bfa59009-5eba-4328-acff-28cc5d1ef4ee · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1464-464/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02300-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.5.; 3.3.1.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 31 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo D. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3476-580/2018 pagal ieÅ¡kovo D. J. ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Emsi“ ir bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Vakoil“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Vakuolė“ ir notaras Mindaugas Kačergis, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas D. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė:

1) pripažinti negaliojančia atsakovių BAB Ūkio banko ir UAB „Emsi“ 2017-07-27 sudarytÄ reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartį;

2) pripažinti negaliojančia atsakovių 2017-07-27 sudarytÄ hipotekos ir įkeitimo teisių perleidimo sutartį;

3) taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ , grÄ Å¾inant BAB Ūkio bankui reikalavimo teises ir jų užtikrinimus, o UAB „Emsi“ Å¡ių sutarčių pagrindu BAB Ūkio bankui sumokėtus 635 000 Eur;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Vilniaus apygardos teismas 2018-06-21 sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovas 2018-07-23 pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o šį teismo sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį patenkinti. IeÅ¡kovo teigimu, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu už apeliacinį skundÄ Å¾yminis mokestis nėra mokamas, kadangi viena iÅ¡ Å¡alių – atsakovė BAB Ūkio bankas, yra bankrutuojanti įmonė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2018-07-25 nutartimi nustatė ieÅ¡kovui D. J. terminÄ iki 2018-08-02 apeliacinio skundo trÅ«kumui paÅ¡alinti – sumokėti 5 738 Eur žyminį mokestį ir pateikti jo sumokėjimÄ patvirtinančius įrodymus, taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad Å¡io nurodymo neįvykdžius apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotas ir grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui.

4. Pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su ieÅ¡kovo pozicija bei vadovaudamasis teismų iÅ¡aiÅ¡kinimais kitose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-08 nutartis byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2018-07-05 nutartis byloje Nr. 2-859-370/2018), padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta iÅ¡imtis negali bÅ«ti taikoma ir ieÅ¡kovas privalo sumokėti įstatyme numatyto dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ . Teismas nurodė, kad byla pradėta pagal ieÅ¡kovo, fizinio asmens, kuris nėra bankrutuojantis, ieÅ¡kinį, atsakovai UAB „Emsi“ ir BAB „Ūkio bankas“ nereiÅ¡kė jokių savarankiÅ¡kų reikalavimų, be to, Å¡is ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne atsakovės BAB Ūkio banko bankroto, o savarankiÅ¡koje byloje.

Teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovas žyminį mokestį už ieÅ¡kinį yra sumokėjęs, kas papildomai pagrindžia aplinkybę, jog žyminis mokestis turi bÅ«ti mokamas ir už apeliacinį skundÄ .

5. Mokėtino žyminio mokesčio dydį teismas apskaičiavo atsižvelgęs į byloje pareikÅ¡to turtinio 635 000 Eur reikalavimo sumÄ bei į tÄ aplinkybę, kad apeliacinis skundas yra pateiktas dėl visų atmestų reikalavimų (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 d., 85 str. 1 d. 11 p.). III. Atskirojo skundo argumentai 6. IeÅ¡kovas D. J. atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018-07-25 nutartį panaikinti ir apeliacinį skundÄ priimti, arba nustatyti, kad už apeliacinį skundÄ mokėtinas 100 Eur žyminis mokestis.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Skundžiamoje nutartyje nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-19- 1075/2018 pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai nagrinėjamai bylai neaktualÅ«s. Å ioje nutartyje kasacinis teismas pasisakė dėl specifinį statusÄ turinčio (bankrutavusio) subjekto procesinių teisių perėjimo negalimumo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatų taikymo prasme. Å is iÅ¡aiÅ¡kinimas buvo pateiktas dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo, kai apeliacinį skundÄ paduoda ieÅ¡kovas, nupirkęs bylos nagrinėjimo metu bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisę ir tapęs Å¡ios įmonės procesinių teisių perėmėju. 6.2.

Šiuo atveju aktualūs yra kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2014, kurios faktinės aplinkybės sutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, parteikti išaiškinimai. Joje kasacinis teismas nurodė, kad kai atsakovais yra ne tik įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, bet ir daugiau asmenų, kuriems bankroto byla neiškelta, tai kiti byloje dalyvaujantys asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už apeliacinius ir kasacinius skundus mokėjimo ir dėl tų reikalavimų dalies, kurie pareikšti ne bankrutavusiai įmonei, o kitam asmeniui, kuriam bankroto byla nėra iškelta. 6.3.

Nesutinka ir su teismo iÅ¡vada, kad byloje yra pareikÅ¡tas turtinio pobÅ«džio reikalavimas. IeÅ¡kinyje nurodytÄ turtinę naudÄ gautų ne ieÅ¡kovas, o atsakovė UAB ,,Emsi“, kuriai ieÅ¡kinyje nurodytÄ 635 000 Eur sumÄ turėtų grÄ Å¾inti atsakovė BAB Ūkio bankas. Be to, net ir netaikius restitucijos ieÅ¡kovo interesai bÅ«tų apginti. 6.4. Lietuvos apeliacinio teismo 2018-03-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-422-178/2018, dėl pateikto ieÅ¡kinio reikalavimų jau konstatuota, kad jie yra neturtiniai.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas byloje nekelia jokių savo materialinio pobÅ«džio reikalavimų atsakovei BAB Ūkio bankas, t. y. tokių reikalavimų, kurie galėtų suponuoti ieÅ¡kovui teisę reikÅ¡ti finansinį reikalavimÄ BAB Ūkio bankas bankroto byloje ar sukurti kitokias teises toje byloje. Teisėja k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 2. Byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus bei motyvus, patikrintina, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimÄ , tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino proceso teisės normas, reglamentuojančias atleidimÄ nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, ir ar pagrįstai taikė apeliacinio skundo trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , įpareigodamas apeliantÄ sumokėti už paduodamÄ skundÄ Å¾yminį mokestį.

3. Apeliacijos teisė kaip ir kiekviena kita procesinė teisė turi bÅ«ti įgyvendinama CPK nustatyta tvarka. Ä®statymų leidėjas įpareigoja pirmosios instancijos teismÄ spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimÄ (CPK 315 str. 1 d.), todėl Å¡is teismas, vadovaudamasis įstatymu ir esant įstatyminiam pagrindui, gali, o kartu ir turi pareigÄ nustatyti terminÄ apeliacinio skundo trÅ«kumams paÅ¡alinti, o jų nepaÅ¡alinus – taikyti įstatymo tiesiogiai nurodytus padarinius (CPK 316 str.). Å iuo konkrečiu atveju kliÅ«timi priimti apelianto D. J. apeliacinį skundÄ dėl Å¡ioje byloje priimto Vilniaus apygardos teismo 2018-06-21 sprendimo teismas pripažino žyminio mokesčio nesumokėjimo faktÄ .

4. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ , kad apeliantas negali bÅ«ti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, padarė, be kita ko, ir vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-08 nutartyje, priimtoje iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ Nr. e3K-3-19-1075/2018, pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, susijusiais su minėtos normos taikymu. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su apelianto skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo kaip precedentu vadovautis toje byloje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, nes nėra esminio abiejų bylų faktinių aplinkybių panaÅ¡umo.

5. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja pozicijÄ , kad teismai, nagrinėdami bylas, aiÅ¡kina ir taiko teisės normas ne a priori (iÅ¡ anksto, nepatikrinus faktų), bet atsižvelgdami į tos konkrečios bylos ratio decidendi (faktines aplinkybes, argumentus, kuriuo grindžiamas sprendimas) ir Å¡ias siedami su taikytina teisės norma. Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panaÅ¡umo su byla, kuriÄ nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikÅ¡tų tÄ patį, kaip taikyti teisės normÄ teisiniam santykiui, kurio Å¡i norma nereglamentuoja.

Todėl kitoje byloje pateiktais teismo taikytinos teisės aiÅ¡kinimais gali bÅ«ti vadovaujamasi tik tuomet, jeigu lyginamų bylų esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymÄ , yra tapačios ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-186/2009, 2017-11-03 nutartis civilinėje byloje e3K-3-382-421/2017, 26 p., 2018-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 31 p.).

6. Pirmosios instancijos teismo cituotoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018 klausimas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu buvo sprendžiamas atsižvelgiant į tokias faktines aplinkybes: buvo pareikÅ¡tas bankrutuojančios įmonės netiesioginis ieÅ¡kinys; jį pareiÅ¡kusi bankrutuojanti įmonė vėliau pardavė savo reikalavimo teises fiziniam asmeniui. BÅ«tent tokių faktinių aplinkybių kontekste kasacinis teismas ir iÅ¡aiÅ¡kino, kad asmuo, įgydamas iÅ¡ bankrutavusios įmonės reikalavimo teisę, kartu neįgijo ir negalėjo įgyti buvusios ieÅ¡kovės bankrutuojančios įmonės teisinio statuso.

Tokį specifinį statusÄ asmuo gali įgyti tik Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir Å¡is statusas siejamas tik su jį įgijusiu asmeniu, todėl negali bÅ«ti kokiu nors bÅ«du perleidžiamas kitam asmeniui. Reikalavimo teisę įgijęs ieÅ¡kovas neturi bankrutuojančios įmonės statuso, todėl jam, atitinkamai, negali bÅ«ti taikomos CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytos žyminio mokesčio lengvatos.

7. Vadinasi, kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo susiklosčiusi tokia procesinė situacija, kuomet bankrutuojanti įmonė iÅ¡stojo iÅ¡ bylos proceso, todėl ir jos materialinis suinteresuotumas tos bylos baigtimi iÅ¡nyko (pasibaigė). Tačiau nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra kitokios, nes fizinis asmuo (apeliantas), pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį atsakovėms, kurių viena yra bankrutuojanti įmonė, praÅ¡o atleisti jį nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo įstatyme nurodytu pagrindu ne kaip bankrutuojančios įmonės reikalavimÄ perėmęs asmuo, o kaip proceso, kuriame dalyvauja ir bankrutuojanti įmonė, Å¡alis.

8. Akivaizdu, kad kasacinio teismo nagrinėtos ir Å¡ios bylos ratio decidendi, kiek tai susiję su Å¡alies procesinės pareigos, nustatytos CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte, įgyvendinimu, yra iÅ¡ esmės skirtingi. Todėl, prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, aptarti kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai, pateikti visai kitokių faktinių aplinkybių kontekste, savaime nelemia vertinimo, kad apeliantui kyla pareiga sumokėti žyminį. Kitaip nei kasacinio teismo nagrinėtoje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018, Å¡ioje byloje apelianto ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas (įskaitytinai) bankrutavusiai įmonei, jokie reikalavimai byloje nebuvo perleisti ir Å¡alių procesinė padėtis viso bylos proceso metu nekito, t. y. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek pradedant apeliacinį procesÄ bankrutavusi įmonė buvo ir tebėra atsakove.

9. Sutiktina su apeliantu ir tuo aspektu, kad nagrinėjamu atveju galėtų bÅ«ti vadovaujamasi kitos, 2014-11-28 kasacinio teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2014, iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatų taikymo. Pastarojoje byloje kasacinis teismas sprendė ir tokį klausimÄ , ar ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusi ieÅ¡kovė turi pareigÄ mokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ , kai viena iÅ¡ atsakovių byloje yra bankrutavusi įmonė. Nagrinėjamos ir kasacinio teismo iÅ¡nagrinėtos bylos faktinės aplinkybės, kurių kontekste buvo suformuota teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklė, yra labai panaÅ¡ios, todėl toliau apeliacinis teismas vadovaujasi Å¡ioje nutartyje kasacinės instancijos teismo suformuluotomis taisyklėmis.

10. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2014 visų pirma nurodė, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ reiktų taikyti ne tik tais atvejais, kai įmonė, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, yra ieÅ¡kovė, bet ir tais atvejais, kai ji byloje yra atsakovė, pažymėdamas, kad bÅ«tent tokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja sisteminis teisės normų aiÅ¡kiniams – tais atvejais, kai nuo žyminio mokesčio atleidžiamas tik ieÅ¡kovas, Å¡i aplinkybė bÅ«na tiesiogiai įvardina (pvz., CPK 83 str. 1 d. 1–4 p.).

Be to, kasacinio teismo vertinimu, prieÅ¡ingas Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimas, t. y. kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas taikytinas tik toms byloms, kuriose įmonė, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, yra ieÅ¡kovė, lemtų situacijÄ , kad tais atvejais, kai įmonė, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, bÅ«tų atsakovė ir paduotų toje byloje apeliacinį ar kasacinį skundÄ , ji nuo žyminio mokesčio nebÅ«tų atleista, o toks aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijams.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-28 nutartyje buvo pasisakyta ir dėl dar vienos panašios su nagrinėjama byla aplinkybės, pažymint, kad net ir tuo atveju, kai atsakovais byloje yra ne tik įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, bet ir daugiau asmenų, kuriems bankroto byla neiškelta, tai kiti byloje dalyvaujantys asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už apeliacinius bei kasacinius skundus ir dėl tų reikalavimų dalies, kurie pareikšti ne įmonei, kuriai iškelta bankroto byla, o kitam asmeniui, kuriam bankroto byla nėra iškelta.

11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo pasisakyta ir dėl įstatymų leidėjo ketinimų, nustačius bÅ«tent tokį teisinį reglamentavimÄ , kuris atleidžia asmenis nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinius ir kasacinius procesus jų ginčuose su bankrutuojančiu subjektu. Nurodyta, kad taip yra siekiama įtvirtinti teisminio proceso, kuriame dalyvauja bankrutuojantis subjektas, dalyvių lygiateisiÅ¡kumÄ , kad Å¡ie asmenys patirtų kuo mažiau papildomų iÅ¡laidų, susijusių su bankrutuojančioms įmonėms nukreiptais reikalavimais.

Bankrutuojanti įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio vėliau ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis, jeigu reikalavimai būtų patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-559/2011, 2011-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-694/2011, 2011-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1686/2011, 2012-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-130/2012). Tai, atitinkamai, reikštų, kad ieškovo padėtis taptų neproporcingai blogesnė, nei bankrutuojančio atsakovo, o tokia situacija prieštarautų šalių procesinės lygybės principui (CPK 17 str.).

Įstatymo leidėjo ketinimų išaiškinimai, pateikti ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, yra aktualūs ir sprendžiant dėl apelianto pareigos sumokėti žyminį mokestį nagrinėjamoje byloje.

12. Kaip matyti, nagrinėjamoje byloje apeliantas yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dviem atsakovėms, kurių viena yra bankrutavusios įmonės statusÄ turintis subjektas, o antrajai atsakovei bankroto byla nėra iÅ¡kelta. Apeliantas ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiomis Å¡ių atsakovių 2017-07-27 sudarytas reikalavimo teisių perleidimo, hipotekos ir įkeitimo teisių perleidimo sutartis, taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ , grÄ Å¾inant atsakovei BAB Ūkio bankui reikalavimo teises ir jų užtikrinimus, perleistas pagal ginčo sutartis, įpareigoti atsakovę UAB „Emsi“ grÄ Å¾inti Å¡ių sutarčių pagrindu BAB Ūkio bankui sumokėtus 635 000 Eur.

Pirmosios instancijos teismas 2018-06-21 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, o apeliaciniu skundu apeliantas ginčija visÄ teismo sprendimÄ , t. y. ir dėl reikalavimų dalies, kurie jo buvo pareikÅ¡ti bankrutuojančiai įmonei. Tokiu atveju, vadovaujantis pirmiau aptartais aktualiais teismų iÅ¡aiÅ¡kinimais, pripažintina, kad apeliantui taikytinos CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos, atleidžiančios asmenis nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinius skundus bylose, kuriose dalyvauja bankrutuojanti įmonė (įstaiga).

13. Papildomai pažymėtina, kad nors apeliantas ieÅ¡kinį CK 6.227 straipsnio 3 dalies pagrindu pareiÅ¡kė ne kaip bankrutavusios atsakovės BAB Ūkio banko kreditorius, bet siekdamas kitų savo asmeninių interesų patenkinimo (t. y. deklaruodamas buvusius savo paties ketinimus įsigyti ginčo objektu tapusias reikalavimo teises už, kaip teigiama, didesnę pasiÅ«lytÄ kainÄ , nei siÅ«lė atsakovė UAB „Emsi“), tokia nagrinėjamos bylos baigtis, kurios inicijuodamas apeliacinį procesÄ siekia apeliantas, galėtų turėti įtakos bankrutuojančios įmonės kreditorių turtiniams interesams.

Todėl ir tokie skundžiamos nutarties argumentai, kad Å¡i byla pradėta atskirai nuo bankroto bylos, o ginčas nebuvo nagrinėjamas atsakovės BAB Ūkio bankas bankroto byloje, nesuponuoja vertinimo, jog apeliantas neturėtų bÅ«ti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ Ä¯statyminiu pagrindu. Be to, įstatymų leidėjo valia, reikalavimai bankrutuojančiam subjektui turi bÅ«ti akumuliuojami tame teisme, kuris nagrinėja bankroto bylÄ , bet ne pačioje bankroto byloje (CPK 34 str. 2 d. 5 p.).

14. Pirmiau nustačius, kad apeliantas patenka į subjektų, kurie pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, sÄ raÅ¡Ä , dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamos klausimo iÅ¡sprendimui, nepasisakytina.

15. Kadangi pirmosios instancijos teismas suklydo aiÅ¡kindamas teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio mokėjimo ir atleidimo nuo jo mokėjimo atvejus, bei nepagrįstai taikė trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , Å¡iÄ klaidÄ iÅ¡taiso apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas skundžiamÄ 2018-07-25 nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Apelianto D. J. apeliacinio skundo priėmimo klausimas pagal kompetencijÄ perduotinas iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimo priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Dalia Kačinskienė