2025-11-19 Nr. AB-19967-4-16-3-00544-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2854-525/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00544-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant N. P.,

dalyvaujant užsieniečio atstovei advokatei I. Š.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M.-B.,

vertėjui M. Z.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) VSAT iki 2025 m. gruodžio 10 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teikime nurodoma, jog Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, leidimas laikinai gyventi yra panaikintas, Užsienietis savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos per nustatytą ir net pratęstą terminą. Užsienietis neturi lėšų pragyvenimui, taip pat socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje. Užsienietis nebendradarbiauja su institucijomis, nevykdo dėl jo priimtų sprendimų, nesilaiko savo pareigų.

2. Užsienietis ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninio ryšio priemonėmis nustatytu laiku pranešti institucijoms apie savo buvimo vietą. Užsienietis nurodė, kad iš Lietuvos Respublikos neišvyko savanoriškai dėl lėšų trūkumo. Jis nenurodė savo gyvenamosios vietos pareigūnams, nes bijojo, kad jį išsiųs iš Lietuvos, nenori grįžti į kilmės šalį. Nurodė savo dabartinę gyvenamąją vietą. Telefonu neatsiliepė, nes baigėsi telefono sąskaita, o papildymo nusipirkti negali.

II. 3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. spalio 10 d. sprendimu patenkino Centro teikimą ir sulaikė Užsienietė Centre iki 2025 m. gruodžio 9 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

4. Teismas nustatė šias bylai aktualias aplinkybes:

4.1. Užsienietis į Europos Sąjungą atvyko 2023 m. kovo 9 d. teisėtai, turėdamas (duomenys neskelbtini) piliečio pasą ir Lietuvos Respublikos leidimą laikinai gyventi, išduotą darbo pagrindu ir galiojusį iki 2024 m. rugpjūčio 19 d.

4.2. 2023 m. birželio 7 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, taip pat nes su juo buvo nutraukta darbo sutartis.

4.3. 2023 m. liepos 5 d. Migracijos departamentas sprendimu nusprendė grąžinti Užsienietį į kilmės valstybę, įpareigodamas Užsienietį savanoriškai išvykti iš Lietuvos per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, tai yra iki 2023 m. liepos 25 d. Užsienietis sprendimą skundė teismui, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) atmetė Užsieniečio skundą, teismo sprendimas įsiteisėjo 2023 m. spalio 13 d.

4.4. 2024 m. kovo 1 d. Užsienietis pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

4.5. 2024 m. kovo 1 d. Migracijos departamento sprendimu Užsieniečiui leista apsigyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, įspėjus apie pareigą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu pranešti Migracijos departamentui apie pasikeitusią gyvenamąją vietą.

4.6. 2025 m. kovo 18 d. VSAT pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog Užsienietis jo nurodytais adresais negyvena. Užsieniečio nurodyto gyvenamojo būsto savininkas informavo, kad Užsienietis išvyko dar 2024 m. liepos mėnesį. Užsieniečio nurodytu mobilaus ryšio telefonu su juo susiekti nepavyksta, Užsienietis į skambučius neatsiliepia.

4.7. 2025 m. sausio 6 d. Migracijos departamentas sprendimu nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir jį išsiuntė į kilmės šalį, 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką, įvedė į SIS perspėjimą dėl Užsieniečiui taikomo draudimo ir pavedė VSAT vykdyti Užsieniečio išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis sprendimą skundė teismui. 2025 m. vasario 19 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi atmetė užsieniečio atskirąjį skundą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. 2025 m. balandžio 30 d. Regionų administracinis teismas sprendimu bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. liepos 2 d. nutartimi atmetė Užsieniečio skundą dėl minėto Migracijos departamento sprendimo, Užsienietis neteko prieglobsčio prašytojo statuso.

4.8. 2025 m. liepos 28 d. VSAT pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2025 m. liepos 24 d. ir 2025 m. liepos 25 d. skambinta Užsieniečio nurodytu telefonu, tačiau mobilaus ryšio operatorius nurodė, kad tokio numerio nėra.

4.9. 2025 m. rugpjūčio 4 d. VSAT pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog Užsienietis jo nurodytu adresu negyvena. Užsieniečio nurodytu mobilaus ryšio telefonu su juo susiekti nepavyksta.

4.10. 2025 m. spalio 9 d. policijos pareigūno pranešime nurodyta, kad administracinio nusižengimo byloje užfiksuota, jog Užsienietis sulaikytas kaip „Bolt“ pavežėjas, vairuojantis automobilį „Toyota Prius“, prisistatė kito asmens duomenimis. Užsienietis perduotas VSAT pareigūnams.

4.11. 2025 m. spalio 9 d. VSAT priėmė sprendimą sulaikyti Užsienietį ne ilgiau kaip 48 val., kadangi Užsienietis yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje. Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog sulaikymo metu Užsienietis neturėjo jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, sulaikomas prisistatė kitu asmeniu ir tik patikrinus duomenis sistemose buvo nustatyta Užsieniečio tapatybė.

4.12. Patikrinus vidaus reikalų sistemos informacines duomenų bazes, rasta duomenų apie asmeniui išduotą ir panaikintą leidimą laikinai gyventi, Lietuvos Respublikoje jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą, tačiau joje negyvena. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie dėl jo pradėtą baudžiamąjį persekiojimą ar priimtus ir (ar) įsiteisėjusius sprendimus, Lietuvos nacionalinėje ir Šengeno informacinėje sistemoje yra duomenų apie paskelbtą įspėjimą dėl Užsieniečio, kuris nevykdė grąžinimo sprendimo, neįsileidimo iki 2028 m. liepos 5 d., duomenis paskelbė Lietuva. Administracinių nusižengimų registre yra duomenų apie Užsieniečio atliktus administracinius nusižengimus ir galiojančią nesumokėtą 615 Eur dydžio administracinę baudą. Lietuvos migracinėje informacinėje sistemoje nėra duomenų, kad Užsienietis būtų pateikęs paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

5. Teismas nurodė, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta, tačiau Lietuvos Respublikoje jis yra neteisėtai. Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas, nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. 2023 m. liepos 5 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą grąžinti Užsienietį į kilmės šalį, įpareigojant Užsienietį savanoriškai išvykti iš Lietuvos iki 2023 m. liepos 25 d. Užsienietis sprendimo neįvykdė ir net du kartus pasislėpė nuo Centro pareigūnų (pakeitė gyvenamąją vietą, išjungė telefoną) ir nutraukė organizuojamas jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūras. Užsienietis nurodė, jog galėtų gyventi pas draugus, tačiau nenurodė jų duomenų, pažymėjo, kad gyvens konkrečiu adresu, tačiau ne kartą tikrinant nurodytu adresu Užsienietis nebuvo surastas, minėtu adresu Užsienietis negyvena, tikrojo gyvenamosios vietos adreso Užsienietis nenurodo, pareigūnams teikia klaidinančius duomenis (sulaikytas dirbantis „Bolt“ pavėžėju policijos pareigūnams prisistatė kitu asmeniu). Teismas konstatavo, kad Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje apie jį nėra duomenų, todėl Užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi). Užsienietis savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos per nustatytą terminą, nesikreipė į institucijas dėl teisinės padėties įteisinimo, slapstosi nuo pareigūnų ir teikia klaidinančią informaciją, todėl jo prašymas taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę nėra pagrįstas ir negali būti tenkintinas.

6. Teismas pripažino, kad Užsieniečiui prašoma taikyti judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos teritorijoje apribojimo priemonė (sulaikymas) yra objektyviai reikalinga ir proporcinga siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečio veiksmai sudaro pagrindą manyti, kad Užsienietis, turėdamas laisvą judėjimą, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes ar pasislėpti vengdamas grąžinimo / išsiuntimo į kilmės šalį, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę ES teritorijoje ir sutrukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties, o tai yra pagrindas sulaikymui (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 str. 1 d. 2 p., 2 d., 5 d. 2–5 p.). Teismas sulaikymo terminą skaičiavo nuo Užsieniečio sulaikymo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugsėjo 9 d.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 10 d. sprendimą ir skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninio ryšio priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui ar VSAT apie savo buvimo vietą.

8. Užsienietis teigia, kad, kadangi jo darbdavys Lietuvoje nemokėjo darbo užmokesčio dėl darbo trūkumo, tačiau neatleido Užsieniečio, jis buvo priverstas dirbti pavežėju. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko teisėtai, jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, jis turi stiprius asmeninius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva, todėl sprendimas jį grąžinti į kilmės valstybę yra nepagrįstas. Lietuvoje pareiškėjas turi draugų, kurie pažadėjo jį įdarbinti. Pareiškėjas nurodo esamą gyvenamąją vietą ir paaiškina, kad į pareigūno skambutį negalėjo atsiliepti, nes tuo metu buvo pasibaigusi telefono sąskaita ir jis buvo nepasiekiamas. Todėl išvada, kad Užsienietis slėpėsi nuo Centro pareigūnų, yra nepagrįsta. Šiuo atveju nebuvo būtina riboti Užsieniečio judėjimo laisvės, tai nėra būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti ar kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Užsieniečio veiksmai patvirtina, kad jis siekė teisėtai gyventi ir dirbti Lietuvoje, kurios įstatymus jis gerbia. Sulaikymas yra ultima rašio, kuri taikoma tik atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

9. Centras atsiliepime į prašo Užsieniečio apeliacinį skundą atmesti, o Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

10. Centras pažymi, kad 2025 m. lapkričio 4 d. VSAT sėkmingai įvykdė Užsieniečio išsiuntimą. Užsieniečio sulaikymas buvo būtinas ir proporcingas, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į ankstesnį Užsieniečio elgesį, mažiau ribojančios priemonės negalėtų užtikrinti sprendimo įvykdymo, nes Užsienietis jau buvo nevykdęs pareigos bendradarbiauti ir sąmoningai vengė kontaktų su institucijomis. Todėl sulaikymas ne tik atitiko teisės aktų reikalavimus, bet ir buvo vienintelė reali ir veiksminga priemonė pasiekti teisėtą tikslą – įvykdyti teisinį sprendimą dėl išsiuntimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta sulaikyti Užsienietį Centre iki 2025 m. gruodžio 9 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sulaikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, kadangi Užsienietis, turėdamas laisvą judėjimą, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes ar pasislėpti vengdamas grąžinimo / išsiuntimo į kilmės šalį, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę ES teritorijoje ir sutrukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties.

13. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninio ryšio priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui ar VSAT apie savo buvimo vietą.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Užsienietis yra išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, tačiau jis nėra atsisakęs apeliacinio skundo, todėl jam taikytų judėjimo laisvės ribojimų proporcingumo ir pagrįstumo teisminė patikra remiasi faktine situacija, egzistavusia pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas.

16. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 p.).

17. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

18. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Užsieniečio, kuris nebuvo prieglobsčio prašytojas, tapatybė buvo nustatyta, tačiau Lietuvos Respublikoje jis buvo neteisėtai. Užsienietis neįvykdė sprendimo savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, Centro pareigūnai nerado Užsieniečio jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje ir į skambučius Užsienietis neatsiliepdavo, todėl jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos negalėjo būti įvykdytas. Be to, Užsienietis vėliau buvo sulaikytas policijos pareigūnų, dirbdamas pavežėju „Bolt“, ir prisistatė kitu asmeniu. Užsienietis neturėjo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, taip pat teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (šiuo aspektu apeliaciniame skunde nurodyti argumentai atmestini kaip bendro, hipotetinio pobūdžio – Užsienietis nekonkretizavo nei jo turimų pažįstamų Lietuvoje duomenų, nei adreso, kuriuo planavo apsigyventi / apsigyveno, nei kitų reikšmingų duomenų). Taigi Užsienietis savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos per nustatytą terminą, nesikreipė į institucijas dėl savo teisinės padėties įteisinimo, slapstėsi nuo pareigūnų ir teikė klaidinančią informaciją, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistavo jo sulaikymo pagrindai (Įstatymo 113 str. 1 d. 2 p., 2 d.).

19. Užsienietis apeliaciniame skunde prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninio ryšio priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui ar VSAT apie savo buvimo vietą.

20. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt.. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą sprendžia, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikyta judėjimo laisvę apribojanti priemonė (sulaikymas) buvo objektyviai būtina Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti (įgyvendinti sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo, kuris šiuo metu yra įvykdytas), nes, priešingu atveju, Užsienietis, turėdamas laisvą judėjimą, galėjo išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes ar pasislėpti vengdamas grąžinimo / išsiuntimo į kilmės šalį, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę ES teritorijoje ir sutrukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties. Šią išvada patvirtina pirmiau nurodytos byloje nustatytos aplinkybės, be kita ko, kad Užsienietis slapstėsi nuo VSAT pareigūnų, o sulaikytas prisistatė kitu asmeniu, dėl to paaiškindamas, kad bijojo, jog jį išsiųs į kilmės valstybę. Todėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nebuvo galimas, o apeliaciniame skunde pateikti bendro, hipotetinio pobūdžio argumentai šios išvados nepaneigia.

22. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius