2019-07-31 Nr. AB-14921-3-61-3-00496-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2299-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00496-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. G. (I. G.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. G. (I. G.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – atsakovas, Lukiškių TI-K), 7 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2010 m. lapkričio 20 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d. ir nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. vasario 8 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas paaiškino, kad buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis ploto reikalavimas. Ploto trūkumas apriboja judėjimą, todėl silpsta raumenys, didėja mieguistumas, trūksta energijos. Kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Lukiškių TI-K kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tačiau iš tikrųjų kamerų neįmanoma išsivėdinti, kadangi langus atidaryti trukdo juose įstatytos grotos. Pareiškėjas nurodė esantis rūkantis asmuo, todėl vėdinimas yra nepakankamas. Pareiškėjas teigė, jog taip Lukiškių TI-K piktybiškai daro didelę žalą jo sveikatai ir gerovei. Kamerose nėra kur padžiauti drabužių, nes Lukiškių TI-K nėra patalpos, kurioje būtų galima tai padaryti. Pareiškėjas nurodė, kad iš asmeninių daiktų kamerose pasigamina virves ir ant jų padžiauna drabužius, tačiau dėl to kameroje labai padidėja drėgmė, o pareiškėjui kyla pavojus susirgti įvairiomis pavojingomis ligomis. Pareiškėjas teigė, kad dėl nurodytų aplinkybių jis patyrė kančias, nepatogumus, buvo padaryta žala jo fizinei ir psichinei sveikatai, kadangi atsirado skrandžio problemų, pablogėjo miego kokybė, jis tapo irzlus, nervingas, tenka nuolat prašyti psichologų ir psichiatrų pagalbos, kreiptis į medikus.

3. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei taikyti ieškinio senatį.

4. Atsakovas nurodė, kad iš pateiktų duomenų matyti pareiškėjo judėjimas, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai bei kameros, kuriose jis buvo laikomas. Vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Atsakovas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Atsakovas nurodė, kad kamerų langų angose įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Tai atitinka teisės aktų reikalavimus ir nepažeidžia asmenų teisių. Dėl sanitarinio mazgo įrengimo pažymėjo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele. Asmenų privatumui užtikrinti dalyje gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos, kurios artimiausiu metu bus įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose. Taip pat postuose Nr. 7, 23, 25 sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. 2017 m. Lukiškių TI-K buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Dėl ventiliacijos pažymėjo, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normas. Atsakovas pažymėjo, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsių ar drėgmės. Atsakovas teigė, kad įstaigoje sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius darbužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Valdiška patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, juose nėra konkretumo. Šiuo atveju nėra Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjo I. G. skundą tenkino iš dalies. Skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 20 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d. atmetė. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, likusią skundo dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų nuo 2010 m. lapkričio 20 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d. ir nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. vasario 7 d. (nors pareiškėjas skunde nurodė, kad prašo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį iki 2018 m. vasario 8 d., tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundą išsiuntė 2018 m. vasario 7 d., be to, pats pareiškėjas skunde nurodė datą – 2018 m. vasario 7 d., laikotarpio, už kurį prašo priteisti neturtinę žalą pabaiga laikytina 2018 m. vasario 7 d.).

7. Teismas, vertindamas prašymą dėl ieškinio senaties taikymo, nurodė, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą sieja su tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 20 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K, kuriame kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, t. y. buvo kalinamas per mažo ploto kamerose, jose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, jų nebuvo galima tinkamai išvėdinti ir kt. Pareiškėjo teigimu, dėl šių neteisėtų veiksmų jis patyrė kančias, buvo padaryta žala jo sveikatai ir gerovei, suprastėjo miego kokybė, jis tapo irzlus ir nervingas.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Teismas vertino, kad pareiškėjas jo teisių pažeidimo metu, atsižvelgus į neteisėtų veiksmų pobūdį, jais sukeliamą žalą, diskomfortą, turėjo suvokti apie jo galimai pažeidžiamas teises ir darė išvadą, kad pareiškėjas visą jo nurodytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam ne tik neužtikrinama teisė į minimalų gyvenamąjį kameros plotą tenkantį vienam asmeniui, bet ir ribojamas jo privatumas, jis buvo kalinamas kamerose, kurios neatitiko higienos reikalavimų.

Teismas sprendė atsakovo prašymu taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2018 m. vasario 7 d. (skundo teismui išsiuntimo diena) ir konstatavo, kad pareiškėjui neturtinė žala galėtų būti priteistina už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. vasario 7 d. (trejų metų laikotarpis), nes objektyvių priežasčių dėl kurių pareiškėjas galėjo praleisti senaties terminą ir tokiu būdu atsirastų pagrindas spręsti dėl jo (termino) atnaujinimo, pareiškėjas nepateikė.

Teismas nurodė, kad reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo sprendė vertindamas aplinkybes, atsiradusias laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. vasario 7 d., nes pritaikius ieškinio senaties terminą, pareiškėjas už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 20 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d. nebeturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimą.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto, nustatė, kad ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo šiose kamerose: 165, 132, 302, 306, 307, 152, 340, 324, 305, 257, 258, 309, 267, 265, 313, 266, 337. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 12 d. atvyko į Lukiškių TI-K. 2017 m. gegužės 17 d. kameroje Nr. 145 buvo 2 asmenys (plotas – 7,94 kv. m). 2017 m. gegužės 18 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 165 (plotas – 7,94 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2017 m. gegužės 19 d. – 2017 m. birželio 25 d. kameroje Nr. 165 buvo 2 asmenys. 2017 m. birželio 26 d. – 2017 m. birželio 28 d. kameroje Nr. 165 buvo 1 asmuo. 2017 m. birželio 29 d.

– 2017 m. rugpjūčio 3 d. kameroje Nr. 165 buvo 2 asmenys. 2017 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 132 (plotas – 7,94 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017 m. rugpjūčio 5 d. – 2017 m. rugpjūčio 10 d. kameroje Nr. 132 buvo 2 asmenys. 2017 m. rugpjūčio 11 d. – 2017 m. rugpjūčio 13 d. kameroje Nr. 132 buvo 1 asmuo. 2017 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 302 (plotas – 8,05 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017 m. rugpjūčio 15 d. – 2017 m. rugpjūčio 22 d. kameroje Nr. 302 buvo 2 asmenys. 2017 m. rugpjūčio 23 d. kameroje Nr. 302 buvo 1 asmuo. 2017 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 306 (plotas – 8,09 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017 m. rugpjūčio 25 d.

– 2017 m. rugpjūčio 27 d. kameroje Nr. 306 buvo 2 asmenys. 2017 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 307 (plotas – 8,22 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017 m. rugpjūčio 29 d. kameroje Nr. 307 buvo 1 asmuo. 2017 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 152 (plotas – 7,94 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2017 m. rugpjūčio 31 d. – 2017 m. rugsėjo 6 d. kameroje Nr. 152 buvo 2 asmenys. 2017 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 340 (plotas – 8,17 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017 m. rugsėjo 8 d.

– 2017 m. rugsėjo 13 d. kameroje Nr. 340 buvo 2 asmenys. 2017 m. rugsėjo 14 d. kameroje Nr. 340 buvo 1 asmuo. 2017 m. rugsėjo 15 d. – 2017 m. rugsėjo 25 d. kameroje Nr. 340 buvo 2 asmenys. 2017 m. rugsėjo 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 324 (plotas – 7,68 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017 m. rugsėjo 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 305 (plotas – 8,17 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017 m. rugsėjo 28 d. kameroje Nr. 305 buvo 2 asmenys. 2017 m. rugsėjo 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 257 (plotas – 34,57 kv. m; 7 asmenys kameroje). 2017 m. rugsėjo 30 d.

– 2017 m. spalio 3 d. kamera Nr. 257 (8 asmenys kameroje). 2017 m. spalio 4 d. kamera Nr. 257 (6 asmenys kameroje). 2017 m. spalio 5 d. – 2017 m. spalio 6 d. kamera Nr. 257 (7 asmenys kameroje). 2017 m. spalio 7 d. – 2017 m. spalio 10 d. kamera Nr. 257 (8 asmenys kameroje). 2017 m. spalio 11 d. – 2017 m. spalio 17 d. kamera Nr. 257 (7 asmenys kameroje). 2017 m. spalio 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 258 (plotas – 34,71 kv. m; 7 asmenys kameroje). 2017 m. spalio 19 d. – 2017 m. spalio 25 d. kameroje Nr. 258 buvo 8 asmenys. 2017 m. spalio 26 d. kameroje Nr. 258 buvo 7 asmenys. 2017 m. spalio 27 d.

– 2017 m. spalio 30 d. kameroje Nr. 258 buvo 8 asmenys. 2017 m. spalio 31 d. – 2017 m. lapkričio 1 d. kameroje Nr. 258 buvo 7 asmenys. 2017 m. lapkričio 2 d. kameroje Nr. 258 buvo 6 asmenys. 2017 m. lapkričio 3 d. kameroje Nr. 258 buvo 8 asmenys. 2017 m. lapkričio 4 d. – 2017 m. lapkričio 7 d. kameroje Nr. 258 buvo 6 asmenys. 2017 m. lapkričio 8 d. – 2017 m. lapkričio 14 d. kameroje Nr. 258 buvo 8 asmenys. 2017 m. lapkričio 15 d. – 2017 m. lapkričio 16 d. kameroje Nr. 258 buvo 7 asmenys. 2017 m. lapkričio 17 d. – 2017 m. lapkričio 19 d. kameroje Nr. 258 buvo 8 asmenys. 2017 m. lapkričio 20 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 309 (plotas – 7,72 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017 m. lapkričio 21 d.

– 2017 m. gruodžio 3 d. kameroje Nr. 309 buvo 2 asmenys. 2017 m. gruodžio 4 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 267 (plotas – 7,63 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2017 m. gruodžio 5 d. – 2018 m. sausio 3 d. kameroje Nr. 267 buvo 2 asmenys. 2018 m. sausio 4 d. kameroje Nr. 267 buvo 1 asmuo. 2018 m. sausio 5 d. – 2018 m. sausio 14 d. kameroje Nr. 267 buvo 2 asmenys. 2018 m. sausio 15 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 365 (plotas – 6,48 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2018 m. sausio 16 d. kameroje Nr. 365 buvo 1 asmuo. 2018 m. sausio 17 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 313 (plotas – 7,79 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2018 m. sausio 18 d.

– 2018 m. sausio 28 d. kameroje Nr. 313 buvo 2 asmenys. 2018 m. sausio 29 d. – 2018 m. sausio 30 d. kameroje Nr. 313 buvo 1 asmuo. 2018 m. sausio 31 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 266 (plotas – 7,74 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2018 m. vasario 1 d. – 2018 m. vasario 3 d. kameroje Nr. 266 buvo 2 asmenys. 2018 m. vasario 4 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 337 (plotas – 7,69 kv. m; 2 asmenys kameroje). 2018 m. vasario 5 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 266 (plotas – 7,74 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2018 m. vasario 6 d.

– 2018 m. vasario 8 d. kameroje Nr. 266 buvo 2 asmenys.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas arba su kitais asmenimis, iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad visose pareiškėjo kamerose buvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamojo ploto reikalavimas (pareiškėjui kameroje tekdavo nuo 3,69 kv. m iki 8,22 kv. m), todėl pareiškėjo skundo argumentą, jog jis Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus, atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas iš viso Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu praleido 266 paras. Iš jų 19 parų kamerose buvo vienas (2017 m. birželio 26 d. – 2017 m. birželio 28 d., 2017 m. rugpjūčio 4 d., 2017 m. rugpjūčio 11 d. – 2017 m. rugpjūčio 14 d., 2017 m. rugpjūčio 23 d. – 2017 m. rugpjūčio 24 d., 2017 m. rugpjūčio 28 d. – 2017 m. rugpjūčio 29 d., 2017 m. rugsėjo 7 d., 2017 m. rugsėjo 14 d., 2017 m. rugsėjo 26 d. – 2017 m. rugsėjo 27 d., 2017 m. lapkričio 20 d., 2017 m. vasario 4 d. (akivaizdus rašymo apsirikimas 2017 m. gruodžio 4 d.), 2018 m. sausio 4 d., 2018 m. sausio 15 d., 2018 m. sausio 17 d., 2018 m. sausio 29 d. – 2018 m. sausio 31 d., 2018 m. vasario 5 d.). Su kitais asmenimis pareiškėjas praleido 247 paras.

12. Teismas nustatė, kad užuolaidos asmens privatumui užtikrinti įrengtos šiose pareiškėjo kamerose: 145, 165, 132, 152, 340, 324, 309, 365, 313, 337. Pareiškėjo kameroje Nr. 257 asmens privatumui užtikrinti sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis. Teismas nurodė, kad pareiškėjui reikiamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais buvo užtikrintas kamerose (165, 132, 302, 340, 323, 309, 365, 313), kuriose buvo įrengtos užuolaidos ir jose jis buvo laikomas vienas bei kameroje Nr. 257, kurioje sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis. Teismas darė išvadą, kad reikiamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais pareiškėjui buvo užtikrintas 29 paras (2017 m. birželio 29 d. (akivaizdus rašymo apsirikimas 2017 m. rugsėjo 29 d.) – 2017 m. spalio 3 d., 2017 m. spalio 5 d. – 2017 m. spalio 17 d., 2017 m. birželio 26 d. – 2017 m. birželio 28 d., 2017 m. rugpjūčio 14 d., 2017 m. rugpjūčio 23 d., 2017 m. rugsėjo 7 d., 2017 m. rugsėjo 14 d., 2017 m. rugsėjo 26 d., 2017 m. lapkričio 20 d., 2018 m. sausio 15 d. – 2018 m. sausio 16 d., 2018 m. sausio 17 d.). Teismas nustatė, kad šiose pareiškėjo kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais: 302, 305, 306, 307, 258, 266, 267 ir darė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 247 paras nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais ir tai turėjo įtakos jo sąlygų bloginimui. Teismas sprendė, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą dėl ventiliacijos, nustatė, kad vėdinimas atitinka 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusią Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau –ir Higienos norma) šiose pareiškėjo kamerose: 266, 302, 324, 309. Teismas nurodė, kad duomenų apie galimybę vėdinti kitas pareiškėjo kameras nepateikta, tačiau ir pareiškėjo prašymų dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K administracijoje nebuvo gauta, todėl pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl atitinkamų laikymo sąlygų nesiskundus, Lukiškių TI-K ir negali pateikti patikrinimo aktų. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog Lukiškių TI-K, neužtikrindamas tinkamo vėdinimo, piktybiškai daro žalą jo sveikatai ir gerovei, bei nurodė, kad kamerose trūksta gryno oro ir dėl paties pareiškėjo valinių veiksmų, t. y. rūkymo, o ne dėl Lukiškių TI-K tyčinių veiksmų. Dėl languose įstatytų grotų teismas pažymėjo, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.1 papunktis nustato, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K laikėsi šios teisės normos reikalavimų.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl drabužių džiovinimo, analizavo Higienos normą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 285 punktą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktą bei Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. 1-144 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir pažymėjo, kad juose nėra įtvirtinta, jog gyvenamosiose kamerose būtų įrengtos drabužių džiovyklos. Teismas pažymėjo, kad patikrinimo aktuose nustatyta, kad santykinė oro drėgmė atitiko Higienos normos reikalavimus šiose kamerose: 266, 302, 324, 309, 165, 305. Duomenų apie kitose pareiškėjo kamerose buvusią santykinę oro drėgmę Lukiškių TI-K nepateikė, tačiau teismas įvertino tai, kad pareiškėjui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, Lukiškių TI-K ir negalėjo pateikti atitinkamų įrodymų. Teismas sprendė, kad atsakovas tinkamai vykdo aptariamų teisės aktų nuostatas, pagal kurias laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl patirtos neturtinės žalos, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, nurodė, kad pareiškėjas dėl nustatyto pažeidimo (neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais (247 paras), patyrė esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, kurios viršijo įprastus kalinimo sąlygojamus suvaržymus. Teismas darė išvadą, jog egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, todėl reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo už kalinimą netinkamomis sąlygomis iš esmės yra pagrįstas. Teismas nustatė, jog pareiškėjo prašoma priteisti 7 500 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė.

16. Teismas atsižvelgė į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 2 600 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 2 600 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

III. 17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas likviduoto Lukiškių TI-K pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo I. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Atsakovas nurodo esanti specifinė įstaiga, jungianti ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą, atliekanti teismų nutarčių, sprendimo vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems ir suimtiesiems. Atsakovas pažymi, kad skirsto atvykusius asmenis į kameras vadovaudamasis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio, Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimų.

19. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nors Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ir Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose, kaip tinkama nurodoma praktika tai, kad kamerose turėtų būti atskira patalpa su sanitariniais įrenginiais, tačiau tiek anksčiau nustatytoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010), tiek dabar veikiančioje Higienos normoje tokie standartai nėra numatyti. Atsakovas nurodo, kad HN 76:2010 21 punkte buvo teigiama, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas su šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Atsakovo teigimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus.

20. Atsakovas nurodo, kad dabar galiojančioje Higienos normoje sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų išvis nėra numatyta ir pažymi, kad tiek HN 76:2010, tiek Higienos norma taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

21. Atsakovas nurodė, kad gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa (0,56 kv. m.) su klozetu (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvu (apie 0,2 kv. m.). Asmenų privatumui užtikrinti įrengiamos užuolaidos, kurios artimiausiu metu jau bus įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose. Atsakovas teigia, kad priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų priežasčių atsiradimą įstaigoje. Atsakovas nurodo, kad teisės aktai leidžia duryse įrengti stebėjimo akutę ar langelį ir užsklendžiamą langelį maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti, tačiau juose nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Atsakovo vertinimu, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose. Atsakovas pažymi, kad pareigūnai tarnybos metu su visais asmenimis bendrauja griežtai laikantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

22. Atsakovas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsniu, teismų formuojama praktika dėl valstybės civilinės atsakomybės ir neturtinės žalos atlyginimo ir pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, todėl pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Atsakovas nesutinka, kad byloje yra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas, o nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas I. G. kildina iš Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų.

24. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. vasario 7 d. 247 paras neužtikrino pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, nekonstatavęs kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų, įvertinęs pareiškėjo patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad pareiškėjui priteistina neturtinė žala pinigais, kurią įvertino 2 600 Eur ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo.

25. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, tačiau atkreipia dėmesį, kad nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyti reikalavimai, jog kamerose turi būti įrengta atskira patalpa su sanitariniais įrenginiais, taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika ar neveikimas, todėl nebuvo pagrindo priteisti neturtinę žalą pareiškėjui. Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrindė, kodėl pažeistai pareiškėjo teisei apginti nepakako pažeidimo konstatavimo.

26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant atsakovo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos minėto apeliacinio skundo ribos.

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose 247 paras buvo laikomas neužtikrinant jo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas iš viso Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. vasario 7 d. praleido 266 paras. Užuolaidos asmens privatumui užtikrinti įrengtos šiose pareiškėjo kamerose: 145, 165, 132, 152, 340, 324, 309, 365, 313, 337, tuo tarpu šiose pareiškėjo kamerose: 302, 305, 306, 307, 258, 266, 267 privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais nebuvo užtikrintas. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui reikiamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais buvo užtikrintas kamerose, kuriose buvo įrengtos užuolaidos ir jose jis buvo laikomas vienas bei kameroje Nr. 257, kurioje sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis, tačiau patikslina rašymo apsirikimus ir aritmetinius skaičiavimus, kurie neturi įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui. Pareiškėjui reikiamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais buvo užtikrintas kamerose (165, 132, 340, 324, 309, 365, 313), kuriose buvo įrengtos užuolaidos ir jose jis buvo laikomas vienas šiomis dienomis: 2017 m. birželio 26 d. – 2017 m. birželio 28 d., 2017 m. rugpjūčio 4 d., 2017 m. rugpjūčio 11 d. – 2017 m. rugpjūčio 13 d., 2017 m. rugsėjo 7 d., 2017 m. rugsėjo 14 d., 2017 m. rugsėjo 26 d., 2017 m. lapkričio 20 d., 2018 m. sausio 15 d. – 2018 m. sausio 17 d., 2018 m. sausio 29 d. – 2018 m. sausio 30 d.). Tokiomis sąlygomis pareiškėjas buvo laikomas 16 parų. Pareiškėjo kameroje Nr. 257 asmens privatumui užtikrinti sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis. Joje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2017 m. spalio 17 d., t. y. 20 parų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad reikiamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais pareiškėjui buvo užtikrintas 36 paras. Pareiškėjui teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais nebuvo užtikrinta 230 parų ir tai turėjo įtakos jo sąlygų bloginimui.

28. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyti reikalavimai, jog kamerose turi būti įrengta atskira patalpa su sanitariniais įrenginiais, teisėjų kolegija pirmiausiai akcentuoja, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog sanitarinio mazgo įrengimas gyvenamojoje kameroje, kai juo besinaudojantis asmuo gali būti matomas kitų kameroje esančių asmenų bei sargybinių, neužtikrina asmens privatumo ir gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemiančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016 ir kt.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.).

29. Prisijungdama prie Konvencijos, Lietuvos Respublika įsipareigojo užtikrinti jos nuostatų taikymą savo teritorijoje. Nors prisijungimas prie Konvencijos neatima valstybės teisės nacionalinėje teisėje pačiai apibrėžti tam tikrus žmogaus teisių ir laisvių standartus (nagrinėjamu atveju reikalavimus, susijusius su kalinimo sąlygomis, įskaitant sanitarinių mazgų įrengimą), tačiau nacionalinėje teisėje įtvirtintas standartas negali būti žemesnis nei nustatytas Konvencijoje, t. y. Lietuva privalo vykdyti įsipareigojimus, kylančius iš visuotinai pripažintų tarptautinės teisės normų, pagal kurias niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Savo valia prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų laikymasis ir pagarba visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams, taip pat pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) principui, yra atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės teisinė tradicija ir konstitucinis principas (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Be to, valstybiniai organai, vykdantys teisinę gynybą, turi tiesiogiai taikyti Konvencijos nuostatas, kurios turi tapti valstybės vidaus teisės sudedamąja dalimi, ir neturi būti jokių kliūčių joms taikyti teismuose ir kituose teisinę gynybą vykdančiuose organuose (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. išvadą). Taigi EŽTT jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra aktuali ir Lietuvos teisės aiškinimui ir taikymui (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. ir kt. nutarimus).

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus aplinkybę, jog atsakovas neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad tik vienoje kameroje, kurioje ginčo laikotarpiu buvo kalinamas pareiškėjas buvo įrengtas sanitarinis mazgas kaip atskira kabina su durimis, kad užuolaidos buvo įrengtos ne visose kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas sprendime, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su sanitarinių mazgų įrengimu Lukiškių TI-K kamerose ir privatumo užtikrinimu juose, teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas. Lukiškių TI-K, neužtikrindamas pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų, todėl šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimo pobūdį ir ypač ilgą trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Byloje nustatytas pažeidimas nebuvo trumpalaikis (230 parų) ar mažareikšmis, sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, todėl tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

32. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus, pažymi, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje N. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p.; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje A. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje E. prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05). Todėl nepagrįstu laikytinas atsakovo teiginys, kad pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

34. Teisėjų kolegija, konkrečiai įvertinusi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (230 parų neužtikrintas privatumas), dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, ginamos vertybės pobūdį, tai, kad nenustatyta, jog Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgusi į formuojamą EŽTT bei aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vertina, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma jo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti yra per didelė, todėl mažinama, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 345 Eur (230x1,50 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimas atitinkamai keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K (teisių ir pareigų perėmėjas Vilniaus pataisos namai), 345 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui I. G. (I. G.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), 345 Eur (tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas