2025-05-07 Nr. AB-7934-3-62-3-01775-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-218-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01775-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, (toliau – ir atsakovas) 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. rugsėjo 11 d. (skundo padavimo dienos) (toliau – ir ginčo laikotarpis) atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-ąjame kalėjime jis gyveno 11 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas nesiekė 30 kv. m, gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui tenkanti minimali gyvenamojo ploto norma buvo pažeista.

2.2. Iki 2024 m. rugsėjo 5 d. dušo patalpa neatitiko reikalavimų, kadangi tarp dušo čiaupų buvo įrengtos sienelės ne daugiau 30 cm pločio, dušo čiaupai buvo įrengti ne vienoje pusėje, todėl maudydamiesi nuteistieji galėjo stebėti vienas kitą, dėl to buvo pažeista jo privatumo teisė.

2.3. Pravieniškių 2-ajame kalėjime 11 būryje prie įėjimo į pastatą yra įrengta vieta rūkyti, tačiau tai neišsprendžia rūkymo vietos problemos, kadangi kiekvieną kartą, išeinant iš gyvenamojo pastato ar įeinant į jį, būtina praeiti per rūkančiųjų minią, tokiu būdu priverčiant kvėpuoti dūmais užterštu oru.

2.4. Pravieniškių 2-ajame kalėjime 11 būryje nėra įrengta poilsio kambario, todėl nuteistieji negali susirinkti, rašyti laiškų, žiūrėti televizoriaus, vesti diskusijas įvairiomis temomis, keistis informacija, tobulėti, ar šiaip atlikti įvairius darbus.

2.5. Laisvės atėmimo vietoje daugiau kaip dvi savaites buvo sugedusios skalbimo, džiovinimo mašinos, todėl buvo priverstas nešioti neskalbtus drabužius, šlapią avalynę. Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl blakių gyvenamoje patalpoje, tačiau laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė konkrečių veiksmų, kad parazitai būtų išnaikinti visiškai.

2.6. Dėl tokių neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinių, emocinių kančių, fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą.

3. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – ir atsakovo atstovas, Tarnyba) atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjui gyvenant Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 11 būrio 2 patalpoje, jam teko 3,18 kv. m gyvenamojo ploto, todėl gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

3.2. Visose Pravieniškių 2-ojo kalėjimo patalpose laikomasi nustatytų teisės aktų reikalavimų dėl dušo patalpų sienelių, jos yra pakankamo aukščio, taip pat yra pakabintos užuolaidos, užtikrinančios privatumą prieš priešais esančias dušo kabinas.

3.3. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 11 būryje nebuvo įrengtas atskiras poilsio kambarys ginčo laikotarpiu, tačiau yra įrengta patalpa, kurioje nuteistieji gali susirinkti, rašyti laiškus, žiūrėti televizorių, vesti diskusijas įvairiomis temomis, keistis informacija, tobulėti bei atlikti įvairius kitus darbus, taip pat nuteistieji gali būti lauke arba kitose užimtumui ir laisvalaikiui skirtose patalpose, t. y. aktų salėje, mokymo, ugdymo, menų studijos klasėse, taip pat gali lankytis bibliotekoje ir koplyčioje.

3.4. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 11 būrio nuteistųjų asmeniniai skalbiniai skalbiami centralizuotai veikiančioje bendrojo naudojimo skalbykloje (įrengtos elektrinės skalbimo mašinos), džiovinami džiovykloje (įrengtos elektrinės džiovinimo mašinos), tačiau minėto būrio buitinė technika (skalbyklė ir džiovyklė) buvo sugedusi, remontuojama ir pataisyta 2024 m. rugsėjo 30 d. grąžinta atgal naudoti.

3.5. Ginčo laikotarpiu pareiškėjo bausmės atlikimo vietoje rūkymo vieta buvo įrengta, to neginčija ir pats pareiškėjas. Rūkyti tam neskirtose vietose yra draudžiama ir už tai gali būti skiriamos drausminės nuobaudos. Patikrinus įstaigoje turimus medicininius įrašus nenustatyta, jog pareiškėjas dėl tabako gaminių išskiriamų dūmų poveikio sveikatai, būtų kreipęsis į medikus.

3.6. Tarnyba 2023 m. balandžio 21 d. pasirašė sutartį Nr. ST-217 su uždarąja akcine bendrove „Dezinfekcijos paslaugos“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama firma, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama „Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje“. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Pareiškėjo minimi kenkėjai gyvenamosiose patalpose gali apsigyventi, kai tam yra palankios sąlygos, tik palaikant gyvenamų patalpų nuolatinę švarą, galima išvengti minimų kenkėjų plitimo gyvenamosiose patalpose, o švarai ir tvarkai palaikyti gyvenamosiose patalpose laisvės atėmimo įstaigos administracija suteikia reikalingą materialinį buitinį aprūpinimą (valymo priemonių), tuo rūpinasi patys nuteistieji, o laisvės atėmimo įstaigos administracija prižiūri, kad nuolat būtų teikiamos deratizacijos bei dezinsekcijos paslaugos. Nenustatyta, kad pareiškėjas dėl skunde minimų aplinkybių būtų patyręs sveikatos sutrikimų.

3.7. Pareiškėjas lankėsi pas šeimos gydytoją ir jų metu reiškė nusiskundimus dėl regėjimo, dėl lankymosi pas odontologus, konsultuotas gydytojo psichiatro.

3.8. Pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp kalinimo įstaigos veiksmų ir (arba) neveikimo ir neva neatsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Prašoma priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos suma yra nepagrįsta.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjo R. G. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitą skundo dalį atmetė.

5. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalimi, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, teismo formuojama praktika neturtinės žalos atlyginimo, tinkamų kalinimo sąlygų aspektais.

6. Teismas nustatė, jog pareiškėjas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko sprendimais nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. iki 2024 m. rugsėjo 11 d. buvo paskirtas gyventi į šias gyvenamas vietas: į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo karantiną nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. iki 2023 m. rugsėjo 28 d., nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. iki 2024 m. balandžio 2 d. – į 11 būrio 3 brigadą, nuo 2024 m. balandžio 2 d. iki 2024 m. rugsėjo 11 d. – į 11 būrio 2 brigadą.

7. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto normos, tenkančios vienam asmeniui, pažeidimo, nustatęs, jog Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.1. punktas numato 3,1 kv. m minimalaus ploto, tenkančio asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis. Kadangi pagal byloje esančius duomenis Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 11 būrio 2 patalpoje pareiškėjui teko 3,18 kv. m gyvenamojo ploto, teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais rašytiniais įrodymais.

8. Vertindamas skundo argumentus dėl dušo patalpos, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 44 punktu, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 17.5 punktu ir priėjo prie išvados, jog teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis ar įrengti atskiras persirengimo patalpas. Aptaręs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo aspektu, teismas sprendė, kad nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjui buvo užtikrintas pakankamas privatumas naudojantis dušu, kadangi byloje esančios nuotraukos patvirtina, jog dušuose buvo įrengtos pakankamo aukščio pertvaros. Nors pareiškėjas tiek skunde, tiek atsikirtime į atsiliepimą bei posėdžio metu akcentavo, kad jo privatumas duše nebuvo užtikrintas ir dėl to, jog duše, nors ir buvo įrengtos pertvaros iš abiejų pusių, iš priekio jį galėjo matyti priešais besimaudantys nuteistieji, tačiau, teismas šiuos argumentus atmetė, motyvuodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jog dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, asmeniui yra užtikrinamas pakankamas privatumas.

9. Pasisakydamas dėl rūkymo vietos, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako kontrolės įstatymas) 19 straipsniu, HN 134:2015 7 punktu, Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gruodžio 22 d.) (toliau – ir Taisyklės) ir priėjo prie išvados, jog pataisos įstaiga turi imtis priemonių, kad nerūkantiems nuteistiesiems būtų užtikrinta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, t. y. nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, tačiau teisės aktai neįpareigoja pataisos namų patalpose įrengti specialią rūkymui skirtą patalpą. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, kur, kada, kokie nuteistieji rūkė neleistinose vietose, byloje nenustatyta, kad dėl galimo buvimo su rūkančiais asmenimis pareiškėjui būtų kilusios kokios nors neigiamos pasekmės, įvertinęs atsakovo atstovo atsiliepimo į skundo argumentus šiuo aspektu, sprendė, jog atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti abstrakčius ir nedetalizuotus pareiškėjo teiginius. Teismas pripažino pareiškėjo argumentus šiuo aspektu hipotetiniais ir neįrodytais.

10. Teismas pažeidimu pripažino pareiškėjo argumentus dėl neįrengto poilsio kambario, nustatęs, kad pagal Taisyklių 8.9 punktą kiekvienam būriui turi būti įrengtas laisvalaikio kambarys, o atsakovo atstovas nurodė, jog 11 būryje toks kambarys neįrengtas.

11. Aptaręs HN 134:2015 40 punktą, atsakovo atstovo atsiliepimo į skundą argumentus, teismas pagrįstais pripažino pareiškėjo teiginius dėl daugiau kaip dvi savaites sugedusių skalbimo, džiovinimo mašinų ir konstatavo HN 134:2015 40 punkto pažeidimą.

12. Teismas sprendė, jog atsakovo atstovo kontrolės priemonės dėl parazitų naikinimo nebuvo pakankamos, ginčo laikotarpiu tam tikrais periodais nebuvo užtikrinta pareiškėjui švari (be buitinių parazitų) aplinka, todėl konstatavo HN 134:2015 20 punkto pažeidimą.

13. Teismas neanalizavo likusių ginčo šalių argumentų, pripažinęs juos neesminiais.

14. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio. Pareiškėjas nesikreipė į psichologus, lankėsi pas šeimos gydytoją, reiškė nusiskundimus dėl regėjimo, prašė pratęsti vaistus, lankėsi pas odontologus. Pareiškėjas konsultuotas gydytojo psichiatro. Kadangi analogiški sveikatos sutrikimai diagnozuojami ir laisvėje gyvenantiems asmenims, teismas nenustatė pagrindo juos sieti išimtinai su byloje nustatytomis netinkamomis kalinimo sąlygomis (poilsio kambario neįrengimu, skalbyklės-džiovyklės gedimu, blakių įkandimu). Atsakovo atstovui neužtikrinus poilsio kambario įrengimo, nuolatinio skalbyklės-džiovyklės veikimo, blakių nebuvimo, teismas sprendė, jog pareiškėjas patyrė didesnius nepatogumus ir išgyvenimus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei kalinimo sąlygos būtų tinkamos, todėl konstatavo, kad teisės pažeidimo fakto pripažinimas nėra pakankama satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti. Teismas priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 15. Pareiškėjas R. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują nutartį šioje administracinėje byloje.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su šiomis teismo išvadomis:

16.1. Pravieniškių 2-ame kalėjime įrengtas dušas neatitiko reikalavimų. Dušai, nors ir atskirti vienas nuo kito pertvaromis, buvo įrengti vieni priešais kitus ir toks jų įrengimas neužtikrino pareiškėjo privatumo. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-21-520/2024; 2024 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-56-520/2024) konstatuota, jog dušų įrengimas, kai dušo čiaupai atskirti sienelėmis, tačiau įrengti vienas priešais kitą pažeidžia asmens privatumą. Laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. rugsėjo 5 d., kada buvo pakabintos dušų kabinose užuolaidėlės, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, o tai sudaro pagrindą pripažinti pareiškėjui sunkumus, kurių intensyvumas neišvengiamai viršija kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Šiais veiksmais pareiškėjui padaryta žala.

16.2. Pravieniškių 2-ame kalėjime 11 būryje prie įėjimo į pastatą įrengta vieta rūkyti, tačiau ji nėra tinkama, neužtikrina, kad kiti nuteistieji nebūtų priversti kvėpuoti dūmais užterštu oru. Kiekvieną dieną mažiausiai dvidešimt kartų išeinant iš gyvenamojo pastato ar įeinant į jį būtina praeiti per rūkančiųjų minią, tokiu būdu priverčiant pareiškėją kvėpuoti dūmais užterštu oru bei pažeidžiant Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 4 dalies nuostatas. Dėl to turėtų būti priteisimas neturtinės žalos atlyginimas.

17. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą vadovaujasi ABTĮ 56 straipsniu, CK nuostatomis neturtinės žalos atlyginimo aspektu ir nurodo, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas dėsto tik savo subjektyvią nuomonę. Tarnyba yra pateikusi visą su skundu susijusią informaciją, pagal kurią pareiškėjo nusiskundimai nenustatyti, tad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teismo sprendimą naikinti vadovaujantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

19. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2025 m. vasario 24 d. gautas pareiškėjo procesinis dokumentas (toliau – ir papildomi paaiškinimai), kuriuo prašoma atsakovo atsiliepimą į pareiškėjo skundą atmesti.

20. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodo, kad iš atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą turinio galima daryti išvadą, kad jis sutinka su apeliaciniame skunde nurodomais pažeidimais, tačiau nesutinka dėl prašomos priteisti neturtinės žalos. Pareiškėjas paaiškina, kad jis neprivalo įrodinėti, kokio dydžio žalą turėtų priteisti teismas, nes teismas vadovaujasi anksčiau priimtais išaiškinimais analogiško pobūdžio bylose. Anot pareiškėjo, nereikia įrodinėti, kad kvėpuojant dūmais užterštu oru, kenkiama sveikatai ir tai turi neigiamų pasekmių, o dėl privatumo neužtikrinimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, todėl teismui nekils klausimų nustatant žalos atlyginimo dydį šioje byloje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui R. G. neturtinę žalą, kilusią pareiškėjui Pravieniškių 2-ame kalėjime atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. rugsėjo 11 d., atsakovo atstovui neužtikrinus tinkamų kalinimo sąlygų.

22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, nustatęs, jog dėl poilsio kambario neįrengimo, skalbyklės-džiovyklės trumpalaikio gedimo bei blakių įkandimo pareiškėjas patyrė didesnius nepatogumus ir išgyvenimus, kuriems kompensuoti pakankama yra 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu ir laikosi pozicijos, jog buvo pažeistas jo privatumas prausiantis duše bei neužtikrinta teisė nekvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, jog nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. rugsėjo 5 d. (kada buvo pakabintos dušų kabinose užuolaidėlės) jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime, 11 būryje, nebuvo užtikrinta jo teisė į privatumą naudojantis dušu. Byloje nesant ginčo dėl dušų atskyrimo pertvaromis, pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su dušų įrengimu, t. y. tuo, kad dušai yra įrengti vieni prieš kitus. Byloje esančios prie atsakovo atstovo atsiliepimo į skundą pridėtos nuotraukos patvirtina tokią dušų įrengimo konstrukciją, o atsakovo atstovo 2024 m. spalio 24 d. pažyma Nr. LV-58944 „Apie nuteistojo R. G. laikymo sąlygas“ detalizuoja, jog Pravieniškių 2-ojo kalėjimo bendrojo naudojimo dušinėje pertvaros įrengtos visą nuteistojo kalinimo laikotarpį, o privatumui užtikrinti Turto valdymo skyriaus žodiniu sprendimu 2024 m. rugsėjo 5 d. buvo įrengtos dušo užuolaidos iš priekio.

26. Teisės aktai nenustato, kaip turi būti įrengtos dušų patalpos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024; ir kt.). Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog jeigu dušai įrengti vieni prieš kitus, o pareiškėjas savo privatumo pažeidimą iš esmės ir sieja su tokiu dušų įrengimu, toks dušų įrengimas pažeidžia asmens privatumą (žr., pvz., mutatis mutandis (pakeitus tai, kas keistina) 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-21-520/2024; 2024 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-56-520/2024; 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-14-822/2025; 2025 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-21-815/2025).

27. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką šiuo aspektu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl privatumo pažeidimo, neatkreipė dėmesio į pareiškėjo nurodytą, o atsakovo atstovo patvirtiną aplinkybę dėl dušo užuolaidų įrengimo iš priekio 2024 m. rugsėjo 5 d. ir nepagrįstai nekonstatavo pareiškėjo privatumo pažeidimo jam maudantis duše, kai dušai yra įrengti vienas prieš kitą, nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. rugsėjo 5 d.

28. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neužtikrinta jo teise nekvėpuoti tabako dūmais, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo sprendime aptartomis Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio ir HN 134:2015 7 punkto nuostatomis iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmenys gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-66-624/2025). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama įkalinimo įstaigos administracijos pareiga užtikrinti, kad nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais (žr., pvz., 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4069-624/2016; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019; ir kt.). Vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017; 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-340-575/2023; ir kt.). Praktikoje atsižvelgiama į tai, ar laisvės atėmimo vietos administracija tinkamai įgyvendino pareigą užtikrinti, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais, t. y. ar įstaiga uždraudė rūkyti visose ar tam tikrose savo teritorijos patalpose, ar pateikė tai patvirtinančią informaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013).

29. Įvertinusi nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsižvelgusi į tai, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į laisvės atėmimo įstaigos administraciją su nusiskundimais dėl rūkymo tam specialiai skirtoje vietoje pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytu pažeidimo mastu (kiekvieną dieną mažiausiai dvidešimt kartų, išeinant iš gyvenamojo pastato ar įeinant į jį), o taip pat nėra įrodymų dėl pasekmių, atsiradusių dėl šio nusiskundimo (dėl pasyvaus rūkymo pablogėjusi pareiškėjo sveikata), teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo, kad ginčo laikotarpiu nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės, todėl šią pareiškėjo skundo dalį pagrįstai atmetė.

30. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį turi pareigą atsižvelgti į įvardytus kriterijus, į tai, kad būtent priteistina neturtinė žala kompensuotų konkretaus asmens patirtą žalą (žr., pvz., 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-351-575/2023; 2024 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-56-520/2024).

32. Pažymėtina, jog atsakovo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į skundą) nurodyta, jog nuteistieji, norėdami išvengti kontakto su kitais asmenimis naudojantis dušu, nėra įstaigos griežtai kontroliuojami, tad gali dušu naudotis, kai juo naudojasi mažesnis srautas asmenų. Byloje esančiuose medicinos dokumentų išrašuose nėra duomenų, jog pareiškėjas turi fiziologinių ypatybių, dėl kurių galėjo patirti didesnį diskomforto jausmą naudojantis dušu, lankėsi pas psichologą dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinių kančių, nepilnavertiškumo jausmo, kuriuos galėjo sukelti privatumo neužtikrinimas duše. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administraciją su prašymais sudaryti jam galimybę pasinaudoti dušu taip, kad būtų užtikrintas jo privatumas, tačiau tokio pobūdžio prašymai buvo atmesti.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo padarytų pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį (pažeistas privatumas dėl naudojimosi dušais, kurie įrengti vienas prieš kitą, neįrengtas poilsio kambarys, konstatuotas trumpalaikis skalbyklės-džiovyklės gedimas bei blakių įkandimai), mastą ir trukmę (2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. rugsėjo 5 d.), atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, atsižvelgusi į tai, kad byloje nėra pagrindo teigti, jog buvo sąmoningai siekiama pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 300 Eur suma yra per maža kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti, todėl ji didintina iki 600 Eur. Nors pareiškėjas skunde prašė, kad jam būtų priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė kriterijų ar aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista būtent jo prašoma priteisti neturtinė žala. Atsižvelgiant į tai, tenkinant pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies pakeičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumos.

34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su pareiškėjo privatumo pažeidimu, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisiamas 600 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 17 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo R. G. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti R. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė