Legislator Case Law & Legislation
bfaabb82-9cfd-4902-9215-a1255e9bc29c AI generated

bfaabb82-9cfd-4902-9215-a1255e9bc29c · Kauno apylinkės teismas

Case Number bfaabb82-9cfd-4902-9215-a1255e9bc29c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; nesirÅ«pina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bent vienos Å¡ių sÄ lygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ ar neterminuotÄ tėvų valdžios apribojimÄ , o esminė tėvų valdžios apribojimo sÄ lyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su Å¡eimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiÅ¡kia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi bÅ«ti atsižvelgiama į jų interesus.

Legislator headnote

AI generated

bfaabb82-9cfd-4902-9215-a1255e9bc29c · Kauno apylinkės teismas: Atsakovų atstovė advokatė Z. Ragauskaitė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad globėja gyvena toli, vaikas labai greitai buvo perduotas globėjai. Tėvai negali dažnai atvykti į (duomenys neskelbtini) bendrauti su vaiku. Globėja gerai rÅ«pinasi vaiku, bet globėja ir vaiko teisių apsaugos skyrius teigė, kad tėvai vaiko nelanko. Tačiau ir negalėjo lankyti, buvo karantinas, suvaržymai, vaikas gyvena už 200 kilometrų. Kitų trijų vaikų iÅ¡ atsakovų niekas nepaėmė, jie gali rÅ«pintis savo vaikais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=ACB25848-6000-4059-AEA9-AB86F9AFB79C">Nr.2-54</a>13\97Civilinė byla Nr. e2-4497-722/2022 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00062-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1; 3.4.1.6; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 22 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lidija Deksnienė, sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovei Rimai Bardauskienei (nuotoliniu būdu per Zoom), atsakovams D.

B., A. B., jų atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei, trečiajam asmeniui V. B. (nuotoliniu bÅ«du per Zoom), uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieÅ¡kinį atsakovams D. B., A. B. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo (trečiasis asmuo V. B.). Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas praÅ¡o neterminuotai apriboti tėvų valdžiÄ atsakovams D.

B. ir A. B. dukters S. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų sprendimÄ ir terminuotai apribojo D. B. motinos valdžiÄ ir A. B. tėvo valdžiÄ dukters S. B. atžvilgiu, nustatė S. B. nuolatinę globÄ , paskyrė V. B., S. B. nuolatine globėja ir nustatė vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su globėja, priteisė iÅ¡ atsakovų S. B. iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 80 Eur iÅ¡ kiekvieno iki vaiko pilnametystės nuo patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo dienos (2019 m. spalio 30 d.) Å¡iÄ sumÄ indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, V.

B. paskiriant iÅ¡laikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise iÅ¡imtinai vaiko interesams tenkinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-314-378/2021 Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Abu tėvai nuo vaiko laikinosios globos nustatymo S. B. nėra prisidėję prie dukters iÅ¡laikymo. Atsakovas ne tik nesukÅ«rė, bet ir visiÅ¡kai nutraukė ryšį su dukterimi. S. tėvo nepažįsta, kalbėtis su juo nenori.

Plane buvo numatyti keturi D.B. susitikimai su dukra S., tačiau motina dalyvavo tik dvejose. D.B. telefonu dažnai nepasiekiama, su specialistais nebendradarbiauja. Motina ryšio su dukra S. nesukūrė/neatkūrė. Motina vaikui yra svetimas žmogus, kuris nekelia pasitikėjimo, nesukuria saugumo jausmo. Tėvams neveikiant, nesiekiant suprasti vaikų poreikių, nesikreipiant pagalbos ir neieškant galimybių tenkinti vaikų poreikius – tėvų valdžia ribojama neterminuotai. Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad atsakovų elgesys vaiko atžvilgiu nepasikeitė.

Tėvai turi ne tik teises, bet ir pareigas vaikų atžvilgiu, jie turi rÅ«pintis ne tik kitais vaikais, bet ir S. Nuo 2020 m. gruodžio mėnesio D. buvo tik du kartus susitikusi su dukra, kelis kartus skambino, A. – nebuvo susitikęs nė karto. S. nelaiko atsakovų savo Å¡eima, situacija nesikeičia. Prevencinė priemonė – vaiko atskyrimas nuo tėvų tęsiasi ilgÄ laikÄ , atsakovai vengia atlikti pareigas vaikui. 4 metus jų elgesys nesikeičia, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvų valdžiÄ .

Atsakovai gali ir toliau siekti susigrÄ Å¾inti dukrÄ . Atsakovė D.B. paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, jie augina tris vaikus, įgÅ«džius jiems auginti turi, S. neatsisako. Vaikas yra toli nuo jų, jie nekalti, negalima sakyti, kad jie vaiku nesirÅ«pina. Globėja neatsako į jos skambučius, žinutes. Globėja gali pati atvežti dukrÄ susitikimams su tėvais nors į (duomenys neskelbtini), taip jiems bÅ«tų lengviau. Jie balandžio mėnesio 25 d. perves dukrai iÅ¡laikymÄ , kad globėja galėtų vaikÄ iÅ¡laikyti.

Jų pajamos apie 900 Eur per mėnesį. A. dirba statybose, uždirba apie 20–30 Eur per dienÄ . Atsakovas A.B. paaiÅ¡kino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), gauna apie 500 Eur per mėnesį. PrieÅ¡ du metus jis buvo aplankyti S. Sakė, kad jis jos tėvukas, ji bendravo su juo. Su ieÅ¡kiniu dėl tėvų valdžios apribojimo nesutinka, jie nori auginti S., kaip augina kitus vaikus. Atsakovai D.B. ir A.B. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Å iuo metu jie augina tris mažamečius vaikus, jiems priekaiÅ¡tų nėra, todėl jų įgÅ«džiai yra pakankami, kad auginti vaikus.

S. B. atvejis iÅ¡skirtinis tuo, kad ji palyginti greitai buvo perduota globėjai. D. B. (tuo metu F.) pagimdė nepilnametė, kartu su vaiku bėgo iÅ¡ globos namų parodyti dukrÄ tėvui. Globa nebuvo pirmenybine tvarka perduota giminaičiams. Globėjai buvo parinkti tolimame rajone, už 200 kilometrų, kad nuvykti ir palaikyti ryšį su vaiku bÅ«tų kuo sunkiau jaunai mamai ne tik tuo metu, bet ir ateityje. S. B. iÅ¡ tėvo pusės turi senelius, todėl globėja galėjo bÅ«ti paskirta A. T. – senelė.

Dėl pandemijos ir karantino buvo apribotas judėjimas tarp savivaldybių, vaizdo konferencijos bendrauti su dukra D. B. negalėjo, nes to nepageidavo globėja. Buvo organizuotas transportas tėvų nuvykimui pas vaikÄ , buvo susitarta dėl keturių nuvykimų, tačiau dėl kitų vaikų ligos nuvykta tik du kartus. To nepakako atstatyti pilnÄ ryšį, todėl atsakovams reikia papildomai laiko, tuo labiau, kad tam trukdė ir Lietuvoje įvestas karantinas. Apribojus neterminuotai tėvų valdžiÄ , S. visiÅ¡kai praras ryÅ¡ius su biologine Å¡eima.

Pagrindinis laiko laikinosios globos tikslas – grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ Å¡eimÄ . Daugiavaikei Å¡eimai sunku bendrauti su atskirtu vaiku ne tik dėl atstumo, bet ir netiesiogiai sudaromų kliūčių, kaip skambučių ribojimas, tai neleidžia teigti, kad S. negali augtis jos biologinėje Å¡eimoje. EŽTT praktikoje laikomasi pozicijos, kad biologinės Å¡eimos tarpusavio santykiai negali bÅ«ti nutraukti dėl vaiko perdavimo vieÅ¡ajai globai. Vaiko perdavimas globai turėtų bÅ«ti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turėtų bÅ«ti sustabdytas, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti.

Nustačius, kad nebeliko pagrindo taikyti priemones, ribojančias Å¡eimos ryÅ¡ius, valstybė turi iÅ¡ esmės veikti taip, kad Å¡ie ryÅ¡iai galėtų plėtotis, ir imtis priemonių, kurios leistų iÅ¡skirtiems tėvui (motinai) ir vaikui vėl bÅ«ti kartu. Nuo pat pradžių nebuvo užtikrintas pagrindinis S. interesas – augti savo Å¡eimoje su mama ir tėčiu, broliais ir seserimis, o valstybės institucijos užėmė pasyviÄ pozicijÄ , visÄ pareigÄ grÄ Å¾inti vaikÄ tėvams perkeldamos atsakovams.

Atsakovų atstovė advokatė Z. Ragauskaitė teismo posėdyje paaiškino, kad globėja gyvena toli, vaikas labai greitai buvo perduotas globėjai. Tėvai negali dažnai atvykti į (duomenys neskelbtini) bendrauti su vaiku. Globėja gerai rūpinasi vaiku, bet globėja ir vaiko teisių apsaugos skyrius teigė, kad tėvai vaiko nelanko. Tačiau ir negalėjo lankyti, buvo karantinas, suvaržymai, vaikas gyvena už 200 kilometrų. Kitų trijų vaikų iš atsakovų niekas nepaėmė, jie gali rūpintis savo vaikais.

Palaiko atsakovus, kad jie gali auginti S., neterminuotas tėvų valdžios apribojimas tik didins prarajÄ tarp vaiko ir tėvų. IeÅ¡kinį reikia atmesti, nereikia skubėti neterminuotai apriboti tėvų valdžiÄ . Reikia sudaryti galimybę atkurti ryšį tarp vaiko ir tėvų. Trečiasis asmuo V. B. raÅ¡ytinuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad atsakovai nevykdo pareigos iÅ¡laikyti dukterį, nors ne kartÄ buvo raginami tai daryti, atsakovai visiÅ¡kai nesidomi dukra ir su ja nebendrauja, mergaitė atsakovų, kaip savo tėvų nepažįsta, savo Å¡eima laiko trečiojo asmens V.

B. Å¡eimÄ . Atsakovai augina tris mažamečius vaikus, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad turi pakankamus vaikų auginimo įgÅ«džius. D. B. (tuo metu F.) paliko dukrÄ globos namuose, duomenų apie vaiko tėvÄ nebuvo, tad vaiko perdavimo globėjai V. B. metu, nebuvo net teorinės galimybės ieÅ¡koti palikto vaiko giminaičių. S. B. tėvystė nustatyta tik 2019 m. rugsėjo 13 d., jau nagrinėjant bylÄ dėl laikino tėvų valdžios apribojimo. Jau po tėvystės pripažinimo, nei vienas iÅ¡ atsakovų niekada nekėlė klausimo dėl globėjo pakeitimo, pati A.

T. niekada neprašė bÅ«ti paskirta S. B. globėja. To nepadarė, tikėtina, dėl to, kad greičiausiai neatitiktų teisės aktais globėjams keliamų reikalavimų. Atsakovams buvo sudarytos visos sÄ lygos vykti į susitikimus pas dukrÄ , tačiau suteiktomis galimybėmis atsakovai nepasinaudojo. D. B. dar bando parodyti, kad jai rÅ«pi dukra, tačiau A. B. dukra visiÅ¡kai nesidomi, su ja nebendrauja, neketina bendrauti. Atsakovai negali prarasti ryÅ¡io su dukra, nes neįmanoma prarasti to, ko neturi. S. tėvo nepažįsta, su biologine motina D.

B., S. jaučiasi nesaugiai, susitikimų metu su ja pasilikti nenori. Kitų savo brolių ir seserų S. nepažįsta. Atsakovai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikÄ , neteikia jam iÅ¡laikymo, nesirÅ«pina vaiku. Nuo pat bylos iÅ¡nagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme situacija nepasikeitė. Atsakovai nedėjo ir nededa jokių pastangų priežastims paÅ¡alinti, nėra pagrindo manyti, kad padėtis gali pasikeisti. IÅ¡likus atsakovų teisei matytis su dukra, nėra jokio pagrindo teigti, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžiÄ , S. B. visiÅ¡kai praras ryÅ¡ius su biologine Å¡eima.

Iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį pirmiausia tenka tėvui, motinai, o ne vaikui. Tik su amžium, vaikui augant iÅ¡silygina Å¡ių dviejų subjektų – vaiko ir tėvo, motinos galimybių pusiausvyra, jie visi (vaikas ir tėvas, motina) tampa vienodai atsakingi už Å¡io ryÅ¡io puoselėjimÄ . Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimÄ , vertinamos aplinkybės, apibÅ«dinančios tėvų pareigų vykdymÄ aktualių (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksniai.

IÅ¡ EŽTT jurisprudencijos dėl tėvų teisės į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ taip pat matyti, kad vaiko sugrÄ Å¾inimas į biologinę Å¡eimÄ ne visada atitiktų jo interesus. Teismo posėdyje V. B. paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kiniu sutinka, praÅ¡o patenkinti. A. turi materialinio iÅ¡laikymo dukrai įsiskolinimÄ , Per vaiko laikinosios globos laikÄ , 2 kartus buvo atsiųsta sauskelnių, gal pirkta rÅ«belių, vienÄ kartÄ per antstolius iÅ¡ieÅ¡kota 50 Eur alimentų, bet patys atsakovai iÅ¡laikymo dukrai neteikė.

S. nenorėjo telefonu bendrauti su tėvu, papurtė galvÄ , tai buvo 2 kartus. Susitikimų su mama D. metu S. vis klausė, ar globėja jos nepaliks, po susitikimų buvo didelis nerimas, truputį prisiÅ¡lapindavo į kelnaites, tačiau naktį į lovÄ neprisiÅ¡lapino. D. B. buvo du kartus susitikusi su vaiku, tėvo nebuvo. Vaikas susitikimų su motina metu girdėjo, kaip A. garsiai telefonu kalbėjo su savo motina A., rusiÅ¡kai keikėsi, todėl ji bijo tos „piktos“, kaip sako S., močiutės. Tėvai buvo su S. pasilikę vieni, kai dar buvo laikina globa, juos prižiÅ«rėjo socialinė darbuotoja, kuriÄ S. gerai pažįsta, ir pažįstamas psichologas.

Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kiniu, Å¡alių ir jų atstovų, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais, byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų sprendimÄ ir terminuotai apribojo D. B. motinos valdžiÄ ir A. B. tėvo valdžiÄ dukters S. B. atžvilgiu, nustatė S. B. nuolatinę globÄ , paskyrė V. B. S. B. nuolatine globėja ir nustatė vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su globėja, priteisė iÅ¡ atsakovų S. B. iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 80 Eur iÅ¡ kiekvieno iki vaiko pilnametystės nuo patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo dienos (2019 m. spalio 30 d.) Å¡iÄ sumÄ indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, V.

B. paskiriant iÅ¡laikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise iÅ¡imtinai vaiko interesams tenkinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-314-378/2021 Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . 2021 m. gruodžio 3 d. Jonavos rajono socialinių paslaugų centro informacija, D.B. sudarytas pagalbos planas, A.B. nesudarytas, nes jis 2 kartus neatvyko į atvejo vadybos posėdžius (2021 m. liepos 15 d., 2021 m. liepos 23 d.). 2021 m. liepos 15 d. atvejo vadybos posėdyje D.B. atsisakė prisidėti prie dukters iÅ¡laikymo.

D.B.i buvo suorganizuoti keturi susitikimai su dukrai, buvo suteiktas nemokamas transportas, ji nuvyko į du, nes neturėjo medicininės pažymos vykstant į (duomenys neskelbtini) bei sirgo kiti du jos vaikai. 2021 m. rugsėjo 30 d. į posėdį dėl Å¡eimos pagalbos plano peržiÅ«rėjimo D.B. neatvyko, sakė, kad sirgo vaikai, ji lankėsi pas medikus. 2021 m. spalio 13 d. į posėdį atvyko D.B., nors buvo kviestas ir A.B. D.B. ne visada pasiekiama telefonu, susitikimai derinami per A.B. tėvus, kurie ne visada perduoda informacijÄ .

Darbo su šeima eigos aprašymais nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d., 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d., nustatyti darbo su šeima aspektai. 2021 m. Užimtumo tarnybos duomenimis, A. B. darbu domėjosi, buvo du siūlymai dirbti, tačiau darbdavys pasirinko kitus kandidatus, į 2021 m. spalio 19 d. darbo mugę A.B. neatvyko, teigė, kad su vaiku guli ligoninėje, dokumentų nepateikė, telefonu su juo susisiekti nepavyko. (Duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 23 d. informacija, D.B. bendradarbiauja, siekiama atstatyti ryšį su dukra, A.B. ryšio nekuria.

D.B. su dukra bendravo telefonu 2021 m. sausio 4,8,15 d., vasario 1, 3 d. 2021 m. sausio 28 d. atsakovai prašė, kad globėja siųstų po vienÄ mergaitės nuotraukÄ kiekvienÄ savaitę. D.B. 16 kartų kreipėsi dėl informacijos apie dukrÄ gavimo nuo 2021 m. kovo mėnesio iki gruodžio mėnesio. 2021 m. lapkričio 4, 5 d. skambinta D.B., susisiekti su ja nepavyko, ji pati neperskambino. 2021 m. gruodžio 6 d. skambinta D.B., atsiliepė kita moteris, sakė, kad D. iÅ¡vykusi, D.B. neperskambino. 2021 m. balandžio 4 d.

V.B. siÅ«lė inicijuoti B. susitikimÄ su S., tačiau tėvai siÅ«lymu nepasinaudojo. 2021 m. balandžio 6 d. D.B. norėjo bendrauti su dukra nuotoliniu bÅ«du su vaizdu, tačiau informacijos apie susitikimo su vaizdu datÄ ir laikÄ nepateikė. 2021 m. balandžio 6, 28 d., gegužės 6 d. D.B. inicijavo, gegužės 15 d. planavo atvykti į susitikimus su S., tačiau likus 4 dienom iki susitikimo, pranešė, kad neatvyks, nes negali gauti reikalaujamos medicininės pažymos 027/a. 2021 m. liepos 15 d. Jonavos rajono socialinių paslaugų centro organizuotas atvejo vadybos posėdis dėl A. ir D.

B. ryÅ¡io su dukra atkÅ«rimo, tačiau A.B. nedalyvavo. Buvo organizuoti keturi atsakovų susitikimai su dukra, tačiau D.B. buvo dvejose (2021 m. rugsėjo 3 d., 2021 m. rugsėjo 17 d.). 2021 m. rugsėjo 17 d. atsivežė kitÄ dukrÄ A. B. Susitikimai vyko sklandžiai, D.B. su dukra bendravo Å¡iltai, ramiai, džiaugėsi pamačiusi dukrÄ . Seserys susipažino, žaidė. S. jautėsi rami, bendravo su mama, klausinėjo apie brolius, seseris, su mama fotografavosi. D.B. su S. atsisveikimo gražiai, susitarė susitikti kitÄ kartÄ . 2021 m. rugsėjo 17 d. susitikimo metu globėjai trumpam norėjus iÅ¡eiti iÅ¡ susitikimų kambario, S. iÅ¡sigando, globėjos klausė, kur eina, su mama ir seserimi neliko, išėjo kartu su globėja.

Kai vėl grįžo, žaidė, D.B. vadino mama. D.B. paskambinus telefonu A.B. ir klausus S., ar ji nori su juo pasikalbėti, S. nenorėjo. 2021 m. lapkričio 23 d. Globojamo vaiko aplankymo aktu nustatytas, kad S. B. globėjos V. B. Å¡eimoje sudarytos geros, tinkamos vaiko gyvenimo, auklėjimo, vystymosi sÄ lygos, saugi aplinka, tenkinami vaiko fiziniai poreikiai, nurodyta, koks vaiko charakteris, kokios ligos nustatytos, kaip vaikas jaučiasi po įtampos, streso. Å iuo dokumentu nustatyta, kad S. B. teigė turinti dvi mamas (V. ir D.), apie tėvÄ neužsiminė, myli D., tačiau gyventi pas jÄ nenorėtų, nenori pas jÄ važiuoti, S. su sese norėtų bendrauti.

Po susitikimų su mama S. jaučia baimę, nerimÄ , globėja stengiasi jÄ nuraminti. Biologiniai tėvai, globėjos nuomone, nepažįsta S. kaip vaiko, prie dukters iÅ¡laikymo neprisideda. 2021 m. liepos 15 d., liepos 23 d., spalio 13 d. sudarytas Pagalbos D.B. Å¡eimai planas. A. B. ir D. B. yra vaikų A. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. A. B. ir D. B. su vaikais gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovas paaiÅ¡kino, kad moka 90 Eur/mėn. už buto nuomÄ , tačiau nuomos sutartis teismui nepateikta. 2022 m. balandžio 11 d.

Užimtumo tarnybos pažyma nustatyta, kad A. B. statusas Užimtumo tarnyboje – asmuo, paradęs bedarbio statusÄ , jis registruotas tarnyboje nuo 2022 m. balandžio 11 d. 2021 m. lapkričio 24 d. Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡u/siuntimu, nėščiosios kortele, pradėta (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad D.B. nėščia. D.B. pajamos už 2021 m. kovo 1 d. – 2022 m. kovo 1 d. laikotarpį – 111,47 Eur naÅ¡laičių pensija, 185,28 Eur netekto darbingumo pensija, iÅ¡ 185,28 Eur iÅ¡skaityta 55,58 Eur, iÅ¡mokėta 129,70 Eur.

D.B., auginanti vaikÄ iki 3 metų, drausta valstybiniu socialiniu draudimu. A.B., laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 1 d., nedraustas valstybiniu socialiniu draudimu. IeÅ¡kovai atsiliepime pageidavo Å¡ioje byloje taikyti mediacijÄ . Kai kyla ginčas dėl tėvų valdžios apribojimo, toks ginčas iÅ¡ karto sprendžiamas tik teisme, kadangi tokiuose ginčuose taikos sutartis negalima, taigi privalomoji mediacija tokiais atvejais taip pat netaikoma. Tokiais pačiais argumentais grindžiamas ir Å¡alių nesiuntimas neprivalomai teisminei mediacijai, nes taikos sutartis Å¡ioje byloje negalima.

Ieškinys tenkinamas visiškai. Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų valdžios apribojimo pagrindai įtvirtinti Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai:

1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus;

2) piktnaudžiauja tėvų valdžia;

3) žiauriai elgiasi su vaikais;

4) daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu;

5) nesirÅ«pina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bent vienos Å¡ių sÄ lygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ ar neterminuotÄ tėvų valdžios apribojimÄ , o esminė tėvų valdžios apribojimo sÄ lyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su Å¡eimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiÅ¡kia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi bÅ«ti atsižvelgiama į jų interesus.

Jeigu tėvai nesirÅ«pina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiÅ«ra, ugdymu, tinkamų buitinių sÄ lygų sudarymu ir kita, tai reiÅ¡kia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimÄ . CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiÅ«rimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę, sudaryti sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Ä®vertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , jų tarpusavio ryšį, sprendžia, yra du savarankiÅ¡ki pagrindai apriboti atsakovų tėvų valdžiÄ dukros atžvilgiu:

1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikÄ ;

2) nesirÅ«pina vaiku. Mažametė S. B. gyvena globėjos Å¡eimoje. Vaikui sudarytos tinkamos sÄ lygos augti, mokytis, vystytis. Teismas mano, kad pokyčiai vaikų tėvo gyvenime nuo 2020 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos teismo sprendimo priėmimo nevyksta. Praėjus daugiau nei 6 mėnesiams po sprendimo, kuriuo atsakovams laikinai apribota tėvų valdžia vaiko atžvilgiu, atsakovai veiksmų, siekiančių susigrÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ Å¡eimÄ , neatliko, ryÅ¡io su dukra neatkÅ«rė, iÅ¡laikymo jai neteikė.

Atsakovės epizodinis bendravimas su dukra (2 kartus susitiko, penkis kartus (2021 m. sausio 4,8,15 d., vasario 1,3 d.) skambino telefonu, viename susitikime buvo su kita dukra A.), atsakovo nusiÅ¡alinimas nuo bendravimo su dukra, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jie nuolat rÅ«pinasi vaiku, jo ugdymu, auklėjimu. Atsakovai teigia, kad dukrÄ nori susigrÄ Å¾inti, nori gyventi su ja Å¡eimoje, jÄ iÅ¡laikys, kai ji gyvens su jais, turi vaikų auginimo įgÅ«džių, nes augina dar tris vaikus. Atsakovai teigia, kad rodydavo iniciatyvÄ susitikti su S., tačiau jiems trukdydavo globėja, valstybės institucijos, o nenuvykdavo į pasimatymus su dukra tik dėl kitų vaikų ligų, neturėjimo kam juos palikti, didelio atstumo tarp jų gyvenamosios vietos ir S. globėjos gyvenamosios vietos.

Atsakovai nesikreipė su pareiÅ¡kimu, kad globėja jiems trukdo susitikti su vaiku, riboja susitikimus, neatsiliepia į jų skambučius, todėl Å¡ie prieÅ¡taravimai nepaÅ¡alinti. Atsakovė teigia, kad kreipsis į teismÄ dėl bendravimo su dukra S. tvarkos nustatymo. D.B., neteikdama vaikui iÅ¡laikymo, paaiÅ¡kino, kad nepasitiki globėja, tačiau Å¡ie argumentai nėra pagrįsti. Teismo nustatytos aplinkybės, tėvas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; visiÅ¡kai nesirÅ«pina vaikais. Esant bent vienam iÅ¡ CK 3.180 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Neterminuotai tėvų valdžia gali bÅ«ti apribota, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , jog vienas iÅ¡ tėvų daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau iÅ¡vardytų sÄ lygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo bÅ«dÄ , taip pat kaip bÅ«das apsaugoti vaikÄ nuo bÅ«simos žalos, nelaukiant, kol Å¡i jam bus padaryta.

Taigi, nustačius laikinÄ tėvų valdžios apribojimÄ , Å¡is apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai iÅ¡nyksta. Nors Å¡iems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali bÅ«ti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad Å¡ių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieÅ¡kinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimÄ konstatuodamas, kad iÅ¡nyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia.

Teismas pažymi, kad po 2020 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos teismo sprendimo priėmimo vaiko teisių apsaugos institucija 2022 m. sausio 18 d. kreipėsi į teismÄ dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovams. Pandemija, didelis atstumas tarp vaiko ir tėvų, iÅ¡ dalies trukdė atkurti tėvų ryšį su vaiku. Tačiau kartu pažymėtina, kad mokėti priteistÄ iÅ¡laikymÄ vaikui pandemija netrukdė, nes atsakovų pajamos nepriklauso nuo pandemijos suvaržymų. Tačiau teismas neturi pagrindo ieÅ¡kinį atmesti.

Teismas vadovaujasi aukÅ¡tesnių teismų suformuota praktika tokio pobÅ«džio bylose, konkrečiose bylose atsakovų atžvilgiu priimtais aukÅ¡tesnių teismų sprendimais. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimÄ , vertintinos aplinkybės, apibÅ«dinančios tėvų pareigų vykdymÄ aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Analizuojama, ar bylÄ nagrinėjant bylÄ teisme aktualiu (esamu) laikotarpiu, turėtų bÅ«ti nustatomi stabilÅ«s, visas sritis apimantys pokyčiai.

Tai, kad atsakovai Å¡ios bylos nagrinėjimo metu galimai pradėjo keisti savo elgesį (pažadėjo pervesti iÅ¡laikymÄ vaikui, dažniau susitikti su vaiku) bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo teisme metu, nėra pagrindas spręsti, kad jų elgesys yra stabilus, pastovus ir duodantis realių rezultatų. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tėvų valdžia turi bÅ«ti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iÅ¡ tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviÅ¡koms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). IÅ¡ EŽTT jurisprudencijos dėl tėvų teisės į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ taip pat matyti, kad vaiko sugrÄ Å¾inimas į biologinę Å¡eimÄ ne visada atitiktų jo interesus (žr.

EŽTT 2014 m. balandžio 29 d. sprendimÄ byloje Z. J. prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 60092/12; 2012 m. kovo 13 d. sprendimo byloje Y. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4547/10, par. 133–135). Byloje matyti, kad S. nelaiko atsakovų savo Å¡eima, nors žino, kad yra mama D., broliai, seserys, tėvas, močiutė. Susitikimo su motina metu S. su mama bendravo pozityviai, tačiau globėjai trumpam palikus susitikimų kambarį, ji sunerimo, su motina nepasiliko, išėjo su globėja, po to grįžo su globėja ir toliau bendravo su motina.

Nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiÅ¡kinanti EŽTT ir kasacinio teismo praktika suponuoja iÅ¡vadÄ , kad valstybės bÅ«tinumas įsikiÅ¡ti į Å¡eimos gyvenimÄ paimant iÅ¡ jos vaikÄ , o vėliau ir ribojant tėvams tėvų valdžiÄ , pateisinamas dėl valstybės turimos pareigos garantuoti vaikui tokias gyvenimo sÄ lygas, kuriomis jis galėtų tinkamai augti, vystytis, ugdytis, jei tai esamu momentu nėra įmanoma vaiko tėvų Å¡eimoje, net ir teikiant jiems bÅ«tinÄ pagalbÄ . Sprendžiant vaiko ir jo tėvų interesų pusiausvyros klausimÄ , nepaisant vaiko tėvų pirmumo teisės auginti savo vaikÄ ir vaiko teisės bÅ«ti ugdomam ir auklėjamam jo tėvų Å¡eimoje, tais atvejais, kai vaiku jo tėvai negali tinkamai pasirÅ«pinti, valstybė skubiai privalo užtikrinti vaiko teisių bei interesų apsaugÄ , nes vaikas yra lengvai pažeidžiamas teisės subjektas, kuriam parama ir tinkamas suaugusiųjų vedimas reikalingi kasdien.

Tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi bÅ«ti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytÄ tėvų valdžios apribojimo pagrindÄ , bet taip pat turi bÅ«ti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiÅ¡kai, bet teigiami pokyčiai turi bÅ«ti stabilÅ«s ir apimti visas sritis. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaikÄ . Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl atsakovų tėvų valdžios apribojimo dukters S. atžvilgiu, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas ne rÅ«pinimasis jaunesniais atsakovų Å¡eimoje augančiais vaikais, o atsakovų santykis su trečiųjų asmenų globojama vyresniÄ ja dukterimi S., kuriÄ jie siekia susigrÄ Å¾inti, taip pat realus, o ne vien deklaruojamas tėvų valdžios turinį sudarančių pareigų įgyvendinimas – reguliarus rÅ«pinimasis jos auklėjimu, raida, ugdymu, sveikata ir gerove.

Minėta, kad domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-314-378/2021 sutinka, kad 200 km atstumas iki dukters gyvenamosios vietos objektyviai apsunkina atsakovams galimybes dažnai jÄ lankyti ir gyvai bendrauti, tačiau, kita vertus, byloje nustatyta, kad valstybės institucijos pasiÅ«lo atsakovams ir pavėžėjimo paslaugas, siekdamos Å¡ias kliÅ«tis kompensuoti, dėl to jos savaime negali pateisinti tėvų neveikimo.

Byloje matyti, kad vaiko globėjos ir vaiko tėvų santykiai įtempti, globėja susitikimų metu telefonu užgauliojama vaiko tėvo, jo motinos, 2022 m. balandžio 11 d. teismo posėdyje D.B. pareikalavo iÅ¡ globėjos pačiai vaikÄ grÄ Å¾inti Å¡eimai. Nesutariant dėl skyrium gyvenančių vaiko ir tėvų bendravimo, bÅ«tina nustatyti detaliÄ vaiko ir tėvų bendravimo tvarkÄ . Teismas nenustatė, kad pokyčiai atsakovų gyvenime bÅ«tų pakankami spręsti, jog atsakovai įgyvendina savo kaip tėvų pareigas ne tik su jais gyvenančių jaunesniųjų vaikų, bet ir vyresniosios dukters atžvilgiu, konstatavęs, kad atsakovai yra socialiai neatsakingi ir vengia vykdyti savo pareigas Å¡iai dukteriai.

Esminę reikÅ¡mę priimant sprendimÄ turi tas faktas, kad atsakovai nepakankamai puoselėjo emocinį ryšį su vaiku, nuosekliai ir reguliariai su vaiku nebendravo, nesirÅ«pino juo, nepaisė valstybės institucijų siÅ«lomos pagalbos (pvz., pavėžėjimo paslaugos). Atmestini atsakovų argumentai dėl valstybės institucijų pareigų netinkamo vykdymo, globėjos V.B. trukdymo sutikti su dukra, neva lėmusio atsakovų ryÅ¡io su dukterimi nutrÅ«kimÄ . Byloje matyti, kad vaikas perduotas globėjams, kai dar nebuvo nustatyta jo tėvystė.

Tėvystė nustatyta (duomenys neskelbtini) Todėl ieÅ¡koti artimų tėvo giminaičių (motinos A. T., tėvo) nebuvo galimybės. D.B. artimų giminaičių neturi. A. B. artimi giminės iki Å¡io laiko nepateikė praÅ¡ymų dėl globėjo pakeitimo, vaiko perdavimo jiems. Teismas sutinka su atsakovais, kad iÅ¡ dalies pandemija, karantinas ir jo suvaržymai (judėjimo tarp savivaldybių suvaržymai, medicininių pažymų gavimas prieÅ¡ važiuojant į susitikimÄ ) sumažino galimybes atkurti ir toliau palaikyti motinos D.B. ryšį su S. Vaiko tėvas Å¡io ryÅ¡io nesukÅ«rė, tačiau tam pandemijos suvaržymai reikÅ¡mės neturėjo.

Tačiau pažymėtina, jog valstybei kyla pareiga užtikrinti, kad Å¡eimai, kuri pati neįstengia tinkamai pasirÅ«pinti vaikais, bÅ«tų suteikta bÅ«tina pagalba ir parama, tačiau jei pagalba nepriimama ar ji neduoda teigiamų rezultatų, vaikas negali laukti neapibrėžtÄ laikÄ . Byloje nustatyta, kad atsakovams buvo teikiamos socialinės paslaugos, D.B. sudarytas pagalbos planas, tačiau atsakovė jo laikosi tik iÅ¡ dalies. Pažymėtina, kad iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį su vaiku pirmiausia tenka tėvams, Å¡eimos ryÅ¡iai turi bÅ«ti gyvi, nuolat puoselėjami ir palaikomi aktyviais tėvų, o ne valstybės institucijų veiksmais.

Vaikas gyvena skyrium nuo motinos nuo 2018 m. sausio 10 d., su tėvu jis niekada negyveno kartu. Teismas neneigia vaiko teisės į biologinę Å¡eimÄ , tik pažymi, kad tokia vaiko teisė turi bÅ«ti užtikrinama nedarant žalos pačiam vaikui. Atsižvelgiant į vaiko interesus, teismas sprendžia, kad vaiko atskyrimas nuo globėjos, sugrÄ Å¾inimas į jo biologinę Å¡eimÄ Å¡iuo metu pažeis vaiko interesus, sukels jam neigiamas pasekmes. Net ir atmetus šį ieÅ¡kinį, vaikas į biologinę Å¡eimÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾intas, kaip mano atsakovai, nes iÅ¡liktų laikinas tėvų valdžios apribojimas.

IÅ¡ ieÅ¡kinio, raÅ¡ytinių įrodymų, ieÅ¡kovo atstovės, atsakovų, jų atstovės, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimų teismo posėdyje matyti, kad atsakovės D.B. ryÅ¡ys su dukra nėra nutrÅ«kęs, dukra su ja bendrauja, tačiau trumpam palikta su motina nerimauja. Tėvo ryÅ¡ys su dukra neatkurtas, nes jis ir nebuvo susiformavęs. Tėvų valdžia neterminuotai apribojama todėl, kad atsakovai vaiko neiÅ¡laiko, negali iÅ¡laikyti, jų noras susigrÄ Å¾inti dukrÄ Ä¯ Å¡eimÄ grindžiamas jų pačių interesais ir reikalavimais, o ne vaiko interesais.

Pažymėtina, kad atsakovų elgesys intensyvėja prieÅ¡ teismo posėdžius, teismo posėdyje atsakovė pareiÅ¡kia, kad jie vaiko iÅ¡laikymui perves pinigus. Nuo teismų sprendimų priėmimo 2020 m. gruodžio 17 d. ir 2021 m. birželio 9 d., atsakovai neatliko veiksmų, kuriais siektų vaikÄ susigrÄ Å¾inti į Å¡eimÄ . Pažymėtina, kad epizodinis atsakovų bendravimas su vaiku nėra pastovus rÅ«pinimasis vaiku, ryÅ¡io su vaiku kÅ«rimas, jo iÅ¡laikymas, gyvenimo sÄ lygų sudarymas vaikui gyventi kartu su tėvais.

Konkrečiu atveju parenkant tėvų valdžios ribojimo bÅ«dÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas atsakovams D.B. ir A. B. neterminuotai apriboti tėvų valdžiÄ jų dukters S. B. atžvilgiu. Atsakovams iÅ¡aiÅ¡kintina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžiÄ , atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymo, tačiau iÅ¡lieka teisė matytis su vaiku. Neterminuotai apribojus tėvų valdžiÄ , vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali bÅ«ti įvaikintas.

Tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti panaikinamas atsakovams įrodžius, kad jie pakeitė savo elgesį ir gyvenimo bÅ«dÄ bei gali auklėti savo vaikÄ (CK 3.180 straipsnio 3 dalis, 3.181 straipsnio 1 dalis). 2022 m. vasario 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos A. B. ir D. B. suteikimo, atsakovams suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba (CPK 404 straipsnio 4 dalis). Antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos nenurodytos, pažyma dėl jų nepateikta.

Tačiau iš atsakovų atstovavimo išlaidos valstybei ir nebūtų priteisiamos. Ieškinį visiškai patenkinus, šios išlaidos nepriteisiamos ir iš ieškovo ( CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98, 99 straipsniai). Teismo sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis). Byloje yra 17,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei šios išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos, nes jie atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 263, 270, 282, 402, 406 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Neterminuotai apriboti motinos valdžiÄ atsakovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukters S. B., gimusios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Neterminuotai apriboti tėvo valdžiÄ atsakovui A. B., asmens kodas, (duomenys neskelbtini), dukters S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. SprendimÄ vykdyti skubiai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mus.

Teisėja Lidija Deksnienė