2021-02-03 Nr. AB-2551-3-61-3-01991-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-50-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01991-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 51.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal J. K. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Pretendentų vertinimo komisijos 2020 m. gegužės 8 d. protokolu Nr. 27-955 priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo konkurse į (duomenys neskelbtini) (karjeros valstybės tarnautojas) pareigas (konkurso skelbimo numeris: (duomenys neskelbtini)), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Departamentas 2020 m. spalio 9 d. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė bylos medžiagos dalį pripažinti nevieša medžiaga.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi pripažino nevieša medžiaga: 1) Departamento 2020 m. lapkričio 13 d. raštą, gautą 2020 m. lapkričio 18 d., pateiktą laikmenoje (734 MB Kingston 16GB DataTraveler106) esantį visą konkurso vaizdo ir garso įrašą, neteikti jos susipažinti kitiems asmenims, išskyrus atsakovą Departamentą ir trečiąjį suinteresuotą asmenį Ministeriją; 2) Departamento 2020 m. lapkričio 13 d. raštą, gautą 2020 m. lapkričio 18 d., pateiktą laikmenoje (108 MB USB jungtis su užrašu „Valstybės tarnybos departamentas“) esančią konkurso vaizdo ir garso įrašo dalį, kuri susijusi su pareiškėju, neteikti jos susipažinti kitiems asmenims, išskyrus pareiškėją, jo atstovą (–us), atsakovą Departamentą ir trečiąjį suinteresuotą asmenį Ministeriją; 3) Departamento 2020 m. lapkričio 17 d. raštą, teisme gautą 2020 m. lapkričio 20 d., pateiktus dokumentus, neteikti jos susipažinti kitiems asmenims, išskyrus atsakovą Departamentą ir trečiąjį suinteresuotą asmenį Ministeriją; 4) nutarė Departamento 2020 m. lapkričio 13 d. raštu, gautu 2020 m. lapkričio 18 d., pateiktas laikmenas laikyti popieriniame elektroninės bylos priede atskiruose vokuose, nekelti jų turinio į LITEKO sistemą; 5) nutarė Departamento 2020 m. lapkričio 17 d. raštu, teisme gautu 2020 m. lapkričio 20 d., pateiktus dokumentus laikyti popieriniame elektroninės bylos priede atskirame voke, nekelti jų į LITEKO sistemą.

Teismas nustatė, kad Departamentas, vykdydamas teismo 2020 m. lapkričio 3 d. pavedimą, 2020 m. lapkričio 13 d. pateikė teismui (teisme gauta 2020 m. lapkričio 18 d.) konkurso į (duomenys neskelbtini) pareigas vaizdo ir garso įrašus dviejose laikmenose, o atsakovas 2020 m. lapkričio 17 d. pateikė teismui (teisme gauta 2020 m. lapkričio 20 d.) konkurso dokumentus, prašydamas teikiamą informaciją laikyti nevieša, leisti susipažinti tik trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (toliau – ir Ministerija), o su konkurso vaizdo ir garso įrašo dalimi, kuri susijusi su pareiškėju, – ir pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnio 2 dalimi, 49 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtinto Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 58 punktu, atsižvelgdamas į tai, kad Departamento pateiktoje medžiagoje yra duomenys apie visus konkurso dalyvius, sprendė, kad tikslinga tenkinti atsakovo prašymą ir pripažinti bylos medžiagos dalį nevieša.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, kai administracinė byla dar nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, ABTĮ 14 straipsnio 2 dalis netaikoma, o ABTĮ 49 straipsnis taikomas tik tada, kai teismui pateikti duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį. Taip pat išaiškinta, kad ABTĮ 49 straipsnio tvarka teismas priima motyvuotą nutartį, o jų (argumentų pripažinti bylos medžiagą nevieša) nesant, tokia nutartis naikinama.

Pareiškėjas teigia, kad skundžiama nutartis yra visiškai nemotyvuota, nes teismas, vadovaudamasis ir ABTĮ 14 straipsnio 2 dalimi, byloje nutarė laikyti nevieša medžiaga atsižvelgęs vien į tai, kad Departamento pateiktoje medžiagoje yra duomenys apie visus konkurso dalyvius, tačiau dėl kokių priežasčių ir kokiais (faktiniais ir teisiniais) pagrindais tie duomenys turėtų būti nevieši, teismas jokių motyvų nenurodė. Todėl nebuvo pagrindo taikyti ir ABTĮ 49 straipsnį, todėl ginčijama teismo nutartis yra skundžiama atskiruoju skundu bei naikintina (ABTĮ 14 str. 2 d., 49 str. 2 d., 108 str. 1 d. 5 p.),

Pareiškėjas nurodo, kad neleidžiant pareiškėjui susipažinti ir bylą nagrinėjant iš esmės neištyrus pilnai viso konkurso garso ir vaizdo įrašo, šiuo konkrečiu atveju būtų suvaržyta pareiškėjo teisė dėl šių aplinkybių dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus ir teikti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, taip pat remtis tomis aplinkybėmis ir baigiamųjų kalbų metu, o teismas atitinkamai negalėtų priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo. Be to, pareiškėjas byloje konkurso rezultatus ginčija ir tuo pagrindu, kad ne visi pretendentai atitiko konkurso sąlygose nurodytus pareigybei užimti keliamus reikalavimus, o neištyrus visų pretendentų pateiktų dokumentų (jie gali būti ir nuasmeninti), šių faktų patikrinti ir įvertinti yra neįmanoma. Pripažinus neviešais ir neištyrus pilnai viso konkurso garso ir vaizdo įrašo, teismo posėdyje pareiškėjui būtų neįmanoma įrodinėti, o teismui patikrinti bei įvertinti ir nurodytų faktinių aplinkybių, dėl to taip pat būtų pažeistos pareiškėjo teisės, o byloje priiminėjamas neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas.

Pareiškėjas atskirajame skunde kelia abejones dėl teismo šališkumo, nes teismas skundžiamą 2020 m. lapkričio 25 d nutartį priėmė be jokio Departamento konkretaus ir aiškaus prašymo, ir savo iniciatyva grąžino tai, ką Departamentas į bylą jau buvo pateikęs. Be to, teismas net pareiškėjo skundą buvo neteisėtai atsisakęs priimti (tokią nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino).

Pareiškėjas taip pat pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog šiuo konkrečiu atveju nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (pareiškėjas ir atsakovas), Departamentui neskundus, yra įsiteisėjusios Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI3-1518-1047/2021 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI3-1473-983/2021, kuriomis jau yra nustatyti prejudiciniai faktai, kad nagrinėjamojoje byloje Vilniaus apygardos administracinio teismo pareiškėjo skundžiama 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi laikyta nevieša medžiaga nėra nei profesinė/komercinė paslaptis, nei nevieša.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria teismas bylos medžiagos dalį pripažino nevieša, leidžiant susipažinti su ja atsakovui Departamentui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Ministerijai, o su konkurso vaizdo ir garso įrašo dalimi, kuri susijusi su pareiškėju, – ir pareiškėjui bei jo atstovui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad ABTĮ 8 straipsnyje įtvirtintas teismo proceso viešumo principas plačiąja prasme, nustatant teismo posėdžio viešumą, kartu suteikiant visuomenei teisę stebėti viešą teismo posėdį. ABTĮ 14 straipsnyje įtvirtintas teismo proceso viešumo principas plačiąja prasme, nustatant nedalyvavusių byloje asmenų teisę susipažinti su viešame teismo posėdyje išnagrinėtos bylos medžiaga, kuomet įsiteisėja procesinis sprendimas, užbaigiantis bylos nagrinėjimą. ABTĮ 49 straipsnyje įtvirtintas teismo proceso viešumo principas siaurąja prasme, nustatantis proceso dalyvių teisę susipažinti su visais byloje esančiais dokumentais (kas apima ir teisę daryti medžiagos kopijas), tuo pačiu užtikrinant šalims ir kitiems proceso dalyviams proceso principų – tiesioginio dalyvavimo, žodinio proceso, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, įgyvendinimą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo proceso viešumo principo išimčių, turėtų taikyti ir aiškinti atitinkamas įstatymo leidėjo nustatytas proceso taisykles, nustatytas priklausomai nuo to, kokio pobūdžio viešumo principo apribojimas yra taikomas, būtent, ar teismo proceso viešumo apribojimas yra susijęs su šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų teise asmeniškai ir tiesiogiai dalyvauti procese nagrinėjant bylą ir susipažinti su visa jos medžiaga ar su visuomenės teise dalyvauti procese, gauti ir skelbti informaciją apie bylos nagrinėjimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-126/2008, 2010 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-480/2010, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-441/2012).

Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis, kuria tenkintas atsakovo prašymas ir nutarta administracinės bylos medžiagos dalį pripažinti nevieša, neteikiant jos susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus atsakovą ir trečiąjį suinteresuotą asmenį, o su konkurso vaizdo ir garso įrašo dalimi, kuri susijusi su pareiškėju, leidžiant susipažinti ir pareiškėjui bei jo atstovui (-ams), priimta vadovaujantis ABTĮ 49 straipsnio 2 dalimi. Pažymėtina, kad nors teismas nurodė, jog skundžiama nutartis priimta taip vadovaujantis ir ABTĮ 14 straipsnio 2 dalimi, tačiau tai vertintina kaip techninė klaida, nes ABTĮ 14 straipsnis pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimą reglamentuoja išnagrinėtos bylos medžiagos viešumą, o šiuo atveju administracinė byla dar neišnagrinėta. Taigi sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad šiuo atveju ABTĮ 14 straipsnio 2 dalis netaikoma ir vertintina, kad skundžiama nutartis priimta vadovaujantis ABTĮ 49 straipsnio 2 dalies pagrindu, o nurodyta ABTĮ 14 straipsnio 2 dalis yra perteklinė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog teismo nutarties neleisti susipažinti administracinės bylos proceso dalyviams su atitinkamais dokumentais apskundimas nėra expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) numatytas ABTĮ ir negalima teigti, jog tokios teismo nutarties priėmimas užkerta kelią tolesnei bylos eigai (nagrinėjant bylą apeliacine tvarka galės būti vertinama, ar pagrįstai teismas nusprendė neteikti susipažinti tam tikrą bylos medžiagą) (žr., pvz., 2014 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-217/2014, 2008 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-126/2008, 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-169-552/2016 ir kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atskiruoju skundu negali būti skundžiama nutartis, priimta ABTĮ 49 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes ji neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties, todėl procesas pagal šį atskirąjį skundą nutrauktinas.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad šia priimta teismo nutartimi nėra pažeidžiamos ar apribojamos pareiškėjo ar kitų proceso šalių teisės, inter alia (be kita ko) teisė į tinkamą teismo procesą, nes priėmus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį byla nagrinėjama toliau, o savo nesutikimą su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, argumentus dėl galimai nepagrįsto viešumo principo ribojimo, dėl pareiškėjo galimybės ginčyti byloje esančius duomenis, proceso šalys galės pareikšti paduodamos apeliacinį skundą dėl teismo procesinio sprendimo, kuriuo bus užbaigiama byla, jeigu apeliacinis skundas bus paduodamas. Tada, esant pateiktiems argumentams šiuo aspektu, ir bus vertinamas ginčijamos pirmosios instancijos nutarties pagrįstumas, ar priimta teismo nutartimi nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės, be kita ko, teisė į tinkamą teismo procesą (ABTĮ 5 str., Konstitucijos 30 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-815-629/2020).

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, susijusių su teismo šališkumu, pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Pareiškėjas teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-63-492/2021). Šiuo atveju pareiškėjas nepagrindė teismo šališkumo tiek subjektyviuoju (t. y., kad teismas turėjo asmeninį išankstinį nusistatymą ar buvo tendencingas), tiek objektyviuoju aspektu (t. y., kad yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teismo šališkumo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsniu, 151 straipsniu, 152 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė