bfae8f83-0b36-4fbb-b04a-e9f9bbeec55f · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-11566-955/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05999-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.13; 3.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 27 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Kristina Imbrasienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos B. R. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, A.

T.. Teismas nustatė: pareiÅ¡kėja B. R. (toliau – pareiÅ¡kėja) pareiÅ¡kimu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos mama A. T. priėmė palikimÄ po savo sutuoktinio A. J. T (toliau – palikėjas), gimusio (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjusi faktiÅ¡kai jį valdyti. PareiÅ¡kime nurodoma, kad 2020 m. lapkričio 20 d. mirė pareiÅ¡kėjos B. R. motina A. T.. Po savo motinos mirties pareiÅ¡kėja kreipėsi į Kauno miesto 1-Ä jį Notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo ir priėmė mirusios mamos A.

T. palikimÄ , tačiau paaiÅ¡kėjo, jog A. T. po savo sutuoktinio, pareiÅ¡kėjos tėvo A. J. T mirties (duomenys neskelbtini) dėl palikimo priėmimo į notarų biurÄ nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė. Nekilnojamojo turto registre A. T. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, kuris buvo įgytas santuokos metu: Butas/Patalpa – Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas pareiÅ¡kėjos tėvams gyvenant santuokoje, todėl Å¡is turtas laikytinas bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe.

Mirus palikėjui A. J. T, jo palikimÄ sudarė ½ nekilnojamojo turto bei asmeniniai daiktai buvę gyvenamojoje vietoje – bute. PalikimÄ po savo sutuoktinio mirties, pareiÅ¡kėjos motina A. T. priėmė pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti – priėmė palikėjui A. J. T priklausančius asmeninius daiktus, t. y. Å¡eimos nuotraukas, knygas, įrankius ir kitus daiktus, buvusius jų gyvenamojoje vietoje – bute. Po sutuoktinio mirties pareiÅ¡kėjos motina liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini) mokėjo su jo iÅ¡laikymu susijusius mokesčius, naudojosi bute esančiais daiktais.

Nurodytų aplinkybių visuma rodo, jog A. T. priėmė visÄ palikimÄ ir pradėjo valdyti bei juo rÅ«pintis kaip savo turtu. Be to, ji rÅ«pinosi palikėju, taip pat organizavo jo laidotuves, rÅ«pinosi kapinių tvarkymu ir kitais su palikėjo mirtimi susijusiais reikalais. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas (toliau – Turto bankas) pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodoma, kad Turto bankas nėra gavęs praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jo paliktojo turto priėmimÄ valdyti.

Turto bankas praÅ¡o pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo A. T. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodo, kad su pareiÅ¡kimu sutinka ir patvirtina, kad jo mama A. T. po tėvo A. J. T. mirties palikimÄ priėmė pradėdama faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Å alys apie bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarka vietÄ ir laikÄ informuotos vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2021 m. gegužės 3 d. paskelbiant praneÅ¡imÄ ir teismo praneÅ¡imais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Teismas konstatuoja: pareiškimas tenkinamas. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Ä®rodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktÄ ; ir kt.). IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėja B.

R. yra A. T., mirusios (duomenys neskelbtini) ir A. J. T, mirusio (duomenys neskelbtini) – dukra. Ji ir suinteresuotas asmuo A. T. po A. T. mirties priėmė palikimÄ paduodami pareiÅ¡kimus vietos notarui. Nekilnojamojo turto registro duomenimis A. T. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: Butas/Patalpa – Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1992 m. gegužės 11 d. Pirkimo – pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymÄ Nr. I-1374 Nr. 19-1870 pagrindu. Nors butas registruotas A.

T. vardu, tačiau įgytas santuokos metu, todėl priklausė A. T. ir A. J. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Kauno miesto 1-ojo notarų biuro notarės R. L. iÅ¡duotas liudijimas patvirtina, kad po A. J. T. mirties nėra įregistruota palikimo priėmimo faktų. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai faktiÅ¡kai pradėjo valdyti paveldimÄ turtÄ arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

Pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimÄ , palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminÄ ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti.

Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus).

IÅ¡tyrus byloje pateiktus pareiÅ¡kėjos raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti įrodymai ir Å¡alių pateikti raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taraujantys vieni kitiems, teismas laiko nustatytomis aplinkybėmis, kad A. T. (gimusi 1943 m. gegužės 8 d., mirusi 2020 m. lapkričio 11 d.) po jos sutuoktinio A. J. T, mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimÄ , pradėdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Kadangi palikimo neleidžiama priimti iÅ¡ dalies, su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, tai pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Duomenų apie kitus galimus, į bylÄ neįtrauktus, paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu. Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos valstybei nepriteisiamos, nes jos nevirÅ¡ija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.

Ä®sakymas Nr. 1R-19/1K-2). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po sutuoktinio A. J. T, asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėja Kristina Imbrasienė