėtos ribos posūkio taškais Nr. 1 ir Nr. 18, sutampa su bendro naudojimo keliu. Palyginus Naujame plane Nr. 1 nurodytus Žemės sklypo ribų linijų ilgius su Plane Nr. 311 ir Abrise Nr. 311 nurodytais Žemės sklypo ribų linijų ilgiais, nustatyta, kad Žemės sklypo šiaurės rytinės ribos, tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, Naujame plane Nr. 1 pažymėtų Nr. 1–Nr. 3, linijos ilgis 1,77 m sutrumpėjo; šiaurinės ribos, tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, Naujame plane Nr. 1 pažymėtų Nr. 3–Nr. 12, linijos ilgis 12,93 m sutrumpėjo; pietinės ribos, tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, Naujame plane Nr. 1 pažymėtų Nr. 12–Nr. 18, linijos ilgis 0,76 m pailgėjo; vakarinės ribos, tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, Naujame plane Nr. 1 pažymėtų Nr. 18–Nr. 22, linijos ilgis 14,27 m pailgėjo; šiaurės vakarinės ribos, tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, Naujame plane Nr. 1 pažymėtų Nr. 22–Nr. 1, linijos ilgis 5,48 m sutrumpėjo.

15. Matininkas R. K., vadovaudamasis 2012 m. gegužės 29 d. paženklintomis Žemės sklypo ribomis ir Nuostatų 15.5 papunkčiu, atnaujino šio žemės sklypo kadastro duomenis dėl pastatyto naujo pastato, 2016 m. gruodžio 14 d. parengė Žemės sklypo planą M 1:2000 (toliau – ir Naujas planas Nr. 2). Palyginus Naujame plane Nr. 1 nurodytus Žemės sklypo ribų linijų ilgius su Naujame plane Nr. 2 nurodytais Žemės sklypo ribų linijų ilgiais, nustatyta, kad Naujame plane Nr. 2 nurodytos Žemės sklypo ribos sutampa su Naujame plane Nr. 1 nurodytomis ribomis. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (Nr. 44/288229) duomenis pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2004 m. spalio 26 d., šio žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal O. J. 2003 m. lapkričio 17 d. parengtą Žemės sklypo planą M 1:1000.

16. Atsakovo vertinimu, matininko G. K. 2012 m. gegužės 29 d. paženklintos ir Naujame Plane Nr. 1 bei R. K. Naujame plane Nr. 2 nurodytos Žemės sklypo ribos nėra pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Palyginus Naujame plane Nr. 3 nurodytus Žemės sklypo ribų linijų ilgius su Plane Nr. 311 ir Abrise Nr. 311 nurodytais Žemės sklypo ribų linijų ilgiais, nustatyta, kad Žemės sklypo vakarinės ribos, tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, Naujame plane Nr. 3 pažymėtų Nr. 1–Nr. 5, linijos ilgis 8,88 m pailgėjo; šiaurės vakarinės ribos, tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, Naujame plane Nr. 3 pažymėtų Nr. 5–Nr. 7, linijos ilgis 0,86 m pailgėjo; šiaurinės ribos, tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, Naujame plane Nr. 3 pažymėtų Nr. 7–Nr. 11, linijos ilgis 0,80 m sutrumpėjo; rytinės ribos, tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, Naujame plane Nr. 3 pažymėtų Nr. 11–Nr. 18, linijos ilgis 5,39 m sutrumpėjo; pietinės ribos, tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, Naujame plane Nr. 3 pažymėtų Nr. 18–Nr. 1, linijos ilgis 3,79 m sutrumpėjo.

17. Atsakovo įsitikinimu, Situacijos schema bei Naujas planas Nr. 3 yra parengti netinkamai įvertinus Plane Nr. 311 ir Abrise Nr. 311 nurodytus sprendinius, o Išvada yra pagrįsta aiškiais paaiškinimais (motyvais) ir joje nurodyti aiškūs teritorijų planavimo dokumentuose nurodytų sprendinių įgyvendinimo vietovėje būdai. Išvada surašyta išsamiai, t. y. išnagrinėjus Žemės sklypo suformavimo dokumentus, tačiau nėra nurodyta Išvados apskundimo tvarka.

18. Atsakovas atkreipė dėmesį į Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2A-129-796/2019 pagal V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo ir NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 22 d. ir 2017 m. sausio 24 d. sprendimų panaikinimo. Atsakovo teigimu, visi pareiškėjų argumentai dėl bendro naudojimo kelio atmestini ir nenagrinėtini, kadangi šis prejudicinis faktas nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir yra neįrodinėtinas.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjai vėl kartoja tas pačias klaidas, kurios buvo padarytos 2012 m. atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, siekiant užimti numatytą pravažiavimą į trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11 punkte nustatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus, bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Visos pažeidimų aplinkybės, susijusios su Žemės sklypo kadastriniais matavimais buvo išnagrinėtos Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendime Nr.e2A-129-796/2019, todėl naikinti Išvados ir Sprendimo nėra pagrindo.

II. 21. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

22. Teismas nustatė, kad UAB „Gargždų projektas“ 2020 m. vasario 11 d. raštu „Dėl žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų“, vadovaujantis Nuostatų 21 punktu informavo, jog atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus geodeziniais prietaisais, pasikeitė Žemės sklypo ribų kraštinių ilgiai ir neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto Žemės sklypo ribų linijų ilgių. NŽT Klaipėdos rajono skyrius ginčijama 2020 m. kovo 4 d. Išvada, išnagrinėjęs nuosavybės dokumentus ir teritorijų planavimo dokumentus, susijusius su šiuo ir gretimais žemės sklypais, nutarė nepritarti tokiam Žemės sklypo ribų formavimui, kuris nurodytas pateiktame situacijos brėžinyje, kadangi pagal matininko paženklintas sklypo ribas šiaurinėje sklypo dalyje yra įmatuotas bendro naudojimo kelias, kuris yra pažymėtas projekto autorės O.

J. rengtame 2003 m. spalio 9 d. abrise, 2003 m. lapkričio 17 d. parengtame preliminarių matavimų plane. Nurodyta, kad bendro naudojimo kelias buvo suprojektuotas Dauparų projekte, patvirtintame 2000 m. birželio 30 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 1588. Atliekant kadastrinius matavimus privaloma išlaikyti Dauparų projekte suprojektuotas ribas, išlaikyti gretimybėje esančių kelių pločius ir nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų interesų. Pareiškėjai, nesutikdami su ginčijama Išvada, 2020 m. kovo 16 d. pateikė skundą NŽT dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant Žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, teisingumo ir NŽT Klaipėdos rajono skyriaus veiksmų (neveikimo).

NŽT ginčijamu Sprendimu paaiškino, kad matininkas negali keisti vietovėje paženklintų (nuosavybės teisių atkūrimo į žemę metu nustatytų) žemės sklypo ribų, o tuo atveju, kai ženklinamo žemės sklypo riba nėra aiški (išnykę riboženkliai), atstatant riboženklius privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais (lauko matavimo brėžiniais (abrisais), planais ir kitais dokumentais). Naujame plane Nr. 1 nurodyta, kad Žemės sklypo šiaurinė, rytinė ir pietinė ribos, Naujame plane Nr. 1 pažymėtos ribos posūkio taškais Nr. 1 ir Nr. 18, sutampa su bendro naudojimo keliu.

Situacijos schema bei Naujas planas Nr. 3 yra parengti netinkamai įvertinus Plane Nr. 311 (2003 m. spalio 17 d.) ir Abrise Nr. 311 (2003 m. spalio 9 d.) nurodytus sprendinius, o Išvada yra pagrįsta aiškiais paaiškinimais (motyvais) ir joje nurodyti aiškūs teritorijų planavimo dokumentuose nurodytų sprendinių įgyvendinimo vietovėje būdai.

23. Teismas, vadovaudamasis Nuostatų 15.5 ir 21 punktais, Taisyklių 6 punktu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 21 straipsnio 3 dalimi bei Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 2 straipsnio 3 dalimi, 7 straipsnio 4 dalimi ir 8 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, kurio ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal O. J. 2003 m. lapkričio 17 d. parengtą Žemės sklypo planą M 1:1000. O. J., 2003 m. spalio 9 d. paženklinusi Žemės sklypo ribas vietovėje, užpildė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, parengė šio žemės sklypo lauko brėžinį (abrisą) ir, atlikusi kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą, 2003 m. lapkričio 17 d. parengė Žemės sklypo planą M 1:1000. Parengtuose dokumentuose nurodyta, kad Žemės sklypo vakarinė riba ribojasi su privačiais žemės sklypais, o šiaurinė, rytinė ir pietinė ribos sutampa su 6 m pločio bendro naudojimo keliu. Pareiškėjų teigimu, pagal jų Žemės sklypo šiaurinę ribą niekuomet nebuvo suplanuotas bendro naudojimo kelias. Žemės sklypo šiaurinė riba visuomet sutapo ne su bendro naudojimo keliu, o su grioviu (kanalu), kuris skyrė Žemės sklype nuo šiaurinėje pusėje esančių dviejų žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). NŽT neginčijo aplinkybių, jog žemės sklypai ribojasi kanalo viduriu, tačiau tvirtino, kad bendro naudojimo kelias įsiterpęs pareiškėjų Žemės sklype, o ne tarp Žemės sklypo ir Miško sklypo.

24. Teismas atkreipė dėmesį, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimu išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-101-941/2018 pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovams P. D., L. V., UAB „Drava“, NŽT, tretiesiems asmenims P. J., G. K., VĮ Registrų centrui, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, AB SEB bankui, UAB „Matavimų sprendimai“ dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo ir NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 22 d. ir 2017 m. sausio 24 d. sprendimų panaikinimo. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019 panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 14 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: ieškovo V. J. ieškinį tenkino, panaikino UAB „Drava“ 2012 m. birželio 20 d. parengtoje nekilnojamo daikto kadastro duomenų byloje nustatytus atsakovams P. D. ir L. V. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr.12SK-(14.12.110)-1933 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Laugalių kaime, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 12SK-(14.12.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.

25. Teismas, įvertinęs Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019 turinį, sprendė, kad jame nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje administracinėje byloje, todėl darė išvadą, jog jame nustatytos aplinkybės paneigė pareiškėjų argumentus, kad Žemės sklypo šiaurinė riba visuomet sutapo ne su bendro naudojimo keliu, o su grioviu (kanalu). Tai, kad pareiškėjams turėjo būti žinoma apie šiaurinėje jų sklypo dalyje paženklintą kelią patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimas bei į bylą pateiktas IĮ „Matavimų biuras“ 2007 m. rugsėjo 17 d. žemės sklypo planas M 1:2000, iš kurio matyti, jog pareiškėjo P. D. užsakymu parengtame žemės sklypo plane jų žemės sklypo šiaurinėje dalyje projektuojamas 6 m kelias. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, jog ginčijama Išvada ir Sprendimas, kuriose konstatuota, kad pagal matininko paženklintas sklypo ribas šiaurinėje sklypo dalyje yra įmatuotas bendro naudojimo kelias, yra pagrįsti.

III. 26. Pareiškėjai L. V. ir P. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

27. Pareiškėjai teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Žemės sklypo šiaurinė riba jau pagal pirminius formavimo dokumentus sutapo su 6 m pločio bendrojo naudojimo keliu. Šią teismo išvadą paneigė į bylą pateikti Žemės sklypo pirminiai formavimo dokumentai – 2003 m. abrisas, 2003 m. planas ir 2003 m. žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktas. Byloje yra pareiškėjų žemės sklypo abrisas, kurį 2003 m. spalio 9 d. parengė matininkė O. J.. Taip pat į bylą yra pateiktas 2003 m. lapkričio 17 d. tos pačios matininkės sudarytas Žemės sklypo planas. Abrise aiškiai matyti ir pareiškėjai to neginčija, kad rytinė jų žemės sklypo riba sutapo su savivaldybės keliu; abrise yra aiškiai pavaizduota, kad savivaldybės kelio plotis yra 6 m. Tačiau savivaldybės kelias buvo įbrėžtas, jo plotis nurodytas tik pagal rytinę ir pietinę pareiškėjų žemės sklypo ribas. 2003 m. rengti Žemės sklypo abrisas ir planas turi būti vertinami sistemiškai kartu su Aktu. Akte yra įrašyta, kad žemės sklypo ribos buvo parodytos, nežymint riboženkliais, ten, kur jos nustatytos kanalo viduriu ir kelio kraštu. Teritorijoje, kurioje yra Žemės sklypas, nėra daugiau jokių kitų kanalų, kaip kanalas (griovys), einantis pagal šiaurinę pareiškėjų žemės sklypo ribą. Šis kanalas yra pažymėtas ir Abrise Nr. 311 sutartiniu ženklu K-G (kanalas-griovys). NŽT bylos nagrinėjimo metu sutiko su pareiškėjų nurodomą aplinkybe, kad šiaurinė Žemės sklypo riba kanalu (grioviu) ribojasi su į šiaurę esančiu P. D. Miško sklypu. Tarp šių dviejų sklypų nėra įsiterpusi valstybinė žemė, kuri būtų skirta bendro naudojimo keliui.

28. Pareiškėjai pažymi, jog P. D. 2019 m. užsakė rengti savo Miško sklypo kadastrinių matavimų bylą, kurioje buvo pažymėtos miško sklypo ribos. Miško sklypo kadastro duomenų byloje esantis Miško sklypo planas patvirtina, kad Miško sklypas kanalu ribojasi su pareiškėjų Žemės sklypu. NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2020 m. vasario 27 d. patikrino Miško sklypo kadastro duomenų bylą ir nustatė, kad ji parengta teisingai, be trūkumų. NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėja 2020 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 12SK-327-(14.12.110.), kuriuo patvirtino Miško sklypo kadastro duomenis, parengtus UAB „Gargždų projektas“ matininko A. K.. Miško sklypo kadastro duomenys jau yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Be to, 2003 m. rengtame plane Miško sklypas ir Žemės sklypas turėjo bendrą ribą, einančią kanalo viduriu; joks tariamas savivaldybės kelias tarp šių sklypų įsiterpęs nebuvo. Taigi byloje surinkti duomenys patvirtina, kad Žemės sklypas buvo suformuotas tokiu būdu, kad jo šiaurinė riba kanalu (grioviu) ribojosi su šiaurėje esančiais žemės sklypais, o jokia valstybinė žemė įsiterpusi nebuvo.

29. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. spalio 5 d. sprendime byloje Nr. eI3-4308-583/2020 iš esmės konstatavo aplinkybę, kad Žemės sklypas šiaurinėje pusėje baigiasi ties kanalo viduriu, nes būtent tokie faktai yra registruoti Nekilnojamojo turto registre.

30. Pareiškėjų vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo suabsoliutino Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendime išdėstytas aplinkybes ir jų teisinį vertinimą. Priešingai nei nurodė teismas, pareiškėjai nesutinka, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendime išdėstyti faktai turi nenuginčijamą prejudicinę galią šioje byloje. Civilinėje byloje ginčo objektas buvo 2012 m. UAB „Drava“ atlikti L. V. ir P. D. žemės sklypo, kuris buvo suformuotas 2003 m. pagal atliktus preliminarius matavimus, kadastriniai matavimai, bei administraciniai teisės aktai, kuriais buvo patvirtinti šie kadastriniai matavimai. Tai reiškia, kad ginčo civilinėje byloje objektas neturi nieko bendra su šioje byloje nagrinėjamu ginču. Klaipėdos apygardos teismas nepanaikino pareiškėjų žemės sklypo suformavimo pirminių dokumentų, todėl pareiškėjai šioje byloje pagrįstai remiasi galiojančiais dokumentais., kad Mano, kad NŽT pripažino faktą, jog valstybinė žemė bendro naudojimo keliui ties šiaurine pareiškėjų sklypo riba nėra įsiterpusi. Teigia, kad šiuo metu galiojančio Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris buvo patvirtintas NŽT skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 10 d. įsakymu, pareiškėjų Žemės sklype nėra įbraižyto bendro naudojimo kelio.

31. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

32. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog matininkas negali keisti vietoje paženklintų (nuosavybės teisių atkūrimo į žemę metu nustatytų) žemės sklypo ribų. Tuo atveju, kai ženklinamo žemės sklypo riba nėra aiški (išnykę riboženkliai), atstatant riboženklius privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais (lauko matavimo brėžiniais (abrisais), planais ir kitais dokumentais).

33. Atsakovo vertinimu, Situacijos schema bei Naujas planas Nr. 3 yra parengti netinkamai įvertinus Plane Nr. 311 (2003 m. spalio 17 d.) ir Abrise Nr. 311 (2003 m. spalio 9 d.) nurodytus sprendinius, o Išvada yra pagrįsta aiškiais paaiškinimais (motyvais) ir joje nurodyti aiškūs teritorijų planavimo dokumentuose nurodytų sprendinių įgyvendinimo vietovėje būdai. Raštas surašytas išsamiai, t. y. išnagrinėjus Žemės sklypo suformavimo dokumentus, tačiau nėra nurodyta Išvados apskundimo tvarka.

34. Atsakovo įsitikinimu, visi pareiškėjų argumentai dėl bendrojo naudojimo kelio yra atmestini ir nenagrinėtini, kadangi šis prejudicinis faktas yra nustatytas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu ir neįrodinėtinas.

35. Atsakovas neginčija aplinkybių, kad žemės sklypai ribojasi kanalo viduriu, tačiau bendro naudojimo kelias, įsiterpęs Žemės sklype, o ne tarp Žemės sklypo ir Miško sklypo, todėl taikant Nuostatų 22 punktą, atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, turi būti formuojami atskiri žemės sklypai.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad atkuriant nuosavybės teises į grąžinamą žemė (mišką) ir formuojant grąžinamos žemės (miško) sklypus, pagal žemės reformos įstatymą ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodiką, privaloma žemės reformos žemėtvarkos projekte numatyti privažiavimus į grąžinamą žemę (mišką). Toks privažiavimas buvo numatytas ir pažymėtas Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ir kituose pirminiuose dokumentuose į V. J. žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pareiškėjų Žemės sklypą. Žemės sklypas buvo paženklintas iki griovio vidurio, o privažiavimo kelias į V. J. priklausantį sklypą liko įsiterpęs, iš abiejų pusių pagal griovį ribodamasis su pareiškėjams priklausančiu Žemės sklypu. Visos šios aplinkybės ir ginčas dėl privažiavimo kelio buvo išnagrinėtas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu, todėl iš naujo nenagrinėtinos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. kovo 4 d. Išvados bei NŽT 2020 m. balandžio 14 d. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

39. NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2020 m. kovo 4 d. išvada dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žr., NTR duomenų bazės išrašą 2020 m. sausio 31 d.) kadastrinių matavimų išnagrinėjęs nuosavybės dokumentus ir teritorijų planavimo dokumentus, susijusius su šiuo ir gretimais žemės sklypais, nutarė nepritarti tokiam žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų formavimui, kuris nurodytas pateiktame situacijos brėžinyje, kadangi pagal matininko paženklintas sklypo ribas šiaurinėje sklypo dalyje yra įmatuotas bendro naudojimo kelias, kuris yra pažymėtas projekto autorės O. J. rengtame 2003 m. spalio 9 d. abrise, 2003 m. lapkričio 17 d. parengtame preliminarių matavimų plane. Nurodyta, kad bendro naudojimo kelias buvo suprojektuotas Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2000 m. birželio 30 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 1588. Pažymėta, kad atliekant kadastrinius matavimus privaloma išlaikyti Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas ribas, išlaikyti gretimybėje esančių kelių pločius ir nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų interesų.

40. NŽT 2020 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 1SS-783-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, atsakant į pareiškėjų 2020 m. kovo 13 d. skundą, nurodyta, kad matininkas negali keisti vietovėje paženklintų (nuosavybės teisių atkūrimo į žemę metu nustatytų) žemės sklypo ribų, o tuo atveju, kai ženklinamo žemės sklypo riba nėra aiški (išnykę riboženkliai), atstatant riboženklius privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais (lauko matavimo brėžiniais (abrisais), planais ir kitais dokumentais. Pagal NŽT skyriaus pateiktus dokumentus nustatyta, kad projekto autorė O. J., 2003 m. spalio 9 d. paženklinusi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje užpildė Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą ir parengė šio Žemės sklypo lauko brėžinį (abrisą), ir, atlikusi kadastrinius matavimus, nustatant Žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (toliau – preliminarūs matavimai), 2003 m. lapkričio 17 d. parengė Žemės sklypo planą M1:1000. Plane ir abrise nurodyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarinė riba ribojasi su privačiais žemės sklypais, šiaurinė, rytinė ir pietinė sutampa su 6 metrų pločio bendro naudojimo keliu. 2012 m. birželio 20 d. ir 2016 m. gruodžio 14 d. parengtuose planuose nurodyta, kad Žemės sklypo šiaurinė, rytinė ir pietinė ribos, pažymėtos ribos posūkio taškais Nr. 1 ir Nr. 18, sutampa su bendro naudojimo keliu. UAB „Gargždų projektas“ 2020 m. vasario 11 d. naujai parengus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą ir nustatęs, kad Žemės sklypo ribos (konfigūracija) M 1:2000 neatitinka 2003 m. plane ir abrise nurodytų Žemės sklypo ribų ir konfigūracijos, vadovaudamasis Nuostatų 21 punktu, parengė situacijos schemą ir kreipėsi į skyrių dėl Išvados parengimo. Įvertinus UAB „Gargždų projektas“ 2020 m. vasario 11 d. naujai parengtame plane ir 2003 m. plane ir abrise nurodytus Žemės sklypo ribų linijų ilgius, Išvados turinį, konstatuota, kad situacijos schema bei naujai parengtas planas neatitinka 2003 m. plano ir abriso, ginčijama Išvada yra pagrįsta ir motyvuota, joje nurodyti aiškūs teritorijų planavimo dokumentuose nurodytų sprendinių įgyvendinimo vietovėje būdai.

41. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą dėl Išvados ir Sprendimo panaikinimo atmetė, atkreipė dėmesį, kad NŽT neginčija, jog Žemės sklypo riba eina kanalo viduriu, tačiau tvirtino, kad bendro naudojimo kelias yra ne tarp Žemės sklypo ir Miško sklypo, bet įsiterpęs pareiškėjų Žemės sklype; pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019 nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais.

42. Pareiškėjai, apeliaciniame skunde nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad 2003 m. spalio 9 d. rengtas Žemės sklypo abrisas turi būti vertinami sistemiškai kartu su Aktu, kuriame įrašyta, kad Žemės sklypo ribos buvo parodytos, nežymint riboženkliais, ten, kur jos nustatytos kanalo viduriu ir kelio kraštu. Akcentavo, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2020 m. vasario 27 d. patikrino Miško sklypo, priklausančio P. D., kadastro duomenų bylą ir 2020 m. balandžio 3 d. sprendimu juos patvirtino; Miško sklypas plane kanalu ribojasi su pareiškėjų Žemės sklypu. Teigė, kad civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019 nustatyti faktai neturi nenuginčijamos prejudicinės reikšmės, nes skiriasi ginčo objektas. Šiuo metu galiojančiame Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjų Žemės sklype nėra įbraižyto bendro naudojimo kelio.

43. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuluojamos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2995/2012; 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3226-415/2018; 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-620-552/2018; 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2692-415/2018, kt.). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje – kasacinis teismas 2009 m. kovo 17 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-130/2009) yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai.

44. Aptariamu aspektu laikytini nepagrįstais pareiškėjų argumentai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019 nustatyti faktai neturi nenuginčijamos prejudicinės reikšmės, nes, pasak jų, skiriasi nagrinėjamos administracinės ir civilinės bylos dalykas – civilinėje byloje ginčo objektas buvo 2012 m. UAB „Drava“ atlikti L. V. ir P. D. žemės sklypo, kuris buvo suformuotas 2003 m. pagal atliktus preliminarius matavimus, kadastriniai matavimai bei administraciniai teisės aktai, kuriais buvo patvirtinti šie kadastriniai matavimai.

45. Sprendžiant dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, kaip ir nagrinėjamoje administracinėje byloje, nustatytų faktų prejudicinės reikšmės, pažymėtina, kad ją lemia ne paties ginčo dalyko tapatumas / ne tapatumas bylose, bet faktinių aplinkybių, kuriomis buvo grindžiami reikalavimai anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje, įvertinimas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Taigi administracinėje byloje nereikia iš naujo įrodinėti tų pačių faktų, kurie buvo civilinėje byloje ieškinio pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis, t. y. įrodinėjimo dalyku, ir tokie faktai yra reikšmingi administracinėje byloje sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų, nepaisant aplinkybės, kad ginčijamas kitas administracinis sprendimas, negu buvo ginčo objektas civilinėje byloje. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad siekiant užtikrinti teisės ir teisinių santykių stabilumą, taip pat gerą teisingumo administravimą, yra svarbu, kad teismo sprendimai, kurie išnaudojus visas galimas teisių gynimo priemones arba pasibaigus pasinaudojimo jomis numatytiems terminams tampa galutiniai, nebegalėtų būti ginčijami. Remiantis res judicata principu, tie faktiniai ir teisiniai aspektai, kurie buvo išnagrinėti kitame teismo sprendime, turi būti pripažįstami, ir šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu – tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011.).

46. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019, sprendžiant dėl UAB „Drava“ 2012 m. birželio 20 d. parengtoje nekilnojamo daikto kadastro duomenų byloje nustatytų atsakovams P. D. ir L. V. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų panaikinimo, NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 12SK-(14.12.110)-1933 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Laugalių kaime, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ panaikinimo bei NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjos 2017 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 12SK-(14.12.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ panaikinimo buvo nagrinėjamos ir vertinamos aplinkybės, kurios yra reikšmingos ir nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant dėl ginčijamų Išvados ir Sprendimo pagrįstumo.

47. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendime nustatyta, kad P. D. 2003 m. spalio 9 d. pagal preliminarius matavimus Klaipėdos r., Dauparų-Kvietinių sen., Laugalių k. suformuoti du žemės sklypai: 2,75 ha žemės ūkio projektinis Nr. 570-1 (vėliau kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir 1,84 ha miško projektinis Nr. 570-3, besiribojantys juos skiriančio kanalo viduriu. O. J. sudarytuose 2003 m. spalio 9 d. abrise ir atitinkamai 2003 m. lapkričio 17 d. ir 2003 m. lapkričio 18 d. abiejų besiribojančių kanalo viduriu žemės sklypų, projektiniai Nr. 570-1 ir 570-3, planuose per žemės ūkio paskirties sklypą į gretimybėje esantį P. J.

žemės ūkio paskirties sklypą (projektinis Nr. 569-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ištisine linija nužymėtas projektinis privažiavimo kelias palei kanalą (P. J., šiuo metu V. J. žemės ūkio sklype tebesitęsiantis kaip servitutinis), kelio plotis nenurodytas. Nustatyta, kad 2003 m. spalio 9 d. abrisas, kuriame pažymėtas kelias buvo suderintas ir pasirašytas P. D., o 2003 m. lapkričio 17 d. ir 2003 m. lapkričio 18 d. žemės sklypų, projektiniai Nr. 570-1 ir 570-3, planai įregistruoti Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje. 2003 m. spalio 9 d. abrise, 2003 m. lapkričio 17 d. ir 2003 m. lapkričio 18 d.

žemės sklypų, projektiniai Nr. 570-1 ir 570-3, planuose, privažiavimo kelias į ieškovo (nagrinėjamoje administracinėje byloje trečiojo suinteresuoto asmens) sklypą yra pažymėtas ir šie sprendiniai atitinka Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1588 patvirtintą Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos (I etapo) projekte žemėtvarkos planą (projektą). Pagal žemėtvarkos projektą atsakovų (pareiškėjų administracinėje byloje) Žemės sklypo rytinė riba sutampa su 6 m pločio keliu, kuris ties kanalu šakojasi šiaurės rytų ir šiaurės vakarų kryptimis.

Kelio atšaka šiaurės vakarų kryptimi suprojektuota kaip privažiavimo kelias į ieškovo (administracinėje byloje trečiojo suinteresuoto asmens) žemės sklypą palei kanalą. Teismas nurodė, kad į ieškovui priklausantį žemės sklypą kaip savivaldybės kelias suprojektuotas privažiavimas faktiškai nėra įrengtas. Teisės aktų nustatytam 4,5 m minimalaus pločio kelio įrengimui valstybinėje žemėje tarp atsakovų žemės sklypo ribos ir kanalo šlaito nėra pakankamai vietos. NŽT pateiktais paskaičiavimais kelio įrengimui reikalinga 0,0341 ha (3,41 arų) atsakovų (pareiškėjų administracinėje byloje) žemės sklypo; toks ginčo žemės sklypo sumažėjimas patenka į maksimalias leistinas (ribines) paklaidas, todėl atsakovų interesų nepažeidžia.

Teismas pažymėjo, kad byloje kilęs ginčas yra dėl atsakovų (pareiškėjų administracinėje byloje) žemės sklypo ribos, kuri nėra gretimybėje su ieškovo (administracinėje byloje trečiojo suinteresuoto asmens) žemės sklypu, dėl privažiavimo kelio į ieškovo žemės sklypą palei kanalą ir per arba palei atsakovų žemės sklypą.

48. Apibendrindama Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019 nustatytus faktus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad administracinėje byloje prejudicinę reikšmę turi civilinėje byloje nustatytos aplinkybės, kad į pareiškėjų Žemės sklypą įsiterpia privažiavimo kelias į trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantį žemės sklypą; šie sklypai ribojasi kanalo viduriu, galiojusiame žemėtvarkos projekte privažiavimo kelias į trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypą buvo suprojektuotas palei kanalą per pareiškėjams priklausantį Žemės sklypą. Įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje, nustatyti faktai iš naujo neįrodinėtini po to nagrinėjamose administracinėse bylose, teismo sprendimas įgyja res judicata galią ir juo privalo vadovautis viešojo administravimo subjektas priimdamas administracinius sprendimus, kurie grindžiami aplinkybėmis, nustatytomis įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

49. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas turėjo iš naujo vertinti 2003 m. spalio 9 d. sudaryto Žemės sklypo ribų paženklinimo akte užfiksuotas aplinkybes bei remtis Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, kuris buvo patvirtintas NŽT skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 10 d. įsakymu, nes jais siekiama kvestionuoti įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą; kartu pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. e2A-129-796/2019 Aktas buvo vertinamas kartu su kitais įrodymais, o teismo išvados grindžiamos galiojusia Dauparų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto versija, kuri buvo aktuali Žemės sklypo formavimo metu. Kiti apeliacinio skundo argumentai (Dėl Miško žemės sklypo suformavimo aplinkybių) neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

50. Nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad visos ginčui reikšmingos aplinkybės, susijusios su Žemės sklypo kadastriniais matavimais buvo išnagrinėtos Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendime Nr. e2A-129-796/2019, todėl pirmosios instancijos teismui naikinti Išvados ir Sprendimo nebuvo pagrindo. Teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, nes jo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą. Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, pareiškėjai neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų L. V. ir P. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė