bfa48ca1-b850-447f-96b9-a6d9cd4bce40 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1069-638/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00257-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5.; (S) 2.4.2.10.; 2.4.5 Kauno apygardos teismas SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 6 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ ieÅ¡kovės G. K., atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ir D.

Ž. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir D. Ž. dėl kadastrinių matavimų duomenų bei Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys Valstybės įmonė Registrų centras, V. R.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė G. K., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti 2019 m. spalio 4 d. valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras matininkės R.

B. žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų metu gautus kadastrinius duomenis, t. y. kadastrinę bylÄ ; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 1901/0243:13), esančio(duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, nustačius, kad ieÅ¡kovė praleido įstatymų nustatytÄ terminÄ administraciniam aktui skųsti – atnaujinti šį terminÄ .

2. IeÅ¡kinyje, dublike nurodė ir paaiÅ¡kino, kad 2004 m. lapkričio 22 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi ji kartu su sutuoktiniu M. K., mirusiu(duomenys neskelbtini)., įsigijo 0,0792 ha žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ ir kitos paskirties statinius - kiemo (inžinerinius) - kiemo statinius (Å¡ulinį, tvorÄ , kiemo aikÅ¡telę), du Å«kinius pastatus(duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui 2005 m. liepos 5 d. buvo iÅ¡duotas statybos leidimas gyvenamajam namui rekonstruoti. Gyvenamojo namo ir jo dalių rekonstravimo darbai baigti 2015 m.

Ieškovė ir atsakovė D. Ž. yra gretimų žemės sklypų savininkės. Atsakovei priklauso žemės sklypas, Kaune,(duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-22-877/2020 pagal atsakovės ieškinį ieškovei ir ieškovės priešieškinį atsakovei dėl įpareigojimų atlikti veiksmus. Minėtoje civilinėje byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl statinių statybos teisėtumo bei žemės sklypų savininkų teisių gynimo.

Kilus šiam ginčui, ieškovė kreipėsi į UAB „Žemės matavimai“ dėl jos žemės sklypo matavimų. Atlikus matavimus nustatyta, kad atsakovei priklausantis plytinis garažas, esantis(duomenys neskelbtini), patenka į ieškovės žemės sklypo ribas. Ieškovei nežinant, atsakovė kreipėsi į VĮ Registrų centras matininkę R. B. dėl atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo ir kadastrinių duomenų pakeitimo. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu patvirtinti atsakovės žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal VĮ Registrų centras matininkės R.

B. 2019 m. spalio 4 d. parengtÄ elektroninę atsakovės žemės sklypo duomenų bylÄ . NŽT skyriaus vedėjo sprendimas buvo priimtas neinformavus ieÅ¡kovės ir nesuteikiant jai teisės iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę dėl sprendimo. IeÅ¡kovei apie priimtÄ sprendimÄ tapo žinoma tik 2019 m. gruodžio 5 d., kai NŽT skyriaus vedėjo sprendimas su lydinčiais dokumentais buvo pateiktas atsakovės atstovės civilinėje byloje. NŽT Kauno skyriaus vedėjo sprendimu pakeitus atsakovės žemės sklypo kadastro duomenis, ieÅ¡kovės žemės sklypas sumažėjo 5 kv. m., o atsakovės žemės sklypas padidėjo, pasikeitė žemės sklypo konfigÅ«racija.

Atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant išlikusiais riboženkliais, po R. B. matavimų pasikeitė faktinės ginčo žemės sklypų ribos, kurios egzistavo daugiau nei 25 metus. Pagal minėtus kadastrinius matavimus pasikeičia ir ieškovei priklausančio žemės sklypo konfigūracija: sutrumpėja žemės sklypo linija, besiribojanti su valstybiniu keliu ((duomenys neskelbtini)Matininkė R. B. atliko atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, pažeisdama Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau - ir Kadastro nuostatai) 32.1.1.papunktį, nes nedalyvavo visi atsakovės žemės sklypo kaimyninių žemės sklypų savininkai ar jų įgalioti asmenys, matavimų metu buvo įtvirtinti 2 nauji riboženkliai.

IeÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo kadastriniai duomenys yra nustatyti ir patvirtinti 1993 m. balandžio plane, parengtame Respublikinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro inžinieriaus I. Ž.. Matininkei R. B. įtvirtinant 2 naujus riboženklius atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų metu, buvo pakeistos abiejų ginčo sklypų ribos. IeÅ¡kovei nekompensuotas sumažėjęs žemės sklypo plotas lygiaverčiu žemės plotu ar pinigine kompensacija. IeÅ¡kovė, sužinojusi apie sprendimÄ ir juo patvirtintÄ atsakovės žemės sklypo kadastrinę bylÄ , 2019 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į specialistus dėl jos žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo bei į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl atsakovės žemės sklypo kadastrinių duomenų (kadastrinės bylos) ir sprendimo panaikinimo.

Teismui nustačius, kad ieÅ¡kovė praleido terminÄ administraciniam aktui skųsti, Å¡is terminas turi bÅ«ti atnaujintas, pripažinus, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. IeÅ¡kovei buvo žinoma apie atliekamus atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, ir ji kategoriÅ¡kai nesutiko su jais, nurodydama savo pastabas VÄ® Registrų centras matininkei R. B. bei NŽT skyriui. Matininkei, NŽT skyriui bei atsakovei buvo ir yra žinoma, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose yra nagrinėjamas civilinis ginčas tarp Å¡alių, susijęs su faktinėmis žemės sklypų ribomis.

Dėl to NŽT skyriaus vedėjas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , turėjo atsižvelgti į minėtas aplinkybes ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, susijusių su atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų tvirtinimu. Nurodytų pažeidimų bÅ«tų galima iÅ¡vengti, jei atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai bÅ«tų atlikti vadovaujantis 2020 m. sausio geodezininko M. G. skiriamosios ribos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini)pasiÅ«lymo schemos sprendiniais. Tokiu atveju ieÅ¡kovės žemės sklypo plotas sumažėtų tik 1 kv. m.

3. A. D. Ž. atsiliepime į ieÅ¡kinį, triplike prašė nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti neteisėtais ir panaikinti 2019 m. spalio 4 d. VÄ® Registrų centras matininkės R. B. žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų metu gautus kadastrinius duomenis bei atmesti kitÄ ieÅ¡kinio dalį. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovės ginčijami kadastriniai duomenys ir kadastrinė byla nesukelia teisinių pasekmių, todėl toks reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas ieÅ¡kinio dalykas ir ginčo objektas.

IeÅ¡kovė, 2019 m. birželio 19 d. vykstant atsakovės žemės sklypo paženklinimui vietoje, dalyvavo to ženklinimo metu, tačiau atsisakė pasiraÅ¡yti. IeÅ¡kovei buvo žinoma apie tai, kad atliekami atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai, todėl ji turėjo galimybę teikti savo pastabas dėl jų kadastro nuostatų numatyta tvarka. Nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovės žemės sklypas sumažėjo, nes jos žemės sklypo kadastriniai matavimai tikslintini. Tik patikslinus ieÅ¡kovės žemės sklypo planÄ ir atlikus viso žemės sklypo kadastrinius matavimus (o ne ribos su atsakovės žemės sklypu) bÅ«tų galima spręsti, ar yra sumažėjęs ieÅ¡kovės žemės sklypas.

Å iuo metu pakeitus atsakovės žemės sklypo kadastrinius duomenis, buvo įtvirtintos faktinės ribos. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovė niekada nesinaudojo žemės sklypo dalimi, kuri buvo po atsakovei priklausančiu garažu, ar ta sklypo dalimi, kurioje yra atsakovės varteliai. IeÅ¡kovės žemės sklype trinkelės iÅ¡klotos iki Å¡iuo metu pagal atliktus kadastrinius matavimus nustatytos žemės sklypų ribos. Atsakovės žemės sklypo riba su ieÅ¡kovės žemės sklypu atitinka tvorÄ bei garažo ribÄ .

Apie tai, kad pagal 1993 m. gruodžio 11 d. atsakovės žemės sklypo planÄ , kuriame koordinatės nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypo riba kerta statinį, atsakovei tapo žinoma tik 2019 m. balandžio 16 d. nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. e2-22-877/2020 iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu. Tuo metu ieÅ¡kovės iniciatyva matininkas M. G. įkalė riboženklius, žyminčius Å¡alių žemės sklypo ribas. BÅ«tent dėl to atsakovė inicijavo naujų kadastrinių matavimų atlikimÄ , o ieÅ¡kovei apie tai buvo žinoma, kadangi civilinėje byloje Nr. e2-22-877/2020 teismo posėdis buvo atidėtas net kelis kartus iki tol, kol nebus atlikti atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai.

IeÅ¡kovei 2005 m. liepos 5 d. iÅ¡duoto leidimo rekonstruoti gyvenamÄ jį namÄ projektinėje dokumentacijoje ieÅ¡kovės žemės sklypo toponuotraukose jai priklausančio žemės sklypo ribos yra iki sklypus skiriančios tvoros, t. y. taip, kaip Å¡iuo metu nustatyta pagal atsakovės kadastrinius matavimus. Atsakovės garažas ir varteliai ties juo pastatyti 1975 m. Nuo tų laikų sklypo dalis ieÅ¡kovei niekada nepriklausė ir nebuvo jos naudojama, kaip ir ta sklypo dalis, kuri yra už tvoros, kur augo atsakovės želdiniai iki 2019 m., kai ieÅ¡kovė pareikalavo juos iÅ¡kelti.

IeÅ¡kovės teikiamas siÅ«lymas nustatyti žemės sklypo ribÄ pagal 2020 m. sausio mėn. matininko M. G. pasiÅ«lymÄ yra neracionalus, kadangi Å¡oninės garažo sienos dalis bÅ«tų ieÅ¡kovei priklausančiame sklype. Tokia žemės sklypų konfigÅ«racija nebuvo ne vienos Å¡alies žemės sklypo planuose, kuriuose žemės sklypo riba ėjo tiesiai. Pagal 2019 m. lapkričio 6 d. NŽT sprendimÄ ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esančio(duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ tik buvo įtvirtintos faktiÅ¡kai naudojamos ribos, jos nebuvo keičiamos, jas visÄ laikÄ skyrė tvora ir atsakovei priklausantis garažas.

IeÅ¡kovė Å¡iuo ieÅ¡kiniu siekia pakeisti sklypo ribas ir konfigÅ«racijÄ . Riba, skirianti ginčo sklypus, visÄ laikÄ Ä—jo pagal planuose pažymėtÄ tvorÄ . Å i tvora pastatyta 1984 m., priklauso ieÅ¡kovei ir yra įregistruota nekilnojamojo turto registre. Tvora ir jos vieta nebuvo keičiamos. Faktinės sklypo ribos nėra pasikeitusios, nes ir Å¡iuo metu riba nustatyta pagal esamÄ tvorÄ ir garaÅ¾Ä . IeÅ¡kovės namo rekonstrukcijos projekto plano pastabose nurodoma, kad žemės sklypo riba sutampa su tvora ir iki jos numatyta įrengti trinkelių dangÄ .

Pagal Å¡io projekto sprendinius ieÅ¡kovė įsirengė betono trinkelių dangÄ iki savo tvoros ir iki atsakovės garažo. Todėl ieÅ¡kovei buvo aiÅ¡kiai suprantama, kokia yra faktinė jos sklypo riba, kuri nebuvo pakeista. Civilinėje byloje Nr. e2-22-877/2020 ieÅ¡kovė G. K. pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę paÅ¡alinti nuo jos sklypo želdinius, atsakovės garažo metalinę atramÄ su varteliais ir garažo lietaus vamzdynÄ (lietvamzdžius). IeÅ¡kovė vadovavosi klaidingu 1993 m. kadastrinių matavimų planu, kuriame neteisingai nurodytos sklypų ribos koordinatės, nors sklypo riba pažymėta teisingai.

Tik po tokio reikalavimo bei matininko M. G. schemos pateikimo atsakovei tapo aiÅ¡ku, kad jos vietinėje koordinačių sistemoje atliktame kadastrinių matavimų plane koordinatės nurodytos neteisingai, kad sklypo riba kerta jos garaÅ¾Ä . PaaiÅ¡kėjus nurodytoms aplinkybėms, atsakovė kreipėsi į matininkę dėl sklypo kadastrinių matavimų tikslinimo. Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-22-877/2020 nereiÅ¡kiama reikalavimų dėl žemės sklypo ribų. Faktinės žemės sklypų ribos nėra tos bylos nagrinėjimo dalykas.

NŽT pagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad tarp šalių vyksta ginčas civilinėje byloje Nr. e2-22-877/2020.

4. A. N. žemės tarnyba procesiniuose dokumentuose prašė atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad buvo gautas VÄ® Registrų centro 2019 m. liepos 18 d. raÅ¡tas, kuriame nurodyta, jog atsakovės žemės sklypo plotas (744 kv. m.) neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto (743 kv. m.). Leistina 1 kv. m. paklaida gavosi dėl to, kad matuojamo žemės sklypo linijų ilgiai neatitinka žemės sklypo, pamatuoto vietinėje koordinačių sistemoje linijų ilgių.

Žemės sklypo riba posÅ«kio taÅ¡kuose Nr. 2, 3, 6, 8 sutampa su esamų Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pastatų kampais. Žemės sklypo riba posÅ«kio taÅ¡kuose Nr. 7, 9 sutampa su esamos tvoros stulpais. Patikslinus žemės sklypo ribas, nustatyta, kad ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinačių reikÅ¡mės neatitinka 1994 m. balandžio mėn. vietinėje koordinačių sistemoje Å¡iuose taÅ¡kuose nustatytų koordinačių. Pagal ankstesnių matavimų metu nustatytas koordinates žemės sklypo riba tarp posÅ«kio taÅ¡kų 5-6 kerta gretimame žemės sklype esantį Å«kinį pastatÄ .

Gretimo žemės sklypo, kurio matavimai atlikti vietinėje koordinačių sistemoje, linijos 7-6 ilgis yra 9,93 m (+0,28 m), o linijos 9-1 – 20,77 m (+0,23 m). NŽT, gavusi atsakovės žemės sklypo naujus kadastrinius matavimus, 2019 m. lapkričio 6 d. priėmė sprendimÄ dėl nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo. Atsakovė 2019 m. spalio 23 d. gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės G. K. skundÄ dėl matininkės R. B. atliktų kadastrinių matavimų panaikinimo. NŽT 2019 m. gruodžio 5 d. atsakė ieÅ¡kovei, kad iÅ¡nagrinėjus ginčo sklypų atitiktį teritorijų planavimo dokumentams, nustatyta, kad ieÅ¡kovės žemės sklypo planas, parengtas 1993 m., yra neteisingas ir turi bÅ«ti tikslinamas. 1942 m. koordinačių sistemos ir jos 1963 m. variantas nenaudojamas geodeziniuose matavimuose bei naujiems žemėlapiams sudaryti nuo 1996 m. vasario 1 d.

Iki 1990 m. Lietuvos miestų ir gyvenviečių geodezinis pagrindas (tinklas) buvo sudarytas vietinėje koordinačių sistemoje. Jis nėra vienalytis, buvo sudaromas skirtingais laikotarpiais ir įvairiais metodais, todėl punktų koordinatės nustatytos su paklaidomis. Koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje gali skirtis nuo koordinačių, nustatytų matuojant nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2, 3 klasių tinklų) punktų ir nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje.

Dėl šių koordinačių skirtumų ir gali atsirasti žemės sklypų ribų pasikeitimai: vietovėje esančios žemės sklypų ribos gali skirtis nuo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų. Atsakovės nuomone, bylos dalis dėl kadastrinių matavimų duomenų panaikinimo turi būti nutraukta, kadangi kadastrinių matavimų metu yra surašomi faktinio pobūdžio dokumentai.

5. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, VÄ® Registrų centras atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė nutraukti bylos dalį dėl VÄ® Registrų centro matininkės 2019 m. spalio 4 d. kadastrinių matavimų metu gautų kadastrinių duomenų panaikinimo, o Å¡io praÅ¡ymo netenkinus - atmesti reikalavimÄ kaip nepagrįstÄ , kitÄ ieÅ¡kinio dalį spręsti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepime nurodė, kad 2019 m. gruodžio 10 d. atsakovės žemės sklypo kadastro duomenys buvo patikslinti Nekilnojamojo turto kadastre 2019 m. spalio 4 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir 2019 m. lapkričio 6 d.

NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo pagrindu. IeÅ¡kovės žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti 1994 m. kovo 14 d. IeÅ¡kinio reikalavimas dėl kadastrinių matavimų metu gautų kadastrinių duomenų panaikinimo pats savaime nesukelia ieÅ¡kovei teisinių pasekmių, todėl toks reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas. VÄ® Registrų centro komercinių paslaugų departamento turto matavimų, vertinimo ir sertifikavimo skyrius 2019 m. liepos 18 d. raÅ¡tu Nr. S-43870 (14.22 E), vadovaudamasis Kadastro nuostatų 21 punktu, kreipėsi į NŽT, praÅ¡ydamas pateikti iÅ¡vadÄ dėl atsakovės sklypo ribų patikslinimo.

Å iame raÅ¡te nurodomos aplinkybės apie atsakovės sklypo ploto paklaidÄ bei tai, kad atsakovės sklypo ribos kerta statinius. NŽT 2019 m. rugpjūčio 19 d. pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė atlikti atsakovės sklypo kadastrinius matavimus, patikslinant Å¡io sklypo ribas vietovėje pagal esamÄ situacijÄ . Buvo nurodyta, kad žemės sklypas negali bÅ«ti pamatuotas taip, jog sklypo riba kirstų statinius, o jo plotas negali skirtis nuo anksčiau vietinėje koordinačių sistemoje nustatyto ploto santykine paklaida 1/1000.

VÄ® Registrų centre 2019 m. lapkričio 28 d. gavus atsakovės praÅ¡ymÄ pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis ir 2019 m. spalio 4 d. kadastro duomenų bylÄ , buvo priimtas kadastro tvarkytojo sprendimas atidėti sprendimo priėmimÄ , kreiptis į NŽT dėl iÅ¡vados kadastro tvarkytojui pateikimo, kurių žemės sklypų planai parengti teisingai, o kurie – tikslintini. NŽT 2019 m. gruodžio 5 d. iÅ¡vadoje nurodoma, kad atsakovės žemės sklypo planas parengtas teisingai, o besiribojančių sklypų ((duomenys neskelbtini)) planai turi bÅ«ti tikslinami.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“. Teismas nutraukė civilinės bylos dalį pagal ieÅ¡kovės G. K. ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 2019 m. spalio 4 d. valstybės įmonės Registrų centras matininkės R.

B. žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų metu gautų kadastrinių duomenų panaikinimo. Teismas priteisė iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ieškovei G. K. 638,87 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisė iš ieškovės G. K. atsakovei D. Ž. 111,13 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas nurodė, kad byloje pateikti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė sužinojo apie 2019 m. lapkričio 6 d. NŽT skyriaus vedėjo sprendimÄ dėl atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenų pakeitimo iÅ¡ 2019 m. gruodžio 5 d. atsakovės NŽT atsakymo į ieÅ¡kovės 2019 m. spalio 23 d. skundÄ . Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovei tapo žinoma apie ginčijamÄ NŽT skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ ne anksčiau kaip 2019 m. gruodžio 5 d. Å ioje byloje nagrinėjamas ieÅ¡kinys paduotas teismui 2020 m. sausio 6 d., įregistruotas teismų informacinėje sistemoje LITEKO – 2020 m. sausio 7 d. Teismas, vadovaudamasis CPK 74 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, kad ieÅ¡kinys paduotas nepraleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio akto apskundimo termino.

8. Teismas nurodė, kad iÅ¡tyrus byloje pateiktus abiejų Å¡alių dokumentus, matyti, kad jie iÅ¡ dalies prieÅ¡tarauja vieni kitiems. IeÅ¡kovės dokumentuose, kuriuose žymimos jos sklypo ribos, matyti, kad jos žemės sklypo riba su žemės sklypu(duomenys neskelbtini). eina per Å¡ulinio vidurį. Atsakovės į bylÄ pateiktoje UAB „Banesta“ parengtoje schemoje matyti, kad ieÅ¡kovės žemės sklypo riba su sklypu (duomenys neskelbtini)eina palei metalinę tvorÄ . Iki ieÅ¡kinio padavimo teisme, ir po to Å¡alys, liudytojai iÅ¡ esmės pripažino aplinkybę, kad faktinė ir teisinė ginčo žemės sklypų (duomenys neskelbtini) riba nesutapo, kad teisinė sklypo riba kerta atsakovės pastatÄ -garaÅ¾Ä .

Teismas konstatavo, kad iki 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo priėmimo atsakovė NŽT turėjo suprasti, kad Å¡alių žemės sklypų riba neaiÅ¡ki iÅ¡ esamų dokumentų. NŽT Kauno skyriaus vedėjas, turėdamas informacijÄ apie tai, jog ieÅ¡kovė ir atsakovė nesutaria dėl jų žemės sklypų ribos, jog Å¡i riba neaiÅ¡ki iÅ¡ pateiktų dokumentų, negalėjo priimti 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo patvirtinti atsakovės žemės sklypo 2019 m. kadastrinius matavimus. NŽT Kauno skyriaus vedėjas, priėmęs skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės perėmė teismo kompetencijÄ , nustatydamas ginčo sklypų ribÄ pagal matininkės R.

B. atliktus kadastrinius matavimus (CK 4.45 straipsnio 1 dalis).

9. Teismas nurodė, kad NŽT Kauno skyriaus vedėjas, tvirtindamas atsakovės žemės sklypo 2019 m. kadastrinius matavimus, netikrino, ar dėl jo sprendimo nebus pažeistos ieÅ¡kovės teisės, ar nesumažės jos žemės sklypas. Tai, kad ieÅ¡kovei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog ji turi tikslinti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, ir ji nusprendė jų netikslinti, nesudarė pagrindo NŽT skyriaus vedėjui priimti ginčijamÄ sprendimÄ . Ginčijamo sprendimo metu NŽT skyriaus vedėjas turėjo duomenų, kad ieÅ¡kovė nesutinka su atsakovės žemės sklypo kadastriniuose matavimuose nurodyta žemės sklypų riba.

Teismas sprendė, kad esant ginčui dėl sklypų ribos, negalėjo bÅ«ti atlikti ir ieÅ¡kovės žemės sklypo kadastriniai matavimai, nes viena ginčo žemės sklypų riba buvo neaiÅ¡ki. Å iuo atveju NŽT Kauno skyriaus vedėjas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , neįsitikino tuo, kad ieÅ¡kovės žemės sklypo plotas nesumažės dėl atsakovės žemės sklypo naujų kadastrinių matavimų duomenų įregistravimo, esant aiÅ¡kiai žemės sklypų (duomenys neskelbtini)sklypų ribai, einančiai per Å¡ulinio vidurį.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad priėmus NŽT Kauno skyriaus ginčijamÄ sprendimÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės buvo atimta galimybė ginti savo teises CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka dėl Å¡alių žemės sklypų ribos nustatymo.

10. Teismas nurodė, kad civilinėse bylose dėl administracinių aktų, priimtų panaudojant kadastrinių matavimų metu sudarytus dokumentus, panaikinimo nėra pagrindo reikšti ir nagrinėti reikalavimų dėl kadastrinių matavimų metu sudarytų faktinio pobūdžio dokumentų (aktų, planų, schemų, abrisų ir kitokių) panaikinimo (CPK 293 straipsnio 1 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 81 punktas). III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai 11.

Apeliaciniu skundu atsakovė D. Ž. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimÄ dalyje kuria teismas nusprendė patenkinti iÅ¡ dalies ieÅ¡kovės G. K. ieÅ¡kinį atsakovėms D. Ž. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti, bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. VÄ® Registrų centras ir NŽT tiksliai vykdė kadastro nuostatų reikalavimus, nevirÅ¡ijo savo kompetencijų, dėl ko teismo iÅ¡vados dėl kompetencijos virÅ¡ijimo, yra nepagrįstos.

NŽT yra suteikta kompetencija neteismine tvarka vertinti parengtus žemės sklypų planus, vertinti paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitÄ kartografinę medžiagÄ , nustatyti žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigÅ«racijos) skirtumo priežastis ir suraÅ¡yti iÅ¡vadÄ dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte bÅ«tinumo.

NŽT vykdė jos kompetencijai priskirtas funkcijas. Atsakovei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos buvo suformuotos ir įregistruotos pagal 1993 m. balandžio mėnesį atliktus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų kampų koordinates vietinėje koordinačių sistemoje. 11.2. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į ginčo iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės turinį. Tai yra sÄ moningai sukeltas ginčas dėl sklypų ribos, kuri faktiÅ¡kai niekada nėjo per atsakovei priklausantį garaÅ¾Ä , sklypus visÄ laikÄ skyrė sieto tvora ir garažas, todėl visiÅ¡kai nepagrįstos teismo sprendimo 49 punkte nurodytos iÅ¡vados kad reikÅ¡minga tai, kad 2019 m. spalio 23 d. ieÅ¡kovės skunde aiÅ¡kiai nurodytos aplinkybės (dėl atsakovės garažo ir vartelių buvimo ieÅ¡kovės teritorijoje) leido daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys nesutaria dėl sklypų ribų.

Nei atsakovės garažas, nei varteliai niekada nebuvo ieškovės sklype, taip atsitiko tik todėl, kad sklypų koordinatės vietinėje sistemoje buvo nurodytos neteisingai, tačiau realios faktinės ribos niekada nesikeitė, buvo aiškios, ir dėl jų nebuvo tarp šalių ginčų iki pat 2019 metų. 11.3. Teismas akivaizdžiai išėjo iš tiek iš ieškinio, tiek iš bylos nagrinėjimo ribų nustatydamas, kad neva ieškovės žemės sklypo riba su sklypu Nr. 8 nepasikeistų ( sprendimo 37 punktas) ir ji yra ties šuliniu.

IeÅ¡kovės sklypo riba su kitais sklypais nebuvo Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku. Dėl Å¡ios ribos netgi nebuvo užsiminta ieÅ¡kinyje, dėl jos nebuvo iÅ¡klausyti sklypo(duomenys neskelbtini), savininkai, kadangi ji nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku, dėl Å¡ios ribos buvo atimta galimybė teikti įrodymus ir atsakovei, o tokios sprendimo iÅ¡vados, priimtos iÅ¡einant iÅ¡ bylos nagrinėjimo ribų, buvo tiesiog siurprizinės. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimo motyvai prieÅ¡taringi. Teismas nurodo, kad neva NŽT prie ŽŪM virÅ¡ininkui turėjo bÅ«ti aiÅ¡ku, kad ieÅ¡kovės ir atsakovės sklypų riba yra neaiÅ¡ki, tačiau sprendime kalba ne apie ribÄ , skiriančiÄ ieÅ¡kovės ir atsakovės sklypus, o apie ribÄ , skiriančiÄ ieÅ¡kovės ir sklypo(duomenys neskelbtini), sklypus, kuri, kaip minėta, netgi nebuvo nagrinėjimo dalyku Å¡ioje byloje. 11.4.

Pirminiai ieškovės ir atsakovės sklypų formavimo dokumentai yra 1993 metų balandžio mėnesio namų valdos žemės sklypo ribų planai ir pagal juos sklypus skirianti riba yra visiškai aiški. Apie šiuos planus teismo sprendime netgi neužsiminta, jie nebuvo vertinami prieinant ginčijamų išvadų dėl ribos neaiškumo, tuo pažeidžiant CPK 185 straipsnio nuostatas, kad teismas privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus. Šiuose planuose sklypus skirianti riba yra visiškai aiški - ji sutampa su 1984 metų statybos tinkline tvora ir atsakovės garažo siena.

Žemės sklypo riba iÅ¡liko ir 2019 metais, patvirtinus kadastro duomenis - ji nebuvo nei keista, nei nustatyta iÅ¡ naujo. 11.5. Teismas visiÅ¡kai nevertino ir kitų atsakovės pateiktų įrodymų: 2022 m. kovo 28 d. DOK-39844 - atsakovė į bylÄ pateikė ieÅ¡kovės gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto dalį, t. y. sklypo planÄ , kurio pastabose aiÅ¡kiai nurodyta, kad ieÅ¡kovės sklypo riba sutampa su sklypo tvora, o atsakovės garažas taip pat eina su sklypo riba. Tai papildomas dokumentas, patvirtinantis, kad sklypo ribos visada sutapo su tvora ir garažo siena.

Žemės sklypus skirianti riba pagal sklypų formavimo dokumentus buvo visiškai aiški, buvo tik netiksliai nurodytos ribos koordinatės jas iš valstybinės koordinačių sistemos perskaičiavus į valstybinę, todėl NŽT, patikslindama kadastrinius duomenis, pagrįstai vadovavosi Kadastro nuostatų 21 punktu, Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, dėl ko nebuvo teisinio pagrindo naikinti pagrįsto ir teisėto individualaus administracinio akto. 11.6. Teismas sprendime painioja žemės sklypo ribos nustatymo taisykles (CK 4.45 straipsnis) ir kadastrinių matavimų atlikimo taisykles.

Å iuo atveju nebuvo nustatinėjama riba, o tikslinami atsakovės sklypo kadastro duomenys, nebuvo keičiama ir sklypo konfigÅ«racija, nes ribos iÅ¡liko tokios, kokios buvo pažymėtos vietovėje, t. y. ieÅ¡kovės ir atsakovės žemės sklypo ribas nustatė tvora ir garažo siena. Å iuo atveju yra taikytinas ne CK 4.45 straipsnis, o Žemės reformos įstatymo 21 straipsnis, kuris leidžia plotų skirtumÄ atliekant kadastrinius matavimus ir netgi numato plotų kompensavimo mechanizmÄ . 11.7. Teismas, panaikindamas pagrįstÄ ir teisėtÄ administracinį aktÄ , sukÅ«rė teisinę situacijÄ tolesniam Å¡alių bylinėjimusi dėl ribos, kai ta riba yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki.

Pats teismas sprendimo 54 punkte nurodė, kad ieškovė niekada nesinaudojo žemės sklypo dalimi po atsakovės garažu ir varteliais. Taigi, faktiškai šalys sklypais naudojosi taip, kaip jų ribos yra pažymėtos 1993-04 mėn. sudarytais sklypų ribų planais, kurių teismas net nevertino. Ieškovės teisės niekaip negalėjo būti pažeistos patikslinus atsakovės kadastrinius matavimus, nes ji naudojosi sklypu iki tvoros ir iki atsakovės garažo sienos. Teismo išvados, kad faktinis naudojimasis nereiškia sklypo ribų aiškumo, padarytos todėl, kad teismas nevertino 1993 metų 4 mėnesio planų, kuriuose akivaizdu, kad sklypo ribos sutapo su tvora, todėl šiuo atveju ne tik faktinis naudojimasis buvo iki tvoros, tačiau ir teisinė riba ėjo iki tvoros.

Akivaizdu, kad sklypų riba negali kirsti pastato, nes tÄ draudžia kadastro nuostatų 20 punktas, todėl riba niekaip kitaip ir negalėtų bÅ«ti nustatinėjama, net jeigu jÄ nustatinėtų ir pats teismas - ji galėtų eiti tik ties pastato siena.

12. Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovės G. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Pagal 2019 m. lapkričio 6 d. N. Ž. tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimÄ Nr. 8SK-1002- (14.8.100.) ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo” buvo tik įtvirtintos faktiÅ¡kai naudojamos ribos, jos nebuvo keičiamos, jas visÄ laikÄ skyrė tvora ir atsakovei D.

Ž. priklausantis garažas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad 2019 m. atlikus žemės sklypo(duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir Å¡iuos matavimus įregistravus nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre, faktinio žemės naudojimo ribos nepasikeitė. 12.2. Nacionalinė žemės tarnyba naujų ribų nenustatinėjo, o tik patikslino kadastrinius duomenis transformuojant koordinates iÅ¡ vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemÄ , naudojant pažangesnius žemės matavimo prietaisus.

Žemės sklypo (duomenys neskelbtini)ribos buvo suformuotos ir įregistruotos 1993 m. gruodžio 11 d. atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų kampų koordinates vietinėje koordinačių sistemoje. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės ir atsakovų pateiktus įrodymus, sprendime padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, jog Kauno miesto skyriaus vedėjas priėmęs skundžiamÄ sprendimÄ , perėmė teismo kompetencijÄ , nustatydamas ginčo sklypų ribÄ . 12.3. Teismas skundžiamame sprendime visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, kad „NŽT Kauno skyriaus vedėjas, tvirtindamas atsakovės žemės sklypo 2019 m. kadastrinius matavimus, netikrino ar dėl jo sprendimo nebus pažeistos ieÅ¡kovės teisės, ar nesumažės jos žemės sklypas“.

Dėl plano patikslinimo ieÅ¡kovė turi kreiptis į matininkÄ , atlikusį žemės sklypo kadastrinius matavimus, arba į kitÄ matininkÄ , turintį galiojantį kvalifikacijos pažymėjimÄ . Patikslinta žemės sklypo kadastro duomenų byla turi bÅ«ti pateikta Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui patikrai atlikti. IeÅ¡kovė visų Å¡ių veiksmų neatliko, taigi visiÅ¡kai nėra jokio pagrindo teigti, kad patvirtinus naujus(duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, ieÅ¡kovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), plotas sumažėjo.

IeÅ¡kovės sklypo ribos iÅ¡liko nepakitusios ir buvo tikslinami tik žemės sklypo(duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, todėl laikytina, kad teismas netinkamai įvertino ginčo situacijÄ ir priėmė neteisingÄ sprendimÄ . 12.4. Teismas, nustatęs, kad administracinis aktas yra nepakankamai motyvuotas ir dėl to nepagrįstas, tokį aktÄ turėtų panaikinti ir klausimÄ , dėl kurio buvo priimtas ginčijamas aktas, palikti spręsti atitinkamam vieÅ¡ojo administravimo subjektui.

13. IeÅ¡kovė G. K. atsiliepimu į atsakovų D. Ž. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinius skundus praÅ¡o juos atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: 13.1. Pagal 2019 m. spalio 4 d. Registrų centras matininkės R. B. atliktus Žemės sklypo Nr. 2 kadastrinius matavimus, ieÅ¡kovės Žemės sklypo plotas sumažėja 5 kv. m. - tai virÅ¡ija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau - Nuostatai) 21 punktÄ bei Nuostatų priede Nr. 1 nurodytÄ maksimaliÄ leistinÄ (ribinę) ploto paklaidÄ .

Be to, pagal minėtus kadastrinius matavimus pasikeičia ir ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo konfigÅ«racija - sutrumpėja žemės sklypo linija besiribojanti su valstybiniu keliu ((duomenys neskelbtini)). 13.2. Atlikus ginčo kadastrinius matavimus, atsakovės žemės sklypo riba, kuri yra bendra su ieÅ¡kovės žemės sklypu, buvo pakeista ieÅ¡kovės naudojamo žemės sklypo sÄ skaita. M. R. B. kadastrinių matavimų metu atlikti veiksmai pripažintini esminiais pažeidimais, dėl kurių ieÅ¡kovės žemės sklypo plotas ir ribos sumažėjo. 13.3.

Ieškovei buvo žinoma apie atliekamus žemės sklypo Nr. 2 kadastrinius matavimus ir su jais kategoriškai nesutiko, nurodydama savo pastabas tiek raštu, tiek žodžiu Registrų centras matininkei R. B. bei NŽT skyriui. Be to tiek matininkei, tiek NŽT skyriui, tiek atsakovei buvo ir yra žinoma, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjamas civilinis ginčas tarp ieškovės ir atsakovės, kuris susijęs būtent su faktinėmis žemės sklypų ribomis. 13.4. N. R. centras nurodo, kad ieškovė patikslintu ieškiniu neprašo panaikinti 2019 m. gruodžio 5 d.

NŽT skyriaus iÅ¡vados Nr. 8IŽ-103-(14.8.101.), kuriuo remiantis priimtas sprendimas, tačiau patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma teismo pripažinti neteisėtais ir panaikinti 2019 m. spalio 4 d. VÄ® Registrų centras matininkės R. B. žemės sklypo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų metu gautus kadastrinius duomenis, t. y. kadastrinę bylÄ . Å iuo atveju patenkinus šį ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ , 2019 m. gruodžio 5 d. NŽT skyriaus iÅ¡vada Nr. 8IŽ-103-(14.8.101.) nesukeltų jokių teisinių pasekmių Å¡alims, kadangi minėta iÅ¡vada priimta remiantis kadastrinių matavimų byla ir netektų juridinės galios. 13.5.

Pažymėtina, kad 2022 m. sausio 31 d. vykęs iÅ¡važiuojamasis teismo posėdis patvirtino, jog ieÅ¡kovės žemės sklypo plotas sumažėjo 5 kv. m. po atsakovės atliktų kadastrinių matavimų. Minėto posėdžio metu teismas turėjo galimybę faktiÅ¡kai įsitikinti, kad 2019 m. spalio 4 d. VÄ® Registrų centras matininkės R. B. žemės sklypo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai yra atlikti nukrypstant nuo maksimalios įstatymų leistinos normos, taip sumažinant ieÅ¡kovės žemės sklypo plotÄ 5 kv. m.

14. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė G. K. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos 941,37 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės D. Ž. 302,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , priteisti iÅ¡ atsakovių bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1.

Teismas, priimdamas sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, nevertino visų byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, t. y. sÄ skaitų faktÅ«rų bei apmokėjimų už jas ir neteisingai apskaičiavo ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas byloje. Teismas neatsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus ir faktines aplinkybes. Teismas nagrinėdamas klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, nevertino 2022 m. kovo 29 d. ieÅ¡kovės atstovės pateikto praÅ¡ymo „Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidÄ priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-250-1070/2022“ su priedais, kuriame nurodyta, jog ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas sudarė 3 085 Eur (be 75 Eur žyminio mokesčio), o ne 2 480,50 Eur (be 75 Eur žyminio mokesčio). 14.2.

A. D. Ž. atsiliepime į ieÅ¡kovės G. K. apeliacinį skundÄ nurodė, kad nėra pagrindo nesutikti, kad ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė įrodymus dėl didesnių, nei teismas nurodė bylinėjimosi iÅ¡laidų. Tačiau atsakovės nuomone, tuo atveju, kai teismas neiÅ¡sprendė dalies iÅ¡laidų atlyginimo, ieÅ¡kovė turėjo pasinaudoti papildomo teismo sprendimo institutu, o ne apeliacija. Å iuo atveju, teismui priimant papildomÄ sprendimÄ , teismas turėjo vertinti ar iÅ¡laidos iÅ¡ tiesų yra pagrįstos, ar nėra per didelės ir dėl jų pasisakyti.

Tokiu atveju apeliaciniu skundu galėtų bÅ«ti skundžiamas pirmosios instancijos papildomas sprendimas. Å iuo atveju ieÅ¡kovei nepasinaudojus teise praÅ¡yti papildomo sprendimo dėl jos nurodytų iÅ¡laidų iÅ¡ viso nėra priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl nėra ir apeliacijos dalyko. Jeigu apeliacinės instancijos teismas spręs, kad yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundÄ , praÅ¡o nepriteisti apeliantei bylinėjimosi iÅ¡laidų už apeliacinį skundÄ , kadangi bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ buvo galima iÅ¡spręsti papildomo sprendimo institutu, o ne didinti bylinėjimosi iÅ¡laidas teikiant apeliacinį skundÄ .

15. A. N. žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į ieÅ¡kovės G. K. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra numatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimÄ , dalyvaujančių byloje asmenų pareiÅ¡kimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomÄ sprendimÄ , jeigu teismas neiÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. IÅ¡kelti klausimÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvideÅ¡imt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė nėra pasinaudojus teise praÅ¡yti papildomo sprendimo dėl jos nurodytų nepriteistų iÅ¡laidų, apeliacinis skundas negali bÅ«ti teikiamas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

17. Apeliantė D. Ž. prašė nagrinėti bylÄ Å¾odine tvarka tikslu iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kinti tiek faktines bylos aplinkybes, tiek byloje esančių įrodymų turinį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

18. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo procedūrų pagrįstumo, jų tinkamumo, priimto administracinio akto – Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. 8SK-1002-(14.8.100.) teisėtumo.

19. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog ieÅ¡kovei G. K. nuosavybės teise priklauso 0,0792 ha žemės sklypas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), o atsakovei D. Ž. nuosavybės teise priklauso 0,0743 ha žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini)). M. R. B. 2019 m. birželio 19 d. atliko 0,0743 ha žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Å iuos matavimus 2019 m. spalio 22 d. patikrino NŽT Kauno miesto skyrius tikrinimo aktu Nr. 08KAM-93456 ir pažeidimų, klaidų nenustatė.

20. Kaip nustatyta byloje, ieÅ¡kovė, žinodama apie atsakovės sklypo kadastrinių matavimų procesÄ , 2019 m. spalio 23 d. pateikė skundÄ NŽT Kauno miesto skyriui dėl matininkės R. B. veiksmų atliekant žemės sklypo(duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. IeÅ¡kovės skundas buvo iÅ¡nagrinėtas ir pateikta 2019 m. gruodžio 5 d. NŽT Kauno miesto skyriaus iÅ¡vada Nr. 8IŽ-103-(14.8.101), kuria nustatyta, kad sklypo(duomenys neskelbtini), planas parengtas teisingai, o besiribojančių žemės sklypų, esančių(duomenys neskelbtini), planai turi bÅ«ti tikslinami. Pažymėtina, kad pastarosios NŽT 2019 m. gruodžio 5 d. iÅ¡vados ieÅ¡kovė neskundžia. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Kauno skyriaus vedėjas 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu patvirtino ginčo žemės sklypo kadastro duomenis.

21. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnis reguliuoja, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimÄ , kai Å¡io Ä®statymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais bÅ«dais formuojami nekilnojamieji daiktai ar Å¡io Ä®statymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys; žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, o to paties straipsnio 6 dalis nustato, kad Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detaliÄ tvarkÄ ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarkÄ nustato Kadastro nuostatai.

Subjektai, kuriems suteikiama teisė atlikti kadastrinius matavimus, turi turėti kvalifikacijos pažymėjimus (Kadastro įstatymo 11 straipsnis).

22. Kadastro nuostatų 65 punktas nustato, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal Å¡ių Nuostatų reikalavimus parengtÄ nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Kadastro nuostatų 67 punktas nustato, kad jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ , nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina.

23. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės NŽT argumentais, kad NŽT virÅ¡ininkas, priimdamas ginčo sprendimÄ veikė savo kompetencijos ribose, patikrino atliktus atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus ir suformuotÄ kadastro bylÄ , ir, nenustatęs klaidų, Å¡iuos matavimus patvirtino. Kaip jau minėta, žemės sklypo kadastriniai duomenys (taÅ¡kų koordinatės) yra objektyvÅ«s duomenys, kurių teisingumÄ tikrina atitinkamÄ kvalifikacijÄ turintys asmenys. Todėl ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti kadastro duomenis neteisėtais (neteisingais) galėtų bÅ«ti tenkinamas tik tokiu atveju, jeigu bÅ«tų pateikta atitinkamos kvalifikacijos specialistų iÅ¡vada, kad koordinatės nustatytos neteisingai.

Å iuo atveju tokių įrodymų nebuvo pateikta. Pirmosios instancijos teismas, sprendime nurodęs, kad NŽT virÅ¡ininkas negalėjo tvirtinti kadastro matavimų, nes buvo kilęs ginčas, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnį, Kadastro nuostatų 65,67 punktus, todėl neteisingai iÅ¡nagrinėjo bylÄ .

24. IeÅ¡kovė ginčijo NŽT 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ tuo faktiniu pagrindu, kad apie sprendimo priėmimÄ ji nežinojo, kad jos žemės sklypas sumažėjo 5 kv. m., o atsakovės žemės sklypas padidėjo, pasikeitė žemės sklypo konfigÅ«racija, pasikeitė faktinės sklypų ribos.

25. Kadastro nuostatų 32 punkte nurodyti proceso reikalavimai atliekant veiksmus nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu. Vienas iÅ¡ esminių reikalavimų yra tas, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba bÅ«simajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. IÅ¡ 2019 m. birželio 19 d. sklypo (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo akto matyti, kad ieÅ¡kovė G. K. dalyvavo nustatant žemės sklypo ribas, tačiau akte pasiraÅ¡yti atsisakė (DOK 17448, priedas 4). Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nustatinėjant kadastro duomenis ieÅ¡kovė buvo kviečiama, todėl apie procesÄ Å¾inojo, kitaip tariant, argumentas, kad skundžiamas NŽT sprendimas buvo priimtas jai nežinant, atmestinas kaip neįrodytas.

26. Ieškovė teigia, kad dėl atliktų atsakovės sklypo kadastrinių matavimų sumažėjo jos sklypo plotas 5-7 kv. m. Teisėjų kolegija pažymi, kad viso bylos nagrinėjimo metu ieškovė šios aplinkybės neįrodė. Pati ieškovė pripažįsta, kad jos sklypo(duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai yra atlikti 1993 m. Tačiau nuo 1996 m. vasario 1 d. Lietuvoje pradėta naudoti valstybinė koordinačių sistema, kuri skiriasi nuo anksčiau naudotos 1942 m. koordinačių sistemos 1963 m. versijos.

BÅ«tent koordinačių sistemos pakeitimas ir pradėti naudoti tikslesni geodeziniai prietaisai lemia, kad sklypų koordinačių taÅ¡kai (ribos), iÅ¡matavus pakartotinai, gali bÅ«ti tikslinami. Kitaip tariant, tik ieÅ¡kovei atlikus jai priklausančio žemės sklypo(duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimÄ , bÅ«tų galima konstatuoti, ar jai priklausančio sklypo plotas tikrai sumažėjo ir kokiu mastu sumažėjo. Å ioje byloje ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė tik abstrakčius teiginius ir savo prielaidas, tačiau nepateikė jokių įstatymo leistinų įrodymų apie jos žemės sklypo sumažėjimo faktÄ , kokiu plotu sumažėjo jos turimas žemės sklypas, kaip pasikeitė sklypo ribos (CPK 178 straipsnis).

Sutiktina su apeliantės D. Ž. argumentais, kad teismas neturėjo jokio pagrindo svarstyti ieÅ¡kovės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos ir iÅ¡ to spręsti, ar ieÅ¡kovės sklypas sumažėjo, nes riba tarp (duomenys neskelbtini)apskritai nebuvo Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, (duomenys neskelbtini)sklypo savininkai į bylÄ nebuvo įtraukti, nėra jokių duomenų, ar (duomenys neskelbtini)sklypo kadastriniai matavimai yra atlikti pagal valstybinę koordinačių sistemÄ .

27. Be to, Kadastro nuostatų 21 punktas nustato, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Å¡ių Nuostatų 1 priede. Atsakovės sklypo plotas po atliktų ginčo kadastrinių matavimų pakito vienu kvadratiniu metru, tačiau tokia paklaida yra nevirÅ¡ijanti leistinų ribų pagal Kadastro nuostatų 1 priedÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kovės sklypo plotas, kaip minėta, apskritai nėra patikslintas pagal valstybinę koordinačių sistemÄ , todėl nėra jokių faktinių duomenų apie ieÅ¡kovės sklypo ploto pasikeitimÄ .

28. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 50 pastraipoje nurodė, kad faktinė ir teisinė ginčo žemės sklypų (duomenys neskelbtini)riba nesutapo, teisinė sklypo riba kerta atsakovės pastatÄ -garaÅ¾Ä . Todėl 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimo priėmimo atsakovė NŽT turėjo suprasti, kad Å¡alių žemės sklypų riba neaiÅ¡ki iÅ¡ esamų dokumentų. Teisėjų kolegija su tokia teismo argumentacija negali sutikti. Teiginys, kad teisinė sklypo riba kerta atsakovės pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , yra nepagrįstas ir neatitinkantis Kadastro nuostatų 21 punkto.

Kaip jau minėta, atsakovei priklausančio sklypo kadastro duomenys yra patikslinti pagal valstybinę koordinačių sistemÄ , sklypo ribos sudaro vienÄ uždarÄ kontÅ«rÄ , Å¡is kontÅ«ras jokio pastato nekerta. IeÅ¡kovės sklypo ribos, nurodytos net ir ankstesniuose planuose, tiek 1996 m. inventorinėje byloje, tiek ir 2005 m. UAB „Santakos architektÅ«ros studijos“ plane, taip pat yra nurodytos kaip nekertančios kaimyninio sklypo (duomenys neskelbtini) pastato (garažo). Todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad teisinė sklypų riba kerta pastatÄ .

29. Faktinę sklypų ribÄ teismas nustatinėjo iÅ¡ bylos duomenų: namų valdos plano, parengto 1993 m. balandžio mėn. (popierinės bylos t. 1, l. 128), kuriame sklypų tarp (duomenys neskelbtini) riba pavaizduota tiesia linija, foto nuotraukų, Google maps vaizdų, surengė iÅ¡važiuojamÄ jį 2022 m. sausio 31 d. teismo posėdį, kurio metu tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė paaiÅ¡kino, kad ginčo garažas stovi nuo 1975 metų, jis buvo jau tuo metu, kai ieÅ¡kovė pirko sklypÄ (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ atsakovės sklypo nekilnojamojo turto registro pažymėjimo matyti, kad valdoje(duomenys neskelbtini), garažas 4I1p į kadastrÄ Ä¯raÅ¡ytas 2006 m. lapkričio 7 d., statybos metai nurodomi 1975 m. Taip pat teismo 2022 m. kovo 29 d. teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai. Liudytoju apklaustas V. R. parodė, kad nuo 1959 m. gyvena(duomenys neskelbtini), jo sklypas ribojasi su atsakovės sklypu. Jis dalyvavo 2019 m., kai matininkė R. B. nustatinėjo sklypo ribas, su ribomis sutinka, ribos niekada nesikeitė, pretenzijų neturi, žino, kad ieÅ¡kovės G. sklypas susiaurėjo vienoje pusėje 20 cm, tai vertina kaip smulkmenÄ .

Liudytoja apklausta A. R. parodė, kad atsakovės garažo vartų stulpas yra pastatytas labai seniai, garaÅ¾Ä padėjo statyti jos vyras apie 1972-1973 metus, tvora prieÅ¡ garaÅ¾Ä irgi pastatyta seniai, vartai į garaÅ¾Ä ir vartų metalinis stulpelis pastatyti apie 1975 metus, niekada nebuvo keičiami, visada yra toje pačioje vietoje. IÅ¡vardintų įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės ir atsakovės sklypų riba, einanti mÅ«rinio garažo siena, yra nesikeitusi daug metų, riba visada ėjo tiesia linija.

30. Teismas savo sprendimo 54 pastraipoje ir pats pripažino, kad ieÅ¡kovė „nesinaudojo faktiÅ¡kai žemės sklypo dalimi, kurioje yra atsakovės garažo dalis ar vartelių dalis“. Tokiu bÅ«du teismas pripažino, kad faktinė sklypų riba yra nusistovėjusi, nebuvo keičiama, iÅ¡ to teismas turėjo padaryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nėra ginčo dėl sklypų ribos ir naujos ribos nustatinėti nereikia. Tačiau teismas padarė prieÅ¡ingÄ byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms iÅ¡vadÄ , esÄ ginčo sprendimas pažeidė ieÅ¡kovės teises dėl sklypo ploto ir dėl ribų.

Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliantės D. Ž. argumentais, pažymi, jog nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ginčas ne dėl gretimų žemės sklypų ribų nustatymo CK 4.45 straipsnyje reglamentuota tvarka ir pagrindais, kai ginčas kyla tarp gretimų sklypų savininkų dėl sklypo ribų, kai šios ribos nėra aiškios ir jų neįmanoma nustatyti iš esamų dokumentų. Šioje byloje buvo sprendžiamas šalių ginčas dėl sklypų kadastrinių matavimų duomenų, jų tikslinimo procedūrų, kai sklypų ribos iš esamų duomenų yra aiškios, tačiau sklypų kadastriniai matavimai tikslinami naudojant naujesnius metodus ir pažangesnes technines priemones.

31. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypų kadastrinių matavimų tikslinimÄ (Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, Nekilnojamojo turto Kadastro nuostatų 21 punktas,); nesilaikė suformuotos teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnį, Kadastro nuostatų 32, 65, 67 punktus, pažeidė proceso teisės normas netinkamai vertindamas įrodymus (CPK 185 straipsnis), dėl ko neteisingai iÅ¡nagrinėjo bylÄ . Priimtas sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieÅ¡kinį atmesti.

32. Ieškinio netenkinus, ieškovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai atmestinas ieškovės apeliacinis skundas dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

33. Atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme (1500 Eur) ir apeliacinės instancijos teisme (95 Eur žyminio mokesčio). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovei D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1595 Eur (tÅ«kstantį penkis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Evaldas Burzdikas Diana Labokaitė Lina Žemaitienė