bfac73fe-e85d-442d-8bdb-381ca9c27cdd · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-227-513/2019 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01161-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5; 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 15 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, sekretoriaujant Rasai Jenkutei, dalyvaujant ieškovų L.

S., A. B., J. B., A. S., V. P., R. P. atstovui advokatui L. S., atsakovei A. A. ir atsakovų G. G., A. A. ir A. A. atstovui advokatui V. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų L. S., A. B., J. B., A. S., V. P., R. P. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-153-729/2018 pagal ieÅ¡kovų A. B., J. B., L. S., A. S., V. P. ir R. P. ieÅ¡kinį atsakovams G. G., A. A. ir A.

A. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,52 ha, tvarkÄ pagal 2017-12-19 MB „Geomodera“ parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , ieÅ¡kovams A. B. ir J. B. asmeniniam naudojimui paskiriant 569 kv. m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtÄ indeksu A, 184 kv. m ploto sklypo dalį, plane pažymėtÄ indeksu A1, ir 249 kv. m ploto sklypo dalį, plane pažymėtÄ indeksu A2, o bendram su kitais bendraturčiais naudojimui paskirti 302 kv. m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtÄ indeksu H, kurios bendras plotas 1204 kv. m.

IeÅ¡kovams A. S. ir L. S. asmeniniam naudojimui paskirti indeksu G pažymėtÄ 210 kv. m ploto Å¡io sklypo dalį ir indeksu G1 pažymėtÄ 780 kv. m ploto Å¡io sklypo dalį, o bendram su kitais bendraturčiais naudojimui paskirti 298 kv. m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtÄ indeksu H. IeÅ¡kovui R. P. asmeniÅ¡kai naudotis skirti indeksu E pažymėtÄ 439 kv. m ploto žemės sklypo dalį ir indeksu E1 pažymėtÄ 68 kv. m ploto sklypo dalį; o bendram su kitais bendraturčiais naudojimui paskirti 145 kv. m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtÄ indeksu H.

V. P. asmeniniam naudojimui skirti indeksu F pažymėtÄ 495 kv. m ploto sklypo dalį, o bendram naudojimui – 157 kv. m ploto sklypo dalį iÅ¡ indeksu H pažymėtos 1204 kv. m ploto dalies. Atsakovei G. G. ieÅ¡kovai siÅ«lė asmeniniam naudojimui skirti indeksu C (211 kv. m), indeksu C1 (57 kv.

m) ir indeksu C2(64 kv.

m) pažymėtas žemės sklypo dalis, o bendram su kitais naudojimui – 103 kv. m žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu H, dalį. Atsakovams A. A. ir A. A. ieÅ¡kovai siÅ«lė asmeniniam naudojimui paskirti indeksu B pažymėtÄ 345 kv. m ploto sklypo dalį ir indeksu B1 pažymėtÄ 325 kv. m sklypo dalį, o bendram su kitais naudojimui – 199 kv. m sklypo dalies, pažymėtos indeksu H, dalį. Taip pat ieÅ¡kovai reiÅ¡kė reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovus per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti iÅ¡ A.

B. ir J. B. praÅ¡omos skirti sklypo dalies, pažymėtos indeksu A1, įrengtÄ nuotekų duobę ir sutvarkyti atsakovams asmeniÅ¡kai naudotis skirtinÄ sklypo dalį indeksu B, paÅ¡alinant iÅ¡ jos piktžoles ir asbestinės stogo dangos lakÅ¡tus, paÅ¡alinti arba sutvarkyti apgriuvusius statinius – Å¡iltnamį, stogines ir kitus statinius; sutvarkyti ir iÅ¡ naujo aptverti vielos tinklo tvora atsakovams priskirtinÄ indeksu B pažymėtÄ sklypo dalį ir paÅ¡alinti joje per 2 metrus nuo Å¡ios sklypo dalies ribos su indeksu A pažymėta sklypo dalimi augančius medžius (vaismedžius), kurie patys ar jų Å¡akos kerta Å¡ios sklypo dalies ribas ir įeina į indeksu A pažymėtÄ sklypo dalį.

2. IeÅ¡kovai nurodė, kad jiems iÅ¡ viso priklauso 1304/5200 dalys žemės sklypo, atsakovėms G. G. ir A. A. – po 435/5200 dalis, o atsakovui A. A. – 434/5200 dalys Å¡io žemės sklypo. Atsakovai yra paÅ¡alinę riboženklius Nr. 2 ir Nr. 3, kyla nesutarimai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. RuoÅ¡dami patikslintÄ Å¾emės sklypo planÄ , ieÅ¡kovai atsižvelgė į tai, kad 1995 m. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu A. A. buvo skirtos naudotis dvi indeksais B pažymėtos sklypo dalys, 394 kv. m ir 325 kv. m ploto, taip pat į idealiÄ sias sklypo dalis, kurias yra įsigiję bendraturčiai.

3. Atsakovai prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nustatyti jų ir ieÅ¡kovų naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkÄ pagal 2017-05-10 UAB „Matavimų sprendimai“ parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , pagal kurį ieÅ¡kovams bÅ«tų skirta bendrai naudotis indeksu A pažymėta 564 kv. m ploto sklypo dalimi ir indeksu A1 pažymėta 425 kv. m ploto sklypo dalimi, o bendram naudojimuisi – 315 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu H, kurios bendras plotas – 1261 kv. m. Atsakovei G. G. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė paskirti asmeniÅ¡kai naudotis C indeksu pažymėta žemės sklypo dalimi, kurios plotas 323 kv. m, ir indeksu C1 pažymėta žemės sklypo dalimi, kurios plotas 7 kv. m, o bendrai su kitais – 105 kv. m ploto dalimi indeksu H pažymėto žemės sklypo.

Atsakovams A. A. ir A. A. prašė bendram asmeniniam naudojimuisi paskirti indeksu B pažymėtÄ sklypo dalį, kurios plotas 396 kv. m, ir indeksu D pažymėtÄ sklypo dalį, kurios plotas 263 kv. m, o bendram su kitais bendraturčiais naudojimui – 105 kv. m ploto indeksu H pažymėtos 1261 kv. m plotÄ užimančios sklypo dalies. Tokia tvarka, atsakovų teigimu, atitinka kiekvieno bendraturčio turimÄ idealiÄ jÄ turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir geriau atitinka visų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, nes visiems tenka vienodo vertingumo sklypo dalys.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinio ir priešieškinio reikalavimai atmesti.

5. Teismas nustatė, kad 2017-12-19 MB „Geomodera“ parengtas žemės sklypo planas pakeičia 1995-12-12 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintÄ tuometinių jo savininkių A. A. ir J. K. naudojimosi sklypu tvarkÄ . Teismas konstatavo, kad Å¡iÄ tvarkÄ keisti reikia, nes sklypu naudojasi ne dvi, o keturios Å¡eimos, įsigijusios nuosavybės teise atitinkamas sklypo dalis ir jame esančių statinių dalis, be to, atlikus tikslius geodezinius / kadastrinius matavimus, pasikeitė ir Å¡io sklypo plotas (priimant 1995-12-12 sprendimÄ , paskirtas Å¡io namo gyventojams naudotis valstybinės žemės plotas buvo 4850 kv. m, 1995 UAB „Korporacija matininkai“ plane nurodomas namų valdos žemės sklypo plotas – 5373 kv. m;

Å¡iuo metu pagal visų bendraturčių nuosavybės dokumentus jis sudaro 5200 kv. m). Teismas nurodė, jog nors atsakovai siekė kiek įmanoma labiau iÅ¡saugoti 1995-12-12 teismo sprendimu nustatytÄ tvarkÄ , įvertinus pokyčių mastÄ ir vienodo visų bendraturčių poreikių užtikrinimo tikslÄ , galiojusi tvarka laikytina tik orientacine. Teismas nurodė, jog 2017-12-19 MB „Geomodera“ parengtame žemės sklypo plane buvo atsižvelgta į 1995 m. sprendinius, racionaliai ir tolygiai, įvertinus kiekvienam iÅ¡ bendraturčių nuosavybės teise priklausančiÄ sklypo dalį, iÅ¡dėstyti visų jų individualiam naudojimui skiriami plotai bei bÅ«tinam bendram naudojimui liekanti sklypo dalis.

6. Atmesdamas ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ teismas nurodė, kad ieÅ¡kovų pateiktas planas turi esminį trÅ«kumÄ â€“ jame nėra tinkamai iÅ¡spręstas atsakovams priklausančios fekalinės kanalizacijos Å¡ulinio ir jo eksploatavimui bÅ«tinos apsauginės zonos užimamo žemės sklypo dalies priskyrimas naudotis. Teismas nurodė, jog įrodinėdami, kad atsakovai turėtų iÅ¡sikelti Å¡iuos savo naudojamus įrenginius į jiems naudotis priskiriamÄ Å¾emės sklypo dalį arba bendrai naudojamÄ sklypo dalį (kiemÄ ), ieÅ¡kovai neatsižvelgė į nuo 1988 metų esančio, veikiančio, atsakovų bÅ«tiniems poreikiams naudojamo, o nuo 2017-11-24 ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto inžinerinio įrenginio buvimo faktÄ ir atsakovų teises toliau juo naudotis.

Teismas konstatavo, jog kanalizacijos Å¡ulinys yra pripažintas tinkamu naudoti, jis buvo suteiktas atsakovams buto įsigijimo metu ir dėl jo perkėlimo į kitÄ vietÄ galimi tik bendraturčių susitarimai, o teismo įpareigojimas pažeistų atsakovų nuosavybės teises. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai, siekdami nustatyti tinkamÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , turėtų pagal teisės aktų reikalavimus, keliamus tokių objektų eksploatavimui, ir nepažeisdami atsakovų teisių, iÅ¡spręsti bÅ«tinos žemės sklypo dalies priskyrimo naudotis atsakovams klausimÄ .

7. Atmetęs ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, teismas atmetė ir reikalavimus dėl atsakovų įpareigojimo atlikti veiksmus. Dėl Å¡ių reikalavimų teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovai neturi teisės reikalauti atsakovus tvarkytis savo naudojamame žemės sklype pagal ieÅ¡kovų supratimÄ , nes toks įpareigojimas bÅ«tų atsakovų teisės savo nuožiÅ«ra naudotis savo nuosavybe pažeidimas.

8. Dėl atsakovų siÅ«lomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos teismas nurodė, jog 2017-05-10 UAB „Matavimų sprendimai“ parengtu žemės sklypo planu atsakovai siekia patenkinti tik savo poreikius, siekia, kad jiems bÅ«tų priskirta naudotis tomis sklypo dalimis, kurias jie buvo užėmę pagal 1995-12-12 teismo sprendimÄ ar faktinį naudojimÄ , nepaisydami kitų sklypo bendraturčių interesų. Teismas vertino, kad atsakovų argumentai dėl jų kadaise įveisto sodo iÅ¡saugojimo ir vielos tinklo tvoros įrengimo neturi esminės teisinės reikÅ¡mės. Teismas nurodė, jog tvora yra laikino pobÅ«džio, kilnojamasis daiktas, o ne statinio statusÄ turintis kiemo elementas, noras iÅ¡saugoti seniai įveistÄ sodÄ nėra svarbesnis už ieÅ¡kovų interesÄ disponuoti jiems priskirtina sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“.

Taip pat teismas vertino, jog atsakovai rÅ«pinasi tik savo interesais reikalaudami brėžti ribÄ tarp sklypo dalių, pažymėtų indeksais „D“ ir „C“, taip, kad galėtų tinkamai naudotis ant Å¡ių sklypų ribos pastatytu metaliniu garažu ir nesvarstydami jo perkėlimo galimybės. Teismas nustatė, kad ir atsakovų siÅ«lomame patvirtinti plane bendro naudojimo sklypo dalis sudaro žymiai didesnį plotÄ (1261 kv.

m) nei siÅ«lomame ieÅ¡kovų (1204 kv. m), nors prioritetas turėtų bÅ«ti teikiamas kuo racionalesniam sklypo panaudojimui visų bendraturčių interesais, o 1995-12-12 teismo sprendimo priėmimo metu galiojęs UAB „Korporacija matininkai“ parengtas planas, kuriame bendram naudojimui buvo paliktas net 2178 kv. m plotas, negali bÅ«ti orientyras dabar bylÄ nagrinėjančiam teismui, nes jis sudarytas perėjimo iÅ¡ kolektyvinės į privatinę nuosavybę laikmečiu ir nebeatitinka pasikeitusių prioritetų, Å«kininkavimo principų ir galimybių ir kt. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 9. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai L. S., A. B., J. B., A. S., V. P., R. P. (apeliantai) praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. liepos 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys, ir jį patenkinti.

10. Apeliantai argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs jų reikalavimus ir neiÅ¡sprendęs ginčo, pažeidė jų teisę tinkamai naudotis jiems priklausančiomis žemės sklypo dalimis, nes atsakovai yra užėmę didesnę nei jiems priklauso nuosavybės teise žemės sklypo dalį, neteisėtai, be kitų žemės sklypo bendraturčių sutikimo įregistravo fekalinę kanalizacijÄ , tuo pažeisdami CK 4.75 straipsnį. Teigia, jog teismas nevertino aplinkybės, kad kanalizacija įrengta 1993 metais, o ne 1988 metais, ir įregistruota jau vykstant civilinei bylai pagal galbÅ«t suklastotus inžinerinės komunikacijos duomenis.

IeÅ¡kovų teigimu, inžinerinė komunikacija – fekalinė kanalizacija – gali bÅ«ti nesudėtingai perkelta į kitÄ vietÄ , nes bendro naudojimo teritorijoje yra numatytas prisijungimas prie centralizuotų nuotekų tinklų, o palikus fekalinę kanalizacijÄ toje pačioje vietoje, mažėja ieÅ¡kovams priklausanti žemės sklypo dalis, nes atsakovai kitų žemės sklypo dalių užleisti naudotis ieÅ¡kovams neketina. Argumentuoja, kad teismas nepagrįstai prioritetÄ teikė atsakovų interesams ir nenurodė, kaip koreguoti planÄ .

11. Apeliantai argumentuoja, kad įrodė, jog atsakovai netinkamai tvarkydami jiems priklausančias žemės sklypo dalis pažeidžia jų interesus, nes iš atsakovų įrengtos išgriebimo duobės sklinda smarvė, o lietingu metu srutos veržiasi per duobės kraštus, atsakovų įrengta išgriebimo duobė neatitinka statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 reikalavimų, įrenginiai įregistruoti be jų sutikimo, atsakovai netvarko savo sklypo dalių, jos apleistos, o jose esantys statiniai sugriuvę, sklypo dalies ribos aptvertos iš pavojingos medžiagos asbesto pagamintais stogo dangos lakštais. Nurodo, jog šiuo atveju taikytini Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013-10-31 sprendimu Nr. T1-1594 patvirtintų Klaipėdos rajono miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, švaros ir viešosios tvarkos taisyklių 7, 11 ir 12 punktų reikalavimai.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai G. G., A. A. ir A. A. praÅ¡o jo netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

13. Nurodo, jog ginčai dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiami vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir teismas privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principÄ , ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, t. y. vertina Å¡alių pateiktus projektus ir neturi pareigos nurodyti Å¡alims, kokius projektus teikti ar kaip juos koreguoti, o nustatęs aplinkybes, dėl kurių siÅ«lomas projektas negali bÅ«ti patvirtintas, teismas turi atsisakyti tenkinti reikalavimÄ nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkÄ .

Nurodo, jog Å¡iuo atveju teismas bÅ«tent ir nustatė tokiÄ aplinkybę – atmesdamas ieÅ¡kovų reikalavimÄ dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo konstatavo, kad ieÅ¡kovų siÅ«lomas planas turi esminį trÅ«kumÄ , nes jame nėra tinkamai iÅ¡spręstas atsakovams priklausančios fekalinės kanalizacijos Å¡ulinio ir jo eksploatavimui bÅ«tinos apsauginės zonos klausimas. Taip pat argumentuoja, jog reikalavimas paÅ¡alinti nuotekų Å¡alinimo tinklus nepagrįstas, nes byloje sprendžiamas ne atsakovų nuosavybės teisių į nuotekų Å¡alinimo tinklus klausimas, o bendro žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių klausimas, ir nėra jokios objektyvios bÅ«tinybės riboti atsakovų nuosavybės teises.

IeÅ¡kovams argumentuojant, kad nuotekų Å¡alinimo tinklai įrengti neteisėtai, pažymi, kad jie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, be to, Å¡iuo atveju nėra galimybės taikyti CK 4.98 straipsnį.

14. Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškinio reikalavimų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, pagrįstai netenkino ir reikalavimų dėl įpareigojimo atsakovus atlikti veiksmus, didele dalimi susijusius su atskirų bendraturčių naudojamų bendro sklypo dalių nustatymu, o apeliantų teiginiai dėl netinkamo tvarkymosi nesudaro pagrindo tenkinti jų reikalavimus.

15. Apeliantų atstovas advokatas L. S. teismo posėdžio metu prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. liepos 18 d. sprendimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodė, jog paaiÅ¡kėjo naujos aplinkybės, t. y. iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos 2019-09-02 raÅ¡to Nr. 12SD-3912-(14.12.104) paaiÅ¡kėjo, kad sklype yra statinių, priklausančių (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimÄ , todėl ginčijamu sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, o tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ .

16. Atsakovų atstovas advokatas V. R. teismo posėdžio metu sutiko, kad galbÅ«t egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, todėl ginčijamas sprendimas naikintinas. Taip pat pažymėjo, kad ginčas neiÅ¡nagrinėtas, nesiaiÅ¡kinta jo esmė ir aplinkybės, ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais, teismas turi iÅ¡spręsti ginÄÄ . Tuo tarpu apeliacinėje instancijoje Å¡io ginčo iÅ¡spręsti negalima, nes bus paneigta apeliacijos esmė, todėl Å¡iuo atveju teisinga ir protinga grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

18. CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. CPK 329 straipsnio 2 dalis 2 punkte nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams.

Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto požiÅ«riu turi bÅ«ti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka Å¡ioms teisėms ir pareigoms turi bÅ«ti tiesioginė – sprendimu turi bÅ«ti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant Å¡ioms dviem sÄ lygoms, gali bÅ«ti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).

Taigi absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi bÅ«ti nuspręsta dėl neįtrauktų asmenų. Tai reiÅ¡kia, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokiÄ konkrečiai įtakÄ teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesÄ asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus konkrečius padarinius teismo sprendimas sukėlė Å¡iam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017, 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018).

19. Byloje kilo ginčas tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčių dėl naudojimosi sklypu tvarkos.

20. Iš rašytinių bylos įrodymų matyti, jog ginčo žemės sklype esantys statiniai nuosavybės teise priklauso ne tik bylos šalims, bet taip pat statiniai: sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2I1ž, sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3I1ž, sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 6I1pž, sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 7I1p, garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 8I1p, garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 9I1p, garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 10I1p, garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 11I1p, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – Miesto (rajono) valdybos 1992-08-27 potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 1, b. l. 45–49).

Nors pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį ir atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį, dėl (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų tiesiogiai ir konkrečiai nenusprendė, nes atmetė visus byloje reikÅ¡tus reikalavimus ir iÅ¡ esmės nepakeitė Å¡iuo metu egzistuojančios naudojimosi žemės sklypu tvarkos, tačiau, siekdamas iÅ¡spręsti ginÄÄ , pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti Å¡iÄ aplinkybę ir įtraukti (duomenys neskelbtini) trečiuoju asmeniu, nepaisant aplinkybės, kad nuosavybės teisių į ginčo sklypÄ (duomenys neskelbtini) neturi.

Pažymėtina, jog iÅ¡vardyti (duomenys neskelbtini) priklausantys statiniai yra vieÅ¡pataujantys daiktai, nes visam ginčo sklypui yra administraciniu aktu nustatytas servitutas (e. bylos t. 3, b. l. 84–85), taigi akivaizdu, kad ir Å¡ių statinių savininkas turi materialinį teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, o teismo sprendimas turi įtakos Å¡io asmens teisėms ir pareigoms.

21. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad ginčo sklype esantys statiniai pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), nėra naujai paaiÅ¡kėjusi ir buvo žinoma nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, užfiksuota 2015 m. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje (e. bylos t. 1, b. l. 32–34), 2014-12-04 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e (e. bylos t. 1, b. l. 45–49), statiniai pažymėti plane (e. bylos t. 3, b. l. 16), tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl žemės sklypo, kuriame yra Å¡ie statiniai, naudojimo tvarkos, nesiaiÅ¡kino nurodytų statinių priklausomybės, nesiaiÅ¡kino, ar Nekilnojamojo turto registre nurodytas (duomenys neskelbtini) Å¡iuo metu egzistuoja, o jeigu ne, kas yra jo teisių ir pareigų perėmėjai, kam nuosavybės teise Å¡iuo metu priklauso iÅ¡vardyti statiniai.

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ , tačiau yra pagrindas konstatuoti esminį proceso teisės normų pažeidimÄ (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje (2000 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2000; 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1227/2002; 2003 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2003; 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2003; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2006) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylÄ suinteresuotų asmenų, t. y.

Å¡is proceso trÅ«kumas negali bÅ«ti paÅ¡alintas apeliacinės instancijos teisme; be to, neįtrauktas į procesÄ asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylÄ bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios. Teismui įtraukus į bylÄ asmenį trečiuoju asmeniu, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jis įgytų Å¡alies procesines teises ir pareigas, kuriomis visa apimtimi galėtų pasinaudoti tik pirmosios instancijos teisme.

Å io procesinės teisės normos pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali iÅ¡taisyti, dėl to privalo naikinti sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pakartotinai nagrinėdamas bylÄ pirmosios instancijos teismas turi nustatyti žemės sklype esančių statinių savininkus, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti reikÅ¡mės teismo sprendimas, įtraukti juos į bylÄ trečiaisiais asmenimis teismo iniciatyva ir užtikrinti jiems CPK 42 straipsnyje numatytų procesinių teisių įgyvendinimÄ bei teisę į teisingÄ teismÄ pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Taip pat teismas turi siekti iÅ¡spręsti bendraturčių ginÄÄ ir suderinti jų interesus.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, iÅ¡aiÅ¡kino, kad siÅ«lomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi bÅ«ti iÅ¡laikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarkÄ nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

25. Ginčo Å¡alys yra žemės sklypo bendraturtės. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Kreipimasis į teismÄ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo reiÅ¡kia, jog ginčo Å¡alys (bendraturčiai) iÅ¡naudojo visas įmanomas galimybes susitarti dėl naudojimosi tvarkos.

Akivaizdu, kad kreipusis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, o Å¡iuo atveju esant pareikÅ¡tam ir prieÅ¡ieÅ¡kiniui, teismo pareiga priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgiant į ginčo Å¡alių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant Å¡alių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas Å¡ių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str.).

Nagrinėjamu atveju nenustačius (duomenys neskelbtini) ar asmenų, kuriems Å¡iuo metu nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) vardu registruoti statiniai, teisių į ginčo žemės sklypÄ nė vienas iÅ¡ Å¡alių pateiktų naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektų negali bÅ«ti patvirtintas, nes neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių ir teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisės aktų reikalavimų.

26. Apeliacinės instancijos teismas privalo iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylÄ gali grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui tik iÅ¡imtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnis) nustatytais atvejais. Vienas tokių atvejų – jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3L-3-82/2005; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

Teisėjų kolegija mano , kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kadangi byloje turi bÅ«ti ne tik tinkamai iÅ¡tirti ir įvertinti surinkti įrodymai, bet ir iÅ¡spręstas klausimas dėl kitų trečiųjų asmenų įtraukimo į bylÄ , o Å¡ie trÅ«kumai negali bÅ«ti paÅ¡alinti apeliacinės instancijos teisme. Byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

27. Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimo, nes Å¡is klausimas turės bÅ«ti iÅ¡spręstas nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Aurimas Brazdeikis Irma Čuchraj AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė