bfa2fc6a-6680-4eef-8c7f-d9c71cf4dd1a · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjas                                  Civilinė byla Nr. 2A-538-227/2017Šarūnė Butkuvienė                                                   Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09356-2016-4                                                  Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                                                        2.6.10.5.2.5; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 7 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zinos MickevičiÅ«tės, Nijolės Danguolės Smetonienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. M. apeliacinį skundÄ dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-62-1000/2017 pagal ieÅ¡kovo V. M. ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, n u s t a t ė:                                           I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas V.

M. ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratÅ«ros, Teisingumo ministerijos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos, solidariai 20 757,92 Eur turtinės žalos, 8 000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad jam buvo pareikÅ¡tas įtarimas, kad bÅ«damas Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobilios grupės Å iaulių poskyrio vyresniuoju inspektoriumi, vykdydamas savo įgaliojimus, priėmė kyšį, taip padarydamas nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalyje, vėliau kaltinimas pakeistas į BK 225 straipsnio 4 dalį.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi ieškovas buvo nušalintas nuo pareigų, vėliau šios priemonės taikymas pratęsiamas. Ieškovas nušalintas nuo pareigų nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki 2014 m. liepos 5 d., šiuo laikotarpiu iš valstybės jokios paramos negavo. 2015 m. vasario 9 d. nuosprendžiu išteisintas, o Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Šiaulių apygardos teismo nuosprendį. Mano, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu pradėtas nepagrįstai, byloje esantis vaizdo įrašas nepatvirtina, kad ieškovas paėmė kyšį.

NuÅ¡alinti nuo pareigų nebuvo pagrindo, nes užfiksuotas tik vienas įtarimÄ sukėlęs įvykis (2011 m. lapkričio 3 d.)., pareigÅ«nai prašė nuÅ¡alinti nuo pareigų tik praėjus 5 mėnesiams nuo galimai padarytos nusikalstamos veikos, kitų nusikalstamų veikų epizodų nebuvo nustatyta, procesinė prievartos priemonė savo pobÅ«džiu ir trukme pažeidė proporcingumo principÄ , priemonė neadekvati baudžiamajam nusižengimui. Teismas, manydamas, kad ieÅ¡kovas gali daryti naujus nusikaltimus ir kliudyti teisminiam procesui, nenurodė jokių argumentų, neatsižvelgė į ieÅ¡kovÄ charakterizuojančias aplinkybes.

Byloje buvo tiriamos kitos veikos, neturinčios nieko bendro su ieÅ¡kovui pareikÅ¡tais kaltinimais, sudarytas didelės apimties tyrimo įspÅ«dis, vilkinamas tyrimas, pažiedžiant Konstitucijos 31 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnį. Turtinę žalÄ sudaro darbo užmokestis 20757,92 Eur sumai, nes tiek priklausė per nuÅ¡alinimo nuo pareigų laikotarpį. Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir nuÅ¡alinimo nuo pareigų ieÅ¡kovui pablogėjo sveikata, atsirado skausmai Å¡irdies plote, teko gulėti stacionare, taip pat jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimu, sukrėtimÄ , pablogėjo reputacija, bendravimas su kolegomis, artimaisiais, patirta neturtinė žala sudaro 8 000 Eur.

                                 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Pasvalio rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 88,75 Eur kelionės iÅ¡laidų Specialiųjų tyrimų tarnybai, 32,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovui 2012 m. balandžio 3 d. buvo pareikÅ¡tas įtarimas padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 2 dalyje, t.y.

įtariamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės Šiaulių poskyrio vyresniuoju inspektoriumi 2011 m. lapkričio 3 d. vykdydamas savo pareigas paėmė didesnį negu 1 MGL vertės kyšį iš N. G. už tai, kad nustatyta tvarka nebūtų patikrintas jo vairuojamas automobilis. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi ieškovas buvo nušalintas nuo pareigų trims mėnesiams, motyvuojant tuo, kad siekiama užkirsti įtariamajam galimybę toliau daryti naujas nusikalstamas veikas.

Å iaulių miesto apylinkės teismas nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų, praÅ¡ant prokurorui, pratęsė po tris mėnesius 2012 m. birželio 7 d. bei 2012 m. rugsėjo 20 d nutartimis. Gavus specialisto iÅ¡vadÄ , ieÅ¡kovui buvo pakeistas įtarimas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį. 2012 m. lapkričio 27 d. ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas ir byla perduota į teismÄ . Å iaulių apygardos teismo (2012-10-28, 2013-03-18, 2013-06-18, 2013-12-30, 2014-03-31) nutartimis buvo tęsiamas nuÅ¡alinimas nuo pareigų, o 2014 m. birželio 30 d. nutartimi nuÅ¡alinimas nuo pareigų nebuvo pratęstas, kadangi bylos ieÅ¡kovas kaltinamas baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 225 straipsnio 4 dalyje, padarymu, bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl ieÅ¡kovo kaltės, todėl buvo nebetikslinga tęsti ieÅ¡kovui taikomos procesinės prievartos priemonės. Å iaulių apygardos teismas 2015 m. vasario 9 d. nuosprendžiu iÅ¡teisino ieÅ¡kovÄ , kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi nuosprendį dalyje dėl ieÅ¡kovo iÅ¡teisinimo paliko nepakeistÄ . IeÅ¡kovui laikantis pozicijos, kad nebuvo sÄ lygų nuÅ¡alinti jį nuo pareigų, kadangi pareigÅ«nai nematė tam pagrindo penkis mėnesius, pažymėjo, kad nepareiÅ¡kus įtarimo ieÅ¡kovui, negalėjo bÅ«ti praÅ¡oma jį nuÅ¡alinti nuo pareigų. Nustatė, kad nuo 2011 m. liepos 28 d. iki 2011 lapkričio 5 d. buvo slapta kontroliuojama ir fiksuojama asmenų pokalbiai tarnybiniame automobilyje, 2011 m. lapkričio 3 d. fiksuotas vienas atvejis, kuris sukėlė įtarimų, jog ieÅ¡kovas galimai daro nusikalstamÄ veikÄ .

Laikotarpyje nuo ieÅ¡kovo galimai padarytos veikos iki įtarimų jam pareiÅ¡kimo buvo atliekami aktyvÅ«s ikiteisminio tyrimo veiksmai, ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl trylikos asmenų. Nenustatė, jog ikiteisminis tyrimas bÅ«tų vykdytas nesilaikydant įstatymuose numatytų reikalavimų ar pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai iki įtarimų pareiÅ¡kimo momento. IÅ¡ ikiteisminiame tyrime atliktų vaizdo įraÅ¡o bei operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo nustatė, kad 2011 m. lapkričio 3 d. ieÅ¡kovas ir R.

S. vykdė N. G. automobilio patikrÄ , juose užfiksuoti duomenys patvirtina buvus pinigų paėmimo faktÄ , jų pasidalinimÄ su kolega ir sudaro įspÅ«dį, kad galimai buvo daroma nusikalstama veika, t. y. kyÅ¡ininkavimas ir papirkimas tam, kad vairuotojo vežama transporto priemonė nebÅ«tų patikrinta, kas buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Operatyvinių veiksmų atlikimo metu fiksuotų pokalbių bei vaizdo įraÅ¡o turinys leido susidaryti nuomonę, jog yra daroma nusikalstama veika, ir tik iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ esmės teismas priėmė sprendimÄ , kad ieÅ¡kovas nepadarė jam inkriminuojamos veikos, kas nesuponuoja iÅ¡vados dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo neteisėtumo.IeÅ¡kovui motyvuojant valstybės atsakomybę ir tuo, jog buvo sukurtas didelės apimties procesas, visai nesusijęs su ieÅ¡kovui pareikÅ¡tais kaltinimais, pripažino, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai nevilkino ikiteisminio tyrimo.

Nuo 2012 m balandžio 5 d. (įtarimo pareiÅ¡kimas) iki 2012 m. lapkričio 27 d. (bylos perdavimas teismui) buvo du kartus atliktas vaizdo įraÅ¡o tyrimas ir pateiktos dvi specialisto iÅ¡vados, apklaustas N. G., pakeitus įtarimÄ apklaustas ir ieÅ¡kovas. Ä®vertino, kad ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu atliktas per beveik aÅ¡tuonis mėnesius, kas, atsižvelgiant į bylos apimtį, yra optimalus terminas ikiteisminio tyrimo atlikimui, nes minėtu laikotarpiu buvo atliekami veiksmai ir su kitais įtariamaisiais.

Sprendžiant dėl procesinės prievartos priemonės taikymo pažymėjo, kad ji pratęsta penkis kartus, kiekvienÄ kartÄ trijų mėnesių laikotarpiui, Å iaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartimi ieÅ¡kovui nuÅ¡alinimas nuo pareigų nebebuvo pratęstas, nes bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl ieÅ¡kovo kaltės, o dėl kitų kaltinamųjų neatvykimo į posėdžius bei jų gynėjų neatvykimo ir dėl to nebetikslinga tęsti nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų. Atmetė ieÅ¡kovo teiginį, kad nutartys buvo nemotyvuotos, pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neskundė savo nuÅ¡alinimo nuo pareigų, kÄ darė kiti kaltinamieji ir kurių praÅ¡ymai nebuvo patenkinti.

Kadangi procesinės prievartos taikymas nebuvo pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, sprendė, jog procesinė prievartos priemonė buvo taikoma teisėtai. Teismas pažymėjo, kad išteisinamasis nuosprendis pats savaime nereiškia, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, be to, Šiaulių apygardos teismas 2015 m. vasario 9 d. nuosprendyje konstatavo, kad nors kaltinamieji R. S. ir V. M., paėmė ir pasidalino kaltinamojo N. G. tarnybiniame automobilyje registracijos žurnale paliktus pinigus ir tai nesudaro BK 225 straipsnio 4 dalies baudžiamojo nusižengimo nusikalstamos veikos sudėties, negalima paties pinigų paėmimo fakto traktuoti kaip piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, tačiau galimas drausminio nusižengimo pobūdis.

Todėl pats ieÅ¡kovas sudarė prielaidas baudžiamajam procesui prasidėti, savo elgesiu davė pagrindÄ jį įtarti nusikaltimo padarymu. Sprendė, kad nustatyti faktai, jog atliekant tarnybines funkcijas paimti pinigai iÅ¡ tikrinamo asmens, pinigų pasidalinimas, ikiteisminio tyrimo metu paties ieÅ¡kovo dalinis prisipažinimas, leido pagrįstai susidaryti įspÅ«džiui, kad buvo daroma neteisėta veika. Sprendė, kad ieÅ¡kovas nepagrindė, jog taikant kardomÄ jÄ priemonę buvo atlikti kokie nors neteisėti veiksmai, grubiai pažeistos baudžiamojo proceso normos, o tai, kad kardomosios priemonės taikymas buvo taikytas gana ilgÄ laikotarpį savaime nesuponuoja iÅ¡vados, jog egzistuoja pagrindas taikyti valstybės civilinę atsakomybę, nes nenustatyta viena iÅ¡ privalomų sÄ lygų – neteisėtų veiksmų.

                            III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V. M. skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimÄ ir praÅ¡o teismo jį panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. IeÅ¡kovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vadovavosi teismine praktika, vertino byloje esančius įrodymus bei darė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ikiteisminiam tyrimui ieÅ¡kovo atžvilgiu pradėti buvo pakankamai duomenų.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras galėjo išsiaiškinti visas būtinas aplinkybes dar net nepradėję ikiteisminio tyrimo, jie penkis mėnesius nuo 2011 m. lapkričio 3 d. vaizdo įrašo neįžvelgė jokios nusikalstamos veikos požymių, ieškovui įtarimai pareikšti tik 2012 m. balandžio 3 d., kas patvirtina, jog pagrindo ikiteisminiam tyrimui nebuvo. Tai kad buvo atliekami veiksmai kitų asmenų atžvilgiu, reikšmės neturi, nes galėjo būti atliktas atskiras ikiteisminis tyrimas dėl šio epizodo.

Duomenys ikiteisminiame tyrime, teisme nepasikeitė, todėl buvo galima priimti nutarimÄ dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo neperdavus bylos į teismÄ . Vaizdo įraÅ¡as, kuris buvo pagrindas ikiteisminiam tyrimui, nepatvirtino, kad ieÅ¡kovas paėmė kyšį ir neatliko patikrinimo, kÄ konstatavo nuosprendžiu teismas. Byloje nebuvo duomenų, kad vairuotojas gabeno cigaretes, kad ieÅ¡kovas nebÅ«tų tikrinęs automobilio apskritai, ieÅ¡kovas neneigė paėmęs N. G. paliktus 10 Lt, tačiau įrodymų, kad jie sumokėti už kažkokį tarnybinį pareigų neatlikimÄ , nenustatyta ikiteisminio tyrimo metu ir jų teisme nenustatė.

Nesutinka, kad buvo pagrindas nuÅ¡alinti ieÅ¡kovÄ nuo pareigų ir kad toks ilgas Å¡ios priemonės taikymas buvo pagrįstas. Po 2011 m. lapkričio 3 d. įvykio jokių kitų atvejų neužfiksuota, penkis mėnesius pareigÅ«nai neįžvelgė pavojaus, kad ieÅ¡kovas gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nematė reikalo spręsti dėl nuÅ¡alinimo nuo pareigų, nepradėjo ikiteisminio tyrimo. IeÅ¡kovas pirmÄ kartÄ nuÅ¡alintas tik 2012 m. balandžio 5 d., tada ir vėlesnėse nutartyse motyvuojant tuo, kad nenuÅ¡alinus nuo pareigų nusikalstamos veikos gali bÅ«ti vykdomos toliau.

Nutartys neatitinka BPK 157 straipsnio reikalavimų, nemotyvuotos, nenurodoma aplinkybių, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovo nenuÅ¡alinus nuo pareigų gali bÅ«ti vykdomos nusikalstamos veikos, tokių aplinkybių ir nebuvo (ieÅ¡kovas neteistas, negaudavo pajamų iÅ¡ nusikalstamų veikų), 5 mėnesius pareigÅ«nai neįžvelgė pavojaus, kad tokios veikos bus daromos. Atsižvelgiant į kaltinimo sunkumÄ , procesinės prievartos priemonės tikslus, manytina, kad Å¡i priemonė savo pobÅ«džiu ir trukme yra neadekvati baudžiamajam nusižengimui ir neproporcinga. 2013 m. kovo 18 d. nutartyje, kuria pratęstas procesinės prievartos priemonės taikymas, atsirado naujas argumentas, kad ieÅ¡kovas gali kliudyti teisminiam procesui, nenurodant jokių faktinių aplinkybių tokiai iÅ¡vadai.

Šiaulių apygardos teismas, 2014 m. birželio 30 d. nutartimi nebepratęsęs procesinės prievartos priemonės taikymo, nepasisakė, kaip pakito situacija, ar išnyko pavojus, kad ieškovas darys naujas nusikalstamas veikas. Mano, kad ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas užtruko per daug ilgai. Byloje buvo tiriamos kitos veikos, neturinčios nieko bendro su ieškovui pareikštais kaltinimais, sudarytas didelės apimties tyrimo įspūdis, vilkinamas tyrimas, pažeidžiant Konstitucijos 31 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnį.

Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai turėjo iÅ¡ karto po 2011 m. lapkričio 3 d. pradėti ikiteisminį tyrimÄ , tačiau įtarimai pareikÅ¡ti tik 2012 m. kovÄ , iki tol ieÅ¡kovas dirbo savo pareigose, neaiÅ¡ku, kokios aplinkybės paaiÅ¡kėjo prieÅ¡ pat įtarimo pareiÅ¡kimÄ . Nuo 2011 m. lapkričio 3 d. iki iÅ¡teisinamojo nuosprendžio praėjo 3 metai 4 mėnesiai. IÅ¡teisinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. liepos 8 d. praėjus 4 metams 8 mėnesiams, t.y. jau pasibaigus 3 metų senaties terminui.

Mano, kad Å iaulių apygardos teismas, 2014 m. birželio 30 d. nutartimi nebepratęsęs procesinės prievartos priemonės taikymo, pripažino, kad teisminis procesas užtruko ilgai ne dėl ieÅ¡kovo kaltės. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos Generalinė ProkuratÅ«ra praÅ¡o skundo netenkinti, nesutinka. Nurodo, kad ikiteisminiam tyrimui pradėti buvo pagrindas, teismo procesas buvo teisėtas, nebuvo atlikta neteisėtų procesinių ar kitokių veiksmų ar neteisėto neveikimo, parinkta proporcinga kardomoji priemonė, jos taikymo metu ieÅ¡kovas dirbo kitÄ darbÄ .

IeÅ¡kovas pats savo elgesiu davė pagrindÄ jį įtarti nusikaltimo padarymu, nors bÅ«damas pareigÅ«nu privalėjo žinoti, kad jo elgsena ir veiksmais tarnybinių pareigų atlikimo metu negali sukelti jokių abejonių dėl savo veikos neteisėtumo galimumo, o elgdamasis prieÅ¡ingai, jis prisiėmė negatyvių padarinių atlikus tokiÄ neteisėtÄ veikÄ rizikÄ , tarp jų ir sumenkinti savo bei atstovaujamos institucijos reputacijÄ . Teismas pagrįstai atmetė apelianto argumentÄ , kad procesinės prievartos priemonių skyrimo nutartys buvo nemotyvuotos bei dėl jų pasisakė, taip pat motyvuotai atmetė argumentÄ dėl pernelyg ilgos baudžiamojo persekiojimo trukmės.Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija praÅ¡o skundo netenkinti.

Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino baudžiamosios bylos medžiagÄ ir atsižvelgė į teismų praktikÄ nagrinėjamos kategorijos bylose. Apeliantas nei karto neskundė baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo, o įvertinus įtarimų ir baudžiamosios bylos tyrimo pobÅ«dį (2011 m. lapkričio 3 d. vaizdo įraÅ¡o ir operatyvinių veiksmų protokole užfiksuotas pokalbis) bei apelianto, kaip pareigÅ«no statusÄ , skirtas nuÅ¡alinimas nuo pareigų buvo proporcinga ir bÅ«tina priemonė. Pagrindas skirti procesinę prievartos priemonę atsirado po 2012 m. balandžio 3 d., todėl nuÅ¡alinimas paskirtas Å iaulių m. apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi.

Aplinkybė, jog iÅ¡teisinamasis nuosprendis įsiteisėjo praėjus 4 metams ir 8 mėnesiams nuo 2011 m. lapkričio 3 d. padarytos veikos, nepagrindžia argumento, jog baudžiamasis procesas vyko per ilgai. Apeliantas, kuris buvo valstybės pareigÅ«nas ir kurio elgesiui taikomi didesni standartai, pats sudarė prielaidas baudžiamajam procesui prasidėti, kadangi atliekant tarnybines funkcijas buvo paimti pinigai iÅ¡ tikrinamo asmens, pinigais buvo pasidalinta ir ikiteisminio tyrimo metu apeliantas iÅ¡ dalies pripažino tÄ faktÄ .

Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba praÅ¡o skundo netenkinti, nesutinka, kad skundas bÅ«tų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad įtarimai buvo pareikÅ¡ti penkiolikai asmenų, nusikaltę asmenys buvo bendradarbiai ir jų sustabdyti vairuotojai, padarytos automobilyje nusikalstamos veikos panaÅ¡ios savo pobÅ«džiu, pavojingumu, pasireiÅ¡kimo aplinkybėmis, todėl visi epizodai nagrinėti vienoje byloje.

Atlikus teismo sankcionuotus veiksmus 2012 m. vasario 7 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kyÅ¡ių paėmimo ir papirkimo, tame tarpe ir dėl epizodo, kuriame figÅ«ravo ieÅ¡kovas. 2012 m. vasario 29 d. - balandžio 3 d. penkiolikai asmenų pareikÅ¡ti įtarimai. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, vertindami specialiomis priemonėmis surinktÄ informacijÄ ir jÄ analizuodami padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad turi bÅ«ti pradedamas ikiteisminis tyrimas. Nagrinėjant ikiteisminio tyrimo pradėjimo momentÄ ir ikiteisminio tyrimo eigÄ , turi bÅ«ti vertinama ta situacija, kuri buvo atitinkamu momentu baudžiamajame procese, kurio metu nei yra, nei gali bÅ«ti žinoma ir aiÅ¡ku, kaip pasibaigs busimasis teismo procesas, o ne kas konstatuota nuosprendyje.

Nuo praneÅ¡imo apie įtarimÄ Ä¯teikimo asmeniui dienos laikoma tai, kad ikiteisminis tyrimas nukreipiamas prieÅ¡ konkretų asmenį, ieÅ¡kovui 2012 m. balandžio 3 d. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ . Vienas iÅ¡ pagrindų tęsti ikiteisminį tyrimÄ ir toliau aiÅ¡kintis aplinkybes buvo įtariamųjų parodymų nenuoseklumas, prieÅ¡taringi kito įtariamojo parodymai. 2012 m. lapkričio 27 d. ikiteisminis tyrimas buvo baigtas ir byla atiduota teismui. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekami aktyvÅ«s veiksmai tiek su ieÅ¡kovu, tiek su asmeniu, įtariamu jo papirkimu, tiek su kitais 13 įtariamų asmenų, ieÅ¡kovo praÅ¡ymai nutraukti tyrimÄ nebuvo patenkinti.

Apeliantas baudžiamojo proceso metu neskundė nei nutarties taikyti laikinÄ nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų, nei nutarčių, kurios pratęsinėjo Å¡ios priemonės taikymÄ , nors kai kurie įtariamieji tai darė net 11 kartų ir jų skundai netenkinti, kadangi veikų padarymo aplinkybės buvo betarpiÅ¡kai susijusios su tiesioginių valstybės tarnautojo pareigų atlikimu. Pasinaudodamas savo ryÅ¡iais ir toliau eidamas pareigas ieÅ¡kovas galėjo mėginti daryti įtakÄ procesui, taip pat buvo pagrindas manyti, kad nenuÅ¡alintas ieÅ¡kovas gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

Ikiteisminio tyrimo trukmė (nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos atidavimo teismui praėjo daugiau nei 9 mėnesiai, nuo praneÅ¡imo apie įtarimÄ ieÅ¡kovui iki bylos atidavimo teismui - daugiau nei 7 mėnesiai) buvo įprasta, objektyvi bei optimali. Nors ieÅ¡kovas turtinę žalÄ grindžia negautu atlyginimu, tačiau procesinės prievartos priemonės taikymas netrukdė apeliantui užsiimti dirbti kitÄ darbÄ , medicininiai dokumentais, kuriais įrodinėjama neturtinė žala, iÅ¡raÅ¡yti po 2 metų nuo ikiteisminio tyrimo pabaigos, negalavimai susiję su fiziniu krÅ«viu, nustatytas nutukimas, Å¡irdies skausmai, nepateikti įrodymai, ar ieÅ¡kovas pirko, naudojo rekomenduotus vaistus, praÅ¡oma priteisti neturtinė žala per didelė. Teismas              k o n s t a t u o j a :               IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosPagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Apeliantas pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau praÅ¡ymo niekaip neargumentavo. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis.

Žodinio proceso tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjamas bÅ«tinas (CPK 322 str.). Tai reiÅ¡kia, kad skirti apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka yra šį skundÄ nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo prerogatyva. Skirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimÄ ar ne, yra skundÄ nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo teisė, o ne pareiga. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas praÅ¡ymo bylÄ Å¾odinio proceso tvarka nemotyvavo, nenurodė jokių argumentų, dėl kurių bylÄ reikėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pažymėtina, kad ieškovas turėjo galimybę pateikti visus įrodymus ar atsikirtimus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.), todėl ieškovo prašymas dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmestinas.Byloje skundžiamas sprendimo, kuriuo teismas netenkino ieškovo ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos Respublikos dėl to, kad jam ši žala buvo padaryta neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais, pagrįstumas ir teisėtumas.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų išsamiai nebekartoja ir pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

Atkreiptinas dėmesys, jog iÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame ieÅ¡kovas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, apsiriboja teiginiais, jog pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados nepagrįstos. Kolegijos vertinimu, apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, tiesiog pakartotinai iÅ¡dėstė savo nuomonę ir argumentus, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir dėl jų iÅ¡samiai buvo pasisakyta. Apeliantas, skųsdamas teismo sprendimÄ , nenurodė kokias materialinės ar proceso teisės normas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino pirmosios instancijos teismas ir kokios aplinkybės bÅ«tų pagrindu naikinti skundžiamÄ sprendimÄ , deklaratyviai nurodo, kad teismas nesivadovavo teismine praktika, netinkamai vertino įrodymus.Pažymėtina, kad valstybės pareiga atlyginti žalÄ , padarytÄ teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų (neteisėto neveikimo), Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryÅ¡io.

Dėl to ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rÅ«Å¡ies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas, o neįrodžius bent vienos iÅ¡ jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad žala buvo padaryta neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais, su kuo apeliantas nesutinka.IeÅ¡kovas teisę į neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimÄ grindė tuo, jog 1) ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai be pagrindo pradėjo ikiteisminį tyrimÄ jo atžvilgiu;

2) ieÅ¡kovui buvo nepagrįstai paskirta ir tęsiama procesinė prievartos priemonė – nuÅ¡alinimas nuo pareigų, 3) ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas.Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimÄ ; civilinės atsakomybės aspektu reikÅ¡minga aplinkybė – ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens iÅ¡teisinimo pagrindas; reikÅ¡minga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visÄ Å¡iÄ informacijÄ laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aspektu turi įvertinti civilinę bylÄ dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių iÅ¡vadų pagrindu spręsti apie pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumÄ .

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinės nuostatos, jog net ir iÅ¡teisinamojo nuosprendžio reabilituojančiais pagrindais priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas reiÅ¡kia asmens visiÅ¡kÄ reabilitavimÄ baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir bÅ«damas reikÅ¡minga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2007 m. balandžio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007;2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012 ir kt.).

Be to, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi bÅ«ti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese Kiekvienu atveju, sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ , vertintina kaip ir kiek proporcingai ikiteisminio tyrimo veiksmai suvaržė asmens teises, kiek tai truko, kokias pasekmes turėjo ir pan.Pagal BPK 2 straipsnį, 171 straipsnio l dalį ikiteisminis tyrimas turi bÅ«ti pradedamas esant bent minimaliam pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, jis paprastai yra pradedamas vien gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ ar prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius, nes faktų patikrinimo galimybės BPK numatytomis priemonėmis nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos.

BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetencijÄ imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 straipsnis). Byloje nustatyta, kad buvo sankcionuoti slapti asmenų pokalbių fiksavimo veiksmai tarnybiniame automobilyje VW GOLF, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) dėl J. K. ir kitų asmenų, darančių nusikalstamas veikas minėtame automobilyje. Atlikus teismo sankcionuotus veiksmus 2012 m. vasario 7 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kyÅ¡ių paėmimo ir papirkimo, tame tarpe ir dėl epizodo, kuriame figÅ«ravo ieÅ¡kovas. 2012 m. vasario 29 d. - balandžio 3 d. penkiolikai asmenų pareikÅ¡ti įtarimai. IeÅ¡kovui 2012 m. balandžio 3 d. buvo pareikÅ¡tas įtarimas padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 2 dalyje, t.y.

įtariamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės Šiaulių poskyrio vyresniuoju inspektoriumi 2011 m. lapkričio 3 d. vykdydamas savo pareigas paėmė didesnį negu 1 MGL vertės kyšį iš N. G. už tai, kad nustatyta tvarka nebūtų patikrintas jo vairuojamas automobilis. Apelianto nuomone, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai galėjo išsiaiškinti visas būtinas aplinkybes dar net nepradėję ikiteisminio tyrimo, nes jie penkis mėnesius įtarimo pareiškimo nuo 2011 m. lapkričio 3 d. vaizdo įrašo neįžvelgė jokios nusikalstamos veikos požymių, kas patvirtina, jog pagrindo ikiteisminiam tyrimui nebuvo.

Su tokiu teiginiu sutikti negalima ir pripažintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog sankcionavus slaptus asmenų pokalbių fiksavimo veiksmus tarnybiniame automobilyje dėl kelių asmenų, jame galimai darančių nusikalstamas veikas, nebuvo konkrečiai žinoma, kad ieÅ¡kovas ar kiti asmenys darys nusikalstamas veikas, operatyviniai veiksmai ir buvo atliekami Å¡ioms aplinkybėms iÅ¡siaiÅ¡kinti ir galimai nusikalstamas vaikas darančius asmenis nustatyti. Ä®vertinus, kad ikiteisminis tyrimas atliktas dėl penkiolikos asmenų, sutiktina, kad gautÄ operatyvinę informacijÄ iÅ¡ asmenų pokalbių, užfiksuotų tarnybiniame automobilyje, reikėjo susisteminti ir spręsti dėl to, ar yra nusikalstamas veikas individualizuojančių požymių.

Ä®vertinus gautos operatyvinės informacijos apimtį, asmenų, kurių atžvilgiu taikyti veiksmai, skaičių, manytina, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai pradėdami ikiteisminį tyrimÄ pareigas vykdė laikydamiesi įstatymuose numatytų reikalavimų ir nepažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai iki įtarimų pareiÅ¡kimo momento. Aplinkybė, kad įtarimai ieÅ¡kovui pareikÅ¡ti praėjus 5 mėnesiams nuo galimai nusikalstamos veikos padarymo, nereiÅ¡kia, kad nebuvo pagrindo ikiteisminio tyrimo ieÅ¡kovo atžvilgiu pradėjimui.

Pastebėtina, kad tame pačiame ikiteisminiame tyrime įtarimai buvo pareikÅ¡ti daugeliui asmenų, nusikaltę asmenys buvo bendradarbiai ir jų sustabdyti vairuotojai, padarytos automobilyje nusikalstamos veikos panaÅ¡ios savo pobÅ«džiu, pavojingumu, pasireiÅ¡kimo aplinkybėmis, todėl visi epizodai pagrįstai buvo nagrinėjami vienoje byloje, o ne atskirose bylose, kas atitinkamai įtakojo operatyvinės veiklos metu gautos informacijos apimtį ir susisteminimo trukmę. Nors baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjęs Å iaulių apygardos teismas 2014-03-26 buvo baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl kaltinamųjų M.

K. ir A. D. iÅ¡skyręs į atskirÄ bylÄ , argumentuodamas tuo, kad tai neatsilieps bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡samumui bei neÅ¡aliÅ¡kumui, nepakenks teisingo sprendimo priėmimui ir padės užtikrinti proceso greitumÄ , t.y. atitiks baudžiamojo proceso principus, Å¡i nutartis buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-10 nutartimi (baudžiamosios bylos t.13, b.l. 26-28). Å ioje nutartyje buvo pažymėta, kad toks bylos iÅ¡skyrimas apsunkintų klausimo dėl R. S. kaltumo ar nekaltumo sprendimÄ , tuo tarpu 2011 m. lapkričio 3 d. epizode su ieÅ¡kovu taip pat dalyvavo R.

S., kaltintas dėl kelių nusikalstamų veikų padarymo. Esant tokioms aplinkybėms manytina, kad baudžiamosios bylos dėl R. S., N. G. ir V. M. iÅ¡skyrimas taip pat nebÅ«tų buvęs galimas, be to, byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas, kuris baudžiamojoje byloje turėjo gynėjÄ , bÅ«tų pateikęs praÅ¡ymÄ dėl baudžiamosios bylos iÅ¡skyrimo. Apeliantas teigia, kad vaizdo įraÅ¡as, kuris buvo pagrindas ikiteisminiam tyrimui, nepatvirtino, jog ieÅ¡kovas paėmė kyšį ir neatliko patikrinimo, kÄ vėliau konstatavo nuosprendžiu teismas, o byloje nebuvo duomenų, kad vairuotojas gabeno cigaretes, kad ieÅ¡kovas nebÅ«tų tikrinęs automobilio apskritai, ieÅ¡kovas neneigė paėmęs N. G. paliktus 10 Lt, įrodymų, kad jie sumokėti už kažkokį tarnybinį pareigų neatlikimÄ , nenustatyta ikiteisminio tyrimo metu ir jų teisme nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad įtarimai ieÅ¡kovui pareikÅ¡ti nesant tam pagrindo. IÅ¡ ikiteisminiame tyrime atliktų vaizdo įraÅ¡o bei operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo buvo nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 3 d. ieÅ¡kovas ir R. S. vykdė N. G. automobilio patikrÄ , jos metu N. G. į žurnalÄ Ä¯dėjo banknotus, kuriuos ieÅ¡kovas ir R. S. vėliau pasidalino. Pinigų paėmimo faktas, jų pasidalinimas su kolega sudaro įspÅ«dį, kad galimai buvo daroma nusikalstama veika, t. y. kyÅ¡ininkavimas ir papirkimas tam, kad vairuotojo vežama transporto priemonė nebÅ«tų patikrinta.

IeÅ¡kovas, 2012 m. balandžio 3 d. jam pareiÅ¡kus įtarimÄ pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, teigė, jog neprisimena, kad ėmė pinigus iÅ¡ sustabdyto ir tikrinamo asmens, vėliau savo parodymus keitė ir 2012 m. spalio 17 d. apklausoje dėl pateikto įtarimo prisipažino pilnai, teigė, jog matė pinigus ir pasiėmė 10 litų. Manytina, kad turimi duomenys įtarimo pareiÅ¡kimo bei ikiteisminio tyrimo ieÅ¡kovo atžvilgiu pradėjimo metu leido daryti pakankamÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie ieÅ¡kovui inkriminuojamos galimai nusikalstamos veikos buvimÄ .

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikÄ Ä¯tarimÄ pagrindžiantys faktai neturi bÅ«ti tokio paties lygmens, kaip bÅ«tina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikÅ¡ti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v.

Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-393-378/2015; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-346/2014; EŽTT 2004 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Talat Tepe prieÅ¡ TurkijÄ , peticijos Nr. 31247/96, § 58–59; 2015 m. sausio 27 d. sprendimas byloje T. K. prieÅ¡ BulgarijÄ , peticijos Nr. 37124/10, § 75–80). Be kita ko, tai, kad vėliau procese asmuo iÅ¡teisinamas dėl nusikaltimo, įtarimu kuriuo buvo grindžiamas jo sulaikymas ar suėmimas, dėl kaltinančių įrodymų stokos, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (pvz., Talat Tepe prieÅ¡ TurkijÄ , § 61;

T. K. prieÅ¡ BulgarijÄ , § 79).Tik pareiÅ¡kus ieÅ¡kovui įtarimÄ bei pradėjus baudžiamÄ jį procesÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu atsirado pagrindas nuÅ¡alinti ieÅ¡kovÄ nuo pareigų, todėl jo argumentai, kad po 2011 m. lapkričio 3 d. įvykio penkis mėnesius pareigÅ«nai neįžvelgė pavojaus, kad ieÅ¡kovas gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nematė reikalo spręsti dėl ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimo nuo pareigų, nepradėjo ikiteisminio tyrimo, neįžvelgė nusikalstamos veikos požymių, laikytini nereikÅ¡mingais.

Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi ieÅ¡kovas buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų trims mėnesiams, motyvuojant tuo, kad nusikalstama veika įvykdyta ieÅ¡kovui einant valstybės tarnautojo pareigas, nenuÅ¡alinus įtariamojo nuo pareigų, nusikalstamos veikos gali bÅ«ti vykdomos toliau ir tokiu bÅ«du siekiama užkirsti įtariamajam galimybę toliau daryti naujas nusikalstamas veikas. Å iaulių miesto apylinkės teismas nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų, praÅ¡ant prokurorui, pratęsė 2012 m. birželio 7 d. bei 2012 m. rugsėjo 20 d nutartimis.

NuÅ¡alinimas nuo pareigų buvo pratęstas po tris mėnesius motyvuojant tuo, kad ikiteisminis tyrimas nebaigtas dėl objektyvių priežasčių sujungus kelis ikiteisminius tyrimus, negavus tyrimui bÅ«tinų dokumentų siekiant užkirsti galimybę ieÅ¡kovui daryti naujas nusikalstamas veikas (t.2, b.l. 28-31). Gavus specialisto iÅ¡vadÄ , ieÅ¡kovui buvo pakeistas įtarimas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, t. y. įtariamas paėmęs 20 Lt kyšį už tai, kad nebÅ«tų patikrintas automobilis. 2012 m. lapkričio 27 d. ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas, suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas ir byla perduota į teismÄ , teisme gauta 2012-12-06 (baudžiamosios bylos t.9, b.l. 41).

Å iaulių apygardos teismo (2012-12-28, 2013-03-18, 2013-06-28, 2013-10-01, 2013-12-30, 2014-03-31) nutartimis buvo tęsiamas nuÅ¡alinimas nuo pareigų. Å iaulių apygardos teismo 2012-12-28, 2013-03-18, 2013-06-28 nutartimis pažymėta, kad ieÅ¡kovas kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, bÅ«damas valstybės tarnautoju, darbo metu vykdydamas savo tiesiogines tarnybines funkcijas, yra pagrindo manyti, kad kaltinamojo užimamos pareigos sudaro jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, o taip pat kliudyti teisminiam procesui, t.y. siekdamas pakreipti procesÄ jam palankai linkme, gali daryti poveikį kitiems proceso dalyviams; be to, ieÅ¡kovas kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, kas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia jo veikimÄ prieÅ¡ingai institucijos, kurioje jis dirba, interesais (t. 2, b.l. 44-90, baudžiamosios bylos t.9, b.l. 112-123, t.11, b.l. 57-68).

Laikino nuÅ¡alinimo nuo pareigų terminas tęsiamas siekiant užtikrinti sklandų baudžiamÄ jį procesÄ ir užkirsti keliÄ naujų veikų padarymui, neatsiradus naujų aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad procesinė prievartos priemonė nebėra bÅ«tina, ar jos taikymas pasidarė netikslingas. 2014 m. birželio 30 d. nutartimi nuÅ¡alinimas nuo pareigų ieÅ¡kovui nebuvo pratęstas, kadangi ieÅ¡kovas kaltinamas baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 225 straipsnio 4 dalyje, padarymu, bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl jo kaltės, todėl, teismo manymu, buvo nebetikslinga tęsti ieÅ¡kovui taikomos procesinės prievartos priemonės (t.2, b.l. 91-103).Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantas nepagristai buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų nemokant darbo užmokesčio, tokiu bÅ«du, dėl neteisėtų prievartos priemonių taikymo ikiteisminio tyrimo metu, nuo darbo buvo nuÅ¡alintas daugiau nei 2 metus.

Apelianto nuomone, nutartys, kuriomis buvo pratęsiamas laikinas nuÅ¡alinimas nuo pareigų, neatitinka BPK 157 straipsnio reikalavimų, nemotyvuotos, nenurodoma aplinkybių, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovo nenuÅ¡alinus nuo pareigų gali bÅ«ti vykdomos nusikalstamos veikos, tokių aplinkybių ir nebuvo. BPK 157 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, o kai byla perduota į teismÄ , teismas gavęs nutartimi turi teisę laikinai nuÅ¡alinti įtariamÄ jį(kaltinamÄ jį) nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai bÅ«tina, kad bÅ«tų greičiau ir neÅ¡aliÅ¡kiau iÅ¡tirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam (kaltinamajam) galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.

Kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos tik tuo atveju, jei yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ (BPK 121 str. 2 d.). Teismo nutartimis skiriant ir pratęsiant ieÅ¡kovui kardomÄ jÄ priemonę – laikinÄ nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų, surinkti duomenys buvo įvertinti kaip leidžiantys pagrįstai manyti, kad ieÅ¡kovas padarė jam inkriminuojamÄ veikÄ , kas Å¡iuo atveju nesudaro pagrindo teismo veiksmų skiriant ir pratęsiant ieÅ¡kovui laikinÄ nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų vertinti kaip neteisėtų.Å ios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir tikslingumas nulemti įtariamo (kaltinamo, teisiamo) asmens einamų pareigų ir nusikaltimo, kuriuo jis įtariamas (kaltinamas) pobÅ«džio: jeigu galimai įvykdyta nusikalstama veika yra susijusiu su įtariamo (kaltinamo) asmens tarnybos įgaliojimų panaudojimu, Å¡i aplinkybė gali suponuoti nuÅ¡alinimo nuo pareigų poreikį.

Baudžiamojo persekiojimo faktas savaime nepateisina procesinių prievartos priemonių taikymo: BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas nustato atsakingų teisėsaugos pareigÅ«nų pareigÄ procesines prievartos priemones taikyti tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų ir bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymÄ nedelsiant nutraukti, kai tai tampa nereikalinga, Å¡is principas įtvirtintas ir BPK 157 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o perdavus bylÄ teismui – teismas privalo panaikinti laikinÄ nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų ar laikinÄ teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymÄ , kai Å¡i priemonė pasidaro nebereikalinga, t.y. iÅ¡nyksta jos taikymo bÅ«tinybė (BPK 157 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad nutartys dėl procesinės prievartos priemonės skyrimo ir termino pratęsimo priimtos atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas buvo įtariamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , susijusiÄ su jo tiesioginių pareigų vykdymu, todėl buvo pagrindas manyti, kad jis, vykdydamas jam pavestas pareigas, gali daryti naujas nusikalstamas veikas, be to, jose pažymėta, kad kaltinamieji gali daryti poveikį kitiems proceso dalyviams, todėl buvo pagrindas manyti, kad ir ieÅ¡kovas, eidamas Å¡ias pareigas, gali pats ar per kitus asmenis bandyti paveikti Å¡iuos asmenis ir taip trukdyti tyrimui.

Taikant procesines prievartos priemones visada atsižvelgiama į veikÄ , kurios padarymų įtariamas asmuo. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas buvo įtariamas paėmęs kyšį tarnybos metu, todėl, nepaisant to, kad jis nebuvo teistas, iki nuÅ¡alinimo galimai tinkamai vykdė savo pareigas, neabejotinai buvo pagrįsta tikimybė įtarti, kad apeliantas toliau gali atlikti tokias nusikalstamas veikas, bÅ«tent dėl to jis ir buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų. Taip pat ir bendraudamas su savo kolegomis darbe galėjo daryti poveikį tiek proceso dalyviams, tiek sėkmingam tyrimui.

Teisėjų kolegija vertina, kad didesnė žala galėjo bÅ«ti padaryta valstybei, laikinai nenuÅ¡alinus nuo pareigų ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu. Apeliantui taikyta procesinės prievartos priemonė yra pagrįsta ir proporcinga proceso tikslams, todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl neteisėto jo nuÅ¡alino iÅ¡ pareigų, atkreipiant dėmesį, kad pats ieÅ¡kovas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ dalies prisipažino kaltu, neneigė, kad paėmė pinigus iÅ¡ N. G. (t.3, b.l. 55-56), taip pat jis 2013-02-18 teismui teikė praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ pripažindamas savo kaltę (baudžiamosios bylos t.10, b.l.115).

Taip pat Å iaulių apygardos teismo 2015-02-09 nuosprendyje užsimenama, jog didelė žala nepadaryta, kas yra lemiamas kriterijus, leidžiantis nusikaltimÄ atriboti nuo drausminio nusižengimo valstybės tarnyboje. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pats ieÅ¡kovas savo elgesiu davė pagrindÄ jį įtarti nusikaltimo padarymu, taip pat jo atžvilgiu taikyti procesines prievartos priemones.Byloje nustatyta, kad nuÅ¡alinimo nuo pareigų apeliantas neskundė įstatymų nustatyta tvarka, prieÅ¡ingai nei kiti kaltinamieji, tame tarpe ir R.

S., kurių skundai nebuvo tenkinami. Pastebėtina, kad visų kaltinamųjų atžvilgiu taikomo laikino nušalinimo nuo pareigų pratęsimas buvo motyvuojamas taip pat, tačiau dėl to nutartis apeliacine tvarka peržiūrintis Lietuvos apeliacinis teismas nematė pagrindo skundžiamų nutarčių naikinti. Nušalinimas nuo pareigų ieškovui nebuvo pratęstas teismui 2014 m. birželio 30 d. nutartimi nustačius, kad nebetikslinga tęsti ieškovui taikomos procesinės prievartos priemonės, kadangi ieškovas kaltinamas baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 225 straipsnio 4 dalyje, padarymu, bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl ieškovo kaltės, todėl pripažintina, kad procesinės prievartos priemonės taikymo būtinybei išnykus, savalaikiai buvo išspręstas klausimas dėl jos tolimesnio taikymo ieškovo atžvilgiu.

Ä®vertintina, kad teismas atsižvelgė į konkrečiÄ ieÅ¡kovo bei dar vieno kaltinamojo situacijÄ , kadangi likusių kaltinamųjų atžvilgiu procesinės prievartos priemonės taikymas buvo pratęsiamas toliau. Apeliantas nurodo, kad ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme užtruko nepateisinamai ilgai, nes nuo 2011 m. lapkričio 3 d. (veikos padarymo) iki iÅ¡teisinamojo nuosprendžio praėjo 3 metai 4 mėnesiai, iÅ¡teisinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. liepos 8 d. praėjus 4 metams 8 mėnesiams.Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis persekiojimas V.

M. atžvilgiu prasidėjo 2012 m. balandžio 3 d., kada jam buvo pareikÅ¡tas įtarimas padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 225 straipsnio 2 dalyje, 2012 m. lapkričio 27 d. ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas, suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas ir byla perduota į teismÄ , teisme gauta 2012-12-06 (baudžiamosios bylos t.9, b.l. 41). Tokiu atveju pripažintina, kad ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu truko 8 mėnesius. BPK 176 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog ikiteisminis tyrimas dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų turi bÅ«ti atliktas ne ilgiau kaip per Å¡eÅ¡is mėnesius, tačiau vertinat ikiteisminio tyrimo trukmę teisėjų kolegija atsižvelgia į objektyvias aplinkybes, dėl ko ikiteisminis tyrimas truko nurodytÄ laikÄ , t. y. 15 kaltinamųjų, daug liudininkų, didelė ikiteisminio tyrimo medžiagos apimtis, nusikaltimų specifika.

Laikotarpyje, kai buvo pareikÅ¡tas įtarimas iki baudžiamosios bylos perdavimo teismui buvo du kartus atliktas vaizdo įraÅ¡o tyrimas ir pateiktos dvi specialisto iÅ¡vados, apklaustas N. G., pakeitus įtarimÄ apklaustas ir ieÅ¡kovas, atliekami veiksmai ir su kitais įtariamaisiais. Proceso delsimu gali bÅ«ti apibÅ«dinamas toks proceso laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmu atlikimo trukmė laikytina per ilga. Nepaisant to, kad kiekvienas asmuo turi teisę į greitÄ procesÄ , bÅ«tina akcentuoti, kad bet koks procesas, norint, kad jis baigtųsi teisingo sprendimo priėmimu, reikalauja atitinkamo laiko ir yra neįmanomas be visapusiÅ¡ko ir objektyvaus bylos duomenų iÅ¡tyrimo ir iÅ¡nagrinėjimo.

Asmens teisė į greitÄ procesÄ yra tik teisės į teisingÄ teismÄ dalis, kurios visapusiÅ¡kas, o ne vien tik minėtu aspektu užtikrinimas suponuoja tikro, o ne tariamo teisingumo įvykdymÄ byloje. Å iuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad 8 mėnesių terminas buvo protingas, ikiteisminis tyrimas užsitęsė ne dėl pareigÅ«nų neveikimo, o dėl objektyvių priežasčių, todėl ieÅ¡kovo teisė į įmanomai trumpiausiÄ ikiteisminį procesÄ nebuvo pažeista.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas neįrodinėjo, kodėl jo nuomone, nepagrįstai užsitęsė bylos nagrinėjimas teisme, ieÅ¡kinyje pasisakoma tik dėl ikiteisminio tyrimo galimo vilkinimo.

Dėl to, ar teisminis procesas užtruko nepateisinamai ilgai, nebuvo pasisakyta ir pirmosios instancijos teismo, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas. Kadangi byloje nebuvo įrodinėjami galimai neteisėti teismo veiksmai dėl proceso trukmės, o apeliacinės instancijos teismui negali bÅ«ti reiÅ¡kiami nauji reikalavimai, kurie nebuvo keliami pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.), dėl apelianto argumentų, susijusių su galimai per ilga teisminio proceso trukme, nepasisako.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, teismo sprendimas netenkinti ieÅ¡kinio yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas jį tinkamai ir iÅ¡samiai motyvavus, o pakeisti ar panaikinti šį sprendimÄ ieÅ¡kovės apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,     n u t a r i a :          Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                               Margarita Dzelzienė                                                                                                                    Zina MickevičiÅ«tė                                                                                                                                                                                              Nijolė Danguolė Smetonienė